LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Zigmas
ZINKEVICIUS
DEL BALSIV
4,
o,
e,
KAITOS
SLAVIZMUOSE
Vie oj
sla u
a
lie u iy
kalbos
skoliniuose
biina
4,
9,
¢,
é
balsiai,
p z.,
lenky
panna
lie u iy
kalboje
i o
panda,
o
pan
—jau
pdnas,
a iau
ie oj
Za ,
czas
u ime
Ze as
‘juokai,
paSaipos’,
Césas.
Kodél
aip
y a?
S aipsnio
ikslas
—
panag iné i
§j
eiSkinj,
nus a y i
jo
désningumus
bei
p ieZas is.
T umpame
s aipsnyje
nejmanoma
ap a i
isas
sudé ingo
eiSkinio
iSgales,
bus
pasi enkin a
ik
s a biausiais
dalykais.
Pi miausia
eikia
kons a uo i,
kad
Sio
ei8kinio
pa i
pag indiné
p ieZas is
y a
bal uy
ilgojo
2
laipsni8kas
siau éjimas
lie u iy
kalboje
i
galop
i imas
o
balsiu.
Jis
lemé
d ejopy
—
su
oi
su
a— a ian y
a si adima,
ne e ai
ne
y
paciy
Zodziy
duble us,
p z.,
Salia
a ba a
a mése
u ime
i
a bo a.
Da
plg.
pana
i
a miy
pona,
g anycia
‘ski iamoji
iba’
i
g onycia,
k asas‘gi a’
i
k osas,
alie ka
‘ eks é’
i
olie ka
(pas a ojo
Zodzio
pi myks is
Sal inis
-
ok.
Ta//e ).
Duble y
bina
ne
ik
bend inéje,
be
i
ik inéje
leksikoje,
plg.
k ikS a a dinés
kilmés
pa a des:
Adamonis,
Adamwnkus,
Adamké icius
i
Adom6énis,
Ad6mkus,
Adomké ic us;
Bal améjus
(Bal amiéjus),
Bal amai is,
Bal ama icius
i
Bal oméjus
anne)
Bal omai is,
Bal oma icius;
Ba kus,
Ba ké icius
i
Bo kus,
pa yzdziu
daugybé.
Pap as ai
senesni
a ian ai
u i
o,
naujesni
—
a
balsius.
Ta¢iau
pasi inkimq
a p
o
i
a
lémé
ne
ik
skolinimosi
a
asmen a dzio
a si adimo
laikas,
be
i
ilgojo
4
ski ingas
susiau éjimo
laipsnis
ienoje
a
ki oje
a méje
uo
me u,
kai
bu o
skolinamasi.
Be
o,
ne eikia
i8leis i
i8
akiy
i
skoliniy
adap acijos,
susida iusio
polinkio
au oma iskai
keis i
sla y
a
lie u iskuoju
o
i
po
o,
kai
lie u iai
ilgaji
2
jau
bu o
iS e e
o.
Ry iniuose
lie u iy
kalbos
plo o
pak aS¢iuose,
ku
kon ak ai
su
sla ais
labai
seni,
a ian y
su
o
u ime
daug
daugiau
negu
ki u
Lie u oje.
Cia
sakoma,
pa yzdiziui,
i
bokas‘bakas’,
bd/ius‘balius’,
ddkas‘s ogas’
(i8
dach,
4ax),
dok o ius
‘dak a as’,
kKano a
‘g io ys’
(Kanaa),
ka olkas
‘gabalas’
(gudy
Kapazak,
gen.
sg.
KapaKa),
ko a
‘ka a’,
mo ka
‘pas o
zenklas’
(ma ka,
mapKa),
moza
‘ epalas’
(maz,
ma3s),
po a
‘ga as’
(pa a,
mapa),
po abkas
‘samdinys’
(apa6ax),
posas
‘pasas’,
s o sas
‘ y esnysis’
(s a szy,
c apu ),
skola
‘mokykla’
(szkola
< o .
schola),
ul ojus
‘ inginys’
( yms7ai ),
o a
‘ a a’.
Daugiau
pa yzdziy
Z .
Bal is ica
X(1),
92
i
XXII(2),
68-69.
196
Ne
isi
Sie
skoliniai
i
ne
isose
y y
Lie u os
Snek ose
laiky ini
senais,
juolab
kad
Cia
daug
ku
seno inis
ilgasis
4
siau éjo
palygin i
élai,
ie omis
i
daba
ebe a iama
4su
o
a spal iu
a
ne
g ynas
2.
