LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
-
Elena
GRINAVECKIENE
IZOLIUOTY
LIETUVIY
SNEKTY
VERTINIAIETNINESE
LIETUVOS
ZEMESE
BALTARUSIJOJE
E niniy
Lie u os
Zemiy
izoliuo os
lie u iy
Snek os
Bal a usijoje
—
Laziinai
(Y ij6s
aj.,
Ga dino
s .),
Réd inia
(Va ana o
aj.,
Ga dino
s .),
Ramaskonys
(Va ana o
aj.,
Ga dino
s .),
Apsas
(Vidziu
aj.,
Vi ebsko
s .)
i
k .
kone
pe
Sim q
pas a yju
me y
unkan¢cig
bal a usiy
Snek y
apsup i,
pe
Bal a usijos
gy enimo
biida,
jos
ikio,
bui ies,
gamybiniy
san ykiy
sis ema
i
als ybinés
aldzios
poli ika
nuola
pa i ia
sudé ingus
s uk ii os
paki imus.
Pe
mazdaug
ke u iasdeSim
pasku iniyjy
me y
misy
ykdomy
y
Snek y
y inéjimy
duomenys
odo,
kad
jos
da
palygin i
ge ai
u i
(a
bu o)
iSsaugojusios
pag indinius
sa o
kalbinés
sis emos
b uozus
i ,
a sispi damos
jas
eikianciu
bal a usiy
Snek y
nega y iu
jégu
i akai,
iSlaiké
ne
pacius
a chaiSkiausius
p igim inius
sa o aiSkos
elemen us
(ypaé
seno ines
mo ologines
o mas
—
senuosius
ie ininkus,
a ema iniy
eiksmazodZiy
elik us,
aip
pa
senaja
lie u iSka
leksika
i
k .),
ku iy
ki ose
musy
Snek ose
Lie u oje
be u imi
os
liku¢iai
a
i
isai
jau
p a as i.
An a
e us,
pe
isa
sa o
kon ak y
su
bal a usiy
Snek omis
laika
(ypa¢
ju
p adZioje)
jos
bu o pa ikimas
Sal inis
i
daugeliui
bal a usiy
Snek y
skoliniy,
i
e iniy
iS
lie u iy
kalbos.
Sakysime,
ypa¢
e i
démesio
okie
e iniai
kaip
na yxi
(ma yuKi)
cnapdiomnp
CBI
IV
225
(apie
piemeny
suski dusias
kojas),
ku iy
neabejo inas
Sal inis
y a
lie u iu
gaidZial
(gaidélial)
gieda
“ .p.”
LKZ
Il
18,
288;
LKK
XXX
155;
LTT
1994:
63.
Kad
i
ik ujy
Sis
bal a usiy
pasakymas
y a
li uanizmas,
ge ai
odo
Gia
a ojamas
ne
isuo inai
bal a usiy
Snek ose
isigaléjes
daik a a dis
népen
‘gaidys’,
o
—
usy
me yx.
Vadinasi,
bal a usiu
Snek os
i8
lie u iy
pe émé
$j
pasakyma
da
ada,
kai
zodzio
nésens
Cia
jos
da
ne
ne u éjo,
kai
lie u iy
Snek y
asimiliacija
jose
da
ik
o ma osi
i
kai
asimiliuojamieji
lie u iai
$j
lie u i8ka
pasakyma
epajégé
iSsi e s i
ik
j
usy
kalba.
P a adusios
a
p a asdamos
nuola ini
gy aji
y8i su
ki omis
Lie u os
Snek omis
i
m sy
bend ine
kalba
i
ypaé
ne u édamos
lie u i8ky
mokykly,
sunkiai
isigydamos
lie u iskos
spaudos,
be
biidamas
gajus
bei
ilgai
zmoniy
a min yje
issilaikan is
o ganizmas,
gy enamojo
me o
zmoniy
mas ymo
i
bui ies biida
jos
i
oliau
a pusa yje
eiSkia
(a
ei8ké)
lie u iskomis
p iemonémis,
aCiau
os
ne
kasdien
i8
le o
ne enka
sugebéjimo
oliau
kis i
pagal
gim ajai
kalbai
bidingus
aidos
désnius,
isa
laika
ols a
nuo
jos.
Be
o,
izoliuo y
lie u iy
Snek y
lie u iai,
ik
a pusa yje
kalbédamiesi
lie u iSkai,
o icialiai
y a
be
a odai os
eikiami
i
a zomi
bal a usiu
kalbos
i
jos
kul ii os
isu
p iemoniy
a senalo
j akos
bei
185
p i e s i
eigiamai
i
palankiai
j
isa
ai
eaguo i.
Jie
pamazu
ima
p ie
okios
j akos
p ip as i,
ilgainiui
pasida o
jai
nek i iSki,
a i esni,
imlesni,
ne
p adeda
laiky i
sa omis
cha ak e ingas
bal a usiy
kalbos
aiskos
p iemones
(ypaé
as,
ku iy
ne u i
gim oji),
apa in i
jas
su
sa omis
i
palygin i
isai
leng ai
jas
e pia
j
sa o
kalba,
ne
nejausdami,
kad
ai
i§
esmés
p ieS a auja
lie u iy
kalbos
d asiai
i
p igim¢iai,
kad
jos
y a
s e imi,
jai
p agaiS ingi
da iniai.
Taigi
Gia
sukel as
i8
p adziy
di b inis
misy
i iamujy
Snek y
bal a uséjimas
ilgainiui,
nesan
jokiy
apsaugos
p iemoniy
ju
g ynumui
iSsaugo i
i
dél
o,
silps an
i
blés an
sa osios
kalbos
jausmui,
ampa
isai
na i alus,
jp as as
s ichinés
asimiliacijos
eiSkinys,
jokiy
abejoniy
kalbanciajam
nekelian is,
kad
jis
s e imas
i
Zalingas.
Palygin i
su
ki omis
Lie u os
Snek omis
jose
isigali
daug
leksiniy
i
g ama iniy
sla izmy,
p ie
bal a usi8kos
p ia éja
jy
da yba,
one ika.
