LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
Aloyzas
VIDUGIRIS
SIS
TAS
IS
LAZUNU
IR
ZIETELOS
SNEKTU
LEKSIKOS
GRETINIMO
Laziiny
i
Zie elos
a dais
adinamos
paCios
olimiausios
lie u iy
kalbos
pie-
inio
pak aS¢io
Snek os:
daba
Bal a usijoje
Ga dino
s .
Vijos
aj.
Laziiny
(b us.
Lazduny)
apylinké,
a ba
pa apija,
i
Zie elos
(b us.
Dzia loa a)
aj.
i
pa apija.
Abi
jos
sa aip
u bi
y a
pacios
a chaiSkiausios
Snek os
iS
isy
daba iniy
lie u-
iy
kalbos
a miy.
Tos
Snek os
u i
nemazZa
j ai iy
( a p
jy
i
leksikos)
bend y-
biy
bei
ski umy,
ku ie
iki
Siol
da
né a
nei
a p
sa es,
nei
su
ki omis
a mémis
g e in i
a
lygin i.
Su
Siy
Snek y
y imu
y a
glaudzZiai
susije
didieji
lie u iy
kalbininkai.
Jau
1906
m.
Jonas
Jablonskis
bu o
a ykes
i i
Laziny
Snek os,
o
Kazimie as
Biga
—
Zie elos.
Jie
bu o
i
y
Snek y
k ikS a é iai.
P ieS
ai
as
Snek as
bu o
y es
ik
Edua das
Vol e is,
o
Zie elos
da
-
Janas
Roz ado skis.
Lenky
okupacijos
me-
ais
Laziinuose
inko
Zodzius
i
uZ a8inéjo
au osaka
Ju gis
Slapelis.
Juozas
Bal-
cikonis
Sias
ie as
aplanké
i
inko
zodzius
jau
poka io
me ais.
Visi
Sie
lie u iai
bu o
epochinés
eikSmés
kalbininkai,
p isidéje
p ie
Lie u os
nep iklausomybés
a ga imo,
bend omis
jégomis
k i e
lie u iy
bend ing
kalba
kaip
sa a ankiskos
als ybes
pama q.
J.Jablonskis
bu o
didZiausias
bend inés
kalbos
au o i e as
i
jos
kii éjas,
medikas
J.Slapelis
isa
sa o
gy enima
pasky eé
lie u iy
kalbai
puo-
selé i
i
j i in i
sla inamoje
Ry y
Lie u oje,
K.Biga
iskélé
lie u iy
kalbo y a
iki
pasaulinio
lygmens,
o
J.Balcikoniui,
lyg
a umo
simboliui,
bu o
lem a
su-
jung i
is
ski ingas
epochas
i
iSsaugo i
iki
Siy
dieny
ai,
ka
pi m akai
suki é.
Ta p
Zie elos
i
Laziiny
Snek y
iesioginiy
sai y
niekada
né a
bu e.
Jas
iena
nuo
ki os
ski ia
apie
100
km
sla y
gy enamos
e i o ijos,
nemazZas
misky
uoZas
i
ys
nemenkos
upés
—
Ma i¢édis,
Némunas
i
Gauja.
Jokiy
iesioginiy
keliy
né a.
No in
i$
Zie elos
pasiek i
Laziinus
eikia
aziuo i
pe
Nauga duka
(zie-
eliSkiy
adinama
Nauga da)
a ba
pe
Lyda.
Laziinai
nuo
Vilniaus
j
pie ycius
y a
apie
130
km,
o
Zie ela
j
pie us
—
150
km.
Leksika
y a
gana
speci iné
kalbos
s i is.
Bidama
a i a
i ai ioms
j akoms,
is
isu
kalbos
lygmeny
ji
y a
pa i
jau iausia
i
spa Ciausiai
linkusi
kis i.
Ja
eikia
i ai is
in aling is iniai
i
eks aling is iniai
eiksniai.
Ty
eiksniy
j aka
Lazi-
ny
i
Zie elos
Snek oms,
ku ios
senokai
y a
a sijusios
nuo
pag indinio
lie u iy
kalbos
plo o,
supamos
sla y
kalbuy,
gali
bi i
lem inga.
Zmoniy
Sneka
Gia
ka ais
ski iasi
ne
ik
kas
Seima
a
kiemas,
be
i
kas
Zmogus,
i
kas
me ai.
Taigi
Snek ai,
ypa¢
jos
leksikai,
nemaza
j akos
u i
ie os,
subjek o
i
laiko
ak o iai.
Ge iau-
siai
lie u iy
kalba
bu o
i8laike
ie
asmenys,
ku ie
gy eno
sa o
gim osiose
ie o-
163
se
i
a pusa yje
bei
su
kaimynais
bend a o
lie u iSkai.
Neminin
oliau
nu eké-
jusiy
mo e y,
su
amZiumi
i
ie os
pakei imu
(i8sikélus
j
mies us
pas
aikus)
sma kiai
ki o
i
paciy
Snek y
a s o y
Sneka,
daugéjo
s y a imy,
i ai a imy,
oka-
zionalizmy.
