LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXVIII
(1997)
Juozas
KARACIEJUS
ETIMOLOGINES
PASTABOS
P.
SKARDZIAUS
»LIETUVIY
KALBOS
ZODZIU
DARYBOJE“
P aéjus
penkiasdesim meCiui
po
ienin elio
specialiai
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybai
ski o
A.
Leskieno
(Leskien
1891)
da bo,
1941-1943
m.
pasi odziusi
P.
Ska dziaus
kapi aliné
monog a ija
,,Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba‘
( oliau:
ZD)
bu o
naujas
Zingsnis
ne
ien
dél o,
kad
jos
au o ius
panaudojo
daug
daugiau
medziagos,
be
i
odél,
kad
bu o
pi masis
lie u io
kalbininko
pa agy as
Sios
s i ies
da bas,
ku iame
au o ius
s engési,nu ody i
as
p iemones,
ku iomis
mes
sa a ankiSkai
naudojamés
sa o
pa-
c€iu
zodziy
a sa gai
padidin i*(ZD
14;
ig e in a
P
Ska dZiaus).
No s
i§
Sio
P.
Ska dziaus
eiginio
iSei y,
jog
pag indinis
démesys
su elk as
sin-
ch oninei
Zodziy
da ybos
analizei,
be
i8
ik yjy
aip
né a:
Sis
da bas
,,y a
ne
ik
sinch oninis
Zodziy
da ybos
ap aias,
be
i jos
diach oninis
y imas,
susiejan is
lie u iy
kalbos Zodziy
da yba,
jos
ypa ybes
su
bal y
bei
ki y
indoeu-
opieciy
kalby
zodziy
da ybos
ypa ybémis,
paaiSkinan is
indoeu opieciy
kalby
zodziy
da ybos
bend asias
iS akas
i
désningumus“
(Rosinas
1996:
XVI-XVII).
Sa aime
sup an ama,
kad,
i damas
lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba
ne
ik
sin-
ch oniskai,
be
i
diach oni8kai
(P.
Ska dZius
bu o
lie u iy
kalbos
is o ijos
spe-
cialis as),
pi mosios
lie u iy
kalba
monog a ijos,
ski os
Zodziy
da ybai
i
padé-
jusios
i us
pama us
élesniems
iek
diach oniniams,
iek
sinch oniniams
Zo-
dziy
da ybos
ap aSams
( u imi
gal oje
p o .
V.
U buGio
i
habil.
d .
S.
Amb azo
da bai),
au o ius
negaléjo
apei i
i
ieno
a
ki o
da inio
e imologijos,
nes
XX
a.
idu io
e imologija
ge okai
sky ési
nuo
XIX
a.
e imology
da by,
ku iuose
daz-
niausiai
bida o
nu odomos
ik
gimini8kos
ZodZiy
Saknys.
P.
Ska dziaus
ZD
a-
symo
laikais
e imologija
daugiau
démesio
sky é
Zodziy
da ybai,
y.
ji
s engési
pa eik i
ne
ik
q
paciq
Saknj
u in¢ius
Zodzius,
be
j
pi ma
ie a
iSkel i
uos
zodzius,
ku ie
u i
gimini8kus
da ybinius
o man us
i
okiu
bidu
nus a y i
pi -
mykS ¢
eikSme
bei
paaiSkin i
jos
aidg.
Todél
i§
ka o
pe Sasi
is ada,
kad
be
pla esniy
a
siau esniy
e imologiniy
pas aby,
a8ydamas
miné a
monog a ija,
P.
Ska dzZius
negaleéjo
apsei i.
I8
ik yjy
Siame
eikale
okiy
pas aby
y a
gana
daug
i
de alesniam
jy
ap a imui
eiké y
specialaus
didesnés
apim ies
da bo.
Cia bus
pasi enkinama
ik
keliy
ienos
seman inés
g upés
—
socialiniy
—
e miny
e imo-
loginiais
komen a ais,
esan iais
ZD,
i ,
pasi émus
naujesniais
Sios
s i ies
y i-
néjimais,
bus
bandoma
pa ody i,
kaip
Siy
e miny
kilmé
aiSkinama
daba ,
juoba
kad
P.
