LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Milda
LUCINSKIENE
KAI
KURIE
MORFOLOGIJOS
NORMINIMO
BRUOZAI
1858
m.
EVAN-
GELIJOSE
Viena
dazniausiai
leidziamy
i
aisomy
eliginiy
knygy
iki
pa
XX
a.
bu o
,Ewangelie
polskie
i
li ewskie“.
Jas
XVII
a.
i& e é
Jonas
Jakna icius
y y
auks-
ai¢iy
in e dialek u.
Véliau
jos
kelis
ka us
pe leis os,
be
kalbinis
pag indas
isliko
koks
bu es
iki
1705
m.,
kada
jos
pe asy os
idu iniuoju
as y
kalbos
in-
e dialek u
(Zinke i ius
1988:
268-2690).
XVIII
a.
jy
kalba
mazZai
paki o.
1858
m.
E angelijy
leidime,
pa adin ame
,Ewangelje
polskie
i
zmudzkie
na
niedzie-
le
i
wszys kie
swie a
ca ego
oku“,
a chajiskesnés
kalbos
ly ys
kei¢iamos
naujes-
némis,
bidingomis
o
me o
idu io
aukS aiciy
a mei.
Siame
s aipsnyje
apz elgsime
kele a
s a besniy
mo ologijos
ypa ybiy.
1858
m.
E angelijy
leidimas
lygin as
su
1856
m.
leidimu
(nuosekliai
pe Zi é as
e¢-
dalis
Siy
eks y:
1856
m.
—
p.
4-98,
244-253,
1858
m.
—
p.
7-136).
IS
pas ebé y
aisymy
gausiausia
y a
a dazodziy
daugiskai os
naudininko
e-
daga imo
g upé
(114
X).
Toliau
mine inas
pos poziciniy
ie ininky
(62
X)
i
a ema iniy
eiksmazodziy
kei imas
(17
X).
1.
Va dazodziy
daugiskai os
naudininko
galuné
-mis
nuosekliai
kei¢iama
-
ms
(mis
—
ms
108
X)
i
-mus
kei iama
-ms
(mus
—
ms
6
X),
p z.:
semis
>
jems
(47 X),
iumis—
iums
(45
X),
mumis—
mums
(6
X),
iemis
>
iems
(3
X),
Zidamis
+
Zidams
(1
X),
emus
>
jems
(2X),
Zmonemus
—
Zmoniems
(1
X).
I§
pa yzdziy
ma y i,
kad
dazniausiai
keis os
i a dziy
o mos.
Ilgesnés
i a -
dziy
galiinés
bu o
daug
ge iau
i8laiky os
1856
m.
E angelijose,
no s
jau
XVII
a.
bu o
pas ebimas
ySkus
jy
umpéjimas:
jau
ada
Salia
ly¢iy
su
-mus
(jy
anda-
ma
isose
Zinomose
XVI-XVII
a.
a8 uose)
bu o
i
g e iminiy
su umpéjusiy
lyéiu
su
-ms
(Palionis
1967:
117-118;
Zinke i ius
1980:
193).
Is
D.
Kleino
g ama iky
i
ki y
ano
me o
lie u iSky
as y
galima
sp es i,
kad
as
umpéjimas
spa ciau
ykes
daik a a dziuose,
o
kiek
leciau
biad a dziuose
i
j a dziuose.
Tai
a sispindi
i
1856
m.
E angelijose,
ku
j a dziai
bu o
daZniau
iSlaike
ilgesn¢
galiine.
Tuo
a pu
daik a a dzZiai
Cia
ja
u éjo
labai
e ai.
1858
m.
E angelijy
edak o iaus
iek
j a dziu,
iek
i
daik a a dZiy
galiiné
-mus
bu o
ak uojama
kaip
a chaizmas.
Siy
senujy
ns.
naudininko
o my
jau
nebe a
i
daba ineése
a mése
(Zinke icius
1966:
232-233,
303).
Kalbinéje
li e a i oje
dazniausiai
minimas
galunes
-mus
i
eciau
-ms
88
umpéjimas.
Jau
P .
Ska dzZius
(1930:
117),
palygines
E angelijy
i
Uni e si o
kalba,
pas ebéjo,
kad
i
Uni e si e,
i
E angelijose
dgs.
naudininkas
dazniau-
siai
u éjo
galiine
-ms,
eciau
-ms
i
-mus.
Panaii
si uacija
bu o
i
1856
m.
E angelijose,
o
1858
m.
leidimo
edak o ius
engé
o my
i
su
-ms,
i su
-
mus.
