ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAI
XLI
(1999)
Laimu is
BILKIS
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
LIETUVIU
PRIESAGINIAI
DEMINUTYVINIAI
HELONIMAI
1.
S a biausi
lie u iy
deminu y u
da ybos
b uozai
1.1.
Lie u iy
kalba
pasizymi
deminu y y
gausa.
Tai
pab éziama
isuose
iek
sinch oniniams,
iek
diach oniniams
zodziy
da ybos
y imams
ski uose
da buose
(LKG
I
254;
U bu is
1978:
280;
Amb azas
1994:
130;
i
k .).
Ypa¢
akcen uo ina
ju
da ybos
i ai o é:
didelis
da ybos
a iksais
galinciy
bu i
p iesagy
kiekis,
eali
a
po enciali
galimybé
kone
i§
kiek ieno
daik a a dzio
i
nemazos
dalies
bud a -
dziy
pasida y i
deminu y u
i
pan.
Ch onologiniu
poZiu iu
isski iami
ke u i
lie u iy
deminu y y
sluoksniai:
1)
indoeu opie iskasis:
ediniai
su
de e mina y u
*-k-;
2)
a ski uose
ide.
kalby
dia-
lek uose
bei
jy
g upése
p adéje
as is
deminu y ai:
ediniai
su
de e mina y ais
*.,
*-g-/-g’-,
*-s-
bei
su
biid a dziy
p iesaga
*-ino-;
3)
p abal i’kasis:
ediniai
su
de e mina y u
*- -,
bid a dziuy
p iesaga
*-ino-
i
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
p iesaga
*i io-
(<
*-i o-
+*-io-);
Gia
da
i’ski iamas
bend as
lie u iy
i
la iy
deminu y y
sluoksnis
( ediniai
su
p iesagomis
*-éno-
(<
*-én-
+
*-o-),
*-inio-
(<
*.ino-
+
*-io-),
*-d io-
(<
*-G o-
+
*-io-)
bei
su
sla iskomis
p iesagomis
-ka,
-uska);
4)
lie u iskasis:
ediniai
su
-ai is
(-ai é),
-ei é,
-uolis
(-uole),
-ykle,
-uklis,
aip
pa
su
j ai iomis
sla iskomis
p iesagomis
(Amb azas
1994:
153).
1.2.
Ti ian
lie u iu
kalbos
deminu y y
da yba
gana
pla¢iai
naudojamasi
o-
ponimijos
(ypaé
hid onimijos)
duomenimis'.
Vanden a dzZiai,
kaip
mazai
kin-
an i
ie o a dziu
klasé,
gali
su eik i
e ingy
duomeny
apie
lie u iy
deminu y-
y
aida
(ch onologija,
papli ima
i
k .).
Apie
deminu y inius
lie u iy
upiy
i
eze y
a dus
y a
ages
J.
Senkus
(Sen-
kus
1963:
249-260),
ypaé
de aliai
jie
iS i i
A.
Vanago
hid onimu
da ybos
s udi-
joje
(Vanagas
1970).
I8
Siu
y imy
ma y i,
jog
lie u iy
anden a dziu
su
deminu-
y inémis
p iesagomis
da yba
y a
adek a i
apelia y iniy
deminu y y
da ybos
endencijoms:
pasizymi
da ybos
p oduk y umu
(p z.,
a p
p iesagu
ediniy
dau-
giausia
y a
upiy
i
eze y
a dy
su
deminu y y
p iesaga
-elé,
-elis)
bei
pakanka-
mai
gausiu
da ybos
a iksy
in en o iumi.
PanaSios
endencijos
pas ebimos
i
la -
iu
hid onimijoje
—
a p
p iesaginés
da ybos
limnonimy
p oduk y iausios
elgi
deminu y u
da ybos
p iesagos
-i -
i
-in-
(Balode
1985:
61).
Taigi
Cia
pa eiksima
'
Be
nu ody o
S.
Amb azo
s aipsnio,
da
plg.
P.
Ska dZiaus
Zodziy
da ybos
s udija
(Ska dzius
1996).
>
kalbamosios
ka ego ijos
helonimu,
a ba
pelké y
ie y
a dy’,
analizé,
a odo,
galé y
bi i
eikalinga
bei
nuosekli
anden a dziy
y imy
asa.
Be
o,
Si
analizé
su eik y
galimybe
palygin i
deminu y iniy
helonimy?
i
ki y
hid onimy
da yba,
a skleis y
ju
panaSumus
bei
ski umus.
2.
Deminu y iniy
helonimy
da ybos
analizés
p oblemos
P adedan
analizuo i
p iesaginius
deminu y inius
helonimus,
sp es inos
ke-
lios
s a biausios
p oblemos,
susijusios
su
1)
da ybos
biido
nus a ymu;
2)
da y-
bos
pama o
leksinio
s a uso
nus a ymu;
3)
da inio
da ybos eik’més
nus a ymu,
.
y.
jo
p isky imu
am
ik ai
da ybos
ka ego ijai.
2.1.
Kalban
apie
da ybos
bido
nus a ymo
p oblema
miné ini
a ejai,
kai
da ybos
pama as
y a
bend inis
daik a a dis,
nes
g e a
be
ku io
i8
ju
kalboje
egzis uoja
su
j ai iomis
p iesagomis
pada y y
deminu y iniy
a ian y,
odél
he-
lonimai
gali
bi i
a si ade
iesiog
i8
pas a yju,
p z.,
Balélé
b.
Rm
<
balélé
<
bala;
Rais - ikas
b.
Dbg
<
ais iikas
<
ais as
i
pan.
Teigian
oki
da ybos
modeli,
pelke u
ie y
a dus
eike y
laiky i
p iesageé aisiais,
.
y.
u inciais
p iesaga,
ku i
y a
ne
da ybos
a iksas,
o
ik
iesiog
iS
pama inio
apelia y o
pe im a
mo ema.
Taciau,
odos,
ai
nebi y
eisinga.
Gana
aki aizdu,
jog
absoliu i
dauguma
demi-
nu y u,
eo iskai
galinciy
bu i
pama iniais
zodZiais,
né a
nominaciniai
nomen-
kla i iniai
geog a iniai
e minai,
kadangi
leksine
p asme
jie
né a
neu alis,
is-
eiskia
i
am
ik a
e inamajj
emocinj
aspek a.
ISim is
bi y
neben
nominaci-
nis
e minas
upélis.
Tokiy
apelia y y
bea iksé
oponimizacija
né a
daznas
ie o-
a dziy
adimosi
budas.
Zinoma,
ai
ne eiSkia,
kad
jis
negalimas,
aCiau
iSski i
Siy
a eju
be eik
nejmanoma,
odél
isi
helonimai,
u in ys
deminu y u
da ybai
budingas
p iesagas,
laiky ini
p iesagy
ediniais.
2.2.
Lie u iy
oponimiky
da buose
ypa¢
eikSmingu
laikomas
da ybos
pama-
o
leksinis
pobidis:
isy
pi ma
jo
p iklausymas
apelia y y
a ba
onimu
klasei,
o
oliau
—
am
ik iems
smulkesniems
poklasiams
(Z .
Vanagas
1970;
1973:
209-
219;
Razmukai é
1981:
199-206;
1983:
146-153;
1988:
88-104;
1989:
138-147;
1991:
53-60).
Pa yzdziui,
eigiama,
jog
oikonimy
da ybai
g e a
ienos
ki os
uni-
e salesnés
p iesagos
budingi
keli
p iesagu
ipai,
ku ie
a si ado
del
p iesagu
p iklausymo
nuo
leksemos,
p ie
ku ios
jos
jungiamos,
.
y.
nuo
o,
koks
y a
da ybos
pama as:
apelia y as,
asmen a dis,
oponimas
(Razmukai é
1989:
139).
Ne gi
manoma,
jog
Siuo
pama u
a lik a
isais
da ybos
budais
pada y y
ie o a -
dziy
di e enciacija
galé y
bi i
pi masis
da ybinés
klasi ikacijos
zingsnis
(Sa u-
>
Siu
e minu
a ojimas
y a
ap a as
iSsamiau
(Z .
Bilkis
1997:
35-57).
3
Sekan
nusis o éjusia
apelia y iniy
deminu y y
y imy
adicija
e minas
deminu y inis
helo-
nimas
Gia
i
oliau
s aipsnyje
sup an amas
placiaja
p asme:
deminu y ais
laikomi
i
ampli ika y ai,
melio a y ai
bei
pejo a y ai,
juolab
kad
kalban
apie
helonimus
(kaip
i
apsk i ai
—
oponimus)
okiy
ediniy
eikSmes
a ski i
kaZin
a
jmanoma.
52
kynas
1971:
168).
Todél
Sio
ski s ymo
ne engiama
analizuojan
i
deminu y i-
nius
p iesaginius
helonimus,
nes
no ima
iSsiaiSkin i
p iesagy
san ykius
su
a i in-
kamiems
leksikos
sluoksniams
p iklausan¢iais
pama iniais
zodZiais.
Tiesa,
enka
p ipazin i,
kad
ai
ne a
s uk u ine,
o
am
ik a
p asme
seman ineé
klasi ikacija,
odél
kons a uo inas
klasi ika imo
ne iena isiskumas
(plg.
Topo o
1963:
228).
Taciau
jis
pa eisinamas,
kadangi,
kaip
miné a,
nuo
helonimy
da ybos
pama o
leksinio
pobidzio
gali
p iklausy i
p iesaginiu
helonimy
s uk i inés
ypa ybés.
Be
o, ai
né a
helonimy,
o
jy
pama iniy
zodziy
seman inis
klasi ika imas.
Re-
mian is
uo,
kas
pasaky a,
iSski iamos
d i
pag indinés
deminu y iniy
helonimu
g upés.
Pi majai
(1.)
p iski iami
helonimai,
pada y i
i§
apelia y y
(p iesaginé
oponimizacija),
an ajai
(2.)
—
helonimai,
pada y i
iS
onimy
( oponimy)
(p ie-
saginé
ans oponimizacija).
Jos
ski s omos
smulkiau
—
pi moji:
is
iziog a iniy
e miny,
i§
augaly
pa adinimy,
i§
gy iiny
pa adinimy,
iS
objek y
kuopq
eiskian-
ciy
ie y
pa adinimy
i
.
.;
an oji:
i
ki y
helonimy,
i
upiy
i
eze y
a dy,
is
oikonimy,
is
ki okiy
oponimy.
Ski s an
deminu y inius
helonimus
pagal
pama inio
zodzio
leksinj
s a usa
kai
kada
sunku
nus a y i,
ku iai
g upei
—
apelia y y
a
onimy
(konk eciau
—
oponimy)
—
pas a asis
p iski inas.
Tas
ak as,
jog
Salia
helonimo
su
deminu y-
ine
p iesaga
neuZ iksuo as
os
pacios
Saknies
ie os
a das
be
p iesagos
da
nepa i ina,
kad
okio
pelke os
ie os
a do
gy ojoje
kalboje
né a
a
nebu o
anks¢iau.
Taciau
nesan
konk e¢ios
galimybés
ai
j ody i
ans oponimizacinei
g upei
p iski ini
ik
ie
helonimai,
ku iy
pama iniu
ZodzZiu
esan is
ie o a dis
y a ealiai
paliudy as,
.
y.
uz aSy as
i§
gy osios
kalbos.
Pazymé ina
i
ai,
jog
kai
ku iais
a ejais
pama inis
helonimas
gali
bu i
ne
sa a ankiSkas
oponiminis
iene as,
0
g e imine
edinio
ly is,
aciau
ai
nus a y i
aip
pa
labai
sunku.
Be
o,
Si
galimybé
ne u i
s a besnés
j akos
da ybos
pama o
leksinei
cha ak e is ikai,
nes
abiem
a ejais
de i an as
y a
ie o a dis,
konk e-
ciau
—
helonimas.
2.3.
P iesaginiy
helonimy
da ybos
eikSmés
y ima
komplikuoja
ai,
kad
ne-
mazZ6s
Siy
ediniy
dalies
pama inis
Zodis
ne
isai
aiSkus
a
isiSkai
neaiskus,
o
p iesagos
iski inos
g e inan
helonimg
su
ki ais
bend aSakniais
helonimais,
upiy
i
eZe y
a dais,
ki okiais
oponimais
bei
okiais
ediniais,
ku iuose
aip
pa
galima
i8ski i
analogiSka
o man a
(p iesaga):
AL-iile
b.
S8
-
plg.
Aliai
plk.
S né;
A -aisai
plk.
Sl
—
plg.
A -uonés
b.
T 8,
A -esys
ez.
Smn;
dél
p iesagos
plg.
Ilg-disis
s .
K n,
Juod-aisés
plk.
B ,
Rim-aisai
k.
Rm,
la .
Ra inaisis
ez.,
Kla ai-
sa
up.,
A aisis
ez.
i
pan.
Tokiais
a ejais,
be
abejo,
y a
neaiski
i
helonimy
( a p
ju
i
u inciy
deminu y y
da ybai
biidingas
p iesagas)
da ybos
eik’mé,
odeél
kalban
apie
deminu y inius
helonimus
u imi
omenyje
ik
ai8kios
da ybos
pel-
ké y
ie u
a dai,
.
y.
okie,
ku iy
pama inis
Zodis
isiskai
aiSkus.
Helonimy,
pada y u
su
deminu y y
da ybai
bidingomis
p iesagomis,
da y-
bos
eik&mé
ne ienoda,
o
kai
ku iais
a ejais
kiek
ki okia
nei
a i inkamy
apelia-
y u.
53
2.3.1.
Tik aisiais
deminu y iniais
helonimais
galima
laiky i
ik
okius,
ku iy
pama inis
Zodis
—
bend inis
daik a a dis,
p z.,
Sak-élés
<
Saka;
Azuolyn-élé
<
qzuolynas;
Uodeg-iké
<
uodega
,,zemés,
pie os,
di os,
misko
siau éjan i
dalis“
(LKZ
XVII
460,
464);
Eze -i ikas
<
&e as
i
pan.
Sie
helonimai
analizuojami
pi mojoje
(1.)
g upéje.
2.3.2.
I8
bud a dziu
pada y i
helonimai
eikiau
p iski ini
ne
deminu y u,
o
a daZodinés
ypa ybés
u é oju
pa adinimy
(nomina
a ibu i a)
da ybos
ka e-
go ijai,
p z.,
helonimo
Zal-élis
san ykis
su
pama iniu
bud a dziu
Zalias
mazdaug
oks
pa ,
kaip
i
daik a a dzio
ka -élé
,,ka ené
(k yzmaziedziu
augaly
gen is)*
(LKG
I
360)
su
pama iniu
biid a dziu
ka is;
helonimo
Apsk i - i é
san ykis
su
da ybos
pama u
dpsk i as,
-4
mazdaug
oks
pa ,
kaip
i
daik a a dzio
aus i e
,pusynuose
an
g yno
smelio
augan i
samana“
(LKG
I
352)
su
da ybos
pama u
a is as,
-a
i
pan.
Dél
Sios
p ieZas ies
apie
okio
ipo
p iesaginius
helonimus
deminu y iniu
helonimy
analizés
me u
kalbé i,
odos,
ne eike u.
2.3.3.
I8
eiksmazodziy
su
deminu y y
da ybai
bidingomis
p iesagomis
is-
es i
helonimai
laiky ini
ne
deminu y ais,
0
eiksmazodinés
ypa ybes
u e oju
pa adinimy
(nomina
agen is)
da ybos
ka ego ijai
p iklausanCiais
de i a ais.
He-
lonimy
Mu m-élés,
[Xpi -élé,
Si ib- ikas,
Pump- i is,
K iok-uzis
i
k .
san ykis
su
a i inkamais
pama iniais
eiksmazodziais
mu mé i
(mi ma)
,,ma mé i,
gu gé i,
bu ge i“
(LKZ
VIII
426),
ixpii i
(i pi o)
,, isiems
supi i,
iSges i;
pa i s i
pu e-
nomis“
(LKZ
X
1125),
sizibuio i
,,j
Salis
linguo i,
s y uo i;
s y uo i,
linkse i
pa i -
Siui,
li lé i*
(LKZ
XII
585-586),
pwnp i
,,plés is,
pus is“
(LKZ
X
909,
IX
312),
k iok i_
,,sunkiai
alsuo i,
ka kuo i,
puSkuo i;
sma kiai
0Z i,
SniokS i*
(LKZ
VI
605-606)
y a
adek a us
apelia y y
ci ipelis
,,ciupa,
Ciupna*
(LKG
I
334),
su-
g i élis
(LKG
1
319),
Slami kas
,,g aizaziedziy
Seimos
augalas,
Slamu is“
(LKG
I
328),
blizgi is
,,blizgalas,
zibu is“
(LKG
I
324)
san ykiui
su
pama iniais
eiks-
mazodziais
ciip i
(Ci ipo),
sug iii i
(sug i o),
Slamé i
(Slama),
blizgé i
(blizga).
2.3.4.
I8
ki u
oponimy
su
deminu y ams
biidingomis
p iesagomis
pada y i
helonimai
aip
pa
pasizymi
da ybos
eiksmés
speci ika.
Tokie
ediniai
pama i-
nio
Zodzio
a z ilgiu
eiskia
ne
ik
deminu y uma
(dél
o
jie
da
adinami
oponi-
minés
mazybés
ediniais*),
be
i
posesyy uma.
Kilmés,
p iklausymo
san ykiai
a p
de i an o
i
de i a o
Gia
pakankamai
aki aizdiis
ne
ik
dél
o,
jog
juos
lemia
paciy
i a dijamujy
objek y
san ykis
(Vanagas
1970:
75),
be
i
del
da ybos
o -
man o
ypa ybiu.
Pa yzdziui,
helonimy
Meldu isk-di é,
Bagm-élis,
Zydbal-y é,
Ku-
den-idkas,
S end -i ikas,
ku ie
pada y i
i§
a i inkamy
bend aSakniy
nep iesagi-
niy
ie o a dziy
Meldu iske,
Bagmas
(Bagma),
Zydbalé,
Kudénis,
S énd a,
p ie-
sagos
-ai -,
-el-,
-y -,
-(i)ok-,
-(i)uk-
gali
bi i
i
apelia y iniy
deminu y uma
bei
posesy uma
ei8kian¢iy
ediniy
da ybos
o man as
—
plg.
ka al-di is,
an -élis,
ka -y is,
s im-idkas,
gene ol-i ikas
(LKG
I
411)
i
pan.
