LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XXXIX
(1998)
Saulius
AMBRAZAS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIU
KALBOS
YPATYBES
TURETOJU
PAVADINIMU
SU
PRIESAGA
*-no-
DARYBOS
RAIDA
§
1.
Biid a dziy
su
p iesaga
*-no-
subs an y izacijos
i
ju
i imo
ypa ybés
u é ojy
pa adinimais
(nomina
a ibu i a,
oliau
-
NA )
p ocesas
p asidéjo
ge okai
anksciau
negu
bid a dziy
su
*-io-
(plg.
au .
1997).
IS
*-no-
i8si u uliojo
apie
40
p iesagu,
su
ku iomis
lie u iy
kalboje
da omi
ypa ybés
u é ojy
pa adi-
nimai.
I§
ju
ypaé
da i
y a
p iesaga
-inis(-é).
Vediniai
su
p iesagomis
-inas,
-ina
§
2.
Ypa ybés
u e ojy
pa adinimy
su
p iesaga
-inas
y a
os
kele as.
Pinigo
iene o
pa adinimas
duksinas
— ai
iesiog
sudaik a a déjes
bid a -
dis
duksinas(-a)
,,auksinis“,
a o as
senuosiuose
aS uose,
plg.
da
d dbinas
d obinis
audeklas“
A.Ba an;
J;
Sdb;
Rm;
Pg;
S ;
Lnk ;
Jn8k
(LKZ
II?
739)
i
d obinas(-a)
,,d obinis“
BB
2
Moz
28,42;
3
Moz
6,10;
J;
S.
§
3.
Ki y
a i inkamy
ediniy
su
-inas
kilmé
né a
okia
ai8ki.
An ai
S.
Ka ali inas
(1974:
201-203)
edinyje
aks inas
,,spygliuo as
dyglys;
spaiglis,
padaigslis;
Sakalys;
lazdele
ambiems
gy uliams
a y i“,
ku is
siejasi
su
aks is
,,smailas
pagaliukas,
ka elé;
i iné,
kibi né“
(LKZ
I?
85-87),
jZi i i
he e-
okli ine
o ma
bal .
*as i
:
*as n,
plg.
s.
ind.
ds hi
:
gen.
sing.
as hndah,
a .
as i
:
as a(n)
(z .
da
Hamp
1953).
NeZzinia,
a
mi usiyjy
die o
a das
Vélinas
>
Vélnias
(plg.
la.
eins
ME
IV
532-533)
y a
bal ikas
p iesagos
*-ino-
edinys!,
a
gal
jis
i gi
i8si u uliojo
i8
kokios
no s
he e okli inés
linksnia imo
o mos,
plg.
he .
wellu
,,mi usiujy
ga-
nykla,
pie a“
(jis
gali
bi i
kiles
i8
*welnu
a
*welsu),
g .
“HA oiog
(<
*winu-
iyo)
,,p iklausan is
mi usiyjy
pie ai“,
s.
us.
Velesb
,,gal ijy
die as“
i
. .?
Galima
jz elg i
ediniy
ki mis
:
ki mud
:
ki minas
( isi
jie
daugiausia
a o-
jami
zemaiciy
a méje,
z .
LKA
III
135-136)
kai a,
plg.
la.
ci mis
:
ci mens,
ci menis
:
ci mins,
ci minis,
ci mins
(ME
I
386;
EH
I
273);
lo.
e mis
:
e men
'
Pig.
A.
Juskos
Zodyne
i
jo
su ink ose
dainose
uZ iksuo a
senesne
Zodzio
élé
o ma
elé
bei
elys_,, elionis“
VoK
121;
TS
1898,5-6
(LKZ
XVIII
606,
633),
el(i)uoka
,, elnias“
(au .
1996:
115),
o
ypaé
la.
Vels
,,mi usiyjy
die as“,
elis
,, élé;
Vélinés“
(ME
IV
530;
Gimbu iené
1970;
1985:
168
.).
=
Plg.
Puh el
1969;
I ano ,
Topo o
1973;
Ind.
824.
148
( e mina)
,,ki minas*
(Spech
1944:
181;
O kups¢iko
1967:
263;
1967a
:
125-
126).
x
i-kamieniu
pen is
(apie
ji
Z .
Daik D R
90)
siejasi
i
edinys
pen inas
(plg.
s.b.sl.
pe eno’*),
plg.
da
kulks inas
i
kulkénis.
§
4.
Neabejo inai
an iniai
y a
okie
NA
kaip
kelinai
,,kelnes*
CI
977
(plg.
kelinés,
z .
§
6),
plepe inas
,,plepys*
T ;
S s
(LKZ
X
146),
s ipinas
(:
s ipé
,,sag-
ies
liezu élis“
Kos
54;
Ds;
Lkm;
,,len elé
p ie
gi nu,
i
ku j
is umiamas
milinys“
Uzp
-
LKZ
XIII
793),
Zi ginas
J;
Is ;
K s,
Zi ginas
Bsg,
Zi ginai
Z ,
Zi ginai
zi gumynai*
Ds,
Zméginas
,,zmogaus
i’ma os“
P k
(LKZK).
Nemazas
kiekis
anden a dziy
i
helonimy
su
p iesaga
-inas
(p z.:
Jud i-
nas
Tl,
Da isinas
K z,
Ga dinas
Pn
i
. .,
z .
Vanagas
1970:
154-156;
Bilkis
1998:
105-106)
odo,
kad
p iesagos
-inas(-a)
biid a dziai
kadaise
bu o
linke
daik a a dé i,
plg.
da
p .
as inan
,,kumelés
pienas*
(Kolbmilch)
E
694
(PJa
A-D
135-138;
PKEZ
I
106
su
li .;
Ecke
1995:
54-56)
i
lie.
aS a
,,kumele“.
Be
o,
i§
okiy
sudaik a a déjusiy
bid a dziy
bal y
kalbose
kilo
deminu y ai
i
nomina
masculina
su
*-ino-
(au .
1994:
145-146).
Veliau
p iesaga
*-ino-
émé
s um i
naujesnés
o mos
p iesaga
*-inio-
(Z .
§§
6-8).
Taigi
skiemeniniam
indoeu opie iskajam
sonan ui
*n
i us
d iga siu
in
bal-
y
kalbose
nea pazjs amai
sumiSo
senojo
he e okli inio
linksnia imo
liekanos
su
naujesniais
sudaik a a déjusiais
p iesagos
*-ino-
biid a dziais.
§
5.
Keli
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
pada y i
i
su
p iesagos
-inas_ a ian-
u
-ina,
p z.:
auksina
,,auksinas“
BB
Ps
56,1;
57,1;
59,1;
60,1,
smulkind
,,smulk-
mena‘
Slén
(LKZ
XIII
219).
Vediniai
su
p iesaga
-inis(-é)
§
6.
Lie u iy
kalboje
daik a a dédami
biid a dZiai
su
Sia
naujesnes
o mos
p iesaga
daznai
gauna
ypa ybés
u é ojy
eiksmes,
okiu
biidu
susida é
labai
p oduk y us
NA
da ybos
ipas
(ZD
257-259;
Daik D
344-346).
Sio
ipo
ediniy
uZ iksuo a
jau
XVI-XVII
a.
aS uose.
Nuo
a& ijos
p adzios
papli es
edinys
k ii iné.
Daznas
senuosiuose
aS uose
daba
iSnykes
edinys
kilpinis
,,Saunamasis
lankas“.
Ki i
uz iksuo i
a ski uose
eks uose.
Dalis
jy
a ojama
i
daba
a mése,
p z.:
be gzdiné
,,be gzdzia
ka é“
SD*
84,
132,
desim iné
SD?
38;
Ch!
M
23,23,
kailiniai
SD'
62;
SD?
126;
Lex
67;
SE
224.,
kakliné
,pasku inioji*
DP
293,.,
kak iné
,,kak os
ais is“
BB
Ekli
45,14;
SD!
85,
kelinés
,,kelnés“
SD!
32,
133, 184;
SD*
65,
301,
452;
KIG
70
(plg.
da
umpinj
kelnés
Ch'
M
28,42),
kempiné
VInE
218,,_,,;
SD*
67,
k iiminis
,,k ii-
minis
dan is“
Lex
12a,
k u inis
,, aupsuo as
zmogus“
BP
I
192,
lapine
,,palapi-
né“
BB
3
Moz
23,42;
Ps
81,4;
BP
I
163,,;
II
136,,;
Lex
57a, 80a;
,,lapés
kailio
24?
i ?
>
T au mann
1923:
214;
ZD
243;
GJL
II
187-188.
149
kepu é“
Lex
38, 63,
ma skiniai
SD!
17,
62;
SD?
33, 80,
125;
Lex
47,
naginés
Lex
66a,
pi s inés
SD!
154;
SD?
154,
376,
y iné
,, y ojus“
VInE
120,;
BP
II
394;
MP
325,
sékliné
,,séklinis
augalas“
C
II
351,
Sal inis
BB
Ps
74,15;
SP
1X,
Soniné
SD!
162;
SD}
398,
aka iné
,, aka iené“
DP
3X;
SD!
192;
SD?
477.
§
7.
Ki i
daba
i8nyke
a
e i,
p z.:
apsk i iné
,,bumbu as,
gumulas“
SD*
66,
69
(“ als iecio
Zemé
iename
plo e“
Su ),
apsk i inis
,, u ulys,
kamuolys*
Mz
315,;
BB
I8m
11,7;
Job
12,14;
Ps
97,5;
98,10;
BP
II
32,,
( .p.
B;
[K];
,, a as,
lankas“
J),
auZuoliné
,,azuoliné
malka“
Lex
27,
balsineé
,,balsis“
Mz
7X
( .p.
K
II
320),
be ziné
,,be ziné
malka“
Lex
18
(plg.
be ziné/bé ziné
,,be zo
yks é“
BM
290;
Pln;
,, ais ai
i$
be zo
pumpu y,
apipil y
deg ine“
Sk ;
Gg ;
,,de in inés“Kos
236
—
LKZ
727),
d ebuliné
,,d ebuliné
malka“
Lex
33,
d ibalsiné
,,d ibalsis“
Mz
13,,
( .p.
K
I
300),
alksniné
,,alksniné
malka“
Lex
30,
ypa iné
,,asmuo“
Mz
p
-
76, 373,;
BP
1
65,,;
DP
143X
(“a ski a
ie a;
algymas
sky ium
nuo
isy“
J;
,,géliu
‘lys és
lo a“
BZ
223),
kadaginé
,,kadaginé
malka“
Lex
102a,
keliné
»kojiné,
blauzdiné“
SD!
98;
,,kelniy
iena
pusé“
C
II
145
( .p.
J),
A uopine
,,k uo-
pu
des a“
Lex
44a,
medinis
,, e e inas*
Lex
18;
C
I
336,
pi kiné
,, oks
pukuo as
ki minas“
SD5
679
(“piiky
pa alas“
Vaizg;
GS
351;
NdZ),
p éskinés
(Z .
§
20),
sanbalsiné
,,p iebalsis“
Mz
7X, sk obliné ,,sk obliné
malka“
Lex
27,
smegeniné
deg a
i
smegeny“
Lex
60a
( .p.
NdZ;
,,gal a
LTR(G il);
Aly;
,,i8min is,
p o-
as“
Vik ;
M j
-
LKZ
XIII
139),
s ie inis
,,pasaulie is*
DP
497,,,
499,
( -p.
Su ),
Sil inés
,,ka 8 osios
e smés“
SD*
34
( .p.
Su ;
N;
[K];
NdZ),
aka iné
,» aka inis
ejas“
KIG
61;
Lex
105
( .p.
