LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAIIR
TYRIMAI
Danu é
SABALIAUSKAITE
LIETUVIY
KALBOS
KELNIY
PAVADINIMAI
Kélnés
—
“an
juosmens
i
kojy
dé imas
d abuZis”.
Bend o
indoeu opie-
igko
Sios
ealijos
pa adinimo
né a.
Ma
pa s
d abuZis
papli o
kiek
éliau
nei
juos a,
kepu é,
apsiaus as,
sijonas
a
p ijuos é
(Hi
1905
:
364—5;
Sch ade
1917
:
513). Beje,
i8
p ijuos és
kelnés
i
a si ado
(Sch ade
1917
:
592).
Kaip
i
isoje
Ry y
Eu opoje,
Lie u oje
jos
nesio os
nuo
seno.
Tai
pa i ina
i
IX—XII
a.
a cheologiniai
adiniai
(Volkai é-Kulikauskiené
1970
:
130;
A las
1986
:107).
Kadangi
kelnés
bu o
iena
pag indiniy
y iskos
ap angos
da-
liy,
lie u iy
kalboje
y a
nemaza
jy
pa adinimy.
Jie
pagal
kilme
ski s omi
{
lie u iskos
kilmés
ZodZius
i
skolinius.
Lie u iskos
kilmés
pa adinimai
DadZniausias
gio
d abuzio
pa adinimas
lie u iy
kalboje
y a
nezyme oji
lek-
sema
kélnés,
kelnés:
kélis
(F aenkel
236—7;
Ska dZius
ZD
262).
Ja
u i
ik
lie u iy
kalba.
Senesné
o ma
y a
kélines.
Palaipsniui
g e a
jos
p ade a
a -
o i
i
kélnés
(Buga
II
341;
Zinke icius
I
241).
Beje,
ai
né a
koks
no s
ypa ingas
eigkinys,
umpéjo
i
kai
ku ie
ki i
zodziai,
p z.
élnias:
élinas,
paskui:
pasaku ,
S a :
Sc ai
i
k .
(Zinke icius
I]
165).
Abu
miné ieji
pa a-
dinimo
a ian ai
pi ma
ka a
uZ iksuo i
XVII
a.
p .:
kélines
—
Kk.
Si ydo
zodyno
I
leidime
(beje,
en
y a
i
zodis
keline,
eiskian is
kojine,
blauzdine)
bei
bu .
Ka aliauciaus
a chy o
XVII
a.
ank as yje,
o
kélnés
—
S.
B.
Chilins-
kio
Biblijos
e ime
bei.D.Kleino
g ama ikoje
(SD(1)13,32,184,
keliné
98;
Lex
51;
KIG
70;
Ch2Moz28,24).
Abi
o mos
andamos
daugelyje
XVHI—XIX
a.
zodyny
(R
58,
268,
MZ
114,
280,
358;
K
I
195;
II
129).
Zodis
kélnés
papli es
isoje
Lie u oje,
ai
pag indinis
Sio
d abuzio
pa adinimas
(DinZ
128;
D Z
146;
LKZ
V
527—8;
DZ
296).
Kélinés
daznesnis
ik
Bal a usijos
e i o ijoje
esanéioje
Laziiny
a méje
(LzZ
114).
Bend inéje
kalboje
okia
o ma
nebe-
a ojama.
Ta mése
bei
XIX—XX
a.
as o
paminkluose
pasi aiko
i
daugiau
3io
ZodZio
a ian y:
keilinios,
kélenés,
kelinai,
kélinios,
kélnios
(LKZ
V
489,
507,
518, 519,
529).
Fo ma
kelinai
uz iksuo a
jau
XVII
a.
(C
1
977).
Pa adinima
is
lie u iy
kalbos
pasiskolino
kai
ku ios
Lie u os
pa ibyje
esanéios
la iy
a més,
plg.
la .
dial.
kelnas
” .p.”
(ME
I
362—3;
B en-
cé
232).
Tagiau
la iy
kalboje
Sis
Zodis
u i
humo is in{
a spal i
(Saudina
16).
E z ilko
apylinkése
pasi aiko
pa adinimas
palaidinés
(E z
114).
Taciau
167
okia
Sio
Zodzio
eikimé
y a
aiskiai
an iné,
plg.
palaidiné
” i su iniai
y isk
ma skiniai,
palaida
mo e iska
bliuzé”.
i
Ki i
lie u iskosios
kilmés
pa adinimai,
ski ingai
nuo
kélniy,
y a
zyme
ieji.
Juos
galima
bu y
suski s y i
{
am
ik us
pog upius
pagal
jy
paski j
kokybe
a
medzZiaga,
i8
ku ios
Sis
d abuZis
pasiii as.
A ski a
pog upi,
suda o
apa iniy
bei
maudymosi
kelniy
pa adinimai:
apa inés,
apa iniai,
apa ininkés,
apa inikeés
:
apa inis,
-é.
Apa inés
j
n
apa inukés
y a
bend inés
kalbos
Zodiiai,
ki os
o mos
daugiau
a ojamos
a mése
(DunZ
28;
LKZ
I
185;
DZ
19).
bal inélés
”bal os
apa ines
kelnés”
:
bdl as.
Pasi aiko
apie
Kupiski
(LKa
1615).
glaudés,
glaudinés
* umpos
maudymosi,
spo o
kelnai és”
:
glace
glaudus.
