W.
Ma icza-
ko
La ingaly
heo ies
k i ik
(C i ique
de la
héo ie
des
la yngal-
es,
p.
237-247),
S .
S achowskio
G aiky Sp ache
Rolle osmany u ky
Sp ache
his o ijoje ("Die
Rolle des
~
G iechischen in de
Geschich e des
Osma-_
nisch-Tii kischen,
p.
377-385),
W.
S e a iskio
Kele as
pas aby,
liecianéiy
—
indoeu opie-
ciy kalby
j a dziy
galiines
(Quelques
ema ques
conce nan
la lexion
p onominale
en
indoeu opé-
en, p. 393400),
K. T.
Wi czako
P o- e iniai
balsiai
he i y
ande en
ana oly
Sp achen
(P o he ic
owels*
i
in
He i e
—
and
o he
Ana olian
languages,
p.
495—502)
i
k .
j
Sis
a ikniy
samminys
is nich
nu
g azus
zymiojo
lenky
kalbininko,
seh ~
placiy
in e esy
wissensc-
ha inink-
o,
S iesaus
e inne u-
ng
Zmogaus
e eh un-
g, abe
und _
gewus
indelis die
j
philologies
sys eme,
su
Jans
Sa a ewiczius
wa glaudzZiai
—
e bundenes, o
Sio inkinio
pa engéjas
Wojciechas
Smoczyniskis
nusipelno _
nuosi dZiausios
ih en kolezy
padékos.
4
Algi das
Sabaliauskas
APIE
LATGALI-
ECIUS IR
JU KALBA
Galbu
iel was
und
nus ebs,
abe
soga
Le isch-
es
Bo scha-
e in
Li uanien
Albe as
Sa kanis eine p oga
pasakes, jog
la galieciams'lie u iu
Sp ache is i8mok i
leng esné negu la iy
bend iné Sp ache.
j
Übe
Siuos
la galiecius,
die soga
ih e
i
Sp ache
manchmal
linke als
ge enne e
bal y
Sp ache
hal en,
o
ne
de
la e iy
Sp ache
a me,
wi seh
maZai
zinome.
O
es
eigo iski
ne
nu
gemeins-
ame
u sp un-
g asmés,
abe i _
gemeins-
amen
schicksals miisy b öde .
Juk sie
wie
meis en
i
li au iy
ka alikai.
—
Jy
k a8 e
a be osi
nemaza
lie u iy
kilmés
kunigy.
wie Meh
du
Sim me-_
éius
Sis
k aS as
wa
Li huaniens
i
Polnisch-
e
S aa en Teile.
Zusamm-
en wi
wu denem
Russisch-
en
impe iums Teil.
D auge
e ekome
P esse
la einikais
aSmenimis.
Li huaniens
a go
schule
en sp ic-
h genau
la galieciy
moa es
skola
pi
a ina
(*mu ins
schule
p ic
a elio).
O
jy
in
kommunis-
chen
Schulen kabéjo uZ agas:
"Ilo
naTHcKM
oBopuTL
c po o
Bocnpemlae ca.
4
IS
esmés
la galieciy
p oblemai
auseinande -
se zung
La ijas uni e si e s
Bal y
kalby
i
La iy
li e a i os
ka ed y
leidnis
Bal u
ilologija.
V.
Raks u
k ajums
(A b.
ed.
Dz.
Paegle.
Riga,
1995).
Dalis
Gia
publikuojamy
a ikniy is _
p aneSimai,
lai y i ko o
diena
1994
m.
j ykusioje
18
zymaus
la iy kal-
bininko
A u o
Uozuolo
(Ozols, zu
1912—1964)
Gedenkung in
de adicinéje
Kon e enze,
j
de en Thema
ka a wa
sj
La gala
i
La galos
la iy
sp ich .
©
A ski i
Publika ionen
e ö en lic-
h we den
A ikel sind
jdomis lie u iy
i
Sp achen,
Lie u os
—
is o ijos
y iné ojams.