Q
618;
Bb
Si
43,18),
elksnineé
,,s aidykle“
BB
Job
41,20
(plg.
elioné
» elksmas“
BsP
III
203(B );
Pb
-
LKZ
XVIII
640),
i siné
» i siné“
SD!
193;
SP
1
310,,
( .p.
KZ).
Kai
ku ie
i§
jy
y a
aiSkis
naujada ai,
odan ys,
kad
Sis
da ybos
ipas
bu o
p oduk y us
jau
aS ijos
p adZzioje.
§
8.
La iy
kalboje
a i inkamy
ediniy
su
-in(i)s(-ins),
-ine
y a
labai
nedaug,
p z.:
aus ing
,, y y
éjas“*,
kaimins
,,kaimynas“
(plg.
lie.
kdiminis/kaiminis,-é
.kaimie is“
Alk;
Gs;
S
—
LKZ
V
56,
Z .
da
Ska dzius
1963:
316),
zlecini
,,zle-
kyu
zmonés“*,
melines
,,mélynés“,
zemines
,,zemuoges“,
ecine
,sené“
(LVG
312-313),
ceimine
,,pap as asis
kelmu is“
(plg.
lie.
kelminé/kélminé
,, .p.“,
Z
Rekéna
1995:
96).
Ma
la iy
kalboje
su
Sia
p iesaga
im a
daznai
da y i
deminu-
y us,
ku ie
lie u iy
kalboje
y a
labai
e i
(au .
1994:
146).
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
*-inio-
galéjo
bi i
i
p isy
kalboje,
plg.
lie.
d é iné
,,s a inai é
iebalams
laiky i*
Pk
(LKZ
IF?
692)
i
p .
d e ine
,,(d e inis)
*
Sis
edinys
kai
ku iy
y iné ojy
(LVG
313;
BKGF
78;
au .
1994a:
30)
bu o
lyginamas
su
lie.
aus inis
,,ziem yciy
ejas“
Kip; Plng;
Kim
(LKZ
FP?
515).
Taéiau
A.
Gi denis
J.
Kazlauskui
ski -
oje
kon e encijoje
(1994
11
04)
iSkelé
min i,
kad
lie.
ais inis
galjs
bi i
skolinys
i§
la iu
kalbos.
>
Kai
ku iose
pie inés
i
y inés
lie u iu
kalbos
a mése
su
p iesaga
-inis(-é)
i gi
da omi
as-
meny
pa adinimai
pagal
gy enamaja
a
kilmés
ie a,
p z.:
adiw iskinis,
kauninis,
diiks inis
i
. .
(LKA
III
Zemél.
N .
110,
p.
116).
150
kubilas“
(Bo‘ e)
E
393
(PKEZ
I
223-226)°,
lie.
Soniné
i
p .
g awyne
,,Soniné
( ezimo
len a)“
(Tuncb e )
E
304
(PKEZ
I
404;
Ecke
1995:
54).
Nezinia,
a
Siam
da ybos
ipui
p iklauso
i
p .
aulinis
,,aulas*
(Scha )
E
503
( aip
BKGF
78),
nes
jis
gali
bi i
i
o
kamieno,
y.
pada y as
su
*-ino-,
plg.
miné a
edinj
aswinan
(Z .
§
4).
P iisy
kalbai,
a odo,
biidingesné
p iesaga
*-ino-,
0
ne
*-inio-
(Kaukiené
1994a:
16).
§
8.
Vienas
ki as
Zodis,
ku is
sinch oniniu
pozi iu
a odo
esas
p iesagos
-inis(-é)
edinys,
gali
bi i
kiles
iS
he e okli inio
linksnia imo
liekany
(plg.
p ie-
sagos
-inas
edinius,
Z .
§
3).
S.
Ka ali inas
(1992)
mano,
kad
oZinis/6zinis
,,pie -
yciy,
pie y
éjas“
né a
p iesagos
-inis
edinys
i8
Zodzio
oZ s
( aip
GJL
II
192),
be
kaip
i
la.
azenis,
azinis,
az-aids
,, idu dienis“
kiles
i§
bal .
*az(en/n),
plg.
s.
ind.
dha -/dhan-
,,diena,
dienos
S iesa“,
aip
pa
lie.
dudinis
:
dudenis
,,Siau es
y y
éjas“
:
dud a
kai a
(Ka ali inas
1990:
86).
Vediniai
su
p iesaga
-inys(-é)
§
9.
Kai
ku iose
a mése
(daugiausia
aka inése)
i
aS uose
pada y as
ie-
nas
ki as
ypa ybés
u é ojo
pa adinimas
i
su
elesniu
p iesagos
-inis(-é€)
a-
ian u
-inys(-é)
:
1)
i
daik a a dziy,
p z.:
d obinys
,,ma Skiniai,
d abuzis“
K;
Vd
(plg.
d obi-
niai/d obiniai/d obiniai
,,d obiniai
d abuZiai*
Plik;
Do ;
Klp;
Skd,
d obinis,-é
lininis*
LKZ
IP
739),
gal inys
,,gud agal is“
Kai ;
Sauk;
,,moky as
zmogus“
BsP
II
74;
,,ko y
dama“
K
(plg.
gdl inis
,,Siaudy
kilelis
s ogui;
ko y
dama",
gal inis,-é
»gal os;
gal os
o mos;
s a bus“
LKZ
III
84),
kailinys
,,kailiniai*
UzZ ;
Al
(V
52,
plg.
kailiniai,
Z .
§
6),
kiiginys
,, a as“
DP
412.,
534,;
J;
G
93;
BM
434; Alz;
Pnd;
Pkp;
Sl;
Dkk;
Kp
(plg.
kiiginis,-é
,,.kiigio
o mos“
Gg
—
LKZ
VI
775),
pakulinys
,,i8
pakuly
aus as,
p as as
audeklas“
Alk;
Raud
(plg.
pakulinis
, .p.“
B s;
Sn ;
Lnk ;
S ak;
Al;
Gs;
Zgn,
pakulinis/pakulinis,-é
,aus as
i§
paku-
lu*
LKZ
IX
212),
pasukinys
,,i8
pasuky
aus as
audeklas“
Pbs;
S ;
Vs;
S ak;
Al;
S ;
D ;
,,s o i
paSuky
siiilai“
M k
(plg.
pasukinis/pasukinis
,i8
paSuky
aus as
audeklas“
Lnk ;
Vg ;
B s;
Lkm;
Akm;
Up;
E ;
J b;
Ssk;
Jns;
LS;
Ds,
pasukinis,
-é
,,i8
paSuky
aus as*
LKZ
IX
588),
pieninys
,,pienpuodis“
K ok;
Smn;
Vs;
Pn
(ZD
262,
plg.
pieninis/pieninis,-é
,duodan is
pieno;
ski as
pienui
laiky i;
i$
pieno
pagamin as;
susijes
su
pienu;
ski as
pienui
pe di b i‘*),
a inys
,, a elis,
kal a a-
as“
LTR(Zg);
PS;
SI;
Skn;
Zml;
Akm;
,,kiekis,
elpan is
i
ezima,
ski a
Sienui
ez i*
Rod
(ZD
262;
LKZ
XI
243-244,
plg.
a inis
,xa elis“,
a inis/ a inis,-é),
skalings
,,pliauska
skaloms
skaldy i*
J;
VI
(ZD
262;
LKZ
XII
705,
plg.
skalinis
s p."
Sl;
Als;
Vk8;
,,8okis
su
skalomis“
Gg ,
skalinis,-é
,,i8
skalu
nupin as;
i8
skaloms
inkamo
medzZio;
u in is
skalios
uolienos“
(LKZ
XII
705-706),
ska i-
©
Ki aip
Z .
T au mann
1910:
323;
SV
162;
Ecke
1993:
227-228.
151
nys_,, ank8luos is“
P l
(plg.
ska inis
,, .p.“
Né;
MI ;
S né;
Kls;
Rod;
Lz;
Sk T;
,audeklo
gabalas*
G ;
D ;
Dbé,
ska inis,-é
,,ski as
laiky i
d abuZiams;
pana-
Sus
j
ska a“
LKZ
XII
757);
2)
i$
bid a dziu,
p z.:
bal inys
,,akies
bal ymas“
Lex
104a;
C
II
942;
K;
,,kiau-
Sinio
bal ymas“
Lex
33a;
K;
,,bal inamas
audeklas“
J
(plg.
bal inis,-é
»bal as*),
be gzdinys(-é)
,,be gzdzias,
ne aisingas
gy ulys“
B s;
,,kas
ne u i
aiky“
J;
Gl;
T k
(LKZ
I?
763,
plg.
be gidiné,
z .
§
6,
be gzdinis,-é
»be gzdzias,
ne aisin-
gas“),
d yzinys
,,d yzuo as
audinys“
M.Valané;
J;
S s;
Als;
»zmogaus
apda as,
is aizda“
SIn
(IP?
735,
plg.
d yzinis,-é
,,d yZuo as“),
ilginys
,,auks o
iigio
zmo-
gus“
VIk
(plg.
ilginis
,,sienojas,
an
ku io
sukabin os
gegnés“
Dgl8;
G ;
Ty ;
Dsn;
,,ka is
kam
no s
kabin i“
Lé;
,,ilgako é
dalgé“
Ad,
ilginis,-é
,, iesus,
iS isas,
nesulamdy as“
LKZ
IV
50),
juodinys
,, oks
algis
i8
k aujo“
J;
Skd ;
,,.namy
da bo
ma gas
audeklas“
J;
Rdm;
Bd
(IV
403),
ma ginys
,, .p.“
J;
Sk ;
Pl ;
Pn;
Al;
Up;
Ds;
Ob;
,, a8 as,
o namen as“
VI;
Bgs;
,,kas
suda y as
iS
ne
ienos
spal-
os
daik y“
Tl
(VII
853,
plg.
ma eginis,
-é
IS
ma go
audeklo“),
ploninys
,,plonas
audeklas*
J;
Als
(ZD
262;
LKZ
X
305,
plg.
ploninis,-é
»plonasis,
laibasis“),
skaninys
,,ga dumynas“
§.Dauk;
M.Valané;
J;
DiinZ;
Ping;
Kal;
Pp;
Vks;
V ;
S s
(LKZ
XII
737).
Zymiai
dazniau
su
p iesaga
-inys
da omi
eiksmazZodiniai
ediniai,
daugiau-
sia
eiksmo
ezul a y
pa adinimai
(Daik D R
63-64,
96,
195,
214-215).
Vediniai
su
p iesagomis
-inga,
-ingis(-é);
-angas(-a),
-engé,
-(i)ungis/-ungys(-é)
§
10.
Lie u iy
kalboje,
kaip
i
ki ose
bal y
kalbose,
su
p iesaga
-ingas(-a)
placiai
da omi
biid a dziai
(ZD
106-120;
Bad D
556-558).
Taciau
su
jais
sie-
jasi
os
keli
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai.
P iesaga
-inga
u i
k egzdinga
k egzde“
(nuo
seno
a ojamas
Zemai¢iy
a méje,
andamas
D.
Poskos,
S.
Dau-
kan o
a8 uose,
z .
LKZ
VI
121),
gal
Gia
p iklauso
i
lak inga
,,lak8 ingala*
BzF
132;
Pgg
(VII
96,
apie
jo
da yba
z .
LEW
337)
bei
i8
dalies
p iesaga
-ala
iSplés-
as
edinys
/aks ingala,
jei
ai
né a
pe di b as
skolinys
i8
ok.
