LIETUVIU
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XL
(1998)
Lo e a
VAICIULYTE-SEMENIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
BUDVARDZIU
REIKSME
IR
VALENTINGUMAS
1.
Pas a aisiais
deSim me¢iais
daug
aSoma
ne
ik
apie
eiksmazodziy’,
be
i
apie
bid a dziu
alen inguma.
Kadangi
biid a dis,
kaip
i
eiksmazodis,
y a
seman inis
p edika as,
jis
gali
bi i
ap asomas
panaSiai
kaip
i
eiksmazodis.
Plg.:
S eciaidékoja
Seimininkams
uz
aises
(Sliziené
1994:
173).
Jis
y a
dékingas
man
uz
pagalbq
DZ.
1.1.
Kalban
apie
alen inguma,
ski ingai
nusakomas
a inio
jung ies
(Ko-
pula)
i
biid a dZzio
san ykis.
Vieni,
p z.,
G.
Helbigas
(1992:
111),
J.
E benas,
U.
Engelis,
W.
Flamigas,
W.
Jungas
(S a ke
1973:
138),
A.
Valeckiené
(1998:
41)
a inio
jung i
bi i
ap a ia
kaip
i
ki us
eiksmaZodZius,
ku ie
gali
p isijung-
i
ak an us
i
a lik i
sakinio
o muojamaji
aidmeni.
Ki i,
p z.,
U.
Fixas
(1970:
485),
K.
Junke is
(1969:
111)
a inio
jung i
a ski ia
nuo
ki yu
sa a ankiskos
eikSmes
eiksmazodziy
kaip
seman iSkai
uScia,
ku i
gali
bi i
ik
a pininke
a p
daik a a dzio
i
p edika inio
biid a dzio.
G.
Helbigas
(1992:
111),
ap a damas
bid a dzio
alen inguma,
kalba
apie
alen ingumo
hie a chija
i
ski ia
d i
pakopas.
Pi moje
pakopoje
y a
jung ies
alen ingumas,
o
an oje
—
p edika inio
biid a dzio
alen ingumas.
Jung ies
alen ingumas
esas
sin aksés
lygmenyje,
0
seman ikos
lygmenyje
galima
esa
kalbe i
ik
apie
p edika inio
bid a dzio
alen inguma,
nes
jung is
Siame
lyg-
menyje
pasi odan i
ik
kaip
a pininke.
Paéme
lie u iska
pa yzdi:
sinus
y a
panasus
{
é q,
Sias
d i
pakopas
galé u-
me
pa aizduo i
Si aip:
'
[Ssamesné
li e a ii a
apie
eiksmazodziy
alen inguma
pa eikiama
N.
Slizienés
,,Lie u iy
kalbos
eiksmazodziu
junglumo
Zodyne“
T.
1.
(1994:
55-57).
59
Y a
ae
——————
sunus
panasus
I
pakopa
(y a
—
panasus)
|
i
e a
II
pakopa
((y a)
panaSus
—
i
e a)
(y a)
panasus
a
Sy
sinus
j
e a
Pi moje
pakopoje,
pagal
G.
Helbiga,
b id a dis,
kaip
i
daik a a dis,
y a
jung ies
sin aksinis
ak an as.
An oje
pakopoje,
ku i
y a
seman ikos
lygmenyje,
biid a dis
y a
p edika as.
Bii en
su
juo,
o
ne
su
jung imi
i
bid a dziu,
siejami
du
ak an ai
—
subjek inis
a dininkas
i
iesiogiai
nuo
biid a dzio
p iklausoma
p ielinksniné
kons ukcija.
Jung is,
ku i
seman ikos
lygmenyje
negali
bi i
p edika u,
nes
ne u i
leksi-
nés
eikSmés
(Fix
1970:
486),
y a
ik
a pininke,
padedan i
biid a dziui
is eiks-
i
san yki
a p
jo
p iklausomujy
(ak an y)
(Helbig
1992:
111).
Bid a dzio
a ojimas
sakinyje
a ibu iskai
aip
pa
odo,
kad
jung is
né a
eikSminga,
nusakan
bid a dzio,
kaip
p edika inio
zodzio,
alen inguma.
Apsk i ai
kalban ,
a inio
jung ies
alen ingumas
kelia
abejoniy
i
sin akses
lygmenyje.
Jei
alen ingumas
y a
eiksmazodzio
eik&Smes
lemiama
ypa ybe,
o
a inio
jung is
y a
,,seman iSkai
uScia“,
ai
kuo
galé y
em is
jos
sin aksinis
a-
len ingumas?