Zodis
minimas
1937
m.
”Gim ojoje
kalboje”
(GK
1937,
138;
LKZ
In
397—8).
Gla idés
eikiama
a o i
bend inéje
kalboje
(DZ
177;
P iginauskai é
42).
kelndi és,
kelnéleés
* umpos
apa inés
a
maudymosi
kelnés”.
Kelndi és
—
bend inés
ieee
zodis
(DZ
296).
Kelnélés
a ojama
Bal a usijos
e i o-
ijoje,
apie
B eslauja
(LKZ
V
597).
k i ios,
k i és
* umpos
maudymosi
a
spo o
kelnai és”,
da
plg.
daa
nesnes
eikSmes:
k i é
*kelniy
dugnas;
aiky
kelniy
uZsegamasis
uZpakalis”,
Veikiausiai
pada y a
is
k is i,
plg.:
Ta o
k i é
nusileidusi,
Zeme
elkasi
(Ba s:
yéiai).
Kelniy
eikime
k i és
a ojama
Skuodo
apylinkése
bei
J.Jablonskia
aS uose
(LKZ
VI
637).
K igios
pasi aiko
XX
a.
Zodynuose
(J
Il
245;
LKZ
os
537).
Dagnesni
y a
is
Sio
daik a a dzio
pada y i
eiksmazZodZiai
k ieaal
* ieno
d abuZio
k as us
{
ki a
kis i;
ei i
a kisus
uzpakalj”
bei
k igi io i
’ .p
(Ska zius
ZD
516;
LKZ
VI
573).
pamaii és,
pamau ines
”
* y iskos
apa inés
kelnés”
:
pa(s )mdu i.
asd
kamas
u eniskiy
Snek oje
(LKZ
1X
287).
; |
s e blés
”pp .
apa inés
kelnés”
:
s e blés
’
’seno isky
mo e isky
ma ski-
niy
p idu kai”.
Kelniy
eikime
a ojama
ik
apie
Tel3ius
(LKZ
XII
752)
umpikés
” umpos
kelnai és”
:
umpas.
Bend inés
kalbos
zodis
(DZ
866;
P iginauskai e
42).
;
Be eik
isi
miné ieji
apa iniy
kelniy
pa adinimai
uz iksuo i
ik
XX
a.
Tu -
bu
ai
nea spindi
ealios
padé ies.
Dalis
siy
pa adinimy
galéjo
a si as i
i
ankséiau.
Tagiau
iek
apa iniy
kelniy,
iek
apsk i ai
bal iniy
Peeines
a
sy iniuose
Sal iniuose
e ai
epasi aiko
—
démesys
k eipiamas
j
”s a besnes”
ap angos
dalis.
Taip
y a
ne
ik
lie u iy,
be
i ,
pa yzdZiui,
lenky
kalboje
(Bo-
ejszo
24).
O
i
apsk i ai
is o iky
duomenuee
apa inius
bal inius
Eu opoje
im a
dé e i
gana
élai,
eikiausiai
ik
XIII
a.
(Bo ejszo
23).
Sa o
pa adinimus
u i
i
specialios
kudikiy
kelnai és:
mau inikai
” aiky
kelnai és
su
pédelémis”
:
mdu i
(LKZ
VII
952).
Sliauz inikai
” .p.”
:
Slia dz#i
(LKZ
XIV
1063).
Tai
naujada ai,
kadangi
pa i
ealija
a si ado
neseniai.
Abu
Zodiiai
a es
Jami
bend inéje
kalboje
(DZ
388;
P iginauskai é
42).
168
Kaip
jau
miné a,
kelniy
pa adinimai
p iklausé
ne
ik
nuo
jy
paski ies,
pe
i
nuo
ki y
dalyky,
pa yzdZiui,
nuo
spal os
a
o mos,
ki aip
a ian ,
jg aizdos:
d yZinés
”d yzos
kelnés”
:
d iyzas.
Va ojama
apie
Kudi kos
Naumies i
(KudN
256).
:
ké Skelnés
”d yzos,
ke gos
kelnés”
:
ké Sos
+
kélnés.
Pasi aiko
Skuodo
apylinkése
(LKZ
V
625).
pla kelnés,
plaéiakelnés
” am
ik os
placios
kelnes”
:
plaéios
+
kélnés.
Bend inés
kalbos
Zodis,
uz iksuo as
kai
ku iuose
XX
a.
zZodynuose
(BZ
616;
LKZ
X
48,50;
DZ
569).
puskelnés
” umpos,
iki
keliy
kelnés”
:
piisé
+
kélnés.
Randamas
kai
ku iuose
XX
a.
Zodynuose
(NdZ
III
47;
LKZ
X
1037).
Bend inés
kalbos
zodis.
_
s a inés
"ilgos
s andzios
kelnés”
:
s a us,
s a y i.
Uz iksuo as
keliuose
XVIII—XX
a.
Zodynuose
(B;
N
498;
NdZ
IV
91;
LKZ
XIII
680).
ia
s ilis igkai
kono uo i
Zodziai,
susije
su
Sio
d abuzio
kokybe.
