LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Juozas
KARACIEJUS
APIE
ISTORIN]
IR
ETIMOLOGIN]
LIETUVIY
KALBOS
ZODYNUS
Didziojo
“Lie u iy
kalbos
zodyno”
leidyba,
no s
i
lé okai,
is
dél o
jau
a é-
ja
p ie
pabaigos.
Be
jis
jokiais
bidais
negali
a s o i
senyjy
aS y
a ba
is o inio
lie u iy
kalbos
zodyno,
ku io
is
dazniau
pasigendame.
Toks
zodynas
eikalin-
gas
ne
ik
kalbos
is o ikams,
be
i
p ak ikams,
nes
is o iniame
lie u iy
kalbos
zodyne,
ku is
p i alé y
apim i
isus
iek
spausdin us,
iek
ank aS inius
misy
kalbos
paminklus
ben
jau
iki
XIX
a.
p adzios,
u é y
bi i
nu ody a
ne
ik
Zo-
dziy
a osenos
daznumas,
be
i
kokiomis
eikSmémis
ienas
a
ki as
Zodis
a ojamas,
kokius
ZodZio
a osenos
ypa umus
galéjo
salygo i
ki os
kalbos.
Ta-
Ciau
okj
Zodyna
pa eng i
né a
aip
pap as a.
Jo
engéjams
pi miausia
eikia
ge ai
susipazin i
su
isais
mUsy
senaisiais
aS ais,
jy
speci ika.
Vadinasi,
is o i-
nio
lie u iy
kalbos
Zodyno
engéjy
b anduolj
u é y
suda y i
lie u iy
kalbos
is-
o ijos
specialis ai.
Todél
isi8kai
sup an ama,
kodél
p ieS
ge a
deSim me j
uo-
me iniame
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e
gana
ga siai
bu o
p adé a
kal-
bé i
apie
lie u iy
kalbos
is o inj
Zodyna.
Sios
idéjos
inicia o ius
bu o
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky ius.
Lie u iy
kalbos
is o inio
Zodyno
klausimas
ne gi
bu o
s a s y as
uo
me u
eikusios
specialiosios
a ybos
ilologijos
moks-
lams
ple o i
i
koo dinuo i.
Tik,
i8sky us
poka io
me ais
miisy
aip
pamég us
i
iki
Siol
uoliai
ebe a ojamus
ap akius,
nejpa eigojancius
pa es i,
aps a s y i,
ipa eigo i,
nieko
daugiau
nebu o
pada y a.
Zinoma,
daba ,
uos
laikus
p isimi-
née,
gal
i
galé ume
miné us
s a s ymus
e in i
eigiamai
a
p asme,
kad
bu o
iSkel a
i8
iesy
ak uali
p oblema.
Deja,
po
ieno
a
d iejy
posédziy
bei
s a s y-
my
en uziazmas
émé
blés i,
i
is o inio
lie u iy
kalbos
Zodyno
eikalai
is
e-
ciau
bu o
p isimenami.
Gali
kil i
klausimas,
kodél
aip
a si iko?
A sakymas
labai
pap as as.
Visa
poka io
laiko a pi,
no s
i
bu o
akcen uojama
li uanis ikos,
ypaé
lie u iy
kal-
bo y os,
laiméjimai,
be ,
kai
biida o
ski s omi
moksliniams
y imams
pinigai,
li uanis ika
a sidu da o
p e enden y
sa aSo
gale.
Tiesa,
panadiy
i inimy
pa-
neig i
negalima,
—
poka io
me ais
li uanis ika
pasieké
g aziy
laiméjimu.
Daz-
niausiai
jie
bu o
pasiek i
dél
poka io
me ais
j
li uanis ika
a éjusiy
zmoniy
en u-
ziazmo,
jy
meilés
gim ajai
kalbai
i
sa o
k a8 ui.
Taciau
no maliy
salygy
ju
da -
bui
nebu o
suda y a.
Esan
okioms
nuos a oms,
ne
ik
jokiy
papildomy
léesy
is o iniam
lie u iy
kalbos
Zodynui
eng i
nebu o
ski a,
be
ne gi
nebu o
pa-
s a s y a,
kas
okj
zodynq
galé y
eng i,
kiek
i
kokios
k ali ikacijos
Zmoniu
okiam
da bui
eiké u.
