jus
naudojosi
anoniminiu
ank as iniu
XVII
a.
idu io
“Lexicon
Li huanicum”.
Tai
ody y
i
au o iaus
anka
a8y i
Zodyno
papildymai,
ku iuos
u inio
a z ilgiu
p o .
V.
D o inas
ski s o
j
g upes:
“1)
naujus
an a& inius
Zodzius
su
lie u iskais
a i ikmenimis;
2)
y
a i ikmeny
sinonimus,
da ybos
a
kai ybos
a ian us
i
3)
lie u isky
Zodziy
a osenos
ilius acijas
(pap as ai
Biblijos
sakiniai
okiediy
i
lie u iy
kalbomis”
(p.
XII).
Be
au o iaus
anka
asy y
papildymu,
p o .
V.
D o inas
“Pas abose...
“
da
isski ia
p ie aSus,
ku iais
aip
pa
“daZniausiai
papildomi
an aS iniai
Zodziai
a
jy
a i ikmenys,
Siaip
kokios
g ama inio
pobiidzio
pas abos”,
a¢iau
Sie
p ie a8ai
“ aSy i
isai
ki a
aSysena
negu
isas
Zodynas,
ne
kalig a iskai,
o
a si
skubomis,
smulkesnémis
aidemis,
j ai aus
y8kumo
aSalu,
pap as ai
po
lie u isky
zodziu
a ba
a p
eiluciy”
(p.
XII).
Tokiy
p ie a’u
p o .
V.
D o inas
isame
zodyne
suskaiCiuoja
daugiau
kaip
du
Sim us.
Nu odes,
kad
jy
au o iai
nenus a y i,
“Cla-
is...”
pa engéjas
spéja,
jog
dalj
p ie a3y
galéjo
j asy i
F.
P e o ijaus
sinus
E yd-
ichas,
po
é o
mi ies
pa eldéjes
Ziliy
pa apija,
ki a
dalj
—
$j
Zodyna
u éje
Vilhelmas
Teodo as
Simelpenigis
i
K is ijonas
F yd ichas
S ime is
bei
da
du
ys
asmenys,
o
baigdamas
da
p idu ia,
kad
“P ie a8y
u inj
i
au o ys e
eiké y
specialiai
pa y iné i”
(p.
XII).
Tai
be
galo
jdomus
i
sunkus
uzda inys,
nes
ieni
kalbininkai
kaZin
a
pajégs
nus a y i
jy
au o ys e.
Cia
be
g a ology
pagalbos
neissi e sime.
Tik
a gu
a
g a ologams
pakaks
Siy
palygin i
umpy
j asy
au o-
ys ei
iSai8kin i,
juoba
kad,
pa yzdziui,
K.
F.
S ime io
jokiy
ki y
aS y,
a odo,
neé a
islike
(plg.
Bi ZiSka
V.
Aleksand ynas
2,
Vilnius:
Sie ynas,
1990,
111).
Be
ai
gali
pasaky i
ik
g a ologai.
PanaSaus
pobiidzio
abejonés
odo,
kiek
da
daug
nejmin y
misliy
slepia
mi-
sy
senieji
aS ai,
ypa¢
ank aS¢iai,
i
kokie
jie
s a biis
misy
kalbos
i
kul i os
is o ijai.
Sup an ama,
kad
kiek ienas
oks
leidinys
y a
neeilinis
i ykis.
Todél
di-
dziausios
paga bos
i
padékos
nusipelno
io
leidinio
pa engéjas
p o .
V.
D o i-
nas.
Ka ali$koji
No egijos
uZsienio
eikaly
minis e ija
i
IMTEC
ondas,
inan-
sa e
“Cla is...”
leidyba,
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
ku i
Siais
isuo inio
suma e ialejimo
laikais
yZosi
i8leis i
miisy
kalbos
mokslui
nejkainojamq
knyga.
No isi
ike i,
jog
ki iems,
jau
senokai
p o .
V.
D o ino
pa eng iems
FE.
