LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVII
(1997)
Danu é
SABALIAUSKAITE
-
LIUTKEVICIENE
LIETUVIY
KALBOS
SVARKO
PAVADINIMAI
S a kas
—
,,liemenj
dengian i
kos iumo
dalis
su
susegamais
k aS ais“.
Lie u-
oje,
kaip
i
apsk i ai
Pabal ijyje,
au inio
d abuziy
komplekso
dalimi
jis
apo
gana
neseniai.
Mo e iSki
S a keliai
im i
dé é i
XIX
a.
pab.
—
XX
a.
p .,
kai
i§
mados
p adéjo
auk is
liemenés.
IS
i su inio
d abuZio
jos
i o
daugiau
apa i-
niu,
o
jy
unkcijas
kaip
ik
i
pe émé
S a keliai.
Jie
papli o
isoje
Lie u oje
(Mas ony é
1961:
173;
Kulikauskiené
1990:
263)
.
Vy isko
kos iumo
dalimi
S a kas
apo
apie
XIX
a.
idu j
(kai
ku iose
Lie u-
os
ie ose
kiek
éliau).
Iki
ol
populia iausias
Sios
paski ies
d abuzis
bu o
se méga
(A
P
109).
Ka ais
a ski i
S a ko
ipo
i
se megos
a
pal o
ipo
d a-
buziy
unkcijas
gana
sudé inga:
juk
asa a
S a kas
ampa
i Su iniu
d abuziu,
o
udenj
a
Ziema
an
jo
elkami
Sil esni
ibai
i
uome
jis
jau y a
ik
,,.kamba i-
nis“
d abuzis.
Be
o,
p adZioje
i
sa o
ki pimu
8 a kai
p iminé
se mégas
a
pal us:
daznai
jie
bu o
ilgi,
siii i
i8
okios
pa
medZiagos
kaip
i
i Su iniai
d a-
buZiai.
Tokia
unkcijy
painia a
a sispindi
i
pa adinimuose.
Daugeliu
a ejy
S a -
kams
jie
pe kel i
iS
i Su iniy
d abuziy,
p z.
se mégélé,
inycia .
Todel
nemaza
okio
ipo
Zodiiy
u i
kelias
eiksmes,
plg.
binz6kas
,, umpas
S a kas;
milu
ap-
auk i
kailiniai*;
pa/e onas
,S a kas;
pal as“;
Zjpdnas
,,8 a kas;
puspal is“.
Pa-
naSiai
y a
ne
ik
lie u iy
kalboje,
plg.
abi
eik8mes
u in¢ius
es .
pih sa k,
a .
s a ki,
p anc.
pale o .
XIX
a.
pabaigoje
plin a
eu opie iSkas
kos iumas.
Tuome
pasi odo
jau
kiek
ki okio
ipo
S a kai,
j
kaima
a éj¢
i§
mies y.
Jy
bu a
j ai iausiy
asony,
isokiy
paski ¢iy
i
daZniausiai
j
Lie u a
jie
a kelia o
su
sa o
pa adinimais.
Todél
Sia-
me
leksiniame
—
seman iniame
pog upyje
y a
iek
daug
skoliniy.
Pag indinis
pa adinimas
daba
y a
bend inés
kalbos
Zodis
s a kas.
Jis
y a
s ilis i8kai
i
seman i8kai
neu alus.
Vilni8kiy
i
u eni8kiy
Snek ose
pasi aiko
o ma
s a ka
(LKZ
XV
452).
Zemaiciai
a oja
i
o ma
sa kas
,, .p.“,
Sa kai,
Sa kai
,se méga;
d abuZiai;
kamza“
(LKZ
XIV
517).
Keliuose
zodynuose
uz-
iksuo a
sa kus
(N;
KZ;
LKZ
XIV
519).
K.Bigos
nuomone,
anks esnés
o mos
y a
be
- -.
Fo mos
su
- -
galéjo
a si as i
dél
zodzio
s a us
j akos,
plg.
s a us
Sa kas
(Baga
II
314).
Tokie
duble ai
su
- -
i
be
jo
lie u iy
a mése
y a
gana
daznas
eiskinys,
plg.
s ogiinas
/
sog inas,
k 6 as
,,budelis*
/
ko as,
k uélas
/
kuélas
i
k .
Zodis
s a kas,
kaip
i
jo
a i ikmuo
la iy
kalboje
s a ks
,, .p.“,
siejamas
su
bazZny .
sla y
cpaka
,ma skiniai;
d abuZis“,
us.
copoyxa,
b us.
152
copoyuKa
,, .p.“.
Labai
galimas
daik as,
kad
ai
sa as
zodis,
bend as
bal y
i
sla-
u
kalboms.
Kai
ku ie
kalbininkai
jj
sieja
su
ide.
Saknimi
“se k-
,,pynimas“.
RySys
bii y
oks:
pynimas>
audimas>
d abuzZis
(Ka ulis
II
331).
Ki y
kalbininky
nuomone,
pa adinimas
j
bal y
i
sla y
kalbas
galéjes
pa ek i
i§
idu amZiy
lo y-
ny
kalbos,
plg.
lo .
se ica:
sa ica
,,silkas“
(Baga
II
314;
F aenkel
1955-1965:
964,
1039;
ME
III
1144).
Taciau
okiai
p ielaidai
lyg
i
p ies a au y
gana
aiskus
eikSmés
nea i ikimas:
bal y
i
sla y
kalby
Zodis
nieko
bend o
su
Silku
ne u i
(Fasme
III
724-5).
Lie u iy
aS y
kalboje
o ma
sa ka/
pi ma
ka a
pasi odo
XVII
a.
se mégos
eikSme
(C
I
812).
KamZos
bei
apsiaus o
nuo
dulkiy
eikSme
Sis
zodis
iksuoja-
mas
XVIII
a.
p .
adinamajame
K auzés
zodyne
(Q
110,
413).
Fo ma
s a kas
minima
XIX
a.
aS uose
(Mi
I
235;
J).
Be
abejo,
ji
u éjo
egzis uo i
ge okai
anksCiau;
la .
s a k/
andamas
jau
XVII
a.
la iy
kalbos
zodynuose
(Laumane
1986:
151).
Ki i
Sio
leksinio-seman inio
pog upio
pa adinimai
y a
e esni,
a ojami
a -
ski ose
a mése
a
aS uose.
Esama
i
sa y
Zodziy,
i
skoliniy.
LIETUVISKOS
KILMES
PAVADINIMAI
Visi
jie
jau
y a
kono uo i:
seman iskai
a
s ilis i$kai.
Seman iskai
kono uo i
pa adinimai
bi y
Sie:
apsiais as
,, y iskas
$ a kas“
:
apsiads i.
Tokia
eik8me
a ojamas
E z ilko
apylinkése
(Kulikauskiené
1970:
144).
Ip as iné
eik8mé
y a
,,leng as,
plonos
medzZiagos
asa inis
pal as;
apsisiau¢iamas
d abuZis“.
lie S a kis
,,3 a kas
nuo
lie aus“
:
/ie iis
+
s a kas.
Pasi aiko
XX
a.
as y
kalboje
(SIé;
J.Bal ;
LKZ
VII
447).
palaidinis,
pa/adinis
,,s a kelis,
s iuké“
:
pa/didas.
Va oja
aka y
aukS ai-
éiai
kaunikiai
(LKZ
IX
227).
Bend inéje
kalboje
jo
eik&mé
kiek
ki okia
—
»BY-
dy ojy,
pa da éjy
i
pan.
ilgas
i
pla us
chala as“
(DZ,
486).
.
puss a kis
,, umpas
S a kas“
:
pusé
+
S a kas.
Bend inés
kalbos
Zodis
(DZ,
635;
LKZ
X
1067).
Tokios
da ybos
pa adinimas
y a
i
la iy
kalboje,
plg.
la .
puss a ks,
puss a cis
, oks
S a kas;
puskailiniai“*
(EH
II
335;
A
P
335).
Sa kiniké
,,S a kelis“
:
sa kas.
Re as
Zodis
(Kin;
LKZ
XVI
518).
Sim akl6s is,
sim ak/Oos é
,,klos y as
mo e iSkas
d abuZis
(pp .
sijonas
a
S a -
kelis)“
:
sim aklos is,
-é
,, u in is
daug
klos iy“
<
sim as
+
klos e.
Pasi aiko
XX
a.
as y
kalboje
(S.Ciu l;
NdZ;
LKZ
XIV
815).
Daznesnis
a mése
hib idas
sim ak oldis.
iny¢iai,
inycia,
iny is
,p as os
d obés
S a kas“:
iny is
,,eglu e
aus as
audeklas“,
iny as,
-a
,,eglu e
aus as“<
ys
+
ny ys.