An a
e us,
iksuojan
a més
eks a
am
ik a
p iemai8a
gali
palik i
i
pa-
ies
uzZ aSiné ojo
nesamoningos
psichologinio
pobiidzio
nuos a os,
skubéjimas
uz asy i
negi dé a
Zodj
a
o ma
be
pakankamo
kon eks o,
nesamoningas
po-
linkis
lygin i,
“no min i”
uZgi dus
nesude in a
linksnj
a
gimine,
nepakankamai
ge ai
nuklausius
j ai ius
one ikos
dalykus
i
k .
IS
iesy
su
okiy
izoliuo u
snek-
y
a s o ais
bend au i
neleng a,
nes
daugelis
seneliy
bend inés
kalbos
Zodziy
bemaz
isai
nesup an a,
kai
ku ie
senukai
apku e.
Kadangi
Zie elos
i
Laziiny
Snek y
isa
leksika
dél
didZiulés
i
ne ienodos
apim ies
sug e in i
nejmanoma,
odél
eikia
ibo is
am
ik a
jos
dalimi.
Me-
chaniskai
g e in i
zodyno
eks
pagal
am
ik as
aides,
ZodzZius
a
jy
lizdus
i gi
a gu
a
jmanoma,
dél
adinamujy
sp agy
(“lakiiny”),
e nog a izmy,
ku iy
gali
bi i
ienoje,
o
nebi i
ki oje
Snek oje.
Abiejy
Snek y
leksika,
-y.
ZodzZius
a
jy
lizdus
galima
lygin i
a ankiniu
bidu,
be
aip
pa
eiké y
enkin is
am
ik u
jy
kiekiu.
Cia
nuei a
leng iausiu
keliu
-
apsi ibo a
“Lie u iy
kalbos
a laso”
pi -
mojo
omo
suka og a uo a
leksika
i
ai
ne
isa.
Minimame
“Lie u iy
kalbos
a laso”
leksikos
ome
bu o
suka og a uo a
i
ap agy a
190
ealijy.
A sisakius
siau y
ne
isu
pasi aikanciy
e nog a izmy
i
kai
ku iy
nein o ma y iy
a saku,
enkinamasi
150
objek y
pa adinimy,
daugiausia
a mése
papli usiy
j ai iais
a ian ais.
Toks
apib éZ as
i
ibo as
pasi ink y
a saky
kiekis
u i
am
ik y
ikumy
i
p i alumy.
|
“Lie u iy
kalbos
a laso”
p og ama
bu o
j auk a
daugiausia
j ai-
ios
eik’més
daik y
a
eiSkiniy
pa adinimy
—
daik a a dzZiu,
ku ie
j ai iose
a méese
u i
ski inga
aiSka,
-y.
ki okiq
zodzio
Saknj
a
kamieng.
Nep opo cin-
gai
maZai
j
ja
pa eko
ki y
kalbos
daliy
Zodziy.
Teigiama
ai,
kad
i
oki,
no s
gan
apib éz q
a si ik iniy
klausimy
kiekj
jau
galima
ak uo i
kaip
am
ik os
leksi-
kos
isumos
dali.
Tie
pa ys
objek ai
a mése
gali
bi i
adinami
j ai iai:
ieni
sa ais
lie u iskos
kilmés
pa adinimais,
ki i
—
skoliniais
a
e iniais,
ieni
g e inamose
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
ienodai,
ki i
ski ingai.
Todel
oliau
Sie
pa adinimai
pi miausia
ap a iami
pagal
kilme,
o
paskui
pagal
o ma.
Lie u iSkos
kilmés
leksika.
1,
Nemaza
sa oku
dalis
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
adinasi
ienodai,
lie u-
iskai,
no s
ka ais
g e a
gali
bi i
zZinomi
ki okie
sinonimai
a
ki ¢ia imo
a-
ian ai
(jie
nu odomi
skliaus eliuose),
p z.:
apusé
~
epusé
( .
4pusé
Lz)
‘la-
puo as
medis
su
d eban¢iais
lapais,
d ebulé’
(LKA
I
92’),
dalgé
‘dalgis’
(LKA
I
*
Da be
em asi
LKA
I
zemélapiais
—
nu odomi
jy
nume iai
bei
a i inkami
komen a y
duomenys.
