LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Dai a
MURMULAITYTE
VEIKSMAZODINIAI
GALUNES
-a
VEDINIAI
SINCHRONINIU
IR
ISTORINIU
POZIURIU
1.Vediniy
san ykiai
su
pama iniais
eiksmaZodZiais
1.1.
I
DLKZ
enkan
eiksmaZodinius
galiinés
-a
edinius,
nus a an
da y-
bos
opozicijas
i
pama inius
ZodZius,
ado au asi
daba ineje
kalboje
gy uo-
jandiais
da ybos
san ykiais
(ne
Zodziy
kilme),
y.
da bo
objek as
y a
ediniai,
iSlaike
da ybos
y§j
su
sa o
pama iniais
ZodZiais.
Pi miausia
j
y inéjamy
Zodziy
bi ]
nepa eko
kadaise
ENG
ediniai,
ku iy
pama iniai
ZodZiai
y a
iSnyke,
p z.,
deja
:
*
die i
(BEE
56 )'.
Daba
ediniais
nelaikomi
i
okie
bend inés
kalbos
zodziai,
ku ie
emiasi
Siuo
me u
e ai
a -
ojamais,
ik
senuosiuose
aS uose
andamais
Zodziais
a ba
a mybemis.
An ai
daik a a dis
banga
kiles
i8
bi ig
,,jsigalé i“
(Biiga
II
397,
LEW
34,
LKL
203).
Taéiau
DLKZ;
82
bi ig i
1.
,,isigalé i,
jsisené i“;
2.
,,a sigany i*
pa eik as
kaip
a mybé,
uo
a pu
banga
—
placiai
Zinomas
bend inéje
kalboje.
Tad
sinch o-
niniu
poZid iu
pas a asis
y a
ne
edinys,
o
pap as asis
Zodis
(plg.
Akc
33).
1.2.
Ka ais
daba iné
kalba
y a
i8laikiusi
pama inius
ZodZius
i
as
eiks-
mes,
ku iomis
émési
edinys,
a¢iau
pas a asis
seman iniu
poZiii iu
daba
y a
labai
nu oles
nuo
pama inio
eiksmaZodZio,
y.
isiskai
leksikaliza esis’.
Siandien
ank
jau
né a
,,p iemoné
ink i“,
gija
nebesiejama
su gy i,
aip
pa
Janka,
léSos,
lubos,
iba,
sala,
ska a
y a
nu ole
nuo
Je ik i,
16s is
(LEW
359),
Jaab i,
(LEW
388),
ibé i
(LKZD
41),
sal
,, eke i“
(Buga
II
305;
LKL
162),
ski i(LKZD
41).
Néoma
iek
LKZD
43,
iek
Ake
15
nelaikomas
ediniu,
a¢iau
emian is
da ybos
opozicija
pé nuoma
:
pé nuomo i
(Keinys
1979:
169)
galima
daba inéje
kalboje
jsi aizduo i
analogiska
opozicija
ndoma
:
ndomo ,
y.
es i
daik a a dj
i8
p iesaginio
eiksmazZodzio.
Is o iSkai
zi in
da ybos
k yp is
y a
a i kS¢ia,
0
n ioma,
kaip
i
la.
ndma,
sie inas
su
la.
pem
,,im i“
(LEW
512;
LKL
180;
Ka ulis
1992:
630,
632).
1.3.
Taigi
ka ais
sunku
nus a y i,
a
nag inéjamas
Zodis
y a
edinys
daba -
inés
kalbos
poZiii iu,
a
jau
pe éjes
j
pap as yjy
Zodziy
klasg.
,,In uiciSkai,
emdamasis
sa o
kalbos
jausmu,
da inius
ski ia
kiek ienas
zmogus.
Tik
as
'
LKZD
69
eigiama,
kad
ai
isai
izoliuo as
p iesagos
-ja
daik a a dis.
?
Apie
8j
e ming
Z .
DDR
13
su
li .
138
da iniy
jausmas
y a
subjek y us,
ne
isada
ienodas.
Kalbininkui
cia
da
gali
kenk i
Zodzio
ik ojo
susida ymo,
jo
e imologijos
pazinimas“
(ZDT
66).
Dél
miné o
subjek y umo
as
pa s
Zodis
ienu
gali
bi i
laikomas
i& es iniu,
ki u
—
pap as uoju,
p z.,
Akc
16
s iioga
pa eikiamas
pap as yjy
Zodziy
sa ase,
aciau
jo
y8ys
su
s ieg is
,,ei i
aplink,
suk is“
(LKZ
XIII
581),
ma y ,
né a
isai
nu ikes.
Akc
239
eigiama,
kad
Zodziy
dby/a
i
p abil i
sasaja
nebé a
ai8ki,
no s
Sis
daik a a dis
is
dél o
da
laikomas
ediniu.
I8
iesy
kai
ku ios
Sio
Zo-
dzio
eikSmés,
p z.,
1.
eis.
,, eismo
p ocesas“;
2.