Tai,
kad
a inio
jung is
siejasi
su
subjek o
a dininku
i
p edika-
iniu
Zodziu,
ko
ge o,
p iklauso
nuo
jos,
kaip
eiksmazodZio,
g ynai
g ama inio
pajégumo
p isijung i
ki us
zodzius
bei
ju
o mas.
Toks
pajégumas
bidingas
eiksmaZodziams
apsk i ai
(plg.
Ap esianas
1974:
120)
.
Siame
s aipsnyje
daugiausia
démesio
bus
ski iama
bid a dziy
eik’més
i
alen ingumo
san ykio
y inéjimams.”
2.
Bud a dis,
kaip
a ski a
kalbos
dalis,
ei8kia
daik o
ypa ybe,
ku i
neegzis-
uoja
sa a ankiskai.’
Ypa ybé
p iklauso
daik ui,
ku is
y a
jos
u é ojas.
Biid-
?
Reiksmés
i
alen ingumo
san ykis
bus
nag inéjamas,
emian is
N.
Slizienés
(1986:
45-95)
s aipsniu.
*
Siame
s aipsnyje
a si ibo a
nuo biid a dziy
be a dés
giminés
o my,
ku ios
,,pap as ai
ne-
siejamos
su
daik a a dZiais
i
ypa ybe
eiSkia
apibend in ai*
(DLKG
1994:
169).
Lie u iu
kalbo-
je
né a
be a deés
gimines
daik a a dziy,
odél
jos
negali
ei i
pazyminiais,
negali
bi i
su
daik a-
a dziais
de inamos.
60
a dis
y a
p edika inis
Zodis,
ku is
eiskia
pozymi,
p iski iama
daik ui.
Pozymis
y a
nusakomas
kaip
daik o
sa ybée
a ba
kaip
san ykis
a p
d iejy
a
daugiau
daik y.
Biid a dis,
kaip
p edika inis
Zodis,
sakinyje
isada
a e ia
iena
lais a
ie a
a gumen ui,
.
y.
daik ui,
ku is
y a
pozymio
u é ojas
—
desk ip as
(D)*.
Dauguma
bid a dZiy
a e ia
ik
ieng
lais a
ie a
a gumen ui,
bu en
desk ip-
ui.
Tokie
biid a dZiai
y a
ien alen¢iai.
Jiems,
kaip
i
ki iems
bud a dziams,
desk ip o
ealiza imas
y a
bii inas,
kadangi
bid a dis
p iklauso
nuo
daik a a -
dzio,
y a
su
juo
de inamas’.
Y a
biid a dziy,
ku ie
pozymj
nusako
kaip
san yki
a p
d iejy
a
daugiau
daik y.
Bad a dis,
a e damas
d i
a
daugiau
lais y
ie y
p edika o
a gumen-
ams,
pa s
aldo
zodzius,
zymin¢ius
daik us,
ku iems
p iski iamas
p edika u
eiskiamas
pozymis
—
san ykis,
iSsky us
desk ip a,
su
ku iuo
bid a dis
de ina-
mas.
A e u
lais y
ie u
skaigius
p iklauso
nuo
biid a dzio
eiksmes.
Bud a -
dzio
eikSmé
aip
pa
eikalauja,
kad
bi y
pa a o a
am
ik a
aldomy
Zodziy
o ma
(kibi as
sklidinas
andens;
siinus
p iklausomas
nuo
é y;
as
dé
-
kinga
au
uz
pagalb@).
2.1.
Biid a dZio
a ojimas
su
ki ais
zodZiais
sakinyje
p iklauso
nuo
jo
a-
len iniy
sa ybiu,
.
y.
nuo
o,
kiek
bid a dzio
eikSmeé
a e ia
a gumen ams
lais y
ie u,
ku ias
uZpildo
am
ik os
o mos
zodziai.
Bud a dZio
alen ingu-
mas
—
ai
biid a dzZio
eikSmés
lemiama
ypa ybé
a e i
am
ik a
skaiciy
lais u
ie u,
ku ias
sakinyje
uZima
am
ik os
eik8mes
ZodZiai
bei
jy
o mos
a ba
jy
a i ikmenys.
Valen ingumas
siejamas
su
imis
lygmenimis:
abs akCiu
logines
seman ikos
i
d iem
konk e¢iais
kalbos
lygmenimis
—
sin aksés
i
leksinés
se-
man ikos.
2.1.1.
P edika inés
analizés
me odu
abs akciame
loginés
seman ikos
lyg-
menyje
nus a oma,
kick
biid a dis,
bidamas
p edika iniu
Zodziu,
a e ia
lais u
ie yu
a gumen ams
( .
y.
am
ik iems
iene ams
a
indi idams
ealiame
pasau-
lyje)
(Teko iené
1982:
135).