Nach igal
( aip
Szeme ényi
1960:
221
.).
Visai
neaiSkios
da ybos,
be
seman i8kai
a imi
y a
zodziai
blézdinga
,,k egzdé“
(uz iksuo as
jau
BB
3
Moz
11,19,
daba
papli es
zemaiciy
a méje,
Z .
LKZ
7?
907-908),
kuiolinga
,,ziu lys“
Ds;
Sb;
Pnd
(VI
912).
§
11.
P iesagos
-ingas(-a)
pa adigminj
a ian a
-ingis(-é)
u i:
blézdingé/blezdin-
geé/blezdingé
,,k egzdé“
K;
Klp;
Skd ;
,,naSlai é
(gélé)“
Y1;
Klp
(LKZ
I?
908),
bu lingis
,,kas
algydamas
apsilais o“
LMD(Sl ),
bu lingé
»pe iiges
pienas;
p as a
s iuba“
VIk
(I?
1192),
klibi igis
,,i8klypes,
ai8as
Zmogus
a
gy ulys*
J;
E z;
VSR
(VI75),
kli ingis
,,kas
linguoja
i
Sonus“
N;
[K];
J
II
168,
k i ingis
,,susisu-
kes
daik as“
B ;
SIn
(ZD
121;
LKZ
VI
660),
kuoli igé
,,ziu lys“*
Nj;
Rm
(LKZ
VI
912),
lakS ingé
,,lakS ingala*
LTR(Pnd);
P8l;
Ad
(VII
97),
isingis
»Tusas*
Z
(Z Z
567),
Sli ingis
,,kas
k ei omis
kojomis*
N(Rg);
[K];
BzBk
III
70;
KZ.
152

§
12.
Vienas
ki as
ypa ybés
u é ojo
pa adinimas
pada y as
i
su
Siais
p iesa-
gos
-ing-
apo oniniais
a ian ais:
-angas(-a):
Zabdngai
(placiai
papli es
XVI-XVII
a.
as uose,
a ojamas
i
daba
a mése:
Pl;
B s ;
Uzp;
Ud;
M&k;
Kai ;
Ds),
Zabdngos
,,spas ai“
VInE
4;
BM
72,
449;
Tl;
V8n;
Pln;
Pl ;
Pl ;
Tj;
Gs;
M e
(LKZK,
plg.
p .
slango
,,zaslai,
zabokliai*
(Gebys)
E
452,
z .
PKEZ
IV
128-130);
-engé:
juodengé
,, okia
mélyna
uoga“
Dbé
(LKZ
IV
399);
-(i)ungis/-ungys(-é):
aklungys
,,aklas
zmogus,
a klys“
J
1
9,
bu liunge
,»Skys-
as
pu as“
Lp;
,,p as a
s iuba“
Dgls;
Nmn;
Kls;
Dg,
bu liungis
,,klampyne“
Q
401;
K z
158;
[K];
,nu ukélis“
J;
Sk ;
Gs;
V n
(LKZ
FP?
1193),
mu ungis
,,paniu-
es
zmogus“
Smk
(VIII
433),
pludu igé/pliidungé
Ms;
Als;
Sin ;
D ;
Pl ,
plu-
dungis/pludiingis/
plidungis/pludungys
,ne im as
zmogus,
ple ésa“
J;
K p;
Ty;
E z;
S ;
Sin ;
Pln;
Uz ;
K 8
(X
322),
a liiingis
,, a lius,
mazas
aikas“
Rdm
(LKZ
XVIII
275),
Zaliuigis
,,Zzali
nep inoke
ugiai,
aisiai“
Lkm;
T gn,
Zaliungé
zalios
uogos,
obuoliai*
Kl
(LKZK);
Gia
gal
p iklauso
neaiskios
da ybos
mes-
liungis/méslu gis/méslungis
K;
J;
Zem;
Sk ;
Vik ;
Lk;
S ;
zaléialankis“
J;
Lnk ;
Rm;
Pc;
,,ka pazole“
R;
P;
K,
meéSlungé
,,méSlungis*
LC
1878,31;
K ;
,,zalcia-
lankis“
Kos
238;
Pc
(VIII
97).
§
13.
Labai
e i
a i inkami
ediniai
i
la iy
kalboje,
p z.:
e e iga
,, e e a",
laks iga-la
(plg.
lie.
laks ingala,
laki inga,
Z .
§
10),
s.
la.
ba id e
,
naSlai e“
(LVG
371).
P iisy
kalboje
biid a dzZiai
su
p iesaga
*-ingo-
daug
dazniau
daik a a deda-
o
i
gauda o
ypa ybés
u é ojo
eik’me,
p z.:
naunings
,,nauja ikis“
(Newling)
III
87,,
agingis
,,elnias“
(Hi cz)
E
65,
acc.
pl.
paklusmingins
»pa aldinius*
(Un-
e hanen)
III
91,
(Kaukiené
1994:
9).
P ie
Siy
ediniy
Sliejasi
i
gen i a dis
jo ingiai,
ku is
eikiausiai
i8
p adziy
ei8ké
,,Jo os
gy en ojai*
(Buga
1961:
153-156;
Salys
1985:
406-407).
Kad
okia
da yba
aka u
bal y
kalbose
y a
sena,
odo
p iisy,
jo ingiy
i
ku Siy
ie o a dziai
bei
asmen a dzZiai
su
-ing
i
jos
a ian as
-ang-,
-ung-’.
Be
o,
p isu
(plg.,
p z.,
Elbing,
Ma ungen
PKEZ
I
248-249;
II]
149-151),
ku Siy
i
jo ingiy
gy en ose
ie ose
uZ iksuo a
anden a dziy
i
helonimy
su
-ing-,
-ang-,
-eng-,
-ung-,
p z.:
Lidlinga
Sl ,
Alanga
T g
(plg.
la.
aludgs
,, e smé,
aki a as“),
D abéngis
P n,
Bab ingas
Pi
(Vanagas
1970:
91,
134,
168-169,
203;
Bilkis
1998:
54,
126-127,
159).
Cia
da
eikia
u é i
omenyje,
kad
i
miné i
lie u iy
kalbos
ypa ybés
u e-
ojy
pa adinimai
su
-ing-,
-ang-,
-ung-
i gi
a ojami
daugiausiai
aka inése
i
pie inése
a mése
(Z .
§§
11-12),
ku ios
eikiausiai
susi o ma o
an
aka u
bal y
kalby
subs a o
(plg.
Maziulis
1994;
Vidugi is
1996).
Biga
1961:
136;
Ge ullis
1922:
247;
T au mann
1925:
174;
Sa ukynas
1966:
172;
Zinke i-
Gius
1987:
20,
42;
Vanagas
1994;
1996:
113-120.
153
§
14.
Vaka y
bal y
kalbose
bu o
i
biid a dziy
su
p iesaga
*-ingo-
papli imo
cen as.
Ma
p isy
kalboje
su
ja
bid a dziai
bu o
da omi
ne
ik
i§
a dazodziu
(kaip
lie u iy
i
la iy
kalbose),
be
labai
daZnai
i
i§
eiksmazodziy,
p z.:
au-
schaudiwingin
,,pa ikima“
( ewe)
III
53,
:
auschaudi wey
,,pa iké i*
( e a-
wen)
III
27,,,
D uwingin
,, ikin ijj*
(glaubigen)
III
119,,
:
d uwi
,, iké i*
(gleu-
ben)
III
45,,
i . .
(Kaukiené
1994:
9).
§
15.
K.
Buga
(1961:
789-796)
a k eipé
démesj
j
ypa inga
bal y
kalby
bid-
a dziy
su
-ingas
i
ge many
kalby
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
p iesaga
-ing
(ji
i gi
u i
a ian us
-ang-,
-ung-)
da ybos
panaSuma,
plg.
lie.
a gingas,
la.
a dzigs
,, a gingas“
i
s.
ok.
auks .
a ming
,, a gSas
zmogus*“,
lie.
galingas,
la.
a igs
,,s ip us“
i
s.
ok.
auk& .
mah ing
,,s ip us
zmogus*
i
. .
A.
Vaillan ’as
(1970;
1974:
494)
bal y
kalby
p iesaga
-ingas
bu o
linkes
laiky i
ge manizmu.
TaCiau
ai
isai
nej ikima
(Ska dzius
1972:
96).
§
16.
Bal y
kalby
ediniai
su
*-ingo-
y a
aug e
suauge
su
isa
bal y
kalby
da ybos
sis ema.
1.
Bal y
kalbose
g e a
p iesagos
*-ingo-
u ime
i
sena
p iesaga
*-ino-
be
de e mina y o
*-g-.
Pazymé ina,
kad
kai
ku iy
biid a dziy
p iesaga
*-ingo-
i
*-ino-
eik&mé
isai
su ampa,
plg.
s.
lie.
K u ingas
,,k u inas“
i
k i inas,
s.b.sl.
k e ens
,,k u inas*
(ZD
120).
Be
o,
bal y
kalbose
daik a a dédami
p iesagos
*“-ino-
(ypaé
naujesnés
o mos
p iesagos
*-inio-)
bid a diiai
i gi
linke
gau i
ypa ybés
u é ojo
eikSme
(Z .
§§
4-8).
2.
Bal y
kalbose
p ie
p iesagos
*-ino-
p ilipo
i
de e mina y as
*-d-.
An ai
su
p ie
-ind-
pada y a
gen i a dis
galindai,
ku io
pi miné
eik8mé
galéjo
bi i
»gale
gy enan ys*
(plg.
lie.
asmen a dzius
Galinis
i
Galindzius)
i
ku is
sa o
da yba
panagus
j
anksciau
miné a
gen i a dj
jo ingiai
(Z .
§
13).
P iesaga
-ind-
andame
ie o a dziuose:
p .
Ka winden,
S ubynden,
lie.
Gelind-énai
Pln,
Ne-
ind-aiciai
Tl,
lie u iskose
pa a dése
Dalinda,
Dub indys,
Tilindys*,
anden-
a dyje
Kelinda
Pln
(Vanagas
1970:
167).
P iesaga
-ind-
u i
a ian q
-and-,
su
ku iuo
kaip
i
su
-ang-
pada y a
anden a dziy,
p z.:
Gyldnda
Pgg,
Samdndis
Smal
i
k .
(Vanagas
1970:
91),
plg.
da
edinius
su
-und-
(p z.:
klabiindas
,,g iau-
medis“,
klabiinda
,,kas
klupcioja*
Daik D R
152)
i
miné us
edinius
su
-ung-.
Kai
ku ie
p iesagu
-ing-/-ang-/-ung-
( esp.
-ind-/-and-/-und-)
ediniai
(ypaé
anden a dziai)
gali
bi i
kile
i8
iSplés y
he e okli inio
linksnia imo
o my
lie-
kanu,
plg.
lie.
Su ingis,
p .
Sawange
i
lie.
Sa élis,
Sa éné,
p .
suge
,,lijimas‘
(Reynen)
E
49;
a ba
lie.
K i anda
i
K ioja,
la.
k auja
s a us
upés
k an as,
ska dis*
(Ka ali inas
1987:
190-191,
plg.
da
K ahe
1959:
242-243).
§
17.
Tuo
a pu
ge many
kalby
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
-ing
ne u i
okiy
giliy
Saknu,
jy
kilmé
y a
neaiSki.
Be
o,
go y
i
kai
ku iuose
ki uose
se-
niausiuose
ge many
kalby
aS o
paminkluose
jy
labai
é a.
Be eik
né a
Sio
ipo
8
Ge ullis
1922:
223;
Sa ukynas
1963:
322;
Ska dzius
1973:
55-56.