,, am
ik as
a8 inés
doku-
men y
inkinys“
y a
labiau
nu olusios
nuo
pama inio
eiksmaZodZio,
a¢iau
ecioji
semema
—
,,kalba,
Sneka“
—
y a
aiSkus
bi i,
by/6 i
abs ak as,
p z.:
Visi
klausési
os
bylés.
Byla
bylo i.
18
Sios
eik’més
galéjo
iSsi u ulio i
miné osios
specialesnes
eikSmés,
ku iy
seman inis
ySys
su
pama iniu
eiks
mazodziu
nebe a
oks
ySkus
del
dalinés
leksikalizacijos.
Sko/a
nebé a
edinys
i8
skelé i
»Skolingam
bi i“
(plg.
LKZD
47;
LEW
812).
Sis
eiksmazZodis
daba
bend-
inéje
kalboje
nebe a ojamas.
LKZ
XII
797-8
pa eikiama
jo
pa yzdziy
ik
i8
aS y,
daugiausia
senyju,
no s
jis
minimas
i
DLKZ,,
DLKZ,
su
pazyma
a m.
Daba
skola
seman iskai
sie ysi
su
sa o
ediniu
skd/in is’,
plg.
paskola
:
pask6lin i.
Sie
du
daik a a dZiai
ski iasi
eikimémis:
skola
—
ai,
kas
skoli-
namasi,
i$
o,
ku is
skolinasi,
pozicijos,
p z.,
skola
ne
Zaizda
i
. .,
0
paskola
gali
eikS i
iek
eiksmo
ezul a a
(:
paskdlin i),
ick
objek a
(:pasisk6lin 1)
(Keinys
1979:
159).
Pas a aja
eikime,
ma y ,
dazniau
a ojamas
Zodis
skola.
Taciau
o maliu
pozi iu
okia
pasikei usi
da ybos
k yp is
(skola
:
sk6lin is)
a gu
a
jmanoma,
nes
uZke a
keliq
eiksmazZodzio
da ybos
aiskinimui,
neZinia,
kas
y a
jo
pama inis
Zodis.
Tad
sko/a,
is o i’kai
galiinés
-a
edinys
iS
skelé i,
daba
ediniu
nebelaikomas,
sa o
uoz u
jis
y a
eiksmazodzio
skolin i
pama inis
Zodis
(plg.
jau
miné a
opozicijg
adoma
:
néomo i
—
siuo
a eju,
ma y ,
galima
kalbé i
apie
besikei¢ian¢iq
da ybos
k yp j
i
polinkj
daik a a dj
mo y uo i
p iesaginiu
eiksmazZodZiu,
emian is
bend asakniy
p iesdélé y
Zodziy
opozicija
pé muoma
:
pé nuomo i).
2.
Da ybos
homonimy
klausimas
2.1.
Nag inéjan
eiksmaZodinius
galiinés
-a
edinius
pas ebé a,
kad
nema-
za
dalj
(apie
40%)
daugia eik’miy
zodziy
(pagal
pa eikima
DLKZ;)
galima
bi y
laiky i
da ybos
homonimais.
Jie
suski s y i
j
g upes,
ado aujan is
keliais
k i e ijais*.
Viena
da ybos
homonimy
g upe
suda y y
okie
DLKZ;
daugia-
°Apie
usy
( aip
pa
lenky,
Geky)
kalbininky
podii ius
j
panagiy
eiksmazodziy
i
daik a a dziy
san ykius
bei
da ybos
k yp j
Z .
Z e e
1972:
75-76.
“Pi miausia
Zi i é a,
a
su ampa
ediniy
pama iniy
ZodzZiy
kalbos
dalis
(plg.
U bu is
1955:
194-195),
p z.,
aisd
1.
,, aisumas,
aisingumas*“
es inas
iS
biid a dZio
aisus,
-/,
0
2.,, isimas,
eisimasis“
—
iS
is ,
eis {s).
Ki as
d i
g upes
suda o
ski ingy
pama iniy
eiksmazodZiy
139
eikimiai
ZodZiai,
ku iy
sememos
ski iasi
mo ologi8kai
(Siuo
a eju
—
gimi-
ne),
p z.,
4imana
1.
,,deja imas,
aimana imas*“
i 2.
b.
,,kas
nuola
aimanuoja,
dejuoja“.
Apie
juos
kiek
placiau.
2.2.
Bend osios
giminés
eikéjy
pa adinimus
i
y
paciy
eiksmazodziy
abs ak us
da ybos
homonimais
bi y
galima
laiky i
ik
sinch oniniu
poZiU iu.
Diach onigkai
ai
bi y
daugia eikSmiy
Zodziy
eikS’més,
nes
Zinoma,
kad
eiksmy
pa adinimai
—
gana
mobili
da ybos
ka ego ija,
jie
gali
gau i
eiksmy
ezul a u,
eikéjy
i
ki as
eiksmaZodiniams
daik a a dziams
bidingas
eiks-
mes
(Paul
1920:
99;
DDR
20).
