Afrikatų „č“, „dž“ raida kaltinėniškių šnektoje

LIETUVIŲ KALBOTYROS KLAUSIMAI XXXVII (1997) LEKSIKOGRAFIJOS IR LEKSIKOLOGIJOS PROBLEMOS Sigita JANKAUSKAITĖ AFRIKATŲ č, dž RAIDA KALTINĖNIŠKIŲ ŠNEKTOJE Bendrinės kalbos afrikatos d, dž daugelyje žemaičių šnektų prieš galūnę at- liepiamos t< *tja, d< “dja. Toks tarimas įsigalėjęs prieš * 4. Tą trumpąjį a po joto žemaičiai supriešakino ir pavertė e dar prieš afrikatų „Atsiradimą (Zinkevičius 1966: 141). D. Poškos “Raštuose" afrikatų nėra prieš a, *a, *an, *an, pvz., pauksz- tey, meldemos, norintem, szirde, pate. Vadinasi, XIX a. pradžioje, kai dar ne- buvo bendrinės kalbos įtakos £> *tj, d< *djvartojimas pietryčių diinininky pa- tarmėje, matyt, buvo dėsningesnis (Grinaveckis 1973: 291). V. Grinaveckis yra nustatęs, jog S. Stanevičiaus dainose (Viduklė), S. M. Slavočinskio (Nemakš- čiai), S. Valiūno (Raseiniai) raštuose afrikatos nevartojamos tik prieš galūnės trumpąjį -2 (Grinaveckis 1973: 291). Pagal Y Grinaveck], piety žemaičių vaka- rinės šnektos neturi afrikatų prieš Air *a, *an, * an, taip pat ir vidurio žemaičiai (Telšiai, Žarėnai, Nevarėnai, Luokė, Rietavas, Tvėrai, Vainiai, Pavandenė, Laū- kuva, Kaltinėnai, Šilalė, Kvėdarna, Švėkšna, Gafdamas), pvz.,mé-d’e <*m e- dja (~médzio), so patė<*patja (—~supacid)ir t.t. V. Vitkauskas, tyrinej ęs S. Stanevičiaus raštų kalbą, užrašytą vidukliškių šnekta, užfiksavo afri- katy « Čč dZnebuvimg prieš ¢, ei (<*ia,*1ai): pantey (~pdnciar), rupestei (~ripesciai), Zem ay tey (~Zemaiciai), pauksztems( ~pauksciams), didem (~didzidm), s t a ts (~stacias) nu p u t (~nopucia), praleid (~praléidzia) ir t.t. (Vitkauskas 1992: 55). Vadinasi, XIX a. antrojoje pusėje Viduklés-Nemaksc¢iy Snektoje afrikatų Čč, dž atliepimas £, d dar buvo nepaki- tes,o dabar, V. Vitkausko teigimu, šis dėsnis labai apnykes, nes užfiksuotas toks tarimas: pau. kš'č'ei, gaidž'ė; sp 4. u dž' (Vitkauskas 1992: 59). P. Jonikas pastebėjo ir pavyzdžiais įrodė, jog jau XX a. pradžioje Pagramančio šnektos plote junginių *dj,*tj atliepimas buvo gerokai apmišęs, pvz., su d'į- SXEn’J eyd ide n’fe “su didžiaja", karesSd. op’sesfkartén’s’es “karcigsias” (Jonikas 1939: 24). KaltinéniSkiy Snektoje afrikatų Čč, dZ atliepimas £, d prieS§ galūnę seny- ju žmonių dar dažnai yra išlaikomas. Šioje Snektoje daiktavardžių dau- giskaitos vardininko, naudininko ir įnagininko formose dažnai afrikatų nebūna, pvz., jd ute, ja.utems, ja ut’ es (~jduciai, jaučiams, jaučiais), gaid’ é, gaid é ms, gaid és (gaidžiai, gaidziams, gai- dziais), m’ é d’ e* (~médzai), m’ é d’ em’s (~médzams) m’é d es (—médziais), p au. ks t’e: (~paiksciai), pau. kš't'e ms (~paiksciams), paukš tes (—pauksciais). Jaunesniosios kartos atstovai šalia minėtųjų pavyzdžių dėl bendrinės kalbos įtakos neretai pasako analogiškus žodžius su afrikatomis, pvz., f 4. u ¢’e ms (— jaučiams), m’é d' Ž' e m s (~médziams), gaid Zz’ és (~gaidziais). 206 Be afrikatos ¢ kaltinéniskiai taria jo- kamieno žodžių su galūne -fas viena- skaitos vardininka, pvz., t'r’ é ¢ (~trédas), st ac (-stačias), p'.f esc (~péscias). Désningai ¢, dvietoj bendrinės kalbos afrikatų Čč, dZkaltinéniSkiai vartoja ir budvardiniuose prieveiksmiuose, pvz., st at’ e: (~staciai), skr a-d’ e: (~skradziai), gr au. d’e- (~graidzZiai). Kaltinéniskiy $nektoje, kaip ir didesnėje žemaičių tarmės dalyje, /o-kamie- no veiksmažodžiai perėję į o-kamiena, pvz., 4- ud (—audžia), ga.u. d (—gaū- džia), ken tam (~keaciam), s'unūtam (-—-siuūčiam), 1é idat (-—Iči- dziat), sna-udat (~sndudziat). Z. Zinkevičius teigia, jog netekę nekirciuotos III asmens galūnės trumpojo balsio, žemaičiai ja- ir a- kamienų formas suplake, plg. 4 ud ("audžia") ir v'č. r d (—vėrda).