164
50),
d augé
‘Seima’
(//
Seimyna)
(LKA
I
120),
ka élis
‘balandis’
(LKA
I
76),
kiugis
‘didelé
kupe a,
s i a’
(LKA
I
110),
niekocia
‘gelda’
(//
miekocia
Z )
(LKA
121),
pelide
(peludnycia)
‘kluono
dalis
a
p ies a as
p ie
kluono
pelams
Ze i’
(LKA
I
15),
pi kia
‘gy enamoji
oba,
namas’
(LKA
I
2),
p iemmné
‘p iemené,
p ieangis’
(LKA
I
5),
p ie ema
(LKA
I
106),
sunkus
Lz:
su ikus
Z
(LKA
I
114),
saudyklé
‘p ie aisas
Sei ai
jdé i
audzian ’
(LKA
I
67),
ezimas
(//
a ai)
‘a kliu
aukiama
azia imo
p iemoné’
(LKA
I
34),
Z4g é
‘a klas’
(//
Zag é
Lz)
(LKA
I
45)
i
k .
Tai
daugiausia
seni
lie u i8ki
ZodZiai
a
e minai.
Pasi aiko
i
naujes-
niy
isplés inés
eik’més
a
daugia eikSmiy
Zodziu,
ku ie
gali
bi i
a si ade
ie oj
kadaise
bu usiy
ki okiy,
be
iSnykusiy
e miny,
p z.:
da i is
‘aké i balis’
(LKA
1
49),
duobé
‘k osnies
zidinys’
(LKA
I
8),
/en a
‘audziamyju
s akliy
sédyné,
pasos é’
(LKA
I
67)
i
k .
Tokiy
daugiausia
isiSkai
su ampan¢iy
lie u iskos
kilmés
ZodZiy
i8
150
klausimy
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
y a
41,
a ba
27,3%.
2.
Cia
miné ini
lie u ikos
kilmés
bend aSakniai
pa adinimai,
ku ie
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
ski iasi:
a)
da yba
(p iesagomis),
p z.: é as,
é di is
‘a iy
jauniklis,
é iukas’
Lz:
é uikas
Z
(LKA
1
74),
agos
‘pa azomis
SliauZian is
Zie-
mos
kelio
ezimas,
ogées’
Z
:
agu és
Lz
(LKA
I
43),
ainé,
ainia
‘ ezimo
pe aukcio
dalis,
einija’
Lz
:
ainija
Z
(LKA
I
35);
b)
Saknies
a
p iesagos
okalizmu
i
konsonan izmu,
p z.:
dilginé,
dilgyné
‘ ais inis
pluo’ inis
augalas,
ku io
s iebas
i
lapai
u i
dilginan¢iy
plaukeliy’
Lz:
di gélé
Z
(LKA
I
94),
kailinia
is
kailiy
pasiii as
d abuzis
Ziemai’
Lz
:
kalinia
Z
(LKA
I
72),
sp agi-
lycia
‘sp agilo,kul u o
ko as,
sp agiliné, siaus u e’,
plg.
sp agilas
Lz
:
sp agely-
cia,
sp agelyscius,
sp agelys is,
plg.
sp agelas
Z
(LKA
I
56);
c)
kamiengaliu,
p z.:
p ies i nis
‘pas ogé
p ie
s i no,
p ieklé is’
Lz
:
p ies i né,
p ies i né
Z
(LKA
I
12);
d)
ki éia imu,
p z.:
k4/ is
‘kas
e ciasi
me alo
kalimo
ama u’
Z
:
kal ys
Lz
(LKA
1
107)
i
k .
IS
iso
okiy
pa adinimy
as a
9
iene ai,
a ba
6%.
Sie
Zodziai
suda o
a si
pe einamaja
pa adinimy
g upe
a p
ienodai
i
ki aip
(ski ingy
Sakny
Zodziais)
adinamy
sa oky
Laziiny
i
Zie elos
snek ose.
3.
Ta
pa i
sq oka
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
ei8kiama
ski ingais
lie u i8-
kos
kilmés
Zodziais
(leksemomis),
p z.:
b auk u é
‘j ankis
linams
nuo
spaliy
aly i,
b auk i,
b uk u e’
Z
:
blasky u é
Lz
(LKA
159),
gi a
‘medZiais
apaugu-
Si
ie a,
miskas’
Z
:
médZias
( a ia
médzias)
Lz
(LKA
I
113),
kéa é,
ka is‘ilgas
plonas
nugené as
medZio
kamienas’,
plg.
ké ciy
o a
Z
:
Sa a,
plg.
Sa i
o a
Lz
(LKA
I
19),
A émas‘aik8 é
p ie
gy enamojo
namo’
Z
:
a s/aimas
Lz
(LKA
I
9),
klonis
‘Zema
ie a,
slénys’
Z
:
/6bas
Lz
(LKA
I
103),
pén is
‘dalgio
koja’
Z :
kaklas
Lz
(LKA
1
52),
a pupédis
‘kluono
dalis
a p
pédziy
ja ams
a
paSa ui
k au i,
Saliné’
Lz
:
salis
Z
(LKA
I
16),
éda as
‘kep a
k uopy
a
in y
bul iy
deS a’
Lz:
des a
Z
(LKA
I
32),
edega
‘lenk ais
aS’menimis
ki is
lo iams
a
geldoms
skob i’
Z
:
medZiagélé
Lz
(LKA
I
33)
i
k .