Kaip
nieku
ki u
Lie u oje
Cia,
p z.,
Rod.,
Ram.,
Lz.,
Aps.
a ojami
okie
bal a usiy
skoliniai,
ypa¢
e minai,
kaip
a/asé ka
(plg.
b .
anau si xa)
‘plikakaklé’,
apiénkos
(plg.
b .
ams upxi)
‘kelmuCiai,
okie
g ybai’,
asna a
(plg.
b .
acHapa)
‘apma ai’,
asiskas
(plg.
b .
au yuiak
<
acyu ax)
‘kepalo
k iaukélys,
papen ukas’,
a bi dnkos
(plg.
b .
ag6ipanxi)
‘ ink inés’
[d obés],
badi/“ai
(plg.
b .
Ganpime)
‘padaigos’,
bahuinas
(plg.
b .
Ga yx)
‘gailiai’,
cég/a
(plg.
b .
uS ma)
‘ply a’,
cug/‘ai
(plg.
b .
uy ni)
‘zaslai’,
kma a
(plg.
b .
xmapa)
‘debesis’,
musés as
(plg.
b .
mpmudc s )
‘pilkas’,
pilas
(plg.
b .
bun)
‘dulkés’,
pli kas
(plg.
b .
miki)
‘lékS as’,
sku d as
(plg.
b .
ckypa )
‘Sik8nospa nis’,
za anicka
(plg.
b .
3apauiuKa)
‘aus iné’, z7Za
(plg.
b .
XKELKa)
‘s u os’,
Zi7ka
(plg.
b .
xyi Ka)
‘g omulys’
i
k .
a
sin aksinés
kons ukcijos
kaip:
ozka
mazasné
6Zio;
kduka
maZasné
a nos
(plg.
b .
ka34
MéHbu a
Ka3m4),
apsas
is alo
laukus
nog
s i iépu:
(plg.
pa c
pacupmi dain s
mama
al
cBipS ib!),
aikai
sniegus
lé4idzia
ienas
iendm
(plg.
b .
n3éui
Kinaious
cHémxKi
an3in
anuamy),
daé bas
amé,
kad
uzda bu c’
(plg.
b .
pa6d a
¥
THM,
WITO6
sapabius)
i
k .
Tai
gana
leng ai
a pazjs ami
s e imos
kalbos
e Salai.
Ta¢iau
Gia
palygin i
gausiai
a ojama
i
okiy
bal a usizmuy,
ku ie
i
pi mo
Z ilgsnio
a odo
lyg
i
isai
nekal i
zodziai,
pasakymai
i
ku iy
sla iskumg
i ody i
gana
sude inga
i
keblu.
S ai
ose
lie u iy
Snek ose
ie oj
ip as y
lie u isky
pasakymy
umpa
(ilga)
nak is
(
diena)
g e imy
bal a usiy
snek y
pa yzdziu
a si anda
maza
(didelé)
diena
(nak is)
Lz.,
Rod.,
Aps.
(plg.
b .
Hou
mé am
Mama;
3iMéi
Bamikaa
HOY),
p z.,
pie
Jono
paci
dzidz’éus’a
dziena,
paci
mazéus’a
nakcis
Lz.,
Rod.,
ie oj
Sal a
(menka)
Ziema
—
scip i(maza)
ziema
Lz.,
Rod.
(plg.
b .
kpSmmKaa
(Mama)
3ima).
Vie oj
is a
ipi
giiz oje;
pa iks is
api
médyje;
ka pa
an
ankos
iskilo;
mes
gy énam
pac’oj
kKlonéj;
ka idys
nu ipé
an
iiby
él
dél
os
pa ios
p ieZas ies
Cia
sakoma
is a
sédzi
guis oj;
pa iks is
sédzi
medzi;
mes
sédzim
pac'6j
klénéj;
ka pa
séd6s
in
éido;
mal'os
sédés
un
adzieZ6s
Lz.,
Rod.,
Ram.
(plg.
b .
kypa
can3iip
Ha
siilax;
y
Wagnéuky
WayHéii
Kypbl
cam3émi;
MBI
CA3iM
Ha
xyTapbl;
GapdgayKa
casi
Ha
Gapansé;
Moni
céni Ha
am3éxy),
ie oj
pun agal iai
(pu dzial)
—
sam ukai
Aps.,
Ram.
(plg.
b .
man6iixi
||
anan6nixi
¥
myKax),
ie o]
mezgimas
-
isimas
Rod.,
Ram.,
Lz.
(plg.
b .
sa34nue),
ie oj
sk a idis
( éda ikas)
186
ne i skina
(némala)
—
éda ikas
ne i ina
Lz.,
Rod.
(plg.
b .
.xxamyaak
He
BapbmE),
ie oj
apiénkos
im
pléno
k6 o
—
apiénkos
im
plonos
kojai és
Lz.,
Rod.
(plg.
b .
alléHBKi
Ha
TOHKal
HOuIKe),
ie oj
dudenad
(ni ikiad,
u a inau)
i
suspdin’ojau
—
dudena i
(ni kiau,
u a inau)
m
suspanc
‘ojau
Aps.,
Rod.,
Lz.
(plg.
b .
y appuia
i
cmy amacsa),
ie oj
ja
7
pa adzino
Jon
—
ja
p a adzino
Joni
Rod.,
Lz.
(plg.
b .
a o
mpa3Bami
Anam),
ie oj
nusné é
plaukai
—
islsmido
plaukai
Lz.,
Rod.
(plg.
b .
BEUIASIi
Bamlackl),
ie oj
mus
ap ogée
—
mus
ap siko
1z.,
Rod.
(plg.
b .
Hac
a6a6pani)
i
k .
Tai
is
e iniai
i§
g e imy
bal a usiy
Snek u,
susida ius
am
palankiausioms
salygoms.
Pi miausia
jie,
biidami
aklai
j
lie u iy
kalba
e ¢iami
bal a usiski
zodziai,
di b inai
su eikia
a i inkamam
lie u iskam
Zodziui
bal a usiy
kalbai
biidinga
sa o
eiksme,
ku i
iki
ol
lie u iy
kalbai
bu o
neZinoma
i
ak i8kai
isai
ne eikalinga.
Tuo
biidu
jie
i§
pi mos
paziii os
lyg
i
do anai
p aplecia
ieny
lie u iu
kalbos
zodziy
eik&mes.