209
Tiesa,
Kalbos
is o ijos
i
dialek ologijos
sky ius
sa o
jégomis
médziaga
is o-
iniam
Zodynui
bu o
p adéjes
kaup i:
j
a ski as
ko eles
bu o
iS a8inéjami
ku iy
ne
ku iy
senujy
as o
paminkly
sakiniai,
kad
juos
bi y
galima
padaugin i
i
aip
suda y i
is o inio
lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka.
Toks
biidas
galimas,
be
ik
i8
bédos,
nes
ne
isy
senyjy
as y
Zodziy
eik’mes
leng ai
galima
nus a y i
is
umpesnio
a
ilgesnio
Zodziy
junginio.
Daznai
esame
p i e s i
labiau
jsigilin i
j
kon eks a,
o
ne e ai
lie u iska
eks a
(jeigu
jis
e s inis)
eikia
palygin i
i
su
o iginalu,
pasizi i é i,
koks
o ginalo
kalbos
Zodis
uo
lie u iku
ZodZiu
e Cia-
mas,
i
pasi ikslin i,
kokiomis
eik8mémis
o iginalo
kalbos
Zodis
uo
me u
lie u-
iu
e éju
bu o
a ojamas.
Ta
pa j
galima
pasaky i
i
apie
XVII-XVIII
a.
MazZojoje
Lie u oje
pa eng y
d ikalbiy
ank aS iniy
zodyny
lie u iskus
a i ik-
menis,
jy
j ai a ima,
nes
Siuose
Zodynuose
lie u i8ki
a i ikmenys
daZniausiai
pa eik i
be
ilius aciniy
sakiniy.
Be
o,
kaip
odo
naujausi
y inéjimai,
Sie
Zody-
nai
slepia
da
daug
nejmin y
misliy
(plg.
D o inas
1984:
163-167;
U bu is
1987:
57-75).
An as
dalykas,
ge okai
s abdan is
is o inio
lie u iy
kalbos
zodyno
engima,
y a
as,
kad
miisy
senyjy
aS y
kalba
da
palygin i
menkai
i8 i a.
Kiek
de aliau
i8analizuo a
M.
Maz ydo
(Zinke icius
1977-1979),
M.
Dauk8os
(Kudzinowski
1977;
Palionis
1995),
K.
Pe ke iciaus
(K uopas
1970:
83-154;
Zinke icius 1970-
1971:
227-243,
67-86),
J.
Rézos
(Zulys
1966:
149-159;
Zulys
1970),
K.
Si ydo
(Mo kiinas
1980:
109-222;
Pakalka
1979:
13-83;
Zinke icius
1971:
153-167)
as y
kalba.
Nepakankamai
iS i a
J.
B e kiino
a8 y
i
S.
Chilinskio
Biblijos
kalba.
Tu ime
i
okiy
a8 o
paminkly,
ku iy
kalba
isai
ne y iné a.
Tai
adina-
moji
J.
Mo kino
pos ilé.
Todél
sup an ama,
kad,
gal ojan
apie
is o inj
lie u iy
kalbos
Zodyna,
pi miausia
bi ina
jsigilin i
j
Siy
a8 o
paminkly
kalba.
Iki
Siol
aip
pa
labai
maZai
y iné a
i
XVIII
a.
Lie u os
Didziosios
Kuni-
gaikS ys és
a’ y
kalba.
Pap as ai
pasi enkinama
bend o
pobiidzio
eiginiais
apie
lie u iy
kalbos
deg ada ima,
kad
uo
me u
lie u iSkai
a8é
lie u iy
kalba
ge o-
kai
p imi se
Zmonés
i
odél
XVIII
a.
a8 y
kalba
okia
p as a.
Be
de aliau
susipazinus
su
XVIII
a.
lie u iSkais
aS ais
i8
ka o
kyla
klausimai,
kaip
lie u iy
kalba
ge okai
p imi se
Zmonés
galéjo
a’y i
gana
aisyklingais
lie u i8kais
saki-
niais
i
kodél
jie
a ojo
iek
daug
anks esniuose
aS uose
nebu usiy
skoliniu.
Vadinasi,
engdami
is o ini
lie u iy
kalbos
Zodyna,
susidu sime
su
nauja
p o-
blema,
ka
da y i
su
Siuose
a8 uose
pagauséjusiais
polonizmais
j auk i
juos
|
is o inj
zodyng
a ski ais
s aipsniais,
a
jy
a sisaky i,
.
y.
palik i
juos
ki am,
skoliniy
Zodynui.