Galiiné
-mis
y a
senoji
s eikoji
daugiskai os
jnagininko
galiiné,
ku ia
im a
a o i
i
dgs.
naudininko
eiksme
(Kazlauskas
1968:
166-170).
Lie u iy
kalbos
a lase
(Lie u iy
1991:
80,
Zemél.
N .
75)
nu odoma,
kad
su
daugiskai os
jnagi-
ninko
o momis
su ampan¢ios
daugiskai os
naudininko
o mos
mumuis,
jumis
andamos
ienoje
ki oje
aka y
aukS ai¢iy
Snek oje
(apie
Kédainius,
Kauna).
Jos
uZ iksuo os
i
kai
ku iuose
idu io
aukS ai¢iy
a me
pag is uose
XVI-XVII
a.
a8 uose
(p z.,
Mo kiino
Pos iléje,
M.
DaukSos,
M.
Pe ke iciaus
aS uose),
aip
pa
anoniméje
1737
m.
g ama ikoje
(Uni e si e as
1981:
73-74),
nuo
G i8-
kabiidzZio
kilusio
A.
Ta a és
aS uose.
Ta¢iau
pazymé ina,
kad
anonimineje
g a-
ma ikoje
Salia
-ms
jau
pa eikiama
i
su umpéjusi
galiné
-ms
(ka/bomis,
kalboms).
Taigi
1856
m.
E angelijose
dgs.
naud.
o ma
-ms
galé y
ody i
nuo
seny
laiky
i8laiky a
a mybe.
Taciau
aiSku,
kad
XIX
a.
idu yje
iek
o mos
su
-mus,
iek
i
su
-mis
bu o
edak o iaus
su ok os
kaip
a chaizmai.
Tad
naujyjy
lyciu
isigaléjimas
bu o
gan
nuoseklus
i
ien isas.
2.
1858
m.
E angelijose
s engiamasi
a sisaky i
senyjy
pos pziciniy
ie inin-
ku.
Ilia y as
labai
dazZnai
kei¢iamas
p ielinksniu
su
galininku
(34
X)
i
e ai
kil-
mininko
linksniu,
p z.:
awinicion
—
ing
awiniczig
(1X),
namosna—
ing
namus
(2X),
piedosna
—
ing
piedus
(1X),
weidon
>
in
weidg
(1X),
ga bien—
ing
ga be
(1X),
szonan
—
ing
szona
(2X),
winiczion—
ing
winiczia
(4X),
e szkiecziosna
>
a p
e kiecziu
(1X),
Je ycho
>
p ie
Je icho
(1
X).
Gausiai
edaguo as
ilia y as
odo,
kad
jis
jau
nyko
XIX
a.
idu io
aukS aiciy
a méje.
XVI-XVII
a.
aS uose
jis
bu o
placiai
papli es
(Palionis
1967:
121),
be
daug
e esnis
Uni e si e
(1981).
Daba
ilia y as,
kaip
gy as
linksnis,
iSlikes
ik
y y
i
pie y
aukS aiciy
a mése,
o
ki u
daZniausiai
jj
a s oja
p ielinksnis
/
su
galininku
(Lie u iy
1991:
54-55,
76,
zemél.
N .
48).
Alia y as
daZniausiai
keis as
p ielinksniu
su
galininku
bei
kilmininko
(20
X),
naudininko
i
ie ininko
linksniais,
p z.:
Diewop
>
pas
Diewa
(1X),
g abop
>
pas
g aba
(3
X),
Tiewop
>
pas
Tiewa(a)
(6
X),
op>
pas
jj
(1
X),
Kai osiump—
nuog
Kaji osziaus
(1
X),
Diewop
—
Diewuje
(1X),
Jezusop
>
Jezuj
(1X),
miniump
—>
miniomis
(1
X),
musump
—
mumise
(1
X).
I§
pa yzdziy
ma y i,
kad
1858
m.
E angelijose
daugiausia
edaguo as
ienas-
kai os
alia y as
( aisy i
ik
3
daugiskai os
alia y o
pa yzdZiai:
jusump,
miniump,
musump),
ku is
bu o
ge iau
iSsilaikes
anks y esniajame
E angelijy
leidime.
89
Lie u iy
kalbos
a lase
(Lie u iy
1991:
55-56,
zemél.
N . 48)
nu odoma,
kad
kaip
linksnis
ns.
alia y as
a ojamas
paciame
pie y iniame
lie u iy
kalbos
plo o
pak a8 yje
—
Die éniSkiy
apylinkiy
i
Ge é iy,
Laziny,
Zie elos
snek o-
se.
