LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
LEKSIKOGRAFIJOS
IR
LEKSIKOLOGIJOS
PROBLEMOS
E d ilas
JAKULIS
MISRIOJO
TIPO
a-KAMIENIY
VEIKSMAZODZIY
SU
BENDRATIES
PRIESAGA
-é¢i
( a é i,
a a,
a éjo)
KIRCIAVIMAS
Zodzio
mo ologine
s uk ii a
i
a ski us
jos
lygmenis
sieja
glaudus
ySys
su
ki cia imu.
S aipsnyje
no ima
pasiaiskin i,
kaip
akcen inés
ypa ybés
susijusios
su
konk e aus
ipo
eiksmazodziy
Saknies
s uk i a
( okalizmu
i
konsonan izmu)
bei
konk eciaja
seman ika.
Ty imo
objek u
pasi ink as
a-kamieniy
eiksmaZodziy,
u inciy
bend a ies
i
bi ojo
laiko
p iesaginj
-é-,
s uk u inis
ipas.
Daba inéje
lie u iy
kalboje’
y a
264
okio
modelio
eiksmazodZiai
(a ba
268,
jeigu
jskai y ume
homonimus
moké i
—
1
“a silygin i”,
2
“sugebe i”,
de é i
—-
1
“lyg i;
lazin is”,
2
“ ik i’,
3
“aug i
i
duo i
aisiy”(plg.
Jakai iené
1988:
149),
wi bé i
—
1
“knibZdé i;
d ebé i”,
2
“ i s i
i bais”).
Sis
ipas
ne
isada
ai&kiai
a ibojamas
nuo_
ki y
eiksmazodziy,
u inciy
p iesaga
-é i
(p z.,
-sé i,
- elé i,
- e é i).
Sios
p iesagos
laikomos
-é /
a ian ais,
nepaisan ,
jog
ski iasi
esamojo
laiko
kamiengaliai.
P iesagos
-sé i
( a ian as
-sé /)
biidingas
iSim inai_
ik
skamieniams
eiksmaZodziams
(p z.,
gi gsé i,
gi gsi).
P iesagyu
- elé i
i
- e é i
eiksmazZodZiai
iSlaiko
p iesaginius
e/-,
e -
( i p elé i).
Kai
ku iy
kalbininky
da buose
(Z .
Ska dZius
1943:
521)
nea ibojami
a é i
( a a,
~é€jo)
ipo
i
mis iojo
ipo
¢kamieniai
( y/é ,
li,
~éjo)
bei
an iniai
ejya-kamieniai
eiksmazodziai
(d/péu,
~éja,
~éjo),
nes
isy
Siy
ipy
bend a ies
i
p e e i o
o mos
ienodos.
Taciau,
a idziau
pa y inéjus,
Sie
ipai
y a
gana
ski ingi.
Ki okia
ne
ik
eiksmazodzZiy
s uk ii a,
be
i
seman ika,
da yba
.
Siuoka
bus
nag inéjami
ki éia imo
dalykai.
Kalban
apie
ki cia ima,
s a bis
du
aspek ai:
1)
kadangi
a é y
ipo
eiksmazodziai
u i
p iesaga,
ai,
kaip
i
isi
p iesaginiai,
gali
bi i
a ba
Sakninio,
a ba
p iesaginio
ki Gia imo;
1
Mediiaga
ink a
i8
DZ,
i
papildy a
DZ;
duomenimis.
2
P iesagos
-sé i(i
a ian o
-sé i)
s-kamieniai
eiksmazZodZiai
y a
i8 ik uky
su
o man u
- -
ediniai,
p z.,
ba b
:
bi bsi
(-é i,
-éjo).
Kalbininky
nesu a iama
dél
pas a yjy
kilmés
-
kai
kas
linkes
laiky i
juos
de e ba y ais
(z .
DLKG:
394),
plg.:
bu bsi
(bu bé i,
-éjo)
i
bu bia
(bu b i,
bu bé).
Ta iau
sa o
penul imos
p iegaide
jie
aiSkiai
a imesni
i8 ik ukams,
be
o,
ne
isuome
g e a
okio
eiksmaZodZio
galima
as i
bend aSaknj
miS iojo
ipo
a
Sakninj
eiksmazZodi,
0
ik
is ik ukg.
MiS iojo
ipo
a-kamieniai
eiksmazodziai
daZniausiai
y a
pi miniai.
116
2)
kadangi
jie
esamajame
laike
p iesagos
ne u i,
Saknies
akcen inius
dalykus
galima
sie i
su
Saknies
mo onologine
s uk i a,
seman ika
i
k .