I8
iso
okiy
ski ingos
Saknies
pa adinimy
ienai
sa okai
eik8 i
Laziny
i
Zie elos
snek ose
pagal
“Lie u iy
kalbos
a laso”
p og ama
uZ iksuo a
10,
a ba
6,6%.
4.
Daugiau
y a
mi& iai
a ojamy
pa adinimy.
Tose
snek ose
jie
ski iasi
ne
165
ik
o ma,
be
i
kilme.
Kai
ienoje
ku ioje
iS
Siy
d iejy
Snek y
(daZniausiai
Laziiny)
a ojamas
lie u iskas
pa adinimas,
ai
ki oje
pap as ai
es i
skolinys
a ba
hib idas
i
a i kS¢iai,
p z.:
buozé,
buozélé
‘sp agilo
gal a’
Lz:
bicis,
bicius
Z
(LKA
1
56),
égiys,
églius
‘kipa isy
Seimos
juodomis
uogomis
spygliuo is
k i-
mas,
kadagys’
Lz
:
elduka
Z
(LKA
I
91),
gélé
‘g aZiai
Zydin is
a ba
g aziais
lapais
Zolynas’
Lz
:
k ie ka,
k ié kas
Z
(LKA
1
111),
jungélis
‘ aiS is,
jungian is
sp agilo
ko a
su
buoze’
Lz
:
uzikas,
izas
Z
(LKA
157),
kupe a
‘sug eb o
Sieno
a
Siaudy
k ii a’
Lz
:
kapa
Z
(LKAI1
110),
a apédis
‘ a o
s ipinas’
Lz
:
spykis
Z
(LKA
I
41),
sp andagal is
‘buozgal is’
(//
s ambagal is)
Lz:
gala ocius
Z
(LKA
183),
ie e sys
‘z i bliy
bi io
pauks is
giesmininkas,
y u ys’
Lz
:
Za a-
ankas
Z
(LKA1
79),
inksna
‘ ogiy
ske sinis
balzienas’
Lz
:
ézas
Z
(LKA
I
44)
i
k .
P ie
lie u isky
pa adinimy
ski iamas
neai8kios
kilmés
laziniskiy
pa-
adinimas
Zi/ausis
‘ y o
sesuo,
moga’
Lz
:
zd/u ycia
Z
(LKA
I
117).
I§
iso
okiy
pa adinimy,
kai
ienos
ku ios
snek os
e mina
a liepia
ki os
Snek os
sko-
linys,
y a
20,
a ba
13,3%.
A me us
abejo ing
pa adinima
Zilausis
a i inkamai
u é ume
19,
a ba
12,7%
okiy
po u.
Daugiau
lie u i8kos
leksikos
y a
i8laikiusi
Laziiny
Snek a.
I8
miné y
20
ob-
jek y
neabejo inai
lie u isky
a i ikmeny
u i
15,
no s
i gi
j
ne
ieno
jy
ie a
gali
sp aus is
skolinys
a
hib idas,
p z.:
jela icius
a
jélaucius
g e a
églius
Lz,
ka-
celkélés
‘nyGiy
sk idiniai’
g e a
a éliai
Lz:
ka kélés
Z
(“ .
Pp.
”)
(LKA
I
66),
kacio ius‘gaigalas’
g e a
anci ikas
Lz
:
kacio is
Z
(LKA
173),
ézasg e a
inksna
Lz,
Zé a inka
g e a
ie e sys
Lz.
Zie elos
Snek oje
lie u iSki
pa adinimai
pa a o i
ik
ke u iais
a ejais
i$
20,
p z.:
juos a
‘ ai o yks é’
g e a
e cius
Z
:
e icius
Lz
(LKA
I
105),
skylele
“biciy
a ilio
laka’
Z
:
/io ka
Lz
(LKA
I
101)
i
ki i
e iniai
(Z .
Zemiau).
Be
o,
laziiniSkiai
lie u i8kai
adino
da
is
sa okas,
kai
zie eli8kiai
jy
pa a-
dinimy
is is
nepasaké
p z.:
kiskis
‘Sus inis’
(LKA
I
30),
audonikis
‘ audongal-
is
ba a ykas,
audon i sis’
(LKA
I
98),
s u/péliai‘ e piamojo
a elio
a a
lai-
kan ys
s iebeliai,
Slaunys’
(LKA
I
62).
Taigi
iS
iso
Laziiny
Snek oje
lie u iskai
i a dijamy
sa oky
y a
77
a
79,
.y.
52%,
o
Zie elos
Snek oje
i§
150
objek y
—
ik
64,
y.
42%.
Ve iniai.
Leksemy
ski s ymas
j
lie u i8kos.
i
nelie u iskos
kilmés
pa adinimus
y a
gana
salyginis.
Tiek
lie u iy,
iek
sla y
kalbose
y a
daug
Zodziy,
ku iuos
bu y
galima
j a i
kopija imu
a
kalkia imu
ieny
i8
ki y.
