Lietuvių priesaginiai deminutyviniai helonimai

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIY KALBOTYROS KLAUSIMAI XLI (1999) Laimutis BILKIS Lietuviy kalbos institutas, Vilnius LIETUVIU PRIESAGINIAI DEMINUTYVINIAI HELONIMAI 1. Svarbiausi lietuviy deminutyvu darybos bruozai 1.1. Lietuviy kalba pasizymi deminutyvy gausa. Tai pabréziama visuose tiek sinchroniniams, tiek diachroniniams zodziy darybos tyrimams skirtuose darbuose (LKG I 254; Urbutis 1978: 280; Ambrazas 1994: 130; ir kt.). Ypa¢ akcentuotina ju darybos ivairové: didelis darybos afiksais galinciy buti priesagy kiekis, reali ar potenciali galimybé kone i§ kiekvieno daiktavardzio ir nemazos dalies budvardziy pasidaryti deminutyvu ir pan. Chronologiniu poZiuriu isskiriami keturi lietuviy deminutyvy sluoksniai: 1) indoeuropietiskasis: vediniai su determinatyvu *-k-; 2) atskiruose ide. kalby dialektuose bei jy grupése pradéje rastis deminutyvai: vediniai su determinatyvais *., *-g-/-g’-, *-sbei su biidvardziy priesaga *-ino-; 3) prabalti’kasis: vediniai su determinatyvu *-t-, bidvardziuy priesaga *-inoir ypatybés turétojy pavadinimy priesaga *itio- (< *-ito- +*-io-); Gia dar i’skiriamas bendras lietuviy ir latviy deminutyvy sluoksnis (vediniai su priesagomis *-éno- (< *-én- + *-o-), *-inio- (< *.ino- + *-io-), *-dtio- (< *-Gto- + *-io-) bei su slaviskomis priesagomis -ka, -uska); 4) lietuviskasis: vediniai su -aitis (-aité), -eité, -uolis (-uole), -ykle, -uklis, taip pat su jvairiomis slaviskomis priesagomis (Ambrazas 1994: 153). 1.2. Tiriant lietuviu kalbos deminutyvy daryba gana pla¢iai naudojamasi toponimijos (ypaé hidronimijos) duomenimis'. VandenvardzZiai, kaip mazai kintanti vietovardziu klasé, gali suteikti vertingy duomeny apie lietuviy deminutyvy raida (chronologija, paplitima ir kt.). Apie deminutyvinius lietuviy upiy ir ezery vardus yra rages J. Senkus (Senkus 1963: 249-260), ypaé detaliai jie iStirti A. Vanago hidronimu darybos studijoje (Vanagas 1970). I8 Siu tyrimy matyti, jog lietuviy vandenvardziu su deminutyvinémis priesagomis daryba yra adekvati apeliatyviniy deminutyvy darybos tendencijoms: pasizymi darybos produktyvumu (pvz., tarp priesagu vediniy daugiausia yra upiy ir ezery vardy su deminutyvy priesaga -elé, -elis) bei pakankamai gausiu darybos afiksy inventoriumi. PanaSios tendencijos pastebimos ir latviu hidronimijoje — tarp priesaginés darybos limnonimy produktyviausios velgi deminutyvu darybos priesagos -itir -in- (Balode 1985: 61). Taigi Cia pateiksima ' Be nurodyto S. Ambrazo straipsnio, dar plg. P. SkardZiaus Zodziy darybos studija (Skardzius 1996). > kalbamosios kategorijos helonimu, arba pelkéty viety vardy’, analizé, atrodo, galéty biti reikalinga bei nuosekli vandenvardziy tyrimy tasa. Be to, Si analizé suteikty galimybe palyginti deminutyviniy helonimy? ir kity hidronimy daryba, atskleisty ju panaSumus bei skirtumus. 2. Deminutyviniy helonimy darybos analizés problemos Pradedant analizuoti priesaginius deminutyvinius helonimus, sprestinos kelios svarbiausios problemos, susijusios su 1) darybos biido nustatymu; 2) darybos pamato leksinio statuso nustatymu; 3) darinio darybos reik’més nustatymu, t. y. jo priskyrimu tam tikrai darybos kategorijai. 2.1. Kalbant apie darybos bido nustatymo problema minétini atvejai, kai darybos pamatas yra bendrinis daiktavardis, nes greta bet kurio i8 ju kalboje egzistuoja su jvairiomis priesagomis padaryty deminutyviniy varianty, todél helonimai gali biti atsirade tiesiog i8 pastaryju, pvz., Balélé b. Rm < balélé < bala; Raist-tikas b. Dbg < raistiikas < raistas ir pan. Teigiant toki darybos modeli, pelketu viety vardus reikety laikyti priesageétaisiais, t. y. turinciais priesaga, kuri yra ne darybos afiksas, o tik tiesiog iS pamatinio apeliatyvo perimta morfema. Taciau, rodos, tai nebity teisinga. Gana akivaizdu, jog absoliuti dauguma deminutyvu, teoriskai galinciy buti pamatiniais zodZiais, néra nominaciniai nomenklatiriniai geografiniai terminai, kadangi leksine prasme jie néra neutralis, isreiskia ir tam tikra vertinamajj emocinj aspekta. ISimtis bity nebent nominacinis terminas upélis. Tokiy apeliatyvy beafiksé toponimizacija néra daznas vietovardziy radimosi budas. Zinoma, tai nereiSkia, kad jis negalimas, taCiau iSskirti Siy atveju beveik nejmanoma, todél visi helonimai, turintys deminutyvu darybai budingas priesagas, laikytini priesagy vediniais. 2.2. Lietuviy toponimiky darbuose ypa¢ reikSmingu laikomas darybos pamato leksinis pobidis: visy pirma jo priklausymas apeliatyvy arba onimu klasei, o toliau — tam tikriems smulkesniems poklasiams (Zr. Vanagas 1970; 1973: 209219; Razmukaité 1981: 199-206; 1983: 146-153; 1988: 88-104; 1989: 138-147; 1991: 53-60). Pavyzdziui, teigiama, jog oikonimy darybai greta vienos kitos universalesnés priesagos budingi keli priesagu tipai, kurie atsirado del priesagu priklausymo nuo leksemos, prie kurios jos jungiamos, t. y. nuo to, koks yra darybos pamatas: apeliatyvas, asmenvardis, toponimas (Razmukaité 1989: 139). Netgi manoma, jog Siuo pamatu atlikta visais darybos budais padaryty vietovardziy diferenciacija galéty biti pirmasis darybinés klasifikacijos zingsnis (Savu- > Siu terminu vartojimas yra aptartas iSsamiau (Zr. Bilkis 1997: 35-57). 3 Sekant nusistovéjusia apeliatyviniy deminutyvy tyrimy tradicija terminas deminutyvinis helonimas Gia ir toliau straipsnyje suprantamas placiaja prasme: deminutyvais laikomi ir amplifikatyvai, melioratyvai bei pejoratyvai, juolab kad kalbant apie helonimus (kaip ir apskritai — toponimus) tokiy vediniy reikSmes atskirti kaZin ar jmanoma. 52 kynas 1971: 168). Todél Sio skirstymo nevengiama analizuojant ir deminutyvinius priesaginius helonimus, nes norima iSsiaiSkinti priesagy santykius su atitinkamiems leksikos sluoksniams priklausan¢iais pamatiniais zodZiais. Tiesa, tenka pripazinti, kad tai nera strukturine, o tam tikra prasme semantineé klasifikacija, todél konstatuotinas klasifikavimo nevienartisiskumas (plg. Toporov 1963: 228). Taciau jis pateisinamas, kadangi, kaip minéta, nuo helonimy darybos pamato leksinio pobidzio gali priklausyti priesaginiu helonimy struktirinés ypatybés. Be to, tai néra helonimy, o jy pamatiniy zodziy semantinis klasifikavimas. Remiantis tuo, kas pasakyta, iSskiriamos dvi pagrindinés deminutyviniy helonimu grupés. Pirmajai (1.) priskiriami helonimai, padaryti i§ apeliatyvy (priesaginé toponimizacija), antrajai (2.) — helonimai, padaryti iS onimy (toponimy) (priesaginé transtoponimizacija). Jos skirstomos smulkiau — pirmoji: is fiziografiniy terminy, i§ augaly pavadinimy, i§ gyviiny pavadinimy, iS objekty kuopq reiskianciy viety pavadinimy ir t. t.; antroji: if kity helonimy, if upiy ir ezery vardy, is oikonimy, is kitokiy toponimy. Skirstant deminutyvinius helonimus pagal pamatinio zodzio leksinj statusa kai kada sunku nustatyti, kuriai grupei — apeliatyvy ar onimy (konkreciau — toponimy) — pastarasis priskirtinas. Tas faktas, jog Salia helonimo su deminutyvine priesaga neuZfiksuotas tos pacios Saknies vietos vardas be priesagos dar nepatvirtina, kad tokio pelketos vietos vardo gyvojoje kalboje néra ar nebuvo anks¢iau. Taciau nesant konkre¢ios galimybés tai jrodyti transtoponimizacinei grupei priskirtini tik tie helonimai, kuriy pamatiniu ZodzZiu esantis vietovardis yra realiai paliudytas, t. y. uzraSytas i§ gyvosios kalbos. Pazymétina ir tai, jog kai kuriais atvejais pamatinis helonimas gali buti ne savarankiSkas toponiminis vienetas, 0 gretimine vedinio lytis, taciau tai nustatyti taip pat labai sunku. Be to, Si galimybé neturi svarbesnés jtakos darybos pamato leksinei charakteristikai, nes abiem atvejais derivantas yra vietovardis, konkreciau — helonimas. 2.3. Priesaginiy helonimy darybos reikSmés tyrima komplikuoja tai, kad nemazZ6s Siy vediniy dalies pamatinis Zodis ne visai aiSkus ar visiSkai neaiskus, o priesagos iskirtinos gretinant helonimg su kitais bendraSakniais helonimais, upiy ir eZery vardais, kitokiais toponimais bei tokiais vediniais, kuriuose taip pat galima i8skirti analogiSka formanta (priesaga): AL-iile b. S8 - plg. Aliai plk. Svné; At-aisai plk. Slv — plg. At-uonés b. Tr8, At-esys ez. Smn; dél priesagos plg. Ilg-disis rst. Krn, Juod-aisés plk. Btr, Rim-aisai k. Rm, lat. Ratinaisis ez., Klavaisa up., Araisis ez. ir pan. Tokiais atvejais, be abejo, yra neaiski ir helonimy (tarp ju ir turinciy deminutyvy darybai biidingas priesagas) darybos reik’mé, todeél kalbant apie deminutyvinius helonimus turimi omenyje tik ai8kios darybos pelkéty vietu vardai, t. y. tokie, kuriy pamatinis Zodis visiskai aiSkus. Helonimy, padarytu su deminutyvy darybai bidingomis priesagomis, darybos reik&mé nevienoda, o kai kuriais atvejais kiek kitokia nei atitinkamy apeliatyvu. 53 2.3.1. Tikraisiais deminutyviniais helonimais galima laikyti tik tokius, kuriy pamatinis Zodis — bendrinis daiktavardis, pvz., Sak-élés < Saka; Azuolyn-élé < qzuolynas; Uodeg-iké < uodega ,,zemés, pievos, dirvos, misko siauréjanti dalis“ (LKZ XVII 460, 464); Ezer-itikas < &eras ir pan. Sie helonimai analizuojami pirmojoje (1.) grupéje. 