PRIESAGOS
-é i
AKCENTINES
YPATYBES
akamieniai,
kaip
i
ki i
miS iojo
ipo
eiksmaZodzZiai,
y a
p iesaginio
ki éia imo.
Be eik
isais
a ejais
bend a ies
i
bii ojo
ka inio
laiko
p iesaga
gauna
ki i,
nes a bu,
kokj
Saknies
ki j
—
akii inj
a
neaki inj
—
u i
esamojo
laiko
o ma,
plg.
ba ska:
ba ské i,
-éjo
i
a a:
a é i,
-éjo
( aip
pa
i
myli:
mylé i,
-€jo;
yli:
ylé i,
-€jo).
DZ;
nu odo
ik
iena
okia
a-
kamieng
iSim j
dida
(didé i,
didéjo).
Beje,
$i
iSim is
pa eik a
ik
pasku iniajame
DZ
leidime.
Pas o y
pama iniy
o my
Saknies
ki j
u i
apie
20
-kamieno
Zodziy.
Jie
aip
pa
laiky ini
i8im imis:
cidudi
+
-é /
=
cidudé i,
-éjo;
mé di
+
-€ i
=
mé deé i,
-éjo.
Tokie
ZodZiai
linke
pe ei i
j
an iniy
eiksmazodziy
klase,
p z.,
kdsi
/
koséja
/a em.
kds i
(kdsé i,
-éjo)
i
k .
(plg.
S undzia
1995:
129-130).
a é i
TIPO
VEIKSMAZODZIV
SAKNIES
AKCENTINES
YPATYBES
Kaip
i
ki i
mi8 iojo
ipo
p iesagos
-é /
eiksmaZodziai,
a-kamieniai
eiksmazodyiai
Sakninj
ki j
gauna
ik
esamojo
laiko
o mose:
a é i,
a a;
moké i,
moka
(gailé i,
gaili;
mylé i,
myli
ix
k .).
akamieniai
eiksmazodZiai
su
onologi8kai
umpa
Saknimi
suda o
56,44%
isu.
a e i
ipo
eiksmazodziy,
uz iksuo y
DZ,
i
DZ3.
Fonologiskai
umpos
Saknys
(CaCG,
CeC,
CuC,
CiO)3
ki diuo oje
eciojo
asmens
o moje
balsius
a,
e
pailgina
iki
ilgyjy
i
ki ¢iuojamos
ci kum leksi8kai
( eké i,
éka,
ekéjo;
lasé i,
lasa,
laséjo);
Saknies
balsiai
4,
u
i8licka
ampi
(judé i,
jada,
judéjo;
Zibé i,
Ziba,
Zibéjo).
Ta mése
jy
a liepimai
daZnai
su ampa
—
isi
ki éiuo i
balsiai
ilginami
iki
pusilgiy
a ba
ilgy.
Galima
palygin i
su
p iesagos
-sé i
(-8é )
miS iaisiais
si-kamieniais
eiksmazodZiais,
ku ie
Siuo
a eju
islaiko
umpus
isus
balsius,
.y.
okius,
kokie
y a
pama iniuose
ZodZiuose
—
is ik ukuose
( aks :
aksé i,
aksi;
bub :
bubsé i,
bubsi;
eks :
eksé i,
eksi
i
pan.).
P iesagos
-éd7
miS iyjy
eiksmaZzodziy,
u inciy
onologiskai
ilgq
Saknj,
bi-
na
i
akii iniy,
i
ci kum leksiniy.
DZ,
duomenimis
p iesagos
-é /
a-
kamieniai
eiksmazodZiai
su
onologiskai
ilga
Saknimi suda o
daugiau
kaip
43%
isy
a é i
ipo
eiksmazodziy.
I8
jy
76%
biidingas
aki as,
p z.,
cia/ba
(ciulbé i,
ciulbéjo),
aip
pa
dilka,
mi ga,
duska,
pyska,
pdska,
a ska,
i pa.
3
C_be
koks
p iebalsis
a
p iebalsiy
samplaika.
117
Ci kum leksg
u i
pe
20
eiksmaZodiiy:
alma
(almé i,
alméjo),
aip
pa
by a,
ga a
(-a -),
kalba,
ma ma
(-4 -),
iéda,
ska mba,
ska ida,
a a.