Reikia
pasaky i,
kad
pa-
g indine
Sio
zodzio
eikSmé
y a
,,bal os
s o esnés
d obés
apsiaus as
(pp .
be
pamuSalo),
uzsi elkamas
an
i Su iniy
d abuziy
apsisaugo i
nuo
dulkiy
a
d ég-
més;
pakulinis
piemens
d abuZis“.
Audeklo
eikSme
Zodis
( ienaskai os
o ma)
a ojamas
i
lie u iy,
i
la iy
kalbose,
plg.
lie .
iny is
,,eglu e
aus as
audek-
153
las“,
la .
ini is
,,languo as
audeklas“,
la .
ini e
, oks
audeklas*.
Lie .
iny is,
kaip
i
galima
sp es i
i8
Sio
pa adinimo,
audziamas
pe
is
ny is,
aciau
la .
ini is
gali
ba i
audziamas
i
pe
ke u ias
(ME
IV
237;
Rekéna
1975:
391).
Panaiiai
a si ike
i
su
lie .
inyciais.
,,
T inyciai
buda o
siu ami
1s
S O O,
nebal-
in o,
pe
ke u ias
ny is
aus o
pasukinio,
pakulinio,
eciau
lininio
audeklo“
(LEB
373).
Tai
senas
Zodis,
iksuojamas
(apsiaus o,
éliau
i
S a ko
eikSme)
lie u iy
as y
paminkluose
nuo
XVI
a.
pab.
(BB
1
Moz
3,21;
BB
Ez
26,16;
BP
II
104,
194;
B
5;
Q
202;
K.Donel;
R
1
98;
MZ
I
186;
N;
KB
II
72;
K
I
307).
S a ko
eik’me
a ojamas
Su alkijoje,
pasi aiko
kai
ku iose
ki ose
Lie u-
os
ie ose,
bu o
Zinomas
Mazojoje
Lie u oje
(Kulikauskiené
1990:
256;
LKZ
XVI
848,
853).
Apsiaus o
eikSme
iki
XX
a.
p .
a o as
be eik
isoje
Lie u oje,
eciau
Zemaiciuose
(LKZ
XVI
848, 853;
Kulikauskiené
1990:
255;
Kulikaus-
kiené
1970:
144;
A
P
128).
Kai
ku iose
ie ose
Sis
Zodis
da
galéjo
eikS i
kai-
linius,
ma skinius
a
d abuzj
apsk i ai.
Daba
iSnykusi
pa i
ealija,
aigi
i
pa a-
dinimas
gy ojoje
kalboje
e ai
a ojamas.
Zodj
i’
lie u iy
kalbos
pasiskolino
kai
ku ios
sla y
kalbos,
Pls.
b us.
7pamina
»leng as,
j
palaidine
panaSus
apsiaus as,
kaimieciy
ilkimas
i S
pal o
a
kaili-
niy
da gano u
o u“,
7ps Hi s ,, inyciai“,
7ppz4/THBT
,,i8
inyCio
pasiu as,
iny-
inis
(apie
d abuZius)“,
lenk.
dial.
ynica
,,s o as
naminis
audeklas;
s o o
au-
deklo
apsiaus as,
kaimie¢iy
ilkimas
i S
ki y
i Su iniy
d abuziy“,
yni ny
,,i8
s o o
naminio
audeklo“,
yni
,, oks
audeklas
( iny is)“,
(z)yni ny
,, iny as
(apie
pakulini,
ma Skonj
audeklq)“.
Kai ku ie
iS
Siy
li uanizmy
sla y
kalbose
iksuojami
jau
nuo
XVII
a.(U bu is
1969
:
154-5;
G ina eckiené
1995:
491;
Zinke icius
I
265,
II
129,
III
119,
126;
Laudi i é
1982:
50).
umpiké,
c uz pé
,, umpas
mo e iskas
S a kelis“
:
u m@pas.
Va ojama
apie
E z ilka
(Kulikauskiené
1970
:
146,
LKZ
XVI
1022,
1024).
Da
gali
eik8 i
umpa
mo e iska
palaidinuke
i
( o ma
umpikés)
umpas
kelnai es.
S ilis iSkai
kono uo i
pa adinimai
pap as ai
ei8kia
kokj
no s
p as a,
pade-
e a,
apiplySusj
S a ka.
Sie
zodziai
gali
u é i
i
papildoma
seman inj
pozymi.
bizdé
niek.
,, umpas
S a kas“.
Veikiausiai
sie ina
su
ki ais
Sios
Saknies
zo-
dziais,
plg.
bizdé
,,bezdalé;
me gio é“,
bizdas
,,uzpakalis“,
bizdailis
,,kas
laks o
-basas,
pusplikis,
be
kelniy“,
bizdelid i
niek.
,,be
eikalo
g ei ai
laks y i“
i
k .
Re as
Zodis
(K ;
LKZ
I,
862).
pliu ponas
,, oks
mo e iikas
s a kas“.
Sie ina
su
ki ais
Sios
Saknies
ZodZiais,
plg.
p#u pdo i
,,ei i
keis ai,
nejp as ai
apsi engus;
neg aZiai,
bjau iai
eng is“,
plii pa
,kas
ne a kingas,
apsileides;
kas
ne im o
elgesio;
k aiSa“.
Da
plg.:
Kaip
Pliu pa
pasi édzius
i
pliu puoja
(S b);
Su
pliu ponu
pasi édzius
pliu puo-
Ja,
.
J.
eina
(J).
Pa adinimas
andamas
kai
ku iuose
Zodynuose
(LKZ
X
274).
Sikelis
,, umpas
y iskas
d abuZis,
’ a kas“.
Veikiausiai
sie ina
su
SIké
,,uz-
pakalis“.
Plg.
Uz
sikés
uzeina
pali okas
(J)
i
Sikelis
lig
bambos
pasiii as,
.y.
d abudzis
y iskas
(J).
Re as
pa adinimas
(LKZ
XIV
757).
154
sikSa kis
,, oks
umpas
y iskas
a
mo e iSkas
8 a kas“,
plg.
sik i
+
Sa kas.
Pasi aiko
kai
ku iose
Zemai iy
8nek ose
(LKZ
XIV
764).
Sliu pis,
s/iu pokas
,,padé é as
S a kas
a
apsiaus as“.
Kilmé
né a
isi8kai
aiski.
Galbi
pa adinimas
a si ado
i8
s/iu pa
,,a lapas,
a a as“.
Taip
pa
ima-
nomas
jo
ySys
su
ki ais
s/u -Saknies
ZodZiais,
u inciais
neigiama
a spal i,
plg.
sli pa
,, epla,
apsileidélis*,
s/iu psé i
,,Zliugsé i*
(p z.,
slid psin is
apa as),
sliu no
,,p as ai,
ne a kingai
apsi engus
aikS iné i,
Sliu iné i“,
s/u na
,,apsi-
leidélis“,
sd a i
,,da y is
pu inam,
neS a iam“.
Re as
pa adinimas
(TI;
LKZ
XV
6,7).
s a kiiik& is
,,p as as
8 a kas“
:
s a kas
(LKZ
XV
453).
s a kpalaikis
,,p as as,
apiplySes
S a kas“
:
S a kas
+
palaikis
(LKZ
XV
453).
SLAVIZMAI
POLONIZMAI
gun¢ia,
guncéle
,, y iskas
S a kas“,
plg.
lenk.
gunia,
gu ika,
gunieczka
,,Sil as
i su inis
d abuzZis
i§
g ubios
mediagos"
(LKA
I
145).
S a ko
eiksme
labai
e as
(Kulikauskiené
1971:
167,
168).
Dazniau
Sio
Zo-
dzio
a ian ai
a ojami
ki omis
eiksmémis:
gana
,,apsiaus as
nuo
lie aus,
pin-
as
i$
Siaudy,
neSiojamas
piemenuky,
nak igoniy“,
giuncé
,,milinis
kelionés
ap-
siaus as“,
gu cia/
,,ilgi
ap auk i
kailiniai“.
Pa adinimas
andamas
daugelyje
sla y
kalbuy,
plg.
b us.
yz7
,,ma ska
ezi-
mo
sédynei
a
a kliui
apdeng i;
Sil a
didelé
ska a“,
us.
y#@
,,p as as
d abuzis“,
uk .
yHa@
,,se méga“,
bulg.
y
,,apsiaus as
i§
oZkos
ilnos“
i
k .
Tolesné
zo-
dzio
e imologija
né a
ai8ki,
esama
isokiy
hipo eziuy,
plg.
lo .
gunna
,,kailiniai“,
kim .
gw
,,suknelé“,
a es .
gadna-
»plaukas,
spal a“
,
n.
pe s.
gun
,,spal a“
(T ubaée
7,
175-177;
Fasme
I
475;
ESBM
III
114;
S awski
I
378).
Lenky
kalboje
Zodis
p adé as
a o i
XV-XVI
a.
(Bo ejszo
141).
Lie u iy
kalba
jis
pasieké
gana
g ei ai:
pa i
ealija
minima
jau
XVI
a.
