LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAI
IR
TYRIMAI
Nijolé
CEPIENE
PRIEBALSIAI
s
IR
§,
s
IR
z,
sIR
c,
§
IR
2,
sIR
é,z
IR
z
bei
c
IR
é
SKOLINIUOSE
IS
VOKIECIY
KALBOS
seed
Lie u iy
senuosiuose
as uose
i
a mése
y a
ge manizmy
a ian y
su
p ie-
|
balsiais
si
3,
si
z,
si
c,
Si
Z,
Si
é,
zi
Zbei
ci
&
Jau
y a
asy a,
kad
okie iy
kalbos
p iebalsis
§
i o
lie u iy
kalbos
ga sais
Si
s,
okieciy
kalbos
—
z
>
lie .
zi
s,
okieciy
kalbos
c
>
lie .
c
i
é,
o
ki y
a ian y
nepa eik a
(Gi i iniené
27—29).
Va ian ai
su
s
i
§.
Dagni
a ian ai
su
p iebalsiais
s
i
§,
ypaé
p ie3
_
P,
,
p z.:
spyké é
”ja y
sandélis,
klé is”
(Ry y
P usijos
lie u iy
ag uose
nuo
XVI
a.),
spyke is
(P k)
i
Spyké é
(Ry y
P isijos
lie u iy
ag uose
nuo
XVI
a.,
Rsn,
Pl&k),
spyké é,
Spyke é,
Spyké is
( aka y
i
pie aka iy
Lie u-_
oje),
plg.
. .z.
spike
.p.”
(MndW),
P . ok.
spike
” .p.”
(Alm(P W));
—
s undas
” alanda”
(Ry y
P isijos
lie u iy
aS uose
nuo
XVII
a.,
JV
518,
Kdl),
s dnda
(nuo
XVIII
a.,
Slu,
Vik )
i
s dndas
(JV
16),
3 inda
(P k),
plg.
. .z.
s unde” .p.”
(Sehwe s
126),
P . ok.
s und
* .p.”,
n. .a.
S unde
” .p.”;
s akié as
i
S akié as
” o os
s a inis;
len eliy
o a”
(papli e
Siau és,
aka y
i
pie aka iy
Lie u oje,
plg.
. .z.
s acke
”len eliy,
kuoly
o a”,
P . ok.
S aké ”lazda
o ai,
len eliy
o a”
(F
II
360),
n. .a.
S aké ”s a iné
o a”.
Ne
uose
pagiuose
Sal iniuose
(B e kiino
Biblija,
A.
Juskos
dainos)
uz asy i
zodziai
gali
u é i
i
s,
i
§.
Skoliniy
su
Zodzio
p adzios
ga sais
si
Sy a
i
p ieS
ki us
p iebalsius,
PVZ..09
p ies
,
1,
m,
n:
s élis
”slenks is”
(N,
K,
NdZ)
i
s élis/s eljs
*sienojas,
as-
_
as”
(Ry y
P usijos
lie u iy
as uose
nuo
XVIII
a.,
Pgg,
Lk8,
J b),
s elia
(B ,
Lks,
Sn ),
plg.
. .a.
swelle
(Kluge
691),
P . ok.
wel
*slenks is,
pama o
—
sija,
as as”
(Alm(P W));
s ebelis
*deg ukas”
papli es
Zemaiciuose
(D ,
K n,
Zd,
Mzk,
KI)
i
S ebelis
(LB
166,
KZ,
Plk,
Smln,
Vn,
P k),
s ébelis
(NdZ),
S ébelis
(M j,
B ,
G dz,
Vdzg),
plg.
. .a.
swébel
”sie a”
(Kluge
691),
P .
ok.
Swebel
”deg ukas”;
slédés
” ogés
as ams
eZ i”
(J)
i
slédés
(S.Dauk,
Slu,
Klp,
Skd,
Pln),
plg.
. .z.
sléde
* .p.”
(Sehwe s
110),
R .P . ok.
sléde
" .p.”;
smé a
” a y
epalas”
(N,
/K/,
KZ)
i
Smé as
(Q,
KZ,
V ,
M j,
K s),@
5mé e
(D ,
PS,
K 3,
Vk),
plg.
. .z.
smé
* .p.”
(Sehwe s
112),
P . ok.
3mé
—
" .p.”
(Alm(P W)).
Taigi
kyla
klausimas,
a
okieéiy
p iebalsis
§
i o
lie u iy
kalbos
ga sais
Si
s.
Salia
skoliniy
pa eik i
okieciy
kalbos
pama iniai
zodziai
jau
leidzia
Siuo
eiginiu
suabejo i.
156
dee e,
Vokieciy
kalbos
p iebalsis
s
p ie’
1,
m,
n,
w
nuo
XIII—XIV
a.
p adéjo
i s i
ga su
&.
Sis
p ocesas,
p asidéjes
pie y
Vokie ijoje,
éliau
yko
idu-
io
Vokie ijoje,
o
dideliame
okie iy
zemai¢iy
kalbos
plo e
s
isliko
nepaki es
(Paul
1348,
Lasch
§
333).
H.
Paulio
nuomone,
Zodzio
p adzios
s
pasikei imas
p ie’
isus
p iebalsius
yko
ienu
me u,
i
ik
del
g a iniy
p iezas¢iy
asyboje”
isliko
sp
i
s ,
nes
Sie
junginiai
bu o
daZzni
i
lo yny
kalboje
(Paul
I
348).
XX
a.
Ry y
P usijos
okie iy
kalboje
ie oj
aka y
ge many
ZodzZio
p adZios
s
p ied
p iebalsius
bu o
a iamas
§
(Mi zka
161—162,
Na au
39).
Taciau
K.
Alminauskio
da be,
ku iame
pasinaudo a
W.
Zieseme io
ank as iniu
zodynu
”P eussisches
Wo e buch”,
pa eikiama
Zodziy
su
p iebalsiais
$i
s,
plg. Spil
i
spl
’spyglys”,
Spun
i
spun
” olé
s a inei”.
Ry y
P usijoje
daugiausia
kalbé a
okieiy
Zemai iy
kalba.
Vidu io
okieciy
kalbos
bu usi
ik
”sala”,
a iau
pas a oji
bu o
P iusijos
li e a u iné
kalba.
Taigi
skoliniai
su
s
ik-
iausiai
y a
kile
i8
okie¢ iy
Zemai¢iy
a miy
i
y a
senesni
—
okieciy
$
ne a
i es
s
lie u iy
kalboje.
Véliau,
XVI—XVIl
a.
i
ypaé
XVII
a.,
del
okieciy
auks aiéiy
kalbos
j akos
zodZiai
suauké ai inami,
ypa¢
asyboje.
XVI1a.
del
padaugéjusiy
a sikéléliy
iS
okieciy
aukS ai¢iy
kalbos
plo o
a si ado
daugiau
zodZiy
su
p iebalsiais
§.
Ta iau
a mese
isliko
i
s.
‘i
Skoliniuose
y a
islikes
senasis
okieciy
kalbos
p iebalsiy
junginys
sk,
p z.:
skg is
"leks e”
(N,
K,
TP
1880,
42,
LC
1879,
38,
Rsn,
Kin, P k,
K g,
Klp),
skgj as
(P k,
Klp),
skj é
(K,
R ,
NdZ,
KZ),
plg.
. .z.
sch w
” .p.”
(ME
IV
50);
skiidelis/skindelgs
”malksna,
skied os
s ogui
deng i”
(Ry y
P usijos
lie u iy
Zodynuose
nuo
XVII
a.,
Adm,Skp,
G z, K é,
Vb, Vks,
G ,
Kdl),
ski idulis
(R
11
94,
MZ
II
123,
N,
K,
NdZ,
KZ),
ski idelius
(SD63,
N,
K,
Ndz,
Su ,
I,
KZ),
plg.
- .z.
schindele
” .p.”
(ME
IV
41);
ski ikis
”p as as,
silpnas
alus,
gi a”
(Lex
74a,
C
II
412,
Q
442,
R
II
305,
MZ
II
409,
N,
LsB
285,
K,
K.Donel,
Jn),
plg.
. .z.
schenkebé
”alus,
ku j
do anoja”
(Mnd
W));
sku ule
*medinis
indas
su
an ozu
s ies ui,
a skei
a
k .
isidé i”
(K,
NdZ,
$.Dauk.,
KZ),
ski ulas
(NdZ,
Kos
210
(51),
KZ),
plg.
. .z.
schu el” .p.”,
.z.
scu ala
(Alm);
sképas”spin a”
(N,
/K/,
KZ,
Klp),
skdpis
(Klp,
Kin),
sképé
(BzF
169,
KZ,
Slu,
Klp,
Sg,
P k,),
plg.
. .z.
schap(-pp-)
” .p.”
(Sehwe s
106).
Ta¢iau
y a
i
élesniy
os
padios
eikSmés
ZodZiy
su
ga su
§,
p z.:
Sindelis
(K
I
274,
LC
1887,
21),
sku ulé
(Mzs).
Senasis
okieciy
kalbos
ga sy
junginys
sk
okieciy
auks ai¢iy
kalboje
maz-
daug
nuo
XII—XIII
a.
i o
ga su
sch
/S/.
Vidu inés
okieciy
Zemaiciy
kal-
bos
a uose
apie
1500
m.
a ojamas
sk
Salia
sch
/5/.
XVI
a.
pabaigoje
G.
Rollenhagenas
leidinyje
”
Niede deu sches
Jah buch”
p iekais a o
es alams,
kad
jie
negalj
is a i
ga so
$.
Tuo
emian is
da oma
iS ada,
kad
Magdebu gas
i
B andenbu go
s i is
jau
XVI
a.
a é
ga sa
§,
su ampan j
su
okieciy
auks-
aiciy
kalbos
ga su.
Sis
§
bu o
duslus
pala alinis
ga sas,
S iesesnis
uz
s.
Kai
ku iose
okie iy
Zemai¢iy
a mése
Zodzio
p adzios
sk
da
y a
islikes
(Lasch
§
334).
Miné i
duomenys
odo,
kad
okieéiy
kalboje
bi a
g e iminiy
a ian y
su
p iebalsiais
si
3.
Lie u iy
kalbos
skoliniai
su
ga sais
si
§
y a
kile
i8
ski -
ingy
okieciy
kalbos
a miy.
Skoliniai
su
s
p ieS
p iebalsius
daugiausia
a ejo
157
is
okie¢ciy
Zemaiciy
a miy
i
y a
senesni,
o
su
§
—
i8
okieciy
aukS aiciy
a miy
a ba
i8
suauk& ai in y
Zemai isky
Zodziy
i
y a
elesni.
Va ian ai
su
s
i
z.
Lie u iy
kalboje
esama
a ian y
su
zodzio
p adZios
ga sais
s
i
z
p ies
balsius,
P zZ.:
supa
*s iuba”
(N,
K,
R ,
KZ),
supé
(R
I
347,
MZ
II
464,
N,
KZ)
i
zupa
(IX),
zupé
(KZ,
zemaidiy
a mése),
plg.
n. .a.
Suppe
” .p.”;
sadksas
”Saksonijos
ey
yen aias
(N,
K,
NdZ,
R )
i
zaksas
(B
1032,
K),
plg.
n. .a.
Sachse
” .p.’
P usijos
okie iy
kalboje
heis
si
z
apie
pozicijoje
i gi
bu o
a ia-
mi,
plg.
salun,
zalwij
bo .
”Sala ijas”;
sip,
zip
”muilas”
(Alm(P W)).
Vaka u
ge many
p iebalsis
s
bu o
duslus,
a¢iau
okie iy
Zemaiciy
zodzio
idu io
s
p ies
ska dyji
p iebals;
suska déjo.
Siandien
jis
i8
dalies
y a
ska dus
i
Zodzio
p adZioje
p ies
balsj
(Lasch
§
329).
Taigi
zodziai
su
s
galé y
bu i
senesni,
kile
i8
.zZ.
dialek y.