154
ediniy,
ku ie
u é y
a i ikmeny
isose
a
daugelyje
ge many
kalby
i
gale u
bi i
laikomi
p age mani8kais,
jy
isai
nemini
A.
Bammesbe ge is
(1990)
sa o
monog a ijoje
apie
p age many
kalbos
a dazodziy
mo ologija.
W.
Meidas
(1967:
198
.)
mano,
kad
jie
papli o
gana
elai,
jau
a ski ose
ge many
kalbose,
be
o,
ne
isose
i§
ka o
ienodai
pladiai:
daugiausia
jy
andama
sen.
islandy
kalboje
(Munske
1964:
8-38;
Bene
1966:
657).
Skandina ijoje
uz iksuo a
i
daugiausia
ie o a dziy
su
-ing-
(Udolph
1994:
149-161).
Gal
en
i
ieSko inas
ju
papli imo
cen as?
Taigi
kyla
klausimas,
a
negaléjo
p iesaga
*-ingo-
pa ek i
i
ge many
kalbas
iS
aka y
bal y
kalbu
(0
gal
ilga
pas a osios
g upés
kalby
kaimynys e
ik
suak y i-
no
p iesaga
*-ingo-
ge many
kalbose
i
pakei é
pi myks e
jos
o ma?).
Jeigu
p iim ume
&ia
bal y
i akos
hipo eze,
leng iau
paaiskin ume,
kodel
ge many
kal-
bos
p iesagoje
-ing
u i
p iebalsj
g
ie oj
laukiamo
k.
Ma
senaji
indoeu opie i8-
kaji
de e mina y a
*-g-
a i inka
ge m.
-k-.
Jj
daznai
andame
deminu y uose,
ku iuos
galima
lygin i
su
bal y
kalby
p iesagos
-w2-
deminu y ais
(au .
1994:
138).
I
ge many
kalbas
i8
aka y
bal y
kalby
galéjo
a ei i
i
p iesaga
*-dmen-.
Gal
dél
aka y
bal u
i
ge many
(i gi
daZniausiai
skandina y)
kalby
kon ak y
abie-
jose
kalby
g upése
im a
da y i
ypa ybiy
pa adinimus
su
bid a diska
p iesaga
*-isko-
(au .
1994a:
31).
§
18.
Kad
aka u
bal y
i
ge many
kalby
kon ak ai
bu o
seni
i
,
ma y ,
ilga-
laikiai,
leidzia
many i
i
p iisy
kalbos
ge manizmai.
An ai
i§
o
pa ies
seno
ge -
manisko
Zodzio
*xelmaz
,,8almas;
am
ik as
gal os
apdangalas“
a si ado
du
ski ingo
senumo
p isy
kalbos
ge manizmai.
Pi masis
kelmis
,,kepu e“
(Hu )
E
475
pasiskolin as
labai
seniai,
ge okai
p ieS
K .,
0
an asis
ilmis
,,s ogine“
(Ba k)
E
234
—
eikiausiai
pi maisiais
amZiais
po
K .’
V.
MaiZiulis
(1981a:
8)
eigé,
kad
aka y
bal ai
su
ge manais
iSbu o
kaimy-
nais
apie
iks an j
me y:
nuo
VIII
a.
p ie’
K .
ligi
III
a.
po
K .'°
W.
P.
Schmidas
(1986)
i gi
mano,
kad
ge many
kalbos
susi o ma o
bal y
kalby
kaimynys eje.
A cheologai
pas ebi
nemaza
seny
bend y
b uozy
a p
aka y
bal y
i
go y
kul-
ii y
(Zulkus
1995).
Be
o,
galimas
daik as,
kad
dalis
aka y
bal y
gen¢iy
pa auke
ka u
su
ge -
manais
p ie’
Romos
impe ija,
0
kai
ku ios
bal y
(gal
miS ios
su
ge manais)
gen ys
éliau
sug iZo
a gal.
Gal
apie
a
zygi
byloja
galindy
a do
pédsakai
Ispa-
nijoje
i
kai
ku iose
ki ose
Pie y
i
Vaka u
Eu opos
ie ose
(PJa
E-H
139-140;
I-K
380;
Topo o
1980; 1983;
1993
su
li .).
Mo a ija,
Slo akija
bei
Cekija
siekia
i
a ealas,
ku iame
pas ebé a
ie o a dziy
i
asmen a dziy,
kilusiy
i8
e nonimo
°
Biiga
1961:
85-87;
Salys
1985:
274;
PJa
I-K
42-43,
311-312;
PKEZ
II
74,
160-161
su
li .
'0
Beje,
daba
V.
Maiiulis
(1995)
iskélé
nauja
hipo eze,
pagal
ku ia
iek
sla u,
ick
i
ge many
kalbos
kilusios
i8
p o obal y
kalbos
pe i e inio
dialek o,
ik
ski ingu
me u.
Ji
p imena
i
L.Palmai-
Gio
(1995)
nuomone,
kad
p abal y
kalba
ean i
pasku iné
lik iné
ide.
p okalbés
aidos
pakopa.
155
p iisai
(Nepokupnyj
1976:
92-103).
An a
e us,
a cheologiniai
duomenys
o-
do,
kad
V-VI
a.
po
K .
P isijoje
bei
Vaka y
i
Vidu io
Lie u oje
pasi odé
nau-
jos
polie ninés
klajokliy
gen ys,
sa o
ma e ialine
kul ii a labai
a imos
go ams
bei
Romos
p o incijoms
(Siménas
1992;
1994).
Apie
panaSaus
laiko a pio
bal y
i
go u
san ykius
a8oma
Jo dano
,,Ge ikoje“,
ypa¢
Siuo
poZi iu
s a bus
Teo-
do iko
Didziojo
laiskas
ais¢iams
VI
a.
(Guda icius
1982;
1987).
Gal
kai
ku iy
bal u
genciu
sug izimas
i
Romos
a sispindi
i
legendoje
apie
lie u iy
omenis-
kaja
kilme
bei
kunigaiks j
Vide u i
(plg.
Siménas
1989;
1994a;
Be esne icius
1995:
77
.).
Ta¢iau
isa
ai
eikalauja
olesniy
s udiju.
Vediniai
su
p iesagomis
-ienas,
-iena
§
19.
Daik a a dédami
kai
ku ie
biid a dZiai
su
p iesaga
-ienas(-a)
( ai
ei-
kiausiai
p iesagos
-inas(-a)
apo oninis
a ian as)
ga o
ypa ybeés
u é ojo
eiks-
me.
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
-ienas
y a
os
keli,
p z.:
be zienas
,,balzie-
nas“
Dgls
(LKZ
F°
776,
kiaulienas
,,mei elis“
Jn’;
Zg
(plg.
kiaulienas,-a
,,kaip
kiaulés“
NS
812;
(d.)Rm
—-
LKZ
V
696),
ugienai
,
nupjau y
ugiu
azai*
BB
2
Moz
15,7;
Dk&
(XI
887).
Gal
éia
p iklauso
i
kamienas
(plg.
la.
kams,
sl.
*kome
»g ums as,
lui as“,
lie.
kam-anos,
ok.
Ham
,,pa alkai“)!.
§
20.
Dazni
a i inkami
mo e iSkosios
giminés
ediniai
su
-iena
pap as ai
eina
mésos
pa adinimais
(Daik D
414415).
‘Tokiy
ediniy
andame
jau
XVI-XVII
a.
a8 uose,
p z.:
a iniena
DP
294,,
Jau iena
SD'
196;
SD?
484;
Lex
71,
kuiniena
SD?
436,
oziena
Lex
19,
pa seliena
SD!
140,
is iena
SD?
144,
Zgsiena
SD!
34,
Z é iena
SD?
157;
Lex
106.
Kiek
ki okios
eik8més
y a
edinys
p éskienos
,,ne augin a
ela“
C
II
572;
Q
516;
N;
,,zydu
Velykos“
SD*
347
(plg.
p éskinés
,, .p.“
VInE
155,
p éskiena
ne augin a
esla“
N;
,,p éska
s iuba“
J).
Mésos
pa adinimai
su
*-eino-
u i
a i ikmeny
da
sla y
i
i aliky
kalbose,
plg.
lie.
Z é iena
i sl.
*z é ina,
lo.
e ina™.
Vediniai
su
p iesagomis
-ienis,
-iené,
-eina/-einé
§
21.
Ypa ybés
u é ojo
eik’me
gauna
daik a a dédami
i
bid a dzZiai
su
naujesnes
o mos
p iesaga
-ienis(-é).
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
-ienis
kaip
i
su
-ienas
(plg.
§
19)
y a
ne-
daug.
Keli
8io
ipo
ediniai
zymi
augaly
i kS¢ias,
p z.:
bulbiénis
,,bul ienojas“
'!
Biiga
1959:
35-37,
295-296;
ZD
287-288;
LEW
213;
ESRJa
II
300;
ESSJa
X
179-180.
2
Leskien
1891:
413;
B ugmann
1906:
276
.;
ZD
288;
BKGF
79;
GJL
II
212;
Bu le
1971;
S awski
1974:
123;
Vaillan
1974:
363
.
156
inkamu
ediniy
su
panaSios
kilmés
p iesaga
-un>
(Z .
§
38).
Taciau
as
po eikis
negaléjo
bi i
labai
didelis,
nes
lie u iy
kalboje
u ime
os
kelis
aiSkius
sla iz-
mus
su
pabaiga
-iinas,
p z.:
apiekunas
,,globéjas“.
§
38.
P iesagos
-ainas
kilmé
né a
ai8ki,
p iku a
isokiy
hipo eziu
(apie
jas
Z .
au .
1991:
30-31;
Daik D R
149-150).
Fo mos
poZii iu
Sios
p iesagos
ediniai
a imiausi
lo.
ibanus
,,apyga dos
adas“
:
ibus
,apyga da“,
Po inus
,uos o
die as“
:
po us
,uos as“!’,
s.
ind.
ddmiinas-
,,p iklausan is
namams;
namy
saugo ojas“
(plg.
lo.
domus,
s.
b.
sl.
dom?,
lie.
namiin-ai is)'®.
An a
e us,
pagal
sa o
unkcija
p iesaga
-iinas
(<
*-iino-) labai
glaudziai
siejasi
su
sl.
-un
(<
*-ouno-).
Su
Sia
p iesaga
sla y
kalbose
i gi
placiai
da omi
ypa ybés
u é ojyu
pa adinimai”,
plg.
lie.
saldiinas
i
se b.-k oa .
slddun
,,saldus
aisius*
(Ma yno
1973:
39).
Taciau
ski iasi
bal .
*-dno-
i
sl.
*-ouno-
p iesagu
o mos.
Beje, sla y
kalbose
y a
keli
ediniai
su
-yn2,
iksliai
a i inkan ys
bal .
- inas,
plg.
sl.
*Pe ynd
//
*Pe und
,,Pe kiinas“,
*pelyn
//
*pelund
,,pelynas,
mé e-
lé“
(S awski
1974:
134).
§
39.
Bal y
kalby
die o
a das
Pe kiinas
lyginamas
su
s.
isl.
Fjo gyn
,,pe kinijos
die o
To o
mo ina‘“,
go.
a guni
,,kalnas“,
kel y
He cynia
sil a
bei
sl.
*Pe un ,
he .
pe unaé
,,uola“
(pas a asis
gali
bi i
i
isai
ski ingos
kilmés,
Z .
Wa kins
1995:
530).
Tuo
emdamiesi
kai
ku ie
y iné ojai
bando
ekons uo i
indoeu opie iska
die o
a da
*pe (k)uno/pe (k#)iino-
».