Ki ose
a mése
ns.
alia y as
daba
a ojamas
e ai
i
uz iksuo a
ik
alia y-
o
kilmés
p ielinksniy.
Tuo
a pu
dgs.
alia y as
Siandien
jau
i
iso
isnykes
(Lai-
gonai é
1957:
31-32).
Ras i
ys
adesy o
edaga imo
pa yzdziai:
manimp
—
maniej(e)
(2
X),
sawimp
—
pas
sawe
(1
X).
Senuosiuose
as uose
bu o
keliy
ipy
negimininiy
j a dziy
adesy o
lyCiy:
a)
manip,
a ip,
sa ip
i b)
manimp,
a imp,
sa imp.
1856
m.
E angelijose
a ojamas
an asis
a ian as.
No s
a dazodziy
adesy as
i$
miisy
a8 y
émeé
nyk i
gana
anks i
(jau
XVII
a.),
aciau
asmeniniy
j a dziy
adesy o
o my
isliko
daug
ilgiau
(Zinke idius
1982:
25). Tai
a sispindi
i
1856
m.
E angelijose,
o
1858
m.
leidime
adesy o
o my
i
iso
nebeliko.
Jy
be eik
né a
i
daba inése
a mé-
se,
i8sky us
ik
lie u iy
kalbos
plo o
pie y inj
pak as j
apie
Zie ela,
Lazinus,
Ge ééius;
ki u
ie oje
jy
sis emingai
a ojamos
p ielinksnineés
kons ukcijos
(Lie u iy
1991:
55-56,
77-78).
Cia
pa eik i
pa yzdziai
odo,
kad
XIX
a.
p adzioje
pos poziciniai
ie ininkai
idu io
auk& ai¢iy
a méje
bu o
sma kiai
apnyke,
1858
m.
E angelijy
edak o-
iaus
su ok i
kaip
a chizmai
i
dél
o
pakeis i
ki omis
o
me o
’nekamajai
kalbai
bidingesnémis
omomis.
3.
Fo mos
eimi
kei imas
eu
(7
X)
ody y
a ema iniy
o my
nykima.
Tadiau
pas ebé as
i
ki okio
ipo
edaga imas:
o ma
esmu
keis a
i
esmi
(10
X).
J.
Senkus
(1958:
82)
a8é:
,,
VeiksmazZodzio
bu i
esamojo
laiko
o mos
kap-
sy
i
zana yky
k a& e
y a
gana
j ai ios,
bi en :
as
ésu,
esu
(esmu),
esmi
i
binu,
bu u.“
Fo ma
esmi
y a
e a
i
pasi aiko
seny
Zmoniy
kalboje
Ukme geés
aj.
apie
Siesikus,
Pane ézZio
aj,
apie
Ragu a,
Ka sakiskj
bei
Mai8iagalos,
Ky-
ba y,
Naujésios
U os
apylinkése,
aip
pa
au osakoje.
Fo ma
esmu
(kilusi
p ie
a ema inés
galiinés
p iebalsio
m
p ilipus
ema inei
galiinei
w)
kiek
pla-
éiau
papli usi,
daugiausia
y y
aukS ai¢iy
a méje
(Lie u iy
1991:
82,
zemeél.
N .
78).
.
Su ema in o
o mos
esmu
kei imas
senaja,
jau
benyks an¢ia
o ma
esmi
galba
odo
1858
m.
E angelijy
edak o iaus
a més
a spindj,
no s
kol
kas
loka-
lizuo i
jo
a me
y a
sunku.
Be eik
isy
ia
nu ody y
pakei imy
bend a
endencija
—
no min i,
mode -
nin i,
.y.
sgmoningai
ienodin i
eks a
i ,
ma y ,
aiky i
E angelijas
p ie
o
me-
o
Snekamosios
kalbos.
1856
i
1858
E angelijy
i uliniuose
puslapiuose
nu ody a,
kad
jos
ap obuo-
os
Mo iejaus
Valanciaus
(Ma hias
Wo onczewski).
Tai
galbi
leidzia
ned asiai
spé i,
kad
p ie
iy
eks y
aisymo,
edaga imo
a
suda ymo
bus
p isidéjes
Sis
miisy
li e a i os
klasikas
a
jo
alkininkai.
Cia
pazymé ina,
kad
XIX
a.
idu yje
apie
M.
Valandiy
bi ési
S iesuoliai,
pasi enge
ku i
bend ine
lie u iy
kalba,
90
iesa,
daugiausia
Zemaiciy
a més
pag indu
(Subacius
1993:
8
i
li .).
Tad
E an-
gelijy
edaga imas
bu o
eikSmingas
uome iniam
lie u iy
kalbos
no minimo
p ocesui.