Lie u os
in en o iuose
(LI
551[23]),
0
Zodis
giunia
pasi odo
XVII
a.
as y
kalboje,
en
jis
eiskia
ma ska
ezimo
sédynei
a
a kliui
apdeng i
(SD
(1)
40,
57).
Pas a oji
eik’mé
i
,,Siaudi-
nis
uZ iesalas,
uZleidziamas
Ziema
an
lango
a
du y,
kad
nebi y
Sal a“
y a
Zy-
miai
daZnesnés
uz
d abuZio
eiksmes.
jupkis,
jupké/e
,,s iuké,
mo e i’kas
$ a kas“,
plg.
lenk.
jupka
<
jupa
,,seno-
iskas
mo e iskas
d abuZis,
s iuké“.
|
sla y
kalbas
pa adinimas
a éjo
i8
okie-
ciy
kalbos,
plg.
ok.
Joppe,
Juppe
,,i a kas,
liemené“.
Vokiediai
§j
d abuzio
pa adinima
apie
1200
me us
pasiskolino
i
s.
i aly
kalbos,
plg.
i .
g/uppa
,,s a -
kas;
apa inis
d abuZis“,
ga usios
jj
i§
a abu,
plg.
a ab.
gubba
,, i su inis
d abuzis
ilgomis
anko émis;
apa inis
med ilninis
d abuzis“
(B iickne
1927:
209;
S aw-
ski
I
591;
Fasme
IV
525;
Kluge
1957:
333;
P ei e
1993:
599-600).
Pasi aiko
Siauliskiy
Snek oje
(LKZ
IV
430).
Da
plg.
ki us
Sios
Saknies
d a-
buziy
pa adinimus,
gau us
pe
sla y
kalbas,
plg.
jupd
,, oks
i 8u inis
d abuzis;
suknelé“,
jup kas,
jupikis
,,sijonas“,
i
pe
okieciy
kalba,
plg.
JOpé,
jopkeé,
j6pa
155
, umpas
mo e iskas
S a kas;
liemené“,
/ opa
,, umpas
S$ a kas;
palaidine“.
Is
o
pa ies
Sal inio
kile
i
pe
sla us
gau i
szé
,,ilgi
apmu8 i
kailiniai*
bei
Zjponas
,»s a kas;
puspal is“.
Voki8kos
kilmés
y a
la .
jupkins,
jupks
,,mo e iskas
8 a kas“
(EH
I
567).
kap anikas
,,8 a kas“,
plg.
lenk.
ka anzk
,,palaidinuké“.
Lenk.
ka anik
a si-
ado
XVI
a.
i8
Ka an
,, oks
i su inis
d abuZis“
(Bo ejszo
1990:
145).
Pa adini-
mas
papli es
i
ki ose
sla y
kalbose,
plg.
b us.
xag@ an,
Kam an,
us.
Ka@ aH,
uk .
Kag@ an,
Kamau
,
€ek.
ka an
i
k .
Tai
gana
senas
skolinys
(lenky
k.
uZ ik-
suo as
XV
a.,
bal a usiy
k.
—-
XVI
a.).
J
sla y
kalbas
jis
pa eko
pe
u ky
kalba,
plg.
u k.
ka an
,, oks ilgas
leng as
d abuZis“,
i8
pe sy
kalbos,
plg.
pe s.
ga an
oks
d abuzis“.
|
kai
ku ias
Vaka y
Eu opos
kalbas
galéjo
pa ek i
i
pe
a aby
kalba,
plg.
a ab.
ga an
(S awski
II
20;
Bo ejszo
1990:
145;
ESBM
IV
314; Fas-
me
II
212;
Machek
1968:
235;
Dauza
1954:
126;
Kluge
1957:
338;
P ei e
1993:
607-8;
Klein
1966-1967:
81;
Webs e
1976:
155).
Lie .
kap anikas
y a
e as
pa adinimas,
pasi aikan is
pie y
Lie u oje
(LKZ
V
252).
Zymiai
daZnesnis
y a
kap onas
,, a inukas,
puspal is;
se méga,
pal as;
zieminis
$ a kas“.
Sis
d abuzis
minimas
XVI
a.
Lie u os
in en o iuose
(LI
251[43]).
RaS uose
pi mg
ka a
uZ iksuo as
apie
1620
m.
(SD
(1)50).Va oja
pie y
aukS aidiai,
be
pasi aiko
i
ki ose
Lie u os
a mése
(D skZ
138;
Kuli-
kauskiené
1990:
256;
LzZ
107;
S a inskiené
1968:
157;
LKZ
V
253;
A
P
51
zemel.).
Skolinys
y a
i
la iy
kalboje,
plg.
la .
ka ans
,,ilgas
seno inis
S a kas“
(LLVV
IV
81).
kuzijakas,
kuzij6kas,
kuziokas,
kuzjaké
,, umpas
S a kas
a
apsiaus as“,
plg.
lenk.
kozyjaka,
kazyjaka,
kazyaka
,, i Su inis
y iskas
d abuzis,
p imenan is
lie-
mene“.
Lenky
kalboje
papli o
XVI
a.
NeaiSku,
pe
kokiq
kalba
a éjo
j
lenku,
plg.
idu amZiy
lo .
casaca
,, oks
d abuzis“,
p anc.
casaque
,,apsiaus as,
palaidi-
nis“,
i .
casacca
,,apsiaus as,
du inys“,
isp.
casaca
,,s iuké“,
id. ok.a.
kasuge-
le,
kasuckel
,,a no as“
(i8
omany
kalby)
(S awski
III
26-7,
36;
Bo ejszo
1990:
147-8,
153).
Kai
ku iy
kalbininky
manymu,
Sis
pa adinimas
j
lie u iy
kalba
galejes
pa ek-
i
i§
okieciy
kalbos,
plg.
lie .
kuzas
(<
ok.
dial.
kus
,,p as as
d abuZis“,
Ry u
P isijos
ok.
kuz
,, umpas,
mazZas“)
i
lie .
j@kas
(<
ok.
Jacke
,, umpas
S a -
kas,
s iukeé“),
plg.
.p.
ok.
dial.
koz
jake
,,kelioninis
apsiaus as“
(Alminauskis
177;
Jana iciené
1992:
83).
Pa adinimas
andamas
D.
PoSkos
aS uose,
XIX
a.
Zodynuose
(N;
K;
K
II
336;
J).
Jj
a oja
aka y
ZemaiC¢iai
i
Siau és
Zemaiciai
k e ingiSkiai,
pasi aiko
pie y
Zemaiéiy
a niskiy
snek ose
(LKZ
VI
1017,
1018).
Da
gali
eik& i
lieme-
ne,
palaidine.
pancié ius
,,$ a kas“,
plg.
lenk.
pance z
,,Sa as“
(Ska dzius
1931:
155).
J
lenky
kalba
Zodis
a éjo
i$
okie¢iy
kalbos,
plg.
id. ok.a
panzi(e) ,
ok.
Pance
» .p.“,
galéjo
a pininkau i
Ceky
kalba,
plg.
s.
€ek.
pancie ,
panci
,, .p.“
(B iickne
156

1927:
393;
Bo ejszo
1990:
166).
S a ko
eikime
Zodis
e as
(D ;
LKZ
IX
328).
Siaip
i
lie u iy
kalboje
jis
eiskia
Sa qa
i
andamas
jau
XVI-XVIII
a.
aS uose
(DP
553;
ChB
304;
Q
379).
spancé ka,
spancie ka
,,S a kas“,
plg.
lenk.
spence ,
spence ka
,,s iuké“
(F a-
enkel
1955-1965:
859;
LKZ
IX
327,
328,
XIII
317).
Y a
Sis
pa adinimas
i
usy
kalboje,
plg. us.
cexcep
,, okia
s iuké“.
|
sla y
kalbas
pa eko
i8
anglu,
okie-
ciy
a
p anciizy
kalby,
plg.
angl.
spence ,
ok.
Spence ,
p anc.
spence
,, am
ik as
umpas
apsiaus as
a
8 a kas“.
Pa adinimas
kilo
i§
pa a dés
angly
poli-
iko
lo do
Dzo dzo
Dzono
Spence io
(Spence ,
1758-1834),
ku is
okj
d abuzZj
meégo
dé e i.
Miné ose
kalbose
pa adinimas
papli o
XVIII
a.
pabaigoje
—-
XIX
a.
idu yje
(Fasme
III
733;
B iickne
1927:
508;
Webs e
1976: 1118;
Klein
1966-1967:
1485;
Kluge
1957:
724;
Dauza
1954:
680).
Lie u iy
kalboje
s a ko
eikS’me
a ojamas
gana
e ai,
pasi aiko
pie y
auké-
aiciy
a méje.
DaZniau
jis
eiskia
liemene.
Tu i
§j
pa adinima
i
la iai,
plg.
la .
spence is
,liemené;
8 a kas“.
