Vidžių apylinkių baltarusių šnektos lituanizmai

LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXvV (1995) LIETUVIY LEKSIKOLOGIJOS TYRINEJIMAI Elena GRINAVECKIENE VIDZIY APYLINKIY BALTARUSIY SNEKTOS LITUANIZMAI 1991 m. dialektologineje ekspedicijoje Vidziy apylinkése (Breslaujos r. Vitebsko sr., Baltarusija) maZdaug aStuoniy kilometry spinduliu aplink Vidzils — Vidiskiy, Pakulnios, Laibiiny, Padriiksés, Meskéliy, Isdégeéliy, Ritmenuy, Sniégiskiy, Aztbaliy, Latkiskiy, Bagdziiiny, Trakiskiy, Vilkéniskiy (br. Vidzigki!, Paktlnia, Laibtiny, Padriikga, Maskéli, Zd3geli, Jacmidny, Snégiski, Azibali, Loukiski, Bagdzitny, Trakiski, Vilkianiski) kaimuose — lietuviskai kalbanéiy jau nerasta. Cia, kaip izvalgiai nurodo Zinkevitius Ryt. Liet. 187 pav. 15, senieji vietiniai zmonés dabar kalba baltarusiskai (neskaitant miestelyje gyvenan¢iy kity tauty Zmoniy, Zr. LKK 32 21), nors daznas jy minéjo, kad ju seneliai (o kai kuriy net ir tévai) is seno yra kalbéje lietuviskai. Kad tiriamoji apylinke is tikryjy seniau buvo lietuviska, gerai rodo joje vartojami lietuviskos kilmés viety vardai (zr. LKIX 32 21—33). Taigi palyginti visai neseniai del lietuviy kalbai nepalankiy Siame kraSte socialiniy faktoriy vietiniai lietuviai gana greit nutauto, o jy ryty dzuky Snekta asimiliavo baltarusiy Snekta. Kaimo zmonés moka rusiskai, kai kas lenkiSkai ir Siomis kalbomis daugiausia jie bendrauja su atvykusiais | Sias vietas paprastai valdzios pareigunais, nevietiniais Zmonémis, o neretai ir su savo nutautusiais vaikais. Tyrinéjant visuose vietinés baltarusiy Snektos lygmenyse konstatuota nemaza asimiliuotosios lietuviy Snektos kalbinio palikimo, aiskiy jos substrato elementy, tam tikrais specifiniais bruoZais isskirianéiy ja iS kity (net ir gretimy) baltarusiy Snekty (Zr. Baltistica 1979 52—65). Labiausiai j akis krinta Vidziy Snektos leksiniai liiuanizmai, kuriy Gia palyginti gana gausu. Vieni jy kol kas tik Snektoje pastebéti (galbit véliau ju bus atrasta ir kitose 8nektose), kiti vartojami ir kitose baltarusiy paribio Snektose ir jau yra skelbti, bet ¢ia neretai skiriasi tai savo forma, tai kir¢iavimu, tai kartais ir reikSme. Kad buty Zinomas visy Snektoje jau uzrasyty 1 Slavi8ki ZodiZiai straipsnyje pateikiami lotyniSkomis raidemis. Jy garsai, kuriy neturi lietuviy kalba, Gia pate Wied taip: balsis e po kietojo priebalsio paliekamas slaviskas — a, jy mn raSomas lietuviska y, skiemeninis y — lietuviska a, baltarusiy puciamasis g — lietuviska h, lietuviskos ane gomurinis n prie’ k, g — lietuviska n su pailginta deSiniaja dalimi. Priebalsio minkStuma rodo kabiele priebalses deSiniajame Sone aukStai. Priebalsio | kietumas priebalsiy grupeje pries prieSakines eilés balsi Zymimas kaip lenky kietasis t. Zodzio kiréio vieta rodo akitas, raSomas balsés virsuje. Iliustraciniame sakinyje kir¢iuojamas tik lituanizmas. Apskritai tarmés iliustraciniy sakiniy fonetika kiek jmanoma priderinta prie lietuviSko tarimo. 32 lituanizmy kiekis, straipsnyje abécéligkai su iliustraciniais sakiniais, igryskinantiais kiekvienos leksemos reikime, pateikiami visi Gia uzragyti lietuviskos kilmés ZodiZiai (greta ir jy variantai), paaigkinami bk. zodziu, nurodomas galimas jy kilmes Saltinis, jam giminiski lietuviski zodziai, tiesioginiai jy lietuviski atitikmenys. Vengiant kartojimosi, ankstesniuose miisy straipsniuose jau skelbtiems baltarusiy Snekty lituanizmams lietuviski atitikmenys pateikiami be jrodymy. acitiZza ‘Siurpas, bjaurastis’: Noh ne vidacca, acitiza robicca ’kojy nematyti, Siurpas ima’, plg. lie. atsiizus ‘Siurpus, SlykStus, baisus, bjaurus’, atsiuZu "Siurpu’, siuzds "Siurpa keliantis’, Siu ’Siurpu’ (LKZ I 440; 14 976). Zodis aiskiai prieSdélinis (priesdélis at-, Saknis -5iuz-), o jo morfemy sanduroJe susidariusi afrikata c, be abejo, yra atsiradusi i8 é (t+8), galimas daiktas, ir hetuviy Snektos dirvoje. Ta pa¢ia reikime acitiza ankstiau buvo musy uZrasyta Apso baltarusiy snektoje (Juodeléeny k. Breslaujos r. — SBG I 136), tik jo lietuviskumo nustatyti tada nemokéjome. adliga ’atodrékis’: adliga, pajedzym na zaicy ’atodreékis, vaziuojam zuikiy medzioti’, plg. lie. atlyga ’t.p.’ akat /akota ’akuotas’: dkaty i jaémenia i pSanicy; ne daj Boh, jak u hlas akat papadzec’, hliadzec’ ne mozna; akéty poisavali ’mieziy ir kvieciy akuotai; neduok Dieve, jei { aki patenka akuotas, negalima atsimerkti; akuotus paisydavo’. Forma akéta vartojama dar ir ’agakos’ reikime: u Séuki mat akdtau ‘lydeka — vienos aSakos’. Abi formos, galima sakyti, vartojamos lygiagre€iai, tik dkat iprastesnis senajai kartai. Tai lie. dkuotas/akdotas tiesioginiai atitikmenys, pakite pagal lie. uo > br. a, o fonetini prisiderinima (plg. LKBil. 125—127). aliary ’ajerai’: korni dliarau — jak zyvakosta; dliary talsciny jak paliac ’ajery Saknys — kaip kaulazolés; ajarai pirsto storumo’. Leksema yra lituanizuoto slavizmo aliaraz tiesioginis atitikmuo. Dar Zr. LLTP 53. aliaryn ’ajerynas’: katki U allaryne ’antys ajeryne’, plg. lie. tarm. aliarynas ’ajerynas’, dar zr. dliary. artiody/hartidy ’aruodai’: artiody ii svirne dlia atisa, jaémenia; u hartidy naudu sypali ’aruodai svirne avizoms, mieZiams; j aruodus javus pyle’. Antroji leksemos lytis daugiau pasitaiko jaunesniy Zmoniy kalboje ir yra labiau apslavejusi, plg. lie. artiodaz. asaki/asaki ’agakos’: rybnyje 43aki vostryje; aSaki ad ziarna astajucca u rasace; asdki jos’c’ u rybe ’Zuvy aSakos aStrios; gridy aSakos lieka rétyje; zuvys su asakomis’, plg. lie. dgakos. Pirmoji lituanizmo forma bidingesné senesniems Zmoneéms. Ji artimesné lietuviskai lyéiai ir iglaikiusi jai budinga kiréio vieta. Antroji — suslavinta labiau. Tai rodo tiek jos kiréiavimas, tiek ir lie. § virtimas j slaviska s. atadur ’atsiskyrélis’: haty udavec — atadur netidaly: ne luéycca i da svajich "tas naSlys — nevykes atadutras: Salinasi ir savy’. Islaikyta ryty aukstaiciams budinga lituanizmo forma, plg. lie. tarm. ataduras *priesgyna’. ataduram ’atsiskyréligkai’: tak i zyli jany ataduram pry lese ’taip ir gyveno jie atadurom pamiskéj’. Ir sios leksemos forma visai artima savo Saltiniui, 33 plg. lie. tarm. atadurom ’tingiai’. atasy/atdésy ’atsijos’: atasy dzerzuc’ pavarot; atésy kalia ahlobli ’atsijos reguliuoja posuki; atsijos Salia ienos; plg. lie. tarm. atdsijos. Abiejy leksemy morfologija priderinta prie balbatusi kalbos sistemos, formos atasy lietuviskas patikimesnis altinis galbut buvo * atasaje, plg. atsaje (LKZ I 419), dar