Is o ikams,
abejo, sind
be
idomus
E.
Mugu e icia-
us A ikel
Ragy iniai
Sal iniai
a cheologijos
i
medZiaga
übe sena-_
la galiy
his o ia
Ja
(Raks i ie
a o i
un
a cheologij-
as ma e iali
pa la galu
senako
4
és u i,
p.
7—12).
Cia
disku ie
usy
me asciy
No o a
(Ne oma,
i
4
q
La iai speziell
wa oja_ e mi-
ng la galiesi
la galieéiai, denn
Te min la ga
la galiai
wissenscha iné
li e a ii oje
~
Zymi
senqjq
bal y
gen i, die
gelebus
so
La galo.
—
Je, ick
Vidzemeje
i
welche da e
a da la iy
nau ai
s aa lichkei-
i
.
4
No ki nasZ.
F iends,
ne e
oes.
An
in e iew
wi h he
La ian
Ambassa-
4
do
o
Li huania-M
Albe s
Sa kanis.
Li huania
in
he
Wo ld,
1995,
3,
18.
j
218
Mo a a),
die wa
mégina-
ma
sie i_su
an ikos
au o iy
neu ais,
misy
Ne imi,
und ki y
be ach-
e
pe asin-
e ojy
klaida
s a
Lo owa.
Hen ikus
la is (XIII
a.) seinen
Li onijos
k oniko-
je la iy
und
la galiy
Namen
pawa i-
ge als
Synonym:
Le hos,
qui
p op ia
dicun u
Le higalli
(le ai, die
iS
ik yjy
genann
la galiais-
).
Maneme,
jog sei
XVI/a.
la galien
schon
genann
la iais.
Kalbos
his o iky
demesio
ypaé
e as A.
S a eck-
os
A ikel
La galie-
diy
asomos-
ios kalbos
no mini-
mo eiga i
gegenwä-
iné bukle
(
La galie-
su
aks u
alodas
no méSa-
nas gai a
un
s a oklis
m sdien-
as, p.
1823).
Au o é
kons a -
ue
ak a,
dass
Salia
la iy
bend in-
és
(li e a u-
inés)
Sp ache-
n, die sich
bilde e
la iy
zemai¢iy
(lejasla -
ieSu)
a més
G undind-
u, schon
as d ei
gim me€-
iai
exis en -
ie
and oji
la iy
Sp ache
aS o
adi io-
n, die au
la iy
aukS ai¢-
iy
a meés
la galisk-
osiom
Snek omi
basie .
Das is
la galiec-
iy as o
sp ache,
die
i8ken usi
and aji
d udos
d audim-
a, el
a gims -
a. S.
S a ecka
s ell yee
pasi lym-
y, wie
eike y
e o mu-
o i
gegenwä-
ine
la galiec-
iy
Sp ache.
Siulo
p a u i-
n i ja
a miy
Leksika,
a gai in-
i einige
Mo phol-
ogies
Fo men,
j i in-
i placiau
a mése
e wend-
ame
phe inen
Eigensch-
a en
und . . I.
K is o s-
kos
A ikels
Z ilgsnis
{XIX a.
la galiec-
iy
g ama i-
kas
("Ieska s
19. gs.
la galie-
Su
g ama i-
kas,
p-13-17)
suzinam-
e, jog die
e s e
la galiec-
iy
g ama i-
ka is 1817
m. 400
egzempli-
o
i iyazu
wa
igleis a
Vilniuje.
Ih Au o ,
ieny
Meinung,
bu es J.
Akele icius,
ki y J.
Rimke iéius.
Viena is
d iejy
zinomy
hand as in-
iy XIX a.
la galieciy
g ama iky
saugoina
Vilniuje,
Ma yno
Maz ydo
biblio ekoj-
e. Sie
pa asi e
1817 M.
Au o ius
unbekann *.