Ypa¢
j a ini
gali
bu i
is-
plés inés
eik8més
ZodZiai,
pa a o i
specialioms
sg okoms
pa adin i.
Tokiu
budu
a si ade
ieni
pa adinimai
gali
bi i seni
i
jy
kilmé
sunkiai
es i
su okiama,
ki i
—
nauji.
Pas a ujy
kilme
iSduoda
siau as
jy
a ojimo
plo as
a ski ose
lie u-
iu
kalbos
pie y iniy
pak a8 iy
Snek ose.
Ve iniai
sa o
o ma
nuo
lie u isky
zodziy
isiskai
niekuo
nesiski ia.
Dél
nejp as os
eikimés
juos
leng a
palaiky i
Snek os
egzo izmais.
Ne e ai
jie
y a
i
seman i8kai
mo y uo i,
p z.:
a k/dkas
‘Ziogas’
Z ,
a ba
namélis
‘ éminis
bi iy
a ilys’
Z .
Todél
ka ais
sunku
pasaky i
166
a ,
p z.,
Zodis
namelis
Sia
eik’me
y a
e inys
(plg.
sl.
domk),
a
lie u i8kas
zodis,
pa a o as
pagal
panaSuma,
kaip
i
laz iniSkiy
hib idinis
a i ikmuo
sk ynélé
(LKA
I
100).
Juk
okie
a iliai
biciy
name/iais
daznai
pa adinami
i
ki ose
lie u-
iy
kalbos
a mése.
Taigi
i
zie eliSkiy
same//
kazin
a
eike y
besalygiSkai
lai-
ky i
ik
e iniu.
Kas
ki a
a k/ukas,
plg.
gudy
kdnik
‘Ziogas’
i
nieku
ki u
Sia
eikime
nepaliudy as.
Siuo
a eju
lazini8kiai
daZniausiai
a oja
hib idus
kaz-
léi is,
kazlélis
a ba
g yna
skolinj
kaz/as
(plg.
LKA
I
86).
Lygiai
aip
pa y a
a si ades
pa adinimas
/a4pé,
/apdi é
‘gel onas
algomas
g ybas,
gaidelis,
o e-
ai é’
Lz:
/isyc a,
lisica
Z
(LKA
I
97).
G azZiis
lie u iSki
pasakymai
ké/ines
apsiai i
a
apsiméu i,
sijona
apsiség i,
apsi ilk i
e iami
daugiausia
eiksma-
zodziu
uzdé
a
uzsidé
kélines,
suknéle
(plg.
gudy
nadziec,
usy
nadie )
Lz,
Z ,
eciau
A du i,
p z.,
an
sa é
kélnes
k du
(plg.
lenky
na ozyc)
Z
(LKA
I
115).
Tokie
e iniai
da
adinami
seman izmais
a
seman inémis
kalkémis
(Ve-
lakoski
1984:
221-222).
Pap as ai
oks
sa as
lie u iSkai
skamban is
Zodis,
u in-
is
ki okia,
s e ima,
skolin a
eik8me,
ampa
i
ki okiu
zodziu
(leksema).
Todél
kalkia imas
laikomas
ienu
i§
nominacijos
bidy
(Pa el
1983:
74,
83).
Taciau
zodynuose
su
okiais
ZodZiais
elgiamasi
ne ienodai.
Dak a a dZiai
pap as ai
pa eikiami
a ski ai,
o
eiksmazodZiai
—
ka u
ik
su
a ski a
(skolin a)
eikSme,
p z.:
[s i
‘lip i,
kop i’,
/ap¢ /
‘d asky i,
a dy i’,
iik i
‘im i’,
uzdé i
‘ap ilk i,
ap-
mau i,
apseg i’
i
k .
(pla¢iau
Z .
Vidugi is
1989:
39-54;
1995:
175-180).
Skoliniai.
Laziny
i
Zie elos
Snek os
nuo
seno
supamos
i
eikiamos
sla y
(gudy,
len-
ku,
daba
usy)
kalby
u i
nepap as ai
daug
j ai iai
adap uo y
skoliniu.
Jie
g e-
inami
okia
pa
a ka
kaip
i
lie u iSkos
kilmés
zodziai.
1.
Daugumas
skoliniy
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
su ampa,
p z.:
abadas
‘ a lankis’
(LKA
I
42),
bulionas
‘bul iene’
(//
bulionas
Lz)
(LKA
I
29),
dieska
‘duonkubilis’
(LKA
I
25),
kduka
‘kuosa’
(LKA
I
78),
A inyc a
Sal inis’
(LKA
I
104),
ddina
‘gy a é’
(LKA
I
80),
plo ka
‘kuoja,
mekS as’
(LKA
I
82),
s a y os
‘audimo
s akliy
Slaunys’
(LKA
I
6),
s ieka
‘s ogas’
(dachas
Lz)
(LKA
I
3),
akas
‘pluk iné
kluono
a
k osnies
asla,
g endymas’
(LKA
I
4)
i
k .
Daugumas
siy
skoliniy
pag indinése
lie u iy
kalbos
a mése
ne a ojami
i
ne
neZinomi.
P ie
Sio
ipo
skoliniy
p iski ini
i
j
bend inés
kalbos
sis ema
jéje
skoliniai,
ku iy
i
ki os
a més
daZnai
ne u i
kuo
pakeis i,
p z.:
bu dkas
‘ unkelis’
(LKA
I
88),
kOSé
‘ y e’
(LKA
I
30),
no agas
‘a klo
a
pligo
dalis
a8 iu
Sonu
a éZian i
Ze-
més
sluoksnj
a ian ’
(LKA
I
46).
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
su ampanéiy
sko-
liniy
y a
46,
a ba
30,6%.
P ie
o
skai iaus
p idéje
su ampan ius
lie u i8kos
kil-
més
pa adinimus,
u ésime
i§
iso
88
(a ba
58,7%)
Laziiny
i
Zie elos
Snek ose
ienodai
adinamas
sa okas.
2.
Kaip
i
lie u iski
bend aSakniai
ZodZiai,
aip
i
bend aSakniai
skoliniai
gali
u é i
panagiy
ski umy:
a)
da ybos,
p z.:
ka ala as,
ka aula as
‘ e piamasis
a elis’
Lz
:
ka ala as,
ka auli kas
Z
(LKA
I
60);
b)
Saknies
a
kamieno
oka-
lizmo,
p z.:
d nas
‘kal és
ugnia ie é,
zaizd as’
Lz
:
hd unis
Z
(LKA
I
108),
167

apuka
‘ upize’
Lz
:
apucha
Z
(LKA
I
81),
s o anas
‘ ezimo
Se desas’
Lz
:
S o inas
Z
(LKA
I
38);
kamiengalio,
p z.:
padnebiéné
(//
padnebé)
‘duonos
kepimo
k osnies
dangus,
gomu ys’
Z
:
padnebenia
Lz
(LKA
I
7)
i
k .
Tokiy
a saky
y a
7,
a ba
4,7%.
3.
Ta
pa i
sq oka
eiskiama
ski ingais
skoliniais
a
hib idais,
p z.:
b uska
‘g iez is,
sé inys’
Z
:
A ucka
Lz
(LKA
I
89),
bu/’ba
‘bul é’
Lz
:
kunoda
( eciau
ku d iplé)
Z
(LKA
187),
ch is ulys,
ch us ulys
(//
moja inis,
mojinis
Zi kas)
‘ka k-
abalis’
Z
:
ka klinis
Zikas,
lazinis
Zukas
Lz
(LKA
I
84),
desé kas
‘guba,
Sli is’
Z
:
me idlis
Lz
(LKA
1
109),
kaladeé
‘s ebulé’
Lz
:
ku/bé
Z
(LKA
I
40),
ka kélé
‘ e piamojo
a elio
sk iemulys’
Z
:
mu e ka
Lz
(LKA
I
63),
kos¥s
‘gi nalo is’
Z
:
sk ynélé
Lz
(LKA
I
68),
s ajékas,
s ajokas
‘p ieb ukas’
Lz
:
s dpcis,
s opcius
Z
(LKA
I
58)
i
k .
IS
iso
okiy
po y
uZ asy a
8,
a ba
5%.
Pas a uju
skoliniy
g e inimas
odo,
kad
Laziiny
i
Zie elos
snek y
leksika
y a
eikusios
ski ingos
sla y
(daugiausia
gudy,
maziau
lenky)
kalbos
i
gudy
Snek os.
Teig i,
kad
ku i
no s
sla y
kalba
bi y
eikusi
ieng
ku ia
Snek a
labiau
uz
ki a,
kol
kas
negalima.
IS
likusiy
4
(2,7%)
klausimy
zie eliSkiai
nepasaké
3
(2%)
sa oky
pa adini-
mu,
o
laziiniSkiai
—
1
(0,7%).
I§
iso
nesu ampanciy
iek
lie u isky,
iek
sla isky
pa adinimy
Zie elos
i
Laziiny
Snek ose
y a
54,
a ba
36,4%.
I8§
o
skaiciaus
ski ingy
lie u isky
pa adi-
nimy
19(34,5%
a ba
12,7%
i&
bend o
skaiciaus),
miS iy
—
19
(35,7%
a ba
12,7%),
ien
skoliniy
—
16
(29%
a ba
10,7%)
i
a ski ai
Snek ose
:
ien
Laziiny
Snek oje
nesu ampanciy
lie u isky
pa adinimy
—
34
(61,8%
a ba
22,6%
i8
bend o
skai-
Ciaus),
Zie elos
8nek oje
—
23(41,8%
a ba
15,3%),
nesu ampan¢iy
skoliniy
La-
zuny
Snek oje
20
(37,4%
a ba
13,3%
i§
bend o
skaiciaus),
0
Zie elos
32
(58,2%
a ba
21,3%).