Beje,
okiose
Snek ose
naujai
i8
bend inés
kalbos
a
ki y
a miy
pa eke
Zodziai
ie oj
o
gauna
d ibalsj
uo,
nes
ik o
balsio
o
Siy
Snek y
sis emoje
né a,
p z.,
sakoma
a mudnika,
ag anudmas,
mudzna,
puol’ka,
pamiduo as...
i
Ad ol’pa
‘Adol as’,
B udnius,
Mudnika
i
. .
Nesenus
a ian us
su
o
odo
i
okie
zodziai
kaip
ak o as
‘hek a as’,
ku ie
lie u iy
kalboje
a si ado
palygin i
neseniai.
Taciau
kai
ku ie
bend ineéje
kalboje
ne u imi
a ian ai
su
o
uZ iksuo i
oli
Lie u os
aka uose,
p z.,
Zodis
posnia
‘laukas,
di a,
paséliai’
(pasznia,
maui)
a ojamas
apie
Ma ijampole,
Lazdijus,
Punska,
Simonis;
onyc7a
‘keliukas
pe
lauka’
(qpanuua)
—-
apie
Skuoda,
Mosédi;
k osas
‘gi a’
i
mdézo i‘ eplio i’
u é i
ne
Mazojoje
Lie u oje
( en
iS
lenk.
Awas,
mazac).
NemazZa
daba
ien
a mése
su inkamy
okiy
o my
bu o
a ojamos
jau
senuosiuose
aS uose,
p z.,
ak o a
(i8
lenk.
ok awa)
DP,
SD,
molia o i
‘dazy i’
DP,
BB,
pona
‘me gelé,
pana’
PK,
SD,
seno as
‘sena as’
SD,
selio a
‘selia a’
SD,
slo a‘Slo e’
Ch,
s obas
‘S abas’
SD,
o/ e is‘ oks
pinigas,
ale is’
DP,
olie ka
‘lekS é’
SD
i
k .
Visa
ai
paneigia
kai
ku iy
kalbininky
(J.
Kazlausko,
V.Maziulio)
kel a
hipo eze
apie
bal y
ilgojo
*6
bu ima
ie oje
daba inio
lie u iy
o,
beje,
nesude inama
i
su
susla in y
senuyjy
bal y
ie o a dziy,
ypaé
hid omijos,
duomenimis,
plg.
upé a dzius
A6ozbHa
(:
obuolys),
Haya
-
Nocia,
Baxa-—
Vokeé
i
daugybé
ki y.
Vie oj
sla y
balsio
o
lie u iy
kalboje,
p ieSingai,
u imas
a,
p z.,
abazas
‘ka iuomenés
s o ykla’
(lenk.
ob6z),
bagd as
‘ u ingas’
(boga y,
6o a s),
g asis
‘smulkus
pinigas’
(g osz),
Jokams a
‘godumas’
( akoms wo),
macnus
‘s ip us’
(mocny).
Da
plg.
papas
DP,
MP,
SD
‘s acia ikiy
kunigas’
(pdpas— ély as
skolinys
i§
usy
om).
Tai
i
suda é
pag inda
sla u
kilmés
zodziy
adap acijai,
au oma iskai
keician
jy
o
lie u iskuoju
a,
0
jy
a—lie u iy
o.
Po
a ika y
i
p iebalsiu
7
s;
Z
misy
kaimynai
sla ai
u i
an inés
kilmés
balsi
a,
a si adusj
dél
Siy
p iebalsiy
sukie éjimo.
Lie u iai
okiuose
zodZiuose
daZnai
ie oj
laukiamy
o
a ba
a
u i
é
a ba
e,
p z.,
cé/ius
T
Salia
ki y
a miu
colis
‘ilgio
ma as,
lygus
25,4
mm’
(i8
lenk.
ca/),
anda ékas
(unda ékas)
B sl
ie oj
ki y
a miy
anda dkas
(unda 6kas)
‘sijonas’
(i8
lenk.
anda ak<
ok.
Un e ock),
Sa encius
Zml
ie oj
sa a cius
‘ské iai’
(lenk.
sza a icza,
us.
capaH4a),
pazé as
K s,
T ,
Lz
ie oj
paza as
‘gais as’
(poza ,
moxap).