Taciau
i
Cia
iskyla
p oblema,
kaip
paais-
kin i
ski inga
Siu
ediniy
o ma
(plg.
da
la.
pé kiins,
pé kauns,
pé kuons
ME
III
208,
209).
Veikiausiai
miné i
ediniai
a si ado
a ski ose
indoeu opieciy
kalbose,
be
dél
panaSiy
seman iniy
mo y y,
galbi
kaip
seno inio
dangaus
die o
p ieZodziai
( imazodziai).
Be
o,
neai8ku,
a
bal y
kalby
edinys
Pe kiinas
pada y as
is
indo-
eu opie i8kojo,
bal y
kalbose
isnykusio
azZuolo
pa adinimo
*pe k*u-”,
a
i8
eiks-
mazodzio
*pe -
,,mus i*
(plg.
lie.
pé i),
iSplés o
de e mina y u
-k-*.
Pi maja
17
K e schme
1896:
133;
B ugmann
1906:
280;
Ho mann,
Leumann
1928:
223;
Schulze
1966:
361;
Spech
1932:
215-216
i
ki i.
se)
Spech
1932:
216;
Wacke nagel,
Deb unne
1954:
499;
Meid
1957a.
19
Vond ak
1924:
549
.;
S awski
1974:
134;
Vaillan
1974:
624-626.
20
I ano
1958;
I ano ,
Topo o
1974;
Ind
615,
792
.;
Danka,
Wi czak
1995:
128,
plg.
da
Po zig
1954:
120,
196;
Nagy
1974.
21
Hi
1892:
480-481;
Giin e
1914:
203
.;
B iickne
1922;
1974:
414;
Spech
1939:
57;
ZD
281;
IEW;
Meid
1957:
125-126;
1993;
Szeme ényi
1964:
307-308;
F ied ich
1970:
21;
Mahe
1973:
457-459;
Ma key
1986:
256;
Dunkel
1988-1990;
Bade
1989:
33
.;
LEV
II
38-39;
Hamp
1995;
PKEZ
III
265-266.
2
G ienbe ge
1896;
T au mann
1910:
395-396;
ME
III
209;
LEW
575;
Ska dzius
1963;
Gim-
bu as
1973
su
li .;
Jakobson
1985:
19
.;
May ho e
1996:
969;
Lau inkiené
1996:
23-32.
W.
K og-
mannas
(1955:
4
.)
Pe kiing
sieja
su
ki u
Saknies
*pe -
eiksmazodziu,
eiSkusiu
,,pu ks i,
pasipil-
i,
pazi i,
pis i“,
ply.
lie.
pi kinis
,smulku é
Za ija
ka S uose
pelenuose%,
s.
ai .
iches
,,angliy
za ijos“,
g .
meno ne
,,Zaibo
blyksnis;
sma kus
éjas“.
Da
mazZiau
j ikimas
J.
O ebskio
(1962:
64-
65)
bandymas
edinyje
Pe kiinas
jz elg i
d i
Saknis
*pe -
(plg.
lie.
pé i)
i
*ke -
(plg.
lie.
ki s i).
163

p ielaida
em y
a
aplinkybé,
kad
su
p iesaga
-dnas
bal y
kalbose
(kaip
i
su
jos
giminaiciais
ki ose
indoeu opieciy
kalbose)
dazniausiai
da omi
a dazodiniai,
o
ne
eiksmazodiniai
ediniai
(plg.
Daik D R
148-150).
§
40.
P iesagos
-iinas
ypa ybés
u é ojy
pa adinimams
a si as i
eikiausiai
padeéjo
pama a
senas,
galbu
ély osios
indoeu opieciy
p okalbés
laikus
sie-
kian is,
polinkis
su
biid a dine
p iesaga
*-no-
da y i
,,Seimininko,
ado“
eiks-
me
u in¢ius
socialinius
e minus;
be
miné y
lo.
ibiinus,
s.
ind.
ddmiinas-
(z .
§
38),
plg.
da
lo.
dominus
,, ieSpa s“,
go.
kindins
,,gen ies
adas“,
s.
isl.
d o -
inn,
g .
xoipa og
,,ka iu
adas“,
go .
Audans
,,ka alius“
i
k .2*
Su
jais
ypaé
glaudZiai
siejasi
die o
a das
Pe kiinas
bei
i§
dalies
senajai
lie u iy
(gal
i
p i-
su?)
kalbai
bidingi
é a a dziai
i
ki okie
asmen a dziai
su
-(i)iinas
(jie
susije
su
socialiniu
poZi i iu
s a biu
pa eldéjimo
ins i u u),
i ap adiSkai
ki Giuoja-
mi
ediniai
didziiinas,
ka ali inas
(Z .
§§
35,
37).
Ta iau
ediniai
su
-(i)iinas
kaip
a ski as
ypa ybes
u é ojy
pa adinimy
da ybos
ipas
u bi
susida é
bal y
kalby
di oje
(plg.
A umaa
1963:
77-78).
Bal y
kalbose
g e a
p iesagos
*-ii-no-
y a
da
p iesagos
*-ou-no-,
*-u-no-,
kilusios
i§
os
pacios
senosios
p iesagos
*-no-,
be
jai
p isijungus
p ie
ski ingu
kamiengaliy
(Z .
§§
42-43).
Vediniai
su
p iesagomis
-(i)iina,
-iinis/-iinys;
-aun-,
-un-
§
41.
G e a
p iesagos
-(i) inas
kadaise
galéjo
egzis uo i
jos
mo e iskoji
o -
ma
-(i)aina,
ku i
eikiausiai
éliau
paki o
j
-iné,
plg.
miko
dei és
a da
Z é ii-
na
,z é iy
aldy oja,
medzio oja*
(G eimas
1990:
393-395;
1993),
Zemai iskas
pa a des
S ankiina,
Gi dziiina
(Salys
1985:
196),
edinj
z ogiina
,,plepys,
z o-
ga“
(Senkus
1972:
169),
hid .
Be ziina
Slén,
Ma ina
D ,
Se ina
Sl
(Vanagas
1970:
202),
la.
b iciina_,,i8dykes
aikas“
(LVG
150,
plg.
da
Daik D R
150).
Ma
anksCiau
nomina
eminina
bu o
daznai
da omi
su
da ybos
galiine
*-d-
i
ik
eliau
juos
bal y
kalbose
émé
s um i
a i inkamai
ediniai
su
da ybos
galiine
*-(i)é-
(au .
1993:
38-39).
Keli
p iesagos
-iinas(-é)
ediniai
u i
iio
kamieno
o mas,
p z.:
geleziinys
,, o-
kia
a kliu
liga
Dgl8;
Ds
(plg.
gelez inés
Dgl8
-
LKZ
III
214,
217),
i siinis
,, i si-
ne“
C
IT
990;
N,
plg.
da
anden a dj
Sykainé
i
Sykiinis
ASm
(Vanagas
1970:
202),
aip
pa
bid a dzius
ka inis
,,ka us“,
saldiinis
,,saldinis“,
ank inis
, ankiai
augan is*
(ZD
281).
S.
Daukan o
aS uose
labiau
papli usi
i-kamiené
p iesaga
-Unis
(p z.:
a skalinis,
ma inis,
palikiinis,
z .
Baga
1959:
333)
eikiausiai
a si a-
~
do
del
one iniy
p iezas iy
i8
-wonis,
plg.
a skaluonis,
ma uonis,
palikuonis™.
*3
Plg.
Saussu e
1965:
309-310;
Meid
1957;
1957a;
1966;
Wa kins
1966:
45 .:
1990:
296-297;
Ben enis e
1970:
301
.;
Dunkel
1988-1990:
3-4.
4
Spech
1932:
223-
274:
Ska dzius
1937:
129-130;
ZD
281-282.
164
§
42.
Su
p iesaga
-auné
i
jos
a ian u
-aunys
pada y i
NA
gélezaunés
Lp,
gelezZaunys
,, okia
a kliy
liga“
Kn
(LKZ
III
214,
plg.
geleziinés,
geleziinys,
z .
§
41),
plg.
da
anden a dzius
B adaiinis
Akm,
Va ddunis
Vin
(Vanagas
1970:
100),
galbi
i
helonima
Vilkauné
Vid
(Bilkis
1998:
58-59).
A i inkama
p iesaga
-auns(-e),
be
miné o
pé kauns
(Z .
§
39),
u i
da
Sie
a miniai
la iu
kalbos
ediniai:
alkaune
,,alkané“
(plg.
élk ine,
z .
§
37),
kal-
paune
,,me ga‘
(plg.
kalpiine
ME
II
144),
g iezaune
,su edzio oja;
ne a kingas
mo e s
kamba ys“,
ie o a dziai
Bigauni,
Bé zaune
(LVG
321).
Sio
ipo
edi-
niai
iksliai
a i inka
sla y
kalby
edinius
su
-un.
§
43.
P iesaga
-wnas
(su
a ian ais
-una,
-unis,
-uné)
lie u iy
kalboje
u i
ienas
ki as
anden a dis:
Nemunas
(plg.
nemiiné/nemuné
,,kelmu is“,
Z .
Bu-
ga
1959:
214,
280-284;
1961:
534,
875;
F aenkel
1938:
5-6;
PKEZ
III
174-178),
Kamuna
Pgg,
Eimunis
Ad,
Raminis,
Ram iné
Pn
(Vanagas
1970:
202)
bei
helonimus:
Agiiné
Dbk,
Mediiné
V n
(Bilkis
1998:
159).
Juos
galima
lygin i
su
la.
deguns
,,nosis“
i
ie o a dziais
Baiduni,
Dauguni,
Kaikunas
(LVG
320).
Y a
i
olimesniu
giminaidiu,
p z.:
sl.
*okono
,,langas“
:
*oko
»akis“
(S awski
1974:
135),
s.
ind.
d junah
,,3 iesus,
skais us,
bal as,
sidab o
spal os“
(plg.
g .
xeyu-eoc
,,sidab as“,
deydc
,,bal as,
& iesus;
g ei as“,
galbu
lie.
a zis
,,sma -
kus,
ka & as“,
Z .
Ka ali inas
1994a
su
li .;
Hamp
1997),
da unGh
,, i as“
:
da-
u-
,medis“,
a .
au una-
,,jaunas;
jaunuolis“
(plg.
g .
éou¢
,,silpnas*),
s.
ind.
pisunah
,,daug
plepan is,
iSda ikiSkas;
iSda ikas“
(plg.
go.
aih
,,apga ys e“,
p .
paikemmai
,,apgauname“
( iegen)
III
28,,
lie.
peik i),
g .
Sxeou os
,,d asus,
ku-
pinas
pasi ikéjimo,
pasi ikis*
:
Spaouc
,, yz ingas,
d asus,
nieko
nebijan is“®.
P iesagos
*-ii-no-,
*-ou-no-,
*-u-no-
ski iasi
p ie
*-no-
p ilipusiais
kamien-
galiais,
plg.
-u-kas,
-ii-kas,
-iau-kas,
-iuo-ka
(au .
1996:
113-116).
Vediniai
su
p iesaga
-(i)onas
§
44.
Su
Sia
p iesaga
lie u iu
kalboje
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
da omi
e ai,
daugiausiai
i8
daik a a dziu,
p z.:
ba zdonas
,,kas
su
ba zda*
T gn;
,,dide-
lé
ba zda*
Dk&8
(LKZ
I?
675),
di énas/di onas
(placiai
papli es,
uZ iksuo as
jau
SD!
