bleme
und
Pe spek i en,
p.
409-416)
jis
apz elgia
daba ing
bal y
mi ologijos
y inéjimo
si uacija,
mégina
su o muo i
s a biausias
jos
y inejimo
k yp is.
Magdalené
Huelmann,
neseniai
i8leidusi
e inga
monog a ija
apie
lie u iy
i
la iy
da bo
dainas
(Die
li auischen
und
le ischen
A bei sliede .
Ein
Ve gleich,
Miinchen,
1996)?
sa o
y inéjimo
ezul a us
eziumuoja
i
misy
ap a iamoje
knygoje
(Aspek e
des
li auischen
und
le ischen
A bei slieds,
p.
417-426).
Knyga
baigiama
zymiojo
okie¢iy
bal is o
Raine io
Ecke o
s aipsniu
(B auch um
und
Folklo e
im
Os bal ischen:
Zum
Johannis es
(le .
Jami:
li .
Joninés,
und
zu
den
Johannisliede n,
p.
427-455),
ku iame,
umpai
apZ elgus
s a biausias
bal y
au y
olklo o
y inéjimo
p oblemas,
analizuojama
Joniniy
S en és
a spindZiai
la iy
liaudies
dainose.
IS
ik yjy
u bi
ne
ienos
ki os
au-
os
liaudies
kii yboje
ne asime
iek
daug
g aziy
posmy,
ski y
Siai
S en ei.
Negalima
nesidziaug i
Siuo
e ingu
leidiniu.
Belieka
nuoSi d8iai
padeko i
kon e encijos
o ganiza o iui
i
leidinio
suda y ojui
Ka alikiSkojo
Eichs a o
uni-
e si e o
p o eso iui
Al edui
Bammesbe ge iui,
ku is,
be
ki a
ko,
knygos
p a-
a méje
lie u i8ku
Zodziu
p iminé
i
am
ik us
sa o
mies o
ySius
su
Lie u a:
Po
ka o
bi ys
lie u iy
apsigy eno
miisy
ajone.
I
daba
mes
no ime
p a es i
kon ak us
a p
Eichs a o
i
Lie u os,
be
8j
ka a
ik
absoliuciai
aikingus*.°
Kaip
minéjome,
eikala
iSleido
ga sioji
Ca lo
Win e io
leidykla.
De é y
p i-
min i,
jog
Si
leidykla li uanis ines
knygas
p adejo
leis i
i
pla in i
1879
me ais.
Taigi
Sioje
s i yje
ji
ne u i
sau
lygiu.
Algi das
Sabaliauskas
PIETRO
DINI.
LE
LINGUE
BALTICHE
Pasizi i éjus
j
Pie o
Dini
li uanis iniy
i
bal is iniy
knygy
len yna
a odo,
kad
as
knygas
jam
a neSa
gand ai.
G e a
L’anello
bal ico
(Geno a,
1991),
H.
J.
Lysius,
Ka ekizmas
(Vilnius,
1993),
L’inno
di
San ’Amb ogio
di
Ma ynas
Maz ydas
(Roma,
1994),
Repubbliche
bal iche
(Milano,
1994),
g e a
zeminin-
?
Pilg.
Kudi kiené
L.
Li uanis ica,
1997,
3
(31),
p.
141-143.
3
1945-1949
m.
Eichs a e
eiké
lie u iy
gimnazija.
P o eso ius
A.
Bammesbe ge is,
no éda-
mas
paminé i
gimnazijos
jubiliejy,
Jung iniy
Ame ikos
Vals ijy
i
Kanados
lie u iy
spaudoje
k eipési
j
bu usius
Sios
gimnazijos
mokinius
i
moky ojus.
Po
Sio
k eipimosi
,,P adéjo
ei i
labai
ge i
a siliepimai:
i
bu e
moky ojai,
i
bu e
mokiniai
pasakojo
sa o
jspUdZius
i
a siminimus*
(Da bininkas,
1998.
V.
28.)
Miné ina,
kad
Eichs a o
lie u iy
gimnazijoje
di bo
zinomi
li uanis-
ai
S asys
Ba zdukas,
Izabelé
Ma use icii e,
Se gejus
T eigys.
Meninj
la inima
des e
zymusis
miisy
a chi ek as
Vy au as
Zemkalnis
(Landsbe gis).