2.3.2. I8 budvardziu padaryti helonimai veikiau priskirtini ne deminutyvu, o vardaZodinés ypatybés turétoju pavadinimy (nomina attributiva) darybos kategorijai, pvz., helonimo Zal-élis santykis su pamatiniu budvardziu Zalias mazdaug toks pat, kaip ir daiktavardzio kart-élé ,,kartené (kryzmaziedziu augaly gentis)* (LKG I 360) su pamatiniu biidvardziu karttis; helonimo Apskrit-tité santykis su darybos pamatu dpskritas, -4 mazdaug toks pat, kaip ir daiktavardzio rausvite ,pusynuose ant gryno smelio auganti samana“ (LKG I 352) su darybos pamatu ratisvas, -a ir pan. Dél Sios prieZasties apie tokio tipo priesaginius helonimus deminutyviniu helonimy analizés metu kalbéti, rodos, nereiketu. 2.3.3. I8 veiksmazodziy su deminutyvy darybai bidingomis priesagomis isvesti helonimai laikytini ne deminutyvais, 0 veiksmazodinés ypatybes turetoju pavadinimy (nomina agentis) darybos kategorijai priklausanCiais derivatais. Helonimy Murm-élés, [Xpiv-élé, Sitib-tikas, Pump-titis, Kriok-uzis ir kt. santykis su atitinkamais pamatiniais veiksmazodziais murméti (mirma) ,,marméti, gurgéti, burgeti“ (LKZ VIII 426), ixpiiti (ifpivo) ,,visiems supiti, iSgesti; pavirsti puvenomis“ (LKZ X 1125), sizibuioti ,,j Salis linguoti, svyruoti; svyruoti, linkseti pavirSiui, litléti* (LKZ XII 585-586), pwnpti ,,pléstis, pustis“ (LKZ X 909, IX 312), kriokti_ ,,sunkiai alsuoti, karkuoti, puSkuoti; smarkiai 0Zti, SniokSti* (LKZ VI 605-606) yra adekvatus apeliatyvy citipelis ,,ciupa, Ciupna* (LKG I 334), sugritvélis (LKG 1 319), Slamitkas ,,graizaziedziy Seimos augalas, Slamutis“ (LKG I 328), blizgitis ,,blizgalas, zibutis“ (LKG I 324) santykiui su pamatiniais veiksmazodziais ciipti (Citipo), sugriiiti (sugrittvo), Slaméti (Slama), blizgéti (blizga). 2.3.4. I8 kitu toponimy su deminutyvams biidingomis priesagomis padaryti helonimai taip pat pasizymi darybos reiksmés specifika. Tokie vediniai pamatinio Zodzio atzvilgiu reiskia ne tik deminutyvuma (dél to jie dar vadinami toponiminés mazybés vediniais*), bet ir posesyyvuma. Kilmés, priklausymo santykiai tarp derivanto ir derivato Gia pakankamai akivaizdiis ne tik dél to, jog juos lemia paciy ivardijamujy objekty santykis (Vanagas 1970: 75), bet ir del darybos formanto ypatybiu. Pavyzdziui, helonimy Meldutisk-dité, Bagm-élis, Zydbal-yté, Kuden-idkas, Svendr-itikas, kurie padaryti i§ atitinkamy bendraSakniy nepriesaginiy vietovardziy Meldutiske, Bagmas (Bagma), Zydbalé, Kudénis, Svéndra, priesagos -ait-, -el-, -yt-, -(i)ok-, -(i)ukgali biti ir apeliatyviniy deminutyvuma bei posesyvuma rei8kian¢iy vediniy darybos formantas — plg. karal-ditis, ant-élis, kat-ytis, stim-idkas, generol-itikas (LKG I 411) ir pan. + Vanagas 1970: 75. 54 Tiesa, upiy ir eZery vardy semantikos tyrimuose i jvairiu klasiy vietovardziu padaryty vediniy darybos reikSmé traktuojama nevienodai: i§ kity upiy ir ezery vardy i8vesti hidronimai laikomi deminutyvais (kartu su posesyvumo iSraiska), 0 isvesti i8 visu likusiujy toponimy — posesyvais. Tokia diferenciacija yra paremta nevienodais pamatiniu Zodziu ir vediniu jvardijamy objekty kiekybiniais santykiais (Vanagas 1981: 46-48; 94-97). Taciau toks kriterijus kai kuriais atvejais galbit kiek formalus, nes deminutyviniai toponimy (derivanto ir derivato), kaip kalbos vienetu, santykiai gali biti ir neadekvatiis jais ivardijamy objekty kiekybiniams santykiams: pvz., pieva Sidabriné gali buti mazesné uz ezera Sidabrinditis, bet vedinys Sidabrinditis pamatinio zodzio Sidabriné atzvilgiu gali buti deminutyvas. Juolab tai pasakytina kalbant apie helonimy santykius su kitais toponimais, esanCiais jy pamatiniais ZodZiais, nes Siuo atveju jvardijamy objektu kiekybiniu santykiy (pvz., raisto ir pievos, balos ir pievos, pelkés ir eZero ir pan.) isvis nejmanoma apibrézti. Del Siy prieZasciy visi iS kity vietovardziy (tiek helonimu, tiek ir kitokiy toponimy) padaryti helonimai darybos reikSmés poziiriu laikytini deminutyvais bei posesyvais, t. y. vediniais, pamatinio Zodzio atzvilgiu reiskianGiais deminutyvuma bei posesyvuma. Tokie, t. y. 8 kity toponimy padaryti, helonimai sudaro antraja (2.) analizuojamuju pelkéty viety vardu grupe. PabréZtina tai, jog nustatant Sios grupés pelkety viety vardy darybos pamata paisytina pamatiniu zodziu ir vediniu jvardijamy objekty lokalizacijos duomeny, nes tik tada, kai abu objektai yra greta ar netoli vienas kito, vedinj galima laikyti transtoponimizacijos produktu’. 2.3.5. Dar kitaip suvoktina antropohelonimy darybos reikSme. IS asmenvardziu padaryti vediniai rodo priklausomybe pamatinio Zodzio atzvilgiu, todel tegali biti priskiriami posesyvy kategorijai, pvz., helonimo Abrom-dlis plk. Sint : Abrémas avd. (LPZ I 60) darybos reik’mé bity ,,Abromui priklausantis“; helonimo Jamul-idnka b. Krkn : Tamuilis avd. (LPZ II 1017) — ,,Tamuliui priklausantis“; helonimo Biil-aité b. Jn8, kuris greitiausiai atsirades i *Bisl-aité : Bislis avd. (LPZ I 266) —,,Bisliui priklausantis“ ir pan. Taigi ir Si helonimy grupé néra deminutyviniy helonimy analizés objektas. 3. Priesaginiy deminutyviniy helonimy analizé 3.1. Vediniai su lietuviskomis (balti8komis) priesagomis. Priesaga -ai¢- -aicé (-aicés). 1. Ritd-aicés rst. Sem < riida® ,,gamtiné mineraliné medziaga, i$ kurios gaminami metalai; prasta, pelkéta zemé su durpiy priemaiSa, rudyne“. > Si nuostata netaikytina tik metaforiniams helonimams. ® Nustatant priesaginiy deminutyviniy helonimy pamatiniais ZodZiais esan¢ius apeliatyvus, naudotasi jvairiais lietuviu kalbos Zodynais, kurie, siekiant isvengti daZno jy paminéjimo po kiekvieno pamatinio ZodZio, nurodyti po straipsnio pateiktame literatiiros sarase. Dél tos pacios prieZasties nurodomos ne visu, o tik maZiau lietuviy kalboje paplitusiy apeliatyvy reik&més. 55 Priesaga -aicreta ne tik helonimy, bet ir kity vietovardziy bei apeliatyvy daryboje (dél pastaruju zr. LKG I 286). Ji laikytina sufikso -ait- (-aité) variantu. Priesaga -ait- -aité (-aités). Pagal pamatiniy zodziy leksinj statusa aiskios darybos vediniai skirstytini j dvi grupes: apeliatyvinius ir oniminius (toponiminius). 1. a) i8 fiziografiniy terminy: Alksn-dité b. Plv < dlksna (alksnd) ,,bala, klonis, slénis; alksniy priaugusi vieta, alksnynas“, dar plg. alksnis (alksnys) ,,berziniy Seimos medis“; Apydém-dité b. Ml < apydémé ,,sodziaus bendras Zemés sklypas tarp dviejy sodyby; panamé, isvara‘; Bal-dité b. Kair, Snt, SI; b., rst. Str; Balaita — apslavinta i8 *Bal-aité rst. Grvs; Bal-aité b. Grl, Mrk, Svné; pik. Bzl ir t. t. (iS viso 14); Bal-aité’ b. Al, Lzd, Lg; pk. SI; rst. KzR ir t. t. (i8 viso 15); Bal- -dités b. Sl; plk. Vs; rst. Sem ir t. t. (iS viso 9); Bal-aités b. Ml; plk. Kair, Vrnv; Bal-aités Klampus alksnynas Jnk; plk. Grz, Mrc, SI; plk. Mrs < bala; Duobur-aité b. Kp€é < duoburys ,,duburys“; Durpinyé-aité b. Alvt < durpinyCia ,,vieta, kur kasamos ar iSkastos durpés; duobé durpyne“; Gir-dité b. Vs; b., rst. Kpé; plk. Rs, Sit ir t. t. (i8 viso 10); Gir-aité b. Vs; plk. Sly; rst. Mrk; Gir-aité 2b. Kpé; plk. Dg, Mrk; rst. Arn; Gir-dités b. Kué < giria; I§dag-aité b. Smk < isdaga (idaga) ,,i8degusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas“; Isdeg-aité b. Exz < isdegas ,,i8degusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas“; Kalianij-dités b. Vs < *kalianija — plg. kalionija ,,viensédis; atskiras Zemés sklypas“; Kriaus-dité plk. Vrd < kriaiisis (kriausys) ,,status, skardingas krantas, staigiai pakili vieta“; Kupurn-dité b. Kué < kupima ,,pievos nelygumas, kemsas, kupstas; suzeles kurmiarausis“; Lank-dité plk. Smln < lanka ,,didelé lygi pieva, ee prie upés, potvynio metu uZliejama vandens; klonis, slénys, pakalné“; Lauk-aité b. Sin < laiikas ,,lygi, be medziu vieta; dirbama Zemé, paseliu plotas“, bet gali biti ir deadjektyvas — plg. ladikas, -a ,,su balta kakta ar baltu snukiu“; Paker-dité rst. Mlt <pakeré ,,vieta po vandens paplautomis medzio Saknimis; vandens paplautas, nusvires upés, ezero ar duobés krantas, pakriausé“; Piev-aité plk. Kr; Piev-aités rst. Dg; Piev-aités b. Vs < pieva; Pievel-dité b. Zmt < pievélé < pieva; Plyn-dité b. Kor; Plyn-aité b., plk. Sk; Plyn-aité b. Kbr < plyné ,»plyna vieta, lyguma; pelké, raistas“; Sal-aités b. Alv, Dk&t; Sal-aités b. Rd < sala »18 visy pusiu vandens apsuptas sausumos plotas; pakilesnis, sausas Zemés plotelis litine, raiste, vienos ri8ies Zoliy ar kitokiy augaly plotelis, kupstas‘; Slyn-dité plk. Alj < Slynas ,,pilk8vai melsvas arba balkSvas glitus molis su organiniy medziagu priemaiSomis; tokio molio dirva; dumblas, purvynas“; b) iS augaly pavadinimu: Egl-dité b. Krkn; Egl-aité b. Krkn < égle (eglé); Obel-aité lk. Dg < obelis; c) i$ gyviinu pavadinimu: Kuis-aité plk., tr. Rt < kuisis (kuisys) ,,uodas, maSalas“; Tg gyvosios kalbos uZragytos, bet nesukiréiuotos helonimy lytys Gia ir toliau straipsnyje nekirciuojamos. 56 d) is jvairiy socialinés aplinkos daikty ar reiSkiniy pavadinimu: Pil-aité b. Lzd < pilis; e) i jvairiu daikty pavadinimy pagal tam tikra panaSuma (metaforiniai vediniai): Niekot-dité b. Sltn < niekoté ,,geldelé griidams, kruopoms niekoti, siausti; gelda“ — dél semantikos plg. Geld-élé b. Ttr. Toponiminiai vediniai pagal pamatinio zodzio priklausomybe tam tikroms aut klaséms skirstytini j keleta grupiu. 