LITERATURA
Ewanielie
na
niedziele
i
wszys kie
swie a
w
jezyku
polskim
i
li ewskim,
p zed ukowane
Wilno,
1856.
Ewangelje
polskie
i
Zmudzkie
na
niedziele
j
wszys kie
Swig a
ca ego
oku,
Wilno,
1858.
Kazlauskas
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika,
Vilnius:
Min is.
Laigonai é
A.
1957:
PaSalio ie ininkai
daba inéje
lie u iy
kalboje.
—
Ka
ku e
l e u iy
kalbos
g ama ikos
klausimai,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
21-39.
Lie u iy
1991:
Lie u iy
kalbos
a lasas
3,
Vilnius:
Mokslas.
Palionis
J.
1967:
Lie u iy
li e a i iné
kalba
XVI-XVII
a.
Vilnius:
Min is.
Senkus
J.
1958:
Kai
ku ios
kapsy
i
zana yky
a miy
eiksmazodziy
ypa ybes.
—
Lie u os
TSR
moklsy
akademijos
da bai.
Se
A,
2(5).
Ska dzius
P .
1930:
Dél
,,Uni e si as
ling a um
Li aniae“
au o iaus.
-
A chi um
Pholologicum
1.
Subaéius
G.
1993:
Simono
Daukan o
Didysis
lenky-lie u iy
kalby
zodynas.
—
Simono
Daukan o
as a .
Didysis
lenky-lie u iy
kalby
Zodynas
1.
Vilnius:
Mokslo
i
encik-
lopedijy
leidykla,
8-54.
Uni e si as
1981:
Anoniminé
1737
m.
g ama ika:
Uni e si as
Ling a um
Li aniae.
Vilnius:
Mokslas.
Zinke iéius
Z.
1966:
Lie u iy
dialek ologija,
Vilnius:
Min is.
Zinke iéius
Z.
1980:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
1,
Vilnius:
Mokslas.
Zinke iéius
Z.
1982:
Lie u iy
kalbos
pos poziciniai
ie ininkai.
—
Ba/ is ica
1988:
18(1),
21-38.
Zinke iéius
Z.
1988:
Lie u iy
kalbos
is o ija
3:
Senyjy
as y
kalba,
Vilnius:
Mokslas.
EINIGE
ZUGE
DER
NORMIERUNG
DER
MORPHOLOGIE
IN
DEN
,,EVANGELIEN“
AUS
DEM
JAHRE
1858
Zusammen assung
»Ewangelie
polskie
i
li ewskie“
(,,Polnische
und
li auische
E angelien“)
gehé en
zu
den
Biiche n
eligidsen
Gehal s,
die
im
19.
Jah .
am
hau igs en
neu
he ausgegeben
wu den
mi
Ve besse ungen.
De
Ve gleich
de
Ausgaben
diese
,,E angelien“
on 1856
und
1858
e laub
au allende
Besonde hei en
in
den
mo phologischen
Ve besse ungen
es zus ellen,
die
au
ei-
nen
sp achlichen
Mode nisie ungsp oze8
hinweisen:
1.
Die
Flexionsendungen
des
Da i s
Plu .
-a2/s
und
-mus
we den
du ch
-ms
e se z
(-ms
—
-ms
und
-mus
—
-ms)(108X),
gl.:
Zdamis
+
Zidams,
Zmonemus
—
Zmoniems.
2.
De
Illa i ,
Alla i
und
Adessi
we den
du ch
p aposi ionale
Kons uk ionen
e se z
(34X),
gl.:
aamosna
>
ing
namus,
g abop
>
pas
g aba,
sawimp
—
pas
sawe.
3.
Auch
die
a hema ischen
Ve ben
we den
e besse
(17X),
gl.:
eimi
—
einu
und
esmu
—
esmi
(in
dem
E sa z
on
esmu
du ch
die
al e e
schon
aus
dem
Geb auch
schwindende
Fo m
esmi
spiegel
sich
ielleich de
Dialek
des
Redak eu s
wide ,
de
jedoch
o lau ig
schwe
zu
lokalisie en
is ).
91
Die
Ve besse ungen
in
den
Neuausgaben
weisen
au
die
Bes ebungen
hin,
den
schon
im
Lau e
200
Jah en
in
meh e en
Ausgaben
e schienenen
Tex
de
Umgangssp ache
anzupassen.
Die
Ve besse ungen
in
de
Ano dnung
des
Tex es
und
de
Sp ache
zeugen
da on,
da8B
man
sich
des
P ozesses
de
E wicklung
eine
Sp achno m
bewuB
is .
92