Sis
ski s ymas
ne u i
ieno
pag indo
(sakysim,
p iisy
a
ku Siy
kilmés
ie o a -
dziai
i gi
gali
bi i
i
anden a diniai,
i
asmen a diniai,
i
p o esiniai
a
pan.
kilmés),
a¢iau
duoda
i8samu
i
apibend in a
MazZosios
Lie u os
gy enamuju
ie y
a du
kilmés
i
da ybos
aizda.
An ajame
Sio
sky iaus
posky yje
,,Vie o és
a dy
kai alai“
is o iSkai
nu-
$ ieciamas
k aS o
okie inimas,
éliau
usi ikacija,
galu inai
iSgujan
bal y
kal-
bas
i§
Sios
e i o ijos.
S udija
baigiama
placia
(9
puslapiy)
eziume
okieciy
kalba
i
bazny kaimiu,
ku iy
Cia
bu e
210,
a dy
sa asu.
Baigian
knygos
apz alga,
eikia
pasaky i,
jog
ie o a dziu
y éjai,
be
au en-
iskos
i
e ingos
medZiagos,
Cia
ap iks
i
k i ikuo iny
dalyky
—
abejo iny
e i-
mologiju
a
ki okiy
a dy
analizés
ne ikslumu,
aciau
niekas
negalés
paneig i,
jog
V.
Pé e aicio
s udija
,,Mazosios
Lie u os
i
T anks os
ie o a dziai“,
kaip
i
pi moji
sio
au o iaus
knyga
,,MaZoji
Lie u a
i
T anks a“,
da
ka a
paliudija
bal iSkaji
Mazosios
Lie u os
subs a a
i
y a
s a bus
jnaSas
j
bal iskos
kul i os
s udiju
a uoda.
Ma ija
Razmukai é
IN
MEMORIAM
TERJE
MATHIASSEN
(1938-1999)
Kazkokia
agi8ka
lem is
pe sekioja
Skandina ijos
bal is us.
Da
ne
aip
se-
niai
baisiosios
musy
amZiaus
ligos
pe
anks i
i
kapus
nusineSé
no ega
Helge
Rinholma,
islanda
Jé undu a
Hilma ssona.
I
S ai
él
li idime:
po
ilgos
kanéios
ezys
1999
m.
sausio
9
dieng
galu inai
palauzé
i
Oslo
uni e si e o
p o eso iu
Te je
Ma hiassena.
O
isi
ys
jie
bu o
ne
ik
ge i
d augai,
bal y
kalby
y éjai,
didziojo
no egy
bal is o
Ch is iano
S.
S ango
mokiniai,
be
i
pa ys
nuoSi -
dziausi
musy
au os
bi¢iuliai.
Ma hiassenas
gimeé
1938
m.
balandZio
12
diena
Osle.
1957
m.
baigé
gimnazi-
ja.
IS
p adziy
no ejo
s udijuo i
lo yny
kalba
i
ma ema ika.
Ta¢iau
Siais
laikais
siy
dalyky
s udijos
sunkiau
sude inamos,
i
Ma hiassenas
Oslo
uni e si e e
y-
Zosi
s udijuo i
usis ika,
ge manis ika
i
no egu
ilologija.
Be
Ch .
S.
S ango,
a p
sa o
moky ojy
jis
Cia
u éjo
i
ga suji
no egu
i anis a
Geo ga
Mo gens-
ie ne.
1962
m.
magis o
laipsniu
Ma hiassenas
baigé
bend asias
s udijas.
To-
lesnj
jo
susidomejima
sla is ika,
i8
dalies
i
bal is ika,
galima
saky i,
nulémé
NATO.
Ma
a likdamas
ka ine
a nyba,
Ma hiassenas
u éjo
p oga
baig i
NATO
o ganizuo us
labai
ge us
usy
kalbos
ku sus
(juos
baigé
su
biisimuoju
No egi-
jos
gynybos
minis 1).
Be
ki a ko,
okius
ku sus
bu o
baiges
i
miisu
miné as
H.
Rinholmas.
1964
m.
Ma hiassenui
penke a
ménesiy
eko
obulin is
Lenin-
g ade.
Velionis
p isiminda o,
jog
pi maja
iza
i
Lening ada
jam
iSda é
SSRS
ambasados
No egijoje
a nau ojas
lie u is
Vy au as
Bu kauskas.
1965
m.
Ma-
hiassenas
jau
ilologijos
kandida as.
1966-71
m.
—
jis
Oslo
uni e si e o
s ipen-
247
dian as.
1970
m.
jam
uz
dise acija
,,Sla y
i
indoeu opie¢ciy
kalby
ilgojo
oka-
lizmo
s udijos“
bu o
su eik as
iloso ijos
dak a o
laipsnis.