A siz elgian
j
ai,
a
bid a dis
a e ia
iena,
a
daugiau
ie u,
ski iami
ien alenciai
i
daugia alenciai
bid a dziai.
Jei
bud-
a dis
nusako
daik o
x
sa ybe
F,
jis
a e ia
iena
lais a
ie a
a gumen ui
—
po-
zymio
u é ojui,
.
y.
desk ip ui
(mélynas
dan
gus,
gélé
y a g azi).
Tai
ien a-
lenGiai
bid a dziai.
Jei
bid a dis
nusako
san yki
a p
d iejy
a
daugiau
daik u,
jo
eiginio
unkcija
R
(x,
y...),
ku
a p
objek u
x
i
y...
y a
san ykis
R
(p z.,
sinus
panasus
j
e a).
Tokie
bid a dZiai
y a
d i alen¢ciai
a ba
daugia a-
lendiai,
p z.:
aS
skolingas
kaimynui
pinigais
uz
ixki s us
medzius.
P edika i-
nis
biid a dis
skolingas
,,nea siskai es
su
kuo“
a e ia
ke u ias
lais as
ie as
a -
gumen ams:
as
[x],
kaimynas
[y],
pinigai
[z],
medZiai
[o].
Bud a dis
eiSkia
Siu
ke u iy
a gumen u
san yki
(R)
i
y a
ke u alen is.
:
Desk ip o
e minas
D.
Teko ienés
(1983:
97-107)
i
E.
Jakai ienes
(1988:
62).
°
Desk ip o
ealizacija
sin aksiniame lygmenyje
a i inka
desk ip o
Zodis
( .y.
daik a a dis)
=
Np.
61
2.1.2.
Loginés
seman ikos
lygmenyje
aip
pa
nus a omos
a gumen y
se-
man inés
unkcijos
pagal
ju
san yki
su
p edika u
bei
ki ais
a gumen ais.
A gu-
men ai
su
i a dy a
seman ine
unkcija
y a
seman iniai
ak an ai.
Dazniausios
y a
Sios
bid a dzio
seman iniy
ak an y
unkcijos’:
1.
Desk ip as
[D]
-
apibend in a
pozymio
u e ojo
a
sa ininko
unkci-
ja,
ku i
analizuojan
konk ediy
bid a dziy
alen inguma
gali
bi i
de alizuoja-
ma
kaip
agen as,
pa ien as,
pe cipien as,
bene icien as,
kon en y as.
2.
Agen as
[A]
—
eiksmo
a likejo
unkcija,
bidinga
gy iems
daik ams
(€jo
geninas
Zqsimis
y as
).
3.
Pa ien as
[P]-— eiksmo
po eikio
ga éjo
a ba
b isenos
u é ojo
unk-
cija,
biidinga
iek
gy iems,
ick
negy iems
daik ams,
aip
pa
abs ak iems
da-
lykams
(lais i
Zmonés,
akys
pilnos
aSa y,
ka o
baisumai_
p iesiski
zmogaus
p igimCciai).
4.
Pe cipien as
[Pcp]
—
psichines
biisenos
pa y ejo
unkcija,
bidinga
gy oms
bii ybems,
su okiancioms
ik o és
dalykus,
u incioms
am
ik a
nusi-
eikima
ju
a z ilgiu,
psichologiskai
ij
juos
eaguojancioms
(sinus
isiems
nuo-
laidus).
5.
Bene icien as
[B]
—
ad esa o,
u é ojo
unkcija,
bidinga
daugiausia
gy oms
bi ybéms,
ypa¢
asmenims,
ku iy
naudai
a
nenaudai
kas
y a
(Jonas
skolingas
é ui,Juozapo a
u inga
ada y).
6.
Kon en y as
[Con]
—
bisenos
a
ypa ybeés
u inio
unkcija,
bidinga
i ai iems
daik ams
bei
eiSkiniams
( i sininkas
godus
ga bés,
knyga
e a
Sim o
li y).
7.
Kompa a y as
[Comp]
-
lyginimo
s anda o
unkcija,
pasi aikan i
g e a
bisenos
pa ien o
i
biidinga
daik ui,
su
ku iuo
kas
no s
lyginama,
lygiuo-
jasi
(sinus
panaSus
{|
é q,
e imas
a imas
o iginalui).
8.
Kauza y as
[Caus]
—
biisenos
p iezas ies
unkcija
(Adomonis
nekal-
as
dél
Izido iaus
a go
).
9.