Jie
eiskia
p as as,
palaikes,
apiplysusias
kelnes:
kélinpalaikes,
keilinpalaikés,
kelnapalaikés,
kelniapala kes,
kélnpala kes
:
kélnés,
keilinios
+
palaikis
(LKZ
V
489,
519,
527, 528,
529).
kele izd os,
keli igios,
kelksnés,
kelnyjnos,
kélniséios,
kelniuks és,
kelsés,
kelznos
:
kélnés
(LKZ
V
507,
518,
522,
529, 530,
553).
Va ojama
daugiau
pie ineje
Lie u oje,
be
pasi aiko
i
ki ose
ie ose.
ap zos
”p as os
kojinés
a
kelnés.
Veikiausiai
sie inas
su
ki ais
Silos
gaknies
ZodZiais,
plg.
apuzine i,
apuzin i,
apuzio i
”sunkiai,
ne angiai
ei i,
aik8 io i”,
apuzd, apuzis
“is izélis,
ne ykélis”.
IS
u imo
pa yzdzio,
uz-
iksuo o
Ga gzduose,
sunku
sp es i,
koks
konk eéiai
d abuZis
u imas
gal o-
je
—
kojinés
a
kelnés,
plg.:
Galési
daba
apuzio i
4
klump ius
jsispy es
su
sulopy oms
ap iZoms
(LKZ
XV
839).
e le Ynés
”pp .
apa inés
kelnés”
:
e lid i.
Pasi aiko
apie
Plunge
(LKZ
XVI
74).
Pazymé ina,
kad
isi
miné ieji
lie u iskosios
kilmés
pa adinimai,
issky us
kélnés
(bei
a ian us),
k i és
i
s a inés,
as y
kalboje
p adeé i
a o i
ik
XX
amziuje.
Skolinius
j
a ski us
seman inius
pog upius
iSski i
bu y
sude inga,
nes
ne-
e ai
as
pa s
zodis
u i
kelias
eik8mes
(p z.,
bisks os
”kelnes;
apa inés
kel-
nés”
i
pan.),
odél
nebu y
p asmés
okio
ipo
Zodj
skaidy i
j
kelis
pog uplus.
Skoliniai
ski s omi
ik
pagal
ai,
i8
kokios kalbos
a ejo.
Polonizmai
dibkos
”kelnés”,
plg.
lenk.
dybki
”kojokai,
pan¢iai”
(LKZ
II
472).
Va -
ojamas
keliose
ie ose
apie
Vilka iski
bei
Sakius.
gaCios,
gaéés,
gdcés,
goes,
gdcios,
go éios
”apa inés
kelnés”,
plg.
lenk.
gacie
” .p.”
(Ska dzius
76).
Sis
pa adinimas
papli es
daugelyje
sla y
kalby,
169
plg.
s.
éek.
hace
”kelnés,
apa inés
kelnés”,
us.
za u
*kelnés;
Slaunys
klubai”,
uk .
za u
”kelnés”,
se b-cho .
2uhe
”kelnés”
i
k .
Tai
sla iskos
kilmés
Zodis,
ienas
i8
nedaugelio
d abuziy
pa adinimy,
a ejusiy
is
p asla ii
kos
epochos
(Sch ade
1917
:
603;
Nide le
1956
:
228;
Sokolo skaja
1974
166).
Jo
senuma
odo
i
ai,
kad
ig
sla y
ji
pasiskolino
inoug y
kalbos,
ple
suom.
kaa io
”klubas;
Slaunis;
klesné”,
es .
kaa s,
kaa sas
*jaucio
klubas
placios
kelnés”,
eng .
ga ya
"apa inés
kelnés”.
P asla iskojo
*
ga ia
kilm
né a
isiskai
aiski.
Tu bu
j ikinamiausia
hipo ezé
bi y
méginimas
*
ga i,
kildin i
i
ide.
Saknies
*
ga-
”ei i,
zygiuo i”
Zodziy
(B iickne
131;
Slawski
246;
Fasme
I
397—8;
T ubace
VI
106—8).
[
lie u iy
kalba
Sis
Zodis
u ejes
pa ek i
anks i,
jis
uZ iksuo as
jau
XV
a.
(BB2Moz28,42).
Véliau
minimas
kai
ku iuose
XIX—XX
a.
zodynuosi
(N
259;
[K]
129;
J
Il
72;
LKZ
I
472,484).
Gy ojoje
kalboje
jis
a ojama:
elsiskiy
bei
a niskiy
Snek ose.
ga kos,
gackos,
go kos
”apa inés
kelnés”,
plg.
lenk.
ga ki
” .p.”
(Ska .
dzius
76).
Lie u iy
as y
kalboje
uz iksuo as
XVI
a.
(BB3Moz
16,4).
Va .
ojamas
mazdaug
ame
pa iame
plo e
kaip
i
gaéios,
a¢iau
zymiai
e esnis
(LKZ
II
7,
156,
487).
Da
a .
gaéios.
gaizés
* .p.”.
Neaiskios
kilmés
Zodis,
galbu
sie inas
su
gadiomis
bel
ga komis.
Randamas
ik
F.
Ku Sai¢io
zodyne,
be
i
en
dél
jo
ik umo
abe.
jJojama
([K] 111;
LKZ
III
48).
kalaisés
”kelnés;
klesnés”
:
kalagsa
*klesné”,
plg.
lenk.
kolosza
”klesné”,
Kelniy
p asme
a ojamas
keliose
a ski ose
Lie u os
ie ose
(Kb,
K ,
Vdk;
LKZ
V
103).