plg. LLTP 59. atdézaly /atézatki/atézyly ’atzalos’: u atdzaly pasla bul’ba; atdézalki rastuc’ sadabions sasochla; jablacki z atozalkai; pemip atozyly dasey "bulves nas ismuse piralug’ , plg. lie. tarm. atdZalai ’t.p.’, atazéla ’atzala’, dar plg. LLTP 59. Taigi forma atdzyly baltarusiy Snektoje galbut galejo ssirntuliet is atazeéla, jy a atsidtrus nekirdiuotoje pozicijoje. baldavéska ’kartelé su storesniu galu Zuvims baidyti’: baldavéskai bjos pa vadze, i ryba liacic’ u brodzen’ ’kartele mu8i per vandenj, ir zuvis bega j bradiny’. Pripazindami ty patiy zodZiy su Saknies air u lygiagrety egzistavimg lietuviy snektose, sukelta grei¢iausiai a balsiy kaitos eilés éjimo j u eile (pvz., saléti/suld, stabaras/stiburas — plg. Vitkauskas 204—207; analogiskas désnis bidingas ir baltarusiy snektoms, pvz., balavéska/bulavéska ’lazdos sustoréjimas’ — Tlum. Sl. I 329, 418), turime tam tikro pamato manyti, kad leksema baldavéska galety buti lituanizmo buldavieska fonetiné giminaite, Zr. LLTP 55—56. balunda ’prasta liesa sriuba’: balundy nachliubalsia i ne sytna ’balandienés prisivalgiau ir nesotu’, plg. lie. tarm. balundd ’balanda’, taip pat LLTP 55—56. baZslka ’spragilo galva’: baz3lka da capa pryviazana ’galva prie spragilo pritvirtinta’. Leksema kilusi iS lie. buozélé ’spragilo galva’ ir sl. priesagos -ka. Del lie. wo > br. a, zr. LKBil. 125—127. bidral ’béralas’: piakli chleb z bidrala — hata dotthaja pesnia ’duona kepe is béralo — tai ilga pasaka’, plg. lie. beralas "nevétyti gridai’. bizdelka/bizatika ’bizdélé’: bizdelki nasadziac’ hnidau; bizdelka zvinic’ Sto péala, natta bajacca karovy; bizdelki apanavali, karovy chvasty kruékom i pasli; biautd kusajucca, ne moZna padajic’ karovu ’bizdélés padeda glindy; bizdélé zirzia kaip bite, labai jy karves bijo; bizdélés apipuolé, karveés uZrieté uodegas ir nubégo; hindeles kanda, negalima pamelzti karves’. Sio garsazodinés kilmés lituanizmo antroji forma budingesné Snektos vidutinei kartai. Ji kaip ir pirmoji turi slaviska priesaga. Plg. LLTP 55. bonda/bondaéka/bundséka ’kepalas, bandelé’: mama spekla béndu chleba; mama vyskrabic’ dzesku i spekioc’ béndaéku; bund3éki val’cavanyja ’mama iskepé kepala duonos; mama isgrando duonkubilj ir iskepa bandele; pikliuotos bandelés’. Treéioji lituanizmo forma islaikiusi ryty lietuviy puntininky fonetika, plg. lie. tarm. bundd ’banda’. brazdzsc’ ’krebzdéti, brazdéti’: my8y brazdzdc’ za scianoi ’peles krebzda uz sienos’. Tai Qarcne saul lituanizmas, kurio lietuviskas Saltinis galejo buti neuzfiksuotas veiksmazodis * brazdeti. Baltarusiy dirvoje slavédamas jis virto i brazdzéc’, o Sis dél progresyvinés asimiliacijos — { brazdzac’. Kad lietuviy 34 kalboje veiksmazZodis * brazdeti is tikro galéty buti, rodo giminiski veiksmazodaiai brazdinetis *vaik8éioti’, brazeti *brazdéti, brabaden’. plg. dar br azginti *brazginti’, taip pat blizgeti *blizgéti’, EE ’blizguliuoti’ ir kt. (LKZ I 938, 1026). brazguli/brazgutki ’skambaliukai arkliui ant pakinkty’: svaty. u brazgulidch pajechali da maladoi; brazgulki naloZana kaniu na Saju ’pirSliai su brazguliais nuvaziavo pas jaunaja; brazguliai praet arkliui ant sprando’. Tai garsaZodinis lituanizmas, kiles i8 lie. brazgiliai ’t.p.’, brazgunai ’t.p.’ , brazgeti *nesuprantamai ir greitai kalbéti, barSketi’, LT 167. Antroji jo Satie j jau su slaviska mazybine priesaga -ki, Seti rodo, kad brazgiil’ mazybine priesaga -ul - savo reikSmés jau netekusi. bryzguli ’skambaliukai arkliui ant pakinkty’: bryzguli nasyvalis’ na remeniu, ane mednyje ’brizguliai budavo prisiuvami ant dirZo, jie variniai’. Sis garsazodinis lituanizmas kiles i i§ lie. brizguliai ’dzinguliai’, plg. dar bryzgeéti/brizget *tersketi’, bryzgéle *kleketas’, brizinti ’zyrinti’ ir kt. Leksema is tikryjy yra brazguli giminaité su koleybine Saknies balsiy kaita. bryndy ‘nériniai, atbrizgos’: da nazuta¢ki batastavai prySyvalis’ bryndy; spadnica ababitéys’, bryndy baltajucca kruhom ’prie batisto palaidinukes prisiudavo brindas; sijonas atspures, brindos kabaliuoja’. Leksemos lietuviska kilmé aptariama LKK 30 115, 119. brynt ’brinkt’: brynt da hary i pomer ’brinkt aukstielninkas ir numire’. Tai apibaltaruséjes lietuviskas istiktukas brinkt. brédnik/brédzen’ ’bradinys’: baldaveSkai rybu honic’ u brédnik; brdédniam rybu loviac’ u dvajich ’kartele Zuvj baido j bradinj; bradiniu zuvi gaudo dviese’, plg. lie. bradings, bradninkas ’t.p.’ bruntki/ brunt6ééki ’branktukai, medinés senoviskos sagos’: bruntki prysyta dzeratinyja; narabili bruntkéu i prySyli da kagucha; brunté¢ki prySyvali da franéa *branktuky prisitita mediniy; | pridirbo branktuky ir jsiuvo j kailinius; branktukus jsiuvo j Svarka’. Bruntki — aigkus lituanizmas, susiformaves Cee keliu (dél kt susikeitimo vietomis) if brunkty < lie. tarm. brunktai~ branktat ’medinés sagos’. Forma bruntééki — jau deminutyvas su slaviska priesaga -o¢ki, atsirades is suslavintos bruntkt. Greta bruntki Ga vartojamas ir kitas Sios Saknies nedeminutyvas brintka ’*branktas’: brintku pryviazyvajiec’ da barany ’brankta prikabina prie akééiy’, kiles is lie. tarm. brurikta(s) tuo patiu kt metatezés keliu. burbatki/burburki ’burbulai’: burbalki iduc’, jak kamen’ u vadu kinuc’; ziavajec’ ryba, burbalki iduc’; burburki pa vadze ras dos@’ lijec’ ’burbulai kyla, jei akmenj j vandenj jmeti; ziop¢ioja Zuvis, burbulai kyla; burbulai kyla ant vandens, jei lyja’. Forma biurburki Gia galéjo susiformuoti del progresyvinés asimiliacijos arba dél Saknies reduplikacijos. Abi galimybes pasidare jimanomos nutrukus leksemos rySiui su lietuviy kalbos sistema. burbuliac’ ’burbuliuoti, niekus tauksti’: jon burbuliajec’ nevarouna ’jis neatsargiai plepa’, plg. lie. burbuliitoti ’t.p.’ Snektoje vartojamas analogiskos reikSmés tos Saknies lituanizmas su prieSdéliu na- (: naburbulidu anton 35 jamu ”Antonas jam pripliaugké’). Su priesdéliu zaSios Saknies vedinys Cia vartojamas ’surugti’ reiksme (: zaburbulidusy sup ’surugusi sriuba’). bu? ’buéius’: bué’ — jak torba, z nitak pliatuc’: adzin kanec buéa vuski "buéius kaip maigas, i8 siuly mezga; vienas bu¢iaus galas siauras’, plg. lie. buéius. ‘ burni pasakyme btrni viasct ’murkti’: kotka birni viadzec’ kalia pecki *katé murkia prie krosnies’, plg. lie. burnidti, bufnyti, burnitiots *murmeti’. burty ’kriivos’: burty karto3ki zasypany ’priversta kruvos bulviy’, plg. lie. barta ’kriiva’. Dél galimos tokios lituanizmo kilmés zr. LKK 30 120. Snekta turi ir Sios Saknies veiksmazodj burtavdc’ ’krauti { kaupus’: kalhazniki burttijuc’ navoz u kapcy ’kolikieéiai krauna mééla { kaupus’, plg. lie. burti *kaupti, telkti | kruva’. capt ’tiupt’: mama capt mne papirosku z ruk "mama Ciupt man i§ ranky papirosa’. Tai lie. istiktuko capt pakartojimas baltarusiy Snektoje. cinavot ’sinavadas’: cinavét — trava takaja, kalia harodati rascec’, krasiva cvicic’ ’sinavadas — tokia Zolé, patvoriuos auga, graziai zydi’, plg. lie. tarm. cinavddas ’t.p.’ (LKZ 2 33). Kitur Baltarusijoje tos lyties neuzfiksuota. cyncal’ ’atbrizga, skutas’: adarvi cyncal’ Sto visic’; skolki cyncaliau baltajecca — niracha takaja "nutrauk nutisusiq atbrizga; kiek atbrizgy kabaliuoja — apsileidélée tokia’. Zodis yra kiles i8 rytiniy dziky tarmines formos cincelis~tintelis ’atbrizga’, plg. dar. tiitalis ’t.p.’, tiritaliuoti, tuntaiuoti *karoti’. Zidptacca “tiupinétis’: cidpéajecca talavek — niklimiazy taki *Giupinejasi zmogus — nevykélis toks’, plg. lie. Giupnd, ciupd, cidpis, Ciopélé *kas Giupinéjasi’, Céupéidti "Ciupinetis’. Zunki “slepetés’: éiNnki zvali tapacki bez kablukot ’¢iunkemis vadino Slepetes be kulniuky’, plg. lie. éidnké ’i8 drobés ar sitly Slepete’. dski ’skuduriniai takai, uZtiesalai’: trapki drali i d3ki rabyja tkali, nakryvali pascel’ ’skudurus draské ir audé margus uZtiesalus, tiese ant lovy’. Kitur Baltarusijoje sios leksemos neuZfiksuota. Ji dar vartojama Daugpilio apylinkiy (Latvija) baltarusiy Snektoje, susiformavusioje lietuviy gyventose vietose (SBG 2 116). O gal Sis lietuviy germanizmas — tai baltarusiy polonizmas. dssry /ds8ery ’védarai’: d3sry piakuc’, krup tudy, sa skvarkam, kroujem — éornyja Sto sviniaéaje hatino; d3gery kartofel’nyja i krupianyja; najelisia dSgsraii ’vedarus kepa, kruopy deda, spirgy, kraujo — juodos, kaip kiauliy méélas; védarai bulviniai ir kruopiniai; prisikirtom vedary’, plg. lie. désros *vedarai’, déSeros ’t.p.’ dsgerny ’storasis, védarinis (apie Zarnas)’: da8arnyja kiski totistyja ”vedarinés Zarnos storos’, Zr. dagry. drabéc’ ’drebéti’: my isie drabéli, jak jaho sustrali; s pudu stali jamu nohi drabéc’ ’mes visi drebéjom ji sutike; ig i8gastio jam pradéjo kojos drebeti’. dragac’ dauizyti’: mialkai dziaratinoi jon paéati dragac’ u dzvery *mediniu gristuvu jis pradéjo dauzyti duris’, plg. lie. dragoti Peep 36 gab ’guobas’: gab jasée cviardzeigy jak il’ma, chilicca palozy na sani *guobas dar kietesnis ir uz skirpsta, lenkia rogéms pavazas’, plg. lie. gtiobas. gagul’ ’sprandas’: jak dati jamu U gagitl’, jon da hary i pavaliiisia ’ kai davé jam j spranda, jis ir nuvirto aukstielninkas’. Abu sprogstamieji (ne puGiamieji) g leidzia Sia leksema itarti kaip nebaltarusiska. Galbut ji yra kilusi ig lietuvisko zodiio, giminisko guogljs ’zmogus su ilgu sprandu’, plg. dar gégas *sprandas’ ir kt. gakty ’gaktos’: gakty u saniach ’rogiy gaktos’. gasta/gdstatika/gastva/gé3ta ’toks darzelio zolynas’: gdsta bela-ruzavatym kvitnic’, ot pladavita; gastatka — cvety u vidze pucka; kalia plota gastva rascec’; gosty sami rastuc’, ich sejac’ ne traba ’gastos Sviesiai roziniais Ziedais, tai vislios; gastaukos Ziedai — kaip kekés; prie tvoros auga gaStvos; goStos pacios auga, jy neséja’. Leksema, kaip cia matome, turi nemaza varianty. Visi jie turi slavy kalboms netipiska junginj -st-, pagal kurj yra tam tikro pamato laikyti juos lietuviskos kilmés. Taéiay ir miusy kalboje gios Zolés pavadinimo varianty turima daug ir jvairiy, pvz., gastauta, géstauta(s), gostelka, gdstalka,- gdstauka, gdstauta(s), gdstelka, géztautas, gédtelia ir kt. K. Buga Sios Zolés varda sieja su pavarde Gos-tauta(s) (Biga RR I 212), Nepokupnas rekonstravo jo forma lie. *gosta (Nepokupnyj 185), Lauéiute ta mintj parémé (Lauéitité 44), o baltarusiai Salia gdsta, gdstauka, gastva (SBG I 437—438) turédami greiéiausiai visai kitos (gars-va) Saknies tos Zolés pavadinima gdrstva (SBG I 431), Sias, musy nuomone, negiminingas Saknis (ga8ta ir garstva) kildina is to paties lietuvisko Saltinio garsva (ESBM 3 67) vargu ar pamatuotai. Tokios skirtingos etimologinés pastabos, teisingai pripazindamos ty leksemy lietuviska kilme, visos tiesos dar neatskleidzia. Dél to méginame pasamprotauti, koks ty pavadinimy lietuviskas Saltinis buty jtikimiausias. Zolés pavadinimas gdrStva, uzZragytas vien Daugpilio baltarusiy snektoje, greiciausia — tai gal iSkraipytas ar atsitiktinis gastos pavadinimas, atsirades del dviejy skirtingy zoliy — garvds ir gastos pavadinimy kontaminacijos, jy semantikai isblukus. O gdSta ir jos giminai¢iy kilmés Saltinis turbut kitas. Turédami prie3 akis visus tos Zolés pavadinimo variantus lietuviy kalboje ir Vidziy bei kitose baltarusiy snektose, esame tos nuomonés, kad ene seniausia jy bus gdStva. IS jos turbut bus igriedéje ir visi kiti. Gdstva savo ruoZtu, galimas daiktas, turi senovine Saknj * gaz- (su ilguoju a, is kurio ilgainiui susiformavo musy o), kuri sietina su veiksmazodaiu *gaHi > gézti ’stelbti, uzstoti, dengti’ (tasai zolynas is tikryjy labai issiskétes ir gozia, stelbia kitus, plg. géztelta gézia, suauga ir kitas Zoles smelkia — LKZ 3 488). Likusioji gastvos dalis — tva tegali buti atsiradusi is priesagos -tuva (plg. Bartva ’upés vardas Lietuvoje’ > Barta Latvijoje, abi < i& Bartuva; Mitva ’upés prie Jurbarko vardas’ < Mituva, la. leitvis < leituvis > leitis lietuvis’). Forma gastauka iglaikiusi Saknyje senajj ilgaji a (iki Siol budinga rytinéms ryty aukétai¢iy snektoms).ir jau turi slavigka priesaga. Kiti Sio pavadinimo variantai yra naujesni (¢ia Saknies @ jau iSvirtes j 0). Tolesnei jy formy darybai — jvairioms priesagoms pritapti turbit daugiausia jtakos bus turéjusios slavy kalbos. 