Mo y as
[M]
-
mo y a imo
unkcija,
bidinga
daik ams,
eiSkiniams,
ku ie
su okiami
kaip
bisenos
pama as
( aikai
dékingi
uZ
pagalbq).
10.
Fini y as
[Fin]
—
ikslo,
paski ies
unkcija,
bidinga
daik ams
bei
eiskiniams,
ku iy
siekiama,
ku iems
kas
ski iama,
inka
(kédé
pa ogi
sé
dé
i,
an klodé
eikalinga
uzsiklo i,
kiaulés
eikalingos
i
§e iams
).
Nusaky os
biid a dzio
ak an u
seman inés
unkcijos
y a
bid a dzio
seman inis
alen ingumas,
ku is
gali
bi i
pa aizduo as
bid a dZio
seman inio
alen ingumo
s uk a
(SemVS).
Sakinyje
ja
ealizuoja
am
ik a
sin aksinio
alen ingumo
s uk i a.
°
Seman iniy
unkcijy
pa adinimai
Cia
pa eikiami
emian is
N.
Slizienés
(1994:
20)
i
E.
Ja-
kai ienés
(1988:
62)
da bais.
62
2.1.3.
Sin aksés
lygmenyje
nus a oma,
kokios
o mos
ZodZiais
y a
ealizuo-
jami
seman iniai
ak an ai.
Bid a dzio
eikala imas
am
ik os
o mos
Zodziu
a ba
jy
a i ikmeny
adinamas
biid a dzio
sin aksiniu
alen ingumu,
ku is
gali
bii i
pa aizduo as
am
ik a
sin aksinio
alen ingumo
s uk i a
(
SinVS).’
Bid a dZio
sin aksiniai
ak an ai
u i
a ama
loginés
seman ikos
lygmenyje,
nes
jie
y a
seman iniy
ak an y
kalbinés
(sin aksinés)
ealizacijos.
Kiek
p edika-
as
—
biid a dis
u i
a gumen y
—
seman iniy
ak an uy,
iek
y a
i
sin aksiniy
ak-
an u.
2.1.3.1.
Sin aksés
lygmenyje
nus a omas
i
sin aksiniy
ak an y
bi inumas
bei
akul a y umas.
A ski i
Siuos
ak an us
galima
naudojan is
elimina imo
es u.
Ba inuju
ak an y
sakinyje
negalima
p aleis i,
nes
ada
sakinys
bi y
ne-
g ama iSkas
i
nesup an amas.
P z.:
Jis
lojalus
y iausybei
DZ.
Is aiga
pa aldi
minis e ijai
DZ.
*Jislojalus.
«
[s aiga
pa aldi.
Fakul a y ieji
sin aksiniai
ak an ai
sakinyje
gali
bi i
p aleidziami,
0
sakinys
licka
g ama iskas
i
sup an amas.*
P z.:
Mokslas
isiems
eikalingas
DZ.
Ji
bu o
paklusni
mo inai
DZ.
Plg.:
Mokslas
y a
eikalingas.
Jibu opaklusni
me gai e.
2.1.3.2.
Be
sin aksiniy
ak an y
(bi inyjy
i
akul a y iuju’),
p ie
bid a dzio
gali
jung is
i
ki i
zodziai,
ku ie
adinami
lais aisiais
na iais.
Lais ieji
na iai
ne-
p iklauso
biid a dzio
sin aksinei
alen ingumo
s uk d ai,
nes
ne ealizuoja
jo-
kiu
seman iniy
ak an u
loginés
seman ikos
lygmenyje.
Todel
jie
y a
lais i
i ,
7
SinV
s uk ii os
—
ai
biid a dZiy
sin aksinio
a ojimo
modeliai,
ku ie
Zymimi
Siais
simbo-
liais:
Np
—
desk ip o
Zodis,
Adj
—
biid a dis,
P on
—
i a dis,
In
—
bend a is,
Pa
—
daly is,
SD
—
Salu inis
sudé inio
sakinio
demuo,
Gen
—
kilmininkas,
Da
—
naudininkas,
Acc
—
galininkas,
Ins
—
jnagininkas.
P z.,
biid a dzio
Jais as
,,nep i alan is
laiky is
ko,
nepalies as*
SinVS
y a
Np
—
Adj
—
nuo
Gen
( aikai
lais
i
nuo
mokes¢iy).
‘
Elimina imo
es o
naudojimas
akul a y iyjy
sin aksiniy
ak an y
nus a ymui
y a
ski ingai
in e p e uojamas.
K.
Junke io
(1969:
292)
nuomone,
isy
bid a dziy
pi moji
a gumen o
lais a
ie a
bii inai
u i
bi i
uzim a,
o
ki y
lais u
ie u
uzémimas
gali
bi i
akul a y us.