Ne ukus
jo
dise a-
cija
bu o
iSleis a
a ski a
knyga
(S udien
zum
sla ischen
und
indoeu opaischen
Lang okalismus.
Oslo,
Be gen,
T oms@,
1974).
Ch .
S.
S angas
bu o
dise aci-
jos
o icialusis
oponen as.
1971
m.
p asideda
ak y i
Ma hiasseno
pedagoginé
eikla.
Oslo
uni e si e e
jis
dés o
usu,
bazny ing
sla y
kalba,
lie u iy,
la iy
kalby
ku sus,
bal y
ilologi-
jos
i ada.
Ne
ik
eo iSkai,
be
i
p ak iSkai
iSsmoks a
lie u iy
i
la iy
kalbas.
1982
m.
jo
upes¢iu
Oslo
uni e si e e
j edamas
lie u iy
kalbos
kaip
a ski o
da-
lyko
ku sas
(anksciau
lie u iy
kalba
bu o
dés oma
ne egulia iai
kaip
a i inka-
ma
indoeu opeis ikos
dalis).
1991
m.
aip
pa
daugiausia
jo
upes¢iu
uni e si e-
e
a si anda
lie u iu
i
la iy
kalby
lek o a as.
Cia
dés y i
yks a
ilologai
iS
Lie u os
i
La ijos.
1978
m.
Ma hiassenas
is enkamas
No egijos
moksly
akademijos
na iu.
1985
m.
jam
su eikiamas
p o eso iaus
a das.
Nuo
1987
m.
jis
—
Ta p au inio
sla is u
ko-
mi e o
na ys.
1992-94
m.
—
Oslo
uni e si e o
p ojek o,
emiancio
Bal ijos
Salis,
ado as.
1996
m.
sa o
uzsienio
na iu
ji
is enka
La ijos
moksly
akademija.
Nemaza
s a biausiy
Ma hiasseno
publikaciju
y a
susije
su jo
pedagogine
eik-
la.
Pi miausia
Cia
eike y
pamine i
issamiq
usy
kalbos
g ama ika
(Russisk
G amma ikk,
Oslo,
1990;
IJ
leid.
1996)
i
aikliai
la iu
kalbininko
Janio
Vald-
manio
pa adin as
,,d ynémis*
lie u iu
i
la iy
kalby
g ama ikas
(A
Sho
G amma
o
Li huanian.
Columbus,
1996';
A
Sho
G amma
o
La ian.
Co-
lumbus,
1997’).
Ma hiassenas
ka u
su
ki u
no egy
kalbininku
Si i
S e d upu
Lundenu
edaga o
1987
m.
Mask oje
isleis a
Vale ijaus
Be ko o
,,Rusu-no egu
kalbu
zodyna“
(PyccKo-HopBexCKUi
cioBapb.
Russisk-no sk
o dbok).
Gal
ne u-
kus
sulauksime
i
ki o
leksikog a ijos
eikalo,
ku iame
aip
pa
bus
didelé
Ma-
hiasseno
k uopi aus
da bo
dalis.
S ai
ka
apie
$j
eikala
sako
iena
i8
jo
ado u
p o eso ée
E alda
Jakai iené:
,,Nuo
1996
m.
jis
bu o
ienas
i$
naujo
Oslo
uni-
e si e o
Ry y
Eu opos
s udijy
i
o ien alis ikos
ins i u o
p ojék o
,,Lie u iy-
no egu
/
no egy-lie u iy
kalby
zodynas“
ado y.
Ma iasenas
ne
ik
a ké
o ganizacinius
p ojék o
g upés
eikalus,
be
i
bu o
puikus
pa a éjas,
nes
ne-
pap as ai
ge ai
jau é
no egy
kalbos
zodziy
spal as
i
a spal ius,
bu o
be
galo
da bS us,
a
pa i
eks a
aisyda o
daugybe
ka u,
ieSkodamas
kiek
galima
iks-
lesnio
lie u iy
kalbos
a i ikmens
no egy
kalboje.
Zodynas
da
nébaig as,
i
jo
engeéjai
nuola
pasiges
k ali ikuo y
sa o
kolegos
pas abu,
iz algiu
pa a imu,
ge ano isku
paba imy“?.
'Sabaliauskas
A,
Valeika
L.
(Rec.).
—
Bal is ica,
1997,
32
(1),
133-136.
?Rosinas
A.
(Rec.).
—
Bal is ica,
1997,
32
(2),
256-258.
3
Jakai iené
E.
P o eso ius
Te jé
Ma iasenas.
—
Gim oji
kalba,
1999,
2,
21-23.
248
Ma hiassenas
i ai iy
Saliy
spaudoje
paskelbé
nemazZa
s aipsniy
bal y
i
sla-
u
kalby
is o inés
mo ologijos,
one ikos,
sin aksés,
leksikos,
kalbiniy
ysiy
klausimais.*
1981
m.