+
Vanagas
1970:
75.
54
Tiesa,
upiy
i
eZe y
a dy
seman ikos
y imuose
i
j ai iu
klasiy
ie o a dziu
pada y y
ediniy
da ybos
eikSmé
ak uojama
ne ienodai:
i§
ki y
upiy
i
eze y
a dy
i8 es i
hid onimai
laikomi
deminu y ais
(ka u
su
posesy umo
iS aiska),
0
is es i
i8
isu
likusiujy
oponimy
—
posesy ais.
Tokia
di e enciacija
y a
pa em a
ne ienodais
pama iniu
Zodziu
i
ediniu
j a dijamy
objek y
kiekybiniais
san y-
kiais
(Vanagas
1981:
46-48;
94-97).
Taciau
oks
k i e ijus
kai
ku iais
a ejais
galbi
kiek
o malus,
nes
deminu y iniai
oponimy
(de i an o
i
de i a o),
kaip
kalbos
iene u,
san ykiai
gali
bi i
i
neadek a iis
jais
i a dijamy
objek y
kieky-
biniams
san ykiams:
p z.,
pie a
Sidab iné
gali
bu i
mazesné
uz
eze a
Sidab-
indi is,
be
edinys
Sidab indi is
pama inio
zodzio
Sidab iné
a z ilgiu
gali
bu i
deminu y as.
Juolab
ai
pasaky ina
kalban
apie
helonimy
san ykius
su
ki ais
oponimais,
esanCiais
jy
pama iniais
ZodZiais,
nes
Siuo
a eju
j a dijamy
objek-
u
kiekybiniu
san ykiy
(p z.,
ais o
i
pie os,
balos
i
pie os,
pelkés
i
eZe o
i
pan.)
is is
nejmanoma
apib éz i.
Del
Siy
p ieZasciy
isi
iS
ki y
ie o a dziy
( iek
helonimu,
iek
i
ki okiy
oponimy)
pada y i
helonimai
da ybos
eikSmés
pozii-
iu
laiky ini
deminu y ais
bei
posesy ais,
.
y.
ediniais,
pama inio
Zodzio
a z il-
giu
eiskianGiais
deminu y uma
bei
posesy uma.
Tokie,
.
y.
8
ki y
oponimy
pada y i,
helonimai
suda o
an aja
(2.)
analizuo-
jamuju
pelké y
ie y
a du
g upe.
Pab éZ ina
ai,
jog
nus a an
Sios
g upés
pelke y
ie y
a dy
da ybos
pama a
paisy ina
pama iniu
zodziu
i
ediniu
j a dijamy
objek y
lokalizacijos
duome-
ny,
nes
ik
ada,
kai
abu
objek ai
y a
g e a
a
ne oli
ienas
ki o,
edinj
galima
laiky i
ans oponimizacijos
p oduk u’.
2.3.5.
Da
ki aip
su ok ina
an opohelonimy
da ybos
eikSme.
IS
asmen a -
dziu
pada y i
ediniai
odo
p iklausomybe
pama inio
Zodzio
a z ilgiu,
odel
e-
gali
bi i
p iski iami
posesy y
ka ego ijai,
p z.,
helonimo
Ab om-dlis
plk.
Sin
:
Ab émas
a d.
(LPZ
I
60)
da ybos
eik’mé
bi y
,,Ab omui
p iklausan is“;
helo-
nimo
Jamul-idnka
b.
K kn
:
Tamuilis
a d.
(LPZ
II
1017)
—
,,Tamuliui
p iklausan-
is“;
helonimo
Biil-ai é
b.
Jn8,
ku is
g ei iausiai
a si ades
i
*Bisl-ai é
:
Bislis
a d.
(LPZ
I
266)
—,,Bisliui
p iklausan is“
i
pan.
Taigi
i
Si
helonimy
g upé
né a
deminu y iniy
helonimy
analizés
objek as.
3.
P iesaginiy
deminu y iniy
helonimy
analizé
3.1.
Vediniai
su
lie u iskomis
(bal i8komis)
p iesagomis.
P iesaga
-ai¢-
-aicé
(-aicés).
1.
Ri d-aicés
s .
Sem
<
iida®
,,gam iné
mine aliné
medziaga,
i$
ku ios
gaminami
me alai;
p as a,
pelké a
zemé
su
du piy
p iemaiSa,
udyne“.
>
Si
nuos a a
ne aiky ina
ik
me a o iniams
helonimams.
®
Nus a an
p iesaginiy
deminu y iniy
helonimy
pama iniais
ZodZiais
esan¢ius
apelia y us,
nau-
do asi
j ai iais
lie u iu
kalbos
Zodynais,
ku ie,
siekian
is eng i
daZno
jy
paminéjimo
po
kiek ieno
pama inio
ZodZio,
nu ody i
po
s aipsnio
pa eik ame
li e a ii os
sa ase.
Dél
os
pacios
p ieZas ies
nu odomos
ne
isu,
o
ik
maZiau
lie u iy
kalboje papli usiy
apelia y y
eik&més.
55

P iesaga
-aic-
e a
ne
ik
helonimy,
be
i
ki y
ie o a dziy
bei
apelia y y
da y-
boje
(dél
pas a uju
z .
LKG
I
286).
Ji
laiky ina
su ikso
-ai -
(-ai é)
a ian u.
P iesaga
-ai -
-ai é
(-ai és).
Pagal
pama iniy
zodziy
leksinj
s a usa
aiskios
da ybos
ediniai
ski s y ini
j
d i
g upes:
apelia y inius
i
oniminius
( oponiminius).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e miny:
Alksn-di é
b.
Pl
<
dlksna
(alksnd)
,,bala,
klonis,
slénis;
alksniy
p iaugusi
ie a,
alksnynas“,
da
plg.
alksnis
(alksnys)
,,be -
ziniy
Seimos
medis“;
Apydém-di é
b.
Ml
<
apydémé
,,sodziaus
bend as
Zemés
sklypas
a p
d iejy
sodyby;
panamé,
is a a‘;
Bal-di é
b.
Kai ,
Sn ,
SI;
b.,
s .
S ;
Balai a
—
apsla in a
i8
*Bal-ai é
s .
G s;
Bal-ai é
b.
G l,
M k,
S né;
pik.
Bzl
i
.
.
(iS
iso
14);
Bal-ai é’
b.
Al,
Lzd,
Lg;
pk.
SI;
s .
KzR
i
.
.
(i8
iso
15);
Bal-
-di és
b.
Sl;
plk.
Vs;
s .
Sem
i
.
.
(iS
iso
9);
Bal-ai és
b.
Ml;
plk.
Kai ,
V n ;
Bal-ai és
Klampus
alksnynas
Jnk;
plk.
G z,
M c,
SI;
plk.
M s
<
bala;
Duobu -ai é
b.
Kpێ
<
duobu ys
,,dubu ys“;
Du pinyé-ai é
b.
Al
<
du pinyCia
,, ie a,
ku kasa-
mos
a
iSkas os
du pés;
duobé
du pyne“;
Gi -di é
b.
Vs;
b.,
s .
Kpé;
plk.
Rs,
Si
i
.
.
(i8
iso
10);
Gi -ai é
b.
Vs;
plk.
Sly;
s .
M k;
Gi -ai é
2b.
Kpé;
plk.
Dg,
M k;
s .
A n;
Gi -di és
b.
Kué
<
gi ia;
I§dag-ai é
b.
Smk
<
isdaga
(idaga)
,,i8de-
gusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degimas“;
Isdeg-ai é
b.
Exz
<
isdegas
,,i8degusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degi-
mas“;
Kalianij-di és
b.
Vs
<
*kalianija
—
plg.
kalionija
,, iensédis;
a ski as
Zemés
sklypas“;
K iaus-di é
plk.
V d
<
k iaiisis
(k iausys)
,,s a us,
ska dingas
k an as,
s aigiai
pakili
ie a“;
Kupu n-di é
b.
Kué
<
kupima
,,pie os
nelygumas,
kemsas,
kups as;
suzeles
ku mia ausis“;
Lank-di é
plk.
Smln
<
lanka
,,didelé
lygi
pie a,
ee
p ie
upés,
po ynio
me u
uZliejama
andens;
klonis,
slénys,
pakal-
né“;
Lauk-ai é
b.
Sin
<
laiikas
,,lygi,
be
medziu
ie a;
di bama
Zemé,
paseliu
plo as“,
be
gali
bi i
i
deadjek y as
—
plg.
ladikas,
-a
,,su
bal a
kak a
a
bal u
snukiu“;
Pake -di é
s .
Ml
<pake é
,, ie a
po
andens
paplau omis medzio
Sak-
nimis;
andens
paplau as,
nus i es
upés,
eze o
a
duobés
k an as,
pak iausé“;
Pie -ai é
plk.
K ;
Pie -ai és
s .
Dg;
Pie -ai és
b.
Vs
<
pie a;
Pie el-di é
b.
Zm
<
pie élé
<
pie a;
Plyn-di é
b.
Ko ;
Plyn-ai é
b.,
plk.
Sk;
Plyn-ai é
b.
Kb
<
plyné
,»plyna
ie a,
lyguma;
pelké,
ais as“;
Sal-ai és
b.
Al ,
Dk& ;
Sal-ai és
b.
Rd
<
sala
»18
isy
pusiu
andens
apsup as
sausumos
plo as;
pakilesnis,
sausas
Zemés
plo e-
lis
li ine,
ais e,
ienos
i8ies
Zoliy
a
ki okiy
augaly
plo elis,
kups as‘;
Slyn-di é
plk.
Alj
<
Slynas
,,pilk8 ai
mels as
a ba
balkS as
gli us
molis
su
o ganiniy
me-
dziagu
p iemaiSomis;
okio
molio
di a;
dumblas,
pu ynas“;
b)
iS
augaly
pa adinimu:
Egl-di é
b.
K kn;
Egl-ai é
b.
K kn
<
égle
(eglé);
Obel-ai é
lk.
Dg
<
obelis;
c)
i$
gy iinu
pa adinimu:
Kuis-ai é
plk.,
.
R
<
kuisis
(kuisys)
,,uodas,
ma-
Salas“;
Tg
gy osios
kalbos
uZ agy os,
be
nesuki éiuo os
helonimy
ly ys
Gia
i
oliau
s aipsnyje
neki -
ciuojamos.
56
d)
is
j ai iy
socialinés
aplinkos
daik y
a
eiSkiniy
pa adinimu:
Pil-ai é
b.
Lzd
<
pilis;
e)
i
j ai iu
daik y
pa adinimy
pagal
am
ik a
panaSuma
(me a o i-
niai
ediniai):
Nieko -di é
b.
Sl n
<
nieko é
,,geldelé
g iidams,
k uopoms
nieko-
i,
siaus i;
gelda“
—
dél
seman ikos
plg.
Geld-élé
b.
T .
Toponiminiai
ediniai
pagal
pama inio
zodzio
p iklausomybe
am
ik oms
au
klaséms
ski s y ini
j
kele a
g upiu.
2.
a)
i§
ki y
helonimy:
Alksnyn-ai é
b.
Vs
<
Alksnyne
b.;
ASu in-ai é
b.
M k
<
Aiu iné
b.;
Bal-ai é
b.
Ckn
<
Bala
b.;
Bal-ai é
b.
$1
<
Bala
plk.;
Diélin-ai é
b.
M k
<
Diéliné
b.;
Gi nalo -ai és
b.
KzR
<
Gi nalo é
b.;
Gojin-di é
b.
Lzd
<
Gojine
b.;
Y in-di é
b.
Sl n
<
Y ine
(Y iné)
b.;
Jend in-di é
b.,
s .
Vs
<
Jend iné
b.;
Jend in-
-ai é
b.
Vs
<
Jend iné
b.;
KemSin-di é
b.
M c
<
KemSiné
b.;
Kiaulin-ai é
b.
Vs
<
Kiauliné
b.;
K akin-di é
b.
Vs
<
K akiné
b.;
Kiidabal-ai é
(||
Kiidabalai is)
b.
SInL
<
Kudabalé
bs
;
Kilyn-ai é
b.
ce
<
Kulynas
b.;
Kups in-ai é
b.
Vs
<
Kups iné
b.;
b.
Lzd
<
Luo iné
by
Ne ud in iish
b.
Kué
<
Nend ing
b.;
O kabal-ai é
b.
Sk.
<
Ozkabalé
plk.;
Oinuga -di é
b.
R nk
<
Oznuga é
b.;
Polabal-éi é
b.
Lp
<
Polabale
b.;
P iid ie -di és
plk.
Rs
<
P id ie es
plk.;
Ridin-ai é
b.
Kué
<
Riidiné
b.;
Si ok-
-ai é
plk.
Lp.
<
Si oké
plk.;
Tunisk-ai és
b.
V n
<
Tuiniskés
b.
Po a
helonimu
pada y i
ne
i8
ki us
ne oli
esancius
objek us
i a dijanciy
pelke y
ie y
a du,
o
iesiog
i8
g e iminiy
ly¢iu:
Medusk-di é
b.
Al
g ei¢iausiai
y a
pe di binys
del
me a ezés
i§
*Meduks -ai é
<
Mediks é,
Meduks a;
Meldu isk-di é
b.
M k
<
Meldi iske.
Kalbamasis
da ybos modelis
désningai
p a esia
i
ep ezen uoja
lie u iy
upiy
i
eze y
a du
da ybos
sis emoje
pas ebé a
iena iisiy
oponimy
sa eikos
ezul-
a a
—
edinius
su
deminu y y
i
posesy y
da ybai
biidinga
p iesaga
-ai -,
eis-
kianéius
pama inio
oponimo
a z ilgiu
deminu y uma
bei
p iklausyma
(del
pas-
a yju
plg.
Vanagas
1970:
75).
Toki
da ybos
modelj
ep ezen uoja
i
ki i
panaSUs
ediniai:
b)
i8
oikonimu:
Ke y -di é
plk.
G k
<
Ke y ai
k.;
c)
i8
ki okiy
oponimu:
Bal-ai és
b.
V n
<
Balos
p .;
Bend abal-ai ée
b.
Lp
<
Bend abolé
p .,
ku i
g eigiausiai
apsla in a
i
*Bend abalé;
Degus-di é
b.
Lp
<
Dégusé
p .;
Kemsin-ai é
b.
Lad
<
Kemsiné
p .;
Kiauliabal-ai é
b.
Vin
<
Kiauliaba-
lis
mS.
dalis,
p .;
Mo agin-di é
b.
V n
<
Mo aginés
p .;
Plyn-ai és
plk.
KzR
<
Plyneé
a .;
Sal-ai és
b.
M e
<
Sdlos
|.,
p .;
Sal-ai és
s .
Dg
<
Salos
p .;
Va nisk-di e
b.
Kué
<
Va niskes
p .
-ai is
(-aiciai).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e minu:
Bal-diciai
plk.
S ;
s .
D ;
Bal-
-aiciai
plk.
Ck;
Bal-di is
b.
S né;
Bal-ai is
b.
Pls;
Bal-ai is
b.
Ons
<
bala;
Eglyn-
-diciai
b.
Lp;
Eglyn-di is
b.
Lp
<
eglynas;
Eze -aiciai
2b.
U ;
plk.
Zl;
s .
G ,
Vyd,
Vin;
Eze -aidiai
plk.,
s .
Z1;
o
pa ies
da ybos
ipo
y a
i
apsla in as
helonimas
Ee oiciai
s .
Z|
—
i
*Eze aiciai;
Eze -di is
b.
G z;
plk.
Blnk,
G ;
plk.,
b.
G k;
s .
Lel,
M c,
PZIM;
Eze -ai is
b.
Rod;
EZe oi is
s .
B
—
apsla in as
i8
*EZze -ai is
<
57
éze as;
Gi -Giciai
s .
B
<
gi ia;
Ka klyn-diciai
plk.
Bzl;
Ka klyn-di is
b.
Kpé
<
ka klynas;
Kelm-diciai
plk.
Mcé
<
kélmas;
K ajyn-ai is
b.
Vs
<
k ajynas
,,pusynas‘;
Liglyndicai
b.
Lp
<
*Liglyn-diciai,
ma y ,
y a
am
ik as
pe di binys
i§
pi minés
ly ies
Eglyn-diciai
(z .);
Lé -aiciai
plk.
Rs
<
lo ys
,,loma,
la akas,
kanalas,
g io-
ys*;
Mulyn-di is
b.
Lp
<
*mulynas
<
miilas
,,dumblas“;
Riid-didiai
s .
G
<
ida
»gam iné
mine aliné
medziaga,
i§
ku ios
gaminami
me alai;
p as a,
pelké a
Ze-
me
su
du piy
p iemai8a,
iidynée“;
Ri dyn-ai is
b.
E z
<
iidynas
,,pelké
mn
udu
andeniu,
du pynas;
u in is
udziy,
idinas
anduo;
iidos
u in i
Zemé*;
Sama-
nyn-ai is
b.
S n
<
samanynas;
Sil-didiai
b.
Kn ;
Sil-ai¢iai
lk.
Dg
<
Silas;
b)
iS
augaly
pa adinimu:
AZuol-di is
b.
Dg,
V n
<
qzuolas;
c)
iS
gy iny
pa adinimu:
Dél-di is
b.
Sl n
<
délé
,,k auju
min an i
géluju
andeny
ki meéle,
siu béle“;
Gaigal-di is
s .
Pkn
<
gaigalas
,,an inas“;
Va n-ai is
b.
Vlz
<
a na;
Vilk-aiéiai
s .
Blnk
<
ilkas.
Likusius
da inius
pa ikimai
galima
laiky i
i ai iy
oponimy
ediniais:
2.
a)
i$
ki y
helonimu:
Bend a ais -ai is
b.
V n
<
Be d a ais is
s .;
Kidabal-
-ai is
(||
Kiidabalai é)
<
Kiidabalé
b.;
Skundabal-ai is
b.
SinL
<
Skiindabalis
b.;
S okilin-ai is
b.
Ons
<
S okélinis
b.;
b)
i8
upé a dZiu:
Akl-di is
s .