P ieSingai
ei-
gia
KE.
Somme eld as
(1971:
115),
sakydamas,
kad
be eik
isi
bid a dzio
pa ne iai
y a
[lo-
ginés
seman ikos
lygmenyje]
bii ini,
0
okio
pa ne io
p aleidimas
y a
susijgs
su
biid a dzio
eiksmés
ki o
a ian o
ak ualiza imu.
’
G.
Helbigas
(1992:
106)
ap a ia
K.
J.
Saebo
apib éz us
(de ini )
akul a y iuosius
i
ne-
apib éZ us
(inde ini )
akul a y iuosius
ak an us.
Jie
p iklauso
nuo
kon eks o.
P z.:
Pe e is
negali
as izodyno.
Jis
jau
ilgaiieSko,
be
el ui.
Kalbama
apie
apib éz o
(de ini e)
ak an o
p alei-
dima;
klausy ojas
gali
iesiogiai
is
kon eks o
uZpildy i
ie‘ko
a gumen o
lais a
ie a.
Plg.
p z.: Pe-
e is
sédi
p ie
adijo.
Jis ii
ko
.
Kon eks as
Gia
nepadeda.
UzZpildy i
iko
a gumen o
lais a
ie a
eikia
kalbé ojo
bend y
Ziniy
apie
pasauli.
63

kaip
eigia
D.Teko iené
(1983:
106),
neak ualis
apib ézian
bid a dzio
eikSme.
P edika ineje
s uk i oje
lais ieji
na iai
a i inka
ne
p edika o
a gu-
men us,
o
a ski us
p edika us
(Helbig-Schenkel
1973:
38;
Helbig
1982:
24;
Sli-
ziene
1994:
35).
Lais ieji
na iai
gali
bi i
sup an ami
kaip
edukuo i
sakiniai
(Helbig
1982:
24).
P z.:
Vy as
ado
Siai
po
pie ei
pa ogiq
poguliui
ie ele bk.
Plg.:
Vy as
ado
pa ogiq
poguliui
ie ele,
Ku i
iko
Siai
popie ei
/
inkam@g
Siai
popie ei
/
Ji
labai
iko
Siai
popie ei.
Lais ieji
na iai
ka ais
gali
pa aduo i
bid a dZio
sin aksinius
ak an us.
Ta-
Ciau
i
okiais
a ejais
lais ieji
na iai
ne aukiami
j
SinVS.
P z.:
Jis
li idnas
i
del
o
[...],
kad
s e imas
apo
sa o
namuose
(plg.
na-
mams)
Smn.
Esa e
isuomenéje
(plg.
isuwomene )
Zinomas
Zmogus,
i
a&
klau-
siu
jus
o,
kas
a
isuomene
domina
Knd.
O
aS
—
ik
paSalinis,
isai
ne eikalingas
jo
gy enime
(plg.
gy enimui)
Rdz .
Sakinyje
lais ieji
na iai
gali
bi i
p idedami
a
nume ami.
Ta¢iau
negalima
paneig i,
kad
am
ik ame
kon eks e
lais ieji
na iai
( eie
Angabe)
sakinio
ko-
munikacijai
gali
bi i
s a biausi
i
bi ini.
Toks
lais yju
na iy
komunikacinis
bu inumas
né a
susijes
su
ju
sin aksiniu
—
seman iniu
(kaip
lais uju
na iu)
s a-
usu
(Helbig
1992:
92).
Kaip
eigia
H.
Bluhmas
(1978:
13),
komunikacinis
bi i-
numas
y a
kalbos
a osenos,
0
ne
g ama ikos
k i e ijus.
P z.:
S ebé inu
bidu
Leona das
$i
ka q
isai
i
nebu o
eikalingas
o
kalbéjimo
a jo
j ikinimo
S .
Lais asis
na ys
S
ka g
komunikaciniu
poZi iu
y a
bi inas.
Jeigu
jis
bi u
p aleis as,
sakinys
bi y
sup as as
ne eisingai.
Plg.:
Leona das
nebu o
eikalingas
o
jkalbéjimo
a jo
j ikinimo
S .
ISei u,
kad
Leona do
ikalbine i
ne eikia
ne
ik
Sika ,
be
i
isa
laika.
O
sa-
kiniu
kaip
ik
no é a
pasaky i,
kad
o
ikalbeéjimo
a
i ikinimo
ne eikia
ik
§}
ka -
q.
2.1.3.3.
Lais uju
na iy
p aleidimas
y a
ki oks
nei
akul a y iuju
ak an u.