37 gigél’/gigeliék ’dirvinis asitklis’: gigél’ na posnaj ziamli jak jolacka; gigelki — SySactki takija; gigelidm bul’ba zarossy ’nederlingoje dirvoje gigélis kaip egluté; gigéliai — spurgeliai tokie; bulveés prizelusios gigeliy’, plg. lie. gigélis ’t.p.” : givélka ’pempé’: givélka s ¢upkom, rabet)’ka — bela s Giornym ’pempe su kuodu, raiba — balta su juodu’, plg. lie. tarm. gjvé, gyvite ’pempe’. Priesaga -ka — jau slaviska, pridéta prie deminutyvo gyvéle. girsa ‘dirsés’: girsé — jak i zyta ’dirsés + kaip ir rugiai’, plg. lie. tarm. girsés ’dirsés’. | baltarusiy snekta patekusi leksema savo rusine reikime nusako jau pagal slaviska modelj vienaskaitos vardininko forma. girStica ’dirsutés’ niek.: z girSticai zyta dali ’dirséty rugiy dave’. Girstica turbut iSsirutuliojusi i8 lietuviy girstité nedésningai, galimas daiktas, ir del noro Zodj ironizuoti (dél skriaudos koliikiediui). girslivy *dirsétas’: girslivy chleb éorny ’dirséta duona juoda’, plg. lie. tarm. girsé ir slaviska priesaga. : girsidny ’dirsétas’: girsidnaje zyta ‘dirséti rugiai’, plg. lie. girse ir slaviska priesaga. gizavac’ ’gyliuoti’: letam karovy giztjuc’ ’vasara karves gyliuoja’, plg. lie. gizdoti ’t.p.’ gizlivy ’nervingas, sugizes’: ja gizlivaja, koc’ i nie staraja — trudnaja zyznia ’aS nervinga, nors ir nesena — sunkus gyvenimas’, plg. lie. gizlus ’nervingas’ ir slaviska priesaga - zvy. gnizse’ ’knibZdéti’: gnizac’ éarviaki z éornymi haloukami ’knibzda kirminai juodomis galvutémis’, plg. lie. gnizeti ’t.p.’ gogisy ’nepragyti sveCtiai’: -na vasale gégisy prosiac’, kab Sto dali ’per vestuves nepragyti sveCiai praso, kad ko duoty’, plg. lie. giiogis “nepragytas vestuviy svedias’. Atkreiptinas démesys, kad baltarusiy linksniy galuneé Siuo atveju dedama prie visos lietuviy vienaskaitos vardininko formos. grabidsty/grabiadzdy ’kartys, kalamos ant gegniy’: grabidsty klali na dachu; grabidzdy prybili ’grebéstus tiese ant stogo; grebéstus prikale’. Abi formos pasiskolintos is ryty aukstai¢iy, veréianéiy e po Gia kieto rj a, plg. Ju grabéstai < grebéstat. Snektoje gyvai vartojami ir kiti tos patios Saknies lituanizmai, turintys jvairias slavigkas priesagas: grabiascind ’grebéstas’ (: prybivajecca adna grabiascina ’prikalamas vienas grebéstas’), grabiastéuka *grebéstai’ (: grabiastéuku poiina nalazyli ’grebéstus visus sudéjom’); grabiastavdne ’grebéstavimas’ (: grabiastavdne strapil ’gegniy grebéstavimas’), nagrabiastavdc’ ’prikalti grebéstus’ (: nagrabiastavali chatu ’apgrebestavom troba’), grabezdde’/grabezdavdc’ ’grebéstuoti’ (: traba chatu grebezdac’, laty grabezdtjuc’ ’reikia troba grebéstuoti; grebéstuoja grebéstus’). Pasitaiko dia ir vienas kitas Sios Saknies vedinys, turintis artimai skambanéio homonimo grebezdétis ’rioglintis’ reikime, pvz., zagrabiastdcca uzsirioglinti’ (: jana zagrabiastalasia tudy ’ji uZsirioglino ten’). gug/guga ’gumbas, buoZé, lazda riestu galu’: gigam bili hlyzy hlinianyja na pole; giga tak jak malatok, tolki dzeratinaja ’gugu dauzé molio grumstus 38 laukuose; guga tokia kaip plaktukas, tik mediné’, plg. lie. gigas, guga ’t.p.’, taip pat kukis ’medinis kiijis, kule’. Visose balty kalbose galimo g kaitaliojimosi su k ir atvirkSéiai tos paéios Saknies zodZiuose fonetika iki Siol neaiski. gusta ’giizta’: kura sidzic’ u gtiséa; giisty adnyja i pamidorach ’vista tupi guZtoje; pomidoruose vienos giiZtos’. jaglénec églis’: jaglénec dobra pachnec’ ’églis maloniai kvepia’. Leksemos Saknis islaikyta lietuviska, plg. églis ir br. jadlénec, o likusi jo dalis — slaviska. jaglencévy ’églio’: traba jaglencévyja jahady pic’ ’reikia églio uogas gerti’, zr. jaglénec. jatira ’pelkéta zemé’: jdtira — dranaja ziamlia, nigaho ne rascec’ na jaiire *jaura — prasta zemé, niekas jauroje neauga’, plg. lie. jéura. jazm "jazminas’: jazm atozyly daugy ’jazminas isleides atzalas’, plg. lie. tarm. jdzmas ’jazminas’. judryca ’judra, tokia piktzolé’: zioraski Zoutyja na jidrycy ’judros séklos geltonos’. Leksemos Saknis lietuviska, plg. lie. judra, judré ’t.p.’ Snektoje greta vartojama ir lietuviskai artimesné Sios leksemos forma su priebalsiy dr metateze rd: jirda — jak lion, niby vychodzic’ z lionu i spliatuc’ ?judra — kaip linai, tartum iSauga i8 lino ir susuka’. kamél’ ’kamblys, liny kojenos’: kamlt liona ‘liny kambliai’. Baltarusiy etimologai (ESBM 4 221) leksema kamél’ priskiria Pabaltijo arealui ir kildina i8 slaviskos Saknies kom ir lie. mazybinés priesagos -élis. Taéiau tuo turima pamato suabejoti. Kamél’ neturi nei mazybinés reiksmés, nei ja reigkianZios lietuviSkos priesagos. Manome, kad nors gaknis kamir bity bendros su slavais kilmés, taciau Snektoje visa kamél’ forma greiéiausiai gauta i8 lietuviy kamlgs, kuri visy pirma sietina su veiksmazodziu keribti (kitas Saknies balsiy kaitos laipsnis, plg. kamblijs/kemblis), kurio greta esantys priebalsiai mb, budami abu lupiniai, supanaséja ir susilieja j viena m, plg. klirmipti>klémti ir kt. Taigi leksemos Saltinis turbit yra lietuviy -lpriesagos kamlgs<kamblijs. kan6pi ’kanapés’: kandépi — jak bizuny ’kanapés — kaip rimbai’. Jo kilmés Saltinis turbut lietuviy slavizmas kandpés (lenky kalbos, beje, tik bendrinés, itaka Gia vélyva ir silpna). karklis ’karklas’: karzinki pliatuc’ z karklisaii ’krepSius pina i8 karkly’. Baltarusiska linksniy galuné dedama prie visos lietuviskos vienaskaitos vardininko formos. kar§sc’ *karSti’: stary chryé uZo saiisiom karé3ic’ ’senis visai karSta’, plg. lie. kargeti ’t.p.’ karnik ’karinys, ikeltas { medi avilys’: karnik u dzerave dliny, abruéki byli ’karinys medyje ilgas, lankai buvo’. Snektos karntk yra tam tikro pamato sieti su tos patios reikSmées lietuvisku zodziu karings/korings ’ikeltas { medi avilys’ bei veiksmazZodiZiais kareti, karoti *kabéti’. Taigi jo Saknis kargalbut yra lietuviska, o baigmuo -nik — arba Zodzio karings slavéjimo padaras (i3metant -7ir Zodzio baigmenyje pridedant -k, priderinant ji prie baltarusiy kalbos sistemos), arba slaviska priesaga. Tuo bidu anektos karntk ir baltarusiy karaniék 39 *nedidelis kelminis avilys’ bei karanik status kelminis avilys’ galéty buti ir ne tos pacios kilmés. Kita vertus, ir baltarusiy etimology karanidk bei karanik kilmés aiskinimai (ESBM 4 264) — taip pat tik spéliojimai. kasnik Ssnektoje pazistamas "kaspinas, kas { kaspina panagus’ reikime: u kosach zaplecianyja kasniki; parvai usio kasniki adnyja; aliar vypuskat kasniki ’, kasas jpinti kaspinai; viska sudraskiau j vienas skiautis; ajerai igleido lapus’. Leksema sietina su lie. tarm. kasnykas, kuris, be abejo, yra atsirades_ i8 *kasinykas del sinkopés. kerdpla ’kerépla’: jak kerdpla robic’, usio z ruk liacic’ ’kereplai viskas is ranky krinta’. keturka ’vyrisky kelniy priekio praskiepas’: zaspili keturku ’uZsisek praskiepa’, plg. lie. keturka ’t-p.’ kimsa ’kemsas, samanomis apzéles kupstas’: kimsy — hata kupiny takija na baloce; tam adnyja kimsy; hadziuha sela na kimst ’kemsai — vieni kupstai pelkéje; gyvaté susirangé ant kemso’. Leksema islaikiusi ryty aukStaidiy fonetika (em>im). kAsty ’édZios’: karova jesc’ s kastat ’karve éda is edziy’. Leksema yra lietuviy germanizmas kastés (< vok. Kasten). dele ponrizie 6k/klundzitk *skilandis’: kindzitk nada zlazyc’; kindziéék visic’ u komine; oi, klundziik smaény byt: miasa