“ Dėl to ilgainiui jie perdirbo visą ja kamieno asmenavimą, įsivesdami 2 kamieno galūnes“ (Zinkevičius 1966: 142). Kaltinėniškių šnektoje £, d vietoj bendrinės kalbos ¢& dž -io-kamieno varda- žodžių vienaskaitos kilmininke ir 7a- kamieno vardažodžių daugiskaitos vardi- ninke, pvz., jd. ut' į (~jducio) pau. kš't' į (—-paūkščio), au. ks t’ 1 (~aiikscio), m’é d’1 (~médzio), g a.i. d'i (~gaidZio), pa-t’es (~pacios), ma.r.t’ es (~marcios), sk au. des (~skaidzios). Vis dėlto atrodo, jog su afrikatomis d, dZlabiau linkstamas vartoti ;3-kamie- no žodžių daugiskaitos vardininkas, nes šalia minėtų formų p a-#’es, mat. * t’es, sk au. d’es dažniau pasitaiko formos su afrikatomis: pa-c’es, maT. ces skin dZes. Kaltinéniskiy $nektoje afrikatas visada išlaiko skoliniai, pvz., bazZn i ¢e (~baznycia), cesn aks (~cesnakas). Afrikatos visada tariamos ju-kamieno daiktavardziuose, pvz., sua kč' us (~sukcius), ra-c¢’us (~racius), p é- čius (~pécius), taip pat priesaginiuose daiktavardziuose, pvz., barz- duo. c’us (~barzdocius), kar’s’i n.’c’ us (~karsiacius). Zodziuo- se, kuriuose afrikatos eina ne prieš galūnę, jos taipogi išlaikomos, pvz., d’Z’a’u. k smas (~dziadgsmas), pa.'n'č'uot'i (~pdncioti). Garsia- žodžiuose kaltinéni$kiai irgi taria afrikatas, pvz., ¢’d. ud’iet’] (~cidu- dėti), ¢’ILT. Skals (~cifskalas), ¢4.1Z’i-t'1 (~cdizyti), d’Z’ e r'kš tį (—džerkžti). Taigi kaltinėniškių šnektoje £f< *tj, d< *dj vietoj bendrinės kalbos afrikatų Č, dž prieš žodžio galo *a ir *4 dar gana sistemingai išlaikoma, ypač senosios kartos atstovų šnektoje. Jaunesnioji karta minėtose pozicijose jau dažniau taria afrikatas ¢, dž. Vadinasi, kaltinėniškių šnektoje, kaip ir daugumoje paribio šnektų, minėtasis afrikatų dėsnis yra nykstantis. LITERATŪRA Grinaveckis V. 1986: Pietų Žemaičių tekstai 2, Varniškiai, Vilnius. Grinaveckis V. 1973: Žemaičių tarmių istorija (fonetika), Vilnius: Mintis. Jonikas P. 1939: Pagramančio tarmė, Kaunas. LKA II — Lietuvių kalbos atlasas 2, Fonetika, Vilnius: Mokslas, 1982. Vitkauskas V. 1992: Simono Stanevičiaus raštų kalba ir vidukliškių praradimai. — Artvarai 3, 55-59. 207 Zinkevičius Z. 1966: Lietuvių dialektologija, Vilnius: Mintis. EVOLIUTION OF THE AFRICATES č dž IN THE DIALECT OF THE KALTINĖNAI REGION Summary The africates č dž in standard Lithuanian are pronounced as ¢< *tja, d< *dja before the endings *a, *ain a number of the Samogitian dialects. The famous modern scientists V. Grina- veckis, P. Jonikas, V. Vitkauskas, Z. Zinkevičius and others have described the existence of this law within the nineteenth and the twentieth centuries. It has been observed that at the beginning of the twentieth century the above law of affricates started losing its stingency. Only the repre- sentatives of older generation speaking the dialect of the Kaltinėnai region pronounce ¢<*#z, *tja, d< *dja, *dja before the endings *a, *a instead of the general language affricates ¢, dZ while representatives of younger generation quite often pronounce the affricates d, dZ in the same position. Consequently, the above law of affricates in the dialect of the Kaltinénai region as well as in the majority of marginal dialects has become more flexible. 208