106;
SD*
247),
gal énas
,, i sininkas“
BB
2
Moz
18,25;
TD
VII
118;
,nedidelis
debeselis*
Kp;
Smn;
,, oks
suolas,
an
ku io
di bami
a ai*
Smn
(LKZ
III
86),
gau onas
,,kas
su
gau ais“
LT
I
302,
ge klonas
,,kas
p a es
sma kiai
éek i,
ba is,
keik is“
S
(LKZ
III
260),
gyslonas
,,gyslo is“
Lkm;
Slk;
Vj;
Dgl8;
Ssk;
Ds;
T gn;
MI;
S né
(III
356),
ka aliaucionas
,,zmogus
i$
Ka aliauciaus*
N;
Ns
1832,9,
kiemionas
Ch
Es
9,19;
J,
kiemonas
,,kaimie is“
Lex
13;
N;
[K],
Aup-
25
B ugmann
1906:
279;
Schulze
1966:
124;
Schwyze
1939:
491;
Wacke nagel,
Deb unne
1954:
484-486.
165
onas
,,kas
kup o as“
B;
MZ;
K;
J.Jabl;
Lkm;
RS
(LKZ
VI
934),
ligdnas
,,ligo-
nis*
R
II
231;
M.Valané;
J;
End;
T k;
SIn
(VII
478),
ma skonas
,lininis,
d obi-
nis
audeklas“
Lex
58a;
B;
MZ
II
323;
V ;
K ok;
Sk ;
Dk& ;
Vik
(plg.
ma sko-
nas,-a
,,lininis,
d obinis“
BB
3
Moz
16,4;
B;
MZ
II
323;
K;
S.Dauk;
J;
LZ;
Vks;
Ms
—
LKZ
VII
881),
salakénas
,,Salako
gy en ojas“
Slk;
An ;
A l;
Ds
(XII
60),
seilonas
,,seilius“
G
(XII
311),
é onas
,,senelis“*
Sn
(ZD
273).
§
45.
Sio
ipo
ediniai
u i
a i ikmeny
la iy
(p z.:
neskis dns
,,pabaisa,
iSga-
ma“,
d u ans
,,di onas*
LVG
305),
sla u
(p z.:
s.
b.
sl.
b o anz
,,b olio
sinus“,
Zupanb
,,s i ies
aldy ojas“,
us.
elikan
,,milzinas“*),
i aliky
kalbose
(p z.:
lo.
Sil anus
,misko
die ai is*,
Romanus
,, oménas*,
insulanus
,,salos
gy en ojas“”’).
Jie
a si ado
daik a a déjan
biid a dziams
(Daik D R
147).
Vediniai
su
p iesaga
-(i)onis/-onys(-é)
§
46.
XVI-XVII
a.
dideléje
aukS aiciy
a més
dalyje
bu o
plaéiai
da omi
e a a dzZiai
su
Sia
p iesaga,
p z.:
Janonis,
Ju gionis,
Pe onis
i
. .8
P iklausomybés
eiksme
u i
i
okie
senyjuy
a8 u
ediniai
kaip
die onis
,,Die-
o
s nus“
MT
XXX V,
kiemionis(-é)
,,kaimie is“
(bidingas
daugeliui
a8 u,
plg.
kiemionas,
Z .
§
44),
pilionis
,,pilies
i sininkas“
Lex
46;
C
II
734
( .
p.
Q
246;
R;
MZ;
N
402);
,,pilie is*
BP
II
480
( .
p.
LC
1883,7;
»pilies
gy en ojas“
S.Dauk;
»mies o
a
d a o
gy en ojas*
K.Donel;
Gmz;
K
—
LKZ
IX
985),
é yksCionis
» ie inis
gy en ojas“
SD!
104,
é onis
,,pa eldé ojas“
(biidingas
daugeliui
aS u,
plg.
e onas,
z .
§
44),
plg.
da
uzgi ionis
,,uzgi ie is*
MZ;
N;
KZ;
NdZ,
a mini
sodzi6nis/sodzionis
,,sodziaus
gy en ojas“
$.Dauk;
P;
J:
Vks;
Zd;
Pkl
(LKZ
XIII
287).
Mazojoje
Lie u oje
i
kai
ku iose
y y
auk& ai¢iy
snek ose
a ojami
keli
panas s
asmeny
pa adinimai,
pada y i
i8
mies y
a du,
p z.:
danckionis
»Gdancko
gy en ojas“
SapG
19,
ka aliaucionis
»zmogus
i§
Ka aliauciaus“
KIG
47;
KIC
25;
R;
MZ
I
305;
K;
LC
1878,31;
Kel
1862,38;
S ngZ
27;
Rsn
(LKZ
V
258;
LKA
III
116)”,
ygidnis
,, ygie is“
Ps;
G z;
Lnk ;
RdN;
B z
(LKZ
XI
594;
LKA
III
116),
ilzionis
,, ilzi8kis“
BzBk
XVIII
243;
S ngZ
27;
Rsn
(LKZ
XVI
354;
LKA
III
117),
ilnionis
,, ilnie is*
A n
(LKA
III
116).
S.
Daukan as
bu o
pasida es
i
au y
pa adinimy
su
-onis,
PVZ.:
no egijonis
»no egas™,
ki ajonis
,,kinas“
i
pan.
(Subaéius
1993:
172).
§
47.
Vienas
ki as
edinys
su
-(i)onis/-onys(-é)
u i
ki okia
eiksme,
p z.:
gyslonis
,,gyslo is*
Ds
(LKZ
III
356,
plg.
gyslénas,
z .
§
44),
gy oné
Pmp,
gy o-
°6
Vond ak
1924:
546;
Vaillan
1974:
616-618.
°7
B ugmann
1906:
280;
Ho mann,
Leumann
1928:
223-224,
°8
Maciejauskiené
1977:
161-162;
Zinke iéius
1977.
2
Plg.
ka aliaucionas
(z .
§
44).
Jis
gali
bi i
pada y as
pagal
lenk.
A dlewczianin
(Leskien
1891:
395;
Ska dzius
1931:
96).
166
nis/gy onis/gy onys
,,gy uonis“
R;
K;
J;
Ké;
L8;
Pns;
K ok;
Vs;
M k
(III
384),
g azionis(-é)
,,g azuolis*
Vik ;
Gs
(III
542),
kdjonis
,suolelis
duonkubiliui
pa-
dé i*
P k
(VI
206),
ligdnis(-é)
(placiai
papli es
jau
XVI
a.,
plyg.
ligonas,
z .
§
44),
ma skonis
,,lininis,
d obinis
audeklas*
R;
K.Donel;
G ;
Ply;
,,ce kasas“
S
(plg.
ma sk6nis/ma skonis,
-€
,.d obinis,
lininis“*
B;
K;
Rp;
J;
LTR(G k);
Jn8;
Vks;
Rs;
K 8;
G 8;
S
—
LKZ
VII
882,
ma sk6nas,
z .
§
44),
pi mones
,pi mieji
ganiey
aisiai*
RB
2
Moz
22,29;
K.Donel;
KG
190;
K
I
131,
pi monis
,,pi magimis“
C
I
612;
B;
H;
R;
K;
,,pi masis
a p
ki u*
Bb
P R
16,5;
LC
1884,39;
Ns
1832,3,
§ak6né
,, a pusakis“
G z
(LKZ
XIV
442),
elionis/ elidnis
Koss
265
(An);
J
I
326;
Ds;
S ;
Rk;
Jz;
UzZp;
B z
(LKZ
XVIII
633).
§
48.
Sio
ipo
ediniy
a i ikmenys
ki ose
bal y
kalbose
né a
labai
aiSkius,
plg.
neben
lie.
Bajonis
i
p .
Bayone
(T au mann
1925:
169)
a ba
la.
dial.
baznicani
,zmonés,
gy enan is
p ie
bazny¢ios“,
i dzani
,,zmonés,
gy enan ys
p ie
u -
gaus“
(jeigu
ik
jie
y a
i
a
iio
kamieno,
Z .
LVG
305;
BKGF
76;
F enkelis
1969:
62).
Ne
isai
aiski
y a
i
p iesagos
-onis
kilme.
Lie u iy
kalboje
pas ebe a
sla iz-
my
su
Sia
p iesaga,
p z.:
d a ionis,
k ikscionis,
miescionis
i
k .
(Ecke
1971:
38-40),
o
sla u
kalbose
ediniai
su
-(j)an-
u éj¢
p iebalsinio
linksnia imo
o -
my
(plg.
s.
b.
sl.
g azdane
,,mies ieciai*,
Z .
Vond ak
1924:
542-543).
Todel
A.
Leskienas
(1891:
394-395)
kélé
min i,
kad
i
pa i
p iesaga
-onis,
a ojama
asmeny
pa adinimams
pagal
gy enamaja
ie a
da y i,
gali
bu i
pasiskolin a
iS
sla u
kalby.
Ta¢iau
P.
Ska dzius
(ZD
275),
J.
P inzas
(1968:
110),
R.
Ecke as
(1971:
40-42),
neneigdami
am
ik os
sla y
kalby
j akos,
mano,
kad
p iesaga
-onis
y a
bal iskos
p igim ies.
P iesaga
-onas
pakeis i
i
|
-onis
galéjo
paska in i
panasi
p iesaga
-uonis,
plg.
gy onis
i
gy uonis,
pi monis
i
pi muonis,
é onis
i
é uonis.
Vediniai
su
p iesagomis
-enas,
-ena
§
49.
P iesaga
-enas
u i
edinys
gluddenas
,, a iné
gy a é,
zibulys*
S.Dauk;
Vp
48;
K ;
Ms;
V ;
Sin ;
T k;
S s
(LKZ
III
440),
a i inkan is
la.
gluddens,
gluddena,
gluddene
(ME
I
631;
LEW
158).
PanaSios
da ybos
y a
i
p .
glosano
,V a iné
gy a é,
gluodenas“
(Blin sleche)
E
778
(PJa
E-I
266;
PKEZ
I
383-384
su
li .),
plg.
da
anden a dzius
Duobenas
Vg,
La ikenas
Lp,
La imenas
Dbg
(Vanagas
1970:
132).
§
50.
Va daZodiniai
p iesagos
-ena
ediniai
dazniausiai
zymi
kailius
bei
odas
(ka ais
i§
jy
pasiii us
daikus)
i
da omi
i§
gy iiny
pa adinimu.
Du
okie
ediniai
uz iksuo i
jau
XVII
a.
aS uose:
meskend
,,meskos
kailis*
Lex
12a
( .
p.
Q
66;
B;
S.Dauk;
Jn),
ozend
,,oZio
kailis“
SD*
126,
143;
Lex
19
( .
p.
Q
98;
N;
J;
JV
210,
1061;
V
—
LKZ
VIII
1025).
Ki i
daugiausiai
a ojami
zemaiciy
a meje,
iS
ku
jie
a ejo
i
1
bend ing
kalba,
p z.:
a klena
,,a klio
oda“
$.Dauk;
G g;
V
(LKZ
P
303),
é end
,,e iuko
167
kailis*
Kl n
(IP?
1141),
ezena
,,ezio
oda“
$.Dauk;
S s;
G g
(II?