Jei
p aleisdami
lais uosius
na ius,
mes
p a andame
isa
in o macija
apie
ju
pa-
eik us
ak us,
ai
sakiniai
be
akul a y iujy
ak an u
(palydo y)
eiskia
maz-
daug
ai,
ka
i
su
jais,
nes
jais
nusakoma
am
ik a
miisy
su okiamos
si uacijos
dalis
(Sliziené
1995:
61).
P z.:
Te asskolingas
kaimynui
bk.
Galima
numany i,
kad
é as
skolingas
am
ik a
pinigu
suma,
ku i
Sioje
si u-
acijoje
(kaip
maZiau
ak uali
in o macija)
nepasaky a.
2.1.3.4.
Kaip
lais ieji
na iai
komunikaciniu
poZii iu
gali
bi i
bi ini,
aip
bi-
inieji
ak an ai
gali
bu i
p aleidziami,
kad
bi y
iS eng a
komunikacinio
pe ek-
liaus.
64
P z.:
Cia
Se e ja,
p isik emblia us
pilnq
y eline,
da
ilgai ilgai
Zi i éjo
j
oli.
Vz.
Bi inasis
ak an as
gali
bi i
p aleis as
dialoge
i
ien isame
eks e.
Taciau
i
uome
jis
pasakomas
ne iesiogiai
(a)
a ba
gali
bi i
leng ai
numanomas
(b).
P z.:
a)
Jis
kazka
skubiai
aSé
ij
palaidus
blokno o
lapus,
laikydamas
ji
an
keliy.
Aplinkui
mé ési
jau
pi/ni
(plg.
as o)
lapai
Lnk.
Vladukas,
kad
i
nepilnq
kibi g
pasémes,
nesioda o
i§
p iidziuko
(= enkinio)
andeni
Ap.
Vis
pilni
i
pilni
ie
oleibusai,
ne
s ebies,
kodel
ick
daug
u
a-
Ziuojanciy
i
mies o
cen a
Lnk.
b)
Visas
jo
gy enimas
pasoko.
A uodai
ku
pini...
(plg.
isko)
Mé.
Mano
piniginé
pilna
(plg.
li y),
esu
dailiai
apsi édes
Sk.
—
Nenusiseké
aikui,
—
miglo ai
bu b eli
Vaino as
pilna
(plg.
mais-
o)
bu na
A .
Bi en
kon eks as
iSsaugo
isa
pe eikiama
in o macija
i
Sis
neg ama isku-
mas
(bi inuju
ak an y
elimina imas
p ies a auja kalbos
sis emai)
y a
neu ali-
zuojamas
(Helbig
1992:
50).
2.1.4.
Leksinés
seman ikos
lygmenyje
nus a oma,
kokiy
seman iniy
klasiu
zodziai
gali
bi i
bid a dzZio
sin aksiniais
ak an ais.
Tai
lemia
bid a dzio
gale-
jimas
jung is
su
am
ik os
leksinés
eikSmés
ZodZiais.
Bud a dzio
seman inio
de inimosi
su
ki ais
zodziais
galimybés
adinamos
biid a dzio
leksiniu
alen-
ingumu.'”
P z.,
galima
saky i
paklusni
mo inai
duk é,
be
nepasaky ume
*
pa-
klusni
é ynei
kédé;
su
biid a dziu
edinas
einan is
desk ip o
Zodis
i
inaginin-
kas
u i
i a dy i
gy a
bii ybe
[+
Anim]
a ba
zmogy
[Hum]
( y ai
a kliais
e
di-
ni
bk,
mo ina
aiku
edina
bk).
Biid a dzio
nesinas
desk ip o
Zodis
u i
i a dy i
gy a
bii ybe
[+Anim]
a ba
zmogy
[Hum],
o
jnagininkas
j a dija
gy a
bii ybe
[+Anim],
zmogu
[Hum]
a ba
daik a
[-Anim]
(nubégo
ka inas
pele
nexinas
bk,
g izo
Suo
Zasies
spa nu
neSinas
bk,
Gia
pe ejo
pe
kiema
me -
ga
kibi ais
nesina
M-P ;
eina
uo
sodu
[mo e is]
kiidikiu
neSina
Bl,
g izo
mo ina
isciukais
neSina
bk).
Biid a dzio
panasus
leksineé
aplinka
gali
bi i
i ai i.