tam lazyli, vesili na leta ’kimSim skilandj; skilandis kabo prie kamino; oi, skilandis buvo gardus, mésos prikimStas, pakabintas vasarai’. Leksemos galbut yra gautos is lie. tarm. *skilundziikas, plg. ESBM 5 68. Dél jy susiformavimo baltarusiy dirvoje zr. LLTP 56—58. Forma kindziéék yra vélyvesné ir rodo, kad kindzaik mazybine reikSmeé jau nejauciama. kipcy ’ nagai’: ‘karsuna kipcy bal’8yja; schvacit kipciami kuru; klianovy zuk kipciami abdziarac’ ’vanago dideli nagai; nutvere nagais vista; Tesiake lis nagais apdrasko’. Leksema susijusi su lie. Saknimi kib-ti, plg. dar kibéioti *kabineétis’, kibéius ’kas kabinéjasi’, kibis ’varnaléSa’. kirléc’ ’nykti, menketi’: stary kirléjic’ kirléjic’ i skirléjic’ ’senas menkeja menkéja ir sunyksta (mirSta)’, plg. lie. Airleti ’nykti, menketi’. kivily /kivitki "buoggalviai’: s kivilaii vodziacca Zaby; kivilki gnizdc’ u baloce ’iS buoZgalviy varles atsiranda; buozgalviai knibzda baloje’. Leksema garsazodinés kilmes, susijusi su istiktuku kivil kivil ’virbt, virbt’, plg. dar kivilitotis “nelygiai, zigzagais eiti’, kiviliat “iskrype ratai’, kevilas pasakyme kivilo nésti *neSti ant kaklo apzarginta vaika’, taip pat kivyna ’buozgalvis’. Kivyna laikytina kivilo giminaite. Juk garsazodinés kilmés Zodis paprastai ne visada turi ry8kiai nekintan¢ia morfologija (daryba). Dél to vieno jo formanto vietoj lengvai gali atsirasti kitas. Forma kivilki jau turi slaviska mazybine priesaga. klikaty /klikatany /klikatni ’medinés klumpés’: klikaty zhibalis’, dzeTraunaja padssva byla; u klikataniach chadzili i kasciol; klikatni liochkija na nahu, cioplyja ’klikatai lankstési, padai mediniai; su klikatais , bazny¢ia éjo; klikatai lengvi kojai, silti’. Leksemos garsazodinés kilmeés, susijusios su lie. 40 pukaéy "ivyliai’: pukazy talsciny jak paliac ’Svyliai pirsto storumo’, plg. lie. puké, pukénas ’8vylys’. : pukéac’ ’kilti, rigti, pukstioti’: cesta pukéyc’, paslo chadzic’; jak zakisnic’, pukéyc’ piva; bliny uZo pukéac’ ’teSsla riigsta, pradejo kilti; kai jrugsta, alus pukSéioja; blynai jau kyla’, plg. lie. pukséi6t2 ’t.p.’. pumpuci *padaigos’: kury vylinili, ise U pumpucidch ’vistos iSsisére, visos padaigotos’. Leksemos Saltinis — lie. tarm. pumpuciai~ pampuciat j8pampimai, paputimai, spuogai, skaudulia’. pumpuryna ’purienos’: pumpuryna Zouta cvicic’, usiudy jaje chvatajec’, dzie mokra ’purienos geltonai Zydi, visur jy pilna, kur Slapia’, plg. lie. tarm. pumpurynas *t.p.’. plnia ’pastoginé’: ptinia kala humna sena zlazyc’ dastatilena; u puni sena skladyvajec’ ’punia galia kluono Sienui krauti pristatyta; ptinioje Siena krauna’, plg. lie. punid ’t.p.’. putal’/putalianka/putelianka ’apytirstis aviziniy milty valgis’: mama pttal’ varyc’; putalidnka z alsa na kvasnym malake raSéynena; puteliayki najelsia ’mama putelj verda; aviZinis putelis, uzZmai8ytas j rugusj piena; prisivalgiau putelio’, plg. lie. putelis ’t.p.’. Dviejy paskutiniy formy priesaga slaviska. putra ’sriuba’: ptitra — kartoSka, krupa i tady kisla Sto-nibudz’ ulazyc’ *putra — bulviy, kruopy ir paskui ko nors rugstaus ideti’, plg. le. putra *tirSta pieniska sriuba’. puzlak ’pusle’: puzlaki dziarucca ad grabli ’puslés trinasi nuo gréblio’, plg. lie. pu#lgs ’maza mink&ta kopusto galva’, puzas ’pasiausty plauky kuodas’, puzinti ’storai rengti’, taip pat puslidkas ’storulis’. ramat ’reumatizmas’: u ramace liazyc’ ’guli reumatizmo suriestas’, plg. lie. tarm. ramdatas ’t.p.’. ragozZa ’ragoZius, stulpas su Sakomis puodynéms dZiauti’: na ragdzy baéanki veSali ’ant ragoZiy statinaites kabinédavom’, plg. lie. ragdzZzus ’t.p.’. razgrabiazdacca ’uZsirioglinti’: razgrabiazddlasia jana na dachu ’uZsirioglino ji ant stogo’, plg. lie. grebezdétis ’rioglintis’. raskiarséycca ‘issiskésti’: raskiardS¢yigysia sidzic’ “issiskétes sédi’, plg. lie. skeryéia ’kas issikétojes’. ratgénia ’raugiené’: ratgénia z zytnej muki smaénaja ’ruginiy milty raugiené gardi’, plg. lie. raugiéné ’t.p.’. Sis lituanizmas Gia vartojamas ir su slaviska mazybine priesaga -ka- — raugé)ka(: raugénki najelasia ’prisivalgiau raugienés’), kuri tatiau, kaip matyti, vediniui mazybes neteikia. rszgini ’rezginés’: r3zgini — dzve duski, jany razlozacca ’rezginés — du lankai, jie i8siske¢ia’, plg. lie. rézginés. rupéc’ ’rupéti’: ripic’ mne, jak mama ’man rupi, kaip mama’, plg. lie. rupett. ruplivy /ripny *rupestingas’: ruplivy éalavek jon; jana riipnaja ’rupestingas jis Zmogus; ji rupni’, plg. lie. ruplus, rupnus *t.p.’. samanica ’samanyné’: jon paso U samanicu ‘jis nuéjo | samanyne’, plg. lie. samanyéia ’samanyne’. 47 scimbir ’stagaras’: adzin scimbir astatsia, a cvet adarvali ‘liko vienas stagaras, o Zieda nulauzZe’, plg. lie. stinbiras ’t.p.’. Vartojama Gia ir mazybiné Sio lituanizmo forma su slaviska priesaga -iok — scimbiriék (: scimbiriok tonenki ’stagarélis plonas’). scirta ’stirta’: scirta sena, salomy ’stirta Sieno, Siaudy’, plg. lie. stirta. ssit/ssita ’saitas, sietas’: karova pry svajom sdice i jes’c’ z kastai; na sditach use karovy stajali; na sdice karova ne davicca; tpru da sdity ’karve prie sieto eda i8 edZios; su sietais visos karvées budavo; su sietu karvé nesismaugia; tpru sieto’, plg. lie. seitas ’t.p.’. Sis lituanizmas Gia dar pazistamas ir ’amuleto, apsaugojanéio nuo kery’, reikime: aptekach pakupali rapacku belien’kuju i zaviazali kak puhavicku i pami8 rahoii karove, i hata sSitam nazyvali ’vaistineje pirkdavo balty tableéiy ir jrisdavo viena karvés tarpuragéj, ir tas vadinosi seitas’, plg. taip pat Sios reiksmés lie. seztas. skiba ’rieké, griezinys’: skiba chleba ’rieké duonos’, plg. lie. skiba ’t.p.’. skviarstuli ’skerstuvés’: skviarstuli niasli, ciaper moda vysla ‘nese skerstuviy, dabar mados nér’, plg. lie. skerstivés. Sio baltarusiy skolinio nedésningi fonetiniai pakitimai atsirado greiéiausia dél ZodZio reiksmés igblukimo. slasty ’slastai’: u slasty i Sa3kou loviac’; u sldstach mySa sidzic’ ’slastais ir SeSkus gaudo; slastuose pele’, plg. lie. slastai. slis’c’ ’slyst’: pras kanaiiku slis’c’, i maja ruka baltajecca ’per griovy slyst, ir mano ranka nuliiZo (kabaliuoja)’, plg. lie. sljst. smagly ’greitas’: smagly, charosy, udaly kon’ ’greitas, geras, nusisekes arklys’, plg. lie. smagis ’t.p.’