Vis
dél o
oji
ZodzZiui
su eikiama
eikSmé
y a
p ime ama
jam
i8
Salies,
a iman
ja
i8
a i inkamo
lie u iy
kalbos
Zodzio,
ku is
i8
ik yjy
né a
bal a usi8ko
zodzio
seman inis
a i ikmuo.
Taip
oks
lie u iskas
Zodis,
ne u in is
sa o
bal a usi&8ko
eik8minio
ek i alen o,
Siose
Snek ose
izoliuojamas,
igs umiamas
i8
a osenos
i
ilgainiui
isai
uzmi S amas,
iSnyks a.
O
ai
jau
ne
ik
izoliuo oms
Snek oms,
be
i
isai
lie u iy
kalbai
labai
pa ojinga.
Dél
o
susinama
y
Snek y
leksika,
klibinama
i
a doma
jy
seman ika,
sma kiai
kenkiama
isai
lie u iy
kalbai,
ji
zalojama,
nu au inama,
yks a
ienpuse
d ikalbys e.
Tai
ge ai
ma y i,
sakysim,
kad
i
i$
okiy
pasakymy.
S ai
ie oj
man
gy énime
nesiseké
Lz.,
Rod.,
Ram.,
Aps.
sakoma
man
gy énime
nesi edé
(plg.
b .
MHe
HeBen6cs).
Zodziui
nesi edé
cia
di b inai
su eikiama
lie u i8ko
Zodzio
sékés/
eik8mé,
o
pa s
sékési,
ne ekes
eik’més,
izoliuojamas.
A ba
sakinio
man
pildosi
sapnai
eiksmazodis
pildosi
ia
e ciamas
lie u iy
kalboje
os
eikSmés
isai
ne u inciu
eiksmazodiziu
jsidio i
(plg.
LKZ
IL,
885):
man
insidi ioda
sapna
i(plg.
b .
mue
ya oullja
CHBI),
0
ie oj
bu o
ga oncka
‘ka s is’
i
menumusé
dak a ai
Cia
el
a ojama
ik
bu o
ga éncka
i
neapsodzino
dak a ai
(plg.
b .
He
a icaysini),
no s
eiksmazodzio
apsodin i
eikimé
‘su amdy i’
bepazis ama
ien
lie u iy
’nek u,
u inciy
kon ak y
su
bal a usiais
(plg.
LKZ
III
279)
i
ku i
i
jose,
be
jokios
abejonés,
y a
aip
pa
e inys
i8
bal a usiy.
Sakinyje
Au
u in
dak a y
dasis osi
—
b angu
Cia
ie oje
eiksmazodZzio
pa ék i
pa a o as
pamo emiui
i
i$
bal a usiy
i8si e s as
eiksmazodis
mac ynica
—
dasis osi
(plg.
da
LKZ
XIV
876)
i
k .
Lyginan
su
ki ais
y
8nek y
bal a usizmais,
e iniai
y a
ély esni,
sukel i
in ensy esnés
bal a usiy
’nek y
i akos,
a si adg
jose
jau
susi o ma us
i
plecian is
ienpusei
lie u iy-bal a usiy
d ikalbys ei.
Vadinasi,
y
Snek y
e iniai,
susida ¢
éia
s ip ios
lie u iy
’nek y
asimiliacijos
s o éje,
y a
g yniausias
galu inai
susi o ma usios
— ély osios
d ikalbys és
p oduk as.
O
juos
a pazin i
gana
sunku
pi miausia
dél
o,
kad,
nepaisan
s e imos
jy
eik’més,
jy
i8 aizda
lie u iska.
O
ji
kaip
ik
i
kelia
am
ik y
abejoniy
j a iné i
juos
kaip
e inius.
Taciau
okio
187
“lie u isko”
Zodzio
skambéjimas
Siaip
a
aip
nejuciomis
ima
a ody i
neda nus,
ki oks
negu
ki y
lie u isky
ZodZiy,
ézia
ausi
i
dél
o
p adedama
ieSsko i
p iezas¢ciy,
kas
jj
okiu
pa e e.
Daugelis
i iamosiose
Snek ose
a ojamy
e iniy
y a
susiau ine
lie u iy
kalbos
leksikos
aiskos
bidus
i
p iemones.
S ai
okiu
biidu
i&s umiami
i8
a osenos
kai
ku ie
aizding!
i
aikliis
lie u iski
bid a dZiai.
Sakysime,
gy uliu,
paukS¢ciy,
d abuZiy,
augaly,
daik y
spal oms
nusaky i
Siy
Snek y
lie u iai jau
ne u i
lie u iy
kalbai
i
jos
a mems
placiai
zinomy
bid a dziu,
kaip
si mas,
-a
‘bal as
su
maisy ais
amsiais
plaukais’
(apie
a klius),
sémas,
-a
‘8 iesiai,
amsiai
a
mels ai
pilkas’
(apie
ka es),
dibas
(apie
paukScius),
juodma gis
(apie
ka es,
unis),
Za/ma gis
(apie
ka es),
ainas
(apie
ka es),
pilkas
(apie
paukS¢cius,
daik us),
d yZ io as
(apie
paklode,
bul e,
bu oka),
kanapé as,
auplé as
(apie
eida),
supeléyes
(apie
duona)
i
k .
i
ie oj
jy
a oja
Siam
eikalui
daZniausiai
d i
spal as
Zilas
(kai
spal a
amsesné,
lygesné)
i
ma gas
(kai
spal a
S iesesné,
démé esné),
p z.,
Zilas
(ma gas)
a klys,
kumelys,
élias,
e sis,
Sud,
gaidys,
ka inas;
Zila
(ma ga)
ka é,
kuméle,
kale,
is a,
ka é;
Zilas
ilkas,
mélis,
anagas,
ka él s,
ka klas,
siénas,
si siy
lizdas,
Z i blys;
zila
a na,
kielé,
Zasis,
diiona
(supeléjusi),
Zl’
ba ai,
ma skiniai;
Zilos
simanos;
Zilickas
ka inas,
Zila 6 a
s olia
‘s azdas’,
mda gas
éidas
(bu dkas),
ma ga
paklodeé,
bul é,
ma gickas
eliukas.
aip
y a
ik
odél,
kad
p amai&iui
su
jais
gy enan ys
bal a usiai
bemaz
d i
Siam
eikalui
ski as
spal as
i
pa ys
u i.