Tai
odo,
kad
Laz iny
i
Zie elos
Snek os
o ma osi
ski ingoje
aplinkoje
i
nep iklausomai
iena
nuo
ki os.
Bend as
lie u isky
pa adinimy
skai¢ius
ik
Laziiny
Snek oje
siekia
daugiau
negu
pus¢
iso
skaiciaus,
-y.
79
(su
Zodziu
Zi/ausis
80),
a ba
52,7%
(53,3%),
o
Zie elos
Snek os
—
65,
a ba
43,4%
—
nesiekia
né
pusés.
Tai
aiSkin ina
uo,
kad
Laziiny
Snek os
izoliacija
nuo
pag indinio
lie u iy
kalbos
plo o
p asidéjo
éliau
negu
Zie elos.
A me us
po
2
ai&kius
e inius,
a i inkamai
u ésime
77
(51,3%)
Laziiny
snek os
lie u i8kos
kilmés
ZodZius
i
Zie elos
—
63
(42,4%).
Neminin
6
Zie elos
i
1
Laziiny
Snek os
nea saky y
klausimy,
isi
likusieji
pa adinimai
y a
skoliniai.
Laziiny
Snek oje
g yny
skoliniy
y a
70
(46,7%),
su
neabejo inais
e iniais
72
(48,4%),
0
Zie elos
—
80
(53,3%)
a ba
82
(54,7%).
Galima
ik
guos is,
kad
Cia
pa eik ieji
skaiciai
i
p ocen ai
y a
gana
salyginiai,
nes
daugiausia
ope uojama
smulkiy
speci iniy
objek y
pa adinimais.
Siu
snek-
y
skoliniai
ge okai
i Sija
ne
ik
pag indiniy
a miy
skoliniy
16%-30%,
be
i
ilniskiy
27%—40%
skoliniy
idu kj
(Zinke icius
1978:
147-151).
“Lie u iy
kal-
bos
a laso”
medZiagos
inkimo
me u
daugelis
pie y inio
pak a8¢io
Snek y
jau
me dejo.
Absoliuciai
daugumai
o
plo o
Snek y
Snek eliy,
a p
jy
okioms
uni-
168
kalioms
kaip
Zie elos
i
Laz iny,
as
me déjimas
so ie meCciu
baigési
mi imi.
G ei
isiskai
nebeliks
lie u iSkai
kalbanciy
apie
B éslauja,
Pas o is,
isoje
di-
dziuléje
y inéje
Va ana o
ajono
dalyje,
Siau inéje
Ga dino
ajono
puseje
i
ki u .
Daba
galima
ik
speélio i,
koks
Snek ai
y a
mi inas
skoliniy
kiekis.
Nepa-
laikomoms
sa o
au os
kul ii os
i
isokiais
bidais
niokojamoms
Snek oms,
ma-
y ,
be
koks
skaicius
y a
lem ingas.
Me déjimas
ik iausiai
p asideda
ada,
kai
gim oji
kalba
nebe enka
ben e¢dalio
sa osios
leksikos.
Sa o i8ka
eko dinin-
ké
y a
Zie elos
Snek a,
ku
skoliniai
suda o
apie
du
eédalius
isos
leksikos.
Siuo
a eju
lemiamos
y a
eks aling is inés
sqlygos.
Vis
dél o
lie u iSkoji
leksika
y a
eikSmingiausia
ne
ik
a mei
a
Snek ai,
be
i
kalbo y ai.
Ji
kalbos
mokslui
gali
pasaky i
daug
daugiau
negu
skoliniai.
Di-
dziuma
lie u isky
pa adinimy
odo,
kad
Laziiny
i
Zie elos
Snek os
p ide a
am
paciam
lie u iy
kalbos
kamienui
i
odo
seng
y
e i o ijy
lie u iskq
(bal is-
ka)
p aei i.
Pagal
ieny
su ampanciy
zodziy
papli ima
ma y i,
kad
Laziiny
i
Zie elos
Snek os
ka u
su
pie y
aukS aiCiais
siejasi
su
y y
aukS aiciais
ilnis-
kiais,
p z.:
apusé,
dalgé,
niekocia,
pi kia,
s o ai,
o
pagal
ki y
zodziy
papli ima,
p z.,
é di is,
é as,
é ikas,
kiémas,
sp agilas
a
sp agelas,
ezimas
ka u
su
pie y
aukS ai¢iais
glaudZiasi
p ie
aka y
aukS aidiy
i
k .
Ski ingy
Sakny
Zodziai
Zie elos
i
Laz iny
Snek as
a ski ia
ieng
nuo
ki os
i
odo
ki okia
jy
a ming
p iklausomybe.
Laziiny
Snek a
p ie
y y
auks aiciy
il-
niskiy
jungia
ZodZiai
a s/aimas
(//
kiémas),
jduja,
ldbas
‘slénys’,
medZiagélé
‘ e-
dega’,
inksna
i
k .
Ta iau
ki i
ZodZiai
odo
Laziny
&nek a
glaudZiai
siejusis
su
pie y
aukS ai¢iais
( adinamaisiais
aka y
dziikais),
p z.:
g éndymas,
k éslas
‘ e-
zimo
p iekio
i Su inis
ske saplau is’
(LKA
I
37),
sa a,
o
ypaé
su
jy
y ine
dali-
mi,
p z.:
blasky u e
‘b uk u é’,
médZias
‘mi8kas’,
a apédis
‘s ipinas’,
a puipeé-
dis
Saline’
i
k .
Tuo
a pu
Zie elos
Snek a
Slieja
daugiau
p ie
pie y,
o
ypac
p ie
pie iniy
aka y
aukS aiciy
Sie
pa adinimai
(ka ais
i
objek ai):
duobé
‘ am
ik-
a
Zemine
su
paku a
linams
dZio in i’
(LKA
I
20),
gi ia
‘miskas’,
ka s, k/dnis
‘slenys,
loma’,
edega
i
k .
NemazZa
aka y
bal ams
bidingy
elemen y,
iSlikusiy
Zie elos
Snek oje
i
daz-
nai
pie y
auks aiciy
a méje,
leidzia
many i,
jog
kadaise
dideléje
pie y
Lie u os
e i o ijoje,
daba
padaly oje
a p
Lie u os,
Gudijos
(Bal a usijos)
i
Lenkijos,
gy eno
lie u iams
a imas
siidu iy
(jo ingiy)
genciy
junginys
(Biiga
1961:
126-
156;
601-602;
Zinke icius
1987:
40-46;
Vidugi is
1996:
1-2).
LITERATURA
Biga
K::
Lie u iy
au a
i
kalba
bei
jos
a imieji
giminai iai.
-
Biga
K.
Rink iniai
as ai
3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
128-156;
Jo ingy
Zemés
upiy
a dy
galiiné
-da.
—
Ten
pa ,
601-602.
LKA
I
-
Lie u iy
kalbos
a lasas
1,
Leksika,
Vilnius
:
Mokslas,
1977.
Pa el
V.
K.
1983:
Leksiceskaja
nominacija,
KiSine :
S iinca.
Velokoski
H.
1984:
O
kal'kach
po
nemeckoj
modeli
usskom
jazyke.
—
S udia
sla ica
169
Finlandensia
1,
Helsinki,
221-232.
Vidugi is
A.
1995:
I8
eiksmazodzio
ink i
seman ikos
lie u iy
i
bal a usiy
pa ibio
Snek-
ose.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
28.
Vidugi is
A.
1995:
Vlijanije
jazyko ich
kon ak o
na
az i ije
leksi¢eskoj
seman iki.
—
Badania
dialek 6wi
onomas yki
na
pog aniczu
polsko- schodnios owianskim,
Bia ys ok,
175-180.
Vidugi is
A.
1996:
Sidu iai
(jo ingiai)
i
jy
gy en os
e i o ijos.
-—
Vo u a
12(246).
Zinke iéius
Z.
1978:
Min ys
pasi odzius
Lie u iy
kalbos
a laso
I
omui.
—
Ba/ is ica
14(2),
Vilnius:
Mokslas,
147-151.
Zinke i€ius
Z.
1987:
Lie u iy
kalbos
is o ija2,
Vilnius
:
Mokslas.
ON
THE
COMPARISON
OF
THE
VOCABULARY
OF
THE
LAZUNAI
AND
ZIETELA
SUBDIALECTS
Summa y
The
ocabula y
o
he
wo
u hes
sou h-eas
emo ed
Li huanian
subdialec s
—
Laziinai
and
Zie ela
—
loca ions
which
a e
now
pa
o
he
Ga dinas
egion,
Bielo ussia,
a e
compa ed.
The
compa ison
is
based
on
he
ocabula y
o
‘Lie u iy
kalbos
a lasas’
(The
A las
o
he
Li hu-
anian
Language)
—
150
names
o
objec s
which
a e
compa ed
acco ding
o
hei
o igin,
coinci-
dence
o
non-coincidence
o
hei
o ms
in
he
wo
subdialec s.
The
Laziinai
subdialec
has
e ained
mo e
ocabula y
o
Li huanian
o igin
(53%),
which
is
ou balanced
in
he
Zie ela subdia-
lec
by
loanwo ds
(54%).
The
sp ead
o
Li huanian
o igin
names
shows
ha
he
Laziinai
subdialec
is
a
ypical
eas -auk8 ai ish
Vilnius
subdialec
wi h
ce ain
peculia i ies
o
he
sou he n
and,
some imes,
wes e n
aukS ai ish
subdialec s,
while
he
Zie ela
subdialec ,
despi e
a
numbe
o
common
ea u es
wi h
sou he n
and
eas e n
aukS ai ish,
is
close
o
he
sou he n-wes e n
auk&-
ai ish.
170