Cia
jis
pa eko
i
okieciy
kalbos
(Sehwe s
1953:
115,
207,
232;
ME
III
989;
EH
II
549).
Sa ackiné,
sa ackindkas
(hib .)
,,8a a kinis
8 a kelis“,
plg.
lie .
sa ackinis,-é
»I8
Sa ackos
pasili as“,
sa acka
,,p as as
pakulinis
audeklas
kelnéms,
s a kams,
ainis“,
i$
lenk.
sza aczek
,, okia
gelumbés
iigis;
p as a
suknelé
i
os
medzia-
gos“.
Pasi aiko
XX
a.
lie u iy
a8 y
kalboje
(V.K é ;
NdZ;
LKZ
XIV
513).
BALTARUSIZMAI
kulikas
,, umpa
udinélé,
’ a kelis“.
Kilmé
né a
isai
aiski,
be
eikiausiai
pasiskolin a
i8
bal a usiy
kalbos,
plg.
b us.
xyzéx
,,naminés
medziagos
s a kas“
(SBG
II
564).
Pasi aiko
Siau inéje
ilni8kiy
8nek os
dalyje
(LKZ
VI
831).
Da
plg.
la .
kujiks,
ku ka
,, y iskas
’ a kas“,
p is.
ku/iks
,,kapSiukas,
maiselis“.
Y a
lie u iy
kalboje
i
ku/iné
,,kumi iné
(pp .
kailiné)
pi s iné.
se méga
,,S a kas“,
plg.
s.
b us.
cepma a
,, als ie iskas
i su inis
d abuZis
i8
g ubaus
audeklo“
(F aenkel
1955-1965:
777;
Ska dzius
1931:
196;
LKA
I
145).
Pa adinimas
papli es
i
kai
ku iose
ki ose
sla y
kalbose,
plg.
lenk.
s/e migga,
us.
cepma a,
uk .
cepma a_,, .p.“.
Neaiskios
kilmés
Zodis.
Vieni
kalbininkai
mégina
jj
sie i
su
lie .
si mas,
ki i
—
su
idu amZiy
lo .
sca amangum
a
g .
OKapaL
go
_,, oks
d abuZis“,
esama
i
ki okiy
hipo eziy
(Fasme
III
609;
Bo ejszo
1990:
178).
S a ko
eik’me
a ojamas
Zemaiéiy
Snek ose
(LKZ
XII
431-2).
Tadiau
Zy-
miai
dazniau
Sis
Zodis
eiSkia
am
ik q
milinj
i su inj
d abuzj;
milinj
apsiaus a.
Sia
eik’me
pa adinimas
iksuojamas
lie u iy
aS uose
nuo
XVI
a.
(BB
1
Moz
3,21;
BB
Ez
26,16;
BP
II
194;
SD(3)
402;
Lex
71a;
K.Donel;
H;
R
235,
241;
MZ;
N;
J).
Sim ak 6ldis,
sim ak éldé,
sim ak aldeé
(hib .)
,,klos y as
mo e i8kas
d abu-
zis,
pp .
sijonas
a
S a kelis,
Sim aklos is“.
Re as
Zodis,
pasi aiko
XX
a.
aS y
157
kalboje
(LKZ
XIV
815).
SuSpOnas
,,pusi a kis“,
plg.
s.
b us.
xymawz
,,8 a kas;
puspal is“
(G ina ec-
kiené
1993:
176).
Fone iniai
paki imai
galéjo
a si as i
jau
lie u iy
kalbos
di o-
je,
plg.
seksmé
<
sekmé
(Zinke icius
1966:
196).
Lie u iy
kalboje
Sia
eik8me
e as.
Daznesnis
y a
susponis
,,d obinis
apsiaus as,
pap as ai
elkamas
an
kai-
liniy“.
Da
z .
Zipdnas.
RUSICIZMAI
éepanas
,,ziponas“.
Tai
nelabai
aiSkios
kilmés
zodis.
Galimas
daik as,
a éjo
pe
usy
kalba,
plg.
us.
dial.
azdx,
e a
,, oks
als ie iSkas
i su inis
d abu-
Zis“
(Dal’
IV
582,
589).
|
usy
kalba
Zodis
pa eko
i8
iu ky
kalby
(Fasme
IV
315).
Tiesa,
Sis
pa adinimas
a ojamas
y inése
usy
kalbos
a mése.
Ki as
a-
ian as
—
galbi
pa adinimg
eiké y
sie i
su
isai
ki okios
kilmés
us.
y dmaun,
b us.
xyiaH,
lenk.
zupan
,, .p.“.
Lie u iy
kalboje
jis
uz iksuo as
ik
XIX
a.
dainy
inkiniuose
(JR
58;
JV
718;
LKZ
II,
69).
eii ius,
p encius
,,ka isko
ki pimo
S a kas“,
plg.
us.
@pe y
,, .p.“
Zodi
u i
i
kai
ku ios
ki os
sla y
kalbos,
plg.
b us.
@paxy,
lenk.
encz
,, .p.‘
«.
Sis
pa adinimas
kilo
iS
I
pasaul.
ka o
angly
eldma Salo
Dzono
Den ono
F enco
(F ench,
1852-1925)
pa a dés
(Fasme
IV
207,
O.
T ubacio o
pas aba;
T pZ
(3)
169).
Lie u oje
okio
ipo
S a kas,
a éjgs
ka u
su
sa o
pa adinimu,
bu o
ypaé
populia us
XX
a.
III-IV
de&im me yje.
Zodis
a o as
daugelyje
Lie u os
ie y,
ypaé
Su alkijoje
bei
Dzukijoje
(Kulikauskiené
1970:
147;
Kulikauskiené
1990:
256;
G ina eckiené
1993:
164;
LKZ
II,
1184;
Zinke icius
1966:
151).
I§
sla y
kalby
pa adinimas
pa eko
i
j
la iy
kalba,
plg.
la .
bend .
encis,
la .
dial.
p encis,
p encs
,, .p.“
(Rekéna
1975:
465;
LLVV
II
546).
kupdika
,, umpas
ilnonis S a kas,
palaidinuke“,
plg.
us.
Snek.
Ky@a ixa,
@yda ixa
,, a inuké“.
Pa adinimas
y a
i
bal a usiy
kalboje,
plg.
xy@a ixa,, .p.“.
Neai&kios
kilmés
Zodis
(Fasme
IV
212;
ESBM
V
174).
Lie u iy
kalboje
e as
(JD
108;
LKZ
919).
Skolinj
u i
i
la iy
kalba,
plg.
la .
pupaska
,, .p.“
(Rekéna
1975:
466).
li éja,
Ji éja, li eja,
,, am
ik as
uni o minis
$ eico iy
a
liokajy
S a kas“,
plg.
us.
z#Bpez
,, .p.“.
|
usy
kalbq
Zodis
pa eko
i§
p anciizy
kalbos,
plg.
p anc.
li eé
,, .p.“,
s.
p anc.
/i ee
,,d abuzZis,
ku j
Seimininkai
duoda o
(j eikda o)
sa o
a nams“
<
p anc.
/ e ,,i eik i,
p is a y i“.
Tai
y a
eiksmazodzio
/ibé e
,lSlais in i*
duble as.
Toliau
kildinamas
i8
lo .
/ibe a e
,, .p.“,
libe
,,lais as“
(Fasme
II
492;
Klein
1966-1967:
899;
Dauza
1954:
440).
Pasi aiko
as y
kalboje
(NdZ;
LKZ
VII
632;
T pZ
(3)
293).
Zodis
papli es
i
kai
ku iose
ki ose
kalbose,
be
jau
miné y,
da
plg.
la .
di e-
Ja,
angl.
li e y,
ok.
Li ee
,, .p.“.
mundie a,
mundie a,
mundié ius,
mandie a,
mande a,
mundy as,
mundy-
us
,,ka ei io
a
Siaip
a nau ojo
uni o minis
S a kas“,
plg. us.
myHaup,
us.
dial.
ay zep,, .p.“
(F aenkel
1955-1965:
405).
J
usy
kalba
Zodis
a éjo
XVIII
a.
158
p adzioje,
galimas
daik as,
a pininkaujan
okie¢iy
kalbai,
plg.
ok.
Mon ie-
ung,
ok.
dial
mundie ung,,ka ei i8kas
S a kas“,
i8
p anciizy
kalbos,
plg.
p anc.
mon u e
,,(ka io)
ap anga“
(Dauza
1954:
484;
Fasme
III
9-10;
Kipa sky
1975:
134).
Pa adinimas
iksuojamas
XVIII
-
XX
a.
lie u iy
a8 y
kalboje,
a mése
da-
ba
jau
e as
(R
258;
MZ
345;
K;
LB
125;
JD
621,
1160,
1120;
JV
338;
BsO
82,
292;
KIpD
30;
NS
500,
507;
LKZ
VIII
406,
407)
Veikiausiai
jau
lie u iy
kalbos
di oje
a si ado
i
o ma
ma da as
,,8 a kas;
eilu é“
(LKZ
VII
820-1).