Tai
Ju
cis
i
pa6e ,
p z.,
cipp
(pa6 )
KOHb
(BON,
KHYyp,
K9pa6én,
méBeHb,
KOT,
caOaKa),
cipda
(pabda)
KaOpula
(KapOyKa,
Kypa,
cBiHa,
KOTKa),
cibs
BoyK
(KApulyH,
any6,
BOpaH,
MOx,
xe6),
cind
BapOHa
(umicka,
mina,
ycb),
cip ia
TYmi
(maii Ki),
pady
Taap
(6yp4xK),
paGda
naciimKa
(6ym56a,
m améHayuKa)
i
k .
Taigi
i
Siy
ie y
lie u iai,
senasias
sa o
lie u iskas
spal as
amZiams
iS
a min ies
iSdilde,
naujai
pasisa ino
ien
neabejo inus
e inius
i8
bal a usiy
cise
i
pa6x
—
Zilas
i
mad gas.
Juodma giam
e siui
a
juodma ge
ka ei
pa adin i
Salia
jy
da
ka ais
pasi aiko
iSlikusi
senoji
lie u iska
jo
spal a
ké sas
(ke siulis),
pasiskolin as
iS
y
lie u iy
ne
i
paciy
bal a usiy
(plg.
jy
kapmua
KapOsa,
kapu apa p
Bom
—
CBF
11
597).
Juodma ge
ka e
i
juodma gis
sud
da
ka ais
Gia
adinamas
ki u
e iniu
i§
bal a usiy,
p z.,
juodai
bal a
ka é,
juodai
bdl as
sud
(plg.
b .
u6pHa
3
6énbIM
KapOyxKa,
udpa-Génb
cabaKa),
0
Zalma ge
ka é
—
e sykiais
i
e iniu
aud6nai
bal a
ka e
(plg.
b .
kpacHa
3
6é7bIM
Kapoyxa)!.
G ynai
bal a usiy
Snek y
i akos
déka
Siose
Snek ose
a ojamas
apibend inan is
b .
mpm
e inys
p ads is)
ie oje
is
Cia
iSs um y
lie u iy
kalbai
ip as y
mazgo is),
pléu is),
ink i(s),
skalb i(s)
eiksmazodziu,
p z.,
sesu a
p a is’a
kasas
(gdl u,
ankas,
p iodu:,
u-bus);
pi m’aii
isp aus’a
k’ailes
pil u-
(plg.
b .
céua
x¥cTbi
MpLIa;
MbIb
onaBy,
pyki
i
k .).
Del
o,
kad
p amaiSiui
su
y
ie y
lie u iais
gy enan ys
bal a usiai
misu
'
AnalogiSky,
be
iki
Siol
niekieno
da
nea pazin y
e iniy
iS
sla y
isai
be
eikalo
pasi aiko
i
daba
ne
misy
bk.,
p z.,
Jis
panasus
/
gau uo a
udai
bal a
(=
Zalma g))
elnig...
LA
1996.
188
plas aka
i
délna
adina
ik
ienu
yandup
(plg.
b .
cana
Ha
qandup
Tayu aE HE ;
Tan6ub
cBapoils
—
pdu l
6yny
i e
—
CBT
II
18),
ai
i
ose
lie u iy
snek ose
plas akai
eik& i
a ojamas
ik
e inys
iS
bal a usiy
gan6uHb
—
délnas,
p z.,
laspin’ai
pe
délnu:
Rod.,
Ram.,
Lz.
Kadangi
ose
bal a usiy
Snek ose
misy
uzkulnis
i
kulnas
ei8kiamas
uo
paciu
ZodZiu
na ka,
ai
i
oZkulnj,
i
kulninka
kaip
i
bal a usiai
lie u iai
Cia
adina
ienu
zodziu.
uzkulnis,
p z.,
sukienka
‘suknelé’
lig
uzkulniy
(plg.
b .
cykéuka
Ja
maTKi
).
I ,
misy
akimis
Ziii in ,
oks
lie u i8kai
pasaky as
sakinys
skamba
nejp as ai,
keis ai,
neno maliai,
negy ai,
o
y
Snek y
a s o ams,
mas an iems
daugiau
jau
bal a usiskai,
jis
a odo
isi8kai
ge as,
aisyklingas,
ne
nesu okian ,
kad
i§
y
Snek y
leksikos
amzZiams
aip
iSnaikinami
ge i
lie u iSki
zodziai
plas aka
i
kulni kas.
Tas
pa s
pasaky ina
i
dél
su apa inimo
Cia
eiksmazodzio
kdndZio is
su
k am y isi
p ie eiksmio
i s ai
su
ankiai.
Kadangi
ose
b .
Snek ose: eiksmazodziai
kéndZio is
i
k am y is
eiSkiami
ik
ienu
jy
kycduya,
o
p ie eiksmiai
s a/i
ankiai— ien
ju
yc a,
ai
i
y
Snek y
lie u iai,
kalbédami
lie u iSkai,
en,
ku
AdndZio is
i
i s a
bi y
bi inai
eikalingi,
del
mas ymo
bal a usiskai
bal a usiy
Snek y
pa yzdzZiu
isais
a ejais
a oja
ien
ik
xA amm osi
i
ankiai,
p z.,
ie oj
gyliai
kandziojasi
a
pie oy
i s ai
siéno
jie
sako
ik
gyliai
k am os ,
pie oj
ankiai
siéno
(plg.
b .
’ini
kyca ouua;
y
my3e
yc a
céna).
I
okiais
bei
panaSiais
pasakymais
él
labai
pakenkiama
lie u isky
sakiniy
gy umui,
ikslumui,
Zodziy
aiklumui,
g oziui
—
Siais
a ejais
os
Snek os
aiskiai
ne enka
eiksmazodzio
kéndZ o is
i
p ie eiksmio
i s a .
Jy,
aip
pa
i
ki y
ZodZiy
eik8me
pasisa ina
akli
e iniai
i8
bal a usiy
kalbos.
Taip
lie u iy
kalba
cia
susinama,
sku dinama,
késinamasi
j
jos
gy ybe.