Rusicizmai
isikai
”glaudés”,
plg. us.
mpycuxu
<
mpyco
”kelnai és,
umpikés”.
Rusy
kalbos
pa adinimas
gau as
ig
angly
kalbos,
plg.
angl.
ouse s
”kelnés”
(Fasme
IV
110).
Angly
k.
ouse s
<
ouse
kilo
ig
galy
iubhas
”kelnés”,
ku is
sa o
uoz u
u bu
pasiskolin as
is
s.
p ancuzy
ebus
” .p.”,
o
Sis
bus
a éjes
is
lo yny
ub aci
” .p.”.
Pas a ojo
kilmé
né a
aigki,
galbu
jis
ge ma-|
niskos
kilmés
(Klein
1658
;
Pa idge
740;
Buck
426).
!
Tai
Snekamosios
kalbos
Zodis,
ne eik inas
bend inei
lie u iy
kalbai
(DZ
866).
18
usy
kalbos
jj
pasiskolino
i
la iai
(Rekéna
441).
gali é
”ka isko
ki pimo,
iki
keliy
siau os,
nuo
keliy
i sy
pla éjanZios
kelnés”,
plg. us.
zanuge
* .p.”.
Sis
pa adinimas
y a
placiai
a ojamas
lie u iy
kalboje
(Dub
190;
KudN
257;
Dbé
165;
E z
147).
Pap as ai
jis
su-)
okiamas
kaip
a p au inis
p ancizigkos
kilmés
Zodis,
siejamas
su
p ancuzy|
gene olo
G.
A.
Galli e
(1830—1909)
pa a de.
Nenuos abu,
kad
jis
anda-|
mas
bene
isuose
Lie u oje
isleis uose’
a p au iniy
zodziy
zodynuose
jau
nuo|
1936
m.
(T pZ'
321).
Taéiau
éia
y a
idomus
a ejis,
jog
as
Zodis
a si ado|
ne
p ancuzy,
o
usy
kalboje
po
I
pasaulinio
ka o
(Fasme
I
338;
Sanskij
1(4)
16).
Ne ukus
ig
usy
kalbos
Jis
pa eko
i
j
kai
ku ias
ki as
sla y
kalbas,
aip
pa
j
lie u iy
i
la iy
kalbas,
plg.
la .
gali e
(LLVV
III
48).
]
170
i
Neapib éZ ieji
sla izmai
(galéje
pa ek i
iek
is
bal a usiy,
iek
i8
lenky,
iek
is
usy
kalby)
pli d és,
plidd ios,
pliid os,
pliud inés,
bli és
”labai
pla ios
kelnés”,
plg.
lenk.
plud y,
b us.
nawdpu
”pla ios
kelnés”
(B iickne
FW
120;
F a-
enkel
626;
LKZ
X
254).
Lenky
kalboje
pa adinimas
pi ma
ka a
uZ iksuo as
XVI
a.,
0
a éjo
jis
iS
okieciy
kalbos,
plg.
ok.
Plude hose
(Bo ejszo
169).
Tai
okiskos
kilmeés
Zodis,
sie inas
su
ga sazodinés
kilmés
eiksmazodZiu
plaude n
*plepe i”,
plg.
jo
g e u ine
o ma
blode n
”glamé i”,
ku i
galéjusi
eiks i
i
”ple ésuo i”
(Kluge
556).
Lie u iy
as y
kalboje
pi ma
ka a
pasi odé
XVII
a.
(Lex
68).
Véliau
an-
damas
XVIII—XIX
a.
Zodynuose,
dainy
inkiniuose,
laik asciuose
(Q
391;
K
321;
JD
835;
LC
1883,6).
Pa adinimas,
ma y ,
bu o
zinomas
Mazojoje
Lie-
u oje,
jis
a ojamas
aka y
auks ai iy
kauniskiy,
pasi aiko
apie
Raseinius,
K éda na
bei
Klaipéda
(LKZ
I
929;
X 254).
Sa o a ai,
Sa ai a ai,
Sa a a ai,
Sa a é ai
”ilgos
placios
kelnés”,
plg.
lenk.
sza awa y,
us.
wapoeapw
”pla ios
kelnés”,
uk .
wapoeapu
”kelnés”.
Rusy
kalba
pa adinimg
ga o
is
u ky
kalbos,
plg.
u k.
gal a
”kelnés”,
0
Sie
—
i§
pe sy,
plg.
pe s.
sal a
” .p.”,
ku is
pada y as
i8
pe s.
Jal
”Slaunis”.
]
lenky
kalba
zodis
pa eko
XVI
a.
pe
eng y
kalba,
plg.
eng .
sala d i
*kelnés”
(Fasme
IV
410;
Bo ejszo
181).
Lie u iy
kalboje
sis
zodis
pi ma
ka a
uz iksuo as
XIX
a.
p .
(D.
Po8k).
Galejo
pasi ody i
i
kiek
anks¢iau,
nes
jis
andamas
XIX
bei
XX
a.
p .
dainy
inkiniuose
(LB
345;
JD
410,
930,
959;
BsO
402).
Beje,
galimas
daik as,
kad
uo
me u
i
uose
inkiniuose
uz iksuo os
o mos
Sa ai d ai,
Sa a d ai
i
Sa a o ai
a ejo
is
lenky
kalbos,
plg.
lenk.
sza awa y.