2. a) i§ kity helonimy: Alksnyn-aité b. Vs < Alksnyne b.; ASutin-aité b. Mrk < Aiutiné b.; Bal-aité b. Ckn < Bala b.; Bal-aité b. $1 < Bala plk.; Diélin-aité b. Mrk < Diéliné b.; Girnalov-aités b. KzR < Girnalové b.; Gojin-dité b. Lzd < Gojine b.; Yvin-dité b. Slvn < Yvine (Yviné) b.; Jendrin-dité b., rst. Vs < Jendriné b.; Jendrin- -aité b. Vs < Jendriné b.; KemSin-dité b. Mrc < KemSiné b.; Kiaulin-aité b. Vs < Kiauliné b.; Krakin-dité b. Vs < Krakiné b.; Kiidabal-aité (|| Kiidabalaitis) b. SInL < Kudabalé bs ; Kilyn-aité b. ce < Kulynas b.; Kupstin-aité b. Vs < Kupstiné b.; b. Lzd < Luotiné by Nevudrintiish b. Kué < Nendring b.; Otkabal-aité b. Sk. < Ozkabalé plk.; Oinugar-dité b. Rtnk < Oznugaré b.; Polabal-éité b. Lp < Polabale b.; Priidviet-dités plk. Rs < Pridvietes plk.; Ridin-aité b. Kué < Riidiné b.; Sirok- -aité plk. Lp. < Siroké plk.; Tunisk-aités b. Vrn < Tuiniskés b. Pora helonimu padaryti ne i8 kitus netoli esancius objektus ivardijanciy pelkety viety vardu, o tiesiog i8 gretiminiy ly¢iu: Medusk-dité b. Alv grei¢iausiai yra perdirbinys del metatezés i§ *Medukst-aité < Mediksté, Meduksta; Meldutisk-dité b. Mrk < Melditiske. Kalbamasis darybos modelis désningai pratesia ir reprezentuoja lietuviy upiy ir ezery vardu darybos sistemoje pastebéta vienariisiy toponimy saveikos rezultata — vedinius su deminutyvy ir posesyvy darybai biidinga priesaga -ait-, reiskianéius pamatinio toponimo atzvilgiu deminutyvuma bei priklausyma (del pastaryju plg. Vanagas 1970: 75). Toki darybos modelj reprezentuoja ir kiti panaSUs vediniai: b) i8 oikonimu: Keryv-dité plk. Grk < Keryvai k.; c) i8 kitokiy toponimu: Bal-aités b. Vrn < Balos pv.; Bendrabal-aitée b. Lp < Bendrabolé pv., kuri greigiausiai apslavinta i *Bendrabalé; Degus-dité b. Lp < Dégusé pv.; Kemsin-aité b. Lad < Kemsiné pv.; Kiauliabal-aité b. Vin < Kiauliabalis mS. dalis, pv.; Moragin-dité b. Vrn < Moraginés pv.; Plyn-aités plk. KzR < Plyneé ar.; Sal-aités b. Mre < Sdlos |., pv.; Sal-aités rst. Dg < Salos pv.; Varnisk-dite b. Kué < Varniskes pv. -aitis (-aiciai). 1. a) i8 fiziografiniy terminu: Bal-diciai plk. Str; rst. Dv; Bal- -aiciai plk. Ck; Bal-ditis b. Svné; Bal-aitis b. Pls; Bal-aitis b. Ons < bala; Eglyn- -diciai b. Lp; Eglyn-ditis b. Lp < eglynas; Ezer-aiciai 2b. Ut; plk. Zl; rst. Gr, Vyd, Vin; Ezer-aidiai plk., rst. Z1; to paties darybos tipo yra ir apslavintas helonimas Eeroiciai rst. Z| — i *Ezeraiciai; Ezer-ditis b. Grz; plk. Blnk, Gr; plk., b. Grk; rst. Lel, Mrc, PZIM; Ezer-aitis b. Rod; EZeroitis rst. Btr — apslavintas i8 *EZzer-aitis < 57 ézeras; Gir-Giciai rst. Btr < giria; Karklyn-diciai plk. Bzl; Karklyn-ditis b. Kpé < karklynas; Kelm-diciai plk. Mcé < kélmas; Kvajyn-aitis b. Vs < kvajynas ,,pusynas‘; Liglyndicai b. Lp < *Liglyn-diciai, matyt, yra tam tikras perdirbinys i§ pirminés lyties Eglyn-diciai (zr.); Lév-aiciai plk. Rs < lovys ,,loma, latakas, kanalas, griovys*; Mulyn-ditis b. Lp < *mulynas < miilas ,,dumblas“; Riid-didiai rst. Gr < rida »gamtiné mineraliné medziaga, i§ kurios gaminami metalai; prasta, pelkéta Zeme su durpiy priemai8a, riidynée“; Ritdyn-aitis b. Erz < riidynas ,,pelké mn rudu vandeniu, durpynas; turintis rudziy, ridinas vanduo; riidos turinti Zemé*; Samanyn-aitis b. Svn < samanynas; Sil-didiai b. Knv; Sil-ai¢iai lk. Dg < Silas; b) iS augaly pavadinimu: AZuol-ditis b. Dg, Vrn < qzuolas; c) iS gyviny pavadinimu: Dél-ditis b. Sltn < délé ,,krauju mintanti géluju vandeny kirmeéle, siurbéle“; Gaigal-ditis rst. Pkn < gaigalas ,,antinas“; Varn-aitis b. Vlz < varna; Vilk-aiéiai rst. Blnk < vilkas. Likusius darinius patikimai galima laikyti ivairiy toponimy vediniais: 2. a) i$ kity helonimu: Bendraraist-aitis b. Vrn < Befdraraistis rst.; Kidabal- -aitis (|| Kiidabalaité) < Kiidabalé b.; Skundabal-aitis b. SinL < Skiindabalis b.; Svokilin-aitis b. Ons < Svokélinis b.; b) i8 upévardZiu: Akl-ditis rst. Dbg < Aklis upl.; c) if kitokiy toponimu: Gulbin-ditis plk. Grz < Gulbinas mi8.; Versisk-ditis rst. Dg < VerSiskis pv. Kiekybine helonimy — priesagos -aitvediniy — charakteristika pagal ju pamatinio zodzio leksinj statusa bei nuo jo priklausan¢iqa darybos reikSme butu tokia: vediniai i§ apeliatyvy (toponimizacija), t. y. tikrieji deminutyvai, yra gausesni— 75%, vediniai i toponimy (transtoponimizacija), t. y. deminutyvuma bei posesyvuma reiSkiantys vediniai, sudaro 25%. Atskirai paminetinas pelkévardis Mutrung-ditis plk. Grk, nes jo santykis su oikonimu Matnungis k. gali buti kitoks: galbut pirmine helonimo lytis buvo *Mutrungis, o véliau, tuo paciu vardu pavadinus kaima, Siu onimu santykiai transformavosi, ir helonimas, jau kaip posesyvas, igavo priesaga -aitis. Toks reiSkinys gana daznas upiu ir ezery vardyne (zr. Vanagas 1970: 77, 126 ir kt.). ISrySkeja keli gana aiskiai apibrézti vediniy su -aitarealai. Didziausia ju koncentracija i8skirtina pietiniame ir pietvakariniame Lietuvos pakraStyje — apie Lazdijus, Alytu, Varéna, Sakius, Vilkaviski. Kitos kiek didesnio paplitimo vietos yra rytine Lietuvos dalis, taip pat teritorija apie Raseinius, Taurage. Pazymetina, jog didele dalimi sutampa helonimy ir upiy bei ezery vardu (del pastaruju zr. Vanagas 1970: 79) su Sia priesaga arealai. Tiesa, upiy bei ezeru vardy Siauriné riba (Priekulé — JiZintai) helonimy prapleciama toliau j Siaure iki Siauliy, Gruzdziu. Priesaga -al- -alé (-alés). 1. a) i8 fiziografiniy terminu: Bryl-alé plk. Ms < brylas ,,grumstas“; Daub-alés plk. PSk < dauba ,,slenys, klonis, griova“; Ganykl-alé plk. Zlb < ganykla; Grauz-alés plk. Obl < grdauzas (gratizas) ,,zvyro sudeétine dalis; Zvyras, 58 zvirgzdas; Zemé prie grauZo; grauzyné; potvynio sunesta smélio kruva, salele; zvirgzduotas, smélétas upés ar ezero pakrastys; kriauSis“; Lank-alé plk. Msd < lanka ,,didelé lygi pieva, dazniausiai prie upés, potvynio metu uZliejama vandens; slénys, pakalné“; Mark-alé b., plk. Vg; Mark-alés b. Dr; Mork-ales b. NmZ — perdirbinys i8 *Mark-dlés < marka ,,vieta linams merkti, linmarka“; Pelk-alé plk. Kitn; Pelk-alé plk. NmZ,; Pelk-dlés plk. Kltn, Varn < pélké; Pimsiild plik. Rt; Piev-alés b. K1 < pieva; Pritd-aleé (|| Priidélé) plk. Uzy; Prid-alés plk. Mc¢ < prudas (priidas) ,,tvenkinys“; Riid-alé b. Kim < rida; Sil-alé plk. Vvr < Silas; Tyr-alé plk. Tl <ras ,,klampi pelké, apaugusi retais maZais medZiais*; Turpyn-alé plk. Pkst, SIl < turpynas ,,vieta, kur yra turpiy, durpynas*; b) iS augaly pavadinimu: Gurgéd-alé plk. Lk < gurgzdis ,,skétiniy Seimos augalas; mi8kinis skudutis; vaistiné Sventagar%ve; vaistinis liubystras; paprastoji garsva; nuodingoji nuokana; démetoji mauda“; Karkl-alé b. Dr < karklas; Kytr- -dlé plk. Tv <kytré ,,zinginys (pelkinis zinginys)“; Vingrykst-alé b. Krz < vingrykstis ,vingiarykste*; c) is gyvuny pavadinimu: Gerv-ales plk. Als < gérvé (gervé); d) i§ jvairiy socialinés aplinkos daikty ar reiSkiniy pavadinimu: Pil-ale plk. Krt < pilis; e) i§ kitokiy apeliatyvy: Sak-alés plk. Pln < Saka ,,medzio, krimo ar Siaip kokio augalo stiebo atauga, iSauga“. Tiesa, Sis helonimas gali biti ir kitokios darybos — galiinés vedinys i§ apeliatyvo sakalys ,,nestoras, nedidelis pagalys, malkagalis“. Kita dalis -aité vediniu padaryti i§ ivairiy toponimu: 2. a) if kity helonimu: Lakstin-alé plk. Plng < Lakstiné plk.; b) i8 oikonimu: Lendrym-alé plk. Dglk < Lendrymai k. dalis; c) i8 kitokiy toponimu: Lank-dlé plk. Pk8t < Lanka pv.; Liekn-alés plk. Plt < Liekna m8., pv.; Mark-alés plk. Pdv < Markos pv.; Sil-dlés plk. Zlb < Silai m8.; Tyr-ales pik. Stlg < Tyrai drp., gn. Helonimas Pekl-alé plk. Pa& grei¢iausiai i8vestas iS ta pati objekta ivardijanCios pirmines lyties Pekla. -alis (-aliai). 1. a) i8 fiziografiniy terminy: Dumbur-aliai plk. Kltn < dumburys ,,duburys“; Ezer-alis plk. Zlb; rst. Pln < éeras; Gyvatyn-dlis rst. Varn < gyvatynas ,,vieta, kur daug gyvaciu; raistas“; Mark-aliai plk. Varn; Mark-alis b. Varn < marka ,,vieta linams merkti, linmarka“; Paliin-aliai (|| Palitinéliai) plk. sr < palitiné »vieta prie litino; litino, pelkes krastas; Slapia dregna, pelketa piena, ziema neutSalanti vieta palei versme; Saltinis, versme“; Pjaun-dlis 2plk. Sil < pjaunys ,,krimokéniy priaugusi pjaunama pelké, loma, kur pavasarj ir rudenj laikosi vanduo“; Prid-dliai plk. Jcé; Pritd-aliai b. Lk; Priid-alis b. Tt; plk. PSIn < pridas (priidas) ,,tvenkinys“; Pusyn-dlis plk. Plt; rst. Varn < pusynas; Rub-alis plk. Zr < uba riba, linija“; Skynim-aliai rst. Trg < skynimas (skynimas) ,,i8skinta, iskirsta miSko vieta“; Smuklyn-dlis plk. NmZ < smuklynas ,,smukli, klampi 59 plk. Jng; rst. Sug ir kt. (viso apie 75); Priid-elis b. Alz, Igl, Kp, Ssk; plk. An ir kt. (iS viso 16) < priidas (priidas) ,,tvenkinys*; Gia minétinas ir helonimas Brid-élis rst. UZp, kuris greiciausiai dél tolimosios asimiliacijos atsirades i8 *Priid-élis; Purv-éliai rst. PvS, Sr; Purv-élis b. JnSM, MIt, V&n; plk. Mrk; rst. Mrk, Sug < purvas; Rag-éliai plk. Vnc; Rag-elis b. Lzd < ragas ,,smailus zemés plotas, isikiges j jira, ezera ar mi’ka, pusiasalis“; Raist-éliai b. Rk, Rmn, ZI; plk. Sem; rst. Alns ir kt. (i8 viso apie 36); Raist-eliai b. Km; plk. Lp; Raist-eliai (|| Siauruciai) b. Ktk; Raist-élis b. Antz, Pnm; plk. Dl, Rgy; rst. Sug ir kt. (i viso apie 180); Raist-elis b. Al, Ant; 2rst. Sug; Raist-elis (|| Salelés) rst. Rm$ < raistas; Rav-éliai b. Lzd, Rev; plk. Sin, Slv; Rav-élis b. Jrgz, Lbn, Pn, Rtn; plk. Sn; Rav-elis