No egijos
moksly
akademijos
sesijoje
Ma hiassenas
skai é
p ane-
Sima
apie
bal y
au u
kalbas
i
kul i a.
P anesimas
bu o
paskelb as
No egijos
moksly
akademijos
da buose.
Jis
daly a o
daugelyje
moksliniy
kon e encijy
Lie u oje,
La ijoje,
S edijoje,
Uk ainoje,
Lenkijoje,
Vokie ijoje,
Kanadoje,
Jung inése
Ame ikos
Vals ijose.
Lie u oje
Ma hiassenas
lankési
daugybe
ka y.
1991
me y
udenj
a ykes
i
Lie u a
jis
dziaugési,
kad
§j
ka a
jam
jau
ne eikejo
izos.
1994
m.
d auge
su
zZmona
Anna
Ma ia
Ma hiassen,
ku i
aip
pa
labai
doméjosi
Lie u a,
musu
Salyje
jis
p aleido
is
sa ai es.
Jam
ypa¢
miela
bu o
kelioné
j
Ku Siy
ne ija,
ne oli
y
ie u,
ku
kadaise
jo
moky ojas
Ch is ianas
S.
S angas
d auge
su
Ju -
giu
Ge uliu
y inéjo
jau
Siandien
isiskai
i8nykusia
lie u iy
z ejy
a me.
Sio
s aipsnelio
au o ius
p isimena,
kai
1975
m.
ugséjo
24
diena
jis
ka u
su
p o eso ium
Zigmu
Zinke icium
kelia o
j
ae ouos a
pasi ik i
Ma hiasseno.
Lie u oje
asyk
no egu
kalbininko
niekas.nepazinojo.
No édami
a k eip i
nepazis amojo
démesi,
mes
ankose
laikéme
neseniai
iSleis a
jo
knyga.
Pama-
es
Sia
knyga
ienas
i§
kelei iy
nusi8ypsojo
i
p iéjo
p ie
musu. Tada
i
p asidejo
Ma hiasseno
d augys e
su
Lie u a.
Ana
su ikima
i
jj
su ikusius
d augus
Te je
Ma hiassenas
g aZiai
p isimineé
sa o
p aneSime
VIII-jame
a p au iniame
bal-
is u
kong ese
Vilniuje
(1997
m.
spalio
9
d.).
Deja,
Sis
p aneSimas
bu o
i
pas-
ku inis
kalbininko
susi ikimas
su
misy
Salimi
i
sa o
d augais,
ku iu
jis
Gia
u e-
jo
daugybe.
Sunku
susi aiky i
su
min imi,
kad
Sio
nuos abaus,
iek
daug
ge o
pada iusio
Lie u ai
zmogaus
jau
né a
musy
a pe.
Algi das
Sabaliauskas
*
Ma hiassen
T.
Die
Pe sonalendungen
im
bals ischen
Ve bum
un e
besonde e
Be iicksich igung
de
2.
P.
Sg.
li .
—
le .
*ie
und
die
indoeu opaische
G undlage.
Ve such
einne
neuen
Deu ung.
—
No sk
Tidssk i
o
Sp og idenskap,
1975,
29,
199-205;
O
mponcxoxaenuu
cbopM
mpuyac uii
Ha
-es,
-¢
B
IMTOBCKOM
A3BIKe,
-is
B
JIATBILICKOM
A3bIKe.
—
Bal is ica,
1976,
12
(1),
43-50;
Ckoxbko
ObLIO
B
NpabanTHHCKOM
OCHOBHBIX
THIOB
CAIOBECHO O
yapeHua
—
1Ba
WI
pu?
—
Bal is ica,
1983,
19
(2),
108-113;
A
Discussion
o
he
No ion
‘Sp achbund’
and
i s
Appli-
ca ion
in
he
Eas e n
Bal ic
A ea
(Sla ic,
Bal ic,
and
Wes
Finnish).
—
Jn e na ional
Jou nal
o
Sla ic
Linguis ics
and
Poe ics,
1985,
31-32,
273-281;
An
Uno hodox
View
o
he
1. P.
Sg.
Sub-
junc i e
(Op a i e)
in
Li huanian.
—
Bal is ica,
1993,
28
(1),
5-8;
P epozicinis
a dazodziy
aldo-
mas
kilmininkas
bal y,
Pabal ijo
suomiy
i
skandina y
kalbose
(is o iné
apz alga).
—
Bal is ica,
1993,
28
(2),
21-26;
Nochmals
zum
ie-
Komplex
im
Os bal ischen.
—
Linguis ica
Bal ica,
1995,
4,
41-53;
Some
Aspec s
o
he
His o y
o
Li huanian
and
La ian
G amma ical
Te minology.
—
Bal is ica
V
P iedas,
1998,
169-176,
i
k .
249