Dbg
<
Aklis
upl.;
c)
i
ki okiy
oponimu:
Gulbin-di is
plk.
G z
<
Gulbinas
mi8.;
Ve sisk-di is
s .
Dg
<
Ve Siskis
p .
Kiekybine
helonimy
—
p iesagos
-ai -
ediniy
—
cha ak e is ika
pagal
ju
pa-
ma inio
zodzio
leksinj
s a usa
bei
nuo
jo
p iklausan¢iqa
da ybos
eikSme
bu u
okia:
ediniai
i§
apelia y y
( oponimizacija),
.
y.
ik ieji
deminu y ai,
y a
gau-
sesni—
75%,
ediniai
i
oponimy
( ans oponimizacija),
.
y.
deminu y uma
bei
posesy uma
eiSkian ys
ediniai,
suda o
25%.
A ski ai
pamine inas
pelké a dis
Mu ung-di is
plk.
G k,
nes
jo
san ykis
su
oikonimu
Ma nungis
k.
gali
bu i
ki oks:
galbu
pi mine
helonimo
ly is
bu o
*Mu -
ungis,
o
éliau,
uo
paciu
a du
pa adinus
kaima,
Siu
onimu
san ykiai
ans o -
ma osi,
i
helonimas,
jau
kaip
posesy as,
iga o
p iesaga
-ai is.
Toks
eiSkinys
gana
daznas
upiu
i
eze y
a dyne
(z .
Vanagas
1970:
77,
126
i
k .).
IS ySkeja
keli
gana
aiskiai
apib éz i
ediniy
su
-ai -
a ealai.
Didziausia
ju
koncen acija
i8ski ina
pie iniame
i
pie aka iniame
Lie u os
pak aS yje
—
apie
Lazdijus,
Aly u,
Va éna,
Sakius,
Vilka iski.
Ki os
kiek
didesnio
papli imo
ie os
y a
y ine
Lie u os
dalis,
aip
pa e i o ija
apie
Raseinius,
Tau age.
Pazyme i-
na,
jog
didele
dalimi
su ampa
helonimy
i
upiy
bei
eze y
a du
(del
pas a uju
z .
Vanagas
1970:
79)
su
Sia
p iesaga
a ealai.
Tiesa,
upiy
bei
eze u
a dy
Siau i-
né
iba
(P iekulé
—
JiZin ai)
helonimy
p apleciama
oliau
j
Siau e
iki
Siauliy,
G uzdziu.
P iesaga
-al-
-alé
(-alés).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e minu:
B yl-alé
plk.
Ms
<
b ylas
,,g ums-
as“;
Daub-alés
plk.
PSk
<
dauba
,,slenys,
klonis,
g io a“;
Ganykl-alé
plk.
Zlb
<
ganykla;
G auz-alés
plk.
Obl
<
g dauzas
(g a izas)
,,z y o
sudeé ine
dalis;
Z y as,
58
z i gzdas;
Zemé
p ie
g auZo;
g auzyné;
po ynio
sunes a
smélio
k u a,
salele;
z i gzduo as,
smélé as
upés
a
eze o
pak as ys;
k iauSis“;
Lank-alé
plk.
Msd
<
lanka
,,didelé
lygi
pie a,
dazniausiai
p ie
upés,
po ynio
me u
uZliejama
an-
dens;
slénys,
pakalné“;
Ma k-alé
b.,
plk.
Vg;
Ma k-alés
b.
D ;
Mo k-ales
b.
NmZ
—
pe di binys
i8
*Ma k-dlés
<
ma ka
,, ie a
linams
me k i,
linma ka“;
Pelk-alé
plk.
Ki n;
Pelk-alé
plk.
NmZ,;
Pelk-dlés
plk.
Kl n,
Va n
<
pélké;
Pimsiild
plik.
R ;
Pie -alés
b.
K1
<
pie a;
P i d-aleé
(||
P iidélé)
plk.
Uzy;
P id-alés
plk.
Mc¢
<
p udas
(p iidas)
,, enkinys“;
Riid-alé
b.
Kim
<
ida;
Sil-alé
plk.
V
<
Silas;
Ty -alé
plk.
Tl
< as
,,klampi
pelké,
apaugusi
e ais
maZais
medZiais*;
Tu pyn-alé
plk.
Pks ,
SIl
<
u pynas
,, ie a,
ku
y a
u piy,
du pynas*;
b)
iS
augaly
pa adinimu:
Gu géd-alé
plk.
Lk
<
gu gzdis
,,ské iniy
Seimos
augalas;
mi8kinis
skudu is;
ais iné
S en aga % e;
ais inis
liubys as;
pap as oji
ga s a;
nuodingoji
nuokana;
déme oji
mauda“;
Ka kl-alé
b.
D
<
ka klas;
Ky -
-dlé
plk.
T
<ky é
,,zinginys
(pelkinis
zinginys)“;
Ving yks -alé
b.
K z
<
ing yks is
, ingia yks e*;
c)
is
gy uny
pa adinimu:
Ge -ales
plk.
Als
<
gé é
(ge é);
d)
i§
j ai iy
socialinés
aplinkos
daik y
a
eiSkiniy
pa adinimu:
Pil-ale
plk.
K
<
pilis;
e)
i§
ki okiy
apelia y y:
Sak-alés
plk.
Pln
<
Saka
,,medzio,
k imo
a
Siaip
kokio
augalo
s iebo
a auga,
iSauga“.
Tiesa,
Sis
helonimas
gali
bi i
i
ki okios
da ybos
—
galiinés
edinys
i§
apelia y o
sakalys
,,nes o as,
nedidelis
pagalys,
mal-
kagalis“.
Ki a
dalis
-ai é
ediniu
pada y i
i§
i ai iy
oponimu:
2.
a)
i
ki y
helonimu:
Laks in-alé
plk.
Plng
<
Laks iné
plk.;
b)
i8
oikonimu:
Lend ym-alé
plk.
Dglk
<
Lend ymai
k.
dalis;
c)
i8
ki okiy
oponimu:
Lank-dlé
plk.
Pk8
<
Lanka
p .;
Liekn-alés
plk.
Pl
<
Liekna
m8.,
p .;
Ma k-alés
plk.
Pd
<
Ma kos
p .;
Sil-dlés
plk.
Zlb
<
Silai
m8.;
Ty -ales
pik.
S lg
<
Ty ai
d p.,
gn.
Helonimas
Pekl-alé
plk.
Pa&
g ei¢iausiai
i8 es as
iS
a
pa i
objek a
i a dijan-
Cios
pi mines
ly ies
Pekla.
-alis
(-aliai).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e miny:
Dumbu -aliai
plk.
Kl n
<
dum-
bu ys
,,dubu ys“;
Eze -alis
plk.
Zlb;
s .
Pln
<
ée as;
Gy a yn-dlis
s .
Va n
<
gy a ynas
,, ie a,
ku
daug
gy aciu;
ais as“;
Ma k-aliai
plk.
Va n;
Ma k-alis
b.
Va n
<
ma ka
,, ie a
linams
me k i,
linma ka“;
Paliin-aliai
(||
Pali inéliai)
plk.
s
<
pali iné
» ie a
p ie
li ino;
li ino,
pelkes
k as as;
Slapia
d egna,
pelke a
pie-
na,
ziema
neu Salan i
ie a
palei
e sme;
Sal inis,
e sme“;
Pjaun-dlis
2plk.
Sil
<
pjaunys
,,k imokéniy
p iaugusi
pjaunama
pelké,
loma,
ku
pa asa j
i
udenj
laikosi
anduo“;
P id-dliai
plk.
Jcé;
P i d-aliai
b.
Lk;
P iid-alis
b.
T ;
plk.
PSIn
<
p idas
(p iidas)
,, enkinys“;
Pusyn-dlis
plk.
Pl ;
s .
Va n
<
pusynas;
Rub-alis
plk.
Z
<
uba
iba,
linija“;
Skynim-aliai
s .
T g
<
skynimas
(skynimas)
,,i8skin-
a,
iski s a
miSko
ie a“;
Smuklyn-dlis
plk.
NmZ
<
smuklynas
,,smukli,
klampi
59
plk.
Jng;
s .
Sug
i
k .
( iso
apie
75);
P iid-elis
b.
Alz,
Igl,
Kp,
Ssk;
plk.
An
i
k .
(iS
iso
16)
<
p iidas
(p iidas)
,, enkinys*;
Gia
miné inas
i
helonimas
B id-élis
s .
UZp,
ku is
g eiciausiai
dél
olimosios
asimiliacijos
a si ades
i8
*P iid-élis;
Pu -éliai
s .
P S,
S ;
Pu -élis
b.
JnSM,
MI ,
V&n;
plk.
M k;
s .
M k,
Sug
<
pu as;
Rag-éliai
plk.
Vnc;
Rag-elis
b.
Lzd
<
agas
,,smailus
zemés
plo as,
isikiges
j
ji a,
eze a
a
mi’ka,
pusiasalis“;
Rais -éliai
b.
Rk,
Rmn,
ZI;
plk.
Sem;
s .
Alns
i
k .
(i8
iso
apie
36);
Rais -eliai
b.
Km;
plk.
Lp;
Rais -eliai
(||
Siau uciai)
b.
K k;
Rais -élis
b.
An z,
Pnm;
plk.
Dl,
Rgy;
s .
Sug
i
k .
(i
iso
apie
180);
Rais -elis
b.
Al,
An ;
2 s .
Sug;
Rais -elis
(||
Salelés)
s .
Rm$
<
ais as;
Ra -éliai
b.
Lzd,
Re ;
plk.
Sin,
Sl ;
Ra -élis
b.
J gz,
Lbn,
Pn,
R n;
plk.
Sn;
Ra -elis
b.
Lp
<
a as
»g io ys";
Reis -éliai
plk.
Ss;
Reis -elis
s .
As
<
eis as
,, ais as“;
Sil-élis
b.
Vb
—
plg.
la . sils
,,Silas“
(ME
III
839);
Ska d-élis
b.
Sdk,
Vs
<
ska dis
(ska dys,
ska dis)
,S a us
Slai as,
k an as,
s a i
a kalné“;
Smél-elis
b.
Ds
<
smélis
(smélys);
Sod-élis
b.
Gd ,
S
<
sédas;
S auk-élis
b.
Kn
—
plg.
lenk.
s aw,
s awek
,,kud a,
mazas
eze elis“
(SJP
VI
407),
b us.
cmay
,, ie a
upéje,
ku
bu o
uZ anka
a
maliinas“
(JaSkin
1971:
178);
S ok-elis
b.
Kn
—
plg.
b us.
cmoxi
,,san aka“
(JaSkin
1971:
181), lenk.
s ok
,,8lai as,
ska dis“
(Ni sche
1964:
39),
da
plg.
S ok-a- ais is
s .
Dbg;
Sil-éliai
b.
Rk;
s .
Zm ;
Sil-eliai
s .
Mnd,
S ;
Sil-élis
b.
Rk,
Tj;
lk.
Vb;
plk.
Km;
s .
Rm
i
k .
(i8
iso
apie
47);
Sil-elis
b.
A ,
Jn&,
K ;
plk.
Pn;
s .
Gl
i
k .
(i8
iso
9)
<
Silas
,smélynuose
augan is
auks u,
iesiy
spygliuociy
miskas;
k i-
mais
apauges
laukas,
ganykla;
i zis,
Silojas“;
Slai -elis
b.
Rk
<
Slai as
,,kalno
Sonas,
a kalne;
k an as,
ska dis;
nuolaidi
ie o e,
apaugusi
medZiais,
k umais*;
Sniii -éliai
b.
Jz,
Rm,
Ském;
Ik.
Lé;
plik.
Pg;
Sniii -eliai
b.
Nj
<
Sni i as
,,ilgas
siau as
Zemés
éZis“;
Task-éliai
plk.
Pp
<
askas
,,pelke,
pu ynas*;
Ty -eliai
plk.
B s,
Lk ,
plk.
Skd ;
.
T s;
Ty -eliai
plk.
Lk ;
Ty -eliai
plk.
Jn&,
Ki n;
Ty -elis
b.
Lnky, Rd&k;
s .
Lnk ,
Pl ;
.
Sk
i
k .
(iS
iso
13);
Ty -elis
2b.
G z;
plk.
K 8,
Pl ,
Skn
<
y as
,,klampi
pelke,
apaugusi
e ais
mazais
medzZiais*;
T ak-éliai
b.
V&n;
plk.
Dgé;
s .
K ,
Moc,
Pbs
i
k .
(i8
iso
15);
T ak-eliai
b.
Vsn;
T ak-élis
b.
Km,
M k,
Vén;
plk.
K sn;
s .
Rm§
i
k .
(i§
iso
12);
T ak-elis
b.
Lp;
s .
Dbk
<
akas
,aukS a,
sausa
pie a,
apaugusi
e ais
k iimais
bei
medZiais,
miko
aikS ele;
i8-
ki s a
a
iSdegusi
miSko
ie a,
skynimas“;
Za d-éliai
b.
Dj,
Lnk ,
Mzs,
Rim;
s .
Jn&M,
Sug
<
Za/dis
,,ap e a
ie a
gy uliams*;
b)
iS
augaly
pa adinimu:
Be z-éliai
s .
Lel;
Be z-élis
s .
B b;
Be z-elis
b.
Vs
<
bé zas;
Egl-élis
b.
Ob
<
églis
(églis),
églius
(églius)
,,kadagys“;
Gluosn-éliai
b.
M k
<
gliiosnis;
G i s-elis
b.
OnS
<
g iisia
,,k iauSés
medis
i
aisius*;
Ka kl-éliai
b.
T gn
<
ka klas;
Kle -elis
b.
APnm
<
klé as;
Kil-éliai
s .
V n;
Kil-élis
b.
Kp¢
—
jeigu
abi
ly ys
né a
iSk eip os
i8
*Kul-éliai,
Kul-élis
(<
kulys
,,ilanka,
iskySulys;
uzsisukimas,
ingis;
kampas;
k aS as,
gabalas“),
uome
gali
bi i
i8
*kalé,
*kiilys
a
pan.
—
plg.
kiilynas
,,Slapia,
kups uo a
pie a,
pp .
p iaugusi
asi ikliy
i
iks u;
S ylys;
okia
pelké y
ie y
Zolé“;
Liep-éliai
s .
K k
<
liepa;
Roz-éliai
s .
S j
<
ozé
,deko a y inis
e ské iniy
Seimos
lanks iniy
poSeimio
augalas;
andens
lelija“;
e a ee
66

pu an is,
nyks an is
medis;
medzio
galas,
SiekS as*;
Séep-élis
s .
R nk
—
plg.
lenk.
szczep
,,skiepas,
a zala
medziui
skiepy i*
(SJP
VI
581);
T ain-éliai
b.
Ppl,
Ps,
Slé
<
ainé
( ainé)
,, iks iniy
Seimos
Zole,
augan i
d égnose
ie ose;
p as a,
smulki
Zolé
a
Sienas;
p as a
pie a,
ganykla“;
Uos-élis
s .
Jn8M
<
uosis;
Vi z-élis,
Vi zéliai
b.
A k
<
i zis,
i zis
,,e ikiniy
Seimos
isZalis
labai
medingas k imoks-
nis
Sako u
s iebu,
smulkiais
lapeliais
i
aus ais
Ziedeliais“;
c)
i
gy iiny
pa adinimu:
Ku m-éliai
plk.
A k
<
kdemis;
Lyn-élis
plk.
Vs
<
lynas
,,ka piniy
Seimos
Zu is*;
Mesk-éliai
s .
SS
<
meska;
O2-éliai
b.,
s .
Lp
<
o2js;
Ozk-éliai
b.
V n
<
ozka;
S a k-elis
b.
Rk
<
s a kas
(s kas)
,gand as,
guzas“;
d)
i8
i ai iy
socialinés
aplinkos
daik y
a
eiSkiniy
pa adinimy:
Bud-
-éliai
b.
Pn
<
biida
,,palapiné,
pas ogé,
namelis
(sa go,
piemens
a
k .)“;
D a -
-élis
b.
Rm
<
d a as;
Kap-éliai
b.
B z,
Pen,
Sl;
Kap-eliai
b.
Lg,
Zm ;
s .
Mi
<
kapai;
K yz-élis
b.
D n;
plk.
M k;
s .
Dgl
<
k yzius;
Kuol-élis
b.
Tj
<
kuolas
,,ikala-
mas
a
jbedamas
ku
no s
pagalys,
baslys,
mie as“;
Liep -éliai
b.
S
<
liép as;
S ulp-élis
s .
Blnk
<
s ulpas
,,s acias
i
Zeme
ikas as
as as“;
S i n-éliai
b.
Db¢,
Sial;
s .
Dg;
S i n-élis
s .
Al
<
s i nas
,, obesys,
ku
pilami
g idai;
didesné
klé is“;
Suln-éliai
b.
PnmR,
2b.
Rk;
s .
Vdn;
Suln-eliai
b.
Ck,
G nk;
Suln-élis
b.
Kp,
Lel,
S k,
Té;
s .
P é
i
k .
(i8
iso
11)
<
Sulnis,
Sulnys
,,Sulinys“;
Til -éliai
b.
R nk,
V& ;
s .
Alns,
Pun;
Til -élis
s .
S k;
Til -elis
b.
U ;
s .
KzR,
ZI
<
il as;
Tu g-eliai
b.
Slk
<
u gus;
e)
is
ki okiy
apelia y u:
Blad-elis
b.
S j
<
blidas
,,kliedéjimas,
Klajojimas,
k ailiojimas“;
K oksl-élis
b.
Lp
<
k okslys
,,.k iokimas*,
da
plg.
k okslys
,,zmogus,
ku is
k iokia,
k ioguoja,
uzkimes*;
Jiezd-elis
b.
Lzd
<
jiézdas
,,uz a as
ske sai
upés
sulaiky i
Zu ims;
pe kalas“;
Kupé-éliai
s .
V n
<
kupcius
,,pi klys“;
Mu g-
-éliai
b.
Vs;
Mu g-eliai
b.
N g,
Vs;
Mu g-elis
s .
M s
<
mu gas
,zemes
ma as*;
S uk-éliai
b.
In ;
S uk-eliai
plk.