b. Lp < ravas »gtiovys"; Reist-éliai plk. Ss; Reist-elis rst. Astr < reistas ,,raistas“; Sil-élis b. Vb — plg. lat. sils ,,Silas“ (ME III 839); Skard-élis b. Sdk, Vs < skafdis (skardys, skardis) ,Status Slaitas, krantas, stati atkalné“; Smél-elis b. Ds < smélis (smélys); Sod-élis b. Gdr, Str < sédas; Stauk-élis b. Knv — plg. lenk. staw, stawek ,,kudra, mazas ezerelis“ (SJP VI 407), brus. cmay ,,vieta upéje, kur buvo uZtvanka ar maliinas“ (JaSkin 1971: 178); Stok-elis b. Knv — plg. brus. cmoxi ,,santaka“ (JaSkin 1971: 181), lenk. stok ,,8laitas, skardis“ (Nitsche 1964: 39), dar plg. Stok-a-raistis rst. Dbg; Sil-éliai b. Rk; rst. Zmt; Sil-eliai rst. Mnd, Sr; Sil-élis b. Rk, Tj; lk. Vb; plk. Km; rst. Rm ir kt. (i8 viso apie 47); Sil-elis b. Ar, Jn&, Kt; plk. Pn; rst. Glv ir kt. (i8 viso 9) < Silas ,smélynuose augantis aukstu, tiesiy spygliuociy miskas; krimais apauges laukas, ganykla; virzis, Silojas“; Slait-elis b. Rk < Slaitas ,,kalno Sonas, atkalne; krantas, skardis; nuolaidi vietove, apaugusi medZiais, krumais*; Sniiir-éliai b. Jz, Rm, Ském; Ik. Lé; plik. Pg; Sniiir-eliai b. Nj < Snitiras ,,ilgas siauras Zemés réZis“; Task-éliai plk. Pp < taskas ,,pelke, purvynas*; Tyr-eliai plk. Brs, Lkv, plk. Skdv; tr. Trs; Tyr-eliai plk. Lkv; Tyr-eliai plk. Jn&, Kitn; Tyr-elis b. Lnky, Rd&k; rst. Lnkv, Plt; tr. Sk ir kt. (iS viso 13); Tyr-elis 2b. Grz; plk. Kr8, Plt, Skn < tyras ,,klampi pelke, apaugusi retais mazais medzZiais*; Trak-éliai b. V&n; plk. Dgé; rst. Kvr, Moc, Pbs ir kt. (i8 viso 15); Trak-eliai b. Vsn; Trak-élis b. Km, Mrk, Vén; plk. Krsn; rst. Rm§ ir kt. (i§ viso 12); Trak-elis b. Lp; rst. Dbk < trakas ,aukSta, sausa pieva, apaugusi retais kriimais bei medZiais, miko aikStele; i8kirsta ar iSdegusi miSko vieta, skynimas“; Zard-éliai b. Dj, Lnkv, Mzs, Rim; rst. Jn&M, Sug < Za/dis ,,aptverta vieta gyvuliams*; b) iS augaly pavadinimu: Berz-éliai rst. Lel; Berz-élis rst. Brb; Berz-elis b. Vs < bérzas; Egl-élis b. Ob < églis (églis), églius (églius) ,,kadagys“; Gluosn-éliai b. Mrk < gliiosnis; Grits-elis b. OnS < griisia ,,kriauSés medis ir vaisius*; Karkl-éliai b. Trgn < karklas; Klev-elis b. APnm < klévas; Kil-éliai rst. Vrn; Kil-élis b. Kp¢ — jeigu abi lytys néra iSkreiptos i8 *Kul-éliai, Kul-élis (< kulys ,,ilanka, iskySulys; uzsisukimas, vingis; kampas; kraStas, gabalas“), tuomet gali biti i8 *kalé, *kiilys ar pan. — plg. kiilynas ,,Slapia, kupstuota pieva, ppr. priaugusi asitikliy ir viksvu; Svylys; tokia pelkéty viety Zolé“; Liep-éliai rst. Ktk < liepa; Roz-éliai rst. Srj < rozé ,dekoratyvinis erskétiniy Seimos lanksviniy poSeimio augalas; vandens lelija“; evavee 66 puvantis, nykstantis medis; medzio galas, SiekStas*; Séep-élis rst. Rtnk — plg. lenk. szczep ,,skiepas, atzala medziui skiepyti* (SJP VI 581); Train-éliai b. Ppl, Ps, Slé < trainé (trainé) ,,viksviniy Seimos Zole, auganti drégnose vietose; prasta, smulki Zolé ar Sienas; prasta pieva, ganykla“; Uos-élis rst. Jn8M < uosis; Virz-élis, Virzéliai b. Atk < virzis, virzis ,,erikiniy Seimos visZalis labai medingas krimoksnis Sakotu stiebu, smulkiais lapeliais ir rausvais Ziedeliais“; c) if gyviiny pavadinimu: Kurm-éliai plk. Atk < kdemis; Lyn-élis plk. Vs < lynas ,,karpiniy Seimos Zuvis*; Mesk-éliai rst. SS < meska; O2-éliai b., rst. Lp < o2js; Ozk-éliai b. Vrn < ozka; Stark-elis b. Rk < starkas (strkas) ,gandras, guzas“; d) i8 ivairiy socialinés aplinkos daikty ar reiSkiniy pavadinimy: Bud- -éliai b. Pn < biida ,,palapiné, pastogé, namelis (sargo, piemens ar kt.)“; Dvar- -élis b. Rm < dvaras; Kap-éliai b. Brz, Pen, Sl; Kap-eliai b. Lg, Zmt; rst. Mit < kapai; Kryz-élis b. Dtn; plk. Mrk; rst. Dgl < kryzius; Kuol-élis b. Tj < kuolas ,,ikalamas ar jbedamas kur nors pagalys, baslys, mietas“; Liept-éliai b. Sv < liéptas; Stulp-élis rst. Blnk < stulpas ,,stacias i Zeme ikastas rastas“; Svirn-éliai b. Db¢, Sial; rst. Dg; Svirn-élis rst. Alv < svifnas ,,trobesys, kur pilami gridai; didesné klétis“; Suln-éliai b. PnmR, 2b. Rk; rst. Vdn; Suln-eliai b. Ck, Grnk; Suln-élis b. Kp, Lel, Svrk, Té; rst. Pvé ir kt. (i8 viso 11) < Sulnis, Sulnys ,,Sulinys“; Tilt-éliai b. Rtnk, V&t; rst. Alns, Pun; Tilt-élis rst. Stk; Tilt-elis b. Ut; rst. KzR, ZI < tiltas; Turg-eliai b. Slk < turgus; e) is kitokiy apeliatyvu: Blad-elis b. Srj < blidas ,,kliedéjimas, Klajojimas, kvailiojimas“; Kroksl-élis b. Lp < krokslys ,,.kriokimas*, dar plg. krokslys ,,zmogus, kuris kriokia, krioguoja, uzkimes*; Jiezd-elis b. Lzd < jiézdas ,,uztvaras skersai upés sulaikyti Zuvims; perkalas“; Kupé-éliai rst. Vrn < kupcius ,,pirklys“; Murg- -éliai b. Vs; Murg-eliai b. Nrg, Vs; Murg-elis rst. Mrs < murgas ,zemes matas*; Stuk-éliai b. Int; Stuk-eliai plk. Gdz < stikas ,,gabalas, gumulas, luitas; storas medzio gabalas, rastgalys, trinka‘; Sap-élis b. P81 < Sdpas ,,Siaudgalys, SiukSliukas, krislas“; Sul-éliai b. Dt, Pls < Stilas ,,nukirstas ar nugenétas storas medis, rastas; pastato, vartu, tvoros, tilto ir pan. staCias rastas, stulpas, ramstis“; Vaid- -elis b. Rd < vaidas ,,vaiduoklis, Smékla, vaidalas“. 2. a) iS kity helonimu: Bagm-élis rst. Aln < Bagmas, Bagma rst.; Baronkaraist-élis rst. Aln < Baronkaraistis rst.; Bogn-éliai rst. Kué < Bognas rst.; Brad-éliai b. Pls < Bradai b.; Dumbl-élis b. Glv < Dumblys b., plk.; Gégiaraist-elis rst. Lel < Gégiaraistis rst.; Goj-éliai b. Ttr < Gdjus b.; Goj-éliai rst. Pun < Gojus rst.; Goj- -élis rst. Kué < Gojus rst.; Goj-élis rst. Pun < Gdjus rst.; Goj-elis b. Lad < Gojus rst.; Grauzup-élis b. Smn < Grauzupis b.; Gritsiaraist-elis rst. Zmt < Griisiaraistis rst.; Kaln-éliai b. Kré < Kdlnas b.; Ramieeliai (|| Kamsélés) b. Dog < KamSai rst.; Kuik-eliai rst. Z| < *Kuikiai ar pan. > Kitikie — tiesa, prie pastarosios, apslavintos, lyties nenurodyta, kokj objekta ji ivardija, ta¢iau remiantis priesaginiu helonimu galima spéti, jog tai taip pat turety buti raistas; Laiv-élis b. Dbg < Laivas rst.; Liekn-éliai b. Smn < Lieknas b.; Liekn-éliai b. Kair< Lieknas b.; Liekn-élis b. Rz < Lieknas b.; Liekn-élis b. Sb < Lieknas b.; Liekn-élis b. Zml < Lieknas b.; 67 Liekn-élis lk. Pmp < Lieknas |k.; Liekn-élis plk. Vb < Lieknas krm.; Liekn-elis pik. Jné < Lieknas b.; Liekn-elis b., plk. Grz < Lieknas |k.; Liekn-elis b. Rm < Lieknas b.; Liiig-elis b. Krk < Litigas b.; Liiin-élis b. Uzp < Litinas b.; Liiin-élis plk. Aln < Litinas plk.; Liiin-élis rst. Aln < Liiinas plk.; Liiin-elis b. Lel < Litinas b.; Liitn- -elis b. Mlt < Liiinas b.; Liiin-elis plk. Sug < Litinas plk.; Liiin-elis rst. Skm < Litinas rst.; Liig-eliai b. Lp < Liigas b.; Liig-élis b. Ck < Liigai b.; Liig-élis b. Kué < Lugas b.; Liig-élis b. Mrk < Liigas b.; Liig-élis b. Rim < Ligas b.; Liig-élis rst. Lel < Liigas plk.; Marg-éliai b. Pls < *Margiai, *Margai ar pan. (< Margi) b.; Piktaraist-élis rst. Uzp < Piktaraistis rst.; Pjaun-élis b. Grk < Pjaunys plk.; Plov- -élis plk. Gdl < Plévas plk.; Priid-éliai b. Sv < Pritdai b.; Priid-éliai rst. Zsl < Pridai rst.; Priid-élis b. Aln < Pridas b.; Priid-élis b. Dbk < Priidas b.; Pritd-élis b. Ldk < Pridas b.; Priid-élis b. Str < Priidas b.; Priid-élis b. Sv < Priidai b.; Priid- -élis b. S§ < Priidas rst.; Priid-élis b. Uzp < Pridas b.; Priid-elis b. Lel < Priidas b.; Priid-elis rst. Z] < Priidas b.; Raist-élis b. Dmnt < Raistas rst.; Raist-élis b. Glv < Raistas b.; Raist-élis b. Km < Raistas b., rst.; Raist-élis b. Kpé < Raistas b.; Raist- -élis b. Kpé < Raistas b., rst.; Raist-élis b. Smn < Raistas rst.; Raist-élis b. Té < Raistas b.; Raist-élis b. Tj < Raistas b.; Raist-élis b. Vad < Raistas b.; Raist-élis b. Vs < Raistas b.; Raist-élis plk. Krn < Raistas rst.; Raist-élis plk. Smn < Raistas plk.; Raist-élis plk. Sug < Raistas plk.; Raist-élis plk. Vvs < Raistas plk.; Raist-élis rst. An < Raistas rst.; Raist-élis rst. Bid < Raistas rst.; Raist-élis rst. Dgé < Raistas rst.; Raist-élis rst. Dgl < Raistas rst.; Raist-élis rst. Vins < Raistas b.; RubéZup-elis b. Sd < Rubéupis b.; Sciiir-élis plk. Tvr < Séiiirys plk.; Sen-éliai b. Srj < Sénés b.; Smalkst-élis rst. Klvr < Smalkstas rst.; Séiir-élis rst. Sdk < Scitirys rst.; Sil-élis b. Srv < Silas b.; Sil-élis b., plk. Sgl < Silé b.; Trak-éliai b. Lel < Trakas rst.; Vilkaraist-élis rst. S8 < Vilkaraistis (Vilkaraistis) rst.; Zart-éliai b. Rm < Zaftiai rst.; b) iS upiu bei ezeru vardu: KerS-éliai rst. Dok < Kérsis up.; Litin-elis b. Km < Litinas e2.; Sraut-elis plk. Btg < Sraiitas up.; Varl-élis rst. Milt < Varlys e2.; c) i8 kity toponimu: Ciur-élis rst. Ktk < Ciurys dr., pv.; Darz-éliai rst. Dg < Darzai |.; Goj-éliai b. Srj < Gojus m8., pv.; Goj-élis b. Ps. < Gojis ar.; Goj-élis rst. Rtnk < Gdjus pv.; Goj-elis b. Lzd < Gojus m8.; Kamp-eliai rst. Dg < Kampas pv.; Kliep-élis b. Pmp < Kliépas, Kliepis pv.; Klon-élis b. Mrk < Kloné |.; Kul-éliai b. Ds < Kulys pv.; Lauz-élis b. KzR < Lauzas mé.; Liekn-élis b. Kp < Lieknas pv.; Liekn- -élis b. Kp < Lieknas b.; Liekn-élis b. Pbr < Lieknas pv.; Liekn-élis b. PamR < Lieknas krm.; Liekn-élis b. Slé < Lieknas m8.; Liekn-élis 1k. Kp < Lieknas pv.; Liekn-élis plk. Pmp < Lieknas m§.; Liekn-élis plk. Pmp < Liéknas gn., pv.; Liekn- -élis rst. Pnv < Liéknas gn.; Liiin-élis b. Int < Liiinai pv.; Liin-elis b. Aln < Litinas litin.; Litg-élis b. Sdk < Liigas