Pas a asis
a ejis
y a
galimas,
be
nepa ogus,
nes
jj
eiké y
aiky i
aip
pa
i
XVI-XVII
a.
aS ams.
Todél,
a sisakius
skoliniy
a ski y
s aips-
niy,
man
odos,
lie u iy
kalbos
is o inis
Zodynas
bii y
nei8samus
i
ne
oks
in-
o ma y us
—
i§
jo
negalé ume
susida y i
bend o
XVI-XVIII
a.
aS y
leksikos
aizdo.
Ki a
e us,
pa eikus
isus
skolinius
a ski ais
s aipsniais
su
ikslia
me -
ika,
kokiomis
eikSmémis
i
kokiuose
a8 o
paminkluose
jie
a ojami
,
i§
ka o
bi y
ma y i,
ku ie
skoliniai
senesni,
o
ku ie
naujesni.
Si
p oblema,
kaip
i
ki i
210
biisimojo
lie u iy
kalbos
is o inio
Zodyno
sanda os
dalykai,
s a s y ina
i
disku-
uo ina.
Siomis
pas abomis
nesiekiama
absoliuéios
iesos.
Jomis
ik
no é a
pa ody i,
kad
negalima
p adé i
eng i
lie u iy
kalbos
is o inio
Zodyno,
nea likus
daugelio
pa engiamyjy
da by.
Tai
bii y
a ski y
a o
paminkly
Zodyny-indeksy
aSymas
i
ka u
y
paminkly
kalbos
y inéjimas.
*
eX
Su
is o inio
lie u iy
kalbos
zodyno
engimo
klausimais
glaudziai
siejasi
i
lie u iy
kalbos
e imologijos
zodyno
engimo
p oblemos,
juoba
kad
pas a uoju
me u
is
dazniau
leidziami
a ski y
kalby
is o iniai-e imologiniai
Zodynai,
ku-
iuose
ZodZio
kilmés
aiSkinimas
p adedamas
nuo
jo
is o ijos,
nes,
ano
K.
Bal-
inge io
“mode nesne
p asme
e imologija
y a
ZodZio
biog a ija”
(Bal inge
1977:
219).
Tokie
y a
mums
ge ai
Zinomi
p anciizy
ling is y
A.
E nou ’o
i
A.
Meille-
o
lo yny
kalbos
(E nou ,
Meille 1959)
bei
P.
Chan aine’o
g aiky
kalbos
(Chan-
aine
I-IV)
e imologiniai
Zodynai.
Nep a ado
sa o
eikSmés
i
adiciniai
e i-
mologiniai
Zodynai.
Jy
y a
ne gi
daugiau,
ski iasi
jy
suda ymo
p incipai.
Juose
be eik
nenag inéjama
Zodzio
seman ika,
jos
aida,
o
emian is
giminiskais
ki y
kalby
Zodziais,
bandoma
ekons uo i
jo
a che ipa.
No s
lie u iy
kalba
y a
iena
i§
a chajiSkiausiy
i§
gy ujy
ide.
kalby,
aciau
lie u isko
gim osios
kalbos
e imologinio
Zodyno
iki
Siol
ne u ime.
K.
Biiga
“Kal-
boje
i
seno éje”
1922
m.
aSé:
“Lie u iy
kalbos
e imologijos
Zodyna
bus
leng a
pa asy i
uome ,
kai
jam
susi inks
nemaza
médZiagos
li e a ii oje”
(Biiga
II
293).
Daba
jau
u ime
ne
ik
pakankamai
médzZiagos
ling is inéje
li e a ii oje,
be
i
zymaus
okieciy
bal is o
E.
F aenkelio
“Lie u iy
kalbos
e imologinij
zodyna”,
ku io
palygin i
gausiose
ecenzijose
bei
ano acijose
bu o
nu ody os
ne
ik
Sio
zodyno
eigiamos
pusés
bei
iskel i
jame
pasi aikan ys
ne ikslumai
bei
ikumai,
be
i
a sa giai
iSsakoma
min is,
jog
a ei yje,
engian
ki g
Sio
Zodyno
leidima
a
ne
naujq
lie u iy
kalbos
e imologijos
Zodyna,
panaSiy
ikumy
eiké y
iS eng-
i.