Gdz
<
s ikas
,,gabalas,
gumulas,
lui as;
s o as
medzio
gabalas,
as galys,
inka‘;
Sap-élis
b.
P81
<
Sdpas
,,Siaudgalys,
SiukSliu-
kas,
k islas“;
Sul-éliai
b.
D ,
Pls
<
S ilas
,,nuki s as
a
nugené as
s o as
medis,
as as;
pas a o,
a u,
o os,
il o
i
pan.
s aCias
as as,
s ulpas,
ams is“;
Vaid-
-elis
b.
Rd
<
aidas
,, aiduoklis,
Smékla,
aidalas“.
2.
a)
iS
ki y
helonimu:
Bagm-élis
s .
Aln
<
Bagmas,
Bagma
s .;
Ba onka-
ais -élis
s .
Aln
<
Ba onka ais is
s .;
Bogn-éliai
s .
Kué
<
Bognas
s .;
B ad-éliai
b.
Pls
<
B adai
b.;
Dumbl-élis
b.
Gl
<
Dumblys
b.,
plk.;
Gégia ais -elis
s .
Lel
<
Gégia ais is
s .;
Goj-éliai
b.
T
<
Gdjus
b.;
Goj-éliai
s .
Pun
<
Gojus
s .;
Goj-
-élis
s .
Kué
<
Gojus
s .;
Goj-élis
s .
Pun
<
Gdjus
s .;
Goj-elis
b.
Lad
<
Gojus
s .;
G auzup-élis
b.
Smn
<
G auzupis
b.;
G i sia ais -elis
s .
Zm
<
G iisia ais is
s .;
Kaln-éliai
b.
K é
<
Kdlnas
b.;
Ramieeliai
(||
Kamsélés)
b.
Dog
<
KamSai
s .;
Kuik-eliai
s .
Z|
<
*Kuikiai
a
pan.
>
Ki ikie
—
iesa,
p ie
pas a osios,
apsla in-
os,
ly ies
nenu ody a,
kokj
objek a
ji
i a dija,
a¢iau
emian is
p iesaginiu
helo-
nimu
galima
spé i,
jog
ai
aip
pa
u e y
bu i
ais as;
Lai -élis
b.
Dbg
<
Lai as
s .;
Liekn-éliai
b.
Smn
<
Lieknas
b.;
Liekn-éliai
b.
Kai <
Lieknas
b.;
Liekn-élis
b.
Rz
<
Lieknas
b.;
Liekn-élis
b.
Sb
<
Lieknas
b.;
Liekn-élis
b.
Zml
<
Lieknas
b.;
67
Liekn-élis
lk.
Pmp
<
Lieknas
|k.;
Liekn-élis
plk.
Vb
<
Lieknas
k m.;
Liekn-elis
pik.
Jné
<
Lieknas
b.;
Liekn-elis
b.,
plk.
G z
<
Lieknas
|k.;
Liekn-elis
b.
Rm
<
Lieknas
b.;
Liiig-elis
b.
K k
<
Li igas
b.;
Liiin-élis
b.
Uzp
<
Li inas
b.;
Liiin-élis
plk.
Aln
<
Li inas
plk.;
Liiin-élis
s .
Aln
<
Liiinas
plk.;
Liiin-elis
b.
Lel
<
Li inas
b.;
Lii n-
-elis
b.
Ml
<
Liiinas
b.;
Liiin-elis
plk.
Sug
<
Li inas
plk.;
Liiin-elis
s .
Skm
<
Li inas
s .;
Liig-eliai
b.
Lp
<
Liigas
b.;
Liig-élis
b.
Ck
<
Liigai
b.;
Liig-élis
b.
Kué
<
Lugas
b.;
Liig-élis
b.
M k
<
Liigas
b.;
Liig-élis
b.
Rim
<
Ligas
b.;
Liig-élis
s .
Lel
<
Liigas
plk.;
Ma g-éliai
b.
Pls
<
*Ma giai,
*Ma gai
a
pan.
(<
Ma gi)
b.;
Pik a ais -élis
s .
Uzp
<
Pik a ais is
s .;
Pjaun-élis
b.
G k
<
Pjaunys
plk.;
Plo -
-élis
plk.
Gdl
<
Plé as
plk.;
P iid-éliai
b.
S
<
P i dai
b.;
P iid-éliai
s .
Zsl
<
P idai
s .;
P iid-élis
b.
Aln
<
P idas
b.;
P iid-élis
b.
Dbk
<
P iidas
b.;
P i d-élis
b.
Ldk
<
P idas
b.;
P iid-élis
b.
S
<
P iidas
b.;
P iid-élis
b.
S
<
P iidai
b.;
P iid-
-élis
b.
S§
<
P iidas
s .;
P iid-élis
b.
Uzp
<
P idas
b.;
P iid-elis
b.
Lel
<
P iidas
b.;
P iid-elis
s .
Z]
<
P iidas
b.;
Rais -élis
b.
Dmn
<
Rais as
s .;
Rais -élis
b.
Gl
<
Rais as
b.;
Rais -élis
b.
Km
<
Rais as
b.,
s .;
Rais -élis
b.
Kpé
<
Rais as
b.;
Rais -
-élis
b.
Kpé
<
Rais as
b.,
s .;
Rais -élis
b.
Smn
<
Rais as
s .;
Rais -élis
b.
Té
<
Rais as
b.;
Rais -élis
b.
Tj
<
Rais as
b.;
Rais -élis
b.
Vad
<
Rais as
b.;
Rais -élis
b.
Vs
<
Rais as
b.;
Rais -élis
plk.
K n
<
Rais as
s .;
Rais -élis
plk.
Smn
<
Rais as
plk.;
Rais -élis
plk.
Sug
<
Rais as
plk.;
Rais -élis
plk.
V s
<
Rais as
plk.;
Rais -élis
s .
An
<
Rais as
s .;
Rais -élis
s .
Bid
<
Rais as
s .;
Rais -élis
s .
Dgé
<
Rais as
s .;
Rais -élis
s .
Dgl
<
Rais as
s .;
Rais -élis
s .
Vins
<
Rais as
b.;
RubéZup-elis
b.
Sd
<
Rubéupis
b.;
Sciii -élis
plk.
T
<
Séiii ys
plk.;
Sen-éliai
b.
S j
<
Sénés
b.;
Smalks -élis
s .
Kl
<
Smalks as
s .;
Séii -élis
s .
Sdk
<
Sci i ys
s .;
Sil-élis
b.
S
<
Silas
b.;
Sil-élis
b.,
plk.
Sgl
<
Silé
b.;
T ak-éliai
b.
Lel
<
T akas
s .;
Vilka-
ais -élis
s .
S8
<
Vilka ais is
(Vilka ais is)
s .;
Za -éliai
b.
Rm
<
Za iai
s .;
b)
iS
upiu
bei
eze u
a du:
Ke S-éliai
s .
Dok
<
Ké sis
up.;
Li in-elis
b.
Km
<
Li inas
e2.;
S au -elis
plk.
B g
<
S aii as
up.;
Va l-élis
s .
Mil
<
Va lys
e2.;
c)
i8
ki y
oponimu:
Ciu -élis
s .
K k
<
Ciu ys
d .,
p .;
Da z-éliai
s .
Dg
<
Da zai
|.;
Goj-éliai
b.
S j
<
Gojus
m8.,
p .;
Goj-élis
b.
Ps.
<
Gojis
a .;
Goj-élis
s .
R nk
<
Gdjus
p .;
Goj-elis
b.
Lzd
<
Gojus
m8.;
Kamp-eliai
s .
Dg
<
Kampas
p .;
Kliep-élis
b.
Pmp
<
Kliépas,
Kliepis
p .;
Klon-élis
b.
M k
<
Kloné
|.;
Kul-éliai
b.
Ds
<
Kulys
p .;
Lauz-élis
b.
KzR
<
Lauzas
mé.;
Liekn-élis
b.
Kp
<
Lieknas
p .;
Liekn-
-élis
b.
Kp
<
Lieknas
b.;
Liekn-élis
b.
Pb
<
Lieknas
p .;
Liekn-élis
b.
PamR
<
Lieknas
k m.;
Liekn-élis
b.
Slé
<
Lieknas
m8.;
Liekn-élis
1k.
Kp
<
Lieknas
p .;
Liekn-élis
plk.
Pmp
<
Lieknas
m§.;
Liekn-élis
plk.
Pmp
<
Liéknas
gn.,
p .;
Liekn-
-élis
s .
Pn
<
Liéknas
gn.;
Liiin-élis
b.
In
<
Liiinai
p .;
Liin-elis
b.
Aln
<
Li inas
li in.;
Li g-élis
b.
Sdk
<
Liigas
pss.;
Ma g-éliai
b.
K k
<
Ma gai
d .,
|.;
Ozia ais -elis
b.
Sug
<
Oia ais is
p .;
Pjaun-élis
plk.
Sln
<
Pjaunys
k m.;
P iid-élis
b.
Ck
<
P iidas
p .;
P iid-élis
b.
Dk&
<
P iidas
p .;
P iid-élis
b.
Km
<
P iidas
p .;
P iid-
-élis
b.
N g
<
P iidas
.;
P iid-élis
b.
Pbs
<
P iidas
d .,
p .;
P i d-élis
b.
Sdl
<
P iidas
.;
P iid-élis
s .
BInk
<
P idas
p .;
P iid-elis
b.
An z
<
P idas
p .;
P iid-
-elis
b.
Blnk
<
P iidas
p .;
P iid-elis
b.
Z)
<
P idas
d.,
p .;
Rais -eliai
b.
N g
<
68
Rais ai
p .;
Rais -élis
b.
Gb
<
Rais as
p .;
Rais -élis
b.
Md8
<
Rais as
gn.,
k m.;
Rais -élis
b.
Rk
<
Rais as
p .;
Rais -élis
b.
Sik
<
Rais as
p .;
Rais -élis
b.
Tj
<
Rais as
p .;
Rais -élis
b.
ZkI
<
Rais as
p .;
Rais -élis
plk.
Gl
<
Rais as
a .,
gn.;
Rais -élis
s .
K
<
Rais as
p .;
Rais -élis
s .
Pbs
<
Rais as
p .,
8l .;
Rais -élis
s .
Sug
<
Rais as
p .;
Rais -élis
s .
Su
<
Rais as
k m.;
Ska d-élis
s .
Vdn
<
Ska dzius
e .;
Sil-élis
plk.
Kmn
<
Silas
mi.;
Sil-élis
pk.
K k
<
Silas
mi.;
Sil-élis
pk.
Pam
<
Silas
mi.;
Sil-élis
s .
P
<
Silai
mé.;
Sniii -eliai
b.
S
<
Sniii os
a .;
T ak-éliai
b.
Rm
<
T akai
m8.;
T ak-elis
plk.
S j
<
T akas
més.
Be
abejo,
eikia
u é i
omenyje
ai,
jog
gali
bii i
i
daugiau
i$
oponimy
pada y y
-elé
(-elés)
bei
-elis
(-eliai)
ediniy,
nes
po encialiai
Salia
pas a yjy
gy ojoje
kalboje
gali
egzis uo i
neuz iksuo y
bend aSakniy
nep iesaginiy
oponimuy,
a-
éiau
ne u in
konk eciy
duomeny
apie
ai,
belieka
apsi ibo i
ik
Cia
pa eik y
de i a y
kiekiu.
Da ybos
pama o
leksinio
s a uso
bei
da ybos
eik’més
pozi iu
-el-
ediniai
pasiski s e
aip:
ediniai
i8
apelia y y
( oponimizacija),
.
y.
ik ieji
deminu y ai,
—
86,3%,
ediniai
i
oponimy
( ans oponimizacija),
.
y.
deminu y ai
bei
posesy-
ai,
—
13,7%.
Deminu y iniai
helonimai
su
p iesaga
-el-
gausiai
papli e
be eik
isoje
Lie-
u oje.
Todél
galima
i&ski i
ik
as
e i o ijas,
ku
jy
y a
labai
nedaug:
ai
Ze-
maicéiy
plo as,
issky us
Siau ing
dali
bei
y ini
pak a8 j.
Pab ez ina,
jog
upiu
i
eze y
a dai
su
p iesaga
-e/-
mazZiausiai
papli e
aip
pa
Zemaiéiuose
(plg.
Va-
nagas
1970:
396).
Sa i a
g upe
suda o
-el-
ediniai
i$
daugiau
nei
du
skiemenis
u inciy
pama i-
niy
apelia y y
a
oponimy.
Tai
mo ologiné
kai
ku iy
lie u iy
a miy
ypa ybe,
odél
okie
da iniai
y a
speci iné
helonimy
su iksacijos
sis emos
dalis.
-elé
(-elés).
1.
Sulin-élé
b.
T k
<
Sulinys;
Vy in-élé
b.
Pun
<
y iné
,, y is,
yks e*.
2.
a)
i8
ki u
helonimu:
Asiwkl-élé
b.
Aln
<
Asiiikle
b.;
Asiukl-élé
b.
Uzp
<
Asi iklé
b.;
Juodigsk-élés
b.
Md8
<
Juiodiskés
b.;
Samanyé-élé
b.
Dks
<
Samanycia
by
b)
is
ki okiu
oponimu:
Eze yn-élé
plk.
Lksn
<
Eze ynas
p .
-elis
(-eliai).
1.
A uod-éliai
b.
Aps
<
a iodas
,,klé yje
a
ku
ki u
nes o y
as u
a
len y
pada y as
uZ a as
g iidams
pil i
a
da zo ems
laiky i;
miega“;
Di on-
-éliai
s .
Sld
<
di onas
,,apleis a,
nedi bama,
suzelusi
di a‘;
I§dag-éliai
b.
B z,
Pnm
<
isdaga
(iSdaga),
isdagas
,,isdegusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degimas“;
Kemsyn-élis
s .
Zi<
kemsynas
,,lapia
kemsuo a
ie a“;
Pa-
be z-éliai
plk.
Rdnk
<
pabé zé
(pabe zé)
,, ie a
po
be zu",
P a a -élis
b.
Slk
<
p a a as
,,kiau ymé
pelkése,
gilus
dubu ys,
p a aja“;
Sal in-élis
s .
Pun
<
Sal inis
(Sal inys);
Sulin-élis
plk.
Rs
<
Sulinys;
Uz ay-élis
b.
Lz
<
*uz a is
<
a as
,,g io-
ys“;
Ve im-éliai
plk.
T g
<
e imas
,,sua a
di a,
a imas“.
2.
a)
i$
ki u
helonimy:
Pempyn-élis
plk.
Lz
<
Pempyne
plk.;
69
b)
iS
ki okiy
oponimu:
Da ym-élis
b.
Ad
<
Da ymas
p .;
Pa y -elis
b.
End
<
Pa y is
a .,
p .;
Polym-éliai
b.
Aps
<
Pélymas
p .;
Ty el-élis
b.
G z
<
Ty elis
gn.,
p .
Da ybos
pama o
leksinio
s a uso
bei
da ybos
eikSmés
poziii iu
daugiaskie-
meniai
helonimai
—
-el-
ediniai
—
pasiski s e
aip:
ediniai
i§
apelia y y
( oponi-
mizacija),
.
y.
ik ieji
deminu y ai,
—
55%,
ediniai
i$
oponimy
( ans oponimi-
zacija),
.
y.
deminu y ai
bei
posesy ai,
—
45%.
Helonimai,
su
p iesaga
-el-
pada y i
i$
daugiau
nei
du
skiemenis
u in¢iu
zodziu,
kaip
i
panaSios
da ybos
apelia y ai, papli e
y iniame
Lie u os
pak aé-
yje
(0
aip
pa
uz
jos
iby
Bal a usijoje)
bei
Zemai ijoje.
Kelia
nemaza
abejo-
niy
didesnés
a
mazesnés
jy
koncen acijos
ie os
Pie y,
Siau és
y y
Lie u oje
i
e i o ijoje
apie
Zel a,
Alan a,
Rudininkus.
Galbi
ai
ki y
kalby
i akos
pa-
sekme:
sla y
pie uose
bei
la iy
Siau és
y uose.
P iesaga
-él-
Kalbamosios
p iesagos
ediniai
da ybos
eikSme
bei
pama iniu
Zodziu
leksi-
niu
s a usu
isai
nesiski ia
nuo
-e/-
de i a u.
-élé
(-élés).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e minu:
Degim-élé
b.
Ps
<
degimas
(dégi-
mas)
,,isdegusi
ie a
(pie a,
pelké,
miskas),
degesé“;
Eze -élé
b.
Sd;
plk.
S é;
Eze -élé
b.
Rd;
Eze -élés
b.
Aps
<
éZe as;
Ganykl-élé
b.
Sin
<
ganykla;
Idag-élé
b.
K k;
ISdag-élés
b.
Jn&
<
iidaga
(ikdaga)
,,i8degusi
a
saulés
i8degin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degimas“;
Isdeg-élé
b.
An z
<
iSdegas
,,isdegusi
a
saulés
i8degin-
a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degimas“;
Kana -élés
b.
Pn
<
kana a
,,g io ys,
enkinys“;
Ki im-élés
s .
B
<
ki imas
,,iski s as
misko
plo as,
skynimas“;
Klam-
pyn-élé,
Klampyn-élés
b.
Js
<
klampyné
,,klampi
ie a,
klampynas“;
Lydim-élé
s .
Zm
<
lydimas
(lydimas)
,,iski s as
a
isdegin as
plo as
miSke,
ki imas,
skyni-
mas“;
Naujien-élé
s .
P n;
Naujien-élés
b.
Ad,
M k,
S né
<
naujiena
(naujiena)
,Naujai
iSa a
Zemé;
pléSinys“;
Pabe z-élé
b.
Gaid
<
pabé zé
(pabe zé)
,, ie a
po
be zu“;
Paeze -élé
s .
PZIM
<
paeze é
,, ie a
palei
eze a“;
Pag amd-élés
b.
An z
<
*pag amda
<
pag anda
,,akmenimis
g is as,
Sakomis
klo as
kelias
pe
pelke,
kam-
Sa“;
Pag and-élés
s .
Sdk
<
pag andda;
Pakaln-élé
b.
S
<
pakainé
(pakdiné,
pa-
kalné)
,,zema
ie a
kalno
papédéje,
slénys;
kalno
Slai as“;
Plen auk-élé
b.
Ign,
Jz
<
*plen auka
—
plg.
lenk.
plan éwka
,,pelké a
pie a“
(Ni sche
1964:
83);
Plen o k-
-élé
b.
Ds
—
plg.
lenk.
plan owka;
Sédiiuk-élé
b.
Z1
<
*sédziuka,
ku is
y a
pe di bi-
nys
i8
sédziauka
,,kid a“;
Siau um-élé
b.
Rdd
<
siau uma
,,siau oji
ie a“;
Siu-
Zelk-élé
b.
K k
<
*siuzelka
—
plg.
sdzelka
,,kiid a“;
Siuzilk-élé
b.
D
<
*siuzilka
—
plg.
sdzelka
,,kiid a“;
Sodzelk-élé
b.
Aln
<
sddZelka
,,k id a“;
Sodziauk-élé
b.
B
<
sédziauka
,,kiid a“;
Sozelk-élé
b.
R nk
<
sézelka
,,kiid a“;
Sudzelk-élé
s .
Vin
<
*sudzelka
—
plg.
sddzelka
,,kud a‘;
Sédziauk-élé
b.
Gd ;
Sédziauk-élé
b.
Ml
<
*sédziauka
—
plg.
Séziauka
,,kiid a“;
Séziauk-élé
b.
Ckn
<
séziauka
,,kid a“;
Sio-
Zelk-élé
b.
Kl ;
Siogelk-élés
b.
Vs
<
Sidzelka
,,kiid a“;
Uodeg-élé
b.
Kpé,
KzR,
P&I;
s .
A n;
Uodeg-éles
s .
Si
<
uodega
,,zemés,
pie os,
di os,
misko
siau éjan i
dalis“;
Vadaksn-élé
s .
Clin,
Sug
<
* adaksnis
—
plg.
adaksnis
,,upés
jlanka,
ku i
70
ik
pe
po ynius
susisiekia
su
upe;
andens
uZliejama
ie a,
uZlaja“;
Ve den-élé,
Ve den-élés
b.
P8
<
e déné
,,Sal inis“;
Zapask-élé
b.
Ds
—
plg.
b us.
sanawxa
,,sua -
a
zemé“
(Jaskin
1971:
74);
b)
is
augaly
pa adinimu:
Asiakl-élé
s .
Lel
<
asii klis
(asiiiklis);
Kanap-élés
b.
Knn
<kandpé;
Lapusél-élés
s .
Z)
<
lapusélé
<
lapusé
pepuse®;
Obel-élé
b.
Dgé,
Rk
<
obelis;
Vy in-élé
b.
Nmn,
R nk;
Vy in-élé
b.
Lp
<
y ine
,, y is,
yks e“;
c)
i8
gy iny
pa adinimu:
Vo e -élé
b.
Lnk
<
o e eé;
d)
i
objek y
kuopa
eiSkianciy
ie y
pa adinimy:
Be zyn-élé
s .
Ln
<
be iyné;
B uknyn-élé
b.
Ad
<
b uknyné;
Dumblyn-élé
s .
K
<
dumblyne;
Du -
pyn-élé
b.
Sn
<
du pyne;
Gy a yn-élé
b.
Vk
<
gy a yne
,, ie a,
ku
daug
gy aciu;
ais as“;
Kelmyn-élé
b.
Ink;
plk.
Sl,
Smn
<
kelmyné;
Kemsyn-élé
b.
Ob;
plk.
Gd ;
s .
Dgé,
Ds;
Kemsyn-élé
(||
Kemsinka)
s .
G s;
Kemsyn-élé
b.
Kp,
Ob,
SIk
<
kemsyné;
Mend yn-élé
b.
Dgé;
Mend yn-élé
b.
Ob
<
mend yné
,,.nend yne“;
Pi-
kyn-élé
b.
Ne
<
*piikyné
—
plg.
piikai
.,s ylys“,
p ikas
,,lapu,
s iebu,
aisiy
pa i -
Siaus
plaukelis“,
pike
,, okia
pelkiy
Zolé,
S ylys“;
Ska byn-élé
plk.
S j
<
*ska byne
—
plg.
ska bas
,, u as;
pinigai,
lobis“;
Smilgyn-élé
b.
Lin
<
smilgyné
,, ie a,
ku
auga
daug
smilgu“;
Spalgeny -éle
b.
Sd;
Spalgny -élé
plk.
Pn
<
*Spalgeny -élé
<
*spalgeny é
<
spalgena
,,spanguolée“;
Zil i yn-élé,
Zil i yn-élés
b.
Lzd
<
Zil i yné;
e)
i8
i ai iy
socialinés
aplinkos
daik y
a
eigkiniy
pa adinimu:
Bazny -
-élé
plk.
An z
<
bainy¢ia
(baznycia);
Kapin-élé
b.
Rd&k;
Kapin-
-élés
b.
R nk
<
kapi-
nes;
Ka éem-élé
b.
Lk§
<
ka cema
,,smukle“;
Paga -élé
s .
Mi
<
paga é
,,ga ine“;
Slabad-élé
b.
Alksnp
—
plg.
b us.
cza6ada
,,ga é
su
d iejomis
eilémis
pas a y ais
namais;
p iemies is*
(JaSkin
1971:
176),
lenk.
s oboda
,,nedidele
kaimo
gy en-
ie e“
(SJ
P
VI
209);
)
i8
j ai iy
daik u
pa adinimy
pagal
am
ik a
panaSuma
(me a o i-
niai
ediniai):
Gaban-élé
s .
Zb
<
gabana
(gabana)
,,Sieno,
Siaudy
a
ki o
pana-
Saus
daik o
glébelis,
kuok8 as“;
Nieko -élé
b.
Aln,
Luok,
S&;
Nieko -élé
b.
MI
<
nieké é
,,geldelé
g iidams,
k uopoms
nieko i,
siaus i;
gelda“
—
del
seman ikos
plg.
Geld-élé
b.
T ;
Ska ad-élé
s .
B b
<
ska ada
,,kep u é“;
Ska ad-élé
s .
B
-
plg.
lenk.
skow oda
,,kep u é“
(SJP
VI
168);
To ielk-élé
b.
Sem
<
o ielka,
o ielka
,,léks é“;
g)
i8
ki okiy
apelia y u:
Gil in-élés
s .
Rm
<
gil iné,
gil iné
,,mi ies
simbo-
lis;
mi is“.
2.
a)
i
ki y
helonimu:
AkluS-éle
s .
Zm
<
Aklusé
s .;
Akmenyé-élé
b.,
pik.
Vs
<
Akmenycia
b.;
Ap ek-élés
b.
Vad
<
Ap ekos
b.;
Asiiikl-élé
s .
Vzns
<
Asiiklé
b.,
s .;
Auks oj-élé
s .
Jz
<
Auks dja
s .;
Blindyn-élé
b.
Sd
<
Blindyné
b.;
Dege-
syn-élé
b.
Vin
<
Degesyné
b.;
Degu in-élé
s .
PZIM
<
Degu iné
b.;
Deélyn-
élé
b.
Blink
<
Délyné
b.;
Dilgin-élé
s .
UZp
<
Dilginé
b.,
s .;
Dubak-éle
b.
S n
<
Du-
baka
b.;
Diidbal-élé
b.
PnmR
<
Diidbalé
b.;
Esiiikl-élé
b.
Jz
<
Esiiikla
b.;
Eze-
ioksn-
élé
b.
Smn
<
Eze idkinés
(Eze 6ksné)
b.;
Gi nabal-élé
b.
Sd
<
Gi nabaleé
b.;
Gy a yn-élé
s .
Lel
<
Gy a yne
s .;
Go ie -élé
Ik.
Kai
<
Go ie é
lk.;
Jend yn-ele
b.
M k
<
Jend yné
b.;
Jokumbal-élé
b.
Jn&
<
Jokumbale
b.;
Ka éem-élé
b.
Ssk
<
Ka -
71

cema
b.;
Kelmyn-élé
b.
Vb
<
Kelmyné
b.;
Kemsyn-élé
b.
An z
<
Kemsyné
b.;
Kem-
syn-élé
b.
Rk
<
Kemsyné
b.;
Kemsyn-élé
b.
Sug
<
Kemsyné
b.;
Kemsyn-élé
b.
Uzp
<
Kemsyné
b.;
K ekin-élé
b.
R nk
<
K ekiné
b.;
K inyé-élé
b.
D
<
K inycid
b.;
Kubil-
nyé-élé
b.
M e
<
Kubilnyéia
b.;
Kulyn-élé
b.
Po
<
Kulyné
b.;
Lama -élé
b.
G z
<
Li idéniskés
plk.;
Makisk-élé
s .
INSM
—
i§
g e iminés
ly ies
Makiska,
ku i
g ei-
Ciausiai
apsla in a
is
*Makiské;
Mau uy-élé
b.
Sd
<
Mdu u a
(Mau u a)
b.,
plk.;
Megkin-élé
b.
Sd
<
Meskiné
b.;
Milisk-élé
b.
Pkni
<
Miliké
b.;
Molan-élé
b.
Rm
<
Molana
b.;
Ops ein-élé
b.
Pn
—
g eiciausiai
hipe no malizmas
i8
*Ops ain-élé
<
Ops ainé
b.;
Paduob-élé
b.
Ps
<
Paduobé
b.;
Pakalnin-élés
b.
An z
<
Pakdlninés
b.;
Pakap-élé
b.
Bink
<
Pakapé
b.;
Pempin-élé
b.
Slk
<
Pémpiné
b.;
Pempyn-élé
b.
Pmp
<
Pempyné
b.;
P iidbal-élé
b.
Sd
<
P i dbalé
b.;
Pui ixk-élé
b.
Siiil <
Pui iska
b.;
Piikin-élé
(Piikyn-élé?)
b.
U
<
Piikiné
(Piikyné?)
b.;
Raisbal-élé
b.
Sd
<
Raisbalé
b.;
Ri dakas-élé
s .
Kpé
<
Riidakasa
b.;
Sabal-élé
s .
PZIM
<
Sabala
b.;
Samanyn-
-élé
b.
Pnm
<
Samanyné
b.;
Spangyn-élé,
Spangyn-élés
plk.
Sk
<
Spangyné
b.;
Sudakisk-élé
Slapia
.
APnm
<
Sudakiske
s .;
Sepe -élé
plk.
Kp
<
Sepe a
b.;
Silin-
-élé
s .
<
Silinés
s .;
Ta pin-élé
b.
Jz.
<
Té piné
b.;
Vaidbal-élé
b.
Lnk
<
Vaidbalé
b.;
Vaidbal-élé
b.
S
<
Vaidbaleé
b.;
Vaidul-élé
s .
Skm
<
Vaidiileé
b.;
Zag ie -élé
plk.
Sin
<
Zag ie é
plk.;
Zydisk-élé
s .
Sld
<
Zydiske
s .;
b)
iS
upiy
bei
eZe y
a du:
Dakin-élé
b.
Uzp
<
Diikine
up.;
Kilé -élé
b.
Lel
<
Kilé a
up.;
Pij os-élé
s .
Dsm
<
Pij iosas
ez.;
Vi ciu -élés
b.
PS
<
Vi éiu is,
Vi ciu-
é
up.;
c)
is
oikonimu:
Ma ga on-élés
b.
Sd
<
Ma ga oniai
k.;
d)
i§
ki u
oponimu:
Asiakl-élé
s .
Dog
<
Asiiiklé
p .;
Azuolyn-élé
b.,
pik.
Poc
<
AZuolyné
|.;
Bend oy-élés
s .
Jn8M
<
Bend 6 es
p .;
Bubin-élé
b.
Tj
<
Bubiné
p .;
Da ym-élé
b.
Rim
<
Da ymas
p .;
Eglin-élé
b.
B z
<
Egliné
p .;
Guobyn-élé
plk.
K ns
<
Guobyné
p .;
Kai abal-élé
plk.
Auks
<
Kai abaleé
p .;
Kelmyn-élé
b.
Lg
<
Kelmyné
|g.;
Kelmyn-élé
b.
Slé
<
Kelmyné
sin.;
Kemsyn-élé
s .
S
<
Kemsyné
p .;
K ikisk-élé
b.
PnmR
<
K ikikkis
d .,
p .;
Lapyn-élé
s .
P
<
Lapyné
.
miske;
Pag and-élé
plk.
Vins
<
Pag anda
p .;
Papiliakaln-élé
b.
Ds
<
Papiliakainé
p .;
Pa il -élé
b.
Rim
<
Pa il és
d .,
p .;
Plen auk-élé
b.
Slk
<
Plen duka
p .;
Pliukaza -
-élé
b.
Si il
<
Pli ikaza é
n.;
Samanyn-élé
b.
Sb
<
Samanyné
k m.;
Smélyn-élé
b.
PnmR
<
Smélyné
d .;
Sakaunyé-élé
s .
K k
<
Sakaunyéia
d .,
p .;
Uodeg-élé
b.
M k
<
Uodega
gn.,
m8.;
Vilkaduob-élé
b.
Pmp
<
Vilkaduobé
k m.
Kele os
helonimu
mo eminé
s uk i a
(da
ienos
p iesagos
bu imas)
lei-
dzia
many i
juos
esan
-é/é
ediniais
i$
neuZz iksuo u,
be
gy ojoje
kalboje
galin-
Giy
a
galéjusiy
egzis uo i
ie o a dziuy:
Ilga -élé
b.
K
—
galbi
is
w .
*J/g-a a
—
plg.
Gal-a a
s .
Va n;
Ged-a a
plk.
Pd ;
Kumpisk-élé
b.
Bé-
galbi
i8
w .
*Kump-
-iské
—
plg.
Kiimpis,
Kumpys,
Kumpius
a d.
(LPZ
1
1119);
Kuzisk-élé
b.
T k
-
galbi
i8
w.
*Kuz-iske
—
plg.
Kuz-iskés
p .
Bnk
:
Kuzas,
Kuzys
a d.
(LPZ
I
1144);
72
Mulain-élé
b.
Pn
—
jeigu
né a
a mybeé
i§
*Molain-éle,
uome
galbi
i$
w .
*Mul-
-ainé
a
pan.
—
plg.
Mul-éles
m&.,
p .,
12.
Ne.
-élis
(-éliai).
1.
a)
iS
iziog a iniu
e minu:
Akmen-éliai
b.
Vs
<akmu6;
A aug-
-éliai
b.
K k
<
a dugas
(G augas)
,,jaunas
miskelis; a zalos*;
A o -élis
Ik.
Sdl
—
plg.
la .
a o s
,,Sal inis“
(LLKZ
101);
AZusien-élis
s .
Aln
<
aZ isienis
»galulauke*;
Da ym-éliai
s .
Slk;
Da ym-éliai
s .
An;
Da ym-élis
b.
Gb,
Md,
Rim;
s .
In ,
Moc
i
k .
(i8
iso
8);
Da ym-élis
s .
Sld
<
da ymas
»kemsyné,
klampi
bala,
ais as“;
Degés-éliai
b.
Kp
<
degésas,
degésis,
degésys
,,degimo
liekana,
apdeges
medis,
nuodégulis“,
degésé
,,apdegusi
ie a,
gais o
ie a“;
Deges-élis
b.
Kp
<degésé
»pelkés
a
mi&ko
iSdegusi
ie a“,
degesys
,,i8degusi
ie a
(du pyne)*;
Degilm-élis
b.
Rz
—
galbi
i8
*degilmas
,,degimas*;
Degim-élis
b.
Jz,
Ps,
Rd,
S ,
Vdn;
plk.
Ky
i
k .
(i8
iso
15);
Degim-élis
plk.
Lp;
s .
MI ,
SS
<
degimas
(dégimas)
,,i&de-
gusi
ie a
(pie a,
pelké,
mi8kas),
degese“;
Eze -éliai
b.
Jnsk,
Slé,
Slk;
s .
Al,
Pun,
S n;
Eze -éliai
plk.
Lp;
Eze -élis
b.
Sk8;
1k.
Dj;
plk.
Jz;
s .
Gd ,
Zm
i
k .
(i8
iso
apie
100);
Eze -élis
(||
Eze ikas)
b.
S j;
Eze -élis
b.
Pmp,
Sl¢,
U ,
Zb;
s .
K n
i
k .
(i8
iso
apie
21)
<
éZe as;
Cia
u bi
p iklausy y
i
Aza -élis
b.
K kn,
ku is
laiky inas
pe di biniu
(apsla inan ?)
i8
*EZe -élis;
ISdag-élis
b.
Lp,
Ppl,
Rg ,
Sdk,
Syn;
b.,
s .
P ;
I§dag-élis
b.
Pnd;
plk.
B
<
isdaga
(iSdaga),
isdagas
,,isdegusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
mike,
du pyne;
degimas*;
Iideg-élis
b.
Smn
<
iSdegas
,,isdegusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degimas*;
Kanal-élis
b.
Dbn
<
kandlas;
Ki im-élis
b.
Tsk
<
ki imas
,,iski s as
misko
plo as,
skynimas*;
La ak-élis
b.
Kpé
<
la akas
,,s au as,
Ciu ksle;
klanas,
alka,
liugas;
klampi
bala;
ais as“;
Lydim-élis
b.
Dgé,
Sug,
Vs;
Ik.
S o ;
plk.
S§
<
Iidimas
(lydimas)
,,iski s as
a
isdegin as
plo as
miske,
ki imas,
skynimas™;
Lydym-élis
b.
Kué
<
hidymas
,,iski s as
a
iSdegin as
plo as
miske,
ki imas,
skynimas*;
Liiilyn-
-élis
b.
Syn
<
li ilynas
,,liunas*;
Mézim-élis
b.
Ab
—
g eiciausiai
i§
*Mezym-élis
<
mézymas
,,uzméZ a
di a";
Paeze -élis
b.
Ob
<
paeze é,
paeze ys
(paeze is)
, ie a
palei
eze a“;
Pagi -élis
plk.
Smn
<
pagi ys
,,gi ios
pak aS ys;
laukas
p ie
gi ios”;
Pagoj-élis
s .
K
<
pagojis
,, ie a
p ie
gojaus“;
Pakaln-éliai
b.
Vb
<
pakdlnis
(pakainis,
pakalnys)
,,zema
ie a
kalno
papédeje,
slenys;
kalno
Slai as*;
Pakap-
-éliai
b.
BInk,
Km
<
pakapé
,, ie a
Salia
kapiniy“;
Paliiin-éliai
(
||
Pali inaliai)
plk.
N
<
paliiiné
,, ie a
p ie
li ino;
li no,
pelkés
k aS as;
Slapia,
d égna,
pelke a
pie a“;
Pe kal-élis
b.
Rm
<
pé kalas
,,zaby
uz a a
upeje
su
sp agomis,
i
ku ias
is a omos
a zos
Zu ims
gaudy i*;
Pe kul-élis
b.
Rm,
T s
<
*pe kulas
—
plg.
pe -
kuliné
,,dumbluo a
pelke“;
Polym-élis
plk.
Lkm;
Polym-élis
3 s .
K k,
s .
Lkm
<
polymas
,,zema
d égna,
pelke a
ie a,
ais as™;
P aga -élis
b.
Rk
<
p aga as
,,p a-
aja,
bedugné,
p aga mé“;
P a o -élis
b.
Rok
—
g eiCiausial
is
*P a a -élis
<
p a a-
as
,,kiau ymé
pelkése,
gilus
dubu ys,
p a aja“;
ki a
e us,
plg.
p a o as
,,Spi i o
gamykla
a
alaus
da ykla,
b a o as*;
Riidym-élis
b.
Km;
s .
Msn
< iidymas
( udy-
mas)
,,pelké
su
udu
andeniu,
du pynas;
u in is
idziy,
udinas
anduo;
iidos
u in i
Zemé“;
Ridyn-élis
b.
S d
<
iidynas
,,pelké
su
udu
andeniu,
du pynas;
u in is
idziu,
idinas
anduo;
iidos
u in i
zemé“;
Samanyks -élis
b.
An z;
s .
73
Dgl,
Gd ,
Lel;
Samanyks -élis
b.
U ;
s .
Ds,
Vzns
<
samanyks is,
samanyks¢cius
(samanykscius)
,,samanu
p iaugusi
ie a“;
Skynim-éliai
b.
VSn;
s .
B z;
Skynim-
-éliai
b.
Pnd;
Skynim-élis
b.
B z,
Jon,
Ob;
Skynim-élis
b.
Lzd,
S
<
skynimas
(skynimas)
,,i8skin a,
iSki s a
misko
ie a‘;
Sal in-élis
b.
K n,
K 8,
M k,
Pl ,
S k;
Sal in-élis
s .
Lkm,
S8
<
Sal inis
(Sal inys)
,,i8
Zemés
ekan i
andens
e smé“;
Sal yn-élis
b.
Sd;
Sal yn-élis
s .
Auk
<
Sal ynas
,,Sal inis*;
Telé nink-éliai
( .
Telé -
nyk-éliai)
s .
Aln;
Telé nink-élis
( .
Telé nyk-élis)
b.
Rm;
s .
MI
<
elé ninkas
( elé nykas)
,, e siuku
ap a as;
e Siuky
ganykla,
pie a
p ie
sodybos*;
Uzbal-
-éliai
b.
Rz;
Uzbal-élis
b.
Vb
<
izbalis
,, ie a
uz
balos,
pelkés,
uzpelkis*;
Uzsien-
-élis
s .
Rdd
<
wsienis
,, ie a
uz
sienos;
galulaukio
ézis“;
Valak-éliai
b.
PS,
S
<
alakas
,,zemés
sklypas
apie
d ideSim
deSim iniy;
zemés
ezis
oliau
nuo
na-
mu‘;
Za dien-élis
b.
Rm
<
Za diena
,ap e a
ie a
p ie
namu;
kluoniena,
ap a-
as“;
b)
iS
augaly
pa adinimu:
Apyn-élis
b.
S n
<
apynys;
Aguol-élis
2b.
Vs;
plk.
U ;
s .
Mi
<
gzuolas;
E ské -élis
b.
Rm
<
e ské is
(e ské ys,
é ské is);
Kanap-élis
b.
Knn
<
kandpé;
Lazdyn-éliai
b.
Km;
Lazdyn-élis
s .
InSM;
Lazdyn-élis
b.
S
<
lazdynas;
Paliep-élis
s .
S8
<
paliepé
,,lak8 abudziy
Seimos
algomas
g ybas“,
ki a
e us,
plg.
paliepis
,, ie a
po
liepa*;
Zil i -élis
b.
Re ;
s .
U
<
Zil i is;
c)
i8
gy inu
pa adinimu:
Ka in-élis
plk.
Skm
<
ka inas;
Meskin-élis
b.
Lk¢
<
meéskinas;
Vabal-élis
k.,
plk.
G z
<
abalas;
Vanag-élis
b.
V
<
anagas;
d)
i
objek u
kuopa
eiS8kian¢iu
ie u
pa adinimuy:
Alksnyn-élis
b.
KE,
Ob,
S n;
s .
Vik ,
Zsl
i
k .
(i8
iso
apie
14)
<
alksnynas;
Asyn-élis
b.
Gd
<
*asynas
<
asys
,,asiuklis*;
Be zyn-élis
b.
PamR,
Skm;
s .
B ’,
Lin,
M s
i
k .
(i8
iso
apie
17);
Be zyn-élis
b.
Gdl,
S n;
s .
Pn,
Sk d
<
be zynas;
Bi zyn-élis
s .
Sk m
<
bi dynas
,,be zynas*;
B uknyn-élis
b.
G z
<
b uknynas;
Du pyn-élis
plk.
Pkni,
Zlb
<
du pynas;
Eglyn-éliai
s .
Lel;
Eglyn-élis
b.
S ;
plk.
InSM,
LIn;
s .
Aln,
Lel,
T gn,
UzZp;
Eglyn-élis
b.
PnmR;
s .
B b
<
eghinas;
Ka klyn-éliai
b.
Sl n;
Ka klyn-élis
s .
K n;
Ka klyn-élis
b.
Sng,
S j
<
ka klynas
,, ie a,
ku
ka klai
auga;
daug
ka klu“;
Kemsyn-élis
s .
Lel
<
kemsynas
,,Slapia
kemsuo a
ie a*;
Kups yn-
-élis
plk.
Sk
<
kups ynas
,, ie a,
ku
daug
kups u;
kemsynas“;
Liepyn-élis
s .
Akm
<
liepynas
,,liepomis
apaugusi
ie a;
liepy
miskas“;
Nend yn-élis
b.
Rdm,
Sn
<nend ynas
,,nend émis
apauges
plo as“;
Pu yn-éliai
b.,
s .
JnsM;
Pu yn-élis
b.
Lzd,
T gn
<
pu ynas
,, ie a,
ku
daug
pu o;
is izusi
zemé,
dumblynas*;
Pu-
Syn-éliai
plk.
Ig;
Pugyn-élis
b.
Ob;
plk.
K é;
s .
Js ,
Lel,
Zsl
i
k .
(i8
iso
11);
Pusyn-élis
b.
Bsg,
Ob,
Sml,
UzZp
<
pusynas
,,pusy
miskas*;
;
Samanyn-éliai
b.
Lzd;
Samanyn-élis
b.
Lzd;
plk.
Lp,
M s;
s .
Al ,
Sl n;
Samanyn-élis
b.
Lzd,
Zl
<
samanynas
,,samanu
p iaugusi
ie a“;
Viks yn-élis
b.
T gn
<
iks ynas
,, iks u
p iaugusi
ie a,
iks u
pie a‘;
e)
i8
j ai iy
socialinés
aplinkos
daik u
a
eiSkiniy
pa adinimu:
Abaz-
-élis
b.
Km
<
dbazas
,,pulkas,
bii ys,
gauja;
ezimas
ka ei iams
i
jy
man ai
ez i;
s o ykla,
ka iuomené“;
Aboz-élis
b.
PSl
<
abozas
,, ezimas
ka ei iams
a
ju
man-
ai
eZ i;
ezimu
ilks iné*;
B a o -élis
b.
Smn
<
b a o as
,,spi i o
a ykla
a
alaus
74
da ykla“;
Maliin-élis
s .
Pkln
<
maliinas;
Sulin-éliai
b.
M k;
plk.
J b;
Sulin-élis
b.
Alksn,
Plk;
Sulin-élis
b.
Aln,
V;
s .
Sem
<
Sulinys;
) iS
i ai iyu
daik y
pa adinimy
pagal
am
ik a
panaSuma
(me a o i-
niai
ediniai):
A uod-élis
b.
Rg
<
a iodas
,,klé yje
a
ku
ki u
nes o y
as y
a
len u
pada y as
uZ a as
g iidams
pil i
a
da zo éms
laiky i;
miega“;
Dunoj-élis
b.
S j
—
g eiciausiai
i$
apelia y o
dundjus
,,didelis
anduo“
—
plg.
Dundjus
up.
Eu opoje;
Ka il-élis
s .
Ku ;
Ka il-élis
b.
Aln,
Rm
<
ka ilas
,,didelis
me alinis
indas
i i*,
ki a
e us,
plg.
kazilélis
,,ka iliniy
Seimos
augalu
gen is;
éd yniniu
Seimos
augalas;
pap as asis
sina adas;
ijokliniy
Seimos
augalas;
pa o inis
i-
joklis“;
Nemun-élis
b.
Kpé
-
g eiciausiai
pe
apelia y a
némunas
i8
Némunas
up.
(dél
panaSios
da ybos
upiy
i
eze y
a dy
Z .
Vanagas
1966:
173-182);
Vainik-
-élis
plk.
K k
<
ainikas
,,géliy
a
ki okiy
Zoliy
pyné;
medZio
Saky
i
lapy
isuma,
laja‘“;
Véde -élis
b.
Vs
<
* éde as
—
plg.
éda as
,,pil as,
idu iai*;
g)
i
ki okiy
apelia y u:
Balad-éliai
s .
LIn
—
plg.
balada
,,baladojimasis,
baladoné“;
Bal im-élis
s .
Vin
—
g ei¢iausiai
dé]
a més
7.
umpinimo
i
*Bal-
ym-élis
<
bdl ymas
,,bal as
lapas,
bal as
askas“;
Ke i -éliai
b.
Rm
<
ke i is
,»Ke i a
dalis“.
A ski ai
g upei
p iski ini
da
keli
helonimai:
Isdeg-élé
2b.
Rk,
b.
Ukm;
plk.
S§
—
neZinan
ki éio
ie os,
negalima
nus a y i
pama inio
Zodzio,
nes
juo
gali
bi i
ick
iSdegas
,,iSdegusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
de-
gimas“
(Siuo
a eju
helonimas
laiky inas
deminu y u),
iek
iSdég i
<
dég i
,,kais i
nuo
saulés,
dZii i;
kais an
ges i,
pu i“
(Siuo
a eju
helonimas
laiky inas
nomina
agen is
ipo
da iniu);
[sg iu -élé
s .
Lkm
—
nezinan
ki cio
ie os,
negalima
nu-
s a y i
pama inio
Zodzio,
nes
juo
gali
bu i
iek
*i§g iu a
—
plg.
isg io a
,,iSg iau a,
ig auz a
ie a*
(Siuo
a eju
helonimas
laiky inas
deminu y u),
iek
isg i i i
(i5-
g i o)
,,i8 i s i*
(Siuo
a eju
helonimas
laiky inas
nomina
agen is
ipo
da iniu).
2.
a)
i8
ki u
helonimu:
Aki a -élis
b.,
s .
Gl
<
Aki a as
b.;
Asiiiklyn-élis
b.
Skm
<
Asiiiklynas
s .,
Asiiiklyné
b.;
Bal amisk-éliai
plk.
Rg
<
Bal amiskis
s .;
Be iyn-éliai
s .
Lp
<
Be zynai
s .;
Be iyn-élis
b.
Lzd
<
Be zynas
b.;
Da ym-Eliai
(An ieji)
b.
Dgé
<
Da ymai
(An ieji)
b.;
Da ym-éliai
plk.
Aln
<
Da ymai
b.;
Da ym-élis
b.
Lel
<
Da ymas
b.;
Deges-élis
b.
Lel
<
Degésis
s .;
Degim-éliai
b.
Zml
<
Degimai
b.;
Degim-éliai
s .
S8
<
Degimai
s .;
Degim-élis
b.
Lnk
<
Degimas
b.;
Degim-élis
b.
Smn
<
Degimas
b.;
Degim-élis
b.
Té
<
Degimai
b.;
Degim-élis
s .
Vs
<
Degimas
plk.,
s .;
Dinaba k-élis
s .
Skd
<
Dinaba kas
s .;
Dumb a -élis
plk.
Vb
<
Dumb a as
plk.;
Dunaj-élis
b.
Vb
<
Dundjus
b.;
Eglyn-élis
s .
dalis
T en
<
Eglynas
s .
dalis;
Eglyn-élis
s .
Ln
<
Eglynas
s .;
:
Eglyn-
-élis
s .
On§
<
Eglynas
s .;
Gi uoklyn-élis
s .
Aln
<
Gi uoklynas
s .;
:
[sdag-éliai
b.
Vi
<
Isda-
gas
b.;
ISdag-élis
b.
Rg
<
Isdagas
b.;
Jaujabal-élis
b.
M c
<
Jaujabalis
b.;
Juoda-
pu -élis
s .
Lkm
<
Juodapu iai
s .;
Kapés-élis
b.
Vad
<
Kapésis
plk.;
Kemsyn-
-élis
s .
Skm
<
Kemsynas
s .;
Ke bal-élis
b.
Rd
<
Ke balys
b.;
Ki im-éliai
s .
Dg
<
Ki imai
plk.;
Klimo -élis
s .
Aln
<
Klimo as
s .;
Kups yn-élis
b.
Lzd
<
Kups yné
b.;
Kups yn-élis
b.
Rdd
<
Kups yné
b.;
Nend yn-élis
plk.
B
<
Nend yne
plk.;
75
c)
i8
oikonimu:
Blaké-i kai
b.,
plk.
Rd
<
Blak¢iai
s.;
d)
i
ki okiy
oponimu:
Apsak-ii kas
plk.
P8In
<
Apsakis
d .;
Alksnyn-ukas
b.
G az
<
Alksnynas
p .;
Kub-ukai
plk.
B
<
Kibai
m8.;
Liekn-i kas
pik.
Klk
<
Liek-
nas
m.;
Pasaul-ii kas
s .
Zp
<
Pasaulis
plynia;
Peé-i kas
b.
Kpé
<
Pécius
kln.;
Rais el-i kas
plk.
Aln
<
Rais élis
p .;
Vilkasal-inkas
plk.
Sin
<
Vilkasalis
p .;
Zo a -ukai
b.
Lb
<
Zo a ai
p .
-(i)uké
(-(i)ukés).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e minu:
Bal-iuké
b.
G z,
Jns,
Lg,
Rd;
Bal-iakés
b.
In8;
Bal-wké
b.
Lksn,
S n,
V n;
Bal- kés
b.
Lzd,
2b.
Sng
<
bala;
B as -uké
b.
S j
<
b as a;
Duob- ké
b.
G z;
s .
Sem;
Duob-uké
b.
Dg
<
duobé;
Gi aié-iuké
b.
Vs
<
gi di é
(gi ai é)
<
gi ia;
Klampyn-i ke
s .
Al
<
klampyné
,,klam-
pi
ie a,
klampynas*;
Kiid -iké
b.
Al
<
kiid a
(kiid a);
Mau -inke
s .
Kp
<
mau-
ai
(ma ai),
mdu as;
Pabal-ii ké
b.
M k
<
pabalé,
pabalys
, ie a
pagal
bala";
Pelk-ii ké
plk.
K p;
Pelk-iukeés
(||
Pelkikés)
Slapia
.
Vdk
<
pélke;
Pie -uké
b.
K ok
<
pie a;
Sal in-i ké
b.
Lzd
<
Sal inis;
b)
i
augaly
pa adinimu:
Asiakl-iaké
b.
Gaid
<
asiuklis
(asi klis);
c)
i8
i ai iy
daik y
pa adinimy
pagal
am
ik a
panasSuma
(me a o i-
niai
ediniai):
Nyko -iké
b.
Vs—g ei iausiai
pe di binys
i8
*Nieko -wke
<nieko e
»geldelé
g iidams,
k uopoms
nieko i,
siaus i;
gelda“;
Ska ad-uké
b.
B b,
S n
<
ska ada
,,kep u e*;
d)
i8
ki okiy
apelia y u:
Dal-iukés
2b.
Vs
<
dalis
,, am
ik as
iso
daik o
kiekis“;
Me kykl-i ké
b.
B
<
*me kykla
<
me k i
,,dé i,
na din i
|
andenj
a
koki
ki a
skys i;
Slapin i,
d ékin i*;
Mi kykl-aké
b.
K sn
<
*mi kykla
<
mi k i
,,bu i
pana din am
j
andenj
a
kokj
ki a
skys i,
uno i
andenyje“;
Vy in-uké
b.
Vs
<
y ine
,, y is,
yks e*.
2.
a)
i§
ki y
helonimu:
Bend -ake
plk.
S&
<
Bend é
plk.;
Ge in-i ké
b.
Sl n
<
Gé iné
b.;
Mi ykl-uké
b.
Al
—
dél
disimiliacijos
i8
*Mi kykl-uké
<
Mi kykla
b.;
Pal-inkés
b.
Lzd
<
Palios
b.
Lzd;
Plo in-uké
b.
Ud
<
Plo iné
b.;
Sodzelk-inke
b.
P n
<
SddZelka
b.;
b)
is
upé a dziy:
Ba a ykin-uké
b.
KzR
<
Ba a ykiné
upl.;
c)
ig
ki okiy
oponimu:
Asu in-wké
b.
Sng
<
ASu iné
p .;
Bal- ké
b.
S n
<
Bala
p .;
Délin-uké
b.
Lp
<
Déliné
p .;
KamS-iuke
plk.
Ilgz
<
Kamios
p .
Da ybos
pama o
leksinio
s a uso
bei
da ybos
eikSmés
pozi i iu
-(i)uk-
edi-
niai
pasiski s e
Si aip:
ediniai
iS
apelia y y
( oponimizacija),
.
y.
ik ieji
demi-
nu y ai,
—
79,9%,
ediniai
i8
oponimu
( ans oponimizacija),
.
y.
deminu y ai
bei
posesy ai,
—
20,1%.
Deminu y iniai
helonimai
su
p iesaga
-(i)uk-
daugiau
a
maziau
papli e
iso-
je
Lie u oje,
i8sky us
Zemaiciy
aka ine
bei
Siau ing
dalj.
Jdomu
ai,
kad
be eik
isos
didesnés
ju
koncen acijos
ie os
—
y ine
bei
Siau y ine
Zemai ija,
Vidu-
io
Lie u os
plo as
apie
Baisogala,
K ekena a,
y iné
AukS ai ijos
dalis
—
su-
ampa
su
upiu
i
eZe y
a dy
yskesniais
a ealais
(del
pas a uju
plg.
Vanagas
1970:
418).
82

P iesaga
-(i)ukl-
-(i)uklis.
1.
Eze -i klis
b.
Slé,
Vk
<
EZe as.
P iesaga
-(i)uks -
-(iiuks é.
1.
Bal-ii ks é
b.
Vies
<
bala.
-(i)iiks is.
1.
Saman-ii kS is
(||
Samanyks is)
s .
Gd
<
samana
(samana,
sama-
nos).
P iesaga
-(i)ul-
-(iJulé
(-(ijulés).
1.
B uzg- ilés
b.
M k
<
b uzgai,
b iizgas
,, ankiis,
menki
k u-
mai,
k umokSniai*;
Duob-alé
b.
R;
s .
T gn;
Duob-ule
s .
Zz
<
duobé;
Isdeg-inlé
b.
Vik
<
iSdegas
,,iSdegusi
a
saulés
iSdegin a
ie a
pie oje,
miske,
du pyne;
degimas‘“;
K ak-ulés
s .
An
<
k aké
,,ka osas*;
Vaid-ulé
b.
Sug;
b.,
s .
Skm;
s .
An,
Cln;
Vaid-ilés
b.
InSM
<
aidas
,, aiduoklis,
$mékla,
aidalas“.
-(ijulis
(-(i)uliai).
1.
Duob-alis
b.
Kz;
s .
Lk
<
duobé;
Ty -uliai
2b.
Sin;
pik.
Pdb;
s .
Sdl;
.
Sl
i
k .
(i8
iso
8);
Ty -ulis
b.
SI;
plk.
Rd
<
y as
,,klampi
pelké,
apaugusi
e ais
mazais
medZiais“;
T ak-ulis
b.
K n
<
akas
,,aukS a,
sausa
pie a,
apaugusi
e ais
k imais
bei
medZiais,
misko
aikS ele;
iSki s a
a
iSdegusi
miSko
ie a,
skynimas“;
Vaid-aliai
plk.,
s .
JnSM;
s .
Pun
<
aidas
,, aiduoklis,
Smékla,
aidalas™.
Kiek
daugiau
deminu y iniy
helonimu
su
p iesaga
-(i)u/-
uz iksuo a
Ry u
Lie u oje.
P iesaga
-(i)u -
-(iJu é
(-(i)u és).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e minu:
Bal-u ée
b.
Jon,
Pn,
Pz,
V;
s .
Dbg
<
bala;
Daub-ii é
plk.
S n
<
dauba;
Di -u és
b.
P n
<
di a;
G ab-i e
b.
E z
<
g abé
,,g io ys“;
Kamp-i é
b.
S
<
kampas
,, ie a,
ku
susike a
d i
linijos,
ploks umos,
sienos
a
daik ai;
ke é;
k aS as,
Salis;
pusé;
plo as,
sklypas;
pak as-
ys;
gabalas“;
Kams-a é
plk.
Vdk
<
kama
,,zabais,
i bais
iSkim$ as,
iSklo as
ke-
lias;
p ikimS a,
uzZ aisy a
duobé;
klampi
ie a“;
Lank-a é
b.
G az;
plk.
VS ;
Lank-
-u é plk.
Pj
<
lanka;
Ma k-u é
b.
Sl ;
Ma k-u és
plk.
Skd
<
ma ka
,, ie a
linams
me k i,
linma ka“;
Nuo ak-u é
b.
Pns
<
niio aka
(nuo aka)
,,nu ekéjimas,
nuo a-
kumas,
nubégimas;
nuo aki
pie a,
ku ia
p abéga
Slai y
anduo“;
Pelk-u ée
b.
G k,
Sly;
plk.
Ck,
Rdd,
Rs
i
k .
(i8
iso
apie
25);
Pelk-u é
b.
G nk,
Sin;
2plk.
B g,
plk.
Rd
i
k .
(i5
iso
7);
Pelk-w és
2plk.
Rs;
Slapia
.
Smk
<
pélke;
Plyn-u e
plk.
B ,
Gz,
K ;
s .
Pep,
Sil
i
k .
G
iso
9);
Plyn-u e
b.
am
Pi ,
Ply,
Zal
<
plyné
,,plyna
kid a":
T ak-i é
pik.
Kim
-
<
akas
auks a,
sausa
pie a,
apaugusi
e ais
k u-
mais
bei
medZiais,
miSko
aikS elé;
iSki s a
a
iSdegusi
miSko
ie a,
skynimas*;
b)
iS
augalu
pa adinimu:
Ka kl-u é
plk.
Va n
<
ka klas,
c)
iS
gy iinu
pa adinimu:
K ak-a ées
b.
Lksn
<
k akeé
,,ka osas“;
Ki k-u e
b.,
pik.
Sl <
ki ka
,,zu éd a,
ki lé“;
Megk-u é
b.
Ss;
s .
Dg
<
meska;
Ozk-u és
s .
T km
<
o ka;
Vilk-n é
b.,
s .
ASmn
<
ilkas;
d)
i§
j ai iy
daik y
pa adinimy
pagal
am
ik g
panaSuma
(me a o i-
niai
ediniai):
Geld-u és
b.
V1kj
<
gélda
,,i8
ieno
medzio
isskob as
pailgas
in-
83
das,
nieko é;
gy uliy
Se iamas
a
gi domas
lo ys;
lomelé,
duobe
di oj";
Pyn-u é
s .
Rok
<
pyné
,,kas
no s
susi aizge,
susipyne™;
e)
i8
ki okiu
apelia y u:
Kap-u é
b.
Sl
<
kapai,
kapas;
Laki -u é
s .
Nm ;
Laki -ui és
s .
Kn
<
laki as
,,augalo
lapas“;
Lauz-a é
b.
Skem
<
Iduzas
,,k ii a
i bu,
Zabu,
Saku,
medgaliy“;
Pul-ii e
(||
Piilka)
s .
ZI
<
pulis
,,banga,
ilnis*;
Vaid-u é
s .
Sug
<
aidas
,, aiduoklis,
8meékla,
aidalas*;
Zab-u é
s .
Dog
<
Zabas
, i bas,
zaga as“.
2.
a)
i8
ki uy
helonimu:
Lank-a é
b.
T g
<
Lanka
b.;
Plen auk-u é
b.
Vs
<
Plen aduka
b.;
Plyn-i e
b.
Sil
<
Plyné
plk.;
Plyn-u é
plk.
MSk
<
Plyné
plk.;
b)
iS
eZe u
a du:
Ak-u é
s .
Lin
<
Akis
e2.;
Ilg-u é
b.
Kpé
<
Ilgis
e2.;
c)
i8
ki okiy
oponimy:
Ma k-a e
plk.
T g
<
Ma kos
p .;
Pelk-u é
plk.
Sin
<
Pélké
p .;
Plyn-ii é
b.
Pi
<
Plynia
d p.;
Plyn-u é
s .
V
<
Plyne
p .
Helonimas
Kesu -a é
b.
Sg
gali
bi i
pada y as
i8
neuZ iksuo o
ie o a dzio
*Kesu a
a
pan.
—
plg.
késas
,,kemsas,
kups as*.
-u is
(-udiai).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e minu:
Gal- i is
s .
KzR
<
galas
,k as-
as;
siena;
iba;
pabaiga“;
Goj-i is
plk.
Ons
<
gdjus;
Ki n-u is
s .
S j
<
ki na
, andens
isplau a
medZio
a
k iimo
Saknis
upes
k an e;
k umuo a,
Slapia
ie a;
ie a,
ku
su i e
medziai,
lauzas,
lUZ e“;
Pjaun-i is
plk.
Vdk
<
pjaunys
,k u-
mokéniy
p iaugusi
pjaunama
pelke,
loma,
ku
pa asa }
i
udenj
laikosi
an-
duo‘;
Rag-i is
b.
Ld n;
plk.
Lk¢
<
dgas
,,smailus
Zemés
plo as,
isikiSes
i
jui a,
eZe a
a
miska,
pusiasalis*;
b)
i§
gy iinu
pa adinimu:
K ak- i is
b.
Auk
<
k aké
,,ka osas“;
Mesk-aciai
s .
P s;
Mesk-u is
s .
On8
<
meska;
Vilk-néiai
s .
S k
<
ilkas;
c)
is
ki okiu
apelia y u:
Back-i is
s .
S k
<
backa
,,s a iné“;
Kiig- ciai
pik.
B
<
kigis
(kiigys)
,,didele
Sieno,
Siaudy
a
k .
kupe a,
s i a,
zagas™.
2.
a)
i8
ki u
helonimu:
Milk-udiai
s .
Dsm
<
Milkai
s .;
b)
i8
upé a dZiu:
Be z- is
plk.
Auké
<
Be zé
up.;
c)
i8
ki okiu
oponimu:
Judamisk-a is
s .
Pun
<
Judamiskis
a .
Da ybos
pama o
leksinio
s a uso
bei
da ybos
eik’més
pozi iu
-(i)u -
edi-
niai
pasiski s e
Si aip:
ediniai
i8
apelia y u
( oponimizacija),
.
y.
ik ieji
demi-
nu y ai,
—
87,3%,
ediniai
i8
oponimu
( ans oponimizacija),
.
y.
deminu y ai
bei
posesy ai,
—
12,7%.
Deminu y iniai
helonimai
su
p iesaga
-(i)u -
ySkiy
a ealu
nesuda o.
Pas e-
bima
ik
didesné
jy
koncen acija
Uznemunéje.
|
Siau e
nuo
linijos
Va niai
—
Siauliai
—
Pane ézys
—
Zel a
okiy
ediniy
isai
nepasi aiko.
P iesaga
-(i)u -
-ii ai.
1.
Beb -ii ai
b.
Si il
<
béb as
(béb as).
-(i)i é
(-(i)ii és).
1.
Absa -ii é
b.
G
—
plg.
b us.
a6wap
,.didelis
zemés
plo as*
(Ja’kin
1971:
7);
Egl-ii é
b.
Jk
<
égle
(eglé);
Kel-ii é
b.
Cin
<
kélias.
2.
a)
i8
ki y
helonimu:
Kiskiabal-i i é
b.
Dg
<
Kiskiabale
b.
Helonimai
su
p iesaga
-(i) -
suda o
du
mik oa ealus:
pi masis
—
y ine
Lie-
u os
dalis,
an asis
—
pie inis
dz ky
pak aS ys.
84
3.2.
Vediniai
su
sla iskomis
p iesagomis.
Visi
Sios
g upés
ediniai
pada y i
su
p iesaga
-ka bei
j ai iais
jos
a ian ais.
P iesaga
-aika
1.
Bal-aika
plk.
Lp
<
bala;
Gi -dika
s .
Nmé
<
gi ia;
Sil-dika
(||
Silélé)
b.
Up
<
Silas.
2.
Kumpuol-aika
b.
Dgé
<
Kumpuole
up.
Plg.
b us.
w.
Kopmaiixa
(Lemciugo a
1970:
89),
us.
w .
Hepy6aiixa
(Podolskaja
1983:
91)
i
pan.
P iesaga
-(i)anka
1.
Le m-dnka
plk.
Vdk
<
lé mas
,, iukSmas*.
2.
Milé-idnka
b.
G l
<
Milcius
up.
Plg.
b us.
w.
Yuécanxa,
Xeawuanka
(MB
242,
245),
lenk.
w.
Ch oscianka
(Ha-
licka
1976:
201),
Kosianka
(Halicka
1978:
40)
i
pan.
P iesaga
-a ka
1.
Kems-a ka
b.
Imb
<
kémsa,
kémsas
,,samanomis
a
Zole
apzeles
kelmas
a
zemés
kaubu eélis,
kesas*.
Vedinys
laiky inas
hib idiniu
da iniu
—
{8
lie u isko
pama inio
zodzio
i
sla-
iskos
deminu y u
da ybai
bidingos
p iesagos
—
plg.
b us.
w.
/Iauuamkxa,
3ennamka
(Lemciugo a
1970:
89).
P iesaga
-(i)auk-
-(i)auka
(-(i)aukos).
1.
a)
i8
iziog a iniy
e miny:
Daub-dukos
s .
Bud
<
dauba
,,slénys,
klonis,
g io a“;
Kems-duka
b.
Rk
<
kémsa,
kémsas
,,samanomis
a
zole
apzéles
kelmas
a
Zemés
kaubu élis,
kesas“;
Kul-iauka
b.
T gn
<
kulys
(
kulis)
,ilanka,
i8kySulys;
uZsisukimas,
ingis;
kampas;
k aS as,
gabalas“;
b)
is
augaly
pa adinimu:
K as¢-iauka
plk.
Skm
—
plg.
lenk.
chwaszcz
,,asiuk-
lis“
(SJP
I
309),
b us.
xeowx
,, .
p.“
(Ja8kin
1971:
199);
c)
i8
gy iiny
pa adinimu:
Gand -dukos
plk.
Dmn
<
ga d as;
K ak-auka
s .
Nu
<
k aké
,,ka osas“;
Sakal-auka
b.
Slk
<
sakalas;
ki a
e us,
pas a asis
helo-
nimas
dél
me a ezés
gali
bi i
a si ades
i
*Salak-auka
—
okiu
a eju
jis
laiky i-
nas
ans oponimizacijos
p oduk u,
.
y.
ediniu
i8
eze o
a do
Salakas;
d)
i8
i ai iy
socialinés
aplinkos
daik y
a
eiSkiniy
pa adinimu:
K yz-
-duka
plk.
Sug;
K yz-auka
b.
Ob
<
k jZius;
e)
i§
e nonimu:
Zyd-duka
b.
Luok;
plk.
Pkn8,
Skp;
s .
B ,
Gd ,
M ;
Zyd-
-auka
b.
Ob;
s .
MI
<
Zydas;
)
i8
mi iniu
bi ybiy
pa adinimu
:
Ca -auka
s .
M s
<
€a as
,, elnias“;
Veln-iduka
plk.
S j
<
élnias.
-auké
(-aukés).
1.
Dumbl-aukés
b.
Nmk
<
dumblas
,,nusédusios
dulkes,
Slapias
suplak as
pu as™.
Tai
g eidiausiai
iS
bal a usiy
kalbos
pasiskolin a
p iesaga,
bal a usiy
p iesa-
gu
-ayKa,
-e Ka,
su
ku iomis
pada oma
ypa¢
daug
ie o a dziu,
a i ikmuo,
plg.
b us.
wy.
Azewxayka,
Biuneyxa
(Lemciugo a
1970:
83),
Ximpayxa,
Jlinayka
(MB
273)
i
pan.
85
Helonimai
su
p iesaga
-auka
kiek
placiau
papli e
Siau y ineje,
y ineje
i
pie inéje
Lie u oje.
Jy
a ealai
okie
pa ys,
kaip
i
Sia
p iesaga
u inciy
upiy
bei
eze y
a dy
(dél
pas a yjy
Z .
Vanagas
1970:
98-99).
P iesaga
-a a ka
Tai
sudé iné
p iesaga,
p iesagos
-a ka
esp.
-ka
a maina.
Ji
iSski ina
g ei-
Giausiai
ik
ieno
helonimo
s uk u oje:
1.
Kems-a a ka
b.
Gaid
<
kémsa,
kémsas
,,samanomis
a
Zole
apzéles
kelmas
a
zemés
kaubu elis,
kesas“.
P iesaga
-(i)a ka
1.
Kul-ia ka
b.
Dgé
<
kulys
(kailis)
,,ilanka,
iSkySulys;
uzsisukimas,
ingis;
kam-
pas;
k aS as,
gabalas“.
Plg.
b us.
.
Lle6paexa
(MB
248)
i
pan.
P iesaga
-ka
1.
a)
i8
iziog a iniy
e miny:
Akmén-ka
b.
Vsn
<
akmuo,
akmenas,
Pabal-
-ka
pik.
Bsg
<
pabalé
,, ie a
pagal
bala";
Slin-kos
plk.
K k
<
Slynas
,,pilkS ai
mels as
a ba
balkS as
gli us
molis
su
o ganiniy
medziagu
p iemaiSomis;
okio
molio
di a;
dumblas,
pu ynas*;
b)
i8
gy iny
pa adinimu:
Blus-ka
plk.
Vdk
<
blusa;
Kumél-ka
s .
Lin
<
kumelys,
kumélé;
Pauks él-ka
plk.
Auk
<
pauks élis
<
paiiks is;
Vo e -kos
b.
K n
<
o e é;
c)
is
ki okiy
apelia y y:
Cigon-ka
b.
V n;
s .
D n
<
cigonas
,,cigonas*;
Ka -
éem-ka
s .
S k
<
ka éema;
P anciiz-ka
s .
Vin
<
p anc izas;
Pil-ka
(
||
Pul-i i e)
s .
Z1
<
pulis
,,banga,
ilnis“;
Ragdn-ka
plk.
Rs
<
agana
( agana);
T o él-ka
b.
Pbs
<
wo élé
<
o a;
2.
a)
iS
upiu
bei
eze y
a du:
Lydekin-ka
plk.
M k
<
Lydekinis
ez.;
Misél-ka
plk.
Tj
<
Masélé
up.;
Na an -ka
b.
S
<
Na an is
up.;
Palén-ka
b.
Bsg
<
Palonas
up.;
Su az-ka
s .
Sug
—
g eiciausiai
iSk eip a
is
*Su aiz-ka
<
Su aiza
up.;
Vi sup-
-ka
s .
S né
—
g eiéiausiai
is
neuZ iksuo o
upé a dzio
*Vi supé
a
pan.
—
plg.
Vi supis
up.
V n;
b)
is
oikonimu:
An up-ka
b.
Dbk
<
A upia
k.
Si
p iesaga
labai
p oduk y i
sla u
oponimijoje,
plg.
b us.
.
/aywka,
Mas3ypxa
(Lemciugo a
1970:
81-83),
lenk.
w .
P uska
(Halicka
1976:
140),
us.
w.
Xdumepxa,
JIanxa
(Smolickaja
1976:
27,
128)
i
pan.
Da ybos
pama o
leksinio
s a uso
bei
da ybos
eiksmés
poZil iu
-ka
ediniai
pasiski s e
Si aip:
ediniai
i$
apelia y u
( oponimizacija),
.
y.
ik ieji
deminu y-
ai,
—
66,7%,
ediniai
i8
oponimy
( ans oponimizacija),
.
y.
deminu y ai
bei
posesy ai,
—
33,3%.
Deminu y iniai
helonimai
su
p iesaga
-ka
uZ iksuo i
j ai iose
am
ik u
laiku
apsla in ose
Lie u os
dalyse
—
Ry u,
Vidu io
bei
Pie yéiy
Lie u oje.
Ki y
helonimy
p iesaga
-ka
nelaiky ina
da ybos
o man u,
kadangi
y a
ne
helonimu
da ybos,
0
iesiog
ju,
jau
su
ki okiom
p iemoném
pada y y,
apsla ini-
mo
p iemoné.
Kai
ku iais
a ejais
ai
paliudija
g e iminé,
neapsla in a,
ly is:
86
AmSa in-ka
b.
Dgé
:
Amsa iné;
Kemsin-ka
b.
G s
:
Kemsynélé;
Ma cijan-ka
s .
Sug
:
Ma cijanas;
Peklel-ka
b.
A s
:
Peklelé;
Pusel-kos
b.
A
:
PuSelés;
Vézel-ka
b.
Rim
:
Vézelé;
Zqsél-ka
plk.
Zb
:
Zqsélé.
Likusiujy
pelké y
ie y
a dy
iesioginiu
neapsla in uy
a i ikmeny
neuz iksuo a,
a¢iau
many i
juos
esan
a
bu us
leidzia
ik
ka
pa eik i
helonimai
bei
apsk i ai
heloniminis
esp.
oponiminis
kon eks as:
Aje in-ka
b.
Dbg
:
*Aje iné
—
plg.
Aje iné
b.
Dbg;
plk.
MI ;
Be zin-kos
b.
S
:
*Be zinés
—
plg.
Be ziné
b.
Ké,
P n;
B as el-ka
b.
Imb
:
*B as elé
—
plg.
B as élé
b.
Zsl;
plk.
Lel
i
pan.
P iesaga
-(i)onka
1.
K asé-ionka
b.
Skm
—
plg.
lenk.
chwaszcz
,,asi iklis*
(SJP
1309),
b us.
xeouw4
w .
p.*
(JaSkin
1971:
199).
Plg.
b us.
w .
/Iyacouxa,
Bo eouxa,
Hepaeonxa
(MB
272)
i
pan.
P iesaga
-o ka
1.
Cigon-o ka
b.
Smal
<
cig6nas
,,cigonas“;
Ce -o ka
b.
Smal
<
Ce as
,, el-
nias“,
da
plg.
lenk.
cza
,, .
p.“
(SJP
1
375).
Plg.
us.
w .
A exoexa,
Bepezoexa,
Maaunoexa
(Smolickaja
1976:
76,
33,
30)
i
pan.
.
P iesaga
-(i)u ka
1.
Ce -u ka
s .
Dgé
<
Ce as
,, elnias“,
da
plg.
lenk.
cza
,, .
p.“
(SJP
1375);
Kems-u ka
b.
Smal
<
kémsas;
Mend -u ka
b.
Jn8M
<
ménd é
(mend é)
,,.nend é“;
Zyd-u ka
b.
V s
<
Zydas.
Tai
i§
lenku
kalbos
a éjusi
p iesaga
—
plg.
lenk.
.
Ba g owka,
Bob owka
(Ha-
licka
1978:
10,
13)
i
pan.
4.
S a biausios
p iesaginiu
deminu y iniu
helonimu
ypa ybés
4.1.
I§
iso
uz iksuo a
3
262
p iesaginiai
deminu y iniai
helonimai.
Remian-
is
u imais
duomenimis
apie
isu
p iesagines
da ybos
helonimu
kieki
(10
500),
deminu y iniai
p iesagu
ediniai
suda o
31%
isu
Siuo
de i acijos
budu
pada y-
u
pelké u
ie y
a du.
Tu in
omenyje
ai,
kad
y a
nemazai
helonimu,
pada y u
su
deminu y u
da ybai
bidingomis
p iesagomis,
be
negalimy
pa ikimai
k ali i-
kuo i kaip
deminu y u,
nes
neaiSkus
ju
pama inis
zodis
bei
da ybos
eik’me
(Z .
2.3.),
galima
da y i
p ielaida,
jog
po encialiai
deminu y iniai
helonimai
gali
su-
da y i
da
didesne
p iesagu
ediniy
dali.
4.2.
Deminu y iniams
p iesaginiams
helonimams
suda y i
a ojamos
33
p ie-
sagos
bei
a i inkamai
ku
kas
daugiau
ju
galuniniy
a ian y.
Pagal
p oduk y u-
ma
jos
iSdés y inos
aip:
-el-
—
1705,
.
y.
52,3%
isy
deminu y iniy
p iesaginiu
helonimy;
-é/-
—
720,
.
y.
22,1%;
-(i)uk-
—
244,
.
y.
7,5%;
-ai -
—
195,
.
y.
6%;
-(iJu -
—
110,
.
y.
3,4%;
-al-
—
76,
.
y.
2,3%;
-ik-
—
52,
.
y.
1,6%;
-(i)ul-
—
26,
.
y.
0,8%;
-el-
(iS
daugiaskiemeniu
pama iniu
zodziu
pada y uose
helonimuose)
—
25,
.
y.
0,8%;
-ka
—
21,
.
y.
0,6%;
-(i)auk-
20,
.
y.
0,6%;
-(i)ok-
—
19,
.
y.
0,6%;
-ésn-
—
6,
.
y.
0,2%;
-(i) i -
—
5,
.
y.
0,15%;
-aika,
-y -,
-(i)u ka
—
po
4,
.
y.
po
87

0,1%;
-ék-,
-yki -
—
po
3,
.
y.
po
0,09%;
-(i)anka,
-(i)oks -,
-(i)o -,
-o ka,
-(i)uk.,
-(i)iiks -
—
po
2,
.
y.
po
0,06%;
-aié-,
-a ka,
-a a ka,
-(i)a ka,
-(i)onka,
-eik-,
-és-,
-é -
—
po
1,
.
y.
0,03%.
Dél
p iesagy
in en o iaus
bei
p oduk y umo
da
Z .
1
len ele.
4.2.1.
P iesagy
p oduk y umas
labai
ne ienodas:
-el-
ediniai
suda o
dau-
giau
kaip
puse
isu
de i a y,
ik
su
7
p iesagomis
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
pada y y
ediniy
y a
daugiau
nei
po
1%
isy
de i a y,
.
y.
likusiuju
p iesagy
ediniai
suda o
ik
nezymia
deminu y iniy
helonimy
dali.
P oduk y-
iausiy
p iesagu
san ykis
su
ki omis
p iesagomis
g a iSkai
(p ocen ine
iS aiska)
a ody u
aip:
-(iuk-
-ai -
-(iu -
al-
-ik-
ki os
p iesagos
Pas ebé ina,
jog
p oduk y iausios
deminu y iniy
helonimy
p iesagos
-el-,
-él-,
-(i)uk-
y a
dazniausios
i
deminu y iniy
upiy
bei
eze y
a dy
da yboje
(del
pas a uju
plg.
Vanagas
1981:
94).
4.2.2,
Deminu y iniai
helonimai
pada y i
su
23
lie u iskos
(bal iskos)
kilmés
p iesagomis
i
10
sla iskos
kilmés
p iesagy.
Tai
suda o
a i inkamai
69,7%
i
30,3%
isu
p iesagu.
G a iné
iS aiska
(p ocen ais):
06.
60
50
40
30
20,
107
0
Lie u iskos
(bal iskos)
kilmés
Sla iskos
kilmés
p iesagos
p iesagos
88
4.2.3.
Su
23
sa os
kilmeés
p iesagomis
is es i
3
205
helonimai,
.
y.
98,25%
isu
deminu y iniy
helonimu;
su
s e imos
(sla iskos)
kilmés
p iesagomis
—
57
helonimai,
.
y.
1,75%.
G a iné
iS aiska
(p ocen ais):
100
90
80
70
60
50
40
30
20
10
Helonimai
su
Helonimai
su
sa os
kilmés
s e imos
kilmés
p iesagomis
p iesagomis
4,3.
IS
apelia y y
pada y u
helonimuy,
.
y.
‘ ik ujy
deminu y u,
uzZ iksuo a
2660,
.
y.
81,7%
isu
deminu y iniy
helonimy;
i§
ki y
oponimy
(helonimy,
upiy
i
eZe y
a du,
oikonimy
i
k .)
pada y y
helonimuy,
.
y.
deminu y u
bei
posesy u,
—
597,
.
y.
18,3%.
Deminu y iniy
helonimy
p ocen inis
san ykis
jy
da ybos eik’més
(ka ego i-
jos)
pozi iu
g a iSkai
a odo
aip:
Tik ieji
Deminu y ai
bei
deminu y ai
posesy ai
( oponimizacija)
( ans oponi-
mizacija)
4.3.1.
Gausiausios
apelia y iniy
pama iniy
zodziy
seman inés
g upées
y a
Sios:
1)
iziog a iniai
e minai
—
i8
ju
pada y i
2
279
helonimai,
.
y.
85,7%
isu
deape-
lia y u;
2)
objek y
kuopa
eiSkian ys
ie u
pa adinimai
—
149,
.
y.
5,6%;
89
3)
augalu
pa adinimai
—
98,
.
y.
3,7%;
4)
gy iinu
pa adinimai
—
53,
.
y.
2%.
IS
ki okioms
seman inéms
g upéms
p iklausanciu
apelia y u
pada y i
helonimai
suda o
ik
3%
isu
deapelia y u.
4.3.2.
T ans oponimizacijos
budu
pada y y
helonimy
dazniausi
pama iniai
zodziai
y a
ki i
helonimai
—
i8
jy
i8 es i
355
de i a ai,
.
y.
59,2%
isy
de oponi-
mu.
IS
ki okiy
oponimy
(i8sky us
upiy
i
eze u
a dus
bei
oikonimus)
iS es a
200
helonimy,
.
y.
33,4%;
i8
upiu
i
eze u
a dy
—
37
helonimai,
.
y.
6,2%;
i8
oikonimyu
—
7
helonimai,
.
y.
1,2%.
5.
Apibend inamosios
pas abos
Pa eik a
kiekybiné
p iesaginiy
helonimy
cha ak e is ika
bei
ki i
da ybinés
analizés
me u
iS yskéje
désningumai
bei
ypa umai
suponuoja
kele a
is adu,
a -
skleidzianéiy
deminu y iniy
p iesaginiu
pelke y
ie y
a dy
su iksacijos
speci i-
ka.
5.1.
Deminu y iniai
p iesaginés
da ybos
helonimai
y a
iena
i8
gausiausiy
p iesaginiy
helonimy
da ybos
ka ego ijy
—
suda o
31%
isy
p iesagu
ediniu.
Sie
da ybos
ipai
labai
p oduk y iis
iek
k ali a y iniu,
iek
k an i a y iniu
po-
Zil iu
—
pasizymi
i
paciu
p iesagu
gausa
(33),
i
dideliu
da ybos
ipus
ep ezen-
uojanciu
ie o a dziu
kiekiu.
5.1.1.
Deminu y iniy
helonimy
p iesagu
p oduk y umas
labai
ne ienodas.
Sios
da ybos
ka ego ijos
pag inda
suda o
p iesagy
-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-
ediniai;
ki u
p iesagu
de i a u
y a
maziau
nei
po
1%.
5.1.2.
Da iausios
helonimuy
p iesagos
-el-,
-él-,
-(i)uk-
y a
p oduk y iausios
i
deminu y iniu
upiy
bei
eZe y
a dy
da yboje.
Kalbamuju
anden a dziu
p iesa-
gu
p oduk y umas,
ma y ,
susijes
su
be eik
isuo iniu
Siy
da ybos
a iksuy
papli i-
mu
bei
in ensy iu
ediniy
a ojimu
lie u iu
a miy
apelia y inéje
leksikoje
(del
apelia y u
da ybos
bei
a ojimo
plg.
LKA
III
130-132;
zemel.
N .
116,
117).
5.1.3.
Au och oniskosios
deminu y iniy
helonimy
p iesagos
suda o
absoliu-
éia
da ybos
a iksy
dauguma
(69,7%),
juolab
kad
sla iskos
kilmés
p iesagos
lai-
ky inos
ienés
p iesagos
-ka
j ai iais
sudé iniais
a ian ais.
Da
didesnis
kieky-
binis
ski umas
i& yskéja
sug e inus
edinius
su
sa os
bei
su
s e imos
(sla iSkos)
kilmés
p iesagomis
(a i inkamai
98,25%
i
1,75%).
Sios
d i
p ieZas ys
leidzia
eig i,
kad
da ybos
p iemoniy
poZi iu
deminu y iniai
p iesaginiai
helonimai
y a
be eik
ienaly is
lie u iu
anden a dziu
sluoksnis.
5.2.
Nus a¢ius
da iausias
p iesagas
bei
leksines
i
seman ines
g upes,
ku-
ioms
p iklausan ys
ZodZiai
dazniausiai
es i
helonimy
de i an ai,
paaiSkeja
p o-
duk y iausi
deminu y iniy
p iesaginiy
helonimy
da ybos
modeliai:
1)
iziog a i-
nis
e minas
+
deminu y ine
unkcija
a liekan i
p iesaga
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
—
( ik asis)
deminu y inis
helonimas;
2)
objek u
kuopa
eis-
kian is
ie os
pa adinimas
+
deminu y ine
unkcija
a liekan i
p iesaga
(-el-,
-él-
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
—
( ik asis)
deminu y inis
helonimas;
3)
augalo
pa adini-
90
mas
+
deminu y ine
unkcija
a liekan i
p iesaga
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
—
( ik asis)
deminu y inis
helonimas;
4)
gy iino
pa adinimas
+
demi-
nu y ine
unkcijq
a liekan i
p iesaga
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
>
( ik asis)
deminu y inis
helonimas;
5)
helonimas
+
deminu y ine
i
posesy ine
unkcija
a liekan i
p iesaga
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
-
deminu-
y inis
bei
posesy inis
helonimas;
6)
oponimas
(ne
upés
a
eZe o
a das,
ne
oikonimas)
+
deminu y ine
i
posesy ine
unkcija
a liekan i
p iesaga
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
—>
deminu y inis
bei
posesy inis
helonimas;
7)
upés
a
eze o
a das
+
deminu y ine
i
posesy ine
unkcija
a liekan i
p iesa-
ga
(-el-,
-él-,
-(i)uk-,
-ai -,
-(i)u -,
-al-,
-ik-)
>
deminu y inis
bei
posesy inis
helonimas.
5.3.
ISski ini
daugiau
a
maZiau
apib ez i
kai
ku iy
p iesagy
ediniy
papli i-
mo
plo ai.
A ealai
y a
ejopo
pobidzio:
1)
budingi
(a ba
daugiausia
budingi)
ik
ku iam
no s
ienam
Lie u os
egionui
—
okiu
a eju
helonimai
su
am
ik a
p iesaga
laiky ini
ekskliuzy ine
o
egiono
ypa ybe;
2)
biidingi
keliems
Lie u os
egionams,
i8
ku iy
iename
iSsidés¢iusi
absoliu i
dauguma
u
p iesagu
ediniu;
3)
biidingi
keliems
Lie u os
egionams
i
daugmaz
ienodai
juose
papli e.
5.3.1.
Deminu y iniai
helonimai
su
p iesaga
-al-
papli e
ik
Zemai ijoje,
ypaé
jos
aka inéje
bei
Siau és
aka inéje
dalyje;
helonimai
su
p iesaga
-ik-
—
ik
y i-
néje
Zemai ijoje;
su
p iesaga
-y -
—
ik
Vidu io
Lie u oje;
helonimai
su
p iesaga
-(i)ok-
— ik
Ry y
bei
Siau és
y y
Lie u oje.
5.3.2.
Didziausia
deminu y iniy
helonimy
su
p iesaga
-ai -
koncen acija
—
pie inis
bei
pie aka inis
Lie u os
pak aS ys;
kiek
maZiau
Siy
ediniy
uz iksuo a
y inéje
Zemai ijoje
i
y inéje
Auk8 ai ijoje.
5.3.3.
IS
daugiaskiemeniy
pama iniy
zodziy
pada y i
helonimai
su
p iesaga
-el-
daugiausia
papli e
y iniame
Lie u os
pak a8 yje
i
Zemaiciy
e i o ijoje;
su
p iesaga
-(i)u -
—
ik
y iniame
pak aS yje
bei
kiek
oliau
j
y us
uz
Lie u os
ibu
i
Pie y
Lie u oje,
pie iniame
dziky
pak as yje.
5.3.4.
I8ski ini
i
ie
Lie u os
egionai,
ku iuose
deminu y iniy
helonimy
su
iena
a
ki a
p iesaga
ne a
uZ iksuo a:
ediniy
su
p iesaga
-el-
i§
d iskiemeniu
pama iniy
Zodziy
né a
Zemaiciuose,
isky us
ju
Siau ine
i
y ine
dalj;
helonimy
su
p iesaga
-él-
neuz iksuo a
Vaka y
Zemaiciuose;
su
p iesaga
-(i)uk-
—
Vaka y
i
Siau es
Zemaiciuose;
su
p iesaga
-(i)u -
—
Lie u os
e i o ijoje
i
Siau e
nuo
linijos
Va niai
—
Siauliai
—
Pane ézys
—
Zel a.
Gau a
1999
03
01
91