In memoriam Terje Mathiassen (1938–1999)
Full text
šis skirstymas neturi vieno pagrindo (sakysim, prūsų ar kuršių kilmės vietovar-
džiai irgi gali būti ir vandenvardiniai, ir asmenvardiniai, ir profesiniai ar pan.
kilmės), tačiau duoda išsamų ir apibendrintą Mažosios Lietuvos gyvenamųjų
vietų vardų kilmės ir darybos vaizdą.
Antrajame šio skyriaus poskyryje „Vietovės vardų kaitalai“ istoriškai nu-
šviečiamas krašto vokietinimas, vėliau rusifikacija, galutinai išgujant baltų kal-
bas iš šios teritorijos. Studija baigiama plačia (9 puslapių) reziume vokiečių
kalba ir bažnytkaimių, kurių čia buvę 210, vardų sąrašu.
Baigiant knygos apžvalgą, reikia pasakyti, jog vietovardžių tyrėjai, be auten-
tiškos ir vertingos medžiagos, čia aptiks ir kritikuotinų dalykų — abejotinų eti-
mologijų ar kitokių vardų analizės netikslumų, tačiau niekas negalės paneigti,
jog V. Pėteraičio studija „Mažosios Lietuvos ir Tvankstos vietovardžiai“, kaip ir
pirmoji šio autoriaus knyga „Mažoji Lietuva ir Tvanksta“, dar kartą paliudija
baltiskaji Mažosios Lietuvos substratą ir yra svarbus įnašas į baltiškos kultūros
studijų aruodą.
Marija Razmukaitė
IN MEMORIAM TERJE MATHIASSEN
(1938-1999)
Kažkokia tragiška lemtis persekioja Skandinavijos baltistus. Dar ne taip se-
niai baisiosios mūsų amžiaus ligos per anksti į kapus nusinešė norvegą Helgę
Rinholmą, islandą Jorundurą Hilmarssona. Ir štai vėl liūdime: po ilgos kančios
vėžys 1999 m. sausio 9 dieną galutinai palaužė ir Oslo universiteto profesorių
Terję Mathiasseną. O visi trys jie buvo ne tik geri draugai, baltų kalbų tyrėjai,
didžiojo norvegų baltisto Christiano S. Stango mokiniai, bet ir patys nuošir-
džiausi mūsų tautos bičiuliai.
Mathiassenas gimė 1938 m. balandžio 12 dieną Osle. 1957 m. baigė gimnazi-
ją. Iš pradžių norėjo studijuoti lotynų kalbą ir matematiką. Tačiau šiais laikais
šių dalykų studijos sunkiau suderinamos, ir Mathiassenas Oslo universitete ry-
žosi studijuoti rusistiką, germanistiką ir norvegų filologiją. Be Chr. S. Stango,
tarp savo mokytojų jis čia turėjo ir garsųjį norvegų iranistą Georgą Morgens-
tierne. 1962 m. magistro laipsniu Mathiassenas baigė bendrąsias studijas. To-
lesnj jo susidomėjimą slavistika, iš dalies ir baltistika, galima sakyti, nulėmė
NATO. Mat atlikdamas karinę tarnybą, Mathiassenas turėjo progą baigti NATO
organizuotus labai gerus rusų kalbos kursus (juos baigė su būsimuoju Norvegi-
jos gynybos ministni). Be kita ko, tokius kursus buvo baigęs ir mūsų minėtas
H. Rinholmas. 1964 m. Mathiassenui penketą mėnesių teko tobulintis Lenin-
grade. Velionis prisimindavo, jog pirmąją vizą į Leningradą jam išdavė SSRS
ambasados Norvegijoje tarnautojas lietuvis Vytautas Burkauskas. 1965 m. Ma-
thiassenas jau filologijos kandidatas. 1966—71 m. — jis Oslo universiteto stipen-
247
diantas. 1970 m. jam už disertaciją „Slavų ir indoeuropiečių kalbų ilgojo voka-
lizmo studijos“ buvo suteiktas filosofijos daktaro laipsnis. Netrukus jo diserta-
cija buvo išleista atskira knyga (Studien zum slavischen und indoeuropaischen
Langvokalismus. Oslo, Bergen, Tromsg, 1974). Chr. S. Stangas buvo disertaci-
jos oficialusis oponentas.
1971 m. prasideda aktyvi Mathiasseno pedagoginė veikla. Oslo universitete
jis dėsto rusų, bažnytinę slavų kalbą, lietuvių, latvių kalbų kursus, baltų filologi-
jos įvadą. Ne tik teoriškai, bet ir praktiškai išmoksta lietuvių ir latvių kalbas.
1982 m. jo rūpesčiu Oslo universitete įvedamas lietuvių kalbos kaip atskiro da-
lyko kursas (anksčiau lietuvių kalba buvo dėstoma nereguliariai kaip atitinka-
ma indoeuropeistikos dalis). 1991 m. taip pat daugiausia jo rūpesčiu universite-
te atsiranda lietuvių ir latvių kalbų lektoratas. Čia dėstyti vyksta filologai iš
Lietuvos ir Latvijos.
1978 m. Mathiassenas išrenkamas Norvegijos mokslų akademijos nariu. 1985 m.
jam suteikiamas profesoriaus vardas. Nuo 1987 m. jis — Tarptautinio slavistų ko-
miteto narys. 1992-94 m. — Oslo universiteto projekto, remiančio Baltijos šalis,
vadovas. 1996 m. savo užsienio nariu jį išrenka Latvijos mokslų akademija.
Nemaža svarbiausių Mathiasseno publikacijų yra susiję su jo pedagogine veik-
la. Pirmiausia čia reikėtų paminėti išsamią rusų kalbos gramatiką (Russisk
Grammatikk, Oslo, 1990; II leid. 1996) ir taikliai latvių kalbininko Janio Vald-
manio pavadintas „dvynėmis“ lietuvių ir latvių kalbų gramatikas (A Short
Grammar of Lithuanian. Columbus, 1996'; A Short Grammar of Latvian. Co-
lumbus, 1997*).
Mathiassenas kartu su kitu norvegų kalbininku Siri Sverdrupu Lundenu
redagavo 1987 m. Maskvoje išleistą Valerijaus Berkovo „Rusų-norvegų kalbų
žodyną“ (Pyccko-HopBexckuil CJIOBapb. Russisk-norsk ordbok). Gal netru-
kus sulauksime ir kito leksikografijos veikalo, kuriame taip pat bus didelė Ma-
thiasseno kruopštaus darbo dalis. Štai ką apie šį veikalą sako viena iš jo vadovų
profesorė Evalda Jakaitienė: „Nuo 1996 m. jis buvo vienas iš naujo Oslo uni-
versiteto Rytų Europos studijų ir orientalistikos instituto projėkto „Lietuvių-
norvegų / norvegy-lietuviy kalbų žodynas“ vadovų. Matiasenas ne tik tvarkė
organizacinius projėkto grupės reikalus, bet ir buvo puikus patarėjas, nes ne-
paprastai gerai jautė norvegų kalbos žodžių spalvas ir atspalvius, buvo be galo
darbštus, ta patį tekstą taisydavo daugybę kartų, ieškodamas kiek galima tiks-
lesnio lietuvių kalbos atitikmens norvegų kalboje. Žodynas dar nėbaigtas, ir jo
rengėjai nuolat pasiges kvalifikuotų savo kolegos pastabų, įžvalgių patarimų,
«3
geranoriškų pabarimų““.
! Sabaliauskas A. Valeika L. (Rec.). — Baltistica, 1997, 32 (1), 133-136.
*Rosinas A. (Rec.). — Baltistica, 1997, 32 (2), 256-258.
“Jakaitienė E. Profesorius Terjė Matiasenas. — Gimtoji kalba, 1999, 2, 21-23.
248
Mathiassenas įvairių šalių spaudoje paskelbė nemaža straipsnių baltų ir sla-
vų kalbų istorinės morfologijos, fonetikos, sintaksės, leksikos, kalbinių ryšių
klausimais.“
1981 m. Norvegijos mokslų akademijos sesijoje Mathiassenas skaitė prane-
šimą apie baltų tautų kalbas ir kultūrą. Pranešimas buvo paskelbtas Norvegijos
mokslų akademijos darbuose. Jis dalyvavo daugelyje mokslinių konferencijų
Lietuvoje, Latvijoje, Švedijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Kanadoje,
Jungtinėse Amerikos Valstijose.
Lietuvoje Mathiassenas lankėsi daugybę kartų. 1991 metų rudenį atvykęs į
Lietuvą jis džiaugėsi, kad šį kartą jam jau nereikėjo vizos. 1994 m. drauge su
žmona Anna Maria Mathiassen, kuri taip pat labai domėjosi Lietuva, mūsų
šalyje jis praleido tris savaites. Jam ypač miela buvo kelionė į Kuršių neriją,
netoli tų vietų, kur kadaise jo mokytojas Christianas S. Stangas drauge su Jur-
giu Geruliu tyrinėjo jau šiandien visiškai išnykusią lietuvių žvejų tarmę.
Šio straipsnelio autorius prisimena, kai 1975 m. rugsėjo 24 dieną jis kartu su
profesorium Zigmu ŽZinkevičium keliavo į aerouostą pasitikti Mathiasseno.
Lietuvoje tąsyk norvegų kalbininko niekas.nepažinojo. Norėdami atkreipti
nepažįstamojo dėmesį, mes rankose laikėme neseniai išleistą jo knygą. Pama-
tęs šią knygą vienas iš keleivių nusišypsojo ir priėjo prie mūsų. Tada ir prasidėjo
Mathiasseno draugystė su Lietuva. Aną sutikimą ir jį sutikusius draugus Terje
Mathiassenas gražiai prisiminė savo pranešime VIII-jame tarptautiniame bal-
tistų kongrese Vilniuje (1997 m. spalio 9 d.). Deja, šis pranešimas buvo ir pas-
kutinis kalbininko susitikimas su mūsų šalimi ir savo draugais, kurių jis čia turė-
jo daugybę. Sunku susitaikyti su mintimi, kad šio nuostabaus, tiek daug gero
padariusio Lietuvai žmogaus jau nėra mūsų tarpe.
Algirdas Sabaliauskas
*Mathiassen T. Die Personalendungen im balstischen Verbum unter besonderer
Berticksichtigung der 2. P. Sg. lit. — lett. *ie und die indoeuropaische Grundlage. Versuch einner
neuen Deutung. — Norsk Tidsskrift for Sprogvidenskap, 1975, 29, 199-205; O nponcxoxj1teHHH
dhopM NpHuacTHH Ha -¢s, -¢ B IMTOBCKOM S13E5IKĖ, -is B JIATbILICKOM s13bIKe. — Baltistica, 1976, 12
(1), 43-50; CKOJILKO GObIMIO B IIpadajITHUŪCKOM OCHOBHBIX TUIIOB CJIOBECHOTO V/JIADpeHHS — IBA HJIH
pu? — Baltistica, 1983, 19 (2), 108-113; A Discussion of the Notion “Sprachbund' and its Appli-
cation in the Eastern Baltic Area (Slavic, Baltic, and West Finnish). — International Journal of
Slavic Linguistics and Poetics, 1985, 31-32, 273-281; An Unorthodox View of the 1. P. Sg. Sub-
junctive (Optative) in Lithuanian. — Baltistica, 1993, 28 (1), 5-8; Prepozicinis vardažodžių valdo-
mas kilmininkas baltų, Pabaltijo suomių ir skandinavų kalbose (istorinė apžvalga). — Baltistica,
1993, 28 (2), 21-26; Nochmals zum ie- Komplex im Ostbaltischen. — Linguistica Baltica, 1995, 4,
41-53; Some Aspects of the History of Lithuanian and Latvian Grammatical Terminology. —
Baltistica V Priedas, 1998, 169-176, ir kt.
249