pss.; Marg-éliai b. Krk < Margai dr., |.; Oziaraist-elis b. Sug < Oiaraistis pv.; Pjaun-élis plk. Sln < Pjaunys krm.; Priid-élis b. Ck < Priidas pv.; Priid-élis b. Dk&t < Priidas pv.; Priid-élis b. Km < Priidas pv.; Priid- -élis b. Nrg < Priidas tv.; Priid-élis b. Pbs < Priidas dr., pv.; Pritd-élis b. Sdl < Priidas tv.; Priid-élis rst. BInk < Pridas pv.; Priid-elis b. Antz < Pridas pv.; Priid- -elis b. Blnk < Priidas pv.; Priid-elis b. Z) < Pridas d., pv.; Raist-eliai b. Nrg < 68 Raistai pv.; Raist-élis b. Gb < Raistas pv.; Raist-élis b. Md8 < Raistas gn., krm.; Raist-élis b. Rk < Raistas pv.; Raist-élis b. Sik < Raistas pv.; Raist-élis b. Tj < Raistas pv.; Raist-élis b. ZkI < Raistas pv.; Raist-élis plk. Glv < Raistas ar., gn.; Raist-élis rst. Ktv < Raistas pv.; Raist-élis rst. Pbs < Raistas pv., 8lt.; Raist-élis rst. Sug < Raistas pv.; Raist-élis rst. Sur < Raistas krm.; Skard-élis rst. Vdn < Skardzius erv.; Sil-élis plk. Kmn < Silas mi.; Sil-élis pk. Krk < Silas mi.; Sil-élis pk. Pam < Silas mi.; Sil-élis rst. Prv < Silai mé.; Sniiir-eliai b. Srv < Sniiiros ar.; Trak-éliai b. Rm < Trakai m8.; Trak-elis plk. Srj < Trakas més. Be abejo, reikia turéti omenyje tai, jog gali biiti ir daugiau i$ toponimy padaryty -elé (-elés) bei -elis (-eliai) vediniy, nes potencialiai Salia pastaryjy gyvojoje kalboje gali egzistuoti neuzfiksuoty bendraSakniy nepriesaginiy toponimuy, taéiau neturint konkreciy duomeny apie tai, belieka apsiriboti tik Cia pateikty derivaty kiekiu. Darybos pamato leksinio statuso bei darybos reik’més pozitriu -elvediniai pasiskirste taip: vediniai i8 apeliatyvy (toponimizacija), t. y. tikrieji deminutyvai, — 86,3%, vediniai i toponimy (transtoponimizacija), t. y. deminutyvai bei posesyvai, — 13,7%. Deminutyviniai helonimai su priesaga -elgausiai paplite beveik visoje Lietuvoje. Todél galima i&skirti tik tas teritorijas, kur jy yra labai nedaug: tai Zemaicéiy plotas, isskyrus Siauring dali bei rytini pakra8tj. Pabreztina, jog upiu ir ezery vardai su priesaga -e/- mazZiausiai paplite taip pat Zemaiéiuose (plg. Vanagas 1970: 396). Savita grupe sudaro -elvediniai i$ daugiau nei du skiemenis turinciy pamatiniy apeliatyvy ar toponimy. Tai morfologiné kai kuriy lietuviy tarmiy ypatybe, todél tokie dariniai yra specifiné helonimy sufiksacijos sistemos dalis. -elé (-elés). 1. Sulin-élé b. Trk < Sulinys; Vytin-élé b. Pun < vytiné ,,vytis, rykste*. 2. a) i8 kitu helonimu: Asiwkl-élé b. Aln < Asiiikle b.; Asiukl-élé b. Uzp < Asitiklé b.; Juodigsk-élés b. Md8 < Juiodiskés b.; Samanyé-élé b. Dkst < Samanycia by b) is kitokiu toponimu: Ezeryn-élé plk. Lksn < Ezerynas pv. -elis (-eliai). 1. Aruod-éliai b. Aps < artiodas ,,klétyje ar kur kitur nestory rastu ar lenty padarytas uZtvaras griidams pilti ar darzovems laikyti; miega“; Dirvon- -éliai rst. Sld < dirvonas ,,apleista, nedirbama, suzelusi dirva‘; I§dag-éliai b. Brz, Pnm < isdaga (iSdaga), isdagas ,,isdegusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas“; Kemsyn-élis rst. Zi< kemsynas ,,lapia kemsuota vieta“; Paberz-éliai plk. Rdnk < pabérzé (paberzé) ,,vieta po berzu", Pravar-élis b. Slk < pravaras ,,kiaurymé pelkése, gilus duburys, praraja“; Saltin-élis rst. Pun < Saltinis (Saltinys); Sulin-élis plk. Rs < Sulinys; Uzray-élis b. Lz < *uzravis < ravas ,,griovys“; Vertim-éliai plk. Trg < vertimas ,,suarta dirva, arimas“. 2. a) i$ kitu helonimy: Pempyn-élis plk. Lz < Pempyne plk.; 69 b) iS kitokiy toponimu: Darym-élis b. Ad < Darymas pv.; Patyr-elis b. End < Patyris ar., pv.; Polym-éliai b. Aps < Pélymas pv.; Tyrel-élis b. Grz < Tyrelis gn., pv. Darybos pamato leksinio statuso bei darybos reikSmés poziiiriu daugiaskiemeniai helonimai — -elvediniai — pasiskirste taip: vediniai i§ apeliatyvy (toponimizacija), t. y. tikrieji deminutyvai, — 55%, vediniai i$ toponimy (transtoponimizacija), t. y. deminutyvai bei posesyvai, — 45%. Helonimai, su priesaga -elpadaryti i$ daugiau nei du skiemenis turin¢iu zodziu, kaip ir panaSios darybos apeliatyvai, paplite rytiniame Lietuvos pakraétyje (0 taip pat uz jos riby Baltarusijoje) bei Zemaitijoje. Kelia nemaza abejoniy didesnés ar mazesnés jy koncentracijos vietos Piety, Siaurés ryty Lietuvoje ir teritorijoje apie Zelva, Alanta, Rudininkus. Galbit tai kity kalby itakos pasekme: slavy pietuose bei latviy Siaurés rytuose. Priesaga -élKalbamosios priesagos vediniai darybos reikSme bei pamatiniu Zodziu leksiniu statusu visai nesiskiria nuo -e/- derivatu. -élé (-élés). 1. a) i8 fiziografiniy terminu: Degim-élé b. Ps < degimas (dégimas) ,,isdegusi vieta (pieva, pelké, miskas), degesé“; Ezer-élé b. Sd; plk. Sté; Ezer-élé b. Rd; Ezer-élés b. Aps < éZeras; Ganykl-élé b. Sint < ganykla; Idag-élé b. Ktk; ISdag-élés b. Jn& < iidaga (ikdaga) ,,i8degusi ar saulés i8deginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas“; Isdeg-élé b. Antz < iSdegas ,,isdegusi ar saulés i8deginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas“; Kanav-élés b. Pn < kanava ,,griovys, tvenkinys“; Kirtim-élés rst. Btr < kirtimas ,,iskirstas misko plotas, skynimas“; Klampyn-élé, Klampyn-élés b. Jsv < klampyné ,,klampi vieta, klampynas“; Lydim-élé rst. Zmt < lydimas (lydimas) ,,iskirstas ar isdegintas plotas miSke, kirtimas, skynimas“; Naujien-élé rst. Prn; Naujien-élés b. Ad, Mrk, Svné < naujiena (naujiena) ,Naujai iSarta Zemé; pléSinys“; Paberz-élé b. Gaid < pabérzé (paberzé) ,,vieta po berzu“; Paezer-élé rst. PZIM < paezeré ,,vieta palei ezera“; Pagramd-élés b. Antz < *pagramda < pagranda ,,akmenimis gristas, Sakomis klotas kelias per pelke, kamSa“; Pagrand-élés rst. Sdk < pagrandda; Pakaln-élé b. Sv < pakainé (pakdiné, pakalné) ,,zema vieta kalno papédéje, slénys; kalno Slaitas“; Plentauk-élé b. Ign, Jz < *plentauka — plg. lenk. plantéwka ,,pelkéta pieva“ (Nitsche 1964: 83); Plentovk- -élé b. Ds — plg. lenk. plantowka; Sédiiuk-élé b. Z1 < *sédziuka, kuris yra perdirbinys i8 sédziauka ,,kidra“; Siaurum-élé b. Rdd < siauruma ,,siauroji vieta“; SiuZelk-élé b. Krk < *siuzelka — plg. sdzelka ,,kiidra“; Siuzilk-élé b. Dv < *siuzilka — plg. sdzelka ,,kiidra“; Sodzelk-élé b. Aln < sddZelka ,,ktidra“; Sodziauk-élé b. Btr < sédziauka ,,kiidra“; Sozelk-élé b. Rtnk < sézelka ,,kiidra“; Sudzelk-élé rst. Vin < *sudzelka — plg. sddzelka ,,kudra‘; Sédziauk-élé b. Gdr; Sédziauk-élé b. Mlt < *sédziauka — plg. Séziauka ,,kiidra“; Séziauk-élé b. Ckn < séziauka ,,kidra“; SioZelk-élé b. Klvr; Siogelk-élés b. Vs < Sidzelka ,,kiidra“; Uodeg-élé b. Kpé, KzR, P&I; rst. Arn; Uodeg-éles rst. Si < uodega ,,zemés, pievos, dirvos, misko siauréjanti dalis“; Vadaksn-élé rst. Clin, Sug < *vadaksnis — plg. vadaksnis ,,upés jlanka, kuri 70 tik per potvynius susisiekia su upe; vandens uZliejama vieta, uZlaja“; Verden-élé, Verden-élés b. P8 < verdéné ,,Saltinis“; Zapask-élé b. Ds — plg. brus. sanawxa ,,suarta zemé“ (Jaskin 1971: 74); b) is augaly pavadinimu: Asiakl-élé rst. Lel < asiitklis (asiiiklis); Kanap-élés b. Knn <kandpé; Lapusél-élés rst. Z) < lapusélé < lapusé pepuse®; Obel-élé b. Dgé, Rk < obelis; Vytin-élé b. Nmn, Rtnk; Vytin-élé b. Lp < vytine ,,vytis, rykste“; c) i8 gyviny pavadinimu: Vover-élé b. Lnkv < vovereé; d) if objekty kuopa reiSkianciy viety pavadinimy: Berzyn-élé rst. Ln < beriyné; Bruknyn-élé b. Ad < bruknyné; Dumblyn-élé rst. Kvr < dumblyne; Durpyn-élé b. Snt < durpyne; Gyvatyn-élé b. Vk < gyvatyne ,,vieta, kur daug gyvaciu; raistas“; Kelmyn-élé b. Ink; plk. Sl, Smn < kelmyné; Kemsyn-élé b. Ob; plk. Gdr; rst. Dgé, Ds; Kemsyn-élé (|| Kemsinka) rst. Grs; Kemsyn-élé b. Kp, Ob, SIk < kemsyné; Mendryn-élé b. Dgé; Mendryn-élé b. Ob < mendryné ,,.nendryne“; Pikyn-élé b. Ne < *piikyné — plg. piikai .,svylys“, ptikas ,,lapu, stiebu, vaisiy pavirSiaus plaukelis“, pike ,,tokia pelkiy Zolé, Svylys“; Skarbyn-élé plk. Srj < *skarbyne — plg. skarbas ,,turtas; pinigai, lobis“; Smilgyn-élé b. Lin < smilgyné ,,vieta, kur auga daug smilgu“; Spalgenyt-éle b. Sd; Spalgnyt-élé plk. Pnt < *Spalgenyt-élé < *spalgenyté < spalgena ,,spanguolée“; Zilvityn-élé, Zilvityn-élés b. Lzd < Zilvityné; e) i8 ivairiy socialinés aplinkos daikty ar reigkiniy pavadinimu: Baznyt- -élé plk. Antz < bainy¢ia (baznycia); Kapin-élé b. Rd&k; Kapin- -élés b. Rtnk < kapines; Karéem-élé b. Lk§ < karcema ,,smukle“; Pagar-élé rst. Mit < pagaré ,,garine“; Slabad-élé b. Alksnp — plg. brus. cza6ada ,,gatvé su dviejomis eilémis pastatytais namais; priemiestis* (JaSkin 1971: 176), lenk. stoboda ,,nedidele kaimo gyvenviete“ (SJ P VI 209); f) i8 jvairiy daiktu pavadinimy pagal tam tikra panaSuma (metaforiniai vediniai): Gaban-élé rst. Zb < gabana (gabana) ,,Sieno, Siaudy ar kito panaSaus daikto glébelis, kuok8tas“; Niekot-élé b. Aln, Luok, S&; Niekot-élé b. MIt < niekété ,,geldelé griidams, kruopoms niekoti, siausti; gelda“ — del semantikos plg. Geld-élé b. Ttr; Skarvad-élé rst. Brb < skarvada ,,keptuvé“; Skavrad-élé rst. Br - plg. lenk. skowroda ,,keptuvé“ (SJP VI 168); Torielk-élé b. Sem < torielka, torielka ,,léksté“; g) i8 kitokiy apeliatyvu: Giltin-élés rst. Rm < giltiné, giltiné ,,mirties simbolis; mirtis“. 