P z.,
aikas
[Hum]
panaSus
{
mo ing
[Hum]
bk,
j
sudzi i usi
Sakaliukg
[-Anim]
bk;
skudu as
[-Anim]
panaSus
ij
a u
sk iejan i
pawks ]
[+Anim]
C ,
j
su-
yp a
il j
[Abs ]
bk,
7
nusk iaus a
kaciukq
[+Anim]
bk;
keis as
bildesys
[Abs ]
panaSus
i
s ajoniu
g iii ]
[Abs ]
bk;
isos
idéjos
[Abs ]
panaSios
i
nes eiko
zmogaus
kliedéjimus
[Abs ]
bk.
Taigi
sin aksinis
i
leksinis
biid a dzio
alen ingumas
iSo inéje
s uk i oje
ealizuoja
bid a dzio
seman inj
alen inguma
abs akCioje
giliojoje
s uk i o-
je.
°
Leksinis
alen ingumas
nu odomas
Siais
simboliais:
Hum
—
zmogus,
+Anim
—
gy a
bii y-
be,
-Anim
—
negy as
daik as,
Abs
—
abs ak us
dalykas.
65
3.
Kadangi
biid a dzio
alen ingumas
p iklauso
nuo
jo
eiksmes,
ai
as
pa s
biid a dis,
pa a o as
ski ingomis
eiksmemis,
kiek ienu
a eju
u i
ski -
inga
a ba
sin aksini,
a ba
seman inj
a
leksinj
alen inguma.
Nuo
biid a dzio
eiksmés
aip
pa
p iklauso,
kelia alen is
y a
bid a dis.
P z.,
biid a dis
kal as,
-a
(1)
eikSme
,,nusizenges,
nusikal es*
y a
d i alen-
is:
Np
-
Adj
-
(délGen)"
Té as
nekal as
(dél
kaimyno
ne-
laimés)
bk.
Np
-
Adj
-
(Ins p;on)
AS
(niekuo)
nekal as
Vz.
(2)
eiksme
,,pasiskolings
ka
no s“
Sis
bid a dis
y a
i alen is:
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Acc)
AS
kal as
(d augui)
(du
li us)
bk.
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Gen)
Jonas
kal
as
( é ui)
(pinigy)
bk.”
(3)
eiksme
,,nea siskai es
su
kuo“
bid a dis
kal as
y a
ke u alen is:
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Acc)
-
(uzAcc)
Senis
kal as
( aikui)
(diidele)
(uz
da baq)
bk.
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Gen)
-
(uzAcc)
Kaimynas
kal as
(man)
(pinigy)
(uz
a kli)
bk.
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Ins )
-
(uzAcc)
Sesuo
kal a
(b oliui)
( ugiais)
(uz
e s)
bk.
Bud a dis
dékingas,
-a
(1)
eikSme
,, eiSkian is
a
jaucian is
padéka“
y a
i-
alen is:
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(uzAcc)
Pe as
dékingas
(nepazjs ama-
jam)
(uz
pagalbq)
bk.
Pa a o as
pe kel ine
(2)
eikSme
,,palankus,
inkamas*,
sis
b id a dis
y a
d i alen is:
Np
-
Adj
-
Da
Dékinga
eiklai
di a
Z.
Siu
biid a dziu
ski iasi
ne
ik
sin aksinis,
be
i
seman inis
alen ingumas.
Biid a dZio
kal as,
-a,
pa a o o
(1)
eiksme,
SemVS
y a
Adj
[P,
Caus],
Adj
[P,
Con];
pa a o o
(2)
eik8’me
—
Adj
[P,
B,
Con],
0
pa a o o
(3)
eiksme
—
Adj
[P,
B,
Con,
M].
Biid a dzio
dekingas,
-a,
pa a o o
(1)
eik’me,
SemVS
_
.
y a
Adj
[Pcp,
B,
M],
0
pa a o o
pe kel ine
(2)
eik’me
—
Adj
[P,
Fin].
3.1.
Ski ingas
sin aksinis
alen ingumas
ne
isada
odo,
kad
bid a dis
a -
ojamas
ki a
eik’me.
Ski ingos
SinVS
gali
bi i
os
pacios
eikSmes
pa aleli-
niai
modeliai.
Jie
gali
bi i
su aukiami
ij
iena
modelj
su
al e nacinemis
sin-
aksiniu
ak an u
o momis,
a p
ku iy
aSomas
ijzambus
b iksnys
(/).
P z.,
palankus,
-i
,, inkamas“
SinVS
y a
Np
-
Adj
-
(Da /In )
(Kiek ienas
augalas
auga
en,
ku
y a
palankios
(gy en i)
(plg.
gy enimui)
sqlygos
Z).
Biid a -
'
Sin aksinése
alen ingumo
s uk i ose
i
pa yzdziuose
akul a y ieji
ak an ai
pa eikiami
skliaus eliuose.