P e o i-
jaus
Zodyno
omams,
likimas
bus
palankus.
Juozas
Ka aciejus
EXEGIT
MONUMENTUM
/
1996
m.
ko o
16
d.
mi é
humani a iniy
moksly
dak a as,
Lie u os
moksly
akademijos
na ys
ko esponden as
Kazys
Ul ydas.
Uzgeso
Nep iklausomos
Lie u os
a puka yje
g aziai
bejsidegan¢io
lie u iy
mokslo
Zidinio
i§likusi
iena
i$
gajausiy
Za ijy,
isu
ySkumu
Zé éjusi
ilgus
okupacijos
me us
i
jZiebusi
meilés
272
lie u iy
kalbai
liepsnq
daugelio
lie u iy
kalbininky
i
ne
ik
kalbininky
Si dyse.
Pagal
pa ies
K.
Ul ydo
eigima,
jis
gimé
1910
m.
ugpjii¢io
15
d.
(senuoju
s iliumi;
naujojo
s iliaus
da a
jam
nebu o
miela)
Kédainiy
ajone,
Bago élés
pali a ke,
gausioje
kumeciy
Seimoje.
Todél
j
mokslus
jam
eko
ei i
pasi ikin
ien
sa o
jégomis.
Baiges
Kédainiy
gimnazijos
ke u ias
klases
K.
Ul ydas
nu yks a
j
Kauna,
ku
jam
pa yks a
js o i
j
jézui y
gimnazija.
Joje
mokymo
lygis
bu o
aukS as,
odél
K.
Ul ydas
Cia
ga o
i us
humani a iniy
moksly
pag indus.
1930
m.
baiges
gimnazijq
js oja
j
Vy au o
DidZziojo
uni e si e o
Humani a iniy
moksly
akul e a.
Uni e si e e
uo
me u
jau
di bo
nemaZa
sa y
i
a ykusiy
iS
s e u
mokslininku,
odél
gabiems
s uden ams
bu o
ge os
s udija imo
salygos.
Ka u
p adéjo
dés y i
lie u iy
kalba
oje
pa
jézui y
gimnazijoje.
Sis
s uden o
i
moky ojo
da bo
k i is
uz esé
s udijas,
be
ai
i
suda é
galimybe
igyjama
iSsimokslinimg
uojau
panaudo i
mokykloje
i
i8 eng i
o
pa i Su iniSkumo,
ku is
dazZnai
biidingas
s uden ams,
besimokan iems
ik
pe
sesijas.
1937
m.
paSauk as
j
ka iuomene
K.
Ul ydas
ampa
Ka o
mokyklos
aspi an u.
Cia
jis
uoj
pa
i8siski ia
is
bend amoksliy
sugebéjimais
i ,
bidamas
ben
kiek
y esnis,
jgyja
didelj
au o i e a.
Jo
iimanymu
naudojosi
“Ka iiino”
Zu nalo
edakcija.
Siame
Zu nale
paskelb i
i
pi mieji
K.
Ul ydo
kalbos
mokslo
s i ies
s aipsniai.
s
Pazymé ina,
kad
pasku injjj
(85-ajj)
sa o
gim adienj
K.
Ul ydas
pi miausia
a S en é
su
niekada
jo
nepami susiais
mokslad augiais
ka iiinais,
su
jais
i
pasodino
qzuoliuka
kaip
sa o
gy enimo
simboli.
1938
m.
baiges
ka o
mokslus
K.
Ul ydas
él
p adeda
di b i
li uanis o
da ba,
8;
ka a
Kauno
p ekybos
mokykloje,
ku
1944-1946
m.
eina
Sios
mokyklos
di ek o iaus
pa aduo ojo
pa eigas.
Ten
di bdamas
1940
m.
baigia
Vilniaus
uni e si e a
pa aSes
diplominj
da bq
“Augmeninés
i
gy iininés
pa a dés”.
Diplomuo as
li uanis as
neilgai
ukus,
jau
1942
m.,
pak ieciamas
dés y i
j
Kauno
uni e si e q.