Daba
jos
nebe a oja-
mos
(LKZ
XIV
514,
515).
Fo ma
Sa o d ai
pasi odeé
ik
XX
a.
i
galbu
ja
eiké y
sie i
su
us.
wapoeapw
(LKZ
XIV
525).
Vokiskos
kilmés
pa adinimai
bikSés,
beks és,
biks os,
biksios,
biks és
*kelnés”,
plg.
Ry y
P isijos
ok.
bekse,
ok.
zem.
b ize
” .p.”
(Alminauskis
31).
Vokiskos
kilmés
Zodis,
plg.
ok.
Buze
” .p.”,
kiles
i8
*buck-hose
”ozZio
odos
kelnés”,
da
plg.
angl.
buckskin
”elnio
odos
kelnés”
(Kluge
115;
P ei e
189).
Zodziai
su
s y uojanéiu
pozicijoje
a p
p iebalsio
i
balsio
né a
labai
e as
eiSkinys
lie u iy
kalbos
a mése,
plg.
b as a
//
b as ud,
lgs a
//
lgs d.
P ie
okiy
o my,
ma y ,
bu o
p ide in i
i
skoliniai,
plg.
liéka s a
//
lieka s a,
mo k a
//
mo ka
(Zinke icius
LD
199).
Lie u iy
as y
kalboje
zodis
pasi odé
XIX
a.
(beksios
—
$.Dauk;
A
1885,340;
biks és
—
JI
207;
JD
181).
Pa adinimas
papli es
aka inése
Lie u os
a mése
(LKZ
I
813,
814).
La iy
kalbos
bikses
”kelnés”
a ojama
ne
ik
a mése,
be
i
bend inéje
kalboje.
Tai
pag indinis
la iy
kalbos
kelniy
pa adinimas
(Sehwe s
11,
234;
ME
1
925;
Ka ulis
I
126;
LLVV
II
89).
;
Idomus
ak as,
kad
Sis
Zodis
papli o
daugelyje
Vidu io
i
Siau és
Eu opos
171

Saliy:
plg.
lenk.
dial.
buksy,
es .
p iksid,
ed.
byzo ,
no .
bukse ,
is|
bu u ,
dan.
bukse .
Visu
jis
eiskia
kelnes.
buksos,
buks os,
buks és”kelnés,
apa inés
kelnés”,
plg.
ok.
Buze
* .Dal
Sio
Zodzio
kilmé
né a
isiskai
aigki.
Many a,
kad
j
lie u iy
kalba
jis
pa ek
i8
lenky
kalbos,
plg.
lenk.
buksy
” .p.”
(Ska dzius
48).
Taéiau
eikiausia
jis,
kaip
i
bik3és,
y a
ge manizmas,
ypac
u in
gal oje,
kad
bu o
a ojama
MaZojoje
Lie u oje
bei
andamas
daugelyje
jos
as o
paminkly
nuo
XVIII
a
p .
(U bu is
B
XXVII(1)
6—7;
Q
278;
B;
Kabelka
64;
R
210;
MZ
280;
|
63).
XIX
a.
II
puséje
sis
pa adinimas
MaZojoje
Lie u oje
da
bu o
Zinomas
”
Vy ai
asa g
nesiojo
audimo
kelines...
Ziemoj
ai
bu o
buks os
nuo
mil
pada y os”
(Kapele is
346).
Daba
jis
zymiai
e esnis
nei
biksés,
pasi aika
plo elyje
a p
Raseiniy,
Ju ba ko
i
Veliuonos
(JD
1375;
LKZ
I
1144).
Da
a .
biksés.
ai izés,
ai uzés
”seno iskos
kelnés;
ai ininko
kelnés”,
plg.
ok.
Rei
hose
”jojimo
kelnés”
(LKZ
XI
86).
Vokiskos
kilmés
Zodis,
plg.
ei en
”jo i’
+
Hose
”kelnés”.
Pasi aiko
XIX—XX
a.
spaudoje,
a ojama
kai
ku iosi
Su alkijos
ie ose
(Ta ;
J
Il
72;
KZ
2052).
und zés
”apa inés
kelnés”,
plg.
ok.
Un e hose
” .p.”.
Vokigkos
kilmé
zodis,
plg.
un e ”
po”
+
Hose
”kelnés”.
Galimas
daik as,
kad
j
lie u iy
kalbg
pa eko
pe
ku sininky
a me,
plg.
ku sinink.
unde iuzes
” .p.”
(Pie sch
76
78).
Va oja
aka y
Zemaiéiai
(Vai iuly é
123).
La izmai
bikSés
”kelnés”.
Apie
sj
Zodi
jau
kalbé a,
ai
ge manizmas.
Taciau
jis
a ojamas
i
keliose
siau és
y y
Lie u os
ie ose
—
Bi zy
bei
Rokiskio
apy;
linkése
(LKZ
I
813).
Cia
jis
u éjo
pa ek i
is
la iy
kalbos,
plg.
la .
bikses
»kelnés”.
|
klei os
”kelnés”,
plg.
la .
klei a
”suknelé”.
Tokia
eikime
Zodis
ap ik
as
ik
Joniskyje
(LKZ
VI
36).