Y a
Siose
Snek ose
e iniy
i$
bal a usiy,
ku iy
kiek iena
mo ema
isiSkai
p iklausoma
nuo
a i inkamos
bal a usiskos,
y a
iksliausia
jos
u inio
nuo auka,
iS eikS a
lie u iSkomis
(ne e ai
jau
ne
i
bal a usiSkomis)
da ybos
p iemonémis.
Ta p
okiy
y a
daugybé
p ieSdéliniy
eiksmazodziy,
ku iy
leksiné
eik&mé
y a
g ynai
bal a usiska.
O
okiai
Siy
lie u iskq
ap alkala
u in¢iy
eiksmazodziy
eikSmei
suku i
pa a o as
bal a usiy
kalbai
bi inas
pap as ai
bal a usiSkas
a
su
bal a usiSku
su ampan is
lie u iskas
p ieSdélis
(esama
nuomonés,
kad
jis
Cia
i
lemia
bal a usi8kos
eikSmés
a si adima
Zodyje,
y a
pa s
esmingiausias
bal a usisko
e inio
eikSmés
pozZymis)
i
i ai ios
(sakysime,
dél
bal a usiy
kalbos
j akos
a si adusios
mazybinés
i
k .),
dazniausiai
lie u iSkos
p iesagos,
p z.,
azaugdiné i
‘dyg i’,
p z.,
bul’bos
azaugdzinéja
(plg.
b .
6ynb6a
paspac aeup),
az esdiné i
‘skies i’,
p z.,
él’u
pienu:
a k’a
inden’u
az ezdzinéc’
(plg.
b .
p56a
Bayou
passacui),
azsiklodiné i
‘skleis is’,
p z.,
Zolé
asiklodzinéja
p ag
Zamés
(plg.
b .
payxa
pacuindimna
na
samné),
p i isdiné i
‘ ai8io i’,
p z.,
p amsizdzinéja
be zal’ais
s ogu:
in
lo as
(plg.
b .
npbiBBa3bIBalous
c paxy),
a musdiné i
‘nuskel i’,
p z.,
sk/‘u d
pi mucinés
skied as
a muzdzinéja
(plg.
b .
ckmo am
w SmKi
an6isdious),
Spaisindiné i
‘paisy i’,
pyz.,
miezi s
ispaisindzinéja
(plg.
b .
suméHb
BEMMO cEIBaIoNB)
i
k .
Tokie
nejp as i
musy
akiai
(i
ausiai)
eiksmazodZiai
nekelia
j a imo
dél
ju
189

p isky imo
e iniams.
Jie,
misy
nuomone,
neabejo ini,
aisk s,
ik i
i
odo,
kad
bal a usiy
j akai
i
lie u iy
mo ologijos
kiek
leng iau
pasiduoda
p iesdéliai,
léciau
—
p iesagos,
léCiausiai
i
angiausiai
—
Saknis
a
i
isai
ji
ku j laika
iSlieka
nepaki usi.
Y a
ose
Snek ose
e iniy,
ku ie,
lie u i8ka
akimi
Ziii in ,
a odo
lyg
a giai
inkami
no imai
si uacijai
nusaky i
i
dél
s ip ios
bal a usiy
j akos
y a
isai
is
sa o
kalbos
iss iime
lie u iSkas
aiskos
p iemones
i
uzéme
jy
ie a,
ka ais
suku ia
d ip asmiska
a
isai
neaiSkiq
min j,
suda an¢ia
ispiidi,
kad
aip
juos
a ojan is
lie u iskai
kalban is
zmogus
i§
ik ujy
nemoka
lie u iSkai,
p z.,
a péle:
Iga
‘b andina’
g u-dukus
Rod.
(plg.
b .
xe a
Hamipas); Z i bl’al
kala
‘lesa,
kapoja’
g u-de/’ s
Rod.
(plg.
b .
nepa6'i
kyoup
3épammxi);
mil ai
minks a
‘smulkiai’
sumd/ a
Rod.
(plg.
b .
myka
Maxka
cMémeHa);
man
sdpa
po
sauks el’u
‘k ii inés
duobu e’
Lz.,
Rod.,
Ram.
(plg.
b .
He
6anins
may
mEDKayKai ),
/a/
ma guma
‘démé umas,
kanapé umas’
in
éido
Lz.,
Rod.
(plg.
b .
e
pabauyé
Ha
TBapsl);
megmu
daug
no ’u
Rod.
(plg.
b .
c smo
Béne
xayy)
i
d.
k .
Siuos
e inius
dél
didelio
jy
nu olimo
nuo
lie u iy
kalbos
aigskos
bidy,
misy
nuomone,
a pazin i
u bii
leng iausia.
IS e s a
bal a usiska
min j
eiSkian ys
lie u iski
zodziai
i
pasakymai
ose
Snek ose
ka ais
gali
bi i
k ali ikuojami
kaip
lie u iy
kalbai
ne
isai
ip as i,
be
is
dél o
gana
lie u iSki.
S ai
bal a usiy
#/cx
(ué i,
BOUBI,
HOC),
BEICOKi
(HO i)
Siose
lie u iy
Snek ose
e ciami
ne
aisyklingais
lie u i8kais
umpas
( u mipos
k6jos,
u pos‘ umpa egés’
akys)
a
ku ipas
(kumpa
nosis,
snapas),
ilgas
(ilgos
k6jos,
ilgos
‘ oliazi i és’
akys)
zodZiais,
o
e iniais
—
Zémas
(4uks as):
Zémos,
auks os
k6jos,
Zémos
akys,
Zema
nosis,
Zémas
dz'‘ubas
i
k .?.
Neabejo ini
e iniai
y a
i
y
Snek y
nelie u iSka
eikSme
pa a o i
ki i
kalbai
nebiidingomis
eik8mémis
—
‘pasikeis i’,
p z.,
kap
séns a
Seskus,
nug iina
(plg.
b .
cnan4sa)
spa/ a
i
‘nuk is i’,
p z.,
sasas
kap
uzgis,
nug us
(plg.
b .
aTnagaeup).
Visai
panaSiai
Cia
s e ima
eikSme
a ojama
i
daugelis
ki y
kalbos
daliy,
o
ypaé
jud iausios
kalbos
dalies
—
eiksmazodziy,
p z.,
Sdug
‘iskil i’,
isdugo
ge ai
diona
Lz.