Taciau
ilgainiui
ZodZio
eikSmiy
san ykiai
kin a.
Ne e ai
a si inka,
kad
iena
daugia eikSmio
Zodzio
eikSme,
Zi in
is o iskai,
y a
kilusi
i
ki os
o
pa ies
ZodZio
eik’més,
o
daba
a
kilmé
jau
nebejauciama
(plg.
Kézy é
1961:
248).
Todél
daba inés
kalbos
poZi iu
Zodj
a
eikSme
jau
galima
bi y
sie i
iesiog
su
pama iniu
ZodzZiu,
o
ne
kildin i
is
ki os
eikimés’.
2.3.
DLKZ;
y a
39
daugia eik’miai
ZodZiai,
eiksmazodiniai
galiinés
-a
ediniai,
laiky ini
okio
pobiidzio
da ybos
homonimais.
Juos
galima
smulkiau
suski s y i
pagal
ai,
kokioms
da ybos
ka ego ijoms
p iklauso
Sie
homonimai,
iksliau,
kokiy
da ybos
ka ego ijy
ediniai
suda o
homonimy
po as
(g upes).
Pi miausia
pasaky ina,
kad
be eik
isais
a ejais
(87,18%)
homonimai
p iklauso
ski ingoms
da ybos
ka ego ijoms.
Tokiy
a ejy,
kad
ski ingos
gi-
minés
homonimai
bi y
eikéjy
pa adinimai,
DLKZ;
é a
5
(12,82%),
p z.,
ediniai;
ienu
a eju
ski ingos
edinio
eikSmés
gali
bii i
mo y uo os
ski ingy
bend aSakniy
eiksmaZodziy
(plg.
U bu is
1955:
190 .,
usy
kalbo y oje
-
Achmano a
1957:
126;
1986:
6;
Smele
1973:
102),
p z.,
isnasos
1.
,,i8neSio i,
Sdé é i
d abuzZiai,
iSdé os“
(:
Snesi5
),
2.
,,kas
andens
i&neS a,
iSplau a
j
k an qa“
(:
isnés
),
ki u
—-
pama iniai
eiksmaZodZiai
y a
homo-
nimai
(plg.
U bu is
1955:
104 ,
usy
kalbo y oje
-
Achmano a
1957:
127;
1986:
6),
p z.,
a kai a
1.
,, ie a
p ieS
saule
a
ugnj*
(:
a kais i,
-s a,
-o)
i
2.
,,an a
ka a
kais as,
i as
algis“
(:
a¢-
kais i,
-ia,
- é).
I8
o
pa ies
eiksmazodZio
iS es os
sememos
galé y
bi i
laikomos
homo-
nimais,
jei
a)
dalis
jy
y a
isiSkai
leksikalizuo os
(plg.
U bu is
1955:
169-171,
184,
usy
kalbo-
y oje
—
Achmano a
1986:
7),
p z.,
ada
1.
,,dings is,
p e eks as“,
2.
,,p oga“,
plg.
3.
,, edimas;
ieno
edimo
gy uliai,
ieno
pe éjimo
paukS iai“
(:
és
);
LEW
1176
ai
pa eikiama
kaip
homonimy
po a;
b)
ienos
emiasi
pap as uoju,
ki os
-
leksikalizuo u
sang aZiniu
eiks-
mazZodZiu
(plg.
usy
kalbo y oje
Achmano a
1957:
126,
128;
Smele
1973:
102),
p z.,
aida
1.
,leidimasis
(saulés)“
(:
/éis is)
i
3.
,,i8leidimas
(laik a8 io)“
(:
J/éis
));
c)
jos
pama uo os
ski ingy
eiksmaZodZio
eikSmiy
(plg.
U bu is
1955:
197-199),
p z.,
So a
1.,,d e eé,
iSduba,
uoksas“
(:
séu i
,sp og i“)
i
2.
,sklas is,
elkée“
(:
sdu i
,,skles i,
s um i“).
Viena
homonimy
po a
suda o
edinys
i
e inys
(plg.
U bu is
1955:
203)
—
j aka
1.
,au o i e o,
kokios
jégos
po eikis,
eik’mé“
(plg.
us.
Bza@HHe,
|.
wplyw,
ok.
Ein luss,
ang.
in Juence)
i
2.
psn.
,,upes
Zio ys“
(:
j eké i).
>Tiesa,
daik a a dZiai,
Zymin ys
eiksma
i
jo
ezul a a,
i
sinch oniniuose
y inéjimuose
y a
laikomi
daugia eikSmiais,
Gia
jz elgiama
seman iné
da yba
(Ba auskai e
1979:
42;
Ap esjan
1974:
193-200;
Babickiené
1981:
92-94;
Liaudanskai é
1980:
89
1.).
Tik
seman iskai
labai
nu ole,
e minais
i e
eiksmy
ezul a ai
gali
bi i
laikomi
eiksmy
pa adinimy
homo-
nimais
(Achmano a
1957:
126-127).
140
pa a ska®
1.
b.