Ten
1946
m.
ampa
Is o ijos
i
ilologijos
akul e o
y esniuoju
dés y oju,
1946-1949
me ais
eina
p odekano
pa eigas,
0
1949
m.,
iki
akul e o
pe kélimo
j
Vilniy,
i
dekano
pa eigas.
Cia
jis
skai é
pag indinius
lie u iy
kalbos
ku sus.
Nuo
1949
m.
K.
Ul ydui
enka
aziné i
ij
da ba
Vilniaus
uni e si e e.
Tik
1951
m.
jis
su
Seima
pe sikelia
gy en i
j
Vilniy
i
isa
gal a
pasine ia
j
kalbos
mokslo
eikla,
ukusiq
ke u is
deSim mecius.
Vilniaus
uni e si e e
jis
uoj
iS enkamas
Lie u iy
kalbos
ka ed os
edéju,
p adeda
di b i
Lie u os
moksly
akademijos
Lie u iy
kalbos
ins i u e
i
js oja
i
Mask os
uni e si e o
aspi an ii g.
1952
m.
sujungus
Lie u iy
kalbos
i
Lie u iy
li e a os
ins i u us
K.
Ul ydas
ampa
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
di ek o iaus
pa aduo oju
bei
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky iaus
ado u,
a sisakydamas
Lie u iy
kalbos
ka ed os
edéjo
pa eigu,
pasilikdamas
ik
da
ku j laika
y esniuoju
dés y oju.
273
1955
m.
él
pasikei¢ia
K.
Ul ydo
einamos
pa eigos
—
a sisako
g ynai
adminis acinio
da bo
i
ima
ado au i
Zodyny
sky iui.
Tais
pa
me ais apgina
dise acija
“Daba inés
lie u iy
kalbos
p ie eiksmis
( ienaskai os
linksniy
p ie eiksméjimas)”.
1960
m.
ski iamas
naujai
o ganizuojamo
Daba inés
lie u iy
kalbos
sky iaus
ado u,
0
nuo
1976
m.
iki
1987
m.
él
ado auja
Zodyny
sky iui.
1972
m.
K.
Ul ydas
is enkamas
Lie u os
moksly
akademijos
na iu
ko esponden u.
Visi
ie
pa eigy
kei imai
né a
a si ik iniai.
Juos
lemeé
susiklos anCios
aplinkybés:
jam
eko
ei i
en,
ku
bu o
sp aga,
ku
bu o
sunkiausia.
1950
m.
p adedamas
Lie u iy
kalbos
ins i u e
didziulis
da bas
—
Lie u iy
kalbos
a laso
engimas.
Be
pi miausia
eikejo
o ganizuo i
medziagos
inkimg
i§
isos
Lie u os.
Reikéjo
suda y i
p og ama
i
medziagos
inkimo
ins ukcijq.
Tad
a sikeles
i
Vilniy
K.
Ul ydas
pe ima
§j
da ba
i
s¢kmingai
js a o
j
no malias
ézes.
Kada
bu o
sma kiai
suk i ikuo as
1947
m.
iSéjes
Lie u iy kalbos
Zodyno
II
omas,
Lie u iy
kalbos
ins i u o
zodynininky
kolek y as
bu o
iSblaSky as,
Lie u iy
kalbos
zodyno
leidimas
sus abdy as,
0
jo
ado as
J.
Balcikonis
nuSalin as.
Reikéjo
zmogaus,
ku is
sugebe y
pe a ky i
Lie u iy
kalbos
zodyno
engima
pagal
komunis y
pa ijos
eikala imus,
kaip
saky a,
“pagal
a ybinés
leksikog a ijos
p incipus”.
1955
m.
Sio
da bo
iSd iso
im is
K.
Ul ydas,
yzZesis
gydy i
i
da
skaudesnj
sopulj.
K.
Ul ydo
sugebéjimas
a gumen uo ai
j odiné i
padéjo
iSsaugo i
nedaug
epakeis q
Lie u iy
kalbos
zodyno
sanda a.