Da
plg.
mandi a,
mundu as.
Skolinj
u i
i
bend iné
la iy
kalba,
plg.
la .
mundie is
,, .p.“
(ME
II
667;
LLVV
V
290).
sa apOnas
,,suplySes
S a kas
a
pal as“,
plg.
us.
capa@a
,, oks
be anko is
usiy
mo e y
d abuZis,
panasus
j
suknele“.
|
usy
kalba
pa adinimas
a éjo
gana
seniai,
plg.
s.
us.
capagans,
pe
iu k.
sa ap(/)
i8
pe sy
kalbos,
plg.
pe s.
se apa
»ga bingi
d abuZiai“,
da
plg.
g .
0
qpamic
(Fasme
III
561).
Lie u iy
kalboje
’ a ko
eikSme
a ojamas
e ai
(Ds;
LKZ
XII
150).
Daz-
niau
pasi aiko
sa a anas
,, oks
be anko is
d abuzis,
panasus
j
suknele“.
Tokia
eikSme
jis
a ojamas
i
kai
ku iose
la iy
a mése,
plg.
sa apanc(Rekéna
1975:
457).
se ukas,
sa ukas
,,d ieilis
$ a kas,
su du as“
plg.
us.
dial.
cep yx,
us.
ciopTyK
(Dal’
IV
178)
,, .p.“.
Pa adinimas
papli es
i
kai
ku iose
ki ose
kalbose,
plg.
lenk.
su du ,
b us.
cypay ,
alb.
su uké,
um.
su uc,
angl.
su dou .
Zodis
pasiskolin as
iS
p anc izy
kalbos,
plg.
p anc.
su ou
,,apsiaus as,
i gu inis
d a-
buzis“
(B iickne
1927:
526;
Buck
1949:
420;
Fasme
IIT
823).
Tai
p anc iziskos
kilmés
Zodis,
pazodziui
su ou
,, i 8
isko“
<
su
,,an ,
i s“
+
ou
»ViSas,
iskas“
(Dauza
1954:
693;
Klein
1966-1967:
1548).
Lie u iy
kalboje
miné ieji
a ian ai
a ojami
e ai
(Auk,
RS;
LKZ
XII
168,
433).
Sa ikas
uz iksuo a
XIX
a.
pab.
(LB
215).
Zymiai
dazniau
pasi aiko
su -
du as
,,
smaug as,
su
ilgais
sk e nais
y i8kas
i su inis
d ieilis
d abuZis“.
Jis
pa-
pli es
a
ben
pasi aiko
daugelyje
Snek y
(LKZ
XIV
210;
LzZP
179;
Mas ony é
1970:
121;
A
P
113).
NEAPIBREZTIEJI
SLAVIZMAI
kapo a
,,S a kas,
palaidinis“,
plg.
lenk.
kapo a,, oks
i su inis
d abuzis“,
b us.
xamo a
,, i su inis
d abuzis;
S a kas“.
|
bal a usiy
kalba
a éjo
i8
lenky
kalbos.
Lenky
kalba
pa adinima
XVIa.
pasiskolino
i8
p anciizu,
plg.
S.p anc.
capo ,
p anc.
capo e
,,apsiaus as
su
gob u u;
mo e iskas
gal os
apdangalas“:
cape
»ap-
siaus as“,
gau o
iS
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
cappa
,,apsiaus as“
(S awski
II
58-9;
Bo ejszo
1990:
147;
ESBM
IV
253;
Fasme
II
187;
Dauza
1954:
139;
Kluge
1957:
349).
Skolinj
a oja
Si in i8kiai
bei
u eni8kiai
(LKZ
V
242).
Ge iau
Zinoma
eiké-
meé
y a
,,sil as
i su inis
d abuzZis“.
ku a
,, umpas
S a kas;
mo e iSkas
S a kelis“,
plg.
lenk.
ku a,
s.
b us.
xyp a
159
,» umpas
i su inis
d abuzis“
(Ska dZius
1931:
116).
Zodj
u i
i
kai
ku ios
ki os
sla y
kalbos,
plg.
us.
Kyp7a,
uk .
Kyp a_,, .p.“.
Manoma,
jog
j
y y
sla y
kalbas
a éjo
pe
lenky
kalbq
iS
idu amZiy
lo yny
kalbos,
plg.
lo .
cu us
,, umpas*.
Lenky
kalba
zodj
ga o
XVI
a.,
galimas
daik as,
kad
a pininké
bu o
eng y
kalba,
plg.
eng .
ku a
,, umpas“ (B iickne
1927:
284;
S awski
III
413-4;
Bo-
ejszo
1990:
155;
ESBM
V
170;
Fasme
II
429-430).
Taciau
j
usy
kalba
Zodis
ka ais
galéjo
pa ek i
i
ki ais
keliais,
plg.
lezg.
Au
,, umpi
kailiniai“,
ose .
ku e
,,be’me as
( oks
y y
i
mo e y
d abuZis)“
i
k .
(Abae
I
609-610;
Fas-
me
II
430,
O.
T ubacio o
pas aba).
Lie u iy
as y
kalboje
Zodis
pi ma
ka a
uz iksuo as
1642
m.
K.
Si ydo
zo-
dyno
leidime
(SD
(3)
144).
Pa i
ealija
minima
jau
XVI
a.
Lie u os
in en o iuo-
se
(510{2]).
Tai
gana
e as
pa adinimas
(Uzy;
N;
[K];
LKZ
VI
973,
979).
Daz-
niau
pasi aiko
Xu ka
,,s iuké;
kailiniai;
palaidinuke“.
libe ija
,,li éja“,
plg.
lenk.
/be ia,
us.
mH6epuz
,, .p.“.
J
Sias
sla y
kalbas
pa adinimas
eikiausiai
a éjo
pe
n.
okieciy
aukS aiciy
kalba,
plg.
ok.
Lib(e) ei
iS
ispany
kalbos,
plg.
isp.
/b ea
,, .p.“
(Fasme
II
429;
B iickne
1927:
298).
Pasi aiko
XIX-XX
a.
as y
kalboje
(LKZ
VII
398).
Da
Z .
/i éja.
ma ina ka,
ma/ind ka,
manind ka,
mananda ka
,, y iskas
S a kas;
ilgas
y i8-
kas
S a kas“,
plg.
lenk.
ma yna ka
,,8 a kas“,
b us.
Maps HapKa
,,S a kas;
pus-
pal is“.
J
bal a usiy
kalba
pa adinimas
a ejo
i§
lenky
kalbos
(ESBM
VI
242;
SBG
III
38-9).
Lenk.
ma yna ka
pada y a
i§
ma yna z
,ju ininkas“,
kilusio
iS
lo .
ma inus
,,ja os,
ja inis“
(Ka lowicz
II
890;
Do oszewski
IV
481).
Lie u iy
a mése
gana
dazZna
disimiliacija,
kai
i§
d iejy
pi masis
keiciamas
1
Ypaé
ai
biidinga
s e imiems
Zodziams,
plg.
a/mide is
,, iuk’mas“
<
a mide-
ws,
kalika i a
<
ka ka u a,
le ol e is
<
e ol e is
(Zinke icius
1966:
172).
Tokiu
bidu
a si ado
i
o ma
ma/ind ka.
Pasi aiko
a eju,
kai
pi masis
keicia-
mas
7,
plg.
an ilé ija
<
a ilé ija,
dezen y as
<
deze y as
(Zinke icius
1966:
172).
Taip
a si iko
i
su
o ma
manind ka.
Pa adinimas
pasi aiko
daugelyje
y y
bei
pie y
Lie u os
ie y
(LKZ
VII
797;
LzZ
155;
LzZP
193;
Kulikauskiené
1971:
168;
S a inskiené
1968:
155;
Miliu-
iené
1989:
155;
G ina eckiené
1993:
168).
nazu ka
,, umpas
mo e iSkas
S a kas
a
a inuké“,
plg.
lenk.
na zu ka
,,be-
anko is
apsiaus as,
pele ina“
(F aenkel
1955-1965:
488),
b us.
Haxy xa,, um-
pas
i Su inis
d abuZis;
S a kelis,
s iukée;
palaidiné“.
Tai
lenkiSkos
kilmés
Zodis,
plg.
na zucac
,,uzsimes i,
ap(si)siaus i“
(Ka owicz
III
156).
Kiek
daznesné
Sio
Zodzio
eikSmé
y a
,,palaidinuké“.
Viena
a
ki a
eikSme
jis
a ojamas
be eik
isose
Lie u os
a mése,
gal
ik
i8sky us
aka y
aukS ai-
Cius
(LKZ
VIII
595;
S a inskiené
1968:
154;
Mas ony é
1964:
146;
Miliu iené
1989:
153;
Bd
157).
pale élis
(hib .)“mo e iskas
S a kelis“,
plg.
lie .
pa/e as,
pdl as
,,ilgas
s o es-
nés
medzZiagos
i su inis
d abuzis,
apsiaus as“
iS
lenk.
pa/ o,
pale o
,,pal as“
a
b us.
zami o.
(F aenkel
1955-1965:
534;
Sabaliauskas
1990:
249).
J
sla y
kalbas
160
a.
pab.
—
XX
a.p .,
iSsky us
éliau
jau
i
S a ko
eik8me
a o a
inycial
(XV1
a.
pab.)
i
sa kas
(XVII
a.).
6
i§
jy
pa eikiami
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne
(1993),
aciau
bend inéje
kalboje
S a ka
eiSkia
anaip ol
ne
isi:
apsiaiis as,
palaidinis,
puss a kis,
S a kas,
inyciai,
umpikes.
Skoliniai
ski s omi
pagal
ai,
i§
kokios
kalbos
a éjo.
Kai
ku ie
a mése
a o-
jami
daznai,
ki i
—
isai
e i.
Ras a
30
sla izmy
(jskai omi
i
hib idai),
10
ge ma-
nizmy,
3
skoliniai,
a imi
a p au iniams
Zodziams.
Pas a ieji
j
lie u iy
kalba
a éjo
gana
neseniai
i
sudé inga
bi y
nus a y i,
i8
kokios
konk edios
kalbos.
6
pa adinimy
kilmé
neai&ki.
RaS uose
skoliniai
p adé i
a o i
gana
anks i:
pan-
clé ius,
se méga
—
XVI
a.
pab.,
kap onas,
ziponas,
ku a
—
XVII
a.,
kedelys
—
XVIII
a.
p .
Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne
iksuojami
ik
4
s e imos
kilmés
zodziai:
akas,
se méga,
smOkingas,
Zaké as.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Abae
I:
A6aes
B.U.
Hc opuxo-2 umoz0 m eckun
cIOBapb
OCETHHCKOIO
S3BIKA.
Mocxsa,
Jlenuu pay:
M3qa ensc so
Akanemuu
Hayx
CCCP,
1958.
T.
1.
Alminauskis
K.I:
Die
Ge manismen
des
Li auischen.
Die
Deu schen
Lehnwo e
im
Li auischen,
Kaunas,
[1934].
A
P
—-
Hc opuxo-s no padu eckuh
a iac
[Ipubéan uxu.
Oxexaa,
Pu a:
3una ue,
1986.
B-B odowskij
J.
Lexicon
Ge manico-Li h anicum
e
Li h anico-Ge manicum
.Rank ag-
inis
okie¢iy-lie u iy
kalby
Zodynas,
du
omai,
apie
1740
m.
J.Bal -
Juozas
Bal uSis
(1909-1991),
jo
as ai.
BB
—
Biblia
a ai
es i
wissas
Schwen as
Rasch as
Lie uwischkai
pe guldy as
pe
Jana
B e -
k
un
4q
Lie uwos
Plebong
Ka aliaucziuie.
(1590
m.
ank as is).
Bd -Jablonskis
I.
Bud iy
kaimas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
Biel eld
H.
H.
1970:
Die
bal ischen
Lehnwo e
und
Relik wo e
im
Deu schen.
—
Donum
Bal icum,
S ockholm.
Bo ejszo
M.
1990:
Nazwy
ubio éw
w
jezyku
polskim
do
oku
1600,
Poznan:
Wydawnic wo
Naukowe
UAM.
BP
—
Pos illa
a ai
es i
T umpas
i
P as as
Ischguldimas
Euangeliu..Pe
Jana
B e kuna
.-Ka aliaucziuie...1591.
I
i
II
dalis.
B and
J.
A.
1702:
Raysen
du ch
die
Ma ck
B andenbu g,
P eussen,
Chu land,
Lie land,
Plessco ien,
G oss-Nauga dien,
Twee ien
un
Mosco ien,
Wesel.
B ickne
A.
1927:
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
K akéw:
Wiedza
Powszechna.
BsO
—
Ozkabaliy
dainos.
Su inko
J.Basana iéius.
Shenandoah,
Pa.
1902
m.
T
1-2.
(Skai menys
odo
dainos
nume i.)
Buck
C.D.
1949:
A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P incipal
Indo-Eu opean
Langu-
ages,
Chicago:
The
Uni e si y
o
Chicago
P ess.
Buga
K
LIIl:
Rink iniai
as ai,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1958-1961.
C
I-III
-
Cla is
Ge manico-Li huana.
(Bu .
Ka aliauéiaus
a chy o
d iejy
omy
ank ai is,
pa a-
Sy as
1673-1701
m.).
ChB-Kudzinowski
Cz.
Biblia
li ewska
Chyli iskiego.
Nowy
Tes amen .
T.
3.
Indeks,
Poznan:
Pozna iskie
Towa zys wo
P zyjacié
Nauk,
1964.
S.
Ciu l
-
So ija
Ciu lioniené-Kyman ai é
(1886-1958),
jos
a8 ai.
D-
S.Daukan o
Dajnes
Ziamaj iu...
Pe opilie
1846.
(Skai menys
odo
dainos
numeyj.)
DalJ- I :
Tans
B.
TozxKossu
caobapb
-4,
Mocxsa:
Tocyyapc peHHoe
M3qaTebCTBO
MHOCTpaHHBIX
HW
HallMOHaJIbHBIX
CloBapei ,
1955.
Dauza
A.
1954:
Dic ionnai e
é ymologique
de
Ja
langue
anSaise,
Pa is:
Lib ai ie
La ousse.
167

K.Donel
-
Ch is ian
Donali ius.
Li auische
Dich ungen...
he ausgegeben
on
G.
H.FNesselmann,
K6nigsbe g,
1869.
Do oszewsky
W.I-XI:
S ownik
jezyka
polskiego
1-11,
Wa szawa:
Pa is wowe
Wydawnic-
wo
Wiedza
Powszechna,
1958-1969.
DP
—
Pos illa
Ca holicka...
Pe
Kunigg
Mikaloi
Da kszq...
Wilniui...1599.
D skZ
—
Nak iniené
G,
Paulauskiené
A,
Vi kauskas
V.
D uskininky
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1988.
DinZ
—-Vi kauskas
V.
Siau és
y y
dinininky
snek y
Zodynas,
Vilnius
:
Mokslas,
1976.
DZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
Endzelins
J.
1943:
Senp isu
aloda,
Riga:
Uni e si a es
apgads.
EH
J-Il-Endzelins
J,
Hauzenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.
Miilen-
bacha
La ieSu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga:
Kul ii as
onda
izde ums,
1934-
1946.
ESBM
I-IV
-
9 amaza igns:
c ojHik
OemapycKal
Mops
—4,
Mixcx:
Hasyxa
i
ToxHika,
1978-1988.
Fasme lI-IV:
—
®acmep
M
.
S umonxo nyecKui
cioBapb
pyccKo o
#3bIKa
1-4,
Mocxsa:
IIpo pecc,
1964-1973.
F aenkel
E.
1955-1965:
Li auisches
e ymologisches Wé e buch,
Heidelbe g-Gd ingen
:
Ca l
Win e
Uni e si a s e lag.
F ischbie
H.
LI:
P eussisches
Wé e buch.
1-2,
Os -
und
Wes p eussische
P o inzialis-
men
in
alphabe ische
Folge,
Be lin:
Ve lag
on
Th.
Ch .
F .
Enslin,
1882-1883.
Glagau
O.
1970:
Lie u ininky
bui is
i
bidas.—
Lie u ininkaz,
Vilnius:
Vaga,
228-255,
446-
447.
G ina eckiené
E,
1993:
Sal iniy
snek os
eks ai.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
30,
134-180.
G ina eckiené
E.
1995:
Li uanizmai
Sal iniy
kaimo
bal a usiy
snek oje.
—
Die eniskés,
Vilnius:
Min is,
467-495.
Gui aud
P.
1971:
Les
mo s
e ange s,
Pa is:
P esses
Uni e si ai es
de
F ance.
Guze iéii é
R.
1991:
Lie u os
bajo ijos
kos iumas
bend aeu opie iskos
kul i os
kon eks-
e
(1830-1863
m.).
—
Li uanis ica,
3(7),
3-22.
H
-
Vocab ia i m
Li h anico-Ge manicum
e
Ge manico-Li h anicum.
Da in
alle
im
Neuen
Tes amen
und
Psal e
be indliche
Wé e
nach
dem
Alphabe
en hal en
sind...
Ausge e ige
on
F iede ich
Wilhelm
Haack...
zu
Zei
Docen e
im
Li hauischen
Semina io
zu
Halle.
Halle,
1730.
I
-
Lau ynas
I inskis
(1811-1881),
jo
as ai.
J
-—
Ju oscxu
cnopaps
A.