Ta p
‘kamieno
eiksmazZodziy
su
ilgaja
Saknimi
aki aizdZiai
y auja
ci kum leksas
(p z.,
gaili,
gi di,
Iydi,
mii i,
spi idi,
Za i
—
Siems
a ejams
bidinga
ci kum leksiné
me a onija,
lyginan
su
pama iniais
eiksmaZodZiais,
plg.:
mu i
(mi é i)
ix
mdu i,
Zidji
(Ziojé i)
i
Zid i.
Akii inés
Saknies
/-
ka-
mieniy
y a
labai
nedaug
(myli,
nd i,
sédi,
s o i,
ingi,
kliedi).
Va ian o
-sé i
ilgosios
Saknies
¢kamieniams
eiksmaZodziams
iSim inai
bidingas
aki as,
p z.,
ka ksi,
bliu bsi,
é ksi
i
k .
Kadangi
dauguma
Siy
eiksmazodziu
y a
susije
su
iS ik ukais
i
ei8kia
s aigy
pasika ojan j
eiksma,
p iegaidés
pasi inkimas
y a
mo y uo as
ikoniSkai.
Lyginan
-sé /
edinius
su
pi miniais
eiksmazZodZiais,
o
ne
su
i& ik ukais,
ediniy
aki as
laiky inas
me a oniniu
(plg.
ka k i
:
ka ksi)
(plg.
S undZia
1995S:
130-131).
Va é i
ipo
eiksmazZodziy
esamojo
laiko
o my
ilgujy
Sakny
ki Gia img
lemia:
1)
Saknies
mo onologiné
s uk ii a
( okalizmas,
konsonan izmas)
i
2)
Zodzio
seman ika
(i8
dalies).
P iesaga
-é 7
am
j akos
ne u i.
1.
Saknies
mo onologiné
s uk i a
Zodyne
ne as a
a é i
ipo
eiksmaZodZiy
su
Saknies
balsiu
-é,
su
d ibalsiais
-e -,
-ui-i
d iga siais
-e/-,
-em-,
-e -
bei
-im-.
D iga siai
su
balsiais
-e-,
-I-,
ily
be eik
isada
i ap adi8ki:
-é-
8
( a ian as
né na
/ne na
bei
ee
a eibla
-
-i -
15,
-iL
4,
-in-
3,
(i)
U
25,
-(i)um-3
( a ian as
bumba
/
bumba
Ns
+1)
an-3
D iga biai
su
balsiu
-a-:
-a#
2,
-d -
3,
-d
/-a
5
(nd na
/
na na,
da da
/
da da,
ma ma
/mé ma,
ga ina
/gd ma,
ga ga
/
ga ga),
-al
4,
a i-
4
( a ian as
ba iba
/
bamba;
plg.
bu iba
/
bumba).
Links ama
j
ci kuni leksin)
a ian a.
Tik
d iga siai
su
an uoju
okalizmo
sandu
-a-
(b/dzga,
b ézga
,
Z anga
/
Z a iga)
be eik
isuose
a é i
ipo
eiksmaZodzZiuose
implikuoja
i ap ade
Saknies
p iegaide.
D ibalsinése
Saknyse
dominuoja
akii as:
-du-
8,
-aii-
1
(ska ida),
-di-
1
(aidi
/
aida).
Saknyse
su
ilgaisiais
-@-,
-y-,
-ie-
dominuoja
ci kum leksas:
--
3
(kupa
/-i,
duléja
/
diila,
i isa),
-i -
1(diizga),
-¥-
3
(by a,
y a,
y a),
-¥-
1
(pyska),
-1-
2
(11€da,
ié a).
4
Beje,
DZ,
Sio
eiksmaZodzio
Saknis
bu o
aki iné.
>
Va ian as
bimba
DZ;
nebepa eikiamas.
Big
is
,
wwe
sna es
D iga sis
an
p ie§
pu iamuosius
i es
9.
118
Saknyse
su
ilgaisiais
-o-
i
-uo-
dominuoja
aki as:
-d-
5
(pdska,
mdka-
2
spa,
Oska),
-I0-
1
(kidgzda
/
-1),
-iuo-
1
(/idoba).
Pas a asis
pa yzdys
y a
Zemai ybe,
mo onologine
s uk i a
bei
eik’me
nu oles
nuo
ki y
a é i
ipo
eiksmazodziy.
I§
Siy
pa yzdziy
ma y i,
kad
Saknies
okalizmas
gali
bi i
susijgs
su
ienokia
a
ki okia
Saknies
p iegaide:
kAidugzda
/
-i
=
kidgzda
/
-i
,,dzii i,
sausé i,
nyk i”,
ga ga
/gd ga
=
gi ga
“gi gsé i,
gagen i
(apie
Zasi)”,
ga gzda
=
gi gdda
=
gu géda
“iSduo i
nemalony
ynimosi
ga sa”,
da da
/dé da
=
di da
“bildé i
aZiuojan ,
aziuo i
bildan ”.