Vienu
ki u
p ikaiSiojami
a ybinés
spaudos
bei
aS y
s anda iniai
sakiniai
zodyno
ilius acijose
pa enkino
k i iky
ambicijas.
O
pag indiné
zodyno
medziaga
—
a miy
ak ai
i
senujy
as y
duomenys
—
bu o
iSlaiky i.
Lie u iy
kalbos
zodynas,
ege a es
be eik
10
me u,
el
p adejo
ei i.
Taip
suno malinus
Lie u iy
kalbos
zodyno
da ba,
bu o
galima
im is
ki o
didelio
kalbos
mokslo
ba o
—
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
engimo.
Cia
ge esnio
o ganiza o iaus
uz
K.
Ul ydaq
nea si ado.
Da bas
bu o
p adé as,
galima
saky i,
uSCioje
ie oje.
Pi miausia
eikéjo
su elk i
da buo ojy
kolek y a.
Budamas
uni e si e o
dés y ojas,
K.
Ul ydas
pazinojo
daug
gabiy
s uden uy.
Jis
palaiké
ySius
ne
su
paski ais
di b i
j
ajony
mokyklas.
Su
kiek ienu
no inciu
di b i
i$
p adziy
zodyno,
o
éliau
i
g ama ikos
s i yje
K.
Ul ydas
nuoSi dziai
pasikalbéda o
i
paSneko ui
nejaucian
iSsiaiskinda o
jo
ismanymg
i
pasi engima
moksliniam
da bui.
Ne
ieng
jauna
kalbininkg
aspi an g
jis
s un é
|
Mask os
a
Pe e bu go
kalbos
mokslo
cen us
a i inkamai
pasi eng i
Siam
da bui.
Jis
pa s
y a
ado a es
SeSiems
dise an ams,
apgynusiems
dise acijas.
Jo
mokiniai
uZpildé
Zodyny
sky iu,
jo
mokiniai
suda é
isa
Daba inés
lie u iy
kalbos
sky iy,
aSiusj
Lie u iy
kalbos
g ama ika.
Jis
sugebejo
j auk i
j
kai
ku iy
sky iy
aSyma
i
sa o
mokinius,
di bancius
aukS osiose
mokyklose.
Maza
o,
ne
ienas
g ama ikos
au o iy
pa ys
apo
aukS yjy
mokykly
des y ojais
i
p o eso iais.
274
K.
Ul ydas
eiké
am
isas
galimas
salygas.
Gausiis
moksliniai
bei
edakciniai
K.
Ul ydo
da bai.
Jis
bu o
Lie u iy
kalbos
zodyno
de yniy
omy
(II-V,
XI-XVI)
y iausiasis
edak o ius
i
da
d iejy
omy
(VI-VII)
edakcinés
kolegijos
na ys,
isy
ijy
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyno
leidimy
(1954,
1972,
1993
m.)
edakcinés
kolegijos
na ys.
I8min ingas
K.
Ul ydo
Zodis
daznai
a ésinda o
ka S us
deba us
i
bu o
labai
naudingas
bend am
labui.
K.
Ul ydas
—
isy
ijy
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
omy
y iausiasis
edak o ius,
os
G ama ikos
j ado
i
p ie eiksmio
sky iaus
au o ius.
Tam
eikejo
ne
ik
mokslinio
ismanymo,
be
i
dideliy
o ganizaciniy
gabumu.
I ai iy
au o iy,
ski ingo
mokslinio
lygio,
is
ki y
eo ijy
sekéjy,
aSanciy
sa o
s iliumi,
da bus
eikéjo
moksliskai
apdo o i,
su ienodin i,
kad
bii y
jauciamas
eikalo
ien isumas,
ka u
nesugadin i
au o iy
indi idualybés,
-
ai
né a
oks
jau
pap as as
dalykas.
17
me y
k uop& aus
da bo
da é
pi mg
i ome
moksling
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
pa asy a
lie u iy
kalba.
Nep iklausomai
nuo
o,
kokias
pa eigas
éjo
i
kokius
da bus
di bo,
K.
Ul ydas
isa
sa o
gy enimg
bu o
lie u iy
kalbos
kul ii os
puoselé ojas.
Nuo
1961
m.
jis
isdeSim
me u
bu o
s aipsniy
inkiniy
“Kalbos
kul ii a”
a sakingasis
edak o ius.
Juose
y a
paskelbes
daug
s aipsniy.
Daugelis
jy
bu o
p og aminiai
i
bu ini
ado au is
di ban iems
kalbos
kul ii os
da ba.
Taip
pa
isdeSim
me y
K.
Ul ydas
bu o
adijo
laidos
“Taisyklingai
kalbekime
i
asykime”
edéjas.
Tai
bu o
iena
i8
populia iausiy
sa ai iniy
laidy.
Klausy ojai
uz e sda o
K.
Ul yda
klausimais,
o jis
isada
iipes ingai
engda o
jiems
a sakymus.
I§
oms
laidoms
pa eng y
eks y
galéjo
i8ei i
labai
e ingas
kalbos
kul ii os
ado élis.
Be
K.
Ul ydas
aip
i
ne u éjo
laiko
ai
knygai
pa eng i.
Si
laida
bu o
nu auk a,
kai
K.
Ul ydas
émé
pag is ai
j odiné i,
kad
da Zeliuose
nede a
aikus
moky i
an osios
kalbos.
K.
Ul ydas
y a
bu es
Lie u os
moksly
akademijos
Da by,
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
es inio
leidinio
“Li e a ii a
i
kalba”,
Lie u iy
kalbo y os
bibliog a inés
odyklés,
K.
Donelai io
a8 y
i
ki y
da by
edakciniy
komisijy
na ys.
Apsk i ai,
kiek ieng
in e esan a
jis
konsul uoda o
a sidéjes,
nepaisydamas
sa o
uZim umo
i
nezi i édamas
j
laik od}.
Sa o
mokslinj
da ba
p adéjes
nuo
lie u iy
kalbos
p ie eiksmiy
nag inéjimo
K.
Ul ydas
isa
laika
inko
medZiaga
kapi aliniam
eikalui
apie
p ie eiksmius.
Be
pe
isus
o ganizacinius
i
edaga imo
da bus
aip
i
ne ado
ben
kiek
ilgesnes
alandélés
p isés i
p ie
didziulés
jo
sukaup os
p ie eiksmiy
medZiagos.
Kas
no s
i§
daugybés
jo
mokiniy
sa o
moky ojo
a minimui
u é y
im is
daba
Si o
da bo.
Reikia
paminé i,
kad
K.
Ul ydui
y a
eke
daly au i
daugelyje
kon e encijy,
simpoziumy
ne
ik
Lie u oje,
be
i
uz
jos
iby.
Jis
y a
skai es
p anesimus
Agchabade,
Kije e,
Kiginio e,
Mask oje,
P ahoje,
Pe e bu ge,
Rygoje
i
ki u ,
y a
lankesis
be eik
isy
bu usios
Ta yby
Sajungos
espubliky
kalbos
ins i u uose,
no édamas
susipazin i
su
jy
da bu.
Jis
labai
ipinosi
ki y
ins i u y
p ak ikuojama
eiksmingg
da bo
me odika
p i aiky i
i
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u o
275
da be.
Tik
i ai ioms
naujo éms
jdieg i
nebu o
jokiy
salygy.
K.
Ul ydas
mégo
p opaguo i
kalbos
p ak ikos
dalykus.
Jis
isada
kalbéda o
labai
j aigiai,
idomiai.
Todél
nuola
bu o
k ieciamas
j
j ai ius
kolek y us
skai y i
paskai y.
Jo
gy o
zodzio
y a
klausesi
i
JAV
lie u iai.
I
i8éjes
j
pensija
K.
Ul ydas
nenu auké
ySiy
su
Lie u iy
kalbos
ins i u o
kolek y u.