(plg.
b .
sb pac
466pa
xe6),
aps o i
‘apnik i’,
p z.,
nieZa
aps 6j
aikus(plg.
b .kapéc a
anc ynina),
bady i‘du i’,
p z.,
k’a ils
bado kaklan
(plg.
b .
k6nsm
Ka6ana),
p isidai y i‘pazil é i’,
p z.,
me gina
p bizdai Bic’
g azbl
(plg.
b .
a3¢é¥Ka
mppi naqduua
xapowa),
pade g i
‘ap aisin i’,
p z.,
kuméle:
padenk a
(plg.
b .
ka6eu a
maxpsi a),
uzdeng i
‘uzda y i’,
p z.,
mok -kla
uZdenk a
(plg.
b .
u Koma
3axe p a),
/s/duo i
‘pa yk i’,
p z.,
man
d iona
neinsidau
(plg.
b .
MuHe
xule6
He
yqyen),
p isid io i
‘ aiden is’,
p z.,
p izd ioda
(plg.
b .
am
BémbMi
cTpammma
—
nppymaéuua),
p isieidy i
‘ ilp i’,
p z.,
gal on
nep iseido,
kap
musc’
sénu:
(plg.
b .
mue
}
émapy
He
nppix6nainua,
Ka6
Gin
c apa a),
nue/ ‘p ading i’,
?
Daba
(DZ,
952)
pa eisinama
Zemaziii is,
-é
a osena
aip
pa
ik
sla iSkas
e inys
(plg.
b .
éH
Hicki
Ha
BOUBI,
176
Hicki
3poK).
190
p z.,
mano
s eika a
nu éj
(plg.
b .
maé
3yapoye
yuud),
azs ei i
‘issiski i’,
p z.,
bio,
kab
siena
ne asi ei u:
(plg.
b .
pacxansinaca
cusnd),
p igni4uz i
‘p ispaus i’,
p z.,
kap
pi s u-
p ign’4uz‘u,
sdpa
(plg.
b .
ka6
mppu icny,
Ga is),
Héis i
‘jsidé i’,
p z.,
nas iosa
inléidzi
cukié ku,,
ai
ge a (plg.
b .
y
po
mycKai s
uyképxy),
isilie i
‘i8be i’,
p z.,
issiléjo
gal a
—
ien
sasd
(plg.
b .
Beiinacsa
anaBd
—
anui
c pynp ),
//s i‘ ik i’,
p z.,
kas
man
la ida,
as
algau
(plg.
b .
a
em
WTO
MHe
Né34),
pé simainy i
‘pa i s i’,
p z.,
sam uka
‘buoZgal iai’
pé smainys
un
zébu:
(plg.
b .
nan6dniki
nepemeHsiouua
Ha
xa),
pameés i
‘nus o i,
liau is’,
p z.,
pame ém
po e us
kalbéc’
(plg.
b .
naxinani
nauepsi
asapems),
a simusdiné i
‘a si iig i’,
p z.,
man
acimuzdzinéja
kilbasa
(plg.
b .
mune
an6indeuua
Kin6aca),
p imusdiné i
‘p ikal i’,
p z.,
kidono
du as
p a muzdzinéja
(plg.
b .
138épe
npbidipa ouma),
sumusdiné ‘suplik i’,
p z.,
kldono
4pacu:
sumuzdzingja
i
klia
(plg.
b .
36ina ou,
capsa3iny
yMHa),
sunés i
‘pakel i’,
p z.,
negal’a
sunés’c’
o
k apul’o
(plg.
b .
He
3Hecy
six
maxa¥),
p ispus i
‘pasipis i’,
p z.,
anas
okis
p aispu
(plg.
b .
éH
nanyyu ics),
Zusplésdy i
‘plixo is’,
p z.,
bé zo
agui és
ZuspléSdo
(plg.
b .
6ap6saBbia
cAnKi
3angipé oua),
azsiski diné i
‘ski is’,
p z,
c’anai
siena
asiski dzinéja
(plg.
b .
cusHa
pasnysdenna),
ssispi dy i
‘ em is’,
p z.,
insispi do
Saud osna
kuolalis
(plg.
b .
Kan6uex
ynipdenma),
iSspi i
‘p i ink i;
p z.,
ka és
esmu a
ispi as
(plg.
b .
peima
BE mep a),
das d i‘gau i’,
p z.,
po siju:
dzidels
das os
(plg.
b .
aac éneyp
mSuci o),
s ilin s
‘gel i’,
p z.,
man
s ilina
po pus’4u
(plg.
b .
Mune
na in
y
capsm3ine
),
p a a iné s
‘pasalin i,
iSsklaidy i’,
p z.,
mdka
k a dbu:
‘liga’
p a a inéc
(plg.
b .
yméa
xpapd6y
mpa Haup),
is aziio s
‘is i s i’,
p z.,
kudlas
is azdu
(plg.
b .
kom
Beiexay),
e s is
‘suk is’,
p z.,
ilko
kaklas
nés e c’a
-
ieno
k4ulo
(plg.
b .
u1a
BOYKa
He
Bapouaemna),
su esdiné i
‘supykdy i’,
p z.,
dnas
mus
su ezdzinéj
(plg.
b .
éx
Hac
3Béy),
és is
‘sek is’,
p z.,
miim
nés edé
k’aiile's
(plg.
b .
Ham
He
Bamicb
cBini),
is iFs i‘gim i’,
p z.,
Kumelis
cik
is i o
i
s ojos
(plg.
b .
xapa6yxK
BE Baniyca
i
c ay),
uz y i‘uzpus y i’,
p z.,
Zu i a
kel’ai
(plg.
b .
sanéens
yapo i),
aip
pa
p ie eiksmis
p a és’ad
‘ ésiau’,
p z.,
és a
gal
p a és’au
(plg.
b .
ms2KBnb
MpaxmaqHeén)
i
d.
k .
Taciau
pas ebé a,
kad
no imai
min¢iai
nusaky i
senesnieji
y
Snek y
a s o ai
ka ais
g e a
da
pasako
d ejopai
—
kaip
anksciau
g ynu
lie u i8ku
sa os
eikimés
Zodziu
i
s e imos
eikSmés
e iniu
iS
bal a usiu,
p z.,
bli-na
p e s ile-/
p é degé
(plg.
b .