Kaip
ma y i,
os
pacios
eik’més
duble ai
gali
u e i
ski ingas
p iegaides,
no s
dauguma
sinonimy
su ampa
i
p iegaide,
i
eikSme
(plg.
é ska
=
a ska;
nd na
/
na na
=
né na
/
ne na
=
ni na
/
miu na).
Ilgujy
Sakny
ki cia imas
gali
bi i
susijes
i
su
konsonan izmu.
Saknys,
u indios
auslau o
-sk-,
-sk-
( ipas
-ST-),
isuome
y a
i ap adés:
pyska,
poska,
pduska,
é ska,
cé ska,
ciu ska,
oska
i
k .
Saknyse
su
auslau o
-Zg-,
-zd-
i gi
dominuoja
aki as:
dizga
=
dunzga,
b dzga,
bldzga,
u zga,
bi zga,
bu zga,
niu zga,
bu zda
i
du
ci kum leksiniai
balzga,
g a izda.
Ki os
auslau o
-ST-
samplaikos
-s -,
-s ,
-zd-
bidingos
ik
umposioms
Saknims
(kus a,
plas a,
kuzda
i
k .),
jeigu
neskaidy ume
smulkiau
eiksmazZodzZio
ga gzdé i,
ga gzda
( eduplikacinis
skiemuo
i
o man as
-2d-:
ga -g(a )-Zd-a.
-TST-
ipo
auslau o
samplaika
j akos
Saknies
p iegaidei
ne u i,
plg.
gi g¢da,
gu géda
i
ga gzda,
kidugzda
i
kidgzda.
Samplaika
-b-
( ipas
-TR-)
uZ iksuo a
ik
d iejuose
a miniuose
ZodZiuose
—
ébla
i
Z é bla,
odél
sunku
ka
pasaky i
apie
jos
y8j
su
Saknies
p iegaide.
Kokiy
no s
Saknies
p iegaidés
i
ieno
Saknies
galo
p iebalsio
sqasajy
nepas ebé a.
Ma y ,
ne u i
p iegaidei
j akos
i
Saknies
p adZios
p iebalsiai
a jy
samplaikos.
Tiesa,
eiksmaZodiiai,
u in ys
p adzios
p iebals]
&
y a
isi
i ap adZiai
(ci /ba,
cialda,
cialpa,
ciduska,
cé ska,
ci ska),
be
g ei iausiai
labiau
susije
ne
su
Siuo
p iebalsiu,
o
su
Saknies
okalizmu
a ba
auslau o
samplaika
-sk-
(Z .
aukSciau).
Panasu,
kad
aip
u ime
ak uo i
i
anlau o
c-,
dz-,
d#
(ci pa,
dzinga,
dzé ska)
bei
bl-,
kn-,
sp-
u inciy
eiksmaZodziy
Saknies
p iegaide.
Galbi
ik
p adzios
samplaika
sk-
labiau
susijusi
su
p iegaide,
.
y.
su
ci kum leksu
(skaiida,
skamba
/
skamba).
Tokiq
min j
pa i in y
i
ai,
kad
isi
ki i
eiksmazZodZiai
su
okalizmu
-au-
y a
i ap adziai,
o
su
d iga siu
-am-
gali
bi i
i
aki iniai,
i
ci kum leksiniai.
Sie
ZodZiai
ski iasi
sa o
ki Gia imu
i
nuo
ki y
ai
paciai
seman inei
g upei
p iklausanciy
Zodziy
(plg.
sdpa
:
ska ida,
apie
ai
Z.
oliau).
Ta¢iau
pa yzdziy
su
Siuo
konsonan izmu
s oka
neleidZia
da y i
kokiy
no s
pla esniy
apibend inimu.
Sasajos
a p
eduplikuo os
Saknies
konsonan izmo
i
Saknies
p iegaidés
nepas ebé a
(plg.
a/u na
i
né na,
mu ma
i
ma ma
/ma ma
bei
kK .).
Vokalizmo
i
konsonan izmo
sasaja
su
ki dia imu
nea siejama
nuo
mo ologinés
eiksmazodziy
s uk i os.