8nek.
,,kas
daug
Sneka,
a ska“
(:
(pa) a ské i
,,niekus
a ba
daug
kalbé i,
pasako i“)
i
pa é ska’
2.
zool.
,, a ski,
aSkuo ai
aiba
nedésli
is a
(Numida)*
(:
(pa)
a ské /
,,iSduo i
Ce skian j
ga sq
(apie
negiesmininkus
paukS¢ius
i
kai
ku iuos
abzdZius“)
LKZ
XV
930),
aip
pa
kldika’,
pad dika,
pa anka,
amb a.
T imis
i8
penkiy
a ejais
(pad dika,
pa a ska,
pa énka)
homonimus
mo y uoja
ski ingos
pama iniy
eiksmazodziy
eik&més,
plg.
pa anka’
1.
ka .
,,a ile ijos
pabiiklas,
Saudan is
s
s iediniais™
(:
(pas!)
anky ,
c anky is)
1.
»bels i(s),
dauzy i(s)“)
i
pa anka?
2.
b.
snek.
»padauza,
nenuo-
ama“
(:
pasi anky ,
anky is
2.
snek.
,,bas y is,
dauzy is“)*.
LKZ
pa yzdziu
(IX
53)
galima
bi y
ski i
i
is
homonimus
pad éika*
1.
menk.
»iS i kusi
mo e is“
i
pasid aiky i,
d aiky is
5.
,ne im ai
elg is,
is i kau i«
LKZ
II
627),
pad dika’
2.
b.
menk.
,,ne im as
zmogus,
éja aikis,
pliuSkis“
(:
pas/d a ky i,
d aiky is
4.
, alkio is,
dauzy is“
LKZ
II
627)
i
pad dika®
3.
bo .
|
pa aisa
panasus
ilgas,
issid iekes,
éduokle
i8siskleidusiomis
Saku émis
augalas
(Diphasium)“
(:
pasid iék i,
d iék is)’;
ma y i,
kad
eciasis
homonimas,
lyginan
su
d iem
pi maisiais,
gali
bi i
seman i8kai
mo y uo as
ki o
(gimi-
nisko)
eiksmazodzio.
2.4.
Taigi
dauguma
a ejy
bend osios
giminés
eikéjo
pa adinimas
gali
suda y i
homonimy
po as
(g upes)
su
ki y
da ybos
ka ego ijy
mo e iSkosios
giminés
ediniais.
Siuo
poZiii iu
susida o
kelios
ap a iamyjy
Zodziy
g upes.
1.
Bend osios
giminés
eikéjy
pa adinimai
DLKZ;
pa eikiami
ka u
su
mo e iskosios
giminés
eiksmy
pa adinimais
(21
a ejis
—
53,85%
ski ingos
giminés
da ybos
homonimy
apsk i ai
a ba
61,76%
Sios
g upés
homonimy,
p iklausanciy
ski ingoms
da ybos
ka ego ijoms),
p Z.,
miné asis
4imana,
aip
pa
blausa,
ble yzga,
iSi a,
JSjuoka,
issky a,
néjau a,
néjéga,
nen io oka,
ne-
pakan a,
nep ie anga,
ne épa,
nuobaiga,
nioboda,
1
en a,
snauda,
snuda,
snuda,
auza,
Uzma sa,
zauna.
Penkiais
a ejais
homonimai
emiasi
ski ingo-
mis
pama iniy
eiksmazodziy
eik’mémis,
p z.,
issky a’
1.
,,i8sky imas,
a an-
ka“
(:
isski i
1.
,,a ski i
i$
k i os,
bi io“)
i
issky a’
2.
b.
menk.
,,kas
labai
enkasi
algj
a
édesj“
(:
isski 7
21.
,,i8 ink i
ka
ge esnj,
inkamesnij,
pa ink i“
LKZ
XII
935),
ndobaiga’
1.
,,pabaiga,
galas“
(:
nubaig i)
i
n io-baiga?
2. b.
menk.
,,nusibaiggs
Zmogus
a
gy ulys“;
3.
b.
,,kas
nusigy enes“
(:
nusibaig i
3.
*
Homonimai,
DLKZs
pa eik i
kaip
daugia eik&miai
Zodziai,
Siame
da be
zymimi
mazo-
siomis
aidémis
laipsniu
***...
po
Zodzio.
Vaizdumo
délei
paliekama
i
daugia eikSmio
ZodzZio
eikSmiy
nume acija.
DLKZ;
esan ys
homonimai
pa eikiami
paZymé i
aip,
kaip
Zodyne
—
a abi kcsis
skai menimis
1,
2...
p ieS
Zodj.
7
Dél
ie os
s okos
Gia
i
oliau
nepa eik as
de inicijas
Z .
DLKZs.
®
LKZ
IX
628
y a
du
homonimai
pa anka.
°
LKZ
IX
53
y a
ys
homonimai
pad dika.