Be
po
Siy
si ilymy
a éjo
ilgi
ylos
me ai
i
ik
Vilniaus
uni e si e o
Bal y
ilologijos
ka ed os
inicia y a
p adé a
kaup i
medZiaga
lie u iy
kalbos
e imolo-
gijos
Zodynui.
Taciau
e imologinés
medZiagos
inkimas,
.
y.
e imologijos
Zzody-
no
ka o ekos
suda ymas,
ge okai
ski iasi
nuo
ki okio
pobiidzio
Zodyny
ka o-
ekos
suda ymo.
Pi miausia
uo,
kad
Cia
eikia
a idziai
pe Zii é i
labai
daug
ling is inés
li e a ii os,
nes
i§
s aipsnio
a
monog a ijos
pa adinimo
dazZnai
ne-
galima
sp es i,
y a
ame
da be
lie u iy
kalbos
e imologijos
zodynui
e ingos
medziagos,
a
ne.
Deja,
uzZsienyje
i8leis y
ling is iniy
leidiniy
miisy
biblio ekose
y a
nedaug.
Todel
apie
planinga
da ba
kalbé i
be eik
né a
p asmés.
An as
da-
lykas,
ge okai
lé inan is
e imologinés
medziagos
kaupima,
y a
paciy
e imologi-
ju
pa eikimas
ling is iniuose
da buose.
Ne e ai
ieng
ka a
pe skaicius
nelabai
aisku,
kas
y a
s a biausia,
ka
eiké y
uZ aSy i
j
ko ele.
O
juk
kiek ieno
biisimo
211
zodyno
pag indas
y a
ka o eka,
nuo
jos
p iklauso
i
Zodyno
sanda a.
Siuo
a e-
ju
iskyla
da
iena
p oblema,
ku iq
bii y
galima
pa adin i
Sal iniy
a ankos
a ba
“ im y”
i
“ne im y”
da by
p oblema,
.
y.
a
ink i
medZiaga
i8
isy
Sal iniy,
a ,
suski s¢ius
juos
j
“ im us”
i
“ne im us”,
j
pas a uosius
nek eip i
démesio.
Tik
a gu,
a
bus
galima
ada
kalbé i
apie
ge q
ka o eka.
Kad
bi y
ai8kiau,
pa eik-
siu
po a
pa yzdziy.
Belgy
indoeu opis y,
p z.,
Zymaus
ocha y
k.
specialis o
A.
J.
Van
Windenkens’o,
da buose
palygin i
daznai
ci uojami
A.
Ca noy
da bai
(Ca noy
1955,
1957),
ku iuose
emiamasi
i
lie u iy
kalbos
ak ais.
Taciau
e-
cenzuodamas
nu ody us
A.
Ca noy
da bus
E.
Ben enis e’as
nu odés,
jog
A.
Ca noy
adinama
p aindoeu opieciy
kalba,
ku ios
Zodyna
jis
pa eikia,
daugeliu
a eju
labai
p imena
a
kalba,
ku iq
A.
J.
Van
Windenkensas
adina
“pelasgy
kalba”,
oliau
pab ézé:
“Reikia
aiSkiai
pasaky i,
kad
ne
ik
“pelasgy
kalba”
y a
g yna
ikcija
[...],
be
kad
i
Sia
idéja
jdieg i
e imologiniai
me odai
p ieS a auja
isam
e imologijos
me odui
i
gina
nepag isciausias
kombinacijas”
(BSL
1957—
1958:
53(2):
52).
Pe skai es
okius
g iez us
Zinomo
indoeu opis o
ZodZius
i§
ka o
su inki
i
jau,
Zinoma,
nekyla
anka
ink i
e imologinés
medziagos
i$
A.
Ca -
noy
da by.
Jeigu,
paklause
E.
Ben enis e’o,
A.
Ca noy
galime
a idé i
j
Sallj,
ai
kq
da y i
su
A.
J.
Van
Windekens’o
da bais,
ski ais
“pelasgy
kalbos”
p oble-
moms,
juoba
kad
pi majj
Sios
ema ikos
jo
da ba
(Van
Windekens
1952)
anda-
me
i
E.
F aenkelio
“Lie u iy
kalbos
e imologijos
zodyno”
li e a ii os
sa ase.
Po
8io
da bo
A.
J.
Van
Windekensas
da
i8leido
“Pelasgy
kalbos
y inéjimus”
(Van
Windekens
1960)
bei
Sia
eo ija
émési
i
a8ydamas
P.
Chan aine’o
“G ai-
ky
kalbos
e imologinio
Zodyno”
papildymus.
O
1982
m.
Zu nale
“Indoge ma-
nische
Fo schungen”
paskelb ame
s aipsnyje
apie
ide.
skai a dziy
“ke u i”
i
“penki”
s uk i g
bei
pi ming
eik’me,
emdamasis
A.
Cuny
i
A.
Ca noy
da -
bais,
aiskina,
kad
ide.
*g*e yo
“ke u i”
suda y as
i8
*g%e,
ei8kian¢io
“i ”
bei
Saknies
*
uo ,
ku ia
andame
lie u iy
kalbos
ZodzZiuose
e iu,
u iu
(Van
Win-
dekens
1982:
9).
An as
pa yzdys
bi y
1984
m.
Pa yZiuje
iSleis as,
X.
Delama e
ema inis
ide.
kalby
e imologinis
Zodynas
(Delama e
1984),
ku io
mo o
y a
Mai onio
eilé aScio
“A
no ééiau
p ikel i...”
posmelis
i
ku io
“P a a méje”
nu odoma,
kad
jis
leidziamas
odél,
jog
p anciizy
kalba
né a
j
Waldes-Poko ny‘o,
Poko -
ny‘o,
Bucko
Zodynus
panaSaus
leidinio.
Jame
aip
pa
labai
daznai
emiamasi
lie u iy
kalbos
ak ais,
ku ie
daZnai
pa eik i
ne iksliai.
Taciau
M.
May ho e is
8io
Zodyno
ano acija
Zu nale
“K a ylos”
(1986,
31:
186-187)
baigia
labai
g iez-
ai
“Da um:
in
den
Gi sch ank”.
Zinoma,
i
Siuo
a eju
leng iausias
biidas
bi y
pasikliau i
zymaus
e imologo
nuomone
i
okio
j
pobudzio
leidinius
ne-
k eip i
démesio.
Be
kq
da y i,
kai
panaSiy
j e inimy
né a?
Juk
s aipsniy
ano-
acijos,
o
uo
labiau
ecenzijos,
asomos
labai
e ai.
Be
o,
ne
i
u édamas
okius
neigiamus
e inimus
p adedi
abejo i,
a
jy
a sisake
u ésime
ge q
ka o-
eka,
ka u
i
ge a
e imologijos
zodyna,
.
y.
a
jy
nep i eiks
aSan
lie u iy
kalbos
e imologijos
zodyng.
Be
o,
da osi
jdomu
i
kaip
okiuose
leidiniuose
212
lie u iy
kalbos
ak ai
pa eikiami,
kaip
jie
in e p e uojami,
a
neklaidins
jie
ge-
ai
lie u iy
kalbos
nemokan¢iy
y iné ojy
i
pan.
Tai
is
klausimai,
ku ie
di ban
§j
da ba
iSkyla
i
j
ku iuos
ienaip
a
ki aip
eikia
a saky i.
LITERATURA
Bal inge
K.1977:L
é ymologie
hie
e
aujou d’hui.
—
E ymologie
(
Wege
de
Fo schung
373),
Da ms ad ,
201-224.
BSL
—
Bulle in
de
Ja
Socié é
de
linguis ique
de
Pa is,
Pa is,
1868.
Biga
K.
II:
Kalba
i
seno é.
—
Biga
K.
Rink inia/
as ai2,
Vilnius,
1959,
7-328.
Ca noy
A.
1955:
Dic ionnai e
é ymologique
du
p o oindoeu opéen,
Lou ain.
Ca noy
A.
1957:
Dic ionnai e
é ymologique
de
la
my hologie
g eco- omaine,
Pa is.
Chan aine
P.
I-IV:
Dic ionnai e
é ymologique
de
Ia
langue
g ecque.
His oi e
des
mo s
1-
4,
Pa is,
1968-1980.
D o inas
V.
1984:
Kada
pa aiy as
adinamasis
K auzés
Zodynas.
—
Bal is ica
22(2),
163-
167.
Delama e
X.
1984:
Le
ocabulai e
indo-eu opéen.
Lexique
é ymologique
héma ique,
Pa is.
E nou
A,
Meille
A.
1959:
Dic ionnai e
é ymologique
de
/a
langue
Ia ine.
His oi e
des
mo s
4
éd.,
Pa is.
K uopas
J.
1970:
1598
m.
Me kelio
Pe ke iciaus
ka ekizmo
leksika.
—
Lie u iy
kalbo y os
Alausima
12,
83-154.
Kudzinowski
Cz.
1977:
Indeks-s ownik
do
“Dauksos
Pos ilé”.
Op ac.
Cz.
Kudzinowski,
1-
2,
Poznan.
May ho e
M.
1986:
[ ec.]
X.
Delama e.
Le
ocabulai e
indo-eu opeen
Lexique
e ymo-
logique
hema ique,
Pa is,
1984,
332
p.
—
K a ylos
31,
186-187.
Mo k nas_
K.
1980:
Kons an ino
Si ydo
“Punk y
sakymy”
eiksmazodis
(indeksas).
—
Lie u iy
kalbo y os
k/ausima
20,
109-222.
Pakalka
K.
1979:
K.
Si ydo
“Dic iona ium
ium
lingua um”.
-
Pi masis
lie u iy
kalbos
Zodynas:
K.
Si ydas.
Dic iona ium
ium
lingua um,
Vilnius,
13-83.
Palionis
J.
1995:
1595
me y
ka ekizmo
ZodZiy
o my
odyklé.
—
Mikalojaus
Dauksos
1595
me y
ka ekizmas,
627-748.
U bu is
V.
1987:
1728
m.
klaipédiskiy
Zodyno
leksikog a iniai
Sal iniai.
—
Ba/ is ica
23(1),
57-
7S.
Van
Windekens
A.
J.
1952:
Le
pélasgique,
Lou ain.
Van
Windekens
A.
J.
1960:
E udes
pélasgique,
Lou ain.
Van
Windekens
A.
J,
1982:
S uc u e
e
sens
p imi i
des
noms
de
nomb e
indoeu-
opéens
*g*e ou
“qua e”
e
*peng*e
“eing”.
-
Indoge manische
Fo schungen
87,
8-14.
Zinke iéius
Z,
1970-1971:
M.
Pe ke iciaus
Ka ekizmo
(1598)
a mé.
-
Bal is ica
6(2),
227-243;
7(1),
67-86.
Zinke iéius
Z.
1971:
Dél
K.
Si ydo
“Punk y
sakymy”
genezés
i
kalbos.
—
Bal is ica
7(2),
153-167.
Zinke iéius
Z.
1977-1979:
M.
Maz ydo
as y
kalba.
-
Bal is ica
13(2),
358-371;
14(1),
38-
44;
14(2),
139-146;
15(1),
16-22.
Zz
ulys
V.
1966:
Kaip
J.
Réza
kei é
J.
B e kiino
leksika.
-
Ka/bo y a
14,
149-159.
Zulys
V.1970:
Jono
Rézos
as y
Jeksika.
Filologijos
m.
dak a o
dise acijos
ank ai is.
213

ON
HISTORICAL
AND
ETYMOLOGICAL
DICTIONARIES
OF
THE
LITHUANIAN
LANGUAGE
Summa y
We
ha e
been
missing
a
his o ical
dic iona y
mo e
and
mo e
equen ly.
I s
p epa a ion,
howe e ,
is
e y
complica ed
wo k,
as
i
should
con ain
no
only
he
s a is ics
o
wo d
usage
bu
also
indica ion
o
he
meanings
in
whish
he
wo ds
a e
used
mos
equen ly
o
mos
seldom.
Wi hou
ho ough
in es iga ion
o
he
language
o
sepa a e
w i en
eco ds
his
is
impossible
o
do.
The e o e,
he
i s
hing
o
s a
wi h
is
dic iona ies
—
indexes
o
sepa a e
w i en
eco ds.
eK
The
s uc u e
o
a
new
e ymological
dic iona y
o
he
Li huanian
language
can
be
discussed
only
a e
all
he
ma e ial
has
been
collec ed.
Compiling
he
ca d
index
o
an
e ymological
dic-
iona y
is
no
an
easy
ask.
The e o e,
he
pape
concen a es
on
he
p inciples
o
compiling
a
ca d
index
and
he
p oblems
ela ed
o
his
wo k.
214