LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Sigi a
JANKAUSKAITE
AFRIKATU
¢
d#
RAIDA
KALTINENISKIU
SNEKTOJE
Bend inés
kalbos
a ika os
¢
dz
daugelyje
Zemaiciu
Snek y
p ies
galiine
a -
liepiamos
<* a,d<
“dja.
Toks
a imas
isigalej¢s
p ies
*
2.
Ta
umpajj
2
po
jo o
zemaiCiai
sup ieSakino
i
pa e e
e
da
p ies
a ika y
_Bisi adima
(Zinke icius
1966:
141).
D.
Poskos
“RaS uose”
a ika y
né a
p ies
4,
*4,
“an,
“an,
p z.,
pauksz-
ey,
meldemos,
no in em,
szi de,
pa e.
Vadinasi,
XIX
a.
p adzioje,
kai
da
ne-
bu o
bend inés
kalbos
j akos
>* ,
d<
*dj a ojimas
pie y¢iy
dinininky
pa-
a méje,
ma y ,
bu o
désningesnis
(G ina eckis
1973:
291).
V.
G ina eckis
y a
nus a es,
jog
S.
S ane iciaus
dainose
(Vidukle),
S.
M.
Sla ocinskio
(Nemaks-
Giai),
S.
Valiiino
(Raseiniai)
aS uose
a ika os
ne a ojamos
ik
p ieS
gal ines
umpaji
-4
(G ina eckis
1973:
291).
Pagal
V.
Gana eck),
pie y
zemaiciy
aka-
inés
Snek os
ne u i
a ika y
p ie’
di
*a,
*4n,
*4n,
aip
pa
i
idu io
Zemaiciai
(Tel8iai,
Za énai,
Ne a énai,
Lu6ké,
Rie a as,
T é ai,
Va niai,
Pa andené,
Lai-
ku a,
Kal inénai,
Silalé,
K éda na,
S ékina,
Ga damas),
p z.,
m
&
d’e
<*“m
e-
dja
(~médzio),
so
pa é<*pa jda
(~su
pacia)
i
.
V.
Vi kauskas,
y inejes
S.
S ane iciaus
as y
kalba,
uZ asy q
idukliskiy
Snek a,
uZ iksa o
a i-
ka y
¢
dé
nebu yima
p ie’
¢,
e
(<*ia,
*Iai):
pan e
y
(~pancial),
upes es
(~ i pesciai),
Ze
may
e
y
(~Zemaiciai),
pauksz ems(
~pauksciams),
didem
(~didzj4m),
s
a
s
(~s acias),
nu
pu
(~nupucia),
p aleid
(~p aléidzia)
i
. .
(Vi kauskas
1992:
55).
Vadinasi,
XIX
a.
an ojoje
puséje
Viduklés-Nemak&¢iy
Snek oje
a ika y
¢
dz
a liepimas
¢
d
da
bu o
nepaki-
es,o
daba ,
V.
Vi kausko
eigimu,
Sis
désnis
labai
apnykes,
nes
uZ iksuo as
oks
a imas:
p
ah.
ks’
&e
4
gaidzé,;
sp
4.udZ
(Vi kauskas
1992:
59).
P.
Jonikas
pas ebéjo
i
pa yzdZiais
j odé,
jog jau
XX
a.
p adzioje
Pag amancio
Snek os
plo e
junginiy
*dj,* j
a liepimas
bu o
ge okai
apmiSes,
p z.,
su
d’ -
a2
én
j
e//d'id'é.nje
“sudidziaja’,
ka ’ ’'s’é.n’s’es/ka ’én’s’es
“ka éiasias”
(Jonikas
1939:
24).
Kal inéniskiy
Snek oje
a ika y
¢
dZa liepimas
¢,
dp ie&
gal ine
senu-
ju
zmoniy
da
daznai
y a
iSlaikomas.
Sioje
Snek oje
daik a a dziy
dau-
giskai os
a dininko,
naudininko
i
jnagininko
o mose
daznai
a ika y
nebina,
p z.,
/4.u e,
ja4.u ems,
ja4.u ’e-s
(~jaucial,
jduciams,
jauciais),
ga
d’é,
gaid'é.
ms,
ga
id’é-s
(~gaidziai,
gaidziams,
gal-
dZjais),
m’
&
d’
e:
(~meédziai),
m’
éd’em’s
(~médziams)
m’é
d’es
(~médzZiais),
p
a.u.k
8’
e
(~pa iksciai),
pau.
ks’
’ems
(~pa iksciams),
pau.
k
§
es
(~pa iksciais).
Jaunesniosios
ka os
a s o ai
Salia
miné uyjy
pa yzdziy
dél
bend inés
kalbos
j akos
ne e ai
pasako
analogiskus
ZodZius
su
a ika omis,
p z.,
/
4.
u
c’e
ms
(~
jauciams),
m’
é:
d’Z’
em
s
(~médZiams),
gaid’z
és
(~gaidziais).
206
Be
a ika os
¢kal inéni&kiai
a ia
so-
kamieno
ZodzZiy
su
galiine
-/as
iena-
skai os
a dininka,
p z.,
’ ’
6c
(~ écias),
s
ac
(~s adias),
p’ esc
(~péscias).
Désningai
£4
d ie oj
bend inés
kalbos
a ika y
¢
dZkal inéniSkiai
a oja
i
bud a diniuose
p ie eiksmiuose,
p z.,
s
4
’e-
(~s aciai),
sk
a
d’
e
(~sk adZiai),
g
a.u.
d’e-
(~g a idziai).