Ta p
55
pi mosios
laidos
abi u ien y
1946
m.
geguzés
14
d.
b andos
a es a a
Cia
ga o
i
daba inis
Lie u os
Respublikos
p eziden as
Val-
das
Adamkus,
plg.
Rudys
S.
Eichs ae o
lie u iy
gimnazija,
Lie u iy
S ie imas
Vokie ijoje.
Red.
V.
Liule i¢ius,
Chicago,
1969,
p.
322-341.
253
ku
poezijos
i
ki y
li e a i iniy
e imy
j
i aly
kalba,
Siandien
an
len ynos
gula
da
iena
o iginali:
Le
Lingue
Bal iche
(Bal y
kalbos),
Fi enze:
La
Nuo a
I alia
Edi ice,
1997,
u in i
XXII
i
531
puslapj.
Jei
skaiciuo ume
dienas
nuo
pasku inés
Dini
knygos
pasi odymo
1994-aisiais,
iSei y,
kad
jis
pe
be eik
ke -
e ius
me us
kasdien
u éjo
pa asy i
ben
po
puse
puslapio.
Zinoma,
jei
da é
pe aukas,
ai
pe
diena
pa aSyda o
i
daugiau.
Le
Lingue
Bal iche
bu o
sumany a
kaip
iena
i$
Emanuele
Ban i
edaguo-
jamos
se ijos
knygy
apie
Eu opos
kalbas
i
iSleis a
kaip
penk oji
se ijos
knyga
(po
anks esniy
apsk i ai
daugeliui
kalby
a
angly
i
usy
kalboms
ski y
o-
mu).
Tad
Dini
knyga
apie
bal u
kalbas
iSéjo
pi miau,
negu,
a kim,
kieno
no s
eikalas
apie
omany
kalbas
a
apsk i ai
apie
adinamasias
didZziasias
kalbas
— okieciy,
p anciizu,
lenky
i
k .
No in¢iy
bi i
neuzmi s iems
Eu opos
kul ii-
os
e pe uose
Siandieniniy
bal y
sa imeilé
gali
bi i
paglos y a.
P a a méje
au o ius
aso,
kad
,,iki
Siol
iko
bend esniy
da by
i aly
kalba
apie
bal y
ilologija
i
kalbas“
(p.
XVII).
Taciau
i§
ka o
eikia
pasaky i,
kad
okio
issamumo
eikalo
né a
ne
ik
i aly,
be
i
jokia
ki a,
ne gi
paciy
bal u,
kalba.
Pi miausia
apie
knygos
s uk i a.
Ji
suda y a
i$
desim ies
daliy,
ku iy
kiek-
iena
apima
idu iniskai
po
50
puslapiy
eks o,
aigi
kiek iena
u i
i
daugybe
posky iy.
Dalys
okios:
1)
,,Bal ija
i
kalbo y os
p ieSis o é“,
2)
,,Bal y
p okal-
bés
kon i ai“,
3)
,,Ling is inis
kon eks as“,
4)
,,Bal y
e i o ija
a p
pagonybés
i
k ikScionybés“,
5)
,,“Mazosios’
bal y
kalbos“,
6)
,,P isy
kalba
i
p isai“,
7)
,Bal y
kalbos
a p
ka alikybes
i
e o macijos“,
8)
,,Tau inis
a gimimas,
nep i-
klausomybé
i
bal y
so ie iza imas“,
9)
,,Bal y
kalbos
i
naujoji
nep iklausomy-
be
a p
au och ony
i
imig an y“,
10)
,,Teks ai“.
Be
o,
p ide a
ypa¢
iSsami
bib-
liog a ija,
apiman i
daugiau
nei
SeSiasdeSim
puslapiy
(p.
445-515),
pa i
sa ai-
me
esan i
knyga
knygoje.
Kai
ku ie
i8
Siu
sky iy
y a
iesiog
sinch oniniai
am
ik o
pe iodo
pjii iai.
Vienas
pjii is,
ku ]
Dini
ekons uoja
—
y a
bal y
p okal-
bés
bend as
laiko a pis
(an asis
sky ius).
Cia
jis
ap a8o
bal y
p okalbés
oka-
lizma,
konsonan izma,
p ozodija,
a dazodziy
i
eiksmazodziu
ski umus,
sin-
aksés
b uozus,
leksika,
azeologija,
onomas ika.