1168),
jau ena
,jaucio
oda“
$.Dauk;
M.Valané;
J;
V
(IV
322),
ka end
,,ka és kailis“
J;
S s;
V ;
LS;
,,piniginé
p ie
juos os*
K
(V
407),
kiskena
,,kiskio
kailis“
J;
,,kiskio
kailio
lapiné
kepu e“
G z
(V
884),
lapend
,,lapés
kailis“
V ;
Plng
(VII
147),
ozkena
,,ozkos
kailis“
J;
JD
1345;
Zem;
LMD(Uzy);
Sk;
B s;
V ;
V d
(VIII
1035),
Seskend
,,Se8ko
kailiukas“
PP
75;
LTR(S );
Lpl;
V
(XIV
693),
Sunena
suns
kailis*
JV
310;
V ;
,,apdangalas,
apklo as
i8
Suns
kailiy“
KI;
PIn;
R
(XV
358),
e send
,, e sio
kailis*
$.Dauk;
I;
JD
1002;
BM
308(SII);
K z;
Gg ;
UZ;
SIl;
T g,
ilkena
,, ilko
kailis“
I;
M.Valané;
Zem;
PP
28;
(d)VIk8;
V ;
SI,
zuike-
na
,,zuikio
kailis“
SIn ;
Ms;
V ;
End;
Plng;
Als
(LKZK).
§
51.
Oda
zymi
i
ienas
ki as
edinys,
pada y as
i§
ki okiy
daik a a dziy,
p z.:
gal ena/gal ena
,,oda,
nulup a
nuo
gy ulio
gal os*
$.Dauk;
Zml
( u i
da
eikSmes
,,lino
gal elé
su
séklomis“
J;
T gn;
Rs;
Km;
Ps;
Vdk;
Jns;
Sml;
,,liny
Saku és,
an
ku iy
auga
gal elés*
M j;
Alk
-
LKZ
III
83),
kojena
»gy ulio
koju
oda‘
J;
Skn;
D
( u i
da
eikimes
,,i
gy ulio
odos
pa auk os
naginés*
J;
Sd;
Z ;
B s;
Uz;
Vks;
Kl Z;
,,smulkios
ilnos
nuo
koju
a
gal os“
Sd
-
LKZ
VI
295),
Zandenos
,,zandy
oda“
Als;
T 8
( u i
da
eik8me
,,Zandy
plaukai“
I;
S k;
Sy;
Jd ;
Pln;
Ki n;
M j
—-
LKZK),
plg.
da
p .
nognan
(<*ndgenan)
,,oda
(i8di b-
as
kailis)“
(Lede )
E
498
(PKEZ
III
194-195).
§
52.
Ki okig
eikSme
u inéiy
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
-ena
y a
isai
nedaug.
Placiai
papli es
edinys
sniégena
,,kikiliy
Seimos
pauks is“,
uz iksuo as
jau
Lex
76a.
Ki i
andami
a mése
(daugiausia
aukS aiciy),
p z.:
a isenos
,,g idagaliai,
isléke
su
a pomis
p o
a po
ausi“
Su ;
Z ;
S k;
Al;
Ud
(LKZ
I?
500),
blakena
»blakiy
subjau o a
d obulé“
J
I
214,
dalgena
,,didZioji
gaidzio
a
ki i
paukS¢io
uodegos
plunksna“
Ln
(LKZ
I
239),
ko ena
,,augalo
s iebo
dalis
palei
Sakni“
J(Ilg;
V1),
mésena
»mésa“
S s
(LKZ
VIII
49),
muilenos
,,muiluo as
anduo,
pamuilés*
Alk
(LKZ
VIII
387),
ankena/ ankena
(pla iai
papli es,
z .
LKZ
XI
164;
LKA
I
Zemél.
N .
51,
70,
p.
112, 117,
129,
137),
skanenda
,,skanés as“
GS
105;
R
(LKZ
XII
735),
skujenos
,,nuby éje
spygliai*
G z;
,,zu ies
Z ynai“
Sml
(XII
1126),
Saknenos
,,liny
s iebeliy
Saknys“
J.Jabl(M j);
Vik ;
Gs;
Lp
(XIV
412).
Zymiai
daugiau
lie u iy
kalboje
y a
eiksmazZodiniy
p iesagos
-ena
ediniu,
ypac
zyminciy
eiksmo
ezul a a
(Daik D R
60, 95,
126,
194,
213).
Vediniai
su
p iesagomis
-enis(-é),
-enius
§
53.
Su
naujesne
p iesaga
-enis(-é)
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
y a
da
maziau
negu
su
-ena.
Vedinys
kaimené
papli es
jau
senuosiuose
as uose.
Issky us
edinj
Sal énis
,,Sal inis“,
a ojama
dideléje
z
zemaiciy
a mes
dalyje
i
kai
ku iose
g e imose
auk8 ai¢iy
Snek ose,
uz iksuo a
jau
D.
Poskos,
S.
Dau-
kan o,
M.
Valanciaus
a8 uose
(LKA
I
Zemél.
N .
104,
p.
181;
LKZ
XIV
474-
475),
ki i
gana
e i,
p z.:
be gzdénis(-é)
,,be gzdzias,
ne aisingas
gy ulys“
Ds;
168

Sml;
Rod;
,,kas
ne u i
aiky“
Ds
(LKZ
P
763),
ga gzdénis
,,anks iniy
Seimos
pasa iné
Zolé“
Dgl8
(III
132),
ka éné
»k yZmaziedziy
Seimos
Zolé*
Ps
(V
333),
ma génis_,, aS uo as,
languo as
audeklas“
Ds;
Rk;
Sdk
(plg.
ma génis,-é
,,lan-
guo as,
ma gas“
Ds
—
LKZ
VII
852),
méléné
,,mélyné
(uoga)*
Zem;
Vk8;
Als;
Pj;
Ms;
Up;
Rs;
Vz;
K 8;
T k;
Kl Z
(plg.
meélenas,
-a/mélenas,-a
,,mélynas*
S k;
P k;
K s;
Uz ;
Rdn;
Pp;
P n
—
LKZ
VIL
1029),
audéné
,, ybu ine“
T gn
(XI
249),
sii énis(-é)
,,.kas
mégs a
si iai
algy i*
Sml
(XIV
211),
Sal éné
,» andenine
mé a“
T gn;
,,Sal inis
G z
(XIV
474),
SykS énis
,,8yk8 uolis*
Sk T;
SI
(XIV
768),
plg.
da
pa a des
Ba zdénis,
Kal énis,
Sakénis,
anden a dzius
Bli idénis
Dgl8,
Juodénis
Lkm,
Raudénis
Kl ,
Ska dénis
Sd,
Lygené
Jén
(ZD
235;
Vanagas
1970:
132-133),
helonimus
Juodénis
Sdb ,
Saldénis
S ,
Palénis
Gd ;
Ciubéné
S né,
Pelkéné
V8 ,
Pie éné
Gly,
Pikéné
An z;
Km;
K ns,
Rudéné
Kp,
Slapéné
Rd,
Ziléné
D1
(Bilkis
1998:
88).
§
54.
La iy
kalboje
8io
ipo
ediniy
y a
ge okai
daugiau,
p z.:
ecenis
,,se-
nis“,
i enis
,, y y
éjas“,
gailenes
,, o e ai és
(g ybai)“,
mélenes
,,mélynes",
jé e-
ne
,,a ies
kailio
kepu é“
i
. .
(LVG
298-302;
BKGF
74-75).
Galimas
daik as,
kad
ypa ybés
y é ojy
pa adinimy
su
*-enjo-
bu a
i
p isy
kalboje,
plg.
wa ene
,, a inis
ka ilas“
(Messingkessel)
E
356,
wissene_,,gailis“
(Po s)
E
622%,
asmen a dzius
D u ene,
Jodenne
(SV
44-45).
§
55.
Su
p iesaga
-enius
pada y as
K.
Si ydo
naujada as
Sakenius
,, e gas,
ku iam
p ie’
plakima
uZdéda o
an
nuga os
d iSaki
pagali
i
p ie
jo
p i isda o
ankas“*
SD!
33;
,,kas
e as
paka i“
SD!
101,
plg.
da
anden a di
Kibénius
T gn
(Vanagas
1970:
133)°',
helonima
Ciuo énius
Kpé
i
Ciuo énis
Ab
(Bilkis
1998:
88).
Vediniai
su
p iesagomis
-anas,
-ana
§
56.
Ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
Siomis
p iesagomis
y a
os
kele as,
p z.:
dykana_,,dykiné ojas“
T
(LKZ
Il?
534),
a anas
,, a ilas,
apsk i imas“
J;
K 8;
Uzy;
Lk;
Rdn;
,, am
ik as
uzda as
judéjimo
kelias“
Zem;
Ub;
Als; T k;
Rs;
»bi ys*
T k;
Z ;
Lk
(XI
237),
sniégana/sniegana
kikiliu
Seimos
pauks is“
SD*
146;
D.Posk;
Su ;
N;
J;
JD
219;
Lkm;
K k;
T gn;
K ;
Ign;
Lb;
»snaigé“
Ds;
,,gilus
sniegas“
J
(LKA
I
Zemél.
N .
76,
p.
150;
LKZ
XIII
249,
plg.
sniégena,
z .
§
52),
plg.
da
kamanas
,,pa adis*
C
II
1069,
kamanos,
la.
kamans
,, as o
d i galis“
(ME
II
148;
ZD
226;
PKEZ
II
102-103,
Z .
§
19),
helonimus
Kamdnos,
Kamanai
Vk8,
Molana
Rm,
S aganos
Pg,
Ilganis
Al
(Bilkis
1998:
54).
Su
-anas,
-ana
pada y as
i
ienas
ki as
lie u iy
kalbos
eikejo
pa adinimas
(Daik D R
126).
3°
Apie
jo
kilme
Z .
Biga
1959:
326-327;
LEW
1249-1250;
PKEZ
IV
255
su
li .
31
Tik
jis
eikiausiai
pada y as
i§
eiksmazodzio
kib i
(Vanagas
1981:
156).
169
IS ados
1.
Bud a dziy
su
p iesaga
*-no-
daik a a déjimas
i
i imas
ypa ybés
u é-
ojy
pa adinimais
p asidéjo
seniai.
Galbi
jau
ély ojoje
indoeu opieciy
p o-
kalbéje
su
*-no-
im a
da y i
socialinius
e minus,
u inéius
,seimininko,
ado“
eikSme.
IS
jy
jau
bal y
kalby
di oje
i8si u uliojo
ypa ybés
u é ojy
pa adini-
mai
su
p iesaga
-inas,
ku ie
labiau
papli o
lie u iy
kalboje.
Bal u,
sla y
i
i ali-
ky
kalbose
da omi
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
*-dno-,
*-eino-.
Pa aleliy
daugelyje
giminisky
kalby
u i
i
e i
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
su
*-ino-.
2.
Ypa ybeés
u é ojy
pa adinimus
su
ki omis
i§
*-no-
iS iedéjusiomis
p iesa-
gomis
p adé a
da y i
bal y
kalboms
a sisky us
nuo
ki y
indoeu opieciy
kalby
dialek y.
Ypaé
p oduk y iis
lie u iy
kalboje
ediniai
su
p iesaga
-inis(-é)
u i
labai
nedaug
a i ikmeny
la iy
i
p isy
kalbose.
Vaka y
bal y
kalbose
ypa ybés
u e ojy
pa adinimus
im a
placiai
da y i
su
ki a
p iesaga
-ing-.
Galbii
dél
ju
j akos
i
ge many
kalbose
papli o
ediniai
su
-ing.
Gau a
1998
01
26
SUTRUMPINIMAI
A n
—
A niénys,
Molé y
aj.
BKGF
-
Endzelynas
J.
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla,
1957.
Bud D
-
Valeckiené
A.
Biid a dziy
da yba.
-
LKG
I
550-603.
Daik D
-
U bu is
V.
Daik a a dziy
da yba.
-
LKG
I
261-473.
Daik D R
-
Amb azas
S.