Siaip
jau
la izmas
hlei d
i
lie u iy
kalboje
eiskia
suknelg.
|
la iy
kalba
pa adinimas
a éjo
i8
okieciy
kalbos
(Sehwe
50,
233;
EH
I
613;
LLVV
IV
258).
Jis
y a
ge maniskos
kilmés,
plg.
angl
clo h
”d abuZis”,
oland.
kleed” .p.”.
Toliau
bandoma
sie i
su
s.angl.
cli@a
*p i i in i”
(Kluge
375;
P ei e
666;
Klein
302).
Pa adinimai,
a imi
a p au iniams
Zodziams
A ski a
pog upj
suda o
skoliniai,
a imi
adinamiesiems
a p au inia
is
zodziams.
Dazniausiai
ai
zodziai,
j
lie u iy
kalba
neseniai
a éje
is
usy
kal+
bos.
Be
am
ik ais
a ejais
jy
Sal inis
gali
bu i
i
ki os
kalbos.
4
dzinsai
”kelnés,
pasi i os
ig
dzinsinés
medZiagos”.
|
lie u iy
kalba
galéja
pa ek i
iS
usy
a ba
angly
kalbos,
plg.
angl.
jeans,
us.
dacuncn
™ .paq
(P iginauskai é
41).
Angly
kalbos
d abuzio
pa adinimas
kilo
nuo
medziagos
pa adinimo,
plg.
angl.
jean
”labai
i as
med ilninis
audinys”.
Pas a asis
zodis
pasiskolin as
is
s.p anc izy
kalbos,
plg.
Genes”
Genuja,
I alijos
mies as”
(Klein
827).
172
Pa adinimas
a ojamas
isoje
Lie u oje.
A éjo
neseniai,
ka u
su
ealija.
kalisonai,
kalsénai
”ilgos
apa ines
kelnés”,
plg.
us.
xaascone,
lenk.
kalesony,
p anc.
calegon,
isp.
calzones
* .p.”.
|
usy
kalba
Zodis
a éjo
XIX
a.
p adiioje
is
p anciizy
kalbos
(galimas
daik as,
pe
lenky
kalba)
(Fasme
JI
171;
Sanskij
II
33).
P ac izy
k.
jj
pasiskolino
i8
i aly
k.,
plg.
i .
calzoni
”kelnés”,
ku is
sie-
inas
su
i .
calza
”kojiné”.
Sis
gau as
i8
lo yny
k.,
plg.
lo .
calceus
”ba as”
(Dauza
129;
Buck
425).
Pa adinimas
pasi aiko
Snekamojoje
lie u iy
kalboje.
pan alonai
”apa inés
kelnés,
kelnés”,
plg.
us.
nanmanonw,
p anc.
pan-
alons,
i .
pan aloni,
isp.
pan alones,
angl.
pan aloons
” .p.”
i
k .
Pa a-
dinimas
a si ado
p anc izy
kalboje
i8
p anc.
pan alon
”pajacas,
juokda ys”.
Sis
a éjo
is
i aly
kalbos,
plg.
i .
pan alone
” .p.”,
ku is
sa o
uoZ u
kilo
18
adicinio
i aly
a so
pe sonazo,
a du
Pan aleone,
neSiojusio
siau as
kelnes
(Klein
1121;
Ox o d
647;
Buck
425;
Fasme
HI
198—9).
Lie u iy
kalboje
pa adinimas
pasi odé
mazdaug
XX
a.
pi moje
puseje
(T pZ}
728).
Daba
is
a osenos
po
upu j
aukiasi.
pizam&
”Indijoje
—
pla ios
leng o
audinio
kelnés”,
plg.
us.
nuocama,
lenk.
pizama,
angl.
pyjamas,
ok.
Pyjama” .p.”.
|
Eu opos
kalbas
Zodis
pa-
eko
pe
angly
kalba
is
hindi
paejama
a ba
u du
pa-jama
” .p.”
(Klein
1112;
P ei e
1063;
Fasme
III
259).
|
lie u iy
kalba
skolinys
a éjo,
ma y ,
XX
a.
pi moje
puseje
(T pZ!
770).
Va ojamas
bend inéje
kalboje,
a iau
Zymiai
daZnesneé
Ssio
zodzio
eik’mé
y a
”kamba inis
i
miegamasis
leng as
d abuZis,
susidedan is
iS
palaidinés
i
kelniy”.
Si
eikimé
y a
i
isose
miné ose
kalbose
(LKZ
X
47;
DZ
568).
So ai
” umpos
kelnés,
dé imos
asa a”,
plg.
angl.
sho s,
us.
wopmo
* .p.”.
Anglu
k.
pa adinimas
kilo
ig
biid a dzio
sho
” umpas”
(Webs e
1073).
Kaip
i
diinsai,
nesenas
skolinys,
gana
pla¢iai
a ojamas
Snekamojoje
lie u iy
kalboje
(P i¢inauskai é
42;
LKZ
XV
263).
Kaip
ma ome,
lie u iy
kalboje
esama
nemaza
Sio
d abuzio
pa adinimy
—
apie
40
(neskaigiuojan
j ai iy
one iniy
a ian y
bei
s ilis iskai
kono uo y
zodziy,
pada y y
i8
Zodzio
kélnés).
Mazdaug
puse
jy
a si ado
lie u iy
kalbos
di oje.
S a biausias
y a
neZymé oji
leksema
kélnes.