2. a) if kity helonimu: AkluS-éle rst. Zmt < Aklusé rst.; Akmenyé-élé b., pik. Vs < Akmenycia b.; Aptek-élés b. Vad < Aptekos b.; Asiiikl-élé rst. Vzns < Asiiklé b., rst.; Aukstoj-élé rst. Jz < Aukstdja rst.; Blindyn-élé b. Sd < Blindyné b.; Degesyn-élé b. Vin < Degesyné b.; Degutin-élé rst. PZIM < Degutiné b.; Deélynélé b. Blink < Délyné b.; Dilgin-élé rst. UZp < Dilginé b., rst.; Dubak-éle b. Svnt < Dubaka b.; Diidbal-élé b. PnmR < Diidbalé b.; Esiiikl-élé b. Jz < Esiiikla b.; Ezerioksnélé b. Smn < Ezeridkinés (Ezer6ksné) b.; Girnabal-élé b. Sd < Girnabaleé b.; Gyvatyn-élé rst. Lel < Gyvatyne rst.; Goviet-élé Ik. Kair < Govieté lk.; Jendryn-ele b. Mrk < Jendryné b.; Jokumbal-élé b. Jn& < Jokumbale b.; Karéem-élé b. Ssk < Kar71 cema b.; Kelmyn-élé b. Vb < Kelmyné b.; Kemsyn-élé b. Antz < Kemsyné b.; Kemsyn-élé b. Rk < Kemsyné b.; Kemsyn-élé b. Sug < Kemsyné b.; Kemsyn-élé b. Uzp < Kemsyné b.; Krekin-élé b. Rtnk < Krekiné b.; Krinyé-élé b. Dv < Krinycid b.; Kubilnyé-élé b. Mre < Kubilnyéia b.; Kulyn-élé b. Por < Kulyné b.; Lamat-élé b. Grz < Litidéniskés plk.; Makisk-élé rst. INSM — i§ gretiminés lyties Makiska, kuri greiCiausiai apslavinta is *Makiské; Mauruy-élé b. Sd < Mduruva (Mauruva) b., plk.; Megkin-élé b. Sd < Meskiné b.; Milisk-élé b. Pkni < Miliké b.; Molan-élé b. Rm < Molana b.; Opstein-élé b. Pn — greiciausiai hipernormalizmas i8 *Opstain-élé < Opstainé b.; Paduob-élé b. Ps < Paduobé b.; Pakalnin-élés b. Antz < Pakdlninés b.; Pakap-élé b. Bink < Pakapé b.; Pempin-élé b. Slk < Pémpiné b.; Pempyn-élé b. Pmp < Pempyné b.; Priidbal-élé b. Sd < Pritdbalé b.; Puitixk-élé b. Siiil < Puitiska b.; Piikin-élé (Piikyn-élé?) b. Ut < Piikiné (Piikyné?) b.; Raisbal-élé b. Sd < Raisbalé b.; Ritdakas-élé rst. Kpé < Riidakasa b.; Sabal-élé rst. PZIM < Sabala b.; Samanyn- -élé b. Pnm < Samanyné b.; Spangyn-élé, Spangyn-élés plk. Sk < Spangyné b.; Sudakisk-élé Slapia vt. APnm < Sudakiske rst.; Sepet-élé plk. Kp < Sepeta b.; Silin- -élé rst. < Silinés rst.; Tarpin-élé b. Jz. < Térpiné b.; Vaidbal-élé b. Lnkv < Vaidbalé b.; Vaidbal-élé b. Sv < Vaidbaleé b.; Vaidul-élé rst. Skm < Vaidiileé b.; Zagviet-élé plk. Sin < Zagvieté plk.; Zydisk-élé rst. Sld < Zydiske rst.; b) iS upiy bei eZery vardu: Dakin-élé b. Uzp < Diikine up.; Kilév-élé b. Lel < Kiléva up.; Pijtos-élé rst. Dsm < Pijtiosas ez.; Virciuv-élés b. PS < Viréiuvis, Virciuvé up.; c) is oikonimu: Margavon-élés b. Sd < Margavoniai k.; d) i§ kitu toponimu: Asiakl-élé rst. Dog < Asiiiklé pv.; Azuolyn-élé b., pik. Poc < AZuolyné |.; Bendroy-élés rst. Jn8M < Bendr6ves pv.; Bubin-élé b. Tj < Bubiné pv.; Darym-élé b. Rim < Darymas pv.; Eglin-élé b. Brz < Egliné pv.; Guobyn-élé plk. Krns < Guobyné pv.; Kairabal-élé plk. Aukst < Kairabaleé pv.; Kelmyn-élé b. Lg < Kelmyné |g.; Kelmyn-élé b. Slé < Kelmyné sin.; Kemsyn-élé rst. Sv < Kemsyné pv.; Krikisk-élé b. PnmR < Krikikkis dr., pv.; Lapyn-élé rst. Prv < Lapyné vt. miske; Pagrand-élé plk. Vins < Pagranda pv.; Papiliakaln-élé b. Ds < Papiliakainé pv.; Patilt-élé b. Rim < Patiltés dr., pv.; Plentauk-élé b. Slk < Plentduka pv.; Pliukazar- -élé b. Sitil < Plitikazaré \n.; Samanyn-élé b. Sb < Samanyné krm.; Smélyn-élé b. PnmR < Smélyné dr.; Sakaunyé-élé rst. Ktk < Sakaunyéia dr., pv.; Uodeg-élé b. Mrk < Uodega gn., m8.; Vilkaduob-élé b. Pmp < Vilkaduobé krm. Keletos helonimu morfeminé struktira (dar vienos priesagos buvimas) leidzia manyti juos esant -é/é vediniais i$ neuZzfiksuotu, bet gyvojoje kalboje galinGiy ar galéjusiy egzistuoti vietovardziuy: Ilgav-élé b. Kvr — galbit is wv. *J/g-ava — plg. Gal-ava rst. Varn; Ged-ava plk. Pdv; Kumpisk-élé b. Bégalbit i8 wv. *Kump- -iské — plg. Kiimpis, Kumpys, Kumpius avd. (LPZ 1 1119); Kuzisk-élé b. Trk - galbit i8 w. *Kuz-iske — plg. Kuz-iskés pv. Bnk : Kuzas, Kuzys avd. (LPZ I 1144); 72 Mulain-élé b. Pn — jeigu néra tarmybeé i§ *Molain-éle, tuomet galbit i$ wv. *Mul- -ainé ar pan. — plg. Mul-éles m&., pv., 12. Ne. -élis (-éliai). 1. a) iS fiziografiniu terminu: Akmen-éliai b. Vs <akmu6; Ataug- -éliai b. Ktk < atdugas (Gtaugas) ,,jaunas miskelis; atzalos*; Avot-élis Ik. Sdl — plg. lat. avots ,,Saltinis“ (LLKZ 101); AZusien-élis rst. Aln < aZtisienis »galulauke*; Darym-éliai rst. Slk; Darym-éliai rst. An; Darym-élis b. Gb, Md, Rim; rst. Int, Moc ir kt. (i8 viso 8); Darym-élis rst. Sld < darymas »kemsyné, klampi bala, raistas“; Degés-éliai b. Kp < degésas, degésis, degésys ,,degimo liekana, apdeges medis, nuodégulis“, degésé ,,apdegusi vieta, gaisro vieta“; Deges-élis b. Kp <degésé »pelkés ar mi&ko iSdegusi vieta“, degesys ,,i8degusi vieta (durpyne)*; Degilm-élis b. Rz — galbit i8 *degilmas ,,degimas*; Degim-élis b. Jz, Ps, Rd, Srv, Vdn; plk. Kyr ir kt. (i8 viso 15); Degim-élis plk. Lp; rst. MIt, SS < degimas (dégimas) ,,i&degusi vieta (pieva, pelké, mi8kas), degese“; Ezer-éliai b. Jnsk, Slé, Slk; rst. Al, Pun, Svn; Ezer-éliai plk. Lp; Ezer-élis b. Sk8; 1k. Dj; plk. Jz; rst. Gdr, Zmt ir kt. (i8 viso apie 100); Ezer-élis (|| Ezertikas) b. Srj; Ezer-élis b. Pmp, Sl¢, Ut, Zb; rst. Krn ir kt. (i8 viso apie 21) < éZeras; Cia turbit priklausyty ir Azar-élis b. Krkn, kuris laikytinas perdirbiniu (apslavinant?) i8 *EZer-élis; ISdag-élis b. Lp, Ppl, Rgv, Sdk, Syn; b., rst. Prv; I§dag-élis b. Pnd; plk. Btr < isdaga (iSdaga), isdagas ,,isdegusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, mike, durpyne; degimas*; Iideg-élis b. Smn < iSdegas ,,isdegusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas*; Kanal-élis b. Dbn < kandlas; Kirtim-élis b. Tsk < kirtimas ,,iskirstas misko plotas, skynimas*; Latak-élis b. Kpé < latakas ,,srautas, Ciurksle; klanas, valka, liugas; klampi bala; raistas“; Lydim-élis b. Dgé, Sug, Vs; Ik. Stor; plk. S§ < Iidimas (lydimas) ,,iskirstas ar isdegintas plotas miske, kirtimas, skynimas™; Lydym-élis b. Kué < hidymas ,,iskirstas ar iSdegintas plotas miske, kirtimas, skynimas*; Liiilyn- -élis b. Syn < litilynas ,,liunas*; Mézim-élis b. Ab — greiciausiai i§ *Mezym-élis < mézymas ,,uzméZta dirva"; Paezer-élis b. Ob < paezeré, paezerys (paezeris) ,vieta palei ezera“; Pagir-élis plk. Smn < pagirys ,,girios pakraStys; laukas prie girios”; Pagoj-élis rst. Kvr < pagojis ,,vieta prie gojaus“; Pakaln-éliai b. Vb < pakdlnis (pakainis, pakalnys) ,,zema vieta kalno papédeje, slenys; kalno Slaitas*; Pakap- -éliai b. BInk, Km < pakapé ,,vieta Salia kapiniy“; Paliiin-éliai ( || Palitinaliai) plk. Nv < paliiiné ,,vieta prie litino; litno, pelkés kraStas; Slapia, drégna, pelketa pieva“; Perkal-élis b. Rm < pérkalas ,,zaby uztvara upeje su spragomis, i kurias istatomos varzos Zuvims gaudyti*; Perkul-élis b. Rm, Trs < *perkulas — plg. perkuliné ,,dumbluota pelke“; Polym-élis plk. Lkm; Polym-élis 3rst. Ktk, rst. Lkm < polymas ,,zema drégna, pelketa vieta, raistas™; Pragar-élis b. Rk < pragaras ,,praraja, bedugné, pragarmé“; Pravor-élis b. Rok — greiCiausial is *Pravar-élis < pravaras ,,kiaurymé pelkése, gilus duburys, praraja“; kita vertus, plg. pravoras ,,Spirito gamykla ar alaus darykla, bravoras*; Riidym-élis b. Km; rst. Msn <riidymas (rudymas) ,,pelké su rudu vandeniu, durpynas; turintis ridziy, rudinas vanduo; riidos turinti Zemé“; Ridyn-élis b. Srd < riidynas ,,pelké su rudu vandeniu, durpynas; turintis ridziu, ridinas vanduo; riidos turinti zemé“; Samanykst-élis b. Antz; rst. 73 Dgl, Gdr, Lel; Samanykst-élis b. Ut; rst. Ds, Vzns < samanykstis, samanyks¢cius (samanykscius) ,,samanu priaugusi vieta“; Skynim-éliai b. VSn; rst. Brz; Skynim- -éliai b. Pnd; Skynim-élis b. Brz, Jon, Ob; Skynim-élis b. Lzd, St < skynimas (skynimas) ,,i8skinta, iSkirsta misko vieta‘; Saltin-élis b. Krn, Krt8, Mrk, Plv, Stk; Saltin-élis rst. Lkm, S8 < Saltinis (Saltinys) ,,i8 Zemés tekanti vandens versmé“; Saltyn-élis b. Sd; Saltyn-élis rst. Auk < Saltynas ,,Saltinis*; Telétnink-éliai (t. Telétnyk-éliai) rst. Aln; Telétnink-élis (t. Telétnyk-élis) b. Rm; rst. MIt < telétninkas (telétnykas) ,,versiuku aptvaras; verSiuky ganykla, pieva prie sodybos*; Uzbal- -éliai b. Rz; Uzbal-élis b. Vb < izbalis ,,vieta uz balos, pelkés, uzpelkis*; Uzsien- -élis rst. Rdd < wsienis ,,vieta uz sienos; galulaukio rézis“; Valak-éliai b. PS, Srv < valakas ,,zemés sklypas apie dvideSimt deSimtiniy; zemés rezis toliau nuo namu‘; Zardien-élis b. Rm < Zardiena ,aptverta vieta prie namu; kluoniena, aptvaras“; b) iS augaly pavadinimu: Apyn-élis b. Svn < apynys; Aguol-élis 2b. Vs; plk. Ut; rst. Mit < gzuolas; Erskét-élis b. Rm < erskétis (erskétys, érskétis); Kanap-élis b. Knn < kandpé; Lazdyn-éliai b. Km; Lazdyn-élis rst. InSM; Lazdyn-élis b. Sv < lazdynas; Paliep-élis rst. S8 < paliepé ,,lak8tabudziy Seimos valgomas grybas“, kita vertus, plg. paliepis ,,vieta po liepa*; Zilvit-élis b. Rev; rst. Ut < Zilvitis; c) i8 gyvinu pavadinimu: Katin-élis plk. Skm < katinas; Meskin-élis b. Lk¢ < meéskinas; Vabal-élis \k., plk. Grz < vabalas; Vanag-élis b. V < vanagas; d) if objektu kuopa reiS8kian¢iu vietu pavadinimuy: Alksnyn-élis b. KE, Ob, Svn; rst. Vikv, Zsl ir kt. (i8 viso apie 14) < alksnynas; Asyn-élis b. Gdr < *asynas < asys ,,asiuklis*; Berzyn-élis b. PamR, Skm; rst. Br’, Lin, Mrs ir kt. (i8 viso apie 17); Berzyn-élis b. Gdl, Svn; rst. Pn, Skrd < berzynas; Birzyn-élis rst. Skrm < birdynas ,,berzynas*; Bruknyn-élis b. Grz < bruknynas; Durpyn-élis plk. Pkni, Zlb < durpynas; Eglyn-éliai rst. Lel; Eglyn-élis b. Sv; plk. InSM, LIn; rst. Aln, Lel, Trgn, UzZp; Eglyn-élis