Jis
bu o
“Kalbos
kul ii os”
edakcinés
kolegijos
na ys,
be eik
iki
pasku iniy
me y
bu o
enkamas
Ins i u o
mokslinés
a ybos
na iu,
ku
jo
au o i e ingas
Zodis
isada
bu o
e inamas.
1996
m.
asa io
ménesj
K.
Ul ydas
page biamas
Gedimino
o dinu.
O
sa o
da bais
jis
pa s
pasis a é
nenyks an j
paminkla.
Tesiilsi
amiai
Vilniaus
Zeméje.
Jonas
Paulauskas
ANTANO
LYBERIO
IR
JO
DARBY
ATMINIMUI
Didziajame
“Lie u iy
kalbos
Zodyne”
p ie
daugybés
Zodziy
i
sakiniy
p idé a
d iejy
aidziy
san umpa
E
y a
kuklus,
be
ilgai
iSliksian is
paminklas
d iem
i8
E iskiy
kaimo
(Pane ézio
.)
kilusiems
kalbininkams.
Vienas
i8
jy
—
Zinomas
pedagogas,
Jono
Jablonskio
i
Kazimie o
Biigos
da by
eséjas
Juozas
Baléiko-
nis,
ki as
—
jo
giminai is
An anas
Lybe is.
Pas a ajam,
enkan is
gy enimo
kelia,
be
abejo,
po eikj
da é
y esniojo
k a8 iecio
gy as
Zodis
i
is
didéjan is
jo
au o-
i e as.
Tiesa,
1928
m.
baiges
Pane ézio
gimnazija,
A.
Lybe is
ik
po
kele iy
me y
(1932)
apsisp endzia
es i
mokslus
Vy au o
Didziojo
uni e si e e,
pasi inkda-
mas
klasiking
ilologijg.
S udijas
baigé
1939
m.
Kaip
i
daugelis
uo
me u
moks-
lus
éjusiy
jaunuoliy,
A.
Lybe is
jau
s udijuodamas
u éjo
uzsidi b i
p agy eni-
mui.
Tik
p adéjusi
s udijas,
ji
pak iecia
di b i
i
Lie u iy
kalbos
Zodyno
edakci-
ja,
ku iq
suku i
i
jai
ado au i
S ie imo
minis e ija
1930
m.
pabaigoje
bu o
pa edusi
J.
Balcikoniui.
Redakcija
A.
Lybe iui
bu o
a si
an asis
uni e si e as,
da es
leksikog a ijos
eo iniy
Ziniy
i
p ak iniy
Zodynininko
da bo
igidziu.
Cia
eikéjo
moky is
ink i
i8
gy osios
kalbos
i
j ai iy
aS y
Zodzius,
a ky i
spa diai
pildoma
iS
K.
Biigos
pa eldé a
zodziy
ka o eka,
p a in is
a’y i
Zodyno
eks a,
skai y i
ko ek i as,
a lik i
ki us
da bus.
1941
m.
i8
spaudos
i8éjusio
“Lie u iy
kalbos
Zodyno”
pi mojo
omo
(apémusio
A-B
aidziy
Zodzius)
“P akalboje”
y iausiasis
edak o ius
J.
Balcikonis
nu odé
“a imiausius
edakcijos
bend a-
da bius,
be
ku iy
sqziningo
da bo
i
a sidéjimo
nebi y
galéjes
pasi ody i
io
zodyno
omas”.
Ta p
Siy
bend ada biy
—
i
A.
Lybe is.
Véliau
jaunesnés
ka os
kalbininkams
A.
Lybe is
ne
ka a
idomiai,
labai
Sil-
ai
pasakos
i
apie
ki us
o
me o
Zodyno
edakcijos
da buo ojus
—
Napalj
G iga,
Elze
Mikalauskai e,
Jona
Mikeliiing,
Juoza
Senky,
Zenona
Uoselj,
Kos a
Vosy-
liy
i
k .
Ka o
i
okupacijy
me ai
iSbla8ké
nedidelj
Lie u iy
kalbos
Zodyno
e-
276