Bal y
kalbos
ne u i
bend o
3io
d abuzio
pa adinimo.
Be
bend ineje
la iy
kalboje
a ojamo
Zodzio
bikses,
skolinio
i8
okie iy
kalbos,
a mése
gana
daz-
nas
ge manizmas
zas,
plg.
Pabal ijo
ok.
hosen,
ed.
huso
(ME
IV
410-1;
Rekena
441;
Ka ulis
II
460).
P isy
a o
paminkluose
andami
du
Sio
d a-
buZio
pa adinimai:
ge manizmas
b oakai
” am
ik os
Slauninés
kelnés”,
plg.
id. ok.zem.
b ok
” .p.”
(Ma iulis
I
158;
Topo o
I
253)
i
neaiskios
kilmes
zodis
lagno
”kelnés”,
ku ,
V.
Maziulis
mégina
sie i
su
p usisku
daik a a dziu
*laknas
”sma kiai
judan is,
lekian is”
(PKP
H
279;
Topo o
IV
416—8).
Ki i
lie u iskos
kilmés
pa adinimai
y a
seman iskai
a
s ilis iskai
kono-
uo i.
8
zodziai
eiskia
apa ines
kelnes,
2—
specialias
kudikiy
kelnai es,
5
173
nusako
Sio
d abuzio
is aizda.
Ne
15
pa adinimy
u i
am
ik a
niekinamaji
a spal j.
Pazymé ina,
kad
isi
miné ieji
pa adinimai
pap as ai
u i
aiskiai
apib ez a
eikSme.
Ras y
kalboje,
issky us
kélnés
(bei
a ian us
kélenés,
kelinai)
(XVII
a.)
i
s a inés
(XVIII
a.),
lie u iskosios
kilmés
pa adinimai
uZ iksuo i
ik
XX
a.
Is
jy
9
a ojami
bend inéje
kalboje.
Ras a
20
kelniy
pa adinimy,
a éjusiy
is
ki y
kalby.
Salygiskai
juos
gali-
ma
bi y
isski i
j
d i
didesnes
g upes:
ankséiau
gau us
skolinius
i
neseniai
j
lie u iy
kalba
pa ekusius
Zodzius.
Pi majai
g upei
p iklausan ys
zodziai
pap as ai
y a
labai
e i,
pasi ai-
kan ys
ik
a ski ose
Snek ose
a
aS uose.
Jy
eikimé
jau
né a
okia
aiskiai
apib ez a,
a
pa i
leksema
ka ais
gali
zyme i
kelis
d abuzius
a
o
pa ies
d abuzZio
isis,
plg.
klei os
”kelnés”,
klei a
*suknelé”;
buks os
”kelnés”,
”apa-
ines
kelnes”.
Todel
jie
ski s omi
ik
pagal
ai,
is
kokios
kalbos
pasiskolin i.
Daugiausiai
as a
sla izmy
—
9
(5
polonizmai,
2
usicizmai,
2
neapib éz ieji
sla izmai).
Taip
pa
ap ik i
4
ge manizmai
i
2
la izmai.
[
bend ine
kalba
isi
jie
nepa eko
i
po
upu j
aukiasi
i8
a osenos,
no s
kai
ku ie
i3
jy
lie u iy
aS y
kalboje
uZ iksuo i
jau
gana
seniai:
gacios,
ga kos
—
XVI
a.,
pliud es,
buksos
—
XVII
a.
An aja
skoliniy
g upe
suda y y
pa adinimai,
a imi
a p au iniams
Zo-
dziams.
Jy
y a
5,
iS
ku iy
3
a ojami
bend inéje
kalboje.
LITERATURA
A las
1986
:
Is o iko-é nog a iéesky
a las
P ibal iki.
Odezda.
Riga.
Hi
H.
1905:
Die
Indoge manen.
Ih e
Ve b ei ung,
ih e
U heima
und
h e
Kul u .
S assbu g.
Bd.
1.
Nide le
L.
1956:
Sla janskie
d e nos .
Mosk a.
:
Sch ade
O.1917:
Reallexikon
de
indoge manischen
Al e umskunde.
2.
Au l.,
h sg.
on.
A.Neh ing.
Be lin,
Leipzig.
Bd.
1.
Sokolo skaja
A.S.
1974:
Ling ogeog a ija
i
é imologija
neko o ych
naz anij
odezdy
i
obu i.
—
P oblemy
ka og a i o aniya
jazykoznanii
i
|
é nog a i .
Lening ad.
]
Volkai e-Kulikauskieneé
R.
1970:
D abuZiai.
—
Lie u iai
IX—XII
|
amziais.
Vilnius.
LITERATUROS
SANTRUMPOS
A
—
Ausz a.
Laik asz is
iszleidzZiamas
Lie u os
milé oju.
Tilzeje
1883—1886.
Alminauskis
—
Alminauskis
K.
Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Teil
1:
Die
deu schen
Lehnwo e
im
Li auischen.
K.,[1934].
B—B odowskij
J.
Lexicon
Ge manico-Li h anicum
e
Li h anico-Ge manicum
|
(Rank as inis
okieéiy-lie u iy
kalby
zodynas,
du
omai,
apie
1740
m.).
BB
—
Biblia
a ai
es i
wissas
Schwen as
Rasch as
Lie uwischka
pe guldi as
pe
—
Jana
B e kung
L e u os
Plebong
Ka aliaucziuie
(1590
m.
ank as is).