. Vartojamas Gia ir Sios Saknies prieveiksmis smdgla ’greit’: smagla pulia idzec’; smagla parasiata rastuc’; sama smagléi vutka rascec’ ’greit kulka lekia; parsiukai greit auga; visy grei¢iausiai antys auga’, plg. lie. smagiat, dar zr. LKK 30 122. smilga ’smilga’: adna smilgé rascec’ ’vienos smilgos auga’, plg. lie. ‘smilga. snargli ’snarglys’: z nasa paciok snargli ‘is nosies béga snarglijs’, gali buti ir ’snargliat’ (jei sloga). Turima Gia ir Sio giminaité snérglia ’snarglius’ (: ach ty sndrglia ’o tu snargliau’), plg. lie. snafglius, taip pat veiksmazodis apsnarglidcca ’apsisnargléti’ (jon apsnarglidiisia i chodzic’ ‘jis vaiksto apsisnargliaves’). stabarki/stabar6ééki ’augaly stiebeliai, stabaréliai’: stabarki kvitnuc’ ’stabaréliai zydi’: rudzen’kaje siamiano na stabarécku ’ruda sékla ant stabarélio’, plg. lie. stdbaras t.p.’. Leksemy mazybinés priesagos slaviskos. styNka ’stinta’: u stynki nijakai kosta¢ki nima ’stinta be kauly’, plg. lie. tarm. stinka ’stinta’. stéci ’stagias’: stéci kaiinerok franéa "Svarko apykaklé stadia’, plg. lie. staéias. Salia turimas ir giminaitis biidvardis stééanki ’stadias’ (: frané sa stécankim katinerom ’svarkas statia apykakle’), kurio slaviska mazybiné priesaga -nki mazybés nereiskia. Kiti jy giminaidiai — prieveiksmiai: stackém ’staciomis’ (: statkém ja kuSaju ’aS sta¢iomis valgau’), stéc’, stdcia ’statiomis’ (: stéc’ halavoi paliacet ’nukrito stacia galva; stdécia pilavali ’pjovéme 48 stati’). stavy ’stovai, stakles’: stavy stajali 0 chace i tkali na nich ’stakles buvo troboje ir jomis aude’, plg. lie. stovai ’t.p.’. Lietuviy stévai siejami su veiksmazodziu stoveti (Buga RR 2 387,389, 592), plg. dar kitus gausius Sios geimos vedinius: stdvas ’prietaisas kam jstatyti’, ‘pastovas’, stovéliaz ’medinis prietaisas siulams vyti’, stovélis ’ratelio kréslas’ ir kt. Baltarusiy Snektos ir ju literaturine kalba turi savo zodj krésny, o stdvy bevartojamas vien paribinese su Lietuva Snektose (SBG 4 561) ir kaip sritinis nurodomas i Kupalos rasty (Tlum. Sl. 5 296). Tuo budu stdvy lingvageografija, taip pat jo fonetika, akcentuacija, daryba rodyty, kad tai grei¢iausiai lituanizmas. stolp ’stulpas’: stulpy na razvilku ’stulpai kryzkeléje’. Tai aiSkus lituanizmas (plg. lie. stulpas), peremes iS lietuviy sveika -lvietoj laukiamo iprastinio jy wir Saknies -pvietoj slavy -6-. suktynia ’suktinis, toks Sokis’: suktyniu i ja tancavala ’suktinj ir aS Sokau’, plg. lie. suktinis. svir ’svirtis’: svir kala studni ’svirtis prie Sulinio’, plg. lie. sviré ’kartis, dalba’ 3 svirksnis, svirkstis ’svirtis’. sviran/svirsn ’ svirnas’: u sviran zyta-skladali; sviran novy pastavili 7} svirna krovém rugius; nauja svirna pasistatem’. Sakale’ i ’Sakaliai’: Sakalidt narabiii i natapit ’Sakaliy pasidariau ir uzkuriau’, plg. lie. Sakalgjs. Vartojama Gia ir veiksmazodis nasakalidc’ ’pridaryti Sakaliy’ (: naSakaliau Sakaliét ’pridariau sakaliy’). Sarsny *SirSinai’: Sarsny rudyja, bal’Syja, jak Zarnic’, ciarpec’ ne mozna ‘Sirsinai rudi, dideli, kai kirs, kentéti negalima’. Sarsny kilo i8 lie. sirginat baltarusiy dirvoje Siuo keliu: sirginai > SerSenai > Sersnyj > Sarsnj. $a86k ’SeSkas’: SaS6k dliny, tonki, krasivy, halotika nebal’Saja ’Seskas ilgas, plonas, grazus, galvute nedidele’, plg. lie. SéSkas. Greta vartojama ir Saséycha “Se3kiené’ (jau su slaviska priesaga), kiti Sios Saknies vediniai: vyviala Sas¢ycha svajich SaSGianiat ’SeSkiené i8peréjo Seskiuky’. slinka *Slaunis’: kumpiak i Slit)kai zovic’ *kumpj ir Slaunimi vadina’, plg. lie. Slaunis. Dél lie. au > br. wu Zr. Baltistica 1989 77-78. Suly ’Sulai’: Stily staviac’ u humne, u saraju Sulus stato svirnui, darzinei’, plg. lie. Sdlas. } Skliut/skliut ’skliutas’: Skliut taki Syrki, jaho i skliutém nazyvajec’ ’skliutas platus, skliutu ir vadina’, plg. lie. sklititas, sklidtas. Zodzio pradzios skaitaliojimasis su §- yra nedésningas ir patios lietuviy kalbos reigkinys. slénga ’stakta’: sléngi dzve akno apsazyvajuc’ ’dvi staktos langa laiko’, plg. lie. germanizma Sléngé ’stakta’ (< vok. Schlenge), patekusia { Vidziy Snekta iS musy Snekty. Surpaty ’gruobletas’: rapuhi Surpatyja, nepavarotlivyja sidziac’ ’rupuzés gruobletos, nerangios tupi’, plg. lie. Siirpa ’kas pasiSiauses, susiveles’. SuSésc’ *Suseti, Siuseti’: SuStyc’ sciana ad makraty ’SiuSa siena nuo drégmés’, plg. lie. siuseti "judéti’. Svarka ’puspaltis’: Svarka tkanaja svajei raboty ’Svarkas austinis, namy darbo’, plg. lie. Svarka ’t.p.’. 49 tdpel’ ’topolis’: tépel’ — duhi chilic’ u pavosku ‘topolis lankams vezimui lenkti’, plg. lie. tarm. tépelis ’t.p.’. trybradz’ ’tribradis’: trybradz’ — bradzic’ dlia trajich ’tribradis trims zuvauti’, plg. lie. tribradis ’t.p.’. trylapnik ’puplaigkis’: trylapnik — listy kruhlenkija, horki ’puplaigkio lapai apvaliis, kartus’, plg. lie. trildpis *t.p.’. varzZa ’varza’: u varzu Zyvuju rybu zahaniajec’; varza sa setki zvita ’gyva zuvi j varza suleisdavo; varza i8 tinklo nupinta’, plg. lie. vdrza. vidpla ’vépla’: vidpla idzec’ ’vepla eina’. Leksemos Saltinis — lie. tarm. vepla ’vepla’. viarpidta ’siikurys’: jeski parsiuk: viarpidta na spine ’edrus parsas: verpetas ant nugaros’, plg. lie. verpeta ’t.p.’. vijun ’vijiinas, tokia Zuvis’: vijtin, piskun — jak choéa8; soli jak nasypac’, vijin pis¢yc’; vijund mala ’ar vijunas, ar pyplys — kaip nori; kai druskos uzbarstai, vijunas cypia; vijuny mazZai’, plg. lie. vijunas. viksva/viksa ’viksva’: malodzen’kuju viksvu jaduc’ karovy, jak nima lepSaha; viksd paSarnaja ’jaunas viksvas karvés éda, jei néera ko geriau; pasariné viksva’, plg. lie. viksvd. Antroji leksemos forma del reikSmés iSblukimo ir dél lengvumo tarti slavédama neteko priesaginio -v-. ziatny “Ziaunos’: vialikija ziduny dzikich svinei ’Serny Ziaunos dideleés’, plg. lie. Zidunos ’t.p.’. zarapéusy ’prizeles (geltonumy)’: kab zarapéusy Usy U karovy, zyrnaje malako ’jei prizélusios karves ausys, riebus pienas’, plg. Jtiiodeleny lietuviy gnektos (gretima Apso apylinke) azrapeji atises~ azropeje atises *prizelusios geltonumy ausys’, dar plg. lie. répés (posakyje atisys juodzidusios — gali ropes séti). zgoisac’ ’keliauti, patraukti’: davai zgdisaem u les ’keliaujam, patraukim j miska’, plg. lie. gaistiotd ’vikriai nueiti, nuSvytruoti’. zagary /zagiary /Zagdréyki/zogary /zygary gagarai’: Zagary jalovyja ili sasnovyja; nada Zagiarou pryciahnuc’; Zagdréyki dobra hariac’; zagary kropka sukavatyja; Zygd4rami tapilasia petka ’egliniai ar puSiniai Zagarai; relkia privilkti zagary; Zagarai gerai dega; zagarai labai Sakoti; zagarais kurenome krosni’. Leksemy Saltinis — le. Zagarat. Pirmosios dvi pavadinimo lytys vartojamos senesniy Snektos atstovy. Jos iSlaikiusios dar ir lietuviska kirdiavima. Paskutinés dvi zodzio lytys vartojamos daugiau Snektos jaunesniy zmoniy. Jiems leksemos jau daug retesnés, dagzniausiai tik i8 nuogirdy Zinomos, todél turbut jos ir i8kraipytos del zodzio reiksmés neZinojimo. Trecioji leksema jau turi slaviska mazybine priesaga. zegini “Zaginiai’: u Z3gini skladyvajem sena; z3gini — sukau try sastaviac’ i logac’ kleviar Siena dedam j Zaginius; Zaginiai — trys sustatytos Sakos, ir deda dobilus’, plg. lie. Zaiginiai, Zaginiai *t.p.’