b. PnmR; rst. Brb < eghinas; Karklyn-éliai b. Sltn; Karklyn-élis rst. Krn; Karklyn-élis b. Sng, Srj < karklynas ,,vieta, kur karklai auga; daug karklu“; Kemsyn-élis rst. Lel < kemsynas ,,Slapia kemsuota vieta*; Kupstyn- -élis plk. Skt < kupstynas ,,vieta, kur daug kupstu; kemsynas“; Liepyn-élis rst. Akm < liepynas ,,liepomis apaugusi vieta; liepy miskas“; Nendryn-élis b. Rdm, Sn <nendrynas ,,nendrémis apauges plotas“; Purvyn-éliai b., rst. JnsM; Purvyn-élis b. Lzd, Trgn < purvynas ,,vieta, kur daug purvo; istizusi zemé, dumblynas*; PuSyn-éliai plk. Ig; Pugyn-élis b. Ob; plk. Kré; rst. Jsv, Lel, Zsl\ ir kt. (i8 viso 11); Pusyn-élis b. Bsg, Ob, Sml, UzZp < pusynas ,,pusy miskas*; ; Samanyn-éliai b. Lzd; Samanyn-élis b. Lzd; plk. Lp, Mrs; rst. Alv, Slvn; Samanyn-élis b. Lzd, Zl < samanynas ,,samanu priaugusi vieta“; Viksvyn-élis b. Trgn < viksvynas ,,viksvu priaugusi vieta, viksvu pieva‘; e) i8 jvairiy socialinés aplinkos daiktu ar reiSkiniy pavadinimu: Abaz- -élis b. Km < dbazas ,,pulkas, biirys, gauja; vezimas kareiviams ir jy mantai vezti; stovykla, kariuomené“; Aboz-élis b. PSl < abozas ,,vezimas kareiviams ar ju mantai veZti; vezimu vilkstiné*; Bravor-élis b. Smn < bravoras ,,spirito varykla ar alaus 74 darykla“; Maliin-élis rst. Pkln < maliinas; Sulin-éliai b. Mrk; plk. Jrb; Sulin-élis b. Alksn, Plk; Sulin-élis b. Aln, V; rst. Sem < Sulinys; f) iS ivairiyu daikty pavadinimy pagal tam tikra panaSuma (metaforiniai vediniai): Aruod-élis b. Rgv < artiodas ,,klétyje ar kur kitur nestory rasty ar lentu padarytas uZtvaras griidams pilti ar darzovéms laikyti; miega“; Dunoj-élis b. Srj — greiciausiai i$ apeliatyvo dundjus ,,didelis vanduo“ — plg. Dundjus up. Europoje; Katil-élis rst. Kur; Katil-élis b. Aln, Rm < katilas ,,didelis metalinis indas virti*, kita vertus, plg. kazilélis ,,katiliniy Seimos augalu gentis; védryniniu Seimos augalas; paprastasis sinavadas; vijokliniy Seimos augalas; patvorinis vijoklis“; Nemun-élis b. Kpé - greiciausiai per apeliatyva némunas i8 Némunas up. (dél panaSios darybos upiy ir ezery vardy Zr. Vanagas 1966: 173-182); Vainik- -élis plk. Ktk < vainikas ,,géliy ar kitokiy Zoliy pyné; medZio Saky ir lapy visuma, laja‘“; Véder-élis b. Vs < *véderas — plg. védaras ,,pilvas, viduriai*; g) if kitokiy apeliatyvu: Balad-éliai rst. LIn — plg. balada ,,baladojimasis, baladoné“; Baltim-élis rst. Vin — grei¢iausiai dé] tarmés 7. trumpinimo i *Baltym-élis < bdltymas ,,baltas lapas, baltas taskas“; Ketvirt-éliai b. Rm < ketvirtis ,»Ketvirta dalis“. Atskirai grupei priskirtini dar keli helonimai: Isdeg-élé 2b. Rk, b. Ukm; plk. S§ — neZinant kiréio vietos, negalima nustatyti pamatinio Zodzio, nes juo gali biti tick iSdegas ,,iSdegusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas“ (Siuo atveju helonimas laikytinas deminutyvu), tiek iSdégti < dégti ,,kaisti nuo saulés, dZiiti; kaistant gesti, puti“ (Siuo atveju helonimas laikytinas nomina agentis tipo dariniu); [sgriuv-élé rst. Lkm — nezinant kircio vietos, negalima nustatyti pamatinio Zodzio, nes juo gali buti tiek *i§griuva — plg. isgriova ,,iSgriauta, igrauzta vieta* (Siuo atveju helonimas laikytinas deminutyvu), tiek isgrititi (i5grittvo) ,,i8virsti* (Siuo atveju helonimas laikytinas nomina agentis tipo dariniu). 2. a) i8 kitu helonimu: Akivar-élis b., rst. Glv < Akivaras b.; Asiiiklyn-élis b. Skm < Asiiiklynas rst., Asiiiklyné b.; Baltramisk-éliai plk. Rgv < Baltramiskis rst.; Beriyn-éliai rst. Lp < Berzynai rst.; Beriyn-élis b. Lzd < Berzynas b.; Darym-Eliai (Antrieji) b. Dgé < Darymai (Antrieji) b.; Darym-éliai plk. Aln < Darymai b.; Darym-élis b. Lel < Darymas b.; Deges-élis b. Lel < Degésis rst.; Degim-éliai b. Zml < Degimai b.; Degim-éliai rst. S8 < Degimai rst.; Degim-élis b. Lnkv < Degimas b.; Degim-élis b. Smn < Degimas b.; Degim-élis b. Té < Degimai b.; Degim-élis rst. Vs < Degimas plk., rst.; Dinabark-élis rst. Skdt < Dinabarkas rst.; Dumbrav-élis plk. Vb < Dumbravas plk.; Dunaj-élis b. Vb < Dundjus b.; Eglyn-élis rst. dalis Tren < Eglynas rst. dalis; Eglyn-élis rst. Ln < Eglynas rst.; : Eglyn- -élis rst. On§ < Eglynas rst.; Girtuoklyn-élis rst. Aln < Girtuoklynas tst.; : [sdag-éliai b. Vit < Isdagas b.; ISdag-élis b. Rgv < Isdagas b.; Jaujabal-élis b. Mrc < Jaujabalis b.; Juodapurv-élis rst. Lkm < Juodapurviai rst.; Kapés-élis b. Vad < Kapésis plk.; Kemsyn- -élis rst. Skm < Kemsynas rst.; Kerbal-élis b. Rd < Kerbalys b.; Kirtim-éliai rst. Dg < Kirtimai plk.; Klimot-élis rst. Aln < Klimotas rst.; Kupstyn-élis b. Lzd < Kupstyné b.; Kupstyn-élis b. Rdd < Kupstyné b.; Nendryn-élis plk. Brt < Nendryne plk.; 75 c) i8 oikonimu: Blaké-ittkai b., plk. Rd < Blak¢iai vs.; d) i kitokiy toponimu: Apsak-iitkas plk. P8In < Apsakis dr.; Alksnyn-ukas b. Graz < Alksnynas pv.; Kub-ukai plk. Bt < Kibai m8.; Liekn-itkas pik. Klk < Lieknas m.; Pasaul-iitkas rst. Zp < Pasaulis plynia; Peé-itkas b. Kpé < Pécius kln.; Raistel-itkas plk. Aln < Raistélis pv.; Vilkasal-inkas plk. Sin < Vilkasalis pv.; Zotvar-ukai b. Lbv < Zotvarai pv. -(i)uké (-(i)ukés). 1. a) i8 fiziografiniy terminu: Bal-iuké b. Grz, Jns, Lg, Rd; Bal-iakés b. In8; Bal-wké b. Lksn, Svn, Vrn; Bal-tkés b. Lzd, 2b. Sng < bala; Brast-uké b. Srj < brasta; Duob-tké b. Grz; rst. Sem; Duob-uké b. Dg < duobé; Giraié-iuké b. Vs < girdité (giraité) < giria; Klampyn-itke rst. Al < klampyné ,,klampi vieta, klampynas*; Kiidr-iké b. Alv < kiidra (kiidra); Maur-inke rst. Kp < maurai (matrai), mduras; Pabal-iitké b. Mrk < pabalé, pabalys ,vieta pagal bala"; Pelk-iitké plk. Krp; Pelk-iukeés (|| Pelkikés) Slapia vt. Vdk < pélke; Piev-uké b. Krok < pieva; Saltin-itké b. Lzd < Saltinis; b) if augaly pavadinimu: Asiakl-iaké b. Gaid < asiuklis (asittklis); c) i8 ivairiy daikty pavadinimy pagal tam tikra panasSuma (metaforiniai vediniai): Nykot-iké b. Vs—greitiausiai perdirbinys i8 *Niekot-wke <niekote »geldelé griidams, kruopoms niekoti, siausti; gelda“; Skarvad-uké b. Brb, Svn < skarvada ,,keptuve*; d) i8 kitokiy apeliatyvu: Dal-iukés 2b. Vs < dalis ,,tam tikras viso daikto kiekis“; Merkykl-itké b. Btr < *merkykla < merkti ,,déti, nardinti | vandenj ar koki kita skysti; Slapinti, drékinti*; Mirkykl-aké b. Krsn < *mirkykla < mirkti ,,buti panardintam j vandenj ar kokj kita skysti, tunoti vandenyje“; Vytin-uké b. Vs < vytine ,,vytis, rykste*. 2. a) i§ kity helonimu: Bendr-ake plk. S&t < Bendré plk.; Gervin-itké b. Slvn < Gérviné b.; Mirtykl-uké b. Al — dél disimiliacijos i8 *Mirkykl-uké < Mirkykla b.; Pal-inkés b. Lzd < Palios b. Lzd; Plovin-uké b. Ud < Ploviné b.; Sodzelk-inke b. Prnv < SddZelka b.; b) is upévardziy: Baravykin-uké b. KzR < Baravykiné upl.; c) ig kitokiy toponimu: Asutin-wké b. Sng < ASutiné pv.; Bal-tké b. Svn < Bala pv.; Délin-uké b. Lp < Déliné pv.; KamS-iuke plk. Ilgz < Kamios pv. Darybos pamato leksinio statuso bei darybos reikSmés pozitiriu -(i)ukvediniai pasiskirste Sitaip: vediniai iS apeliatyvy (toponimizacija), t. y. tikrieji deminutyvai, — 79,9%, vediniai i8 toponimu (transtoponimizacija), t. y. deminutyvai bei posesyvai, — 20,1%. Deminutyviniai helonimai su priesaga -(i)ukdaugiau ar maziau paplite visoje Lietuvoje, i8skyrus Zemaiciy vakarine bei Siauring dalj. Jdomu tai, kad beveik visos didesnés ju koncentracijos vietos — rytine bei Siaurrytine Zemaitija, Vidurio Lietuvos plotas apie Baisogala, Krekenava, rytiné AukStaitijos dalis — sutampa su upiu ir eZery vardy ryskesniais arealais (del pastaruju plg. Vanagas 1970: 418). 82 Priesaga -(i)ukl- -(i)uklis. 1. Ezer-ittklis b. Slé, Vk < EZeras. Priesaga -(i)ukst- -(iiuksté. 1. Bal-iitksté b. Vies < bala. -(i)iikstis. 1. Saman-iitkStis (|| Samanykstis) rst. Gdr < samana (samana, samanos). Priesaga -(i)ul- -(iJulé (-(ijulés). 1. Bruzg-tilés b. Mrk < bruzgai, briizgas ,,tankiis, menki krumai, krumokSniai*; Duob-alé b. R; rst. Trgn; Duob-ule rst. Zz < duobé; Isdeg-inlé b. Vik < iSdegas ,,iSdegusi ar saulés iSdeginta vieta pievoje, miske, durpyne; degimas‘“; Krak-ulés rst. Ant < kraké ,,karosas*; Vaid-ulé b. Sug; b., rst. Skm; rst. An, Cln; Vaid-ilés b. InSM < vaidas ,,vaiduoklis, $mékla, vaidalas“. -(ijulis (-(i)uliai). 1. Duob-alis b. Kz; rst. Lk < duobé; Tyr-uliai 2b. Sin; pik. Pdb; rst. Sdl; tr. Sl ir kt. (i8 viso 8); Tyr-ulis b. SI; plk. Rd < tyras ,,klampi pelké, apaugusi retais mazais medZiais“; Trak-ulis b. Krn < trakas ,,aukSta, sausa pieva, apaugusi retais krimais bei medZiais, misko aikStele; iSkirsta ar iSdegusi miSko vieta, skynimas“; Vaid-aliai plk., rst. JnSM; rst. Pun < vaidas ,,vaiduoklis, Smékla, vaidalas™. Kiek daugiau deminutyviniy helonimu su priesaga -(i)u/- uzfiksuota Rytu Lietuvoje. Priesaga -(i)ut- -(iJuté (-(i)utés). 