6nin
nppmaniyes),
padlagé
kldjas/
s a os
an
balk’
(plg.
b .
manné a
c épinua
Ha
6SmpKi),
jau
anas
Zudzi é-/
Zi e é
kdjas
(plg.
b .
6H
sapapHyy
Ho i),
Jun a
su
Jun a
suspi dzinéja
/
susci ika
(plg.
b .
WOUKa
3
WOuIKai
cna Tpikaema)
i
k .
Tai,
misy
nuomone,
eikSmingas
ak as,
odan is,
kad
e iniy
i8
bal a usiy
a ojimas
Cia
da
ne isuo inis.
Misy
akimis,
lie u iy
kalbai
niekam
ne eikalingyu,
be
oms
lie u iy
Snek oms
jau
ik ai
bi iny
kai
ku iy
aiSkiausiy
e iniy
i$
bal a usiy
(sa uosius
lie u i8kos
eik’més
Zodzius
jos
jau,
deja,
be eik
uzmi So)
Gia
iek
i
iek,
p z.,
man
ge ai
gi- énasi
(=
as
ge ai
gy enu,
plg.
b .
mHe
166pa
xE Béma),
man
Si dis
misasi
(=
musa,
plg.
b .
cSpaua
6iéuua),
man
s e ka a
nup iole:
(=
sumenko,
plg.
b .
191
3napoye
nana),
man
nezdiioda
algic’
(=
negaliu
algy i,
plg.
b .
MHe
He
Yaaéuua
écui),
man
okis
algi-mas
nep aeina
(=
ne i ika,
plg.
b .
He
mpax6n3i B
Takaa
aa)
i
k .
Y a
Siose
Snek ose
e iniu,
ku iy
bal a usiska
(sla iSka)
kilmé
gali
pasi ody i
kiek
j a ina,
abejo ina.
P ie
okiy
esame
linke
p iski i
daik a a dzius
d ebulia
i
supykla
‘liumpsin i
ie a
li ine’,
p z.,
un
d abul’ i
bal os
samanos
d4ugo;,
un
d abul’ i
s ojos.
Rod.
—
LTT
1994:
59
(plg.
b .
Ha
pacine
6ébI
Mox
poc;
c a¥
Ha
paciny),
/‘ ine
sup kla.
Aps.
(plg.
b .
y
moxe
Tpacina),
degma is
‘ka S is’,
p z.,
nog
degmaciés
aiko
ausélé-s
susmo csyi-
(plg.
b .
3
apaabinei
ByuIKi
a é
3MOpu abu ica),
Zilainé
‘Slynyné’,
p z.,
ok’a
Zilainé,
niékas
neduga.
Rod.
(plg.
b .
am
Taki
cipaK,
HiuTO
He
pacué)
i
k .
Laiky i
juos
e iniais,
misy
nuomone,
leidZia
kelios
ju
ypa ybés.
D ebulig
seman ika
duoda
am
ik a
eise
laiky i
§j
Zodj
iesioginiu
b .
pacina
a i ikmeniu,
jos
kopija,
nes
d ebuliai,
kaip
i
b .
pacina
a imiausiai
siejasi
su
b .
eiksmazodzio
pacui
eik8me
“pyxaus
TyapI
i
Ha3aq
a6o
YBepx
i
YHis”
(TCBM
V
541-542).
Tokia
nuomone
isai
pa emia
i
Zodzio
d ebuliai
Sia
eikSme
nebu imas
LKZ
II,
674.
Zodis
supyk/a,
labiau
jsizii éjus
i
jo
u ini,
is
dél o
a ody y,
jog
aip
pa
sa o
eik’me
y a
a imesnis
b .
pacina,
negu
kad
lie.
li inas,
nes
ak i8kai
y a
uz
/i ino
eik’me
pla esnis.
Kadangi
supyk/a
zymi
objek a,
ku is,
kaip
i
b .
pacina,
supasi,
i pa
eikian
iSo inéms
jégoms,
o
li ina
zyminGio
objek o
judesiai
kiek
ski iasi
—
jie
y a
kiek
S elnesni,
silpnesni
—
li inas
pa s
Iiula,
liumpsi,
linksi,
da
plg.,
iumpyné
‘ ie a
ku
liumpsi’,
umpé i
‘link i,
linksé i’
(LKZ
VII
611-612).
O
ai
i
bi y
iena
i8
galimybiy
many i,
kad
supykla
galéjo
pagimdy i
pacina.
An a
e us,
supyk/a
laiky ina
nauju
y
Snek y
zodziu
(p iesaga
-yk/a,
apsk i ai
iman ,
lie u iams
y a
nauja
—
plg.
Ska dzius
1943:
601).
Be
o,
supyk/os
Sia
eikSme
neuZ iksuo a
LKZ
XIV
195.
Sie
supyklos
pozymiai,
be
abejo,
nea me a
galimybés
laiky i
ja
e iniu.
P iski i
e iniams
dégma j
‘didelj
ka S j’
pi miausia
u bi
leidzia
gana
nejp as a
zodzio
da yba.
Kadangi
bal a usiy
snek ose
a
pa ia
eikSme
‘didelis
ka S is’
kone
g e a
a ojami
du
os
pacios
Saknies
daik a a dZiai
épau
i
apays ad
(Z .
CBI
I
465,
424),
esame
nuomonés,
kad
ju
épax
iesioginis
lie u iskas
a i ikmuo
galéjo
bi i
os
pacios
eik&’més
deguma
(ypaێ
kai
da iniai
su
p iesaga
-uma
Cia
populia is
i
zymi
ne
abs ak us,
o
konk e¢iai
daik iSkai
pasi ei8kianCius
objek us,
p z.,
ankuma
‘ ankyné’,
amsumma
‘ amsis’,
o/uma
‘ olis’
i
k .
-
Rod.,
plg.
da
LKK
XXX
137),
ku is
bal a usiy
épay
pa yzdziu
Cia
lie u iskai
su okiamas
kaip
nep iesaginis
Zodis,
o
eikS i
jy
apaysuia
bus
bu usi
pa a o a
an oji
p iesaga
-
is,
eiskian i
(kaip
i
pi moji)
aip
pa
konk e esnius
objek us
negu
p iesaga
-ynas(plg.