Labai
panaSiai
sep in ajame
sky iuje
p is a oma
i
lie u iy
bei
la iy
kalby
b uoZai.
Tik
k in a
j
akis,
kad
bal y
p okalbei
ski iama
daug
daugiau
démesio.
Tai
isai
sup an ama
—
plés i
sep in a
sky iy
eikS y
im i
a8y i
lie u iy
i
la iy
kalby
g ama ikas,
o
au o iaus
ikslai
isai
ki i.
Taip
pa
i§
Si okio
pasi inkimo
ma y i
neabejo inas
au o iaus
eikiamas
p io i e as
is o ijai.
IS
dalies
Dini
knyga
Siek
iek
p imena
Zigmo
Zinke iciaus
7
omy
Lie u iy
kalbos
is o ijq.
Taciau
no s
abiejuose
da buose
j e inamos
eo ijos
apie
bal y
kalby
ySius
su
ki omis
kalbomis,
no s
abu
au o iai
ap a ia
aS ijos
aida,
akcen-
ai
sudélio i
ki i:
Zinke icius
aSo
ik
lie u iy
kalbos
is o ija,
labiau
k eipia
dé-
mesj
j
pacios
kalbos,
0
ne
jos
y inéjimo
aida.
O
Dini
apibidina
isas
is
di-
dziasias
(i
ki as
mazasias)
bal y
kalbas
pa aleliai,
g e a
kalby
aidos
jam
ypa¢
254
ipi
y
kalby
y inéjimo,
y iné ojy
pazi y
ki imas.
Isi aukiama
j
y inéjimo
is o ija
daug
pladiau,
negu
eikalau y
i adinis
eikalélis
j
bal y
kalbas.
Pa yz-
dziui,
Dini
pa eikia
ben
ijy
au o iy
Bal ijos
a do
e imologijas
(Giuliano
Bon-
an e,
Ge udos
Bense
i
Vladimi o
Topo o o,
p.
7-8),
nesi enkina
ik
ku ia
no s
iena
jam
j ikinamesne,
be
s engiasi
jz elg i
ge asias
isu
e imologijy
pu-
ses,
nep imes i
kokios
ienin elés
nuomonés.
Vis
del o
Dini
S elniai
pa odo,
kad
Topo o o
hipo ezé
y a
pe spek y iausia,
.
y.
esq
emdamasis
anks esniais
Bon an e’s,
Bense’s
min imis
Topo o as
,,i8dés é
hipo eze,
kad
pi minis
pama-
o
p .
*bal -
signi ika as
y a
bu es
‘uZda os
jii os
zona’,
aip
pa
sup an amas
kaip
‘bal as’
a
‘pelké as,
balo as’.“
Toks
p oblemy
pa eikimas
y a
ne
a si ik i-
numas,
o
knygos
p incipas.
S ai
da ,
kalbédamas
apie
bal y
p okalbes
okaliz-
mo,
konsonan izmo
ekons ukcija,
Dini
mini
adicines
hipo ezes,
pa eikia
len-
eliy
a
schemy,
a¢iau
nu odo
i
ne adicinius
poZiii ius
(p.
55-72).
Jau
ien
ai,
kad
a ojamas
ik
Zodis
hipo ezé,
odo
Dini pozicijq
—
jis
neno i
bi i
g iez-
as
e in ojas,
no i
ik
pa ody i
Siandiening
y imy
bukle.
Taciau
pa i
a anka
aip
pa
y a
e inimas.
Toks
hie a chiskas
p is a ymas,
a ski ian
adicines
sam-
p a as
nuo naujo isky,
su eikia
da bui
ne
ik
is o ing
dimensija,
be
i
ge ai
o ien uoja
p adedan j
bal is a.
Sakoma,
kad
ge as
e imologinio
Zodyno
au o ius,
a3ydamas
zodyno
okabu-
las,
ne u i
sau
leis i
e imologizuo i.
Ki aip
pagunda
da y i
skubo as
iS adas
gali
bi i
pe
didelé,
kad
jai
pa yk y
a sispi i.
Kaip
ma y i,
Dini
pakankamai
a sa gus
i
sup an a
okj
pa ojy.