:
Daug
idomiy
ak y
wi d
o ges -
ell L.
Leikumos
A ikel
La galos
la iy
kalba
mokyklo-
je
(La gales
la ieSu
oloda
skola, p.
2433).
Übe 1625
m. (ne
éliau
1628 m.)
jézui a
Daugpily-
je iku e
e s eja
La galos
schule.
17571844
m.
K asla o-
je eiké
Heche
semina i-
ja, die
bu e
wich igs-
e
anoche
Zei
La galos
kul ii os
zen us.
1907 m.
Rezekne-
je wa
o enba-
die
e s e
P a ich-
sschule,
in de
la galie i-
skai wa
geleh
nich nu
ikyba,
abe und
ande e
Dinge.
1923 m.
Scheidun-
gsminis -
e iums
Mokykly
Depa e-
men
be ehl,
La galos
Schulen
den
e s en
zwei
Jah en
alle
Themen
wu den
geleh
la galie i-
skai,
*s aa y-
binés
sp ach
li e a u-
ine
a mé
mokoma
sei
eciyjy
wissens-
cha
me y.
Sei 1989
m. de
Uni e si-
ä
Le lan-
ds
Philologi-
jas
Fakul e-
e
dés om-
as
spezius
Ku s
La galie-
ciy
aSomoji
kalba (nw
1994 m.
Sis
Ku sas
echnom
la galie i-
skai).
A gyja
la galiec-
iy p uda.
Tagiau j
La galos
skolas
geb oji
Sio
k a3 o
Sp ache
(a
a mé)
geh
noch
seh
ned asiai.
Wie
jdomia
Sio
A ikele
de ale
eiké y
e wähne-
i, jog
lie u iy
semina i-
s y
paku s -
y as F.
T asunas
zusamm-
en mi J.
ViSne sk-
iu
Pe e bu-
go
D asiné-
je
semina i-
joje 1884
m.
p adejo
is
La galos
en usie-
mem
semina i-
s am
dés y i
la galiec-
iy
Sp ache.
Mi
La galas
Themeni-
ka auch
e bund-
enes O.
BuSo
A ikel
La galos
ie o a -
dziai
la iy
bend iné-
je
kalboje.
P oblem-
os
(La gales
ie a di
la ieSu
li e a a-
ja aloda.
P oblem-
as, p.
3437), V. J.
Zepo
A ikel
Apie
La galos
ie o a -
dzius
Endzely-
no Da by
ink iné-
je (Pa
La gales
ie a d-
iem 3 Gia
au o eé
ha
al oje,
dass sei
1934 m. 1
La galos
skole
i edama
as ein
gemeinsi-
nes la iy
alba.
1938 m.
ende
seine
exis is -
a ima
Zei aS -
is
La golas
Skola,
und
An asis
wel inisc-
he K ieg
und
ybiné
waldzia
la galie¢i-
am
a neSa
and aji,
wenn
auch
neo ici-
aly,
d udos
d audim-
a.
B eidaks-
A.
Anonims
la galisu
g ama i-
kas
manusk -
ip s. Ka élu Dzei e, 1990, N . 8, 34.
219
Endzelina
Da bu izlase,
p. 3839). Is
ande e
hema os
Publika ion
spausdinamy
A ikelniy
zue s
no é ysi ~
a k eip i
démesi j P.
Vanago
A ikelni 1586
me y la iy
ka ekizmo
ex e kilmé
(1586. gada
la ieSu
ka ehisma
eks a iy
izcelsme, p.
5262), in dem
angegeben
wi d k uop§
Sio i la
Analyse des
paminklo
Sal iniy.
Li uiy-Sp ach-
o iné ojam-
en können
idomi und
ande e cia
e kbiami
A ikel-~ niai
sein: M.
Rudzy és Apie
b asla ieciy
leksika (Pa
b asla ieSu
leksiku, p.
4043), V.
Rukés-D a ini-
os Senosios
o os
Siau és VidZ
iqje o Val-
mie a (Senie
Zemiel
Ziemidzemé
ap Valmie u, p.
4451), A.
Rekenos J. V.
Gé és Faus o
e imo
eiksmazZod-
Ziy o my
ypa ybés
("Ve ba
o mu ~
Ipa nibas J. V.
Gé es Faus a
a dzejojuma,
p. 6371), A.
Kalnaéos Lai-~
ka ego ie
la iy
g ama ikose
ko
("Laika
Ka ego ie
la iesu
g amma ikas,
—
p.
72—80),
J.
G igo je o
La iy
bend inés
kalbos
balsiy
akus iné
cha ak e -
—
is ika
(La ie3u
li e a as
alodas
pa skanu
akus isks
aks u oj-
ums, p.
81—83).
:
;
P. Vanagas
ecensuue-
aus aly
sp achena-
a s T. G.
Fennello
be ei a
neue
Adolphijo
la iy
sp ach
g amma ik-
os m.)
(1685
e laubima.
E s ell
auch seh
iSsamia
lie u iy
—
1993-1994
m.
kalbinés
li e a u -
os
apz alga.
L. Ba-~
luodé
ago übe
Vilniaus
uni e si -
e e 1994
m. i ykusj
in e na i-
onalen
semina a
*Li uanis-
ika
pasaulio
uni e si -
e uose,
übe ais
paciais
Jah en
Kaune, Vy-
nau o
DidZiojo
uni e si -
e e,
j ykusia
kon e en-
cija
Lie u a-L-
a ija: ©
p aei is,
gegenwä-
.is,
a ei is A.
S ikané
in o mie-
übe
La ijas
Filology
Gesellsch-
a
Ak i i ä -
en, Ka ma
übe
T.
—
Ta u
uni e si e e
i ykuse
Bal ijas a ealo
au y
agomujy
—
kalby
p oblemsom
gewidme e
kon e zie un-
g, S. Klia inia
apie Rygoje
kusj
semina a Kalba
und
echnologieija
Eu opa po
2000-jy me y.
Bal ijas
Pe spek i a.
Page biamas
Zymios la iy
kalbininkés
Alysés Lauos
(19141994)
a mi-_ nimas. 7
Algi das
Sabaliauskas
LATVIY
LIAUDIES
DAINU.
SINTAK-
SE
Endlich
k iegené-
me schon
beiS
einige
de3im m-
eéius
Zymaus
la iy
kalbinin-~
ko
Al edo
Ga e io
pa ay os
monog a-
phie
Le isc-
he
Syn ax:
die
Dainas!
(La iy
sin aksé:
(liaudies)
dainos).
Razian
seh
gausia
liaudies
dainy
medZiag-
a, joje
issamiai
iSanalizu-
o a la iy
liaudies
dainy
sp ach
mo osi-
n ak- se.
A.
Ga e is
ienin el-
is
y iné o-
jas, de
la iy
liaudies
dainy
sin aksei
is
sky es
ge ina,
didelés
olume i-
sches
we k
(anali ine
und
sin e iné
buches
heil
zusamm-
en bilde
648
sei en).
T upu is
übe 3io
Geschalo
au o iy.
A.
Ga e is
gimé 1921
m.
balandZio
24 a d.
Siau és
y y
La ijoj-
e,
Kalncem-
piy
als¢iuj-
e,
Spy uliu-
ose. 1941
m. baiggs
Maduon-
os
Gymnazi-
e, 1942 m.
ge many
ilologies
und
indoeu o-
pieciy
kalbo y-:
Ga e s A.
Le isc-
he
Syn ax:
die
Dainas.
He ausg-
egeben
on
Hildega d
Bade
F ank u-
am
Main;
Be lin;
Be n;
New
Yo k;
Pa is;
Wien:
Lang,
1993. 679
220