LKG
I
290;
da
plg.
os
pacios
p iesagos
Cia
a ojama
zodj
nékes is
‘neapykan a’).
Tuo
bidu
degma is
Sal inis
g ei¢iausia
bus
bu es
zodis*
deguma is.
Laiky i
dégma j
kilusia
i8
dégmecio
(dégme is)
kaip
ai
si ly i
linkes
LKZ
II,
367,
misy
nuomone,
nelabai
leidzia
ne
ik
jo
ki gia imas,
be
i
seman ika.
192
P iski i
e iniams
Zy/aine
‘Slynyne’
pi miausia
u bi
leidzia
jos
spal os
nusakymas
g ynai
bal a usiy
snek y
pa yzdziu,
plg.
Zilainé
-
ai
jy
cinax.
Siynas
iS
ik ujy
y a
mels ai
pilkas,
o
i iamieji
lie u iai
Siq
spal a
p ieSingai
daugeliui
ki y
le u iy
Snek y
Lie u oje
adina
Z//a,
da
plg.
lie u iy
pi/ka
a na,
izoliuo y
lie u iy
Snek y
Z/a
a na
i
b .
cizda
BapOua.
Si
aplinkybé
pa emia
nuos a a,
kad
b .
cizax
gali
bi i
isai
jmanoma
Zilainés
p iezas is.
Zilainé,
be
o,
iki
siol
nebu o
pazjs ama
Lie u os
Snek oms,
0
jos
p iesaga
-ainé
ki aip
negu
lie u iy
kalboje
y a
p idedama
ne
p ie
daik a a dziy
(plg.
Ska dzius
1943:
286-287),
o
isai
aip,
kaip
i
bal a usiy
Snek ose
—
p ie
bid a dziy.
Taigi
minimosios
Z#/ainés
ypa ybés
u bi
nekliudo
jq
p iski i
e iniams.
Tokie
e iniai,
be
jokios
abejonés,
y a
pa ys
pa ojingiausi
skoliniai
kiek ienai
kalbai,
o
da
didziau
—
izoliuo ai
jos
Snek ai.
Ypac¢
kai
ju
gausu
i
kasdien
da
gauséja.
Jie
bene
daugiausia
p isideda
p ie
kiek ienos
gim osios
kalbos
sis emos
i8sigimimo
a
ne
Zi ies.
Kaip
kalboje
(Snek oje)
su
jais
susidii us
jmanoma
juos
a pazin i?
Kokie
jy
pag indiniai
ipiski
pozymiai?
Ku
slypi
ju
cha ak e is ikos
i
iden i ika imo
ak as?
Kaip
i§
cia
pa eik y
gausiy
okiy
neabejo iny
e iniy,
a ojamy
misy
i osiose
izoliuo ose
lie u iy
Snek ose
Bal a usijoje
ma y i
—
ie
e iniai
— ai
iS
ik ujy
y
Snek y
bii inybé
di b inai
sulipe
i
d iejy
daliu
zodziai,
ku iy
pi moji
—
lie u iska
o ma,
po
ku ia
paslép as,
j
ku iq
i ilk as
bal a usi8kas
u inys
—
jo
bal a usiy
kalbai
biidinga
eiksmé.
Tokie
d ilypiai
zodziai
ose
Snek ose,
bidami
ik ai
ealiis
i
gausiis,
i$
pi mo
Z ilgsnio
a odo
isai
nekal i,
ne
be eik
isai
okie,
kaip
ki i
lie u iy
kalbos
zodziai,
a iau,
ealiai
slépdami
sa yje
lie u iy
kalbai
nebii a,
pasiskolin a
i8
bal a usiy
kalbos
Zodziy
eik8me,
dedasi
sa i,
iS
ku iy
j
pa i siy
sklinda,
ne
e ziasi
p agaiS ingas
uZ aisas,
Zodzio
lie u iskumo
naikin ojas.
Jis
ak iSkai
nea lieka
Cia
jokio
kul i inio
aidmens,
nepa odo,
ka
eigiamo
izoliuo os
lie u iy
snek os
y a
pasimokiusios
i$
bal a usiy.
Tai
ik as
s e imos
j akos
p ipildy as
giliai
pasislépes
sp ogmuo,
nuola inis
Snek y
bal a uséjimo
Sal inis,
p ideng as
i8 i sinés
lie u iSkos
jo
o mos
g ozio.
I§
ik ujy
o
idinio
Sal inio
sma ki
i
kasdien
s ip éjan i
i aka
okia
galinga,
kad
i
i8 i Sinj
g azy
sa o
ap alkalg
ilgainiui
pagadina,
pa e cia
menka e ¢iu,
ne aizdingu
a
ne
niekiniu,
plg.
pamus /
‘uzmus i’
(p z.,
agial
jy
pamusé,
plg.
b .
naini),
az i i
‘is i i’
(p z.,
az i é
kopus ai,
plg.
b .
pasBap uiacb
Ka yc a),
zemas
nosiukas
‘kumpas
snapas’
(p z.,
a no
Zémas
nosiukas,
plg.
b .
y
BapOHBI
Hicki
HOcik),
po
ienai
saliai‘ ienoje
puséje’
(p z.,
a pupédZiai
Sesi—
po
ienai
Salia
ys
i
po
ki ai
ys,
plg.
b .
na
agHou
c apaHé)
i
k .
Taip
nepag is ai
iSpiis a
zodzio
eikSmé
sua do
jo
o mos
i
u inio
is ikimybe
sa o
gim ajai
kalbai,
oks
Zodis
pa i s a
kalbos
SiukSle,
0
jomis
uZ e S a
izoliuo a
$nek a,
biidama
daba inémis
salygomis
isai
ne a koma
i
nelie u inama,
i s a
neplé& u
di onu,
kaska
is
a éjandiu
p ie
galu inio
isnykimo,
p ie
neg jz amo
uzzélimo
bal a usizmais.
Kokie
i8
Gia
pa eikiamy
gausiy
okiy
neabejo iny
e iniy,
a ojamy
izoliuo ose
Bal a usijos
snek ose,
a pazinimo
pama ai,
ku
slypi
jy
cha ak e ingos
193