Ska dzius
eikalo
,,P a a méje“
nu odeé:
,,Reikiamos
Zodziy
e imologijos
21
duodamos
ik
pa ikimesnés“
(ZD
12).
Vadinasi,
jis
a si ibojo
nuo
uo
me u
paskelb y
a ski y
Zodziy
hipo e iniy
e imologijy,
o
daugiausia
émési
adicine-
mis.
Tai
aiSkiai
ma y i
iS
,Su umpinimy“
sq aSe
nu ody os
e imologinés
li e a-
i os,
ku ios
pag inda
suda o
K.
Bios,
J.
Endzelyno,
E.
Ben enis e’o,
A.
Meille
da bai
bei
E.
Boisacqo,
E.
Be neke io,
A.
B iickne io,
F.
Klugés,
A.
Waldés
—
J.
B.
Ho manno,
A.
Waldés
—
J.
Poko no
e imologiniai
Zodynai.
é6éi a as.
Iki
Siol
Sio
mi ologinio
lie u iy
pe sonazo
kilmé,
a odo,
ebekelia
daugiausia
diskusijy.
Taip
y a
odél,
kad
jo
kilmés
p oblema
domina
ne
ik
kalbininkus,
be
i
mi ologus.
Ma
nuo
pa ikimo
Sio
Zodzio
kilmés
aiSkini-
mo
p iklauso
4i a o
ie os,
jo
unkcijy
lie u iy
mi ologijoje
nus a ymas.
P.
Ska -
dzius
apie
jj
a8o
aip:
,,Daba
daugelio
sudé iniy
zodziy
sudé inumo
ne
ik
nebejauciame,
be ne
be eik
i
nebesup an ame,
p z.
di a as
(i8
a i- a as
[...];
dél
kilmés
Z .
Baga
LKZ
26)“
(ZD
404).
Taigi
P.
Ska dzius
Siame
eikale
émési
K.
Biga,
ku is
p i a é
1911
m.
E.
Lidéno
paskelb ai
e imologijai,
pagal
ku ia,
emian is
suomiy
bal izmu
(?)
as a
,,mais o
sandélis“,
pi masis
Sio
du inio
komponen as
a/ (/)
—
ei8kia
,,klé is“
i
oliau
giminiskas
su
sl.
*ja a
,,budelé,
obelé“,
o
an asis
—
a as
eiSkia
,,sa gas“
<
ide.
*wo os
,,sa gas“.
Vadinasi,
pi miné
Sio
di inio
eik8meé
bus
bu usi
»klé ies
sa gas“.
H.
Giin e o
aiskinima,
jog
pi masis
Sio
lie u iy
kalbos
di inio
komponen as
esas
giminiSkas
su
sk .
é a-
,,spindin is,
ma gas“,
K.
Biga
laiké
ne
okiu
p iim inu
(Biga
1961
3:
336-
337).
E.
F aenkelis
,,Lie u iy
kalbos
e imologiniame
Zodyne“
pi majj
Sio
du i-
nio
komponen g
linkes
sie i
su
osk.
ae eis_,,pa is
(dalies)*,
o
an ajj
—
su
lie.
a y i,
p .
wa ien
,,jéga“
(F aenkel
1962
1:
4).
Y a
da
i
ki okiy
Sio
du inio
kilmés
aiSkinimy.
Pa yzdziui,
V.
I ano as
i
V.
Topo o as
lie.
a/ a g
sieja
su
i anény
ekons uo u
Zodziu
*
pa i- a a-
(I ano ,
Topo o
1987
1:
55;
1991:
26),
be
pas a asis
siejimas
bene
maZiausiai
pa ikimas,
nes
,,a/ (/)
a as
g eiCiausiai
susida é
pacioje
lie u iy
kalboje:
4i (z)-
galima
sie i
su
di as
‘ aikS ikas,
padau-
Za,
nenuo ama’
(:
e ),
0
- a as—
su
a as,
la.
a a,
p .
wa i(e)n
‘jéga’
“
(Zin-
ke idius
1984
1:
184-185).