Misy
y iniai
kaimynai,
daba iniy
gudy
(bal a usiy)
p o é iai,
minkS asias
a ika as
i
7,
|
Zp iebalsius
p adéjo
kie in i
XIV
amZiuje,
o
pie iniai
kaimynai
lenkai
juos
sukie ino
da
ankséiau.
Siaip
a
aip,
Lie u os
DidZiosios
Kunigaiké-
ys és
aS iniy
kalboje
a sispindi
jau
sukie éje
Sie
p iebalsiai.
Tuo
biidu
seno iniai
sla y
junginiai
ca, €4,
a, sa,
Za
(=ce,
Ce, e,
Se,
Ze)
dél
minkS ujy
c)
C )
8
Z
sukie éjimo
i o
ca, ca, a, Sa,
Za.
Lie u iy
sla izmuose,
gau uose
p ies
sukie éjima,
u ime
po
Siy
p iebalsiy
balsj
e,
pailgéjimo
pozicijoje
susiau éjus}
i
i us]
daba iniu
é,
p z.,
ce epycia
Sd,
ce pé
XVII
a.
zodynai
<
y epenuua
(>b us.
apaniza).
Po
sukie éjimo
gau uose
skoliniuose
ie oj
e(e)
u ime
o a),
197
be
p iebalsio
minkS umas
pap as ai
iSlaikomas,
p z.,
c¥Ob as,
ciob élis
‘ okia
ais azolé’
Salia
Céb as,
céb élis
—
abu
a ian ai
u imi
jau
XVII
a.
eks uose
i
neleng a
nus a y i,
ku
no malios
one inés
aidos
ezul a as,
ku
hipe ko ekcijos
pada as,
juoba
kad
sla y
y a6ps
kilmé
neaiski.
Reikia
pasaky i,
kad
ce (ce)
||
c o ipo
duble us
da
labiau
negu
al]
o
s y a ima
y a
palie usi
ga sy
adap acija
i
hipe ko ekcija.
Todél
oliau
bus
pa eikiami
ik
bidingesni
Sio
eiSkinio
pa yzdZiai,
ienu
ki u
s engian is
spéjamai
paaiskin i
ju
okio
okalizmo
p iezZas is.
P adésime
nuo ZodZiu
su
é,e,
ku ie
uz iksuo i
senuosiuose
aS uose.
Pi miausia
pa eikiami
u in ys
okj
okalizma
pozicijoje
po
&
Ceba as
‘ilgas
aulinis
ba as’
DP,
VIn,
SD,
KN
iS
ye6o s>
4yd6o
( o o iy
skolinys?).
Plg.
éeba o ius
‘ku pius’
DP,
SD
<
ye6o aps;
cédy i
‘ aupy i,
auso i’
Mz,
WP,
BB, MP,
SD
i8
mazu s
(sl.
*
scedi i);
cé ka
‘ au elé’
Ch,
SD
i8
cza ka
(hipe ko ekcija?);
ce nylas
‘ a8alas’
BB
i8
yepxuzo
(b us.
yapHi a).
Ugainiui
iss imé
sa as
zodis asalas,
Ce as
‘ elnias’
Mz,
DP,
WP,
KN
i8
y ep s
(b us.
yop ,
lenk.
cza ,
czo );
césas
‘laikas’
i8
yacs
(g ei¢iausiai
hipe ko ekcija);
Cesnakas
BB,
Ch,
SD
i§
yecxoxs
(b us.
yacHok);
Cés is
‘laimé’
Mz,
BB,
DP,
Ch,
KN
i8
cyac se
(sl.
*ssces se).
Plg.
ceés ly as
‘laimingas’
Lex,
sces/y as
‘ .p.’
KN
(b us.
cyac missi);
Cés is,
Ces is
‘ga bé;
aisés’
Mz,
BB,
DP,
Ch,
PK
i8
yec s;
ces a o
‘ aisin i’
Mz, BB,
DK,
KN
i8
yec soza s;
Ce e gas
‘ke i adienis’
DP,
PK,
WP
iS
e szep a
(b us.
yausep );
pécé is
‘an spaudas’
MZ,
BB,
Vin,
PK,
SD
i8
*me g s>meya s.
Plg.
pécio is
‘ .p.’
§.
Dauk.
Pozicija
po
(minkS asis
’sukie éjo
ik
gudy
kalboje,
be
o,
ne
isose
jos
a mese):
écka
‘puskubilis’
Mz,
Q
i$
psxxa
(b us.
paxxa);
édas
‘eilé,
a ka’
Mz,
DP,
Ch
i§
paqs
(b us.pag);
édy i
‘ a ky i,
puos i’
is
PANHTS;
Pozicija
po
s:
séna o i‘ge b i,
mylé i’
Ch,
KN
i8
lenk.
szanowac<w a.
schénen
i
Séna oné
‘paga ba’
Ch
i8
lenk.
szanowanie
(hipe ko ekcija?);
Sepa
‘spin a’
SD
i8
mama
a
lenk.
sza a< ok.
Scha
(hipe ko ekcija?);
sépo ius
‘p ie aizdas,
a nas’
KN
i8
lenk.
sza a z
<
s a.
scha a i
(hipe ko ek-
cija?);
Sé a
‘palapiné’
DP
i8
lenk.
sza a
(skolinys
i8
iu ky,
plg.
o .
cady ,
lie u iy
o ma
su
é
g eiCiausiai
aiskin ina
kaip
hipe ko ekcija).
Pozicija
po
z
Zédnas
‘kiek ienas;
nei
ienas’
BB,
WP,
Ch,
KN
i8
xaqns ,
xazens,
lenk.
Zadny
(hipe ko ekcija?);
198
Zéglius,
Zéglis
‘pu e’
MP
i8
lenk.
Zagie/
(< ok.
Sege/).
Va ojo
i
B e kiinas,
ku io
aS uose
gali
bi i
skolinys
i§
okieciy
kalbos.
Plg.
Zég//d ius
‘bu iuo ojas’
MP;
Zékas
‘baznyCios
pa a nau ojas,
mokinys’
Mz,
BB,
WP,
DP,
MP
i8
lenk.
zak
<
lo .
diacus,
diaconus
(lie u iy
kalboje
hipe ko ekcija?);
Zéla o i‘gailé i’
BB
<
xa oza s,
lenk.
za owaci
Zélaba‘gedulas’
Ch
i§
xazo6a
(hipe ko ekcijos?).
Plg.
za/aha
‘gedulas’
BB;
Ze as,
‘juokas,
paSaipos
KN
iS
xap ea
lenk.
za <
wa.
sché z.
Plg.
Ze a o i
‘juokau i,
Saipy is’
Ch
i$
lenk.
za owaé.
Pa yzdziai
su
e,
é,
nepas ebé i
senuosiuose
aS uose,
be
u imi
daba inése
a mése:
Pozicija
po
G
&
cé ius‘ca as’
Ad,
T ,
Dsn,
Slén,
Lz
i§
zaps
(pe di b a
i
wcaps
<
lo .
Caesa );
cédas
‘smalkés’
Ad,
D ,
Lz
i
cedas‘ .p.’
G ,
Zz,
Bsg,
Vb
iS
aqz,
lenk.
czad
(hipe ko ekcija?).
Plg.
ciddas
‘ .p.’
Pl8,
Ki n;
céjus
‘a ba a’
Ad
i8
ya
<
o .
ca/
‘(hipe ko ekcija?).
Pig.
cojus
‘ p’
S né;
cé ai
‘bu ai,
ke ai’
Lz,
S né,
Rdm,
Kp
i
ce a/‘ .p.’
pla iai
i8
apa
(hipe ko ekcija?).
Pozicija
po
Sebalb6nai
‘ oks
augalas’
Sn
i
sabalbdnai
‘ .p.’
placiai
i8
lenk.
szabe/bon
a
ok.
(Ry p isiy)
saba/bdéne
(hipe ko ekcija?);
sébas
‘zydy
SeS adienio
S en é’
Ds
i
sabas‘ .p.’
placiai
i8
uzabac,
lenk.
szabas
<
idiS
sabbes
<
heb ajy
sabbad
(hipe ko ekcija?);
séZelka‘kiid a’
Mi ,
Dk& ,
Del’
i
séziauka
‘ p.’
T
i8
caxxepxa,
lenk.
sadzawka
(hipe ko ekcija?).
Plg.
sddzia/ka
pla iai,
sodzauka
Ch,
sdziauka
DP,
SD.
Pozicija
po
Z.
Zéba
‘ a lé’
Lz,
Kis,
Slén,
Dbé,
Z ,
Né
i8
xxa6a,
Zaba
(hipe ko ekcija?).