Bo ejszo
—
Bo ejszo
M.
Nazwy
ubio éw
w
jezyku
polskim
do
oku
1600.
Poznan,
1990.
!
B ence
—
B ence
M.
La iy
kalbos
leksikos
li uanizmai.
Vilniaus
uni e si e o
diplominis
da bas.
Vad.
V.U bu is.
V.,
1962.
!
B uckne
—
B ickne
A.
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego.
K akéw,
1927.
174
B ickne
FW
—
B ickne
A.
Li u-slawische
S udien.
I
Teil:
Die
slawischen
F emdwo e
im
Li auischen.
Weima ,
1877.
BsO
—
Ozkabaliy
dainos.
Su inko
J.
Basana iéius.
Shenandoach,
Pa.
1902
m.
T.
1—2
(Skai menys
odo
dainos
nume ius).
Buck
—
Buck
C.D.
A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P incipal
Indo-
Eu opean
Languages.
Chicago,
1949.
Baga
—
Bi
ga
K.
Rink inia
as ai.
V.,
1958-1961.
T.
1—3.
BZ
—
Ba onas
J.
Rusy
lie u iy
Zodynas.
An as
naujai
pa asy as
ki éiuo as
leidimas.
Kaunas,
1933.
C
—
Cla is
Ge manico-Li huana
(Buy.
Ka aliauciaus
a chy o
d iejy
omy
ank-
as is,
pa asy as
a p
1673—1701).
:
Ch—Chilinski
S.B.
Bible
su
didzu
dabojimu
pe guldi a
Lie uwos
Zmonems
dn
iszgani ingos
naudos.
London,
1660.
s.Dauk
—
Simonas
Daukan as
(1793—1864),
jo
aS ai.
Dauza
—
Dauza
A.
Dic ionnai e
é ymologique
de
la
langue
ancaise.
Pa is,
1954.
Dbé
—
Dubiéia .
V.,
1989.
D Z
-Nak inieneé
G,
Paulauskiene
A,,
Vi kauskas
V.
D uskininky
a més
Zodynas.
V.,
1976.
Dub
—
Dubingia .
V.,
1971.
DunZ
—Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
Snek y
Zodynas.
V.,
1976.
DZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodynas.
V.,
1972.
EH
—-Endzelins
J.,
Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojum
K.Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnicai.
Riga,
1934—1946.
S.
2:
E z
—
E z ilkas.
V.,
1970.
Fasme
—
Fasme
M.
B imologiéeskij
slo a ’
usskogo
jazyka.
M.,
1964—1973.
Tel;
F aenkel
-
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wé e buch. Heidelbe g-
Go ingen,
1955—1965.
GK
—
Gim oji
Kalba.
Bend inés
kalbos
laik aS is.
Kaunas,
1933—1941.
J
—
Jumoec i
caoeaps
A.
JO
mKe
BU
YA
Co
MOAKOEANIEMd
CLOGS
HA
PYCCKOMS
u
noascxoms
azuxazs.
Canx
Ie ep6yp s,
1897—1922.
T.
1—3.
JD —
Lie a iskos
dajnos
uz asy os
pa
An ang
Juské
iée.
Kazane,
1880—1882.
T.1-—-2
(Skai menys
odo
dainos
nume ius).
K—Ku scha
PF.
Li auisch-deu ches
Wo e buch.
Hale,
1883.
([
]
deda-
ma
p ie
Zodziy,
ku iy
ik umu
Ku Sai is
abejoja).
Deu sch-li auisches
Wo e buch.
Halle,
Bd.
1,
1870.
Bd.
2
,
1874.
ki
Kabelka
—
KK
abelka
J.
K is ijono
Donelaiéio
as y
leksika.
V.,
1964.
Kapele is
a
Kapele is
K.
Kaip
senieji
lie u ininkai
gy eno.
—
Lie u ininka .
.,
1970.
Ka ulis
—
K
a ulis
K.
La iegu
e imologijas
a dnica.
Riga,
1992.
T.
1—2.
Klein
—
Klein
E.
A
Comp ehensi e
E ymological
Dic iona y
o
he
English
Language.
Ams e dam,
London,
New
Yo k,
1966—1967.
Vol.
1—2.
KlG
—
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika.
1653
me ai.
V.,
1957.
Kluge
—
Kluge
F.
E ymologisches
Wo e buch
de
deu schen
Sp ache.
Be lin,
1957.
KudN
—
Kuda kos
Naumies is.
V.,
1990.
KZ
—
K
A
Sai is
A.
Lie u iskai- okigskas
Zodynas...
Go ingen,
1968—1973.
2
Ls:
LB
—
Li auische
Volksliede
und
Ma chen
aus
dem
p eussischen
und
dem
ussichen
Li auen,
gesammel
on
A.
Leskien
und
K.
B ugmann.
S assbu g,
1882.
:
LC
—
Lie u iszka
Cei unga,
iszeinan i
kas
u a ninkg.
Klaipeda,
1877—1889.
Lex
—
Lexicon
Li huanicum,
pa engé
V.D o inas.
V.,
1987
(Rank as inis
XVI
a.
okieéiy-lie u iy
kalby
Zodynas).
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas.
V.,
1956—1991.
T.1—15.
175