®
Jei
sakinyje
y a
keli
akul a y iis
sin aksiniai
ak an ai,
ienas
jy
sakinyje
daZniausiai
u i
bi i
bi inai
pasaky as.
P z.:
Jonas
kal as
é
ui;
Jonas
kal as
pinigy
.
Be :
*
Jonas
kal as.
66
dio
kal as,
-a
,,pasiskolings
ka
no s*
SinVS
y a
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Acc/Gen)
( é as
kal as
(kaimynui)
(du
li us
/
pinigy)
bk.).
Bid a dzio
kal-
as, -a
,,nea siskai es
su
kuo“
SinVS
y a
Np
-
Adj
-
(Da )
-
(Acc/Gen/Ins )
—
(uz
Acc)
(senis
kal
as
(Jonui)
( iusj
/
pinigy
/
obuoliais)
(uz
kepu e)
bk.).
Al-
e na y iis
sin aksiniai
modeliai
a i inka
a
pacia
SemVS
(p z.,
palankus,
-i
SemVS
-
Adj
[P,
Fin]).
3.2.
Ta
pa i
biid a dzio
eik’mé
galima
i
uome ,
kai
ski iasi
iek
sin aksi-
nis,
ick
seman inis
alen ingumas.
Tuome
y a
ne ienodai
in e p e uojama
nusakomoji
si uacija.
P z.,
biid a dis
kal as,
-a
,,nusizenges,
nusikal gs“
gali
u-
é i
d i
sin aksinio
i
seman inio
alen ingumo
s uk i as:
(1)
SinVS
Np
-
Adj
-
(delGen)
SemVS_
Adj
[P,
Caus]
P z.:
Té as
nebu o
kal as
(dél
kaimyno
nelaimés),
be
is
dél o
jam
kazkas
sugnybo
Si di
bk.
(2)
SinVS_
Np
-
Adj
-
(Ins p on)
SemVS_
Adj
[P,
Con]
P z.:
(Tuo)
i
jis
y akal as
Jb;
AS
(niekuo)
nekal as
Vz;
Te as
badu
juos
ma ina,
jis
ienas
kal
as
( iskuo)
C .
(1)
sakinyje
pasakoma
konk e i
nusizengimo
p ieZas is,
(2)
sakiniuose
pa a o-
as
apibend in os
eik’més
j a dis
nej a dija
kal umo
p iezas ies.
Ta¢iau
dazniausiai,
kai
ski iasi
i
sin aksinis,
i
seman inis
alen ingumas,
bid a dzio
eikSmes
y a
ski ingos.
3.3.
Ta p
biid a dzio
SinVS
i
SemVS
galimi
okie
san ykiai.
3.3.1.
Bud a dzio
SinVS
ski ingos
a)
SemVS
aip
pa
ski ingos.
Biid a dis
daZniausiai
a ojamas
ski ingo-
mis
eik8mémis
(iSsky us
okius
a ejus
kaip
3.2.).
(1)
iky us,
-i
a)
,,iky in is,
e zinan is
nuola iniu
p aSymu,
lindimu,
ka ojimu
ko
no s*:
Nebik
[ a]
[P]
(ki iems)
[Pep]
;ky us
VI.
Np
-Adj
-
Da )
Ramu io
globa
[Con]
(jam)
[Pep]
pasida é
jau
nepakeniamai
jky i
M-P .
b)
,.nuobodus*:
S ijkauskis
[P]
( .
y.
knyga)
y a
iky us
(skai y i)
[Fin]
Dk.
Np
-Adj
-
(In )
(2)
pa ankus,
-i
;
a)
,,pa ogus“:
Dalgis
[P]
man
[B]
pa ankus
Z.
Np
-Adj
-
Da
b)
,, inkamas“:
Puodelis
[P]
pa ankus
susipil i
[Fin]
Z.
Np
-Adj
-
In
b)
SemVS
a
pa i.
Ski ingos
SinVS
unkcionuoja
kaip
pa aleliniai
mo-
de iai.
(1)
a spa us,
-i
,,nepasiduodan is
iSo és
eikimui*:
a.
Np
-Adj
-
Da
Pauk8¢io
A ii iné
a spa i
éjams
bk
Adj
[P,
Con]
b.
Np
-Adj
-
p ieS’
Acc
PaukS¢io
k ii iné
a s
pa i
p ie’
ejq
C .
Be :
ka sCiui
a s
pa us
me alas
bk.
*
me alasa spa us
p ies
ka s j
bk.
(2)
a i as,
-a
,,
nuoSi dus,
iska
pasakan is“:
67