Kal inéniSkiy
8nek oje,
kaip
i
didesnéje
Zemaiciy
a més
dalyje,
so-kamie-
no
eiksmazodZiai
pe éje
j
O-kamiena,
p z.,
4:-ud
(~dudzia),
ga.u.d
(~gaii-
dzia),
ken.
am
(~ke iciam),
s’un am
(~siunciam),
1é-ida
(~lé&-
dzja ),
sné-uda
(~sndudZia ).
Z.
Zinke icius
eigia,
jog
ne eke
neki ciuo os
II
asmens
galiinés
umpojo
balsio,
zemaiciai
7a-
i
a-
kamieny
o mas
suplaké,
plg.
4.ud
(“4udzia")
i
’é.
d
(~ é da).
“Dél
o
ilgainiui
jie
pe di bo
isa
ja
kamieno
asmena ima,
isi esdami
a
kamieno
galiines”
(Zinke icius
1966:
142).
Kal inéniskiy
Snek oje
4
d
ie oj
bend inés
kalbos
&
dz
-i0-kamieno
a da-
zodziu
ienaskai os
kilmininke
i
/a-
kamieno
a dazodziy
daugiskai os
a di-
ninke,
p z.,
j4.u ’
(~jaucio),
pau.
k
S ’
(~pa kscio),
amu.
k
§
i
(~au kscio),
m’
é
d’i
(~médzio),
g
a1.
d’i
(~gaidzio),
pa
’es
(~pacios),
ma. . ’es
(~ma cios),
sk
au.
d’es
(~ska idzios).
Vis
dél o
a odo,
jog
su
a ika omis
¢
dZlabiau
links amas
a o i
j4kamie-
no
Zodziy
daugiskai os
a dininkas,
nes
Salia
miné y
o my
p
4
’es,
m
a7.
~
’es,
sk
au.
d’es
dazniau
pasi aiko
o mos
su
a ika omis:
p
4:
c’es,
m
aF.’-
Ces
Ska
d'
2
€s.
Kal inéniskiy
snek oje
a ika as
isada
iSlaiko
skoliniai,
p z,
baznice
(~baznycia),
€esnaks
(~cesnakas).
A ika os
isada
a iamos
ju-kamieno
daik a a dziuose,
p z.,
suk
c’us
(~sikc us),
ac’
us
(~ acius),
p
&-
cus
(~pécius),
aip
pa
p iesaginiuose
daik a a dZiuose,
p z.,
ba z-
du o.
C’us
(~ba zdocius),
ka ’s’
in.’
us
(~ka si icius).
Zodziuo-
se,
ku iuose
a ika os
eina
ne
p ie’
galiing,
jos
aipogi
iSlaikomos,
p z.,
aZau.k
smas
(~dziaigsmas),
p4.’n’@uo ’s
(~pancio i).
Ga sia-
zodziuose
kal inéniSkiai
i gi
a ia
a ika as,
p z.,
¢’4.ud’ie ’i
(~Ciau-
dé i),
@
T
skals
(~ci skalas)
4.171’
{
(~Céizy i),
@2
TIKES
UI
(~dZe kz i).
Taigi
kal inéni8kiy
Snek oje
<* ,
d<*dj ie oj
bend inés
kalbos
a ika y
¢
dz
p ieS
Zodzio
galo
*a
i
*4
da
gana
sis emingai
iSlaikoma,
ypaé
senosios
ka os
a s o y
Snek oje.
Jaunesnioji
ka a
miné ose
pozicijose
jau
daZniau
a ia
a ika as
¢
dz.
Vadinasi,
kal inéniSkiy
Snek oje,
kaip
i
daugumoje
pa ibio
snek u,
miné asis
a ika y
désnis
y a
nyks an is.
LITERATURA
G ina eckis
V.
1986:
P e y
Zemaiciy
eks ai
2,
Va niskiai,
Vilnius.
G ina eckis
V.
1973:
Zemaiciy
a miy
is o ija
( one ika),
Vilnius:
Min is.
Jonikas
P.
1939:
Pag amancio
a mé,
Kaunas.
LKA
II
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
2,
Fone ika,
Vilnius:
Mokslas,
1982.
Vi kauskas
V.
1992:
Simono
S ane idiaus
a8 y
kalba
i
idukli8kiy
p a adimai.
—
As a a
3,
55-59.
207
Zinke iéius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek o/ogia,
Vilnius:
Min is.
EVOLIUTION
OF
THE
AFRICATES
¢
dz
IN
THE
DIALECT
OF
THE
KALTINENAI
REGION
Summa y
The
a ica es
¢
dZ%
in
s anda d
Li huanian
a e
p onounced
as
<* ja,
d<*dja
be o e
he
endings
*a,
“ain
a
numbe
o
he
Samogi ian
dialec s.
The
amous
mode n
scien is s
V.
G ina-
eckis,
P.
Jonikas,
V.
Vi kauskas,
Z.
Zinke icius
and
o he s
ha e
desc ibed
he
exis ence
o
his
law
wi hin
he
nine een h
and
he
wen ie h
cen u ies.
I
has
been
obse ed
ha
a
he
beginning
o
he
wen ie h
cen u y
he
abo e
law
o
a ica es
s a ed
losing
i s
s ingency.
Only
he
ep e-
sen a i es
o
olde
gene a ion speaking
he
dialec
o
he
Kal inénai
egion
p onounce
¢ <* a,
*ya,
d<*dja,
*dja
be o e
he
endings
“a,
“a
ins ead
o
he
gene al
language
a ica es
¢
dZwhile
ep esen a i es
o
younge
gene a ion
qui e
o en
p onounce
he
a ica es
¢
dz
in
he
same
posi ion.
Consequen ly,
he
abo e
law
o
a ica es
in
he
dialec
o
he
Kal inénai
egion
as
well
as
in
he
majo i y
o
ma ginal
dialec s
has
become
mo e
lexible.
208