141
,sulys i,
sunyk i“)'°
(pazymé ina,
kad
Siuo
a eju
ienas
homonimy
emiasi
leksikalizuo u
sang aZiniu,
ki as
—
pap as uoju
eiksma-Zodziu),
aip
pa
iSi a,
nepakan a,
zauna.
Tai
suda o
23,81%
isy
Sios
g upés
ediniy,
ki ais
a ejais
(76,19%)
homonimai
mo y uo i
os
pacios
eik8més
i
o mos
eiksmazodzio.
2.
Bend osios
giminés
eikéjy
pa adinimai
pa eikiami
ka u
su
mo e-
iskosios
giminés
eiksmo
ezul a y
pa adinimais
(6
a ejai
—
a i inkamai
*
38%
a ba
17,65%),
p z.,
a ma a*
1.
pp .
dgs.
,,a mes as,
icso kalingss
daik-
s“;
2.
Zem.
,,uZleis a
di a,
di onas“
(:
a més /
)
i
a ma a’
3. b.
p k.
niek.
mauamenel
nenaudingas,
kenkian is
Zmogus“
(:
a (si)més
),
a plaisa’
1.
,,a -
plySusi
ske eld a,
a skala“
(:
a p/ys
)
i
a plaisa
a°
2.
b.
p k.
niek.
,,kas
ne
ou
ampa
p ie
aplinkos,
palieka,
isduoda
gim ajj
k aS a,
namus“
(:
a siplés i
)",
aip
pa
d aska,
ke é za,
plampa,
s4 éla.
Visais
a ejais,
issky us
plémpa,
(83,33%),
homonimams
susida an
j akos
u éjo
i
pama a imas
sang aZiniais
a ba
pap as aisiais
eiksmaZodzZiais,
be
miné y
pa yzcien,
da
plg.
sd éla’
1.
kas
su el a
a
susi éle“
(:
su(si) él i
)
i
sg éla?
2. b.
menk.
ssUGIVeIEHS,
apsileidélis“
(:
susi é/ i
).
D aska"
1.
,,zie é,
skied a“
(:
d éks i
)
i
d aska’
2.
b.
,,d asky ojas,
pléSy ojas
(d abuziy,
knygy)“;
3.
b.
,, aidingas
Zmogus,
aki-
pléga“
(:
d asky i?
bei
plémpa’
1.
,,dalgio
a8meny
_
ee ,
susimeé-
ymas“
(:
pla ipin i
Snek.
1.
,,mus i,
o i“)
i
plampa’
2.
b.
&nek.
,,s o pil is“
(:
pla®p i,
pla mpin i
2.
,,s éb i,
pliaup i“)
g upiy
homonimai,
ai
ma y i
i$
jy
apib ézimy,
seman iskai
gali
bi i
siejami
su
ski ingais
y
paciy
Zodziy
da y-
bos
lizdy
eiksmazodZiais
( o maliai
oks
pama a imas
aip
pa
jmanomas,
nes
eiksmaZodiniams
galiinés
-a
ediniams
nes e ima
Saknies
balsiy
kai a,
aip
pa
jie
gali
em is
ne
ien
pi miniais
eiksmaZodZiais).
D iem
a ejais
(ke é za,
plémpa)
nesu ampa
i
pama iniy
eiksmaZodziy
eikSmés.
3.
Bend osios
giminés
eikéjy
pa adinimai
Zodyne
pa eikiami
ka u
su
mo-
e iSkosios
giminés
j ankiy
pa adinimais
(2
a ejai
—
a i inkamai
5,13%
a ba
5,88%).
Tai
pa éuska’®
1.
b.
nek.
,,kas
daug
Sneka,
auSkia;
ne im as
zmogus"
(:
(paj auské i,
(pa) aaks i
snek.
,,nickus
kalbé i,
plepé i“)
i
pa duska”
,,p ie
bo ago
galo
p i i8 a
i elé
pliauskin i*
(:
(pa)
auské i
1.
,,poSke i,
pliauské-
i)
bei
s ipa*
1.
e hoe -
»ilgas
puciamasis
ins umen as
su
iena
skylu e,
da-
omas
i§
ka klo
Zie és‘
(:
s i/p i)
i
s ilpa?
2.
b.
,,kas
8 ilpauja“
(:
s ilpau i
).
4.
Bend osios
giminés
eikéjy
pa adinimai
pa eikiami
ka u
su
mo e-
i8kosios
giminés
eiksmy
i
eiksmo
ezul a y
(objek y)
pa adinimais
(2
a -
ejai
—
a i inkamai
5,13%
i
5,88%).
Tai
papjo a*
1.
,, udenj
pjaunami
mésai
101
KZ
VIII
904
y a
du
homonimai
ndobaiga.
1!
Jeigu
ai
né a
me a o a.
2
D aska
,, aidingas
Zmogus,
akiplé’a“
seman iSkai
susijes
i
su
d asky is
Snek.
,,ba is,
ie is“,
ne
ik
su
d asky i
(akis).
142

gy uliai;
gy uliy
pjo imas“
(:
papjdu i
2.