0
uke
BM
4a
Cb
TOMKOBaHieMb
CJIOBb
Ha
PYCCKOMb
HM
IIOJIbCKOMb
s3bikaxb.
Toms
I,
sam.
1,
CI16,
1897;
ppm.2,
CII6,
1904,
sam.
3
( oma
II- o,
Bam.
1),
Me po pags,
1922.
Jana iéiené
J.
1992:
Zemaiciy
Naumiescio
lie u ininkai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
JD
—
Lié i iskos
déjnos
uz a’y os
pa
An
4nq
JuSk
é iée
1-3,
Kazané,
1880-1882.
(Skai menys
odo
dainos
nume j.)
JR
-
S o biné
éda
Velunyciu
Lié u iu
su asy a
pa
An anga
Ju&Ské icée,
Kasanp,
1870.
JV
-
Lie a iskos
s o binés
d4jnos,
uz asy os
pa
An anqa
Ju&ké ice
i
i8spaudin os
pa
J6nq
Juské iée,
Pe opylé,
1883.
(Skai menys
odo
dainos
nume j.)
K,
(K]
-
Ku scha
EF
Li auisch-deu sches
Wo e buch,
Halle,
1883
([
]
dedama
p ie
Zodziu,
ku iy
ik umu
Ku Sai is
abejoja).
KI-II-Ku scha
E
Deu sch-li auisches
Woé e buch
1,
2,
Halle:
Ve lag
de
Buchhandlung
des
Waisenhauses,
1870,
1874.
Kagaine
LIll:
Kagaine
E.,Rage
S.
E gemes
izloksnes
a dnica
1-3,
Riga:
Zina ne,
1977-1983.
Kapele is
K.
1970:
Kaip
senieji
lie u ininkai
gy eno.
—
Lie u ininkai,
Vilnius:
Vaga,
339-
168
436.
Ka owicz
I-VUlI:
Ka owiczJ.,
K y iski
A,
Niedzwiedzki
W.
S ownik
jezyka
polskiego
1-8,
Wa szawa,
1900-1927.
Ka ulis
K.I-I:
La wesu
e imologijas
a dnica
1-2,
Riga:
A o s,
1992.
KB
—
Bei age
zu
Kunde
de
li auischen
Sp ache,
on
F ied ich
Ku scha ...
E s es
He .
Deu sch-li auische
Ph aseologie
de
P aéposi ionen,
Konigsbe g,
1843.
—
Zwei es
He .
Lau -
und
Tonleh e
de
li auischen
Sp ache,
K6nigsbe g:
Ve lag
de
Ha ungschen
Ho buchd ucke ei,
1849.
Kipa sky
V.
1975:
Russische
his o ische
G amma ik.
Bd.
3.
En wicklung
des
Wo scha zes,
Heidelbe g:
Ca l
Win e
Uni e si a s e lag.
Klein
E.
1966-1967:
A
Comp ehensi e
E ymological
Dic iona y
o
he
English
Language,
Ams e dam;
London,
New
Yo k:
Else ie
Publishing
Company
.
KlpD
—
Klaipédiskés
dainos.
Su inko
Jonas
PakalniSkis.
[leido
A.
B uoiis,
Vilnius,
1908.
(Skai menys
odo
dainos
nume j.)
Kluge
F.
1957:
E ymologisces
Wo e buch
de
deu schen
Sp ache,
Be lin:
Wal e
de
G uy e
&
Co.
V.
K é -
Vincas
K é é-Micke icius
(1882-1954),
jo
as ai.
Kulikauskiené
V.
1970:
Audiniai
i
d abuziai.
—
E z ilkas,
Vilnius:
Min is,
138-148.
Kulikauskiené
V.
1971:
Vy y
d abuiZiai.
-
Dub ciai,
Vilnius:
Min is,
165-173.
Kulikauskiené
V.
1990:
Vy y
d abuziai;
Miliu iené
M.
Mo e y
d abuziai.
—-
Kudi kos
Naumies is,
Vilnius:
Min is,
254-261, 261-347.
KZ-
Ku Sai is
A.
Lie u iskai- okiskas
Zodynas...
1-4,
Go ingen:
Vandenhoeck
&
Rup ech ,
1968-1973.
Lauéi e
J.
1982:
Jlayno e
10.
C osaps
6a TH3MoB
B
C/IaBSHCKHX
A3b1Kax,
Jlenwu pan:
Hayxa.
Laumane
B.
1986:
Lejasku zemes
leksika
J.
Langija
a dnica
(1685).
—
Dialek alas
leksikas
Jau ajumi,
S.
2,
Riga,
139-159.
LB
-
Li auische
Volksliede
und
Ma chen
aus
dem
p eussischen
und
dem
ussischen
Li auen,
gesammel
on
A.
Leskien
und
K.
B ugmann,
S assbu g:
Ve lag
on
Ka l
J.
T iibne ,
1882.
LEB
-
Lie u iy
e nog a ijos
b uoZai,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
lei-
dykla,
1964.
Lex
—
Lexicon
Li huanicum.
Pa engé
V.
D o inas,
Vilnius:
Mokslas,
1987.
(Rank aS inis
XVII
a.
okieciy-lie u iy
kalby
zodynas.)
LI
-
Js o ijos
a chy as
1.
XVI
amZziaus
Lie u os
in en o iai
/
su inko
K.
Jablonskis,
Kaunas,
1934.
LKA
I-
Lie u iy
kalbos
a lasas1,
Vilnius:
Mokslas,
1977.
LKZ
L-U,-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-2,
Vilnius:
Min is,
1968-1969.
LKZ
II-XVI
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
3-6,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i-
os
leidykla,
1956,
1957,
1959,
1962;
7-9:
Min is,
1966,
1970,
1973;
10-15:
Mokslas,
1976,
1978,
1981, 1984, 1986,
1991;
16:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995.
LLVV
I-VII:
La iesu
li e a as
alodas
a dnica
1-7,
Riga:
Zina ne,
1972-1989.
LVV
-
La iesu
alodas
a dnica,
Riga:
A o s,
1987.
LzZ
-
Pe auskas
J.,
Vidugi is
A.
Laziny
a més
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas,
1985.
LzZP-
Vidugi is
A.
Pe auskas
J.
“Laziiny
a més
Zodyno
“
papildymai.
—
L e u iy
kalbo y os
klausimai.
T.
29,
Vilnius, 1991,
160-203.
M-MieZinis
M.
Lie u iszkai-la iszkai-lenkiszka - usiszkas
Zodynas,
Tilzéje
1894.
Machek
V.
1968:
E ymologicky
slo nik
jazyka
Ceského,
P aha:
Academia.
Ma ge is
A.
1956:
Ame ikos
lie u iai
i
angliskyjy
skoliniy
Zodynas,
1872-1949,
Chicago.
Mas ony é
M.
1961:
Dziikijos
mo e y
d abuziai
XIX
a.
an ojoje
puséje
—
XX
a.
p adZioje.
—
I§
le u iy
kul i os
is o ijos
3,
173-189.
Mas ony é
M.
1964:
Zemai ijos
mo e y
d abuziai
XIX
a—
XX
a.
p adzioje.
—
Js
/e u iy
169
kul i os
is o ijos
4,
141-155.
Mas ony é
M.
1970:
Ap anga.
-
Panemuniy
dziikai,
Vilnius:
Min is,
120-130;
142-143.
ME
I-IV-
K.Miilenbacha
La iesu
alodas
a dnica.
Redigéjis,
papildinajis,
u pinajis
J.Endzelins
1-4,
Riga:
Kul i as
onda
izde ums,
1923-1932.
Miliu iené
M.
1989:
T adiciniai
d abuziai.
-
Ge écias,
Vilnius:
Min is,
151-156.
Mi
-
Mi eilungen
de
Li auischen
Li e a ischen
Gesellscha .
Bd.
1-6,
Heidelbe g,
1883-
1912.
Mz-
Maiz ydas.
Seniausieji
lie u iy
kalbos
paminkla
iki
1570
me ams.
Spaudai
pa ipino
Ju gis
Ge ulis,
Kaunas:
S ie imo
minis e ijos
leidinys,
1922.
MZ-
Mielcke
Ch.G.
Li auisch-deu sches
und
Deu sch-li auisches
Wé e Buch...
Kénigs-
be g:
Im
D uck
und
Ve lag
de
Ha ungschen
Ho buchd ucke eh,
1800.
N-
Nesselmann
G. H.
FE
Wéo e buch
de
Li auischen
Sp ache,
Konigsbe g:
Ve lag
de
Geb iide
Vo n age ,
1851;
N
su
dainos
nume iu
—
Li auische
Volksliede
gesam-
mel ,
k i isch
bea bei e
und
me isch
iibe se z
on
G.
H.
K
Nesselmann,
Be lin:
Fe d.
Diimmle s
Ve lagsbuchhandlung,
1853.