1. a) i8 fiziografiniy terminu: Bal-utée b. Jon, Pn, Pz, V; rst. Dbg < bala; Daub-iité plk. Stn < dauba; Dirv-utés b. Prnv < dirva; Grab-ite b. Erz < grabé ,,griovys“; Kamp-ité b. Srv < kampas ,,vieta, kur susikerta dvi linijos, plokstumos, sienos ar daiktai; kerté; kraStas, Salis; pusé; plotas, sklypas; pakrastys; gabalas“; Kams-até plk. Vdk < kama ,,zabais, virbais iSkim$tas, iSklotas kelias; prikimSta, uzZtaisyta duobé; klampi vieta“; Lank-até b. Graz; plk. VSt; Lank- -uté plk. Pjv < lanka; Mark-uté b. Slv; Mark-utés plk. Skdv < marka ,,vieta linams merkti, linmarka“; Nuotak-uté b. Pns < niiotaka (nuotaka) ,,nutekéjimas, nuotakumas, nubégimas; nuotaki pieva, kuria prabéga Slaity vanduo“; Pelk-utée b. Grk, Sly; plk. Ck, Rdd, Rs ir kt. (i8 viso apie 25); Pelk-uté b. Grnk, Sin; 2plk. Btg, plk. Rd ir kt. (i5 viso 7); Pelk-wtés 2plk. Rs; Slapia vt. Smk < pélke; Plyn-ute plk. Br, Gz, Kt; rst. Pep, Sil ir kt. Gr viso 9); Plyn-ute b. am Piv, Ply, Zal < plyné ,,plyna kidra": Trak-ité pik. Kim - < trakas \auksta, sausa pieva, apaugusi retais krumais bei medZiais, miSko aikStelé; iSkirsta ar iSdegusi miSko vieta, skynimas*; b) iS augalu pavadinimu: Karkl-uté plk. Varn < karklas, c) iS gyviinu pavadinimu: Krak-atées b. Lksn < krakeé ,,karosas“; Kirk-ute b., pik. Sl < kirka ,,zuvédra, kirlé“; Megk-uté b. Ss; rst. Dg < meska; Ozk-utés rst. Trkm < ofka; Vilk-nté b., rst. ASmn < vilkas; d) i§ jvairiy daikty pavadinimy pagal tam tikrg panaSuma (metaforiniai vediniai): Geld-utés b. V1kj < gélda ,,i8 vieno medzio isskobtas pailgas in83 das, niekoté; gyvuliy Seriamas ar girdomas lovys; lomelé, duobe dirvoj"; Pyn-uté rst. Rok < pyné ,,kas nors susiraizge, susipyne™; e) i8 kitokiu apeliatyvu: Kap-uté b. Sl < kapai, kapas; Lakit-uté rst. Nmt; Lakit-uités rst. Knv < lakitas ,,augalo lapas“; Lauz-até b. Skem < Iduzas ,,kriiva virbu, Zabu, Saku, medgaliy“; Pul-iite (|| Piilka) rst. ZI < pulis ,,banga, vilnis*; Vaid-uté rst. Sug < vaidas ,,vaiduoklis, 8meékla, vaidalas*; Zab-uté rst. Dog < Zabas ,virbas, zagaras“. 2. a) i8 kituy helonimu: Lank-até b. Trg < Lanka b.; Plentauk-uté b. Vs < Plentaduka b.; Plyn-ite b. Sil < Plyné plk.; Plyn-uté plk. MSk < Plyné plk.; b) iS eZeru vardu: Ak-uté rst. Lin < Akis e2.; Ilg-uté b. Kpé < Ilgis e2.; c) i8 kitokiy toponimy: Mark-ate plk. Trg < Markos pv.; Pelk-uté plk. Sin < Pélké pv.; Plyn-iité b. Piv < Plynia drp.; Plyn-uté rst. Vv < Plyne pv. Helonimas Kesuv-até b. Sg gali biti padarytas i8 neuZfiksuoto vietovardzio *Kesuva ar pan. — plg. késas ,,kemsas, kupstas*. -utis (-udiai). 1. a) i8 fiziografiniy terminu: Gal-titis rst. KzR < galas ,krastas; siena; riba; pabaiga“; Goj-itis plk. Ons < gdjus; Kirn-utis rst. Srj < kirna ,vandens isplauta medZio ar kriimo Saknis upes krante; krumuota, Slapia vieta; vieta, kur suvirte medziai, lauzas, lUZtve“; Pjaun-itis plk. Vdk < pjaunys ,krumokéniy priaugusi pjaunama pelke, loma, kur pavasar} ir rudenj laikosi vanduo‘; Rag-itis b. Ldvn; plk. Lk¢ < rdgas ,,smailus Zemés plotas, isikiSes i juira, eZera ar miska, pusiasalis*; b) i§ gyviinu pavadinimu: Krak-titis b. Auk < kraké ,,karosas“; Mesk-aciai rst. Pvs; Mesk-utis rst. On8 < meska; Vilk-néiai rst. Stk < vilkas; c) is kitokiu apeliatyvu: Back-itis rst. Stk < backa ,,statiné“; Kiig-vciai pik. Bt < kigis (kiigys) ,,didele Sieno, Siaudy ar kt. kupeta, stirta, zagas™. 2. a) i8 kitu helonimu: Milk-udiai rst. Dsm < Milkai rst.; b) i8 upévardZiu: Berz-ttis plk. Auké < Berzé up.; c) i8 kitokiu toponimu: Judamisk-atis rst. Pun < Judamiskis ar. Darybos pamato leksinio statuso bei darybos reik’més pozitriu -(i)utvediniai pasiskirste Sitaip: vediniai i8 apeliatyvu (toponimizacija), t. y. tikrieji deminutyvai, — 87,3%, vediniai i8 toponimu (transtoponimizacija), t. y. deminutyvai bei posesyvai, — 12,7%. Deminutyviniai helonimai su priesaga -(i)utrySkiy arealu nesudaro. Pastebima tik didesné jy koncentracija Uznemunéje. | Siaure nuo linijos Varniai — Siauliai — Panevézys — Zelva tokiy vediniy visai nepasitaiko. Priesaga -(i)ut- -iitai. 1. Bebr-iitai b. Sitil < bébras (bébras). -(i)itté (-(i)iités). 1. Absar-iité b. Grv — plg. brus. a6wap ,.didelis zemés plotas* (Ja’kin 1971: 7); Egl-iité b. Jk < égle (eglé); Kel-iité b. Cin < kélias. 2. a) i8 kity helonimu: Kiskiabal-itité b. Dg < Kiskiabale b. Helonimai su priesaga -(i)ftsudaro du mikroarealus: pirmasis — rytine Lietuvos dalis, antrasis — pietinis dztky pakraStys. 84 3.2. Vediniai su slaviskomis priesagomis. Visi Sios grupés vediniai padaryti su priesaga -ka bei jvairiais jos variantais. Priesaga -aika 1. Bal-aika plk. Lp < bala; Gir-dika rst. Nmé < giria; Sil-dika (|| Silélé) b. Upt < Silas. 2. Kumpuol-aika b. Dgé < Kumpuole up. Plg. brus. w. Kopmaiixa (Lemciugova 1970: 89), rus. wv. Hepy6aiixa (Podolskaja 1983: 91) ir pan. Priesaga -(i)anka 1. Lerm-dnka plk. Vdk < lérmas ,,triukSmas*. 2. Milé-idnka b. Grl < Milcius up. Plg. brus. w. Yuécanxa, Xeawuanka (MB 242, 245), lenk. w. Chroscianka (Halicka 1976: 201), Kosianka (Halicka 1978: 40) ir pan. Priesaga -atka 1. Kems-atka b. Imbr < kémsa, kémsas ,,samanomis ar Zole apzeles kelmas ar zemés kaubureélis, kesas*. Vedinys laikytinas hibridiniu dariniu — {8 lietuvisko pamatinio zodzio ir slaviskos deminutyvu darybai bidingos priesagos — plg. brus. w. /Iauuamkxa, 3ennamka (Lemciugova 1970: 89). Priesaga -(i)auk- -(i)auka (-(i)aukos). 1. a) i8 fiziografiniy terminy: Daub-dukos rst. Bud < dauba ,,slénys, klonis, griova“; Kems-duka b. Rk < kémsa, kémsas ,,samanomis ar zole apzéles kelmas ar Zemés kauburélis, kesas“; Kul-iauka b. Trgn < kulys ( kulis) ,ilanka, i8kySulys; uZsisukimas, vingis; kampas; kraStas, gabalas“; b) is augaly pavadinimu: Kvas¢-iauka plk. Skm — plg. lenk. chwaszcz ,,asiuklis“ (SJP I 309), brus. xeowx ,,t. p.“ (Ja8kin 1971: 199); c) i8 gyviiny pavadinimu: Gandr-dukos plk. Dmnt < gafdras; Krak-auka rst. Nut < kraké ,,karosas“; Sakal-auka b. Slk < sakalas; kita vertus, pastarasis helonimas dél metatezés gali biti atsirades i *Salak-auka — tokiu atveju jis laikytinas transtoponimizacijos produktu, t. y. vediniu i8 ezero vardo Salakas; d) i8 ivairiy socialinés aplinkos daikty ar reiSkiniy pavadinimu: Kryz- -duka plk. Sug; Kryz-auka b. Ob < krjZius; e) i§ etnonimu: Zyd-duka b. Luok; plk. Pkn8, Skp; rst. Btr, Gdr, Mt; Zyd- -auka b. Ob; rst. MIt < Zydas; f) i8 mitiniu bitybiy pavadinimu : Cart-auka rst. Mrs < €artas ,,velnias“; Veln-iduka plk. Srj < vélnias. -auké (-aukés). 1. Dumbl-aukés b. Nmk < dumblas ,,nusédusios dulkes, Slapias suplaktas purvas™. Tai greidiausiai iS baltarusiy kalbos pasiskolinta priesaga, baltarusiy priesagu -ayKa, -evKa, su kuriomis padaroma ypa¢ daug vietovardziu, atitikmuo, plg. brus. wy. Azewxayka, Biuneyxa (Lemciugova 1970: 83), Ximpayxa, Jlinayka (MB 273) ir pan. 85 Helonimai su priesaga -auka kiek placiau paplite Siaurrytineje, rytineje ir pietinéje Lietuvoje. Jy arealai tokie patys, kaip ir Sia priesaga turinciy upiy bei ezery vardy (dél pastaryjy Zr. Vanagas 1970: 98-99). Priesaga -avatka Tai sudétiné priesaga, priesagos -atka resp. -ka atmaina. Ji iSskirtina greiGiausiai tik vieno helonimo strukturoje: 1. Kems-avatka b. Gaid < kémsa, kémsas ,,samanomis ar Zole apzéles kelmas ar zemés kauburelis, kesas“. Priesaga -(i)avka 1. Kul-iavka b. Dgé < kulys (kailis) ,,ilanka, iSkySulys; uzsisukimas, vingis; kampas; kraStas, gabalas“. Plg. brus. vv. Lle6paexa (MB 248) ir pan. Priesaga -ka 1. a) i8 fiziografiniy terminy: Akmén-ka b. Vsn < akmuo, akmenas, Pabal- -ka pik. Bsg < pabalé ,,vieta pagal bala"; Slin-kos plk. Krk < Slynas ,,pilkSvai melsvas arba balkSvas glitus molis su organiniy medziagu priemaiSomis; tokio molio dirva; dumblas, purvynas*; b) i8 gyviny pavadinimu: Blus-ka plk. Vdk < blusa; Kumél-ka rst. Lin < kumelys, kumélé; Paukstél-ka plk. Auk < paukstélis < paiikstis; Vover-kos b. Krn < voveré; c) is kitokiy apeliatyvy: Cigon-ka b. Vrn; rst. Dtn < cigonas ,,cigonas*; Karéem-ka rst. Stk < karéema; Pranciiz-ka rst. Vin < pranctizas; Pil-ka ( || Pul-ivite) rst. Z1 < pulis ,,banga, vilnis“; Ragdn-ka plk. Rs < ragana (ragana); Tvorél-ka b. Pbs < tworélé < tvora; 2. a) iS upiu bei ezery vardu: Lydekin-ka plk. Mrk < Lydekinis ez.; Misél-ka plk. Tj < Masélé up.; Narant-ka b. Sv < Narantis up.; Palén-ka b. Bsg < Palonas up.; Suraz-ka rst. Sug — greiciausiai iSkreipta is *Suraiz-ka < Suraiza up.; Virsup- -ka rst. Svné — greiéiausiai is neuZfiksuoto upévardzio *Virsupé ar pan. — plg. Virsupis up. Vrn; b) is oikonimu: Antup-ka b. Dbk < Aftupiat k. Si priesaga labai produktyvi slavu toponimijoje, plg. brus. vv. /aywka, Mas3ypxa (Lemciugova 1970: 81-83), lenk. wv. Pruska (Halicka 1976: 140), rus. w. Xdumepxa, JIanxa (Smolickaja 1976: 27, 128) ir pan. Darybos pamato leksinio statuso bei darybos reiksmés poZilriu -ka vediniai pasiskirste Sitaip: vediniai i$ apeliatyvu (toponimizacija), t. y. tikrieji deminutyvai, — 66,7%, vediniai i8 toponimy (transtoponimizacija), t. y. deminutyvai bei posesyvai, — 33,3%. Deminutyviniai helonimai su priesaga -ka uZfiksuoti jvairiose tam tikru laiku apslavintose Lietuvos dalyse — Rytu, Vidurio bei Pietryéiy Lietuvoje. Kity helonimy priesaga -ka nelaikytina darybos formantu, kadangi yra ne helonimu darybos, 0 tiesiog ju, jau su kitokiom priemoném padaryty, apslavinimo priemoné. Kai kuriais atvejais tai paliudija gretiminé, neapslavinta, lytis: 86 AmSarin-ka b. Dgé : Amsariné; Kemsin-ka b. Grs : Kemsynélé; Marcijan-ka rst. Sug : Marcijanas; Peklel-ka b. Ars : Peklelé; Pusel-kos b. Ar : PuSelés; Vézel-ka b. Rim : Vézelé; Zqsél-ka plk. Zb : Zqsélé. Likusiujy pelkéty viety vardy tiesioginiu neapslavintuy atitikmeny neuzfiksuota, ta¢iau manyti juos esant ar buvus leidzia tik ka pateikti helonimai bei apskritai heloniminis resp. toponiminis kontekstas: Ajerin-ka b. Dbg : *Ajeriné — plg. Ajeriné b. Dbg; