LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVI
(1996)
LIETUVIY
KALBA:
TYREJAIIR
TYRIMAI
Aud oné
KAUKIENE
PRUSY
KALBOS
i(ia)
KAMIENO
SASAJOS
SU
KITAIS
KAMIENAIS
1.
P usy
kalba
y a
ge iau
uz
ki as
bal y
kalbas
iglaikiusi
a dazodziy
i/ia-kamiena,
p a esian i
sena
indoeu opieziy
linksnia imo
ipa,
p z.,
sk .
de i,
de yds
”dei é”,
go .
bandi,
bandjos
” ysys,
pan is”,
lie.
pa i,
pacids,
la.
pa i,
pasas.
Tiesa,
p isy
kalbos
7/ia-kamieniai
a dazodZiai
ne
isuome
leng ai
a ski iami
nuo
ki y
minks ojo
kamiengalio
Zodziy
( a3ybos
nenuo-
seklumai,
a minis
j ai a imas,
kamieny
misimas
i
k .).
AiSkiausiai
p isy
kalbos
i/ia-,
&
i
kamieno
ZodiZiai
a pazis ami
Elbingo
zodynélyje
is
ie-
naskai os
a
daugiskai os
a dininko
galiniy:
asy,
culezi,
c ausy,
c ausios
(7/14);
saule,
wosee,
aples
(é);
an is,
plieinis
”
plenys”
(i).
Ka ekizmuose
pa-
si aiko
j ai iy
linksniy
o my,
a iau
nus a y i
kamiena
sunkiau
dél
didesnio
kamieny
misimo,
minks yjy
kamiengaliy
sua éjimo.
Ling is inéje
li e a i o-
je
kol
kas
Siems
klausimams
ski a
palygin i
nedaug
démesio,
né a
nus a y i
sio
kamiengalio
zodZiy
seman ikos
i
mo ologinés
s uk os
ypa umai,
né a
ap a i
a/iai
ki y
(ypaé
é!)
kamieny
sky imo
k i e ijai.
Y a
a ski y
pas aby,
analizuojan
a
a
ki a
pa yzdj
i ai iuose
e imologinio
pobudzio
da buose,
i8
ku iy
ma y i,
kad
jy
au o iy
nuomonés
ski ingos.
Elbingo
Zodynélio
i
ka ekizmy
medZiagos
pobudis
i
ap a iamy
klausi-
my
a as
aip
sma kiai
ski iasi,
kad
bu ina
juos
apZ elg i
sky ium.
IS adas,
gau as
18
Elbingo
Zodynélio
daik a a dziy
analizés,
éliau
galima
p i aiky-
i,
nag inéjan
daug
i ai esnius,
be
i
kelian¢ius
daug
daugiau
neaiskumy
ka ekizmy
pa yzdiZius.
2.
Elbingo
zodynélio
daik a a dZiai
analizuojami
okia
a ka:
pi -
miausia
su egis uojami
isi
galimi
pa yzdziai,
po
o
ap a iama
jy
kilme,
s uk u a
bei
da yba
i
seman ikos
ypa umai.
2.1
Elbingo
zodynélyje
as a
30
analizuojamojo
ipo
daik a a dziy.
Dau-
guma
jy
uZ asy a
ienaskai os
a dininko
o ma,
e esni
daugiskai os
a di-
ninko
pa yzdZiai.
2.1.1.
Vienaskai os
a dininko
galiine
-y
a
-i
ne
isi
au o iai
ienodai
in e p e uoja.
V.
Majiulis
iek
PKP
II,
iek
i
PKEZ
ekomen-
duoja
skai y i
-2
(Sie
skai ymo
a ian ai
oliau
sa ase
nu odomi
lauzZ iniuose
skliaus uose),
isu
aigkiai
iz elgdamas
i/i@-kamiena.
Taciau
J.
Endzelins
*Senp iisu
aloda”
leksikos
dalyje
(DI
IV
—2)
dia
ma é
umpaji
-2
(skai-
ymo
a ian ai
nu odomi
pap as uose
skliaus uose),
i ai iai
ji
mo ologiskai
in e p e uodamas
(é-kamienas,
i-kamieno
d iskai a
a
k .).
Vis
dél o
Elbingo
87
zodynelio
medZiaga
leidzia
labai
aikiai
a ski i
kamieny
galunes,
ben
jau
i/ia-kamieno
ienaskai os
a dininkas
ne u é y
kel i
jokiy
abejoniy.
Tokiy
pa yzdziy
as a
25:
1)
asy
[azi],
(azi)
”ezia”,
2)
bleusky
[bl’auski]
”meldas”,
3)
dusi
[dusi],
(disi)
”siela”,
4)
ga ki y
[ga ki i]
”ga s yéia”,
5)
kez i
[keks i]
”kasa”,
6)
kios
[kasi]
" au é”,
7)
cosy
[kasi]
”kose é
(k épuojamoji
ge kle)”,
8)
c ays
[k aisi]
”Siaudas”,
9)
c ausy
[k ausi]
”k iaugé
(medis)”,
10)
culezi
[kulsi]
”kulSis”,
(<*kulse),
11)
louki
[lunki
(lauki?)]
” akas”,
4
12)
ludini
[l'adini]
’Seimininke”,
‘
13)
ma y
[ma i]
”ma ios”,
14)
nozy
[nasi]
(ndsi;
di sk.
ndm.?)
”nosis”,
15)
nosep oly
[nasip ali]
”nosiaskylé”,
16)
pelki
[pelki]
”pelké”,
17)
plau i
[plau i]
”plauéiai”,
18)
pos y
[pas i]
”ganymas(is)”,
L
19)
soanz i
[spanks i]
”kibi ks is”,
’
20)
s abni
[s abni]
(<*s abiné,
a
T au manis
Ap .
Sp .
435)
”k osnis”,
21)
s aydy
[skaidi]
”iena”,
22)
wol i
[ al i]
” a pa”,
23)
wub i
[b u il!
”blaks iena,
an akis”,
24)
sansi
[zansi],
(zansi)
”Zasis”,
25)
sa i
[za i],
(za i)
’Za ijos”.
4
2.1.2.
Kaip
jau
ma éme
i8
pa yzdziy
(Z .
1.),
Elbingo
zodynélyje
galima_
as i
isy
kamieny
i
ienaskai os,
i
daugiskai os
a dininko
o my,
agiau
né a
né
ieno
ik o
ja-kamienio
pa yzdzio.
A
p usy
kalboje
bu o
okio
ipo
zodziy,
kaip
lie.
gi id,
la.
dzi a?
Duomenys
odo,
kad
po
4
galininis
*-a
buna
ik
in e okalinéje
pozicijoje:
slayo
”Slajos”,
sloyo
”la-
jus”,
c auyo
“k aujas”
(i8
*k auja,
plg.
da
nom.
sg.
k awia
III,
k euwiey
|
II,
ace.
k augen
I,
k awian
III),
su
p iesaga
-ij-@
claywio
[klai ija]
"mésa
(Soniné)”,
a bio
[ka bija]
”ka bija”.
Vienin elé
igim is
su
galininiu
-14
po
p iebalsio
bii y
pe di binys
ig
ak.
sla y
sy ig e
—
su is io
*is igos”,
jei
jis
ik ai
skai y inas
[su is ’a]( aip
PKP
II
273),
o
ne
[su is ijal.
2.1.3.
Zodynélyje
as i5
daugiskai iniai
daik a a diiai
su
galune
- os
a
-yos
(i8
*-ias):
b unyos
[b un‘as]
”Sa ai”,
d agios
[d ag‘as]_
"mielés”,
knapios
[k(a)napjas]
”kanapés”,
c ausios
[k aus‘as]
”k iaudés”
i
j
1
Fo ma
b uw ,
aisku,
y a
neginéy ina
e imologigkai,
agiau
oks
skai ymas
(z .
PKP
II
261)
ne a
bi inas:
¢ia
galé y
bi i
ne
uz asymo
klaida,
o
pa ios
kalbos
j
eiskinys
—
me a ezé
(plg.
Endzelins
DI
IV—2
341).
]
88
lisy yos
[lisi ‘as
(liz-?)]
”ap a as
a kliams
kaus y i”.
Kadangi
ienaskai os
y a dininkas
su
gal ine
*-74@
Elbingo
zodynélio
a mei
nebidingas,
isi
Sie
Zo-
diiai
laiky ini
2/i@-
kamieniais.
Tai
pa i ina
i
sug e inimas
c ausy
(medis)-
j
c ausios
( aisiai).
Jie,
ma y ,
suda o
ieng
pa adigma,
kap
i
lie.
k idusé
:
k idusés.
Kaip
ik
dél
o
c ausios
eiké y
skai y i
ne
[k ausijas}
( aip
PKP
II
981),
o
[k aus‘as],
plg.
Buga
I
478,
Maziulis
PKEZ
II
266—268.
2.2.
Nag inéjamyjy
i/ia-kamieno
daik a a dziy
kil
m
é
gana
i ai i:
y a
i
seny
eldiniy,
i
naujada y,
i
skoliniy.
Pa ys
seniausieji
u i
j ai iy
kamieny
a i ikmeny
daugelyje
giminisky
kal-
by
—
ai
nozy
“nosis”,
ma y
”ma ios”,
sansy
*zasis”,
wub i
”blaks iena”.
A i ikmeny
bal y
i
sla y
kalbose
u i
plau i”plauciai”
i
wol i
*» a pa”,
ien
bal y
—
asy
”ezia”
( olimesniy
kalby
giminaiéiai
nelaiky ini
a i ikmenimis
dél
s uk u os
a
seman ikos
ski umy),
culczi
”kulSis”,
pelky
”pelke”
i
sa i
*Za ijos”,
ien
sla y
—
d agios
”mielés”
i
kiosi
” au ée”.
Daugelis
anali-
zuojamyjy
Zodziy
y a
p isy
kalbos
naujada ai
( ai
odo
gana
didelj
Sio
ipo
p oduk y uma):
bleusky
”meldas”,
kez i
"kasa”,
caysi
”Siau-
das”,
louki
" akas”,
pos y
”ganymas(is)”,
soanz i
”kibi ks is”,
s abni
”k os-
nis”,
s aidy
”iena”.
Naujada ais
laiky ini
i
di inys
nosep oly
”nosiaskyle”,
ediniai
ludini
”Seimininké”,
lisy yos
”ap a as”
i
cosy
“kose é”
(pas a ojo
zodzio
bend a
kilmé
su
lie.
kose é
nekelia
abejoniy,
z .
Maziulis
PKEZ
II
247,
a iau
s uk u os
ski umai
neleidzia
jy
laiky i
a i ikmenimis).
Neabejo ini
skoliniaiy a
sla izmai
dusi
”siela”
i
ga ki y
*ga s y ia”,
ge manizmas
(gali
bu i
a éjes
pe
sla us)
b unyos
”Sa ai”.
Labai
seni
i
ne
isai
aiSkios
kilmés
skoliniai
y a
knapios
”kanapés”
i
c ausy
”k iausé”
:
c ausios
”k iau-
Sés”.
Kai
ku ie
i8
siy
Zodziy
i8
p isy
(a
ki y
aka y
bal y)
kalbos
y a
pa eke
i y y
bal y
kalbas
a
jy
a mes,
p z.,
d agios
>
P usijos
lie u iy
d dgés,
c ausy
—
lie.
k (i)duse.
2.3.
Elbingo
Zodynélio
i/j@-kamieniai daik a a dziai
u i
am
ik y
s uk u os
i
da ybos
ypa umy.
Juos
nus a ius,
gali
bu i
leng iau
a ski i
Sio
ipo
pa yzdzius
nuo
ki y
kamieny
ZodZiy,
ypacé
nag iné-
jan
ka ekizmy
mediZiaga.
Daugelis
nag inéjamyjy
Zodziy
y a
Sakniniai
a
u i
pi mines
p iesagas,
aciau
y a
i
daugiaskiemeniy
Zodjiy,
u inéiy
aiskias
an ines
p iesagas,
ne
i
du iniy
(g e a
nosep oly
”nosiaskylé”
dia
e a
p isimin i
i
labai
sena
di i-
nj,
u in j
a i ikmeny
giminigkose
kalbose,
aciau
zinoma
ik
is
III
ka ekizmo
—
waispa in
” iespa ia”).
Neuz iksuo a
né
ieno
p iesdélinio
zodzio,
ma y ,
p iesdéliné
da yba
bu o
labiau
budinga
é-kamieniams,
p z.,
ponasse
”Da-
nosé”,
poduc e
”poduk a”
a
ediniai
is
p iesdéliniy
eiksmazodZiy
abs ocle
“dang is”,
auklez es
*nuoklas os”,
saway e
”sa ai e”
i
k .
2.3.1.
Daugelis
Sakniniy
daik a a dZiy
y a
ediniai
is
eiksma-
zodziy.
Neabejo ini
de e ba y ai
y a
d agios
”mielés”
(iS
bal .-sl.
*d eg-
"d eb i
/
d ib i, k és i
/
k is i”,
Z .
Madziulis
PKEZ
I
217),
kiosi
” au é”
(iS
bal .-sl.
*kés-
* ez i,
pjau i”,
Z .
Maziulis
PKEZ
II
189—191),
cosy
”ko-
_Se é”
(:
lie.
késé i,
la.
kasé ,
sk .
kasa e
i
k .
Endzelins
DI
IV—2
243),
89
sa i
”Za ijos”
(:
zé é i
Endzelins
DI
IV—2
298).
Deminu y y
y a
madiau.
Su
daik a a dziu
c ais
”Sienas”
da ybiskai
sie inas
c aysi
”s iebas,
siaudas”
(z .
Maziulis
PKEZ
II
253),
su
bud a dziu
*pelk-
”pilkas”
—
pelky
”pelke”
(Madiulis
PKEZ
II
290,
140
isnaSa).
V.
Maziulis
y a
linkes
daugelj
anali-
zuojamojo
ipo
daik a a dziy
laiky i
sudaik a a déjusiais
bud a dZiais
—
ne
ik
pelky,
be
i
desubs an y a
c aysi
a
de e ba y a
bleusky
”meldas”
(i8
*bleusk-
”bliuskin i,
plonin i,
minks in i”,
z .
PKEZ
I
147-148).
Tai
jau
nebe
a ski y
Zodziy
da ybos
a
e imologijos
klausimai,
o
susijg
su
iso
7/
ia-
kamieno
ipo
is o ija
(placiau
z .
5.).
2.3.2.
P iesaginiams
daik a a dziams
budingi
kai
ku ie
s uk u os
i
da ybos
sa i umai,
ienijan ys
juos
j
am
ik as
s uk u ines
—
seman ines
g upeles.
Pi miausia
miné ini
de e ba y ai
su
p iesaga
- :
kez i
”kasa”
(iS
*kes-
*d asky i,
Sukuo i”),
plau i
”plauéiai”
(i8*pleu-
”plauk i”),
pos y
”gany-
mas(is)”
(i8
ak.
bal .-sl.
*pas-
”gany i,
saugo i”),
soanz i
[spanks i]
”ki-
bi k& is”
(:
lie.
spinge i,
ap-spa iges,
la.
spuoga
”zibe i”).
S uk u igkai
j
juos
panaéus,
aciau
ki aip
suda y as
y a
wol i
” a pa”.
P iesaga
- i
p ime-
na
an iné
p iesaga
-i -2,
su
ku ia
suda y as
de e ba y as
lisy yos
”ap a as
a kliams
kaus y i”
(i8
*lis-
”(su)siau in i,
z .
Maziulis
PKP
II
257),
o
3iam
labai
a imas
s uk i ikai
skolinys
ga ki y
”ga s y¢ia”
(i8
lenk.
go czyca).
Ki a
g upelé
zodziy
u i
p iesaga
-(i)n- :
ai
denomina y ai
s abni
”k os-
nis”
(:
s abis
”akmuo”)
i
ludini
”Seimininké”
(pada y a
is
skolinio
ludis
”Seimininkas”
).
Su
p iesaga
-s-
pada y as
de e ba y as
culczi
”kulsis”
(is
*kulk-
”lenk-
i(s)”;
V.
Maziulio
nuomone,
ai
sudaik a a déjes
bid a dis
em.
bal .
*kulks
*lenk a”,
z .
PKEZ
II
297-299).
Kai
ku ias
panaSias,
be
ne
isai
apa ios
da ybos
i
eik8més
p iesagas
gali
u é i
i
e-
a
-kamieno
ZodZiai.
Todél
g e a
s uk u inio
labai
s a bus
i
seman inis
k i e ijus.
2.4.
Analizuojamyjy
Zodziy
eiksmés_
gana
i ai ios,
aciau
galima
pas ebe i
susida an
am
ik as
seman ines
g upeles:
a)
kano
daliy
pa adinimai
—
kez i
”kasa”,
kosy
”kose é’,
culczi
”kuldis”,
nozy
”nosis”,
nosep oly
”nosiaskylé”,
plau i
”plauciai”,
wub i
”blaks iena”;
p ie
siy
pa yzdziy
g aziai
de é y
III
aus in
”snuki,
nas us”
(gaila,
nezinomas
a dininkas),
gal
i
kai
ku ie
ki i
ka ekizmy
daik a a dZiai;
b)
negy osios
gam os
objek ai
— asy
”ezia”,
louki
” akas”,
ma y
”ma-
ios”,
pelky
”pelké”
(cia
g aziai
de é y
i
III
iu in
”ju a”,
apie
ai
da
4.1.
i
4,3.),
soanz i
”kibi kS is”,
sa i
”Za ijos”;
©
c)
augalai,
jy
dalys
—
bleusky
”meldas”,
ga ki y
”ga s y¢ia”,
c aysi
”
Siau-
das”,
knapios
”kanapés”,
wol i
”
a pa”;
:
d)
zmogaus
eikla,
jos
p oduk ai
—
kiosi
” au é”,
pos y
”ganymas(is)”,
s abni
”k osnis”,
s aydy
”iena”,
d agios
”mielés”,
lisy yos
”ap a as
a kliams
kaus y i”,
skolinys
b unyos
”Sa ai”;
e)
mo e iskosios
giminés
asmeny,
eikéjy
pa adinimai
—
p ie
E
ludini
”Sei-
90
mininkeé”
pamine ini
ka ekizmuose
idlike
senieji
2/ia-kamieniai daik a a djiai
ace.
ma in
nuo aka”,
waispa in
” ieSpacia”,
g ei¢iausiai
i
schlusnikin
* a nai e”,
nom.
in awinni
”ke 3y oja”
(su
p iesaga
-in-,
plg.
2321).
Ki a
e us,
Siam
ipui
nebudingi
medZiy
(issky us
c ausy
*k iausé”)
i
pauksciy
(issky us
sansy
”Zasis”)
pa adinimai
—
Sie
zodziai
pap as ai
y a
é-
kamieniai,
p z.,
addle
”eglé”,
be se
”be zas”,
lipe
”liepa”,
laxde
*lazdynas”,
wobalne
”obelis”
i
k .,
ge we
”ge e”,
sa ke
”Sa ka”,
wa ne
” a na”
i
k .
2.4.1.
Kaip
i
ki y
mo e iskosios
giminés
kamieny,
aip
i
7/ia-kamieniai
kuopines
eikimes
daik a a dziai
gali
bu i
ne
ik
daugiskai iniai
(b unyos
”Sa ai”,
d agios
”mielés”,
lisy yos
”ap a as
a kliams
kaus y i”),
be
i
ie-
naskai iniai
—
bleusky
”meldas
(meldai)”,
c aysi
”Siaudas
(Siaudai)”,
ma y
*ma ios”,
plau i
”plau¢iai”,
sa i
’Za ijos”
i
pan.
:
3.
Ka ekizmy
a méje
Zymiai
sunkiau
a paZin i
minks yjy
ka-
miengaliy
o mas.
Ge iausiai
am
eikalui
ik y
ienaskai os
a
daugiskai os
a dininkas,
nes
Siose
o mose,
nepaisan
okalizmo
paki imy,
kai
ku iuos
ka-
mienus
leidzia
a ski i
galiininio
-s
bu imas
a
nebu imas.
Deja,
pa ikimy
daugiskai os
a dininko
o my
né a,
o
ienaskai os
a dininke
galiinés
-i
gali
p a gs i
iek
is o inj
*-2,
iek
i
*-é.
Taigi
uojau
pa
iskyla
ne
ik
(ia)-
i
e-kamieniy
ZodZiy
a sky imo,
be
i
Siy
kamieny
is o inio
san ykio
p oblema.
Apie
is o inius
kamieny
san ykius
bus
kalbama
oliau
(Z . 4.).
Ta
medZiaga,
ku i
uZ iksuo a
ka ekizmuose,
odo
isy
minks yjy
kamiengaliy
sua éjima,
daugelio
linksniy
galiiniy
su apima:
gen.
sg.
-is,
da .
-i,
acc.
-in
/
- en,
gen.
pl.
-in,
da .
-imans,
acc.
-ins
/
-iens.
Tenka
iesko i
isy
galimy
budu,
padedan iy
nus a y i
o
a
ki o
zodzio
linksnia imo
ipa.
Galima
pasiily i
okius
k i e ijus:
a)
E imologinis
sug e inimas,
ku is
leidzia
laiky i
1/ia-kamie-
niais
bend aindoeu opie iskus
a
bend abal iskus
io
ipo
ZodZius,
p z.,
*
pa i,
* eis-pa i
a
*
ma i.
i
b)
Elbingo
Zodynélio
medZiaga:
bend i
Zodiiai,
s uk u inis,
da ybinis
a
seman inis
panasumas.
Tiesa,
mus
pasiekusiy
p iisy
a miy
negalima
su a-
pa in i
—
jas
ski ia
i
laikas,
i
nuo olis,
aéiau,
Siaip
a
aip,
ai
ienos
kalbos
a mes.
Be
o,
Elbingo
zodynélio
a méje
né a
pas ebé a
kokiy
no s
ySkesniy
kamieny
misimo
pédsaky,
aigi
jo
medZiaga
isai
inka
bi i
a ama,
i ian
p usy
linksnia imo
ipy
is o ija.
c)
Vidiné
ka ekizmy
kalbos
s uk ii iné
analizé.
Ka ekizmuose
andame
i ai iy
linksniy
i
j ai iy
kalbos
daliy
o my,
ku ias
bi ina
ap a i
sky ium.
3.1.
Daik a a dZiai
Tiksly
nag inéjamojo
ipo
pa yzdziy
kieki
nus a y i,
aisku,
y a
labai
sun-
ku.
Cia
bus
bandoma
ap a i
isus
galimus,
daugiau
a
maZiau
pa ikimus
a ejus,
is
eilés
apz elgian
u imas
linksniy
o mas.
3.1.1.
Vienaskai os
a dininko
galiné
-i
a
-y,
kaip
jau
miné a
(3.),
gali
bi i
in e p e uojama
i
kaip
*-z,
i
kaip
*-é.
Ling is inéje
li e a u-
oje
galima
pas ebe i
okj
désninguma:
daugeliu
abejo iny
a ejy
pi miausiai
91

links ama
ekons uo i
@kamienes
o mas.
Ma y ,
Gia
s ip iai
eikia
ge iau
pazis amos
y y
bal y
kalbos,
u indios
s ip y
é-kamiena.
Si
psichologiné
j ai-
ga
e cia
laiky i
ékamieniais
ne
ik
uos
ka ekizmy
pa yzdzius,
ku ie
u i
gio
ipo
a i ikmenis
Elbingo
zodynélyje
(p z.,
ku pi
III
i
ku pe
E,
ko pe
G G
*ku pé,
ba as”),
be
i
isus
uos
ZodZius,
ku ie
ne u i
jokiy
a i ikmeny,
o
ka ais
ne
i
uos,
ku iy
a i ikmenys
Elbingo
zodynélyje
y a
#/ia-kamieno
(p z.,
V.
Madziulis,
dusi
E
ekons uodamas
*
dus ,
abejoja,
a
III
ka ekizmo
“dusi
né a
i8
*dusé,
z .
PKEZ
I
241),
VisiSkai
aki aizdu,
kad
é
i
#/ia@-kamienai
pi miausia
sua ejo
neki éiuo-
oje
pozicijoje,
nes
ki ¢iuo a
a dininko
galiiné
isais
u imais
a ejais
iglieka
nesusiau éjusi,
p z.,
semmeé
III
(same
E)
”Zemé”,
giwei
III
[gi e-i]
”gy eni-
mas”
(dél
daly io
aulausé
z .
3.5.).
Jei
abu
kamienai
né a
isiskai
su ape,
ka ekizmy
a méje
g ei¢iau
eiké y
j odiné i
ne
i/34-,
0
&kamieno
bu ima,
nes
jam
paliudy i
e u ime
po a
miné y
pa yzdziy
(Elbingo
Zodynélyje
Sis
kamienas
gana
s ip us!).
j
Be
jau
miné o
ku pi
i
okiy
is o inio
p iebalsinio
kamieno
zodziy
kaip
b a i
’b olis”,
duck i
”duk é”,
ma i
*mo ina”,
ku iy
-<
ik ai
u i
bu i
is
*-é
(plg.
E
b o e
i
mo he),
ka ekizmuose
da
y a
kele as
daik a a dziy,
u in-
éiy
a dininko
galing
-d
( isi
pa yzdZiai
i
III
ka ekizmo):
kaa@ub ?
dagys”,
ki ki?
"baznyCia”,
pe oni
”bend ija”,
iki
a
ycky
” ieSpa ys e”,
s igli?
”us-
nis
(usnys?)”,
supuni
”ponia”,
eisi
"ga be”
i
in a inni
”ke sy oja”.
V.
Maiiulis
isy
iy
pa yzdziy
galiinés
-i
kildina
i8
neki éiuo o
*
i<*-é,
Z .
a i-
inkamai
PKP
II
204, 260, 325, 321, 304, 269, 279,
is o igkai
juos
laikydamas
é-kamieniais
(plg.
da
PKEZ
II
60,
193).
Tadiau
Sie
zodiiai
y a
gana
ski ingi,
aigi
i
juos
in e p e uo i
galima
j ai iai.
Visai
j ikima,
kad
@kamienis
u ejo
bu i
daik a a dis
ki ki,
skolinys
i8
ok.
Ki che
”baznyia”,
g eigiausiai
é-kamieniu
laiky inas
i
pe oni,
plg.
panasios
s uk i os
i
da ybos
medione
”mediioklé”
E
(a .
da
3.1.4.).
Visai
ki aip
eiké y
ziu é i
j
mo e iSkosios
giminés
asmeny
pa adinimus
in awinna
i
supuni
(skolinys
is
lenk.
*Zu-pani).
I
s uk u a,
i
seman ika-
kalba
uZ ai,
kad
juos
eiké y
laiky i
7/ia
kamieniais
(plg.
2.3.2.
i
2.4.).
Cia
g aziai
de é y
i
*
schlusniki
(III
ka ekizmo
o ma
schlusnikai
g eiciausiai
a si-
ado
eikian
p ieS
einanéiam
j a daiui
s ai:
...
s ai
as
Deiwas
schlasnikai
/
aina
T in awinni
p ei
sindin;
aip,
egis,
spéjo
i
J.
Endzelynas,
z .
DI
TV—2
301),
acc.
schlisnikin
(z .
oliau
3.1.4.)
" a nai é”
:
masc.
*
schlusnik(a)s,
acc.
schlusnikan,
nom.
pl.
schlisnikai
” a nas”.
anys
D ejopai
gali
bu i
e inami
kaaub i
[kaub i]
”dagys”
i
s igli
”usnis”.
Sa o
seman ika
jie
a imi
Elbingo
zodynélio
i/ia@-kamieniams
augaly
pa adi-
nimams
(Z .
2.4.-c).
Kaip
i
dauguma
gio
s uk i inio
ipo
zodziy,
i
kaaub i
(iS
*kaub-
”lenk i”,
z .
Madziulis
PKEZ
II
60),
i
s igli
(:
lie.
s ig i,
la.
2
Fo mos
kadub
i
s igli
pa a o os
es
si uacijoje
(...kaaub i
bhe
s igh
u e
ans
ebbe
pyjs ),
o
o ma
ki ki
—
kilmininko
(...s e se
ki ki
swaise
ma an),
be
s uk u iskai
laiky inos
a dininkais,
Z .
Maziulis
PKP
II
204,
PKEZ
II
60,
193
( aéiau
T au mann
Ap .
Sp .
358
aiso
ki kis).
:
92
s ig ,
z .
Endzelins
DI
IV—2
317)
y a
de e ba y ai.
Ta¢iau
né
ienas
Zody-
nelio
pa yzdys
(issky us
nosep oly
”nosiaskylé”
su
neaiskios
kilmés
an uoju
sandu)
ne
ik
ne u i
p iesagy
-7i
lz,
be
ne
nesibaigia
Siais
junginiais.
Tuo
a pu
e-kamieniy
daik a a dZiy
su
p iesagomis
- -e
i
-l-é
galima
as i
ne
ie-
na:
paus e
”dykuma”,
adlle
”eglé”,
aples
“ eplés”,
dumsle
”piuslé”,
s acle
* ams is”
i
pan.
3.1.2.
Ne a
né
ieno
isiskai
pa ikimo
kilmininko
pa yzdzio.
Fo ma
eisis
III
(laiku e:
dwigubbus
eisis
we s)
"ga bés”
galée y
bi i
ne
ik
é-kamiené
(:
lie.
éisé),
be
i
7/ia-kamiené
(s uk u a
i
seman ika
p imena
*
diisi,
Z .
da
3.1.4.
i
3.1.).
Tose
indoeu opieciy
kalbose,
ku ios
y a
iglaikiusios
ap a iamajj
linksnia-
imo
ipa,
kilmininko
galiiné
pap as ai
y a
*-das
( .y.
i@-kamiene),
plg. sk .
de yas,
go .
bandjos,
lie.
ma éios.
Tokia
galiine
galéjo
u eé i
i
Elbingo
zody-
nelio
a mé,
g e a
nom.
ga ki y
”
ga s yéia”
MaZiulis
PKEZ
1
328
ekons uoja
gen.
sg.
*ga ki 'as.
Taciau
a gu
a
okia
gal ne
galéjo
bi i
islaikiusi
ka ekiz-
my
a me,
ku ioje
isiems
minks iesiems
kamiengaliams
bu o
apibend in a
galuné
-is,
p z.:
gijwis
”gy enimo”,
ki kis
"baznycios”,
Wosis-pile
”
Ozkos
pi-
lis”,
Sawlis-k esil”
saulés
k éslas”
(e-kamienas);
powaisennis”
sazinés,
naseilis
I,
noseilis
III
[noseilis]
”d asios”
(ia-kamienas);
e nis islaims
III
”malonés
u -
ingas”
(i-
a
7/ia@-kamienas)*.
Analizuo i
kilmininko
galune
y a
sunku
del
sio
linksnio
o my
e umo:
labai
daZnai
ie oj
laukiamo
kilmininko
ka ekizmuo-
se
andame
galininko
o ma,
p z.,
...esse
wissawidiskan
wa gan
|
Ke menes
bhe
Da sin
/
Labbas
bhe
Teisin
is aikilai
Il
577-8.
3.1.3.
Naudininko
o my
ka ekizmuose
né a
uz iksuo a.
3.1.4.
Daugiau
uz
ki us
linksnius
y a
galininko
o my.
pa ys
seniausi
Sio
ipo
Zodziai
u i
galiing
-in:
ma in
III,
Waispa in
II.
Si
galuneé
p imena
sk .
-im
i
ski iasi
nuo
ki y
kalby
4a-kamienés
galiinés
(p z.,
lie.
ma éig).
Tiesa,
g e a
o mos
ma in
III
ka ekizme
y a
da
i
ma an
(kilmininko
pozicijoje):
s eisei
ki ki
swaise
ma an.
Jei
ai
ne
ko ek i os
klaida,
ia
galé y
bu i
koks
naujas
mo ologijos
eiskinys,
plg.
panasiai
j ai uojanéias
o mas
madlan
II
i
madlin
III
(2x)
”malda”,
o
dél
j a dzio
a an
* ecia”
( em.)
z .
da
oliau
(3.4.4.).
Skolinys
*dds
(dusi
E)
u i
is
galininko
o mas
—
isos
su
galune
- in:
dusin,
dausin
i
dowsin
III.
Galbu
7/ia-kamienas
sky ési
nuo
ki y
minkS ojo
kamiengalio
daik a a -
dziy uo,
kad
galininke
u éjo
galune
-in,
0
ne
-ien
(- an
a
-en).
Ki y
ka-
mieny
daik a a dziai
pap as ai
u i
j ai uojanéias
galuines,
p z.,
semmin
I
/
semmien,
semien
(9x)
II,
II
”Zeme”,
nack in
I
/
nack ien
III
*nak i”,
e we psennin
III
/
e we psennien
III,
e we psennian
II
”a leidima”.
Todel,
ma y ,
nelaiky ini
2/2@-kamieniais
ie
daik a a dZiai,
ku ie
u i
galininka
su
galiine
-(i)en:
pe énien
III
/
pe énin
III
*bend ija”
i
ki ken
II
/
ki kin
Ba
2
Ki okiy
galaniy
u i
kai
ku ie
ia-kamieniai
daik a a dZiai.
Tai
labai
e i
a e-
jal:
auwischies
II,
awischas
III
[ a isas]
(g e a
awischis
I)
”a imo”,
nie ies
III
*na o”
i
ikijas
III
”
pono”.
93
I,
kij kin
UI
”baznyéia”
(Siy
Zodziy
a dininkas
baigiasi
-i,
z .
3.1.1.)
a -
ba
a ien
”ja us”
(V.Maziulis
Gia
jziu i
subs an y izuo a
bud a dj
*a i,
z .
PKEZ
I
93).
Zinoma.
jei
okios
o mos
né a
uZ iksuo a,
pa ienial
pa yzdZiai
su
gal ine
-an
da
neleidzia
da y i
kokiy
no s
is ady
dél
kamieno
(p z.,
aus in
*nas us”,
p amadlin
“uz a ima”
III),
neben
a si as y
ki y
s uk u iniy
a
seman iniy
k i e ijy
(p z.,
schlusnikin
” a nai e”,
Z .
3.1.1.).
Kuo
daugiau
uZ asy a
pa yzdziy
su
galune
-in,
uo
didesné
ikimybeé,
kad
Zodis
y a
i/ia-
kamieno.
Tokiais
ZodZiais
bu y
galima
laiky i
iki
” ieSpa ys é”
(skolinys
i8
go .
eiki)
i
eisi
”ga bé”
(abiejy
a dininkai
baigiasi
-i,
z .
3.1.1.):
ikin
III
(4x)
i
eisin
III
(4x),
eischin
III.
3.1.5.
Daugiskai os
a dininko
o my
ka ekizmuose
ne as a.
3.1.6.
Daugiskai os
kilmininko
pozicijoje
pa a o a
o ma
dusin
IU:
...begg
ennei
budé
ki scha
iouson
Du
=
sin.
Daugiskai os
kilmininko
galune
-in
budinga
isiems
minkS ojo
kamiengalio
daik a a dziams.
Tiesa,
p ielinksnis
ki sa
” i s”
pap as ai
a ojamas
su
galininku,
a¢iau
uome
lauk ina
gal né
-ins
(Z .
3.1.8.).
3.1.7.
Daugiskai os
naudininko
o my
neuZ iksuo a.
Tiesa,
naudininko
pozicijoje
uz asy a
o ma
waispa in
III:
S eimans
Bu a
Rikijans
bhe
Bn as
Waispa in.
Sp endZian
pagal
Rikijans,
ai
u é y
bu i
galininko
o ma.
3.1.8.
Tu ime
d i
galininko
o mas,
abi
pa a o os
ne iesioginio
papil-
dinio
pozicijoje
—
dusin
(Z .
3.1.6.)
i
waispa in
(Z .
3.1.7.).
Galiiné
-in
ie oj
laukiamos
-ins,
jei
ai
né a
uZ a3ymo
klaida,
galé y
bi i
7/ia-kamieno
pozymis.
;
3.2.
Bud a dZiai
Dauguma
ka ekizmuose
as y
bud a dziy
y a
kie o
kamiengalio
—
pa a-
digma
-(a)s,
-a,
-an.
MinkS ojo
kamiengalio
bud a dziy
y a
kiek
madziau,
aéiau
gana
i ai iy.
Kai
ku ias
mo e i8kosios
giminés
o mas
galima
laiky i
1/ia-kamienémis.
Pi miausia
¢ia
miné inas
pa yzdys
gillin
III:
S wi
dai
Deiws
ainan
gillin
maigun
k i
nos an
smunen inan
(maiggun,
sp endzian
pagal
o ma,
y a
acc.
sg.
em.,
nom.
sg.
u e y
bu i
*maiga
>*maiga).
V.Madziulis
PKEZ
I
363,
ekons uodamas
nom.
sg.
em.
*gilz,
cia
pa
nu-
odo
masc.
*gilus
=
lie.
gilus,
la.
dziJ3.
A s a an
u-kamiene
y iskosios
gimines
o ma,
ma y ,
pi miausia
emiamasi
e imologinémis
pa alelémis
i
pa adigmos
-us,
-i,
-u
senumu.
Pa ioje
p isy
kalboje
okia
pa adigma
nie-
ku
né a
paliudy a.
Lie u iy
kalbos
u-kamienius
bud a ddZius
daZnai
a i inka
a-kamieniai,
p z.,
ka ai
ka us”,
ams
”do as”
:
amus,
spa s
”s ip us”
:
spa us.
Visi
ka ekizmuose
as i
bud a diZiai,
ku iuos
galima
laiky i
u-kanie-
niais,
gal ing
-us
u i
po
p iebalsio
g:
dugus
”gobsus”,
p ei langus
”leng as”,
acc.
sen...polligun
su
lygiu”,
poligon
”panasy”,
neu .
(ad .)
poligu
”pa-
nasiai”.
Tiesa,
bud a dziai
*leng-u-/lang-u
”leng as”
i
*lig-u
”lygus”
u i
u-kamieniy
e imologiniy
pa aleliy
gimini3kose
kalbose,
aéiau
jie
abu
p isy
kalboje
y a
p iesdéliy
ediniai.
Né
ienas
i§
siy
pa yzdziy
ne u i
mo e i3ko-,
94
sios
giminés
o my,
ku ios
galé y
pa i in i,
kad
jie
ik ai
y a
u-kamieniai,
kad
gallinés
u
né a
mu mamasis
ga sas,
a si ades,
su umpéjus
galunei
po
gomu inio
p iebalsio
(plg.
asmus
”aSmas”
po
lupinio
m).
Be
o,
p usy
kal-
boje
mo e iskosios
giminés
7/ja-kamieniai
bid a diiai
gali
bu i
i
g e a
ki y
kamieny
y iskosios
giminés
o my
(a-,
0
ypaé
i/ia-).
Pi miausia
paminé inas
pa yzdys
pos ippin
”is isa”
( em.):
...kazdi
ans
s an
pos ippin
Ch i ianiskan
/
nosemmien
p eiwacké,
sen inka
(7is isa
k ikSGionija”
).
Kaip
odo
p ie eiksmis
pos ippan
”is isai”,
y iskosios
giminés
o ma
u e y
bu i
a-kamiene.
Visiskai
d asiai
galima
kalbé i
apie
pa adigma
-is,
-d,
-i(n).
Neé a
jokiy
duomeny,
ben
jau
ka ekizmuose,
apie
ékamienius
p iisy
kalbos
mo e isko-
sios
giminés
bid a diius
(plg.
lie.
didelis,
didelé,
medinis,
mediné
i
k .).
Sio
ipo
minkS ojo
kamiengalio
bid a diZiais
laiky ini
a wis
* ik as”,
sudu iniai
wyssen
mukis
II,
acc.
wissemokin
Il,
wissemukin
III
* isagalis”,
ackewijs in
II
*aki aizdy
(aki aizdzia)”,
gal
i
Elbingo
zodynélio
gailis
”bal as”
(Ma-
ziulio
PKEZ
I
a s a oma
*gailas),
cal es is
[kal iskis
PKP
II
286]
”a ilinis”
junginyje
cal es isklokis
i
mynsis”
uzda as”
—
jie
pa eik i
ne
ip as ine
nieka -
osios
giminés
o ma
su
galiine
-an.
I8
okiy
bud a dziy
pada omi
p ie eiks-
miai
(=
p ie eiksmiskai
a ojamos
nieka osios
giminés
o mos)
pap as ai
baigiasi
-2,
p z.,
a wi
” ik ai”,
pe a wi
"is
ik o”,
isa wi
*18 ikimai,
akiwjs e
*aki aizdziai”,
gal
i
empe i
”
bend ai”.
3.2.1.
Ypaé
daug
sio
ipo
pa yzdziy
y a
su
p oduk y ia
bud a dine
p ie-
saga
-ing-.
G e a
y iskosios
giminés
nom.
sg.
o my
su
galine
-ing-(i)s
a ojama
mo e iskosios
giminés
o ma
-ingi
(*-ing-2)
i
nieka osios
-ingi,
-ingin*.
Su umpéjusi
(neki éiuo a)
mo e iskosios
giminés
a dininko
galune
g a iskai
nebesiski ia
nuo
nieka osios
giminés
o mos.
Be
o,
ie oj
laukia-
muybud a dziy
ka ekizmuose
daznai
a ojami
p ie eiksmiai,
u in ys
pana-
Sia
o ma,
p z.,
issp e ingi
”sup an ama”,
musingin
”galima”
a
glandewingei
”pa(si)guodzian¢iai”.
Ne
isuome
galime
iksliai
pasaky i,
kokia
o ma
ienu
a
ki u
a eju
u ime.
Todél
Gia
suminésime
isus
daugiau
a
maZiau
pa i-
kimus
mo e iskosios
giminés
pa yzdzius:
nom.
sg.
ainaseilingi
III
” ienisa”
a
" ieniSai”
(Kawida
aina
ic a
widdew
bhe
ainaseilingi
as ),
acc.
sg.
auschaudiwingin
Auck a ikijskan
”pa ikima
y esnybe”
IIL
i
wa ewingin
III
(pos an
wa e
wi
gin
ankan
Deiwas
”po
galinga
Die o
anka”).
Pas ebe ina,
kad
isi
ienaskai os
galininko
pa yzdiZiai
—
iek
mo e iskosios,
iek
i
y iskosios
giminés,
u i
gal ine
-ing-in
(né a
né
ieno
pa yzdzio
su
-en
a
-ien!).
:
3.3.
Skai a dzZiai
Tokio
pa
s uk inio
ipo,
kaip
jau
ap asy i
bid a dZiai,
y a
kelin i-
nis
skai a dis
i (i)s
( i s
I,
i is
II,
i s
III),
em.
e i
(S a i
T
i
-
1
Maddla”die
D i e
Bi e”)
III.
Fo ma
i i
Maziulis
PKP
320
si lo
-
P isy
kalboje,
ski ingai
nuo
ki y
bal y
kalby,
biid a dzZiai
su
p iesaga
-ing-
y a
ne
a/d-kamieno,
adiau
ai
jau
a ski a
ema,
e a
specialaus
y inéjimo.
95