NdZ
-
Niede mann
M,,
SennA,
B ende
F,
Salys
A.
Lie u iy
asomosios
kalbos
Zodynas
1-5,
Lie u iSkai- okiska
dalis,
Heidelbe g:
Ca l
Win e
Uni e -
si a s e lag,
1932-1961.
Nide le
L.
1956:
Hugepne
JI.
C apsucKue
zpesuoc u,
Mocxsa:
U3naTe bcTBO
MHOCTpaHHOn
sJIMTepa ypbl.
NS
-
Lie u iy
dainos
i
giesmés
Siau - y inéje
Lie u oje
D .
A.R.Niemi
i
kun.
A.Sa-
baliausko
su ink os—
Annales
Academize
scien ia um
Fennicae.
Se .
B,
6
(1911).
(Skai menys
odo
dainos
nume j.)
Ox o d
1985:
The
Ox o d
Dic iona y
o
English
E ymology.
Edi ed
by
C.T.
Onions,
Ox o d:
A
he
Cla endon
P ess.
Palionis
J.
1967:
Lie u iy
Ii e a i iné
kalba
XVI- XVII
a.,
Vilnius:
Min is.
P ei e
1993:
E ymologisches
Wo e buch
de
Deu schen...
du chgesehen
und
e ganz
on
Wol gang
P ei e ,
Be lin:
Akademie
Ve lag.
P iéinauskai é
A.
1977:
D abuZiy
i
jy
de aliy
pa adinimai.
—
Ka/bos
kul i a.
Sas.
32.
P.
41-44.
Q-K auzés
( adinamasis)
zodynas.
(Bu .
Ka aliauciaus
a chy o
ank aS inis
okie¢iy-
lie u iy
kalby
XVIII
a.
Zodynas).
R
-
Ruhig
P.
Li auisch-deu sches
und
deu sch-li auisches
Lexicon,
Kénigsbe g:
D uck s
und
e leg s
I.
H.
Ha ung,
1747
(su
I
dalies
i
puslapio
nuo oda,
kai
Zodis
paim as
ne
i§
abécélinés
eilés).
R
su
puslapio
nu odymu
—
Deu sch-Li auisches
Lexicon.
Rekéna
A.
1975:
Ama niecibas
leksika
dazas
La gales
dien idu
izloksnés
un
as
saka i
a
a bils osajiem
nosaukumiem
sla u
alodas,
Riga:
Zina ne.
Sabaliauskas
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas.
SBG
I-V
-—
C oyxix
benapyckix
apopaK
MajHo Ha-saxoqHaAn
Bemapyci
i
se
ma pani ia
-5,
Mincx:
Habyxa
i
ToxHika,
1979-1986.
Sch ade
O.
I-II:
Reallexikon
de
indoge manischen
Al e umskunde.
2.
Au l.,
h sg.
on.
A.
Neh ing
1-2,
Be lin,
Leipzig;
G uy e ,
1917-1923.
SD
-
Dic iona i m
i m
ling a m...C
ons an ino
Szy wid...Vilnae...
(SD(1)
Zodyno
pi masis leidimas
(apie1620),
SD(3)
Zodyno
e¢iasis
leidimas
(1642).)
Sehwe s
J.
1953:
Sp achlich-kul u his o ische
Un e suchungen
o nehmiich
ibe
den
deu -
schen
Ein luss
im
Le ischen,
Be lin:
In
Kommission
bei
O o
Ha assowi z
Wies-
baden.
LSimon
-
I.
Simonai y é
(1897-1978),
jos
as ai
Ska dzZius
P.
1931:
Die
sla ischen
Lehnwo e
im
Al li auischen.
—
Jau a
i
Zodis
7,
1-252.
S awski
F.
I-V:
S own k
e ymologiczny
jezyka
polskiego
1-5,
K akéw
:
Nak adem
Towa -
zys wa
Mi osnikéw
Jezyka
polskiego,
1952-1985.
SPI-Il
-
Sy wids
Punk ay
sakimu
(Punk y
kaza ).
1,
1629;
2,
1644...
on
D .
F anz
170
Spech ,
Go ingen:
Vandenhoeck
&
Rup ech ,
1929.
S nD
-
Daynas
Zemaycziu
su ynk os
y
yzdu as
pa
Symona
S
ane
wicze
Mokslynynka
Ly e a u as
y
G aZiuju
P y i ymu.
Wylniuje
Spaus uwej
B.
Neumana
Me uose
1829.
S a inskiené
A.
1968:
D abuziai—
Die eniskeés,
Vilnius:
Vaga,
146-158.
Sanskij
Ll:
Waucxun
H.
M.
I moso n ecku
c opaps
pyccKo o
9351Ka
1-2,
Mocxsa:
M3qa e bc Bo
Mockoscxo o
YHusepcn e a,
1963-1982.
(Tom
2
nox.
pen.
H.
M.
Iancxo o)
T pZ
(1)
—
Ta p au iniy
zodziy
Zodynas.
Red.
J.
Ziugzda.
[Kaunas]:
Spaudos
ondas,
1936.
T pZ
(3)
—
Ta p au iniy
zodziy
Zodynas.
A s.
Red.
V.
K ie kauskas,
Vilnius:
Vy iausioji
encik-
lopedijy
edakcija,
1985.
T ubaée
1-19:
D umomzo uyeckuh
c1oBapb
CABAHCKHX
135IKoB.
Won.
pen.
O.
H.
Tpy-
6a4ueBa,
Mocxsa:
Hayxa,
1974-1993.
U bu is
V.
1981:
Bal y
e imologios
e iudai,
Vilnius:
Mokslas.
U bu is
V.
1969:
Senosios
lie u iy
kalbos
sla izmai.
—
Bal is ica,
5(2),
154-155.
V ies
J.
1971:
Nede lands
e ymologisch
Woo denboek,
Leiden.
Webs e
1976:
Webs e ’s
New
Collegia e
Dic iona y,
Sp ing ield:
A
Me iam
Webs e .
Zinke iéius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Zinke iéius
Z.
I-VI:
Lie u iy
kalbos
is o ija
1-4,
Vilnius:
Mokslas;
5-6:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1984-1994.
KITOS
SANTRUMPOS
a.
—
aukS aiciy
ai .
—
ai iy
b us.
—
bal a usiy
bulg.
—
bulga y
éek.
—
éeku
dial.
—
a minis
hib .
—
hib idas
i .
—
i aly
ku Sinink.
—
ku Sininky
la .
—
la iy
lenk.
—
lenky
lie .
—
lie u iy
lo .
—
lo yny
plg.
—
palygink
us.
—
usy
s.
—
senoji
sl.
—
sla y
uk .
—
uk ainieciy
eng .
—
eng y
id.
—
idu io
ok.
—
okieciy
zemeél.
—
zemélapis
zem.
—
zemaiciy
Vie o a dziy
san umpos
kaip
LKZ.
171
COAT
NAMES
IN
THE
LITHUANIAN
LANGUAGE
Summa y
This
a icle
deals
wi h
he
lexical-seman ical
subg oup
o
he
names
o
coa .
Mo e
han
60
o
hem
may
be
ound
in
Li huanian
(phone ical
a ian s
a e
e en
mo e
abundan ).
A
coa
as
a
clo hing
i em
appea ed
only
in
19 h
cen u y,
ha
is
why
i s
names
we e
mos ly
names
o
o he
simila
clo hing
i ems.
Because
o
ha
names
deno ing
coa
may
ha e
se e al
meanings.
Only
one ou h
o
hese
names
a e
o
Li huanian
o igin.
The
gene al
name
o
his
a icle
o
clo hing
is
s a kas
,,coa “.
I
is
ound
in
La ian
as
well
(s a ki).
Pe haps
his
wo d
is
o
Bal o-
Sla ic
o igin.
I
was
i s
eco ded
in
17
cen u y
(i s
a ian
Sa kas
).
The e
a e
no
mo e
neu al
names
o
Li huanian
o igin.
The
o he s
a e
conno a ed
seman ically
o
s ylis ically.
One
o
hem
—
inyciai
,,linnen
o e coa ;
linnen
coa “
—
appea ed
in
he
w i en
language
by
he
end
o
he
16 h
cen u y.
Fi e
names
a e
used
in
S anda d
Li huanian.
The
bo owings
a e
subdi ided
acco ding
o
he
language
hey
came
om.
30
bo owings
came
om
Sla ic
(kap 6nas,
Ziponas,
ku a
e c.),
8
om
Ge man
(kuzas,
ki elis,
ma i elis
e c.).
Some
o
hem
we e
adop ed
in
Li huanian
a he
long
ago
(pancié ius,
se méga
-
16 h
cen u y,
kap onas,
Ziponas,
ku a
-
17 h
cen u y),
bu
mos
o
hem
a e
known
only
in
some
Li huanian
dialec s
o
ound
in
some
w i ings.
Only
4
bo owings
a e
used
in
S anda d
Li huanian.
172