,,a im i
gy ybe
aS iu
j ankiu“)’®,
papjo a’
2.
,,papji is“,
p z.,
si oks
kelias
—
a kliams
papjo a,
i
papjo a‘3.
b.
,»kamuojamas
Zmogus“
(:
papjdu i
10.
,,labai
su a gin i,
nukankin i<
LKZ
IX
898)
bei
pasa/a’
1.
,,slap as
engimasis,
ykojimas
uZpul i
a
ka
pik a
pada y i,
klas a,
pinklés“;
2.
,, yCia
paslép a
ka iuomenés
dalis
p iesui
nelauk ai
pul i“
i
pasala’
b.
3.
,,kas
i8
pasaly
puola,
kanda“
(apie
Sunj);
4.
,,kas
eikia
slap ai,
klas ingai“
(:
paselé
).
5.
Bend osios
giminés
eikéjo
pa adinimas
DLKZ;
pa eikiamas
ka u
su
mo e iSkosios
giminés
eiksmo
i
j ankio
pa adinimais
(1,
a i inkamai
2,56%
a ba
2,94%)
—
papliduska’
1.
,,pliaukS eléjimas‘;
2.
,,p ie
bo ago
galo
p i i8 a
i elé
pliauskin i*;
3.
bo .
,, andens
augalas
s éliskais
lapais
(Sagi a ia)“
(?)
(:
(pa)pliauské )
i
papliduska’
4. b.
Snek.
,,kas
daug
i
ne im ai
kalba,
plepys“
(:
(pa)pliauskéu,
(pa)pliaaks i
,,plepé i,
kalbé i
niekus“).
6.
Bend osios
giminés
eikéjo
pa adinimas
pa eikiamas
ka u
su
mo e-
iskosios
giminés
eiksmo,
j ankio
i
ie os
pa adinimais
(1,
a i inkamai
2,56%
a ba
2,94%)
—
kamsa®
1.
,,Zabais,
i bais
iSklo as kelias“;
2.
,,.kamSa-
las“;
3.
,,kamSa is,
spis is“
(:
A is i(s)
1.
,,kiS i(s),
g iis i(s),
spaus i(s)“)
i
kamsa?
4. b.
8nek.
,,kamSlys“
(:
Amms i
2.
Snek.
,,daug
algy i,
ki s i*).
Pi -
mosios
ys
sememos
suda o
ieng
daugia eik’mj
Zodj
( egulia ioji
poli-
semija,
me oniminis
eikSmés
pe kélimas),
jos
emiasi
a
pacia
pama inio
eiksmazodzio
eikSme,
no s
eiksmo
pa adinimg
mo y uoja
sang aZinis,
o
j ankio
i
ie os
pa adinimus
—
pap as asis
eiksmazZodis.
An asis
homo-
nimas
emiasi
ki a
o
pa ies
eiksmazodzio
eikSme
i
ski iasi
nuo
pi mojo
(daugia eikSmio)
mo ologinémis
ypa ybémis
—
gimine.
7.
Bend osios
giminés
eikéjo
pa adinimas
DLKZ;
pa eikiamas
ka u
su
mo e iskosios
gimines
eiksmo
ezul a o
i
eikéjo
pa adinimais
(1,
a i-
inkamai
2,56%
a ba
2,94%)
—
p ielipa®
1.
,,p ilipes
a
p ilipin as
daik as“;
2.
» e pian
p ilipin a,
pas o in a
si ilo
ie a“
(:
p ilip i,
p ilipin i
),
4.
menk.
»meiluzé,
sugy en iné“
(:
p ilip i
)
i
p ielipa’
3.
b.
menk.
,,iky us,
nea si-
aukian is
Zmogus“
(:
p ilip i
).
No s
pi mosios
d i
edinio
p ielipa*
seme-
mos
seman i&kai
gali
bi i
mo y uo os
d iejy
eiksmazodziy,
o
ecioji
—
ieno,
i
pas a oji
da
ski iasi
nuo
pi muyjy
s ilis i8kai
(menk.),
ai
nea do
daugia-
eiksmio
Zodzio
ienybés,
nes
isy
ijy
sememy
g ama iné
eikSmé
a
pa i
(ski ingai
nuo
bend osios
giminés
daik a a dZio).
Be
o,
e¢ioji
semema
(,.meiluzé,
sugy en iné“)
gali
bi i
su okiama
i
kaip
seman inés
da ybos
8
Sis
homonimas
i§
ik ujy
u i
d i
eikSmes,
.y.
jj
suda o
d i
sememos
—
eiksmo
e-
zul a o
(objek o)
i
eiksmo
pa adinimai.
Pas a asis
eiksmo
pa adinimas
y a
ki o
eiksmo
pa adinimo
(papjo a’)
da ybos
homonimas,
jiedu
emiasi
ski ingomis
pama inio
eiks-
mazodZio
eik’mémis.
143
ezul a as,
.y.
is es a
iesiai
i8
pi mosios
(,,p ilipes
a
p ilipin as
daik as“),
be
pama inio
eiksmaZodZio
,, a pininka imo".
2.5.
Apibend inan
pasaky ina,
kad
daugumos
bend osios
giminés
eikejy
pa adinimy
da ybos
homonimai
Zymi
eiksmq
(64,10%
isy
mo ologinémis
ypa ybémis
besiski ianciy
da ybos
homonimy
a ba
73,53%
okiy
a eju,
kai
Sie
homonimai
p iklauso
ski ingoms
da ybos
ka ego ijoms).
Tik
ienu
a eju
(kamsa)
eikéjo
pa adinimo
homonimas
pa adina
ie a,
aciau
ki os
Sio
Zo-
dio
sememos
Zymi
i
eiksma
bei
j ankj.
Tokiy
a ejy,
kad
bend osios
gimi-
nés
eikéjo
pa adinimas
suda y y
homonimy
po g
ik
su
ie os
pa adinimu,
ne as a.
Visais
a ejais,
issky us
ieng (pa d ska),
bend osios
giminés
eikejo
pa a-
dinimai
DLKZ;
pa eikiami
kaip
paskesnés
daugia eikSmio
Zodzio
sememos,
y.
pi miau
iS a dijami
mo e i’kosios
giminés
eiksmy,
eiksmo
ezul a y
a
j ankiy
pa adinimai.
T eédalis
bend osios
giminés
eikéjy
pa adinimy
nuo
sa o
da ybos
homo-
nimy
ski iasi
da
i
uo,
kad
emiasi
ki omis
o
pa ies
pama inio
eiks-
mazodiio
eiksmémis,.apie
18%
—
uo,
kad
seman i8kai
susij¢
su
ki ais
o
pa-
ies
Zodziy
da ybos
lizdo
eiksmazZodiiais,
apie
20%
—
uo,
kad
ienas
homo-
nimy
emiasi
pap as uoju,
ki as
—
sang aZiniu
eiksmazodziu.
MaZdaug
15%
ediniy
enkina
ne
ku ia
no s
iena,
o
kelias
i8 a dy asias
salygas.
Miné a,
kad
okio
pobidzio
ZodZius
laiky i
da ybos
homonimais
galima
ik
sinch oniniu
poziu iu.
Zi in
is o iskai,
ai
y a
daugia eikSmiai
Zodziai.
SUTRUMPINIMAI
Akc-Pake ys
A.
Akcen ologija,
Kaunas:
S iesa,
1994.
BEE-U bu is
V.
Bal y
e imologijos
e iudai,
Vilnius:
Mokslas,
1981.
DDR-Amb azas
S.
Daik a a dziy
da ybos
aida.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodinia
e-
diniai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
DLKZ,
-
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslines
li e a ii os
leidykla,
1954.
DLKZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Min is,
1972.
DLKZ,
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
LEW
—
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g;
Go ingen,
1962.
LKL-Sabaliauskas
A.
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas,
1990.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-2,
Vilnius:
Min is,
1968-1969;
3-6,
Vilnius:
Vals ybineé
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
1956-1962;
7-9,
Vilnius:
Min is,
1966-1973;
10-15,
Vilnius:
Mokslas,
1976-1991;
16-17,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995-1996.
LKZD-
Ska dzius
P.
Lie u iy
kalbos
zodziy
da yba,
Vilnius,
1943.
ZDT-U bu is
V.
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas,
1978.
144
LITERATURA
Achmano a
O.
1957:
Leksiko
—
seman iéeskoje
a ji o anije
slo a
i
omonimija
kak
p edel
akogo
a ji o anija.
-
Oée ki
po
obséei
i
usskoi
leks kologii,
Mosk a:
Uépedgiz,
104-165.
Achmano a
O.
1986:
Slo a j
omonimo
usskogo
jazyka,
Mosk a:
Rus.
jaz.
Ap esjan
J.
1974:
Leksiceskaja
seman ika.
Sinonimiceskije
s eds a
jazyka,
Mosk a:
Nauka.
Babickiené
Z.
1981:
Ob8 ije
zakonome nos i
oznikno enija
egulia noj
polisemii
usskom
i
li o skom
jazykach.
—
Lie u os
TSR
Moksly
Akademuijos
da bai,
A
se ija
4
(77),
91-98.
Ba auskai é
J.
1979:
Leks kologios
p admenys
(Leksiné
seman ika),
Vilnius:
LTSR
AukS ojo
i
spec.
id.
mokslo
m-jos
Leidybiné
ed.
a yba.
Biga
K.
1958-1961:
Rink inia
as ai
1-3
/
Pa .
Z.
Zinke i ius,
Vilnius:
Vals ybinés
poli-
inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
Ka ulis
K.
1992:
La iesu
e imologijas
a dnica,
Riga:
A o s.
Keinys
S.
1979:
Galiininé
e miny
da yba.
—
Lie u iy
kalbo y os
Klausimai
19,
155-183.
Kezy é
S.
1961:
Pe kel inés
ZodzZio
eik8més
i
jy
pa eikimas
,,Lie u iy
kalbos
zodyne“.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
4,
233-253.
Liaudanskai é
Z.
1980:
Raz i ije
p oiz odnych
znaéenij
u
o glagoljnych
imen
suSées -
i elinych
usskom
i
li o skom
jazykach.
-
Lie u os
TSR
Moksly
Akademijos
da bai,
A
se ja
2
(71),
87-94.
Lipka
L.
Lexikalisie ung,
Idioma isie ung
und
Hypos asie- ung
als
P obleme
eine
synch onischen
Wo bildungsleh e.
—
Pe spek i en
de
Wo bildungs o schung:
H sg.
on
H.
E.
B ekle,
D.
Kas o sky,
Bonn:
Bou ie
Ve lag,
1977.
155-164.
Malacho skij
L.
Teo ija
leksi eskoj
i
g amma iceskoj
omonimii,
Lening ad:
Nauka,
1990.
Paul
H.
1920:
P inzip en
de
Sp achgeschich e,
Halle.
Pilch
H.
The
Synch ony
—
Diach ony
Di ision
in
Wo d
Fo ma ion.
—
His o ical
Seman ics,
His o ical
Wo d-Fo ma ion:
Ed.
by
J.
Fisiak,
B.;
N.
Y.;
Ams e dam:
Mou on,
1985.
423-425.
Sobole a
P.
Slo oob azo a eljnaja
polisemija
i
omonimija,
Mosk a:
Nauka,
1980.
Smele
D.
1973:
P oblemy
seman iceskogo
analiza
leksiki
(na
ma e iale
usskogo
ja-
Zyka),
Mosk a:
Nauka.
U bu is
V.
1961:
Daba inés
lie u iy
kalbos
galiiniy
da ybos
daik a a dZiai.
—
Kalbo y a
3
(1),
27-61.
U bu is
V.
1955:
Lie u iy
kalbos
leksikos
homonimy
susida ymo
biida
Filologijos
m.
kand.
dis.,
Vilnius.
Z e e
A.
1972:
Vy azenije
nap a lenija
p oiz odnos i
usskom
jazyke.
—
Ak ualjnyje
p oblemy
usskogo
slo oob azo anija
1.
Sama kand:
Sama k.
gos.
un-
im..
A.
Na oi,
72-80.
DEVERBATIVA
MIT
DER
ENDUNG
-a
AUS
SYNCHRONER
UND
HISTORISCHER
SICHT
Zusammen assung
In
dem
e s en
Teil
des
Bei ags
we den
die
Bezichungen
de
De e ba i a
mi
de
Endung
-a
zu
ih en
G und e ben
un e such .
Aus
de
Sich
de
li auischen
Gegenwa ssp ache
we -
den
als
keine
Ablei ungen
Wo e
be ach e ,
de en
G und e ben
nich
meh
e hal en
sind
( lg.:
deja)
ode
nu
in
den
Sch i denkmile n
bzw.
den
Munda en
geb auch
we den
( lg.:
145
banga);
als
Simplizia
gel en
auch
Wo e ,
die
olls andig
lexikalisie
sind,
d-h.
de en
Bedeu-
ungen
sich
on
denen
de
G und e ben
gelos
haben
( gl.:
anka,
iba
u.a.).
Hau ig
is
es
schwe
es zus ellen,
ob
ein
Wo
noch
als
Ablei ung
zu
be ach en
is
ode
ob
es
schon
in
die
Klasse
de
Simplizia
iibe gegangen
is :
in
den
linguis ischen
A bei en
we den
diese
P obleme
un e schiedlich
behandel .
In
den
einzelnen
Fallen
kann
man
on
eine
sich
e ande en
ode
sich
ande nden
Wo bildungs ich ung
sp echen,
wenn
das
De e ba i um
sein
G und e b
mo-
i ie
( lg.:
nuoma).
In
dem
zwei en
Teil
des
Bei ags
un e suchen
wi
die
Bezeichnungen
de
handelnden
Pe -
sonen
im
Neu um,
die
im
DLKZs
als
besonde e
Bedeu ungen
ieldeu ige
Wo e
ange ih
we den.
Die
gleichen
Wé e
konnen
Handlungen,
Handlungs esul a e,
de
O ,
die
Ins u-
men e
ode
die
handelnden
Pe sonen
bezeichnen, wobei
sie
Feminina
sind,
z.B.
dimana:
1.
"deja imas,
aimana imas"
(das
Ges ohne,
das
Achzen);
2.
"kas
nuola
aimanuoja,
dejuoja"
(we
s andig
s ohu ,
achz ).
Von
diesem
mo phologischen
Un e schied
ausgehend,
sind
sie
in
diesen
Fallen
aus
synch one
Sich
Bildungshomonyme,
die
als
einzeln
abgelei e
om
selben
Ve b
zu
bes immen
sind.
Aus
his o ische
Sich
gel en
sie
indessen
als
Bedeu ungen
eines
ieldeu igen
Wo es.
146