Ta¢iau
pie iniy
i
idu io
Vokie ijos
a miy
puidbalsiains
ska dumas
nebu o
budingas
(Paul
I
343).
Todél
galima
eig i,
kad
skoliniai
su
si
z
ik iausiai
kilo
i8
ski ingy
okie iy
kalbos
a miy,
adinasi
ok.
z
ne a
i es
lie .
s.
Va ian ai
su
si
c.
Ras uose
i
a mése
pasi aiko
ge manizmy
a ian y
su
p iebalsiais
s
i
c,
p z.:
dyselis/dyselyjs
” odiklis,
g azulas”
(Ry y
P usi-
jos
lie u iy
Zodynuose
nuo
XVII
a.,
aka y
auks aiciy
i
zemaiciy
a mése)
i
dycelis
(BzF,
KZ),
dycelé
(Slu),
dgcelé
(P k,
Plik,
KIp,
Slu),
dicélé
(KIp),
ple.
. .z.
dissel” .p.”
(Sehwe s
27),
R .P .
.z.
disel
(Mi zka
162);
sy upas
*cuk aus
i pinys”
(Q),
se upas
(NdZ,
Adm)
i
cg upas
(G g,
S s),
cy upas
(K),
plg.
. .zZ.
si up,
si op
(Sehwe s
Lw),
n. .a.
Si up
” .p.”
i
P . ok.
q
Zi op
” .p.”
(F
495);
s ikis
” olé,
s a inés
kams is”
(S.Dauk.,
J,
KZ,
Yl,
Le,
|
Mak,
P k,
S k)
i
c kis
(KZ,
Jn3,
G z,
K ),
é ikis
(51),
plg.
- .z.
sowie
(ck)
Ca
128)
i
R .P . ok.
zwicke
(Alm(P W)).
:
Taigi,
kaip
odo
pa yzdiiai,
skoliniai
su
s
i
c
ga sais
a éjo
u bu
18
ski -—
ingy
okieéiy
dialek y,
su
s
—
i8
okie¢iy
zemaiciy,
o
su
¢
—
i8
P usijos
okiediy
auks aidiy.
i
Va ian ai
su
§
i
2
Esama
skoliniy
su
p iebalsiais
3
i
2,
p z.:
s u s as
*p ijuos é”
(Bb
1
Moz
3,
7,
MZ,
N,
K,
KZ,
Jms),
dem.
Siu s elis
(RD
12,
Kl D
249)
bei
pla iai
papli es
ziu s as,
pie
P . ok.
So s ,
Se s
” .p.””
(Alm(P W));,
S e igelis
” ezimo
b ank o
pa adinimas”
(Klp,
Blu)
i
z e igelis
(Vg ,
Akm,
Zml),
plg.
n. .a.
Schwengel
”p ie aisas,
ku is
siubuoja,
i pa,
sukasi”,
. .z.
swengel,
n.nl.
zwengel
(Kluge
692).
P isijos
okieciy
kalboje
aip
pa
bii a
ZodzZiy
su
§
bei
Z
ga sais,
plg.
b ise,
b uza
”Sel i,
uz i,
Snioks-
i”
(P W
845);
P . .z.
b ogo ,
b aze
(Klp),
B a sche
”plepys,
pagy iinas”
(P W
766).
j
Va ian ai
su
Si
é
Taip
pa
ap ik a
skoliniy
su
ga sais
Si
¢,
p z.:
sé é.
” a elio
spa nas”
(Ry y
P usijos
lie u iy
Zodynuose
nuo
XVIII
a.,
a oja-
mas
a mése
(KIp,
K n,
Pln,
D ,
Kal,
Slu,
Ms,
Skd,
51,
Tl/.../)
i
éé e
é
(Klp),
plg.
R .P . ok.
sé e
” .p.”
(Alm(P W));
Sa puio i”
as in i,
smailin i”
(N,
K,
NdZ,
KZ,
J,
Klp)
i
ée -py i
”smailin i”
(J),
plg.
n. .a.
senan en
* .p.”;
ples
aukSciau
miné us
P . .z.
b oge
i
B a sche .
158
Kadangi
P isijos
okieciy
kalboje
bu a
a ian y
su
p iebalsiais
Si
Z,
¥i
é,
skoliniai
su
Siais
ga sais
j
lie u iy
kalba
galéje
pa ek i
is
P isijos
okie iy
kalbos
a miy.
3
Va ian ai
su
zi
z.
Randama
a ian y
su
p iebalsiais
zi
Z,
p z.:
zak(a)s
*maisas”
(PVG
239
(1765),
B
543)
i
Zak(a)s!
(Ry y
P usijos
lie u iy
as uo-
se
nuo
XVIII
a.,
Klp,
Slu),
plg.
n. .a.
Sack
” .p.”;
zégas
”pjuklas”
(B
136,
R,
MZ,
N,
K,
NdZ,
KZ),
zéga
(B
1033,
N,
NdZ,
KZ)
i
zdgas
(Q,
R,
MZ,
KZ,
G az,
Dbé,
Gdl,
Lzd,
M k,
Pj ),
zéga
(KZ),
plg.
P . ok.
zége
” -p.”
(Alm(P W)),
. .z.
sage
(ME
IV
695).
P iebalsiai
z
i
Z
gali
bu i
aip
pa
zodzio
idu yje,
p z.,
kézas
”sii is,
a ske”
(Lex
53,
Q
292,
B
880)
i
kéZas
(Ry y
P isijos
lie u iy
as uose
nuo
XVII
a.,
J,
K ,
Sn ,
Sk ,
B ,
A ),
plg.
R .P . ok.
kéz
”su is”
(Mi zka
129),
P . ok.
kéS” .p.”
(Alm(P W)).
P isijos
okie iy
kalbos
zodzio
galo
s
daik a a dziuose
i
bud a dziuo-
se
po
balsio
bu o
Z a busis
ga sas
(F
II
240—241).
Senojoje
gemina oje
i
senajame
Zodzio
gale
Ry y
P usijos
okieciai
zemai iai
a é
dusly
ga sa,
o
naujajame
Zodzio
gale —
pap as ai
ska dy
ga sa,
plg.
yas
”ga e’,
dz
” o-
ze”
(Mi zka
162).
P usijos
okieciy
kalboje
bu a
zodziy
su
p iebalsiais
z
i
Zne
ik
zodzio
gale,
be
i
p adZioje,
p z.:
b iz,
b iz
”b izas,
sma kus
éjo
gusis”
(P W
807),
zok,
Zok”
puskojiné”,
zéle,
Zéle
”(pakink y)
di zas,
plé3ke”
(Alm(P W)).
Apie
Ry y
P iisijos
okieciy
Zemaigiy
kalboje
bu usj
ga sa
Z
liudija
i
W.
Mi zkos
bei
O.
Na au
da buose
pa eik i
pa yzdZiai,
no s
ska -
dusis
Z
ge maniSkuose
zodziuose
buda o
e ai,
daugiausia
skoliniuose.
W.
Mi zkai
bu o
neaiski
Ry y
P usijos
okie¢iy
Zemaiciy
kalbos
ga so
Z
kilmé.
Jis
abejojo,
a
Sis
ga sas
kilo
is
aka y
ge many
sk
a
s,
a
a si ado
del
lie u-
iy,
lenky
a
p ancuzy
kalby
i akos.
Kadangi
Ry y
P usijos
okieciy
kalboje
bu a
ZodzZiy
su
p iebalsiais
zi
Z,
odél
lie u iy
skoliniai
su
Siais
ga sais
gale y
bu i
a eje
is
P usijos
okieciy
a miy.
Va ian ai
su
ci
é
Taip
pa
ap ik a
skoliniy
su
ci
é
ga sais,
p z.:
akcizé
”ne iesioginis
mokes is
p ekéms”
(PVG
188),
akcizas
(Kp)
i
akégzé
(C
1175,
B
43,
MZ
2,
PVG
112,
A
1884,
190,
N,
K),
akéjzia
(K
1
37,
PVG
341),
plg.
P . ok.
Akzise
”mokes is,
ypaé
uz
aly,
midy,
ki us
gé imus”
(P W
104);
ciekis/ciékis
”Zenklas;
deémé”
(Kel
1881,
183,
M j,
Vdzg,
Rdm,
Zgé),
*p ie aisas
kam
no s
Zenklin i”
(PVG
446,
M j)
i
éékis/éiekis
”Zenklas”
(Ry-
y
P usijos
lie u iy
aS uose
nuo
XVII
a.,
BsP
III
117),
”p ie aisas
kam
no s
zenklin i”
(nuo
XVIII
a.),
plg.
P . ok.
zézen
”zenklas”
(Alm(P W));
hib .
cime nink(a)s
*dailidé”
(Ry y
P usijos
lie u iy
zodynuose
nuo
XVII
a.)
i
cime ninkas
(C
1054,
R
II
413,
MZ
II
71,
N, K,
KZ),
plg.
n. .a.
Zimme e ,
Zimme mann
” .p.”
(Alm).
W.
Zieseme io
i
H.
F ischbie o
Zodynuose
uZ asy a
okisky
Zodziy
su
p iebalsiais
c
i
¢,
p z.:
P i sche
i
p i ze
”na ai,
gul ai”,
p a sch
i
p a z
in e j.
”s aiga”
(P W
771),
B ude g ucz
”ko%é
o dino
b oliams”
(P W),
ple.
n. .a.
G i ze;
Ze schke
i
Tschezke
zool.
”
éi ylis
(paukS is)
F ingilla
can-
1
Be
o,
da
uz aSy as
skolinys
su
ZodZio
p adzios
3:
sakas
LB
185
(G il),
KZ.
159
nabina”
(F
II
414,
492).
K yZiuodiy
o dino
kalboje
bu a
zodziy
su
cz
Vie
ie oj
n. .a.
z
/c/,
p z-:
he eng ocze,
-pelcz,
-smalcz
(Zieseme
115).
Vadi-
nasi,
jau
Ry y
P isijos
okiediai
a é
ga sa
€
ie oj
¢,
odel
ok.
¢
ik iausiai
ne a
i es
lie .
é.
Kadangi
okie iy
dialek uose,
ypaé
Ry y
P usijos,
bi a
zodZiy
a ian y
su
p iebalsiais
s
i
3,
si
z,
si
c,
Si
2
8
i
¢,
zi
Z
bei
ci
é,
manoma,)
kad
lie u iy
kalbos
skoliniai
su
Siais
ga sais
galéjo
bi i
kile
is
okieciy
kalbos_
a miy.
LITERATUROS
IR
SALTINIV
SANTRUMPOS
Alm-AlminauskisK.
Die
Ge manismen_des
Li auischen.
Teil
I:
Die
deu schen
Lehnwé e
im
Li awischen,
K:
S .
Kazimie o
d-jos
knygynas,
1934.
4
Gi ilaniene
—
Gi i inienéeéS.
Fone igeskaja
adap acija
nemeckich
zaims o-
anij
li o sko]
pis'mennos i
XVI—XVIII
. .
Vos o noj
P ussu.
Il.
Konsonan izm.
—
Kalbo y a
29(4),
26—31,
1978.
e
Kluge
—
K
lu
ge
F.
E ymologisches
Wo e buch
de
deu schen
Sp ache.
17.
Au
lage,
Be lin:
Wal e
de
G uy e .
&
CO,
1957.
a
Lasch
—
L
aschA.
Mi elniede deu sche
G amma ik,
Halle:
Ve lag
on
Max
_
Niemeye ,
1914.
i
ME-MiulenbachakK.
La iegu
alodas
a dnica.
Redigejis,
papildinaj
nobeidzis
J.
Endzelins,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1929—1932.
—
Mi zka
—
Mi zk
a
W.
Os p eussisches
Niede deu sch
né dlich
om
E mla
Ma bu g:
N.
G.
Elwe ’sche
Ve lagsbuchhandlung,
1919.
B
MndW
—Schille
K.,Libben
A.
Mi elniede deu sches
Wo e buch
Miins e
in
Wes :
Aschendo sche
Ve lagsbuchhandlung,
1931.
Na au
—
Na au
O.
Munda
und
Siedelung
im
no dos lichen
Os p eu en,
Ko
be g;
Be lin:
Os -Eu opa-Ve lag,
1937.
7
Paul
—
P
aul
H.
Deu sche
G amma ik
1,
Halle
(Saale):
VEB
Max
Niemeye
Ve lag,
1956.
P W
—
Ziese
me
W.
P eu isches
Wé e buch,
Konigsbe g:
G a e
und
U
1935—1944.
(P W)
—
W.
Zieseme io
”P euBisches
Wo e buch”
as is,
ku iuo
pasinaudojo
K.
Alminauskis.
PVG
—
P usijos
aldzios
g oma os,
pag audenimai
i
apsakyma
he u iams
s ieciams.
Suda é
P.
Paka klis,
V.:
Vals ybiné
poli inés
i
mok
li e a i os
leidykla,
1960.
y
Sehwe s
—Sehwe sJ.
Die
deu schen
Lehnwo e
1m
Le ischen,
Zu ich:
Buch
uke ei
Be ich haus,
1918.
i
Sehwe s
—Sehwe s
J.
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen
o neh
ube
den
deu schen
Ein luss
im
Le ischen,
Be lin:
Kommissionsy
O o
Ha assowi z
Wiesbaden,
1953.
n.nl.
—-
naujoji
nyde landy
kalba.
n. .a.
—
naujoji
okie iy
aukS aiciy
kalba.
P .
—
P usijos.
R .
a
Ry y.
. .a.
—
idu iné
okie iy
auk& ai iy
kalba.
V.V.Z.
—
idu iné
okieéiy
zemaiciy
kalba.
.Z.
—
okieéiy
zemaiciy
kalba.
Ki os
san umpos
okios
pa
kaip
didZiajame
Lie u iy
kalbos
zodyne.
160

ow
KONSONANTEN
s
UND
§,
s
UND
z,
s
UND
ce,
§
UND
Z,
§
UND
é, z
UND
z,
c
UND
éIN
DEN
LEHNWORTERN
AUS
DEM
DEUTSCHEN
Zusammen assung
In
li auischen
al en
Sch i en
und
Munda en
gib
es
Va ian en
de
Ge manismen
mi
den
Konsonan en
s
und
§,
s
und
z,
s
und
c,
§und
Z,
§
und
é,
zund
Z,
c
und
é,
z.B.:
spyke e
und
spyké é”
Speiche ”;
saéksas
und
zaksas
”
Sachse”;
dyselis
(dyselys)
und
dycelis,
-é”
Deichsel”;
Siu s as
und
Ziu s as
”Schii ze”;
sé é
i
Eé é”
Sche e
am
Spinn ad”;
zakas
und
Za@kas
”Sack”;
ciekis
(ciékis)
und
éékis
(G ekis”)
”
Zeichen;
Ge a
zu
Zeichnung”.
Die
Lehnwo e
mi
s
s ammen
meis ens
aus
den
niede deu schen
Munda en
und
sind
al e ,
und
mi
§
—
aus
den
hochdeu schen
Munda en
ode
e hoch-
deu schen
niede deu schen
Wo e n
und
sind
jiinge .
In
Lehnwo e n
is
die
al e
deu sche
Konsonan en e hindung
sk,
die
spa e
zu
§
wu de,
e hal en,
z.B.:
skapas,
-é€
”
Sch ank”
;
skendelis,
-ys”
Dachschindel”;
skg is,
-as,
-€”
Telle ”;
skinkis”
schlimmes,
schwaches
Bie ”;
sku dlé,
-ulas
”Scha ulle”.
Die
li auischen
Va ian en
mi
oben
au gezahl en
Konsonan en
konn en
on
den
G undwo e n
des
Deu schen
abs am-
men,
denn
in
deu schen
Dialek en,
besonde s
Os p eu8ens,
gab
es
Va ian en
de sel-
ben
Lexeme
mi
e wahn en
Konsonan en.
161