. zsrgac’ “Zergti’: Z3rgai praz plot ’zerk per tvora’, plg. lie. Zergti ’t.p.’. Vartojamas ¢ia ir prie&délinis Sios Saknies vedinys apzargac’ ’apzergti’ (: abz3rgala pami’ noh, aplupila i dobra ’apzerge tarpkojyje, apkule ir gerai’). 50 zetki ’daigai, atzalos’: bul’ba t Zalkach byla, jak sadzili, no mensa mnoha za naSaju *kai sodino, bulvés buvo jau su daigais, bet daug maZesnés uz musy (dabar)’, plg. lie. welkad daigai, iSleisti ne Zeméje’, taip pat Zelkti “Zelti’. zylvica *Zilvitis’: zylvica cvicic’ rana viasnoi, listy blistiaséyja, pradauhavatyja ’Zilvitis zydi anksti pavasari, lapai see, pailgi’, plg. lie. Zilvitis. zlukta “Zlugtas; pamerkti drabuZiai’: potiny cabar Zlukta nalazyla ’pilna kubiliuka skalbiniy uzmerkiau’, plg. lie. Zlugtas ’t.p.’.. Vartojami ¢ia ir kiti Sios Saknies vediniai (daZniausiai su nair vyprieSdéliais): nazlikeic’ -uzmerkti’ (:nazlikcila i naéouke kaSuliu *jmerkiau j nieko¢ia marSkinius’), vyzlikeic’ isskalbti’ (: vyzZlikcila usiu bializnu ‘isskalbiau visus baltinius’), vyzlikcicca ’perslapti’ (: vyzlikcilisia na dazdza ’perSlapome per liety’). Zvir “Zvyras’: zvir taki, bul’ba nie tradzila ’toks zvyras, bulvés prastos’; plg. lie. Zugras. Vidziy baltarusiy Snektoje uZraSytieji ir Gia pateikiamieji lietuviskos kilmes ZodzZiai — tai tik nedidelée joje vartojamy lituanizmy dalis, spéta per savaite su virsum musy uZrasyti 15 senyjy vietiniy baltarusiy lipy. Aiskus daiktas: jy Snektoje yra daug daugiau — juk tiriamoji Snekta gyvybingas, judrus organizmas, jos sistema darni, leksikos turtai gausus, taciau ne visa tai is karto informanty minima, vos susitikus pasakojama, prisimenama, tyréjui staiga ir greit neparodoma, neatskleidZiama. Del to yra pamato, be kita ko, tikétis, kad ateities tyrimai papildys iki Siol dar neuZfiksuotus jos lituanizmus. Tadiau ir Sis lituanizmy pluoStas jau teikia nemazai medZiagos, iSrySkinan¢ios snektos kalbinés sistemos kai kuriuos bruozus, jos raidos krypti. Salia snektos lituanizmy, savo forma ir reikSme tapagiy ar artimy ankséiau miusy tyrinéjimuose skelbty kity paribiniy su Lietuva baltarusiy Snektose vartojamyjy (plg. LKBil. 123—131; LKK 30 113—133; LKSp.L. 182—204; LLTP 47—64; LT 163—195), Gia yra ir visai naujai iSgirsty ir pirma karta baltarusiy Snektose apskritai uzraSytyjy. IS jy minétini: acitza, Cidpéacca, drabéc’, givélka, gégisy, kdrklisy, (s)kirléc’, kratpol’ka, krépki, kubalniki, labidk, lep éza, nastryjkac’, natry, pelapia, pipilitik, pital’, zarapéisy, Zalki, istiktukai brint, capt, pirst, slis’c’ ir kt. Jie, faktigkai budami senesni uz pacia tos teritorijos baltarusiy Snekta, visy pirma papildo lituanizmy skaiéiy baltarusiy Snektose apskritai, daugiausia, musy nuomone, prisideda prie substratiniy reiskiniy aiskinimo, substrato elementy formavimosi ir jsigaléjimo jose problemos sprendimo. Tarp naujai uzZrasyty lituanizmy yra ir lietuviy terminai — skoliniai is slavy ir germany, vartojami priderinta prie lietuviy kalbos sistemos forma, pvz., dliary, stulpy, daki, kdsty, slé)ygi ir kt. Jie is dalies rodo, kaip kurési ir kaip per lietuviy kalba pildési tiriamosios Snektos terminija. Paskolinty leksemy fonetika ir morfologija neretai rodo, kad jos susiformavo visai pagal gretimy Snekty fonetika ir morfologija. Jose islaikytas: a) lie. senojo ilgojo a, € (bk. 0, é) tarimas: gdsty, natry, zarapéusy, vidpla; b) dvigarsiy an, em virtimas un, im: bruntka, bundacka, kimsy, pimpa; c) afrikata ¢ (bk. @) prieS suprieSakintus uZpakalinius balsius: acitiza; d) e virtimas i a po Ll (jei Zodis negarsazodinés kilmés: lagiasy, bet lepéza); e) prieddélis 51 ata-: atddur ir kt. Vadinasi, jy kilmés galtinis abejoniy nekelia. Misy pateiktoji medZiaga rodo, ka lituanizmai gavo, pateke j baltarusiy gnekta, kaip joje kito. Semantiniy kalkiy susiformavimas turbut bus pirmasis postimis, lémes lietuviy kalbos semantikos irimo pradzia ir slaviskos semantikos priesdéliniy vediniy (pirmiausia) isigaléjima. Taip vietoj lietuviy priesdéliy ap-, pri- (apgrebéstioti, pristrykoti) atsirado slavy priesdélis na- (nagrabestdc’, nastrykac’), vietoj lietuviy i8(si)- (iszligti, iskrdmsoti, iSsikététi) — prieSdéliai pa-, ras-, vy- (pakramsac’, raskir3éyc’, vyzhikcic’) ir kt. Lietuviy semantikos funkcijy susilpnéjima lémé ir peréjimas prie slavy priesaginés darybos. Sis procesas ypaé vertas démesio. Mazybinés priesagos tia déliojamos daZniausiai prie viso lietuvisko zodzio, jau nesuvokiant sudedamyjy daliy reik’més. Sakysim, buozélé, brazgtliai — mazybiniai Zodziai, tatiau slavédami jie gauna dar po viena mazybine priesaga (bazal-ka, brazgil-ki). Vadinasi, lietuvisky priesagy reikSme Cia jau neutralizuota. Vienas i8 svarbiausiy lituanizmy slavéjimo Snektoje padariniy yra priegaidziy nykimas, sukeliantis, musy nuomone, ilgujy kiréiuoty skiemeny redukcija ar ja skatinantis, plg. akéta, bazslka, harudy, kéuksnuc’, natry, pdisavac’ ir kt. Igujy kirtiuoty skiemeny redukcija turima ir kai kuriy dzuky Snektose, ta¢iau ir ten, apskritai imant, priegaidés niveliuotos (plg. Zinkevicius LD 33—34; Kazlauskas 5). Snektos lituanizmai atskleidZia ir lietuviy bei baltarusiy kalby fonetinius ir fonologinius santykius, iki Siol dar nekonstatuotus ir nejvardytus. Jie, be kita ko, rodo, kad rySkiausias lituanizmy fonetinés ir fonologines sistemy priartéjimas prie baltarusiy snekty — tai ilgyjy ir trumpyjy lietuviy balsiy fonologinés reikimés netekimas, visiska neutralizacija. Del to tokie balsiai, galédami lengvai kaitaliotis vietomis be reikSmés skirtumo pakeicia vienas kita, ir neretai skirtingos reikSmés zodziai savo skambejimu prisiderina tarpusavyje, skamba kaip vienos kilmés. Del tos priezasties, sakysim, turimas 8nektoje grabezddc’, reiskiantis *grebéstuoti’ yra susiformaves iS grebezdoti *belstis, rioglintis’, o zagrabiastdc’ ’rioglintis, belstis’ — grebésttiotz *kalti grebéstais’. Sis reigkinys prisideda prie lietuviy ir baltarusiy kalby fonetiniy ir fonologiniy sistemy lyginimo. Del lietuviy semantikos funkcijy susilpnéjimo lituanizmai Vidziy baltarusiy Snektoje neretai sporadiskai neatpazistamai pakite, panasiai kaip ir daugelis neiprasty skoliniy musy tarmése, plg. miartdl’/viartil’ ’menturis’, mi giryksé’ vingiaryksté’, piarldvy ‘beralinis’ ir kt. bei kaklétas *kotletas’, maciklétas ’motociklas’, talerka léeksté’ ir kt. VidZiy Snektos pateikiamyjy lituanizmy visuma rodo, kad jy formos Gia dar kinta, dar neigijusios pastovaus pavidalo. Vadinasi, sios baltarusiy snektos formavimasis dar tebevyksta. Straipsnio medziaga svarbi abiejy kalby dialektologijai, fonetikai, fonologijai, morfologijai, balty-slavy kalby kontaktams, substrato problemai. SUTRUMPINIMAI Baltistica 1979 — Grinaveckieneé E. J.Mackevié Ju. F. Nekoto 52 ryje neobyényje mikrosistemy v dialektnoi strukture belorusskogo govora okrestnostei Opsa. — Baltistica 15 (1), 52—65. Baltistica 1989 —Grinaveckienée E.. Mackevié Ju. Lie. ow vokalizimo atliepai baltarusiy lituanizmuose. — Baltistica 3(1) Priedas, 70—80. ; Baga RR — Biiga K. Rinktiniai rasta 1—2, Vilnius: Valstybiné politinés ir mokslineés literatiiros leidykla, 1958, 1959. Dal’— Dal V. Tolkovyj slovar’ zZivago velikaruskago jazyka 3, S.Peterburg-Moskva: Izdanije knigoprodavca — tipografa M.O. Wolfa, 1882. ESBM — Etymalagiény slounik belaruskai movy 1—7, Minsk: Navuka i technika, 1978—1991. Fasm. —Fasmer M. Etimologiéeskij slovar’ russkogo jazyka 3, Moskva: Progress, 1971. Kazlauskas —- Kazlauskas J. Inetuviy kalbos istoriné gramatika, Vilnius: Mintis, 1968. Laudiuteé —Lauéiute Ju. A. Slovar’ baltizmov v slavianskich jazykach, Leningrad: Nauka, 1982. LKBil. —Grinaveckiene E.,.Mackevié J. Kai kurios baltarusiy lituanizmy fonetikos ypatybes. — Lretuviy kalbotyros klausimai 27, Lietuviy kalba ir bilingvizmas, 1988, 123—131. LKK 30—Grinaveckiené E. Kamojq apylinkiy (Baltarusijos Pastoviy raj.) baltarusiy Snektos lituanizmai. — Lietuviy kalbotyros klausimai 30, Pertferinés lietuviy kalbos tarmes, 1993, 113—132. LKK 32 —Grinaveckiene E. Vidziy apylinkiy lietuviskos kilmés vietovardziai. — Lietuviy kalbotyros klausimai 32, Balty onomastikos tyrinéjimai, 1993, 21-33. LKSp.L.—Grinaveckieneée E. Lietuviskos kilmés leksika Lietuvos paribio baltarusiy Snektose. — Lietuviy kalbotyros klausimai 22, Lietuviy kalbos specialiojz leksika, 1983, 182—204. LKZ — Lietuviy kalbos Zodynas, Vilnius: 3—6 Politinés ir mokslinés literattros leidykla, 7—9 Mintis, 10—15 Mokslas, 1956—1991; II leid. 1—2 Mintis, 1968—1969. LLTP — Grinaveckiené E. Buivydziy apylinkiy (Viiniaus raj.) lenky Snektos lituanizmai. — Lietuviy kalbotyros klausimai 29, Lietuviy leksikos ir terminologijos problemos, 1991, 47—64. LT —Grinaveckiene E..Mackevié Ju. F.,.Romanovié J. M., Ceberuk J.I. Bytovaja leksika litovskogo proischozdenija v zapadnoj Belorussiji. — Lietuviy kalbotyros klausimai 16, Lietuviy terminologija, 1975, 163—195. Nepokupnyj —Nepoku pnyj A. P. Balto-severoslavianskije jazykovyje sviazi, Kijev: Navukova dumka, 1976. Nos. — Nosovié I.I. Slounik belaruskaj movy. Minsk: Belaruskaja saveckaja encyklapedyja imia Petrusia Brouki, 1983. SBG — Slotnik belaruskich gavorak patinoéna-zachodniaj Belarusi 1 jaje pagranicéa 1—5, Minsk: Navuka i technika, 1979—1986. Tlum.Sl. — Tlumaéal’nyj slounik belaruskaj movy 1, 3, 5, Minsk:Belaruskaja saveckaja encyklapedyja imia Petrusia Brouki, 1977, 1979, 1983. Vitkauskas — Vitkauskas V. Ekskliuzyviniai zodziy variantai su balsiais a ir u. — Lietuviy kalbotyros klausimai 29, Lietuviy leksikos ir terminologijos problemos, 1991, 204—207. Zinkevigius LD — Zinkeviéius Z. Lietuviy dialektologija, Vilnius: Mintis, 1966. Zinkeviéius Ryt. Liet. — Zinkevié ius Z. Ryty Lietuva praeityje ir dabar, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1993. 53 WORDS OF LITHUANIAN ORIGIN IN THE VIDZIAI DISTRICT BYELORUSSIAN DIALECT Summary Over 230 words of Lithuanian origin used in the Vidziai district (Breslauja region, Byelorussia) Byelorussian dialect are analysed in this article. They provide new linguistic data which reveal the peculiarity of this Byelorussian dialect and the variety of its expressive means. Quite a big part of lexemes under analysis have never been registered in this dialect before. They add to the number of words of Lithuanian origin in Byelorussian dialects in general and contribute to solving the problem of formation of substratum phenomena and their getting established in the language. There are terms among the words of Lithuanian origin which have found their way into the language through Lithuanian dialects. They show the way terminology is created and built up. The words of Lithuanian origin have in many cases retained their Lithuanian, dialectal phonetics and morphology, simiral to those of the neighbouring Lithuanian dialects (:bidral< béralas~ beralas ’unwinnowed grain’, brunthi< brunkty< brunktat~branktat ’wooden buttons’, acriza< aciiiia< alsiiza ’shudder’, lagiesy<lagesiai~ legésiai yellow thistles’, atéduram< ataduram~ atédirom ’stand apart’). Facts on which the article is based show how assimilating, the local Lithuanian dialect turned into the substratum, how first of all its semantic system disintegrated and Slavic semantic calques came into usage, and how Lithuanian prefixed verbs were soon replaced by Slavic prefixes. The weakening of the semantic functions of the words of Lithuanian origin predetermined the transition to the Slavic sufixal word building and the neutralization of the meaning of separate parts of the Lithuanian word. The main consequences of Lithuanian words acquiring more and more Slavic features are the disappearing of accent, which in our opinion, causes or stimulates reduction of long syllables, and the loss, complete neutralization of the phonological meaning of the Lithuanian long and short vowels. These peculiarities of words of Lithuanian origin are of importance in comparing the phonetic and phonological systems of the Lithuanian and Byelorussian languages. Words of Lithuanian origin in the VidzZiai dialect manifest that they have not yet acquired their constant forms and are still in the process of changing, which means that the formation of the dialect is not yet over either. The linguistic facts presented in the article are important for dialectology, phonetics, phonology and morphology of both languages as well as for research into the contacts of Baltic and Slavic languages and the substratum problem. 54