A sa gumo
Zenklas
gali
bi i
i
ai,
kad
Vincen o
D o ino
publikuojama
XVI
amZiaus
ank as j
Cla is
Ge manico-Li h ana
Dini
ebe adi-
na
anoniminiu,
no s
Lie u oje
jau
ima
jsigalé i
D o ino
nuomone
jos
au o iy
bu us
F yd icha
P e o ijy.
Taip
pa
Dini
a sa guma
liudija
p.
301-303
ap asy a
Zigmo
Zinke iciaus
i
Jono
Palionio
diskusija
dél
Vilniaus
i
Kédainiy
mies y
Snekamosios
koiné,
susi o ma usios
in e dialek iniu
pag indu,
egzis a imo
XVI
am/Ziuje.
Pa eikes
d i
ski ingas
nuomones,
Zinke iciaus
eigiancia,
Palionio
nei-
gian¢ia,
Dini
ik
sako,
kad
,,a ei ies
y imai
leis
pa ikslin i
j ai ius
aspek us,
ku ie
sa o
uoZ u
gali
pa i in i
in e dialek ine
hipo eze
a
nub éz i
naujus
aiskina-
muosius
modelius“
(p.
303).
Pa s
Dini
apsk i ai
labai
domisi
kalby
y inéjimo
paleokompa a y is inio
pe-
iodo
is o iog a ija.
Jis
y a
paskelbes
s udijy
apie
a ski as
Eu opos
au o iy
bal-
u
kalby
samp a as:
Kon ado
Gesne io,
P.
F
Giambulla io,
Angelo
Rocca’os
i
k .
Tai
nauji
Dini
a adimai,
nuo
Siol
u ésian ys
bi i
j aukiami
j
bal y
ilologijos
i adus.
Todél
na i alu,
kad
kai
imamos
p is a iné i
Sios
eo ijos,
iS
eks o
iSnyks a
zodis
hipo ezé,
Dini
apib dina
jau
sa o
pa ies
min is.
Jis
ienas
i§
u,
ku ie
im ai
analizuoja
kadaise
gaja lie u iy
kilmeés
i$
omény
eo ija.
Dini
nekyla
abejoniu,
kad
eo ija
s a bu
i i,
o
ne
juok is
kaip
iS
pseudomokslinés
(pasku ini
ka a
i8
jos
Saipan is
gi déjau
d .
Ju gi
Ge ulai ]
Newbe y
biblio ekoje
Cikagoje,
JAV,
1997
m.
spalio
25
dieng
pe
iSkilminga
jo
paskai a
apie
pi maja
lie u iska
knyga).
Romény
kilmés
eo ija,
pasak
Dini,
u in i
okius
aspek us:
a)
isuose
Zinomuose
255
Sal iniuose
oméniska
lie u iy
kilme
g e a
ki y
a gumen y
emia
ling is iniai,
b)
ling is iniams
su eikiamas
p io i e as
(ge iausiu
a eju
—
lygiag e us
e inimas)
p ie’
ki us
a gumen us,
c)
lo yny
i
lie u iy
kalby
ski umus
s engiamasi
aiSkin i
ne
ik
kaip
giminiSkuy,
be
i
iden i8ky
kalby
(p.
309).
Taigi
ai
isy
pi ma
ling is i-
né
eo ija,
be
o,
ji
bu o
labiausiai
papli usi
ik
cen inéje
Eu opoje
i
a p
y u
sla u.
Taéiau,
kaip
nus a é
Dini,
i alas
Rocca,
ku is
daug
min¢ciy
apie
bal y
kalbas
pe émé
i§
Mo iejaus
Miecho i os
k onikos,
nieko
ne aS¢é
apie
lie u iy
kilme
is
oménu,
no s
Miecho i a
bu o
apie
ai
kalbéjes.
Ma y ,
okia
lie u iy
kilmes
e-
o ija
Roccai
bu o
pe
daug
d as iska,
nej ikinama
i
gal
ne
akiplesiska,
kad
jis
no é y
ja
pa iké i.
Dini
disku uoja
i
ki okio
pobiidzio
kilmés
eo ijas
(p.
312-
314).