Tai
aiSkiai
ma y i
palyginus
119
akamienius
p iesagos
-é /
eiksmazodzius
su
gimini’kais
Sakniniais
/a-
kamieniais
eiksmazZod/Ziais
(aki as
:
ci kum leksas):
bu zga
(bu zgé i,
-Ejo)
:
bu zgia
(buigz i,
bu zgé),
aip
pa
bi zga
:
bi zgia,
a ska
:
a skia,
pduska
:
pauskia,
sulpa
:
sulpia
(sulp i,
sulpé)
i
k .
Tokias
po as
u i
apie
28%
ilgosios
Saknies
eiksmazodziy.
Tos
Saknys
—
ik
d iga sinés
i
d ibalsines
(balsiniy
né a).
Siuo
a eju
galima
ski s y i
eiksmazodzius
pagal
kamiengalio
minks uma
a ba
kie umg
(plg.
su
a daZodziy
p iesagomis).
P iesagos
-é 7
¢kamieniy
giminaiciy
nag inéjamiesiems
eiksmazodziams
y a
nedaug.
Dazniau
abiejy
kamieny
a ian ai
y a
ci kum leksi8ki:
Aupi
/
-a,
kidgéda
/-i,
be
aidi
/dida,
kidugzda
/-i,
smi di
/-a.
2.
Seman ika
Ki éia imas
daZnai
susijes
su
seman ika.
Zemiau
pa eik oje
len eléje
ilgosios
Saknies
a é i
ipo
eiksmaZodziai
suski s y i
pagal
eiksme.
Seman ikos
len elé7
Sem.
Ga sas
Judéjimas
|Des ukcija|
Psich.- iz.
S iesa
K apas
|
Visuomen.
g upé
ypa ybés
san ykiai
-o-
kidgéda/-1 |
1
moka
1
moka
poska
(poska
2)
sopa
oska
( dska
2)
-U-
d izga
diiléja
/
diila
i isa
kijpa
/-i
~y-
by a
pyska
(pyska
3)
(pyska
2)
y a
y a
(DZ)
-le-
iéda
(1iéda
4
ié a
i asi,
kalasi’)
-u0o-
I ioba
-al-
aidi
/
4ida;
didé i,-a
-au-
ciduska
kidugéda
/
ska ida
kéuska
(DZ:
-)
kliduga
niguzga
pauska
pliduska
éuska
7
$kai muo
p ie
pa yzdzio
eiSkia
nume j,
ku iuo
eiksmazodzio
eikimé
pazymé a
zodyne.
Jei
ap a iamoji
eiksmazodzio
eikimé
y a
nepag indiné,
eiksmaZodis
len eléje
pa eikiamas
suskliaus as.
G e a
pa a’omas
o
eiksmaZodiio
eiksmés
eilés
nume is.
Jei
nume io
né a,
adinasi,
eiksmazZodZio
ga siné
i
judéjimo
semos
susipynusios
i
Zodyne
pa eikiamos
kaip
iena
eiksmé.
Pazyma
DZ,
p idedama
p ie
y
pa yzdziy,
ku ie
DZ;
nepa eik i.
120

Sem.
Ga sas
Judéjimas
|
Des ukcija|
Psich.- iz.
S iesa
K apas
|
Visuomen.
g upé
ypa ybés
san ykiai
-e -
blé ba
Z e bla
dzé ska
cé ska
é1za
Ané za
(DZ)
né na
(e )
(DZ2)
é ska
é a
-a -
ba ba
ba ska
dé da(a )
| (da da(a )2
gaiga
(a1)
(ga ga(a ))
ga gida
(gaima
(4 )2)|
ga ma(4 )
(ma ia
(a )
|
ma ma(a )1
2,3,4)
na na
(a )
a ska
(
a a
2)
a a
-i -
bi zga
(bi zga
2)
smi di/-a
ci pa
(DZ2)
di da(DZ,)
|
(di da2)
ci kka
(DZ)
(Gi ska
2)
gi ga
(ki ba
2)
gi géda
ki ba
ini ga
spi ga
(mi ga
2)
(spi ga)
Si sa
(DZn)
zi za
i a
(ai za
2)
2
i ba
( i pa
2)
1
i ba
( i pa
3)
i pa
-u -
biiu ba
(bia ba
3)
bu ba bu ga
bu zda
(
bu zga
2)
bu zga
(
a ska
2)
G a ska
(gli ga)
aliu ga
(ga ga
2)
gu ga
gu géda
gu mna
kniu za
u na
mmu ma
nmiu na
pu a
nnui zga
spu da
Si ga(DZ,)
|spu zda
(DZ2)
u ga
u da
u za
(DZn)
u zda
u aga
au za
-al-
|balaga(DZ2)
alma
kalba
sal a
kalba
-l-
bilda
(bilda
2)
dilga
Zuilga
ilba
121
Sem.