Daik a a dziy
da ybos
aida.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodiniai
ediniai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
DaukZ
—
Simono
Daukan o
ai ai.
Didysis
lenky-lie u iy
kalby
Zodynas
1-3
/
Sud.
G.
Su-
ba€ius,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993-1996.
EH
-
Endzelins
J,
Hausenbe ga
E.
Papildinajumi
un
labojumi
K.Miilenba-
;
cha
La iesu
alodas
a dnicai
1-2,
Riga,
1934-1946.
ESRJa
-
Fasme
M.
E imologiéeskij
slo a ’
usskogo
jazyka
1-4,
Mosk a:
Nauka,
1986—
1987.
ESSJa
—
E imologiéeskij
slo a ’
sla janskich
jazyko .
P asla janskij
ond
|
Red.
O.
N.
T u-
baée ,
Mosk a:
Nauka,
1974-.
O ebski
J.
G ama yka
jezyka
li ewskiego
2,
Wa szawa:
Pans wowe
wydaw-
nic wo
naukowe,
1964.
IEW
-
Poko ny
J.
Indoge manisches
e ymologisches
Woé e buch,
Be n,
1959.
GJL
I
IP
—
Indoge manische
Fo schungen,
S assbu g
e c.
Ind
-
Gamk elidze
T.
V,
I ano
Vja .
Vs.
Indoe opejskij
jazyk
i
indoe opej-
cy
1-2,
Tbilisi:
Izda el’s o
Thilisskogo
uni e si e a,
1984.
JIS
—
Jou nal
o
Indo-Eu opean
S udies,
Washing on.
KZ
—
Zei sch i
ii
e gleichende
Sp ach o schung
au
dem
Gebie e
de
indoge ma-
nischen
Sp achen,
Be lin
e c.
LEV
-
Ka ulis
K.
La ie’u
alodas
e imologijas
a dnica
1-2,
Riga:
A o s,
1992.
170
LEW
—
F aenkel
E.
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch, Heidelbe g:
Ca l
Win e ,
Gé ingen:
Vandenhoeck
u.
Rup ech ,
1962.
LgB
—
Linguis ica
Bal ica,
Wa szawa,
K akow.
LKA
—
Lie u iy
kalbos
a lasas
1-3
/
A s.
ed.
K.
Mo
kiinas,
Vilnius:
Mokslas,
1977—
1991.
LKGI
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1
/
Vy .
ed.
K.
Ul ydas,
Vilnius:
Min is,
1965.
LKK
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai,
Vilnius.
LKZ
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius,
1956-.
LKZK
—
Lie u iy
kalbos
Zodyno
ka o eka.
LVG
~
Endzelins
J.
La iesu
alodas
g ama ika,
Riga:
La ijas
als s
izde nieciba,
1951.
ME
—
Milenbachs
K,
Endzelins
J.
La iesu
alodas
a dnica
1-4,
Riga:
Kul-
ii as
onds
izde ums,
1923-1932.
PJa
-
Topo oy
V.N.
P usskij
jazyk.
Slo a ’,
Mosk a:
Nauka,
1975-.
PKEZ
—
Maziulis
V.
P isy
kalbos e imologijos
Zodynas
1-4,
Vilnius:
Mokslo
i
encik-
lopedijy
leidykla,
1988-1997.
SapG
—
Sapiino
i
Sulco
g ama ika
/Sud.K.
Eigminas,
B.S un
dzia,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1997.
SE
—
SUMMA
Abé
TRUMPAS
iJguldimas
EWANIELIV
SZWENTU
[...]
KIEDAY-
NJSE
[...]
1653
(ci .
8
Jakulis
A.
,,Knygos
Nobajnys és“
leksika
1
/
Sud.
D.
Ja-
kuly e,
Klaipéda:
Sauliaus
JokuZio
leidykla-spaus u e,
1995).
SV
~
Endzelins
J.
Senp iisu
aloda,
Riga:
Uni e si a es
apgads.
ZZ
-—
Vidugi is
A.
Zie elos
§nek os
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as,
1998.
ZD
~
Ska dzius
P.
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius,
1943.
Ki i
Sal iniy
su umpinimai
okie kaip
didziajame
,,Lie u iy
kalbos
zodyne*.
LITERATURA
Amb azas
S.
1991:
Bal y
i
sla y
kalby
a daZodziy
da yba
(senosios
bend ybés
i
ski y-
bés).
—
Bal is ica
27(1),
15-34.
Amb azas
S.
1992:
Lie u iy
kalbos
ypa ybiy
pa adinimy
da ybos
aida
(2.
Ki i
da ybos
i-
pai).
—
Li uanis ica
4(12),
31-49.
Amb azas
S.
1993:
Lie u iy
kalbos
pa adinimy
pagal
ly ies
ski uma
aida.
—
Li uanis ica
3(15),
38-49.
Amb azas
S.
1994:
Lie u iu
kalbos
deminu y y
da ybos
aida.
-
LKK
34,
130-157.
Amb azas
S.
1994a:
Bal y
kalby
p iesaga
-ingas
i
ge many
-ing.
—
Bal is ica
29(1),
29-32.
Amb azas
S.
1995:
Lie u iy
kalbos
kuopiniy
i
a dazodiniy
ie y
pa adinimy
da ybos
ai-
da.
—
LKK
33,
180-200.
Amb azas
S.
1996:
Lie u iy
kalbos
ypa ybés
u é oju
pa adinimy
su
p iesaga
*-ko-
da ybos
aida.
-
LKK
36,
101-119.
Amb azas
S.
1997:
Lie u iy
kalbos
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
su
p iesaga
*-jo-
da ybos
aida.
-
LKK
38,
122-137.
A umaa
P.
1963:
De
l’uni é
bal o-sla e.
-
Scando-Sla ica
9,
70-130.
Bade
F.
1989:
Pan.
—
Re ue
de
philologie,
de
li é a u e,
d’his oi e
anciennes
63,
7-46.
Bammesbe ge
A.
1990:
Mo phologie
des
u ge manischen
Nomens,
Heidelbe g:
Ca l
Win-
e .
Uni e si a s e lag.
Beck
H.
(H sg.)
1986:
Ge manenp obleme
in
heu ige
Sich ,
Be lin-New-
Yo k:
Wal e
de
G uy e .
171
Benne
W.H.
1966:
[Rec.]:
Munske
1964.
-
Language
42,
654-657.
.
Ben enis e
E.
1970:
Le
ocabulai e
des
ins i u ions
indo-eu opéenes
1,
Pa is:
Les
Edi ions
de
Minui .
Be esne iéius
G.
1995:
Bal y
eliginés
e o mos,
Vilnius:
Tau a.
Bilkis
L.
1998:
Lie u iy
p iesaginés
da ybos
helonimai:
Hum.
m.
dak a o
dise acija,
Vilnius.
B ickne
A.
1922:
Os eu opaische
Gé e namen.
—
KZ
50,
161-197.
B ickne
A.
1974:
S ownik
e ymologiczny
jezyka
polskiego,
Wa szawa:
Wiedza
powszech-
na.
B ugmann
K.
1906:
G und iss
de
e gleichenden
G amma ik
de
indoge manischen
Sp a-
chen
Bd.
2,
T.
1,
S aBbu g:
Ka l
J.
T iibne .
Buga
K.
1958-1961:
Rink iniai
as ai
1-3
/
Sud.
Z.
Zinke icius,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
Bu le
J.
L.
1971:
La in
-inus,
-ina,
-inus
and
-ineus,
Los
Angeles:
Uni e si y
o
Cali o nia
P ess.
Chan aine
P.
1933:
La
o ma ion
des
noms
en
g ec
ancien,
Pa is:
Edua d
Champion.
Danka
J.R.,Wi czak
K.
T.
1995:
Some
ema ks
on
he
Albanian
ocabula y
in
he
Paleo-
Balcanic
and
Indo-Eu opean
iew.
—
Analec a
Indoeu opaea
C aco iensia
I.
Sa a-
ewicz
memo iae
dica a
/
Ed.
W.
Smoczynski,
C aco iae:
Uni e si as,
123-135.
Dunkel
G.E.
1988-1990:
Va e s
Himmels
Ga in.
—
Die
Sp ache
34,
1-26.
Ecke
R.
1971:
Bal ische
S udien,
Be lin:
Akademie
Ve lag.
Ecke
R
1992:
Zu
den
bal ischen
und
slawischen
Bezeichnungen
des
Waldgeis es.
—
Jou nal
o
Bal ic
S udies
23(1),
3-13.
Ecke
R.
1993:
Sp achliche
Zeugnisse
ii
die
Waldimke ei
bei
den
P eussen.
—
LgB
2,
221-
229.
Ecke
R.
1995:
Wagen
und
P e d
in
Sp ache
und
Kul u
de
al en
P eussen.
—
Bal is ica
30(1),
49-59.
F aenkel
E.
1938:
Bei age
zu
indoge manischen
Semasiologie
(Sonde abd uck
de
Re ue
des
é udes
indo-eu opéenes
1(2-4),
405-439).
F enkelis
E.
1969:
Bal y
kalbos,
Vilnius:
Min is.
F ied ich
P.
1970:
P o o-Indo-Eu opean
ees.
—
Indo-Eu opean
and
Indo-Eu opeans
/
Ed.
G.Ca dona
e c.,
Philadelphia:
Uni e si y
o
Pennsyl ania
P ess,
11-34.
Ge cenbe g
L.
G.
1972:
Mo ologiceskaja
s uk u a
slo a
d e nich
indoi anskich
jazy-
kach,
Lening ad:
Izda el’s o
Lening adskogo
uni e si e a.
Ge ullis
G.
1922:
Die
al p euBische
O snamen,
Be lin—Leipzig:
Ve einigung
wissenscha -
liche
Ve lage ,
Wal e
de
G uy e
u.
Co.
Gimbu as
M.
1973:
Pe kiinas/Pe un
he
hunde s
god
o
he
Bal s
and
he
Sla s.
—
JIS
1,
466-478.
Gimbu iené
M.
1970:
Velnio
is o ija.
-
Me menys
20,
137-147.
Gimbu iené
M.
1985:
Bal ai
p iesis o iniais
laikais,
Vilnius:
Mokslas.
G eimas
A.J.
1990:
Tau os
a min ies
beiexkan ,
Vilnius—Chicago.
G eimas
A.J.
1993:
Z é iina
Medeina.
—
Bal os
lankos
3,
77-111.
G ienbe ge
T.
R.
1896:
Die
Bal ica
des
Libellus
Lasicki:
Un e suchung
zu
li auischen
My hologie.
—
A chi
ii
sla ische
Philologie
18,
1-19
(=
Lie u iy
mi ologija
1
/
Sud.
N.
Vélius,
Vilnius:
Min is,
1995,
434-452).
Guda icius
E.
1981:
Naujausi
duomenys
apie
go y
san ykius
su
bal ais
i
sla ais.
—
Lie u os
moksly
akademijos
da bai.
A
se ija
3(76),
103-112.
Guda iéius
E.
1987:
1.
Ragy iniai
Sal iniai
apie
o
me o
bal us.
—
Lie u iy
emogenezé,
Vil-
nius:
Mokslas,
124-127.
Giin e
H.
1914:
Ube
Reimwo bildungen
im
A ischen
und
G iechischen,
Heidelbe g:
Ca l
Win e .
Hamp
E.
P
1953:
Indo-Eu opean
nouns
wi h
la yngeal
su ix.
—
Wo d
9,
135-141.
Hamp
E.
P.
1995:
pe éndi
and
pe éndén.
-
LgB
4,
277-278.
172