Vadinasi,
i
daba
labiausiai
neai8ki
Sio
di inio
pi -
mojo
komponen o
kilmé,
o
dél
an ojo
—-
daugmaz
su a iama.
Todel
isiSkai
eisus
A.
Sabaliauskas
sakydamas,
kad
di a as
y a
,,neai8kios
kilmés,
daug
dis-
kusijy
ebekelian is
Zodis*
(Sabaliauskas
1990:
214).
Be
P.
Ska dZiaus
pasi ink-
a
K.
Bagos
ap obuo a
E.
Lidéno
e imologija
uo
me u
bu o
pa ikimiausia.
Bal a.
Nag inédamas
p iesagos
- a
edinius,
P.
Ska dzius
pab éZia,
jog
kai
ku ie
,,8ios
p iesagos
daik a a dziai
a imy
giminieciy,
ben
misy
kalboje,
isai
nebe u i,
p z.
[...]
bal a
,do ana*
B B2
Moz
XXIII
8;
B P
I
324
(=
la .
bal a
,, .p.“)“
(ZD
378).
I8
ik yjy
Sis
isiems
bal ams
pazjs amas
Zodis,
galima
saky i,
iki
Siol
y a
be
e imologijos,
no s
poka io
me ais
ben
po a
ka y
bu o
bandy a
paaiskin i
Sio
ZodZio
kilme.
Ta
pacia
p oga
eikia
p idu i,
kad
abu
ka us
i8sp es i
8io
ZodZio
kilmés
p oblem
mégino
la iy
kalbininkai:
1957
m.
okieciy
kalba
paskelb ame
s aipsnyje
A.
Ga e is
$j
bal y
kalby
zodj
bande
kildin i
i
ide.
*bAe/(e )-
,,muS i,
plak i*
(Ga e s
1957:
80-86),
o
isai
neseniai
22
K.
Ka ulis
—
i8
ide.
*b4e#
,,spindin is,
blizgan is;
bal as“.
Pas a ojo
nuomone,
eiksmés
aida
bu usi
okia:
,,bal as“
>
,,ge as“
—
daik .
,nauda“
(Ka ulis
1992
1:
105).
I8
pi mo
Z ilgsnio
oks
K.
Ka ulio
aiSkinimas
a odo
isai
pa ikimas,
aciau
labiau
pasigilinus
la iy
kalbos
ak ais
pag is a
seman iné
aida
kelia
abe-
joniy,
nes
lie.
bal a,
panaiiai
kaip
i
p .
balwe,
eiSkia
ne
,,do ana“
apsk i ai,
be
,,papi kimo
do ana,
ky8j“.
Todél
negalima,
a odo,
a mes i
p ielaidos,
kad
Sis
Zodis
j
bal y
kalbas
gali
bi i
a klydes
i8
iki
Siol
nenus a y o
Sal inio,
juoba
kad
jis
ne u i
a imy
giminaiéiy
ne
ik
bal y,
be
i
ki ose
indoeu opieciy
kalbo-
se
(plg.
Abaie
1958
1:
248-249;
F aenkel
1962
1:
33;
Topo o
1975:
190).
Banda
:
be d as.
Ap a damas
lie.
banda
,, u as,
pelnas,
nauda;
gal ijai,
gal ijy
kaimené;
be nui
pasé i
ja ai
kaip
p iedas
p ie
me inés
algos“
da yba
i
pab ézes,
jog
Sis
daik a a dis
p iklauso
ai
da iniy
g upei,
»ku iy
da-
ba
nebegalime
jung i
su
jokiais
pi miniais
sa o
kalbos
eiksmazodziais“
(ZD
42).
P.
Ska dZius
oliau
nu odo,
jog
jis
giminiSkas
su
p .
en-bandan
,,zum
Nu -
zen“,
go .
bindan,, is i*,
misy
bend as,,gemeinsam;
daly is“
i
k .
a ba
bandy i,
p .
pe banda
,,gundo“,
z .
Biga
TZ
I
410
.,
Endzelin
MLV
I
262“.
O
a ski ai
ki oje
ie oje
nag inédamas
lie.
be id as
da yba
P.