Ga sas
Judéjimas
|
Des ukeija|
Psich.- iz.
S iesa
K apas
|
Visuomen.
g upé
ypa ybés
san ykiai
-ul-
é ulba
|
culpa
?
Giulda
(DZ2)
dulka
ulba
sulpa?
ulda
-am-
|
bamba
(dm)
pampa(DZ,
|
g a hzda
-alii-)
(biisena)
ska iba
(dm)
-um-
bumba
(d i imba)
d i umba
pumpa
Tiumpa
( a m.)
-an-
bigaga
b dzga
Z énga
(an)
|
Z a iga
(4n)
2
-in-
dzinga
inka
in a
-un-
dunda
danzga
(DZ)
Aliunka
(Aliinka
2)
Aiskiai
dominuoja
ga sa
eiSkian ys
eiksmaZodzZiai.
Jy
Saknys
daugiausia
aki inés.
Tik
14
ZodzZiy
u i
i agale
Saknj.
IS
jy
9
u i
abu
ki cia imo
a ian us.
T i agale
ga saZodiniy
eiksmaZodziy
p iegaidg
kai
ku iais
a ejais
galima
aiskin i
p agma ika
—
y.
maZesnio
in ensy umo
ga sa
eiSkian ys
gali
bi i
i agaliai
(ma ma
/
md ma,
bémba
/
ba hba,
bu nba,
y a
—
zodziai,
eiSkian ys
yly
mu meéjima,
e kSlenima;
be
mu ma,
niu na,
niu zga
i
k .
—
i ap adZiai).Vis
dél o
Siuo
a eju
ne e é y
pami s i
Saknies
okalizmo
(Z .
aukSdiau).
(Tiesa,
LKZ
VII
pa eikiama
i
ki a
ma ma
/md ma
eikimé
,,skes i,
g imz i,
ga mé i”,
ku i
galbii
implikuoja
ci kum leksa.
Apie
ai
Z .
oliau.)
Veiksmazodziy
balzga,
kalba
ci kum leksas
g ei iausiai
susijes
su
okalizmu
-a/-,
o
ne
ga sine
eikSme.
Zod iai
ska nba,
Z anga
/
Z a iga,
eiskian ys
in ensy y
ga sa,
y a
i agaliski,
ma y ,
i gi
dél
okalizmo.
Taip
pa
i
ga gzda
(plg.
gi gzda).
]
ga sq
eiSkiandiy
Zodziy
g upe
pa enka
i
isi
eiksmazZodzZiai
su
auslau o
-sk-,
odél
galima
bi y
many i,
jog
jy
akii q.
implikuoja
eikSme,
o
ne
konsonan izmas.
(Veiksmazodziy
pdska,
pyska
des ukciné
eikSmeé
y a
aiskiai
ga sinés
kilmés.)
IS
judéjimo
eik’més
eiksmazZodziy
galima
i&ski i
iedéjima
eiSkiancius
i agalius
7éda,
ié a,
y a,
ku ie
ne u i
ga sinés
semos
(plg.
da da
/
da da,
di da,
ku iuose
dominuoja
aki as,
o
jy
ga siné
sema
Zodyne
pa eik a
pi mu
nume iu).
T i agaliai
y a
i
skyscio
sunkimasi_a
iSsi e zimg
eiSkian ys
eiksmazoddiai:
sal a,
alma,
a a.
Ta iau
eiksmazodziai,
u in ys
andens
ekéjimo,
S i ks imo
semas
(g/ u ga,
kliinka,
gu ga
i
k .)
a
ne
ien
ekeéjima
122
eiskian ys
(/idmpa,
bu ga),
ku ie,
be
abejo,
i gi
y a
onoma opéjiniai,
ki éiuojami
ik
i ap adiSkai.
K i ima,
smukima
Zemyn
eiSkian ys
ZodZiai
dazniau
u i
i agale
p iegaide:
ma ma
/
mé ma,
ga ma
/
ga ma,
by a.
Ki okio
pobiidZio
judéjimg
eiSkian ys
eiksmazZod7iai
y a
i ap adziai.
Des ukcija
(a ba
s uk i os
ki img)
eigkianciy
Sio
ipo
eiksmazodziy
DZ;
uz iksuo a
labai
nedaug.
Ilgosios
Saknies
-
os
keli.
Daznai
jie
u i
g e u ines
/-
kamienes
a ba
éa-
kamienes
o mas,
p z.,
kidugzda
/
(DZ)4.=
kidgzda
/
-i
“1.
déiii i;
2.
aky i,
ko y i;
3.
i s i
kiaugzdu,
da y is
uscia idu iam”,
kupa
/
-1
“1.
sma kiai
i i;
bég i
pe
k aS us,
kil i;
2.
ge ai
aug i,
esé i”,
du/éja
/
dila
“1.
lé ai
i i,
i s i
dulkémis,
iiny i;
2.
paleng a
deg i,
smilk i”.
Zod%iai
2
i bé i,
i ba
“ i s i
i bais,
i b i”
bei
spi gé ,
spi ga
“1.
kepamam
Gi 8ké i”,
ap-ga gé ,
4pga ga
“apsi auk i
kuo
(pu u,
ledais,
sniegu
i
pan.),
apaug i,
apsk es i”®
ne u i
g e u inés
ki o
kamieno
o mos
.
Spi gé i,
spi ga
g eiGiausiai
i gi
y a
ga saZodinés
kilmés,
kaip
i
pyské i,
pyska.
Tuome
lik y
du
des ukcijg
ei8kian ys
eiksmazodziai,
u in ys
aki inj
Saknies
ki j.
Vi ba
akii a
bii y
jmanoma
paaiskin i
ik
Saknies
okalizmu
(Z .
apie
Saknis
su
okalizmo
pi muoju
sandu
-i-
).
VeiksmaZodZio
kidugéda
aki a
aip
mo y uo i
sunkiau
dél
skaudé i,
ska ida
(su
uo
paciu
Saknies
okalizmu)
ci kum lekso.
Be
o,
g e a
y a
i agalis
duble as
kidgzda.
G ei iausiai
eiksmazodj
kidugzda
bus
j auke
j
sa o
ki cia imo
pa adigma
gausis
be
i8im ies
i ap adZiai
ga saZodiniai
eiksmazZodziai
pduska,
kduska,
duska,
niduzga
i
ki i,
u in ys
Saknies
okalizma
-au-.
Ui iksuo i
ik
ys
S iesa
ei8kian ys
eiksmazoddiai:
Z e blé i,
Z e bla
“dz.
iske i,
spindé i”,
mi gé i,
minga
i
Z ilgé i,
Z ilga.
P ie
jy
p isiSlieja
i
S iesos
semas
u in ys
judeéjimo
(su
ib acijos
a spal iu)
Zodziai:
i péu,
i pa
“3.
mi gé i”
i
ki bé i,
ki ba
“2.
knibidé i,
mi gé i”.
Visi
Sios
eikSmés
eiksmazZod/Ziai,
i8sky us
pi maji,
u i
i ap ade
Saknies
p iegaide,
jy
sasaja
su
Saknies
balsiu
-#
labai
ySki.
Sunku
bi y
as i
kokiq
no s
p iegaidés
i
psichinés
a ba
izinés
ypa ybés
eik’més
sasajq,
nes
q
pacia
skausmo
eikSme
u i
i
sdpa
(aku as),
i
skaiida
(ci kum leksas).
Pe S éjima
a
nieZéjima
eiSkian ys
dska,
dilga
-
abu
i ap adZiai.
(Dilga
da
eiSkia
knie éjimq,
ipéjima,
o
dska
pag .
eik’mé
—
“bilda,
poksi”.)
Tadiau,
laikan is
eiginio,
jog
Saknies
p adzios
samplaika
sk-
implikuoja
ci kum leksa
(ska ida,
ska mba),
galima
eig i,
kad
ki y
psichines
a ba
izines
ypa ybes
eiSkianciy
Zodziy
akii g
suponuoja
jy
eikSmé.
8
Del
pas a ojo
Zodzio
eiksmés
Z .
LKZ
III
129.
9
Ki y
eiksmazodzZiy
nu ody y
a i inkamoje
g a oje
mu acijos
a ba
des ukcijos
eik’més
y a
an inés,
kilusios
i
ga sinés
a ba
judéjimo
eik’més:
pyské i,
pyska
“2.
su
iuk’mu
skil i,
eiZé i",
poské ,,
pdska
“su
ga su
deg i”,
ci ské i,
ci ska
“3.
spi gé i”,
iedé i,
iéda
“4.
kal is,
is is
(i8
kiau8iniy)”.
Jy
aku as
susijes
su
pag indine
ga so
eikSme,
o
ci kum leksas
—
su
iedéjimo.
123
K apa
eiskia
ik
ienas
Sio
ipo
eiksmaZodis,
aciau
a-kamiené
jo
o ma
y a
ik
g e u iné
Salia
pag indinio
i-
kamieno
—
smi dé i,
smi di
/-a.
Tad,
no s
akii as
suponuo y
a-kamiena,
eikSmé
y a
a imesné
pag indinei
— +
kamienei
o mai.
Visuomeniniy
san ykiy
eikSmés
eiksmaZodZiai
nag inéjamam
ipui
nebiidingi,
odél
negalima
ko
no s
konk e esnio
apie
jy
ki cia ima
pasaky i:
moké i,
moka
“1.
duo i
pinigus
a silyginan
uz
gaunamg
daik a,
a lik a
da ba
i
pan.;
2.
a m.
a siei i,
kainuo i”,
i isé i,
i isa
“kiek
i is i,
da buo is”.
Taigi
pas ebé a
ik
ga so
(jo
in ensy umo),
judéjimo
( iedéjimo,
sunkimosi),
S iesos
i
i§
dalies
des ukcijos
eikSmiy
sqsaja
su
Saknies
p iegaide.
ISVADOS
1.
Va é i
ipo
eiksmaZodZiy
p iesaga
-é /
y a
dominuojan i,
ki ¢iuo a,
nep iklausomai
nuo
Saknies
p iegaidés
nep iesaginéje
esamojo
laiko
o moje
( a é i,
a a,
-éjo;
moké i,
moka,
-€jo;
galé i,
gdli,
-&o
i
. .).
DZ
pa eikiama
ik
iena
a miné
igim is,
ku
isos
o mos
u i
ki j
Saknyje
(didé y,
dida,
didéjo).
2.
Nep iesaginése
esamojo
laiko
o mose
i
a-
kamieniai,
i
#
kamieniai
eiksmaZodZiai,
u in ys
onologiskai
umpus
balsius
4 u, 4,
e,
po
ki éiu
pailgina
pasku iniuosius
du
[/4sa,
éska
i
gal
plg.
su
-sé i ediniais
aksé i,
aksi
( aks+sé ,
aks+si),
Zlegsé i,
Zlégsii
pan.]
3.
Igajj
Saknies
okalizmq
u in¢iy
a-
kamieniy
eiksmaZodZiy
esamojo
laiko
o my
Saknies
p iegaide
lemia:
A.
Mo onologiné
s uk i a
Konsonan izmas:
a)
auslau o
konsonan inés
samplaikos
-sk-
( e esné
-sk-)
isuome
susijusios
su
Saknies
akii u,
p z.,
é ska,
ba ska,
éska.
Saknyse
su
auslau o
-zg-,
-zd-
aip
pa
dominuoja
akii as,
a iau
ne
isuome
(aii zga,
be
balzga).
P iegaidés
sasajos
su
ki okiu
auslau o
konsonan izmu
nepas ebé a;
b)
anlau o
¢,
c-,
dz-,
dz,
bl-,
kn-,
sp-
eiksmazodZiai
u i
i ap ad¢g
Saknies
p iegaide,
be
ji
g ei¢iausiai
y a
labiau
susijusi
su
Siy
eiksmazZodzZiy
okalizmu.
Anlau o
sk-
galé y
bi i
susijusi
su
Saknies
ci kum leksu:
ska ida,
ska iba
/
skdmba
( ik
2
pa yzdiZiai).
Saknies
p iegaidés
sqsajos
su
ki okiu
auslau o
konsonan izmu
nepas ebe a.
Vokalizmas:
c)
d ibalsinése
Saknyse
dominuoja
aki as
(iSim is
—
skaiida);
d)
Saknyse
su
ilgaisiais
balsiais
-a-
,-/e-,
-~
dominuoja
ci kum leksas
(iSim ys:
pyska,
diizga),
o
su
balsiais
o,
uo
—
aki as,
p z.,
pdska,
Zem.
li oba,
zem.
kidugéda
(iSim is
—
ki6g#
da);
e)
d iga siniy
Sakny
aki as
susijgs
su
d iga siais,
ku iy
pi mieji
sandai
y a
balsiai
¢,
4
u
(iSim ys
—
bu miba,
Z e bla);
)
Saknims
su
d iga sio
pi muoju
sandu
a
bidingas
ci kum leksas
(ga gZda
i
k .),
adiau
Gia
daugiau
iSim¢iy
( é ska,
ba ska,
nd na,
blgzga,
a ian iniai
ba iba
/
bémba,
da da
/
da da,
ga ma
/ga ma,
ga ga
/ga ga,
ma ina
/md ma,
Z anga
/Z aiiga).
124