Siy
i
ki y
(pa eik i
ik
bidingesni
pa yzdZiai)
Zodziy
olesnis
y imas
u é y
pa ikslin i
a ian y
su
a,
9,
é,
e
a si adimo
ik asias
p ieZas is,
.y.
nus a y i,
ku
esama
no malios
ga sy
aidos,
o
ku
lémé
adap acija,
hipe ko ekcija
a
kokie
ki okie
eiSkiniai.
SALTINIAI
BB
-
Biblia
a ai
es i
Wissas
Sch en as
Rasch as
Lie uwischkai
pe guldi as
pe
Jana
B e -
kuna
Lie u os
Plebona
Ka aliaucziuie
(1590
m.
ank aS is).
Ch-S.B.
Chilinski-
B ble
su
didziu
dabojimu
pe guldi a
Lie uwos
Zmonems...,
iszspaus a
Londone
1660
m.
S.Dauk-
Simonas
Daukan as,
jo
ag ai.
DK
-
Ka hechismas
a ba
mokslas
kiekwienam
k ikszcioni
p iwal s
...
Yzguldi as
...
pe
Kuniga
Mikaloiu
Daugsza
...
Izspaus as
Wilniuie
...
1595.
DP
-
Pos illa
Ca holicka...
Pe
Kanigg
Mikaloi
Da ksza
...
iz
ekiszko
pe guldi a
...
Wilniui
D uka nioi
Akadémios
...
1599.
KN-(S.
Jaugelis
Tele
ga)
Psalmay
Dowida
szwen a
...
(Kniga
Nobaznis es
K iks¢ioniszkos
..
an a
ka a
pe d ukawo a
...
Kiedaynise
...
1653).
199
MP
-
Pos illa
Lie wiszka
...
Wilni y
p
Jokubqa
Mo kuna
...
Me uose
...
1600.
Mz-—
MaZz ydas.
Seniausieji
lie u iy
kalbos
paminkla
ki
1570
me ams
...
Kaunas,
1922.
PK
-
Polski
z
Li ewskim
Ka echism
...
Nak adem
...
Malche a
Pie kie-
wicza...
W
Wilnie:
D ukowa
S anis aw
Wie zeyski
...
Roku
1598.
Q
-
Bu .
Ka aliaugiaus
a chy o
ank aS inis
( adinamas
A.K auzeés)
okiskai
lie u iSkas
XVII
amz.
Zodynas.
SD
-
Dic iona ium
ium
ling a um,
In
usum
S udiosae
Iu en u is,
A c o e
...
Cons an i-
no
Szy wid
...
Q in a
edi io
...
Vilnae
...
M.
DCC.
XUI.
Vin
—
Ba holomaus
Willen ’s
li auische
Uebe se zung
des
Lu he ’schen
Enchi idions
und
de
Epis eln
und
E angelien
...
Gé ingen
...
1882.
WP
—
Vol enbiu elio
pos ilé
(Vol enbiu elio
biblio ekos
1573
m.
ank aS is).
ZUM
WECHSEL
DER
VOKALE
4,
0,
e,
6INDEN
SLAWISMEN
Zusammen assung
S a
des
slaw.
a
liegen
in
den
li .
En lehnungen
die
Vokale
4,
9,
¢,
é,
o ,
gl.:
panna,
pan,
za ,
szas
und
li .
pana,
pOnas,
ze as,
césas.
Wie
is
das
zu
e kla en?
Im
Bei ag
wi d
diese
E scheinung
un e such ;
es
wi d
de
SchluB
gezogen,
daB
sie
im
Li auischen
o
allem
beding
sind
du ch
den
Ube gang
de
bal ischen
langen
4,
é,
in
die
geschlossene en
0,
é
sowie
de
slawischen
pala alisie en
c,
¢
, s,
Zin
ha e
Konsonan en
und
de
Ve ande ung
de
bach olgenden
Vokale.
Die
o liegenden
Va ian en
spiegeln
in
ielen
Fallen
die
Ch onologie
des
En lehnungsp ozesses
wide ;
doch
is
diese
ziemlich
ungenau
wegen
des
nich synch onischen
Ube gange
on
4,
é in
enge e
Vokale,
de
in
li auschen
Dialek en
beobach e
wi d
wie
auch
wegen
de
Adap ion
und
de
Hype ko ek ion
de
En lehnungen,
die
nich
imme
leich
zu
e kla en
sind.
Die
eigen lichen
U sachen
also,
die
En s ehung
manche
Va ian en
im
Vokalsys em
bes imm
haben,
sind
schwe
zu
e g iinden.
200