Ska dzius
da
p ideda,
kad
jis
gimini8kas
su
,,la .
bed s
,, .p.“:
g .
me depdc
,,uod is“;
plg.
s.
ind.
bandhuh
»Sujungimas,
junginys,
giminys é,
bend o é,
san ykis;
giminie is,
Seimos
na ys“,
bandha i
,
jis
i8a“
i
k .“
(ZD
298).
Taigi
i
Siuo
a eju
P.
Ska dzius
pa eikia
uo
me u
y a usi
i
zymiausiy
bal is y
K.
Bigos
bei
J.
Endzelyno
pa i in a
Siu
zodziy kilmes
aiskinima,
ku io
laikomasi
i
daba
(plg.
F aenkel
1962
1:
34,
39).
Tiesa, ka ais
isai
be
eikalo
i
miisy
dienomis
bandoma
e iduo i
pi mojo
zodzio
kilmés
aiSkinima.
Pa yzdziui,
pi mojo
,,La iy
kalbos
e imologijos
Zody-
no“
au o ius
K.
Ka ulis
lie.
banda
,, aguoGiai,
kaimené“
mégina
a ski i
nuo
lie.
banda,
a ojamo
isomis
ki omis
eiks’mémis
(Ka ulis
1992
1:
106),
be
oks
bandymas
ne u i
jokio
i esnio
pag indo,
nes
lie.
banda,
la.
ba ida
ei&kia
oki
u a,
ku is
y a
am
ik o
sandé io
ezul a as.
Todél
o
sandé io
jungian i
g an-
dis
y a
lie.
bend as
,,pa ne is,
daly is“
(placiau
Z .
Ka aliiinas
1993:
266-267).
Bé nas.
Kaip
jau
bu o
miné a,
analizuodamas
ieno
a
ki o
zodzio
da y-
ba,
P.
Ska dzius
s engési
ne
ik
paaiSkin i
jo
kilme,
be
i
nus a y i
pi mine
jo
eikSme
bei
glaus ai
nusaky i
seman ing
aida.
Pa yzdziui,
nag inédamas
-na-
p iesagos
edinius,
P.
Ska dzius
nu odo:
,,Salia
bud a dziy
misy
kalboje
y a
i
p iesagos
-na-
daik a a dziu,
ku iy
dalis
y a
a ba
gali
bi i
sudaik a a déje
se-
no iniai
bid a dZiai,
p z.
bé nas,, aikelis,
kidikis,
maZas
aikas;
aikis,
Knech “.
Toliau
P.
Ska dZius
nu odo,
jog
Sis
Zodis,
kaip
i
jo
ek i alen i8kas
a i ikmuo
la.
bé ns,
gimini8kas
su
,,g .
ggpa
,,nesu“,
go.
bai an
,,ne& i,
gamin i,
gimdy i“,
i
p idu ia:
,, aigi
pi moji
be no
eik’mé
galéjo
bi i
,,a ne& as,
a nes inis«
(ZD
217).
O
ki oje
ZD
ie oje,
ap a damas
zodziy
a osenos
bei
eikSmiy
aida,
au o ius
sako,
kad
nuo
indi idualaus
gal ojimo
pe éjus
,,p ie
g upuojamojo
daik-
y
su okimo
bei
adinimo
[...]
a
ZodZiy
a ba
jy
a ski y
lyciy
gausybé,
ku i
seno-
ej
bu o
eikalinga
kiek ieno
daik o
ypa ybei
i
kiek ienam
j ykiui
bei
eiks-
23
mui
pa aizdziai
k ali ikuo i,
ilgainiui
nebe isados
bu o
eikalinga,
nes
naujai
a si andan¢ioms
idéjoms
a
sa okoms
Zymé i
daba
[...]
daug
ku
bu o
p adé a
naudo is
jau
esan¢iaisiais
ZodzZiais,
ik,
Zinoma,
juos
daZnai
isaip
modi ikuo-
jan
i
pakeigian
jy
eik’mes.
[...]
P z.
kad
i
as
pa s
bé nas:
u edamas
a
pacia
saknj
be -,
kaip
i
lo .
e o
,ne8u“,
s.ind.
bhd a i
nega“
i
k .,
i8
p adZzios
galéjo
bi i
,,a neS as,
a neS inis“,
i
ku
éliau
galéjo
iS iedé i
olimesné
eiks-
mé
,,kiidikis,
mazZas
aikas“,
oliau
,, aikinas,
aikis“,
,,samdinys“,
,,d a o
da -
bininkas“
i
k .,
Z .
217
psl.“
(ZD
577).
Lygiai
aip
pa
Sio
Zodzio
kilmé
i
eiks-
més
aida
aiskinama
i
daba
(plg.
F aenkel
1962
1:
40;
Poko ny
1959:
131;
Sabaliauskas
1990:
17).
Lidudis.
ZD
umpai
palie es
senyjy
p iebalsiniy
i
7
kamieny
san ykius,
y.
p iebalsiniy
kamieny
pe éjima
j
/kamiena,
i
kons a a es,
kad
,,seniau
y a
bu e
i
adinamyjy
ik yjy
#
kamieno
a s o y",
P.
Ska dZius
pa eikia
Sio
ka-
mieno
pa yzdziy
su
umpomis
e imologijomis,
a p
ku iy
andame
i
sena,
jau
M.
Daukios
,,Pos iléje“
a ojama,
lie u iy
kalbos
socialinj
e mina
/idudis,
ly-
ginama
su
la.
/audis
,,zmonés“,
s.sl.
/‘udsje,
S. .a.
Ju i
,, .p.“
(ZD
51).
Taip
8is
speci inis
bal y-sla y-ge many
socialinis
e minas
e imologizuojamas
i
daba
(plg.
Sabaliauskas
1990:
24;
S ang
1972:
32).
Tiesa,
bu o
bandy a
e imologi8kai
ji
sie i
su
“adé i
(Ka ali inas
1976:
89),
aciau
Sis
siejimas,
no s
o maliai
one-
iskai
a ody y
jmanomas,
né a
pa ikimas,
nes
,lie.
liad-é i
i
pan.
y a
ki okios
kilmés“
(MazZiulis
1996
3:
88).
Viéspa s.
Apie
§
seng
lie u iy
kalbos
di inj
daba
p i asy a
ne
iek
jau
mazai.
Reikalas
as,
kad
Sio
di inio
negalima
palik i
nuoSalyje
ne
ik
kai
kalba-
ma
apie
daik a a dj
bei
j a dj
pa s,
be
i
ada,
kai
aiskinama
daik a a dzio
iesnia
bei
bud a dzio
iésas
kilmé.
Todél
sa aime
sup an ama,
kad
nag ineda-
mas
di inius
negaléjo
jo
apei i
ylomis
i
P.
Ska dzius,
ku is
Cia,
a odo,
pi ma-
sis
lie u iy
ling is inéje
li e a i oje
aip
j ikinamai
j odé,
kad
,, iek
sa o
da yba
[...],
iek
kilme
(plg.
s.
ind.
wis-pa zh
,,3eimininkas,
bend uomenés
gal a“
ds.
d.
isah
,,zmonés,
aldiniai“,
s.sl.
os
,,kaimas“,
la .
iesis
,
s ecias“,
misy
iesé i
,s eCiuose
bi i,
kiemine i“,
g .
olxoc
,namas*“
iS
FOIKOS
i
k .)
y a
didziai
senas
zodis“
i
kad
jo
e imologija
bei
kul i os
is o ijos
ak ai
ody y,
jog
,,seno éje
jis
eikiausiai
y a
bu es
ne
kas
ki a
kaip
ie
S
és,
.
y.
kiemo,
jame
gy enancios
pade més
aldo as,
paskui,
jau
is o iniais
laikais,
apes
pap as u
ponu
He “
[...].
Be
nepaisan
Si o
senumo,
misiSkio
ieSpa ies
isiSko
a i ikmens
ne anda-
me
nei
ienoje
ki oje
ide.
kalboje:
s.ind.
is-pa ih
pi mojoje
dalyje
u i
Saknj
wis-
(is
*u k-),
ku i
balsiy kai os
laipsniu
isai
su inka
su
s.sl.
ase
»kaimas“
(>
1.
wieS
i
k .),
o
mlisy
iespa ies,
pi myk8¢io
p iebalsinio
kamieno,
pi moji
dalis
kaip
ik
y a
e
laipsnio
—
* ess-,
ku i
oliau
san ykiauja
su
* ais-,
plg.
iesé
s e yba®
(:
uzgimé
ie’
éje
[=
w
goscinie]
an
kelio
DP
39),
ds.
wieses
,VieSimasis
me as“
End.,
disés
,, algymas
ie8ése“
[...]“
(ZD
394).
P ie
iy
P.
Ska dziaus
pas aby
apie
Sio
Zodzio
kilme
nelabai
ka
galima
p idu i.
Neben
ai,
kad
Siek
iek
éliau
daugiau
ilologiniu
poZiii iu
lie.
iespa y,
g e indamas
24
su
p .
waispa in
bei
sla y
gospod,
nag inéjo
E.
F aenkelis
(F aenkel
1950:
51-
89).
Bu en
P.
Ska dZiaus
i
i
dalies
E.
F aenkelio
i& adomis
emdamasis
J.
Ju ginis,
pasi elkes
is o inius
duomenis,
pabandé
da
ka a
j ody i,
kad
,
sla i8-
kas
ponas
i
lie u iskas
iespa s
bu o
lie u iy
kalboje
sinonimai
dél
ienodos
socialinés
y
Zodziy
kilmés“
i
kad
» ieSpa s
bu o
a ski os
iki eodalinés
lie u iy
bend uomenés
aldo as
a ba
seniiinas“
(!)
o
pa i
wiesé
—
analogi8ka
sla y
Zupa
(Ju ginis
1957:
344-345).
Nesileidzian
j
s aipsnio
au o iaus
pa eik y
is o iniy
duomeny
analize
( ai
is o iky
duona),
galima
da y i
i8 ada,
jog
J.
Ju ginio
s aips-
nyje
ik
paka o os
P.
Ska dZiaus
i& ados
—
jokiy
naujy
ling is iniy
duomeny
jame
nepa eik a.
Kaip
miné a,
okiy
e imologiniy
pas aby
ZD
y a
labai
daug.
Be
i
i8
Siy
keliy
pas abyu,
a odo,
da osi
aigku,
kad
PR.
Ska dzius
bu o
jsi ikings,
jog
be
k uop8Cios
i
de alios
is o inés
Zodzio
da ybos
analizés
negalima
pa eik i
i
pa-
ikimesnés
ZodzZio
e imologijos.
Kaip
ik
uz
ai
jis
,ba é“
E.
F aenkeli,
jog
pas-
a asis
,,Lie u iy
kalbos
e imologiniame
zodyne“
,,e imologizuojamus
ZodZius
daugiausia
ik
g e ina
su
ki ais
Zodziais
a ba
lygina
su
ki y,
ka ais
ne
olimiau-
siy
indoeu opie¢iy
kalby
a i ikmenimis,
be
gana
maZai
esi ipina
jy
a osena,
da yba,
susi o ma imu
i
ypaé
jy
eik’mémis
bei
y
eikSmiy
aida
pa¢ioje
lie u-
iy
a ba
ki y
bal y
kalbose“
(Ska dzius
1971:
121).
LITERATURA
Abaie
1958:
A6aes
B.
UW.
Ac opuxo-sTumono u ecku
COBapb
OCCTHHCKOIO
435IKa
1,
Mocxsa-Jlenuu pan:
U3za enpc Bo
AKanemun
HayK
CCCP.
Buga
K.
1961:
Rink inia/
as a 3,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidyk-
la.
F aenkel
E.
1950:
Sla isch
gospod,
li .
iespa s,
p euss.
Wa spa in
in
Zubehé .
—
Z S/Ph
20:
51-89.
F aenkel
E.
1962:
Li ausches
e ymologisches
Wé e buch
1,
Heidelbe g-Gé ingen.
Ga e s
A.
1957:
Beme kungen
zu
indoge manischen
Wu zel
*bheeu)-
,schlagen“.—
KZ
75:
80-86.
I ano ,
Topo o
1987:
Upanos
B.B.,
Tomnopos
B.H.
A i sapac.—
Mu-
@bI
Hapogqos
mupa
1,
Mocxsa:
Cope cKas
sHUMKIONeRUA.
I ano ,
Topo o
1991:HAnanos
B.B,
Tonopos
B.H.
A i Bapac.
—
Mu-
Q@oso nyeckni
coBapb,
Mocxsa:
Cope cKas
SHITMKIONEeIUA.
Ju ginis
J.
1957:
,,Vie8é“
i
jos
,,pa s“.-
Li e a d a
i
kalba
1,
Vilnius:
331-345.
Ka ali nas
S.
1976:
Lie.
cu nis
,,3 a us,
a kingas...“,
‘adis i
(-cia)
,,ilgé is,
li idé i*
i
ju
giminai¢iai.
-
Ba/ is ica
12(1),
85-94.
Ka ali nas
S.
1993:
Kapanwuac
C.
[ ec].
Ka ulis
K.
La iesu
e imologijas
a dnica
LIl.
Riga
,,A o s“
1992.—
Linguis ica
Bal ica
2.
Ka ulis
K.
1992:
La iesu
e imologijas
a dnica
1,
Riga:
A o s.
Leskien
A.
1891:
Die
Bildung
de
Nomina
im
Li auischen,
Leipzig:
Hi zel.
MaZziulis
V.
1996:
P isy
kalbos
e imologijos
Zodynas
3,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Poko ny
J.
1959:
Indoge manisches
e ymologisches
Wé e buch
1,
Be n
und
Munchen:
F ancke
Ve lag.
25

Rosinas
A.
1996:
P anas
Ska diZius
i
jo
da bai.-
P.
Ska dzius.
Rink iniai
as ai
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
XII-XX
VIII.
Sabaliauskas
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas.
Ska dzius
P.
1971:
E imologinio
lie u iy
kalbos
Zodyno
p oblemos.
—
Li uanis ikos
ins i u o
1971
me y
Su azia imo
da bai,
Chicago,
121-127.
S ang
Ch .
S.
1972:
Lexikalische
Sonde iibe eins immungen
zwischen
dem
Sla ischen,
Bal ischen
und
Ge manischen.
Oslo-Be gen-T oms6:
Uni e si e s o lage .
Topo o
1975:
Tonopos
B.H.
[pyccxui
aspiK.
C osaps.
A~D,
Mocxsa:
Hayxa.
Zinke iéius
Z.1984:
Lie u iy
kalbos
is o ija
1:
Lie u iy
kalbos
kilmé,
Vilnius:
Mokslas.
ETYMOLOGISCHE
BEMERKUNGEN
IN
DER
MONOGRAPHIE
VON
P.
SKARDZIUS
“LJETUVIY
KALBOS
ZODZIY
DARYBA”
(“DIE
WORTBILDUNG
DES
LITAUISCHEN”)
Zusammen assung
Die
S udie
on
P.
Ska dzZius
en hal
e hal nismaBig
iele
e ymologische
Beme kungen,
da
de
Au o
bes eb
is
in
seinen
diach onischen
Un e suchungen
de
Wo bildung
im
Li aui-
schen
nich
nu
die
He kun
de
Wo e
es zus ellen
sonde n
auch
ih e
seman ische
En wi-
cklung.
P.Ska diZius
s ii z
sich
dabei
au
die
damals
adi ionellen
E ymologien.
Im
o liegen-
den
Bei ag
we den
nu
die
E ymologien
eine
seman ischen
G uppe
-
eines
Teils
de
sozialen
Te mini
(a/ a as,
bal a,
banda,
bend as,
liaudis,
ieSpa s)
—
ibe blick
und
dabei
die
Resul a e
de
neue en
Fo schung
he angezogen.
Unse e
Analyse
ges a e
zu
olge n,
daB
bis
in
die
Ge-
genwa
die
He kun
on
li .
a/ a as
nich
gekla
is ,
und
daB
die
Ve suche,
li .
ba/ a,
banda
(K.
Ka ulis)
bzw.
li .
/audis
(S.
Ka ali inas)
au
eine
ande e
Weise
zu
e kla en,
keine
ibe zeu-
genden
Rezul a e
gegeben
haben.
26