Jis
ski ia
pusiau
lo yniskqa
Mykolo
Lie u io
(gaila,
kad
nenu odo
isuo inai
p ipaZin os
ik ojo
au o iaus
Vaclo o
Mikalojai¢io
pa a deés)
eo ija
apie
pusiau
lo yniska
lie u iy
kalba,
am
ik y
Sios
eo ijos
a 8 ai y
(nej a dy y)
anda
i
Te-
odo o
Bibliande io
eks uose.
T ecioji
y a
Dini
adinama
ke e iopos
kalbos
(lin-
gua ium
quad ipa i um)
eo ija.
I8
p.
277-278
Miecho i os
k onikos
iS aukos
ma y i,
kad
bal y
kalby
ke e iopiskuma
simbolizuoja
ke u ios
jos
dalys:
jo in-
giu,
lie u iy
su
Zemaiiais,
p isu,
la iy.
Teo ija
pazjs ama
iS
Miecho i os,
Bib-
liande io,
Gesne io
i
Roccos
da by.
Apsk i ai
ai
s a bus
z ilgsnis
|
bal y
k aS us
ne
ik
i8
idaus,
be
i i8
Salies,
pa odan is,
kaip
bal y
kalbos
bu o
jsi aizduojamos
Renesanso
me u
s e imuose
k as uose.
Vis
dél o
aki aizdu,
kad
os
eo ijos
dau-
giausia
kilda o
pa¢ioje
cen inéje
Eu opoje,
y y
sla y
k a8 uose,
—
aka y
Eu o-
poje
jos
nebu o
o iginalios.
Kai
ku
galima
bi y
pasiges i
ikslesniu
o mula imu,
pa yzdziui,
p.
273
kal-
bama
apie
isa
ilga
Lie u os
Didziosios
KunigaikS ys és
gy a imo
laika,
1236—
1795
me us.
Taciau
eo iskai
DidZioji
kunigaikS ys e
ebeegzis a o
i
XIX
am-
Ziaus
p adzioje,
juk
Rusijos
impe a o ius
Aleksand as
I
Salia
isy
ki u
a dy
ebesi i ula o
didziuoju
LDK
kunigaiks¢iu.
Taip
pa
Vilniaus
uni e si e as
uz-
da y as
ne
1865
me ais
Aleksand o
I]-ojo,
kaip
a8oma
knygoje
(p.
347),
0
1832-aisiais
Nikolajaus
I-ojo.
P ie
zu nalo
Masy
kalba
nu ody a,
a si
da
bi-
u
leidziamas,
aciau
jis
jau
1990
me ais
pa i o
Gim qja
kalba.
Pa eikian
pa-
g indinius
Zemaiciu
a més
b uozus
p.
289
sakoma,
kad
zemaiciai
u i
d,
¢
ie oj
bend inés
kalbos
¢,
dz,
be
ai
labai
apy ikslis
nusakymas,
nes
oli
g azu
ne
isose
pozicijose,
ne
isi
Zemaiciai
ienodai
a oja
4,
d
ie oj
¢
dz
( isu
pi ma
galiinése,
pajii io
zemaiciai
plaCiausiai,
idu io
i
y u
ZemaiCiai
—
ik
kai
ku ).
Tokio
pobiidzio
eikale
bi u
pakake
pasaky i,
kad
am
ik ose
a
kai
ku iose
pozicijose
zemaiciai
ne u i
bend inés
kalbos
¢,
dz.
Knygoje
labai
g aziai
pa eik i
zemelapiai,
schemos,
ki a
ilius acine
me-
dziaga.
S ai,
pa yzdziui,
labai
pap as os
i
j aigios
bal y
gene inio
ySio
su
sla ais
a ski u
au o iy
samp a y
schemos
(p.
128,
130).
Taciau
lie u iy
a miu
zemélapis
p.
290
galejo
bi i
kiek
nuoseklesnis:
jei
jau
pazymé os
lie u iy
a -
més
uz
Lie u os
iby
Gudijoje
(Rodiinia,
Ramaskonys),
ai
isai
desninga
bi-
u
iké is,
kad
bi y
nupieS os
i
ki os
lie u iu
a més:
Gudijoje,
Lenkijoje,
256
La ijoje.
Juo
labiau,
kad
pa s
au o ius
sky é
iS isq
sky elj
ap agy i
Lie u iy
kalbos
saloms
i
pédsakams
Gudijoje
i
Lenkijoje
(p.
386-388)
i
en
minéjo
nepazyme asias
a mes.
P ie
pas abéliy
galima
j e p i,
kad
p.
420
neiSlaiky a
iksli
Daukan o
Bido
agyba:
ie oj
Daukan o
/
(diak i ikas
panaéus
j
ci kum leksa),
eiSkianCio
spe-
cialy
Zemai iska
papla éjusi
ga sq
#
[e],
isu
suzyme a
i
(pi m
gimimo).
Ma y ,
ned is a
Zymé i
ci kum lekso,
o
a i inkamo
diak i iko
ne u é a.
Vis
del o
i aly
skai y ojui
oks
Zenklinimas
isai
nesiski s
nuo
g e imo
puslapio
(p.
421)
dainos
Ménuo
sauluze
edé
2odziy
anks i,
pi ma,
suki Ciuo y
kai iniu
ki cio
Zenklu
(g a-
iu).
Taip
pa
aukS ai iskai
pe eikian
zemai iska
eks a
p aleis as
Zodis
jau
(p.
421,
1
e.).
Ko ek ii os
klaideliy
labai
mazZa,
no s
pasi aiko
(p.
296
ie oj
D o inas
y a
D o i inas,
p.
440
Ramoniéné
ie oj
Ramoniené,
p.
511
Vanagieni
ie oj
Vanagieneé).
Visos
pas abos
ne u é y
menkin i
eikalo,
j
jas
bus
s a bu
a siz elg i
lei-
dzian
a ei ies
leidimus.
Beje,
a p
kalbininky
bal is y
jau
da osi
banalu
saky i,
kad
Dini
eikalas
p a’y e
p aSosi
e ciamas.
Bal y
ilologijos
j adus
aSé
E n-
s as
F aenkelis
( okiskai,
o
Simas
Ka aliiinas
i8 e e
i
j
lie u iy
kalba),
Jonas
Kabelka.
Taéiau
Dini
knyga
—
daug
pla esnis,
i8samesnis
eikalas.
Jau
i
is
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
Dini
nes e imas
socioling is inis
poZi i is,
ai
odo
ne
kai
ku iy
posky iy
pa adinimai:
,,Ribo as
kalbinis
pu izmas“,
p.
365,
,,In e -
e encija
su
usy
kalba“,
p.
369,
,,.Kalby
kon ak ai“,
p.
381.
Knygoje
neapsiei a
i
be
kul i ologiniy
eo ijy
p is a ymo
(Vy au o
Ka olio,
Tomo
Venclo os,
p.
298-300),
be
a cheologijos
duomeny
(Ma ijos
Gimbu ienés,
Rimu és
Riman-
ienés,
G.
Cesnio,
V.
Siméno,
p.
12-16,
188-190).
Siandien,
ne u édami
bal y
kalby
enciklopedijy,
Dini
Le
Lingue
Bal iche
galé ume
naudo i
i
kaip
pa anki-
ne
enciklopedija.
Sulig
pa ies
au o iaus
p igim imi
da bas
y a
enciklopedinio
uzmojo.
Todél
kaip
aSan
be
kokios
enciklopedijos
ecenzija
nejmanoma
is-
ko
apz elg i,
aip
i
isos
Dini
knygos
Le
Lingue
Bal iche
ecenzijos
pasme k os
lik i
nei’samios.
Tokio
lygio
knygos
apie
bal y
kalbas
né a
iSleis a
jokia
ki a
kalba.
Todél,
izikuojan
bi i
banaliam,
knie i
pasaky i,
kad
bi y
s a bu
jq
is-
e s i
ben
j
as
kalbas,
ku iomis
daZniausiai
skelbiami
bal is ikos
y imai:
lie u-
iy,
la iy,
usy,
lenky,
okieciy,
angly.
Tai
ep ezen acine
bal y
ilologojos
s u-
dijy
knyga.
Gied ius
Subacius
Ilinojaus
uni e si e as
Cikagoje
RUDOLFUI
GRABIUI
ATMINTI
La iy
kalbininkai
g aziai
page bé
sa o
y esnijj
kolegqa
Ridol q
G abj
jo
de yniasde&im ojo
gim adienio
p oga
i8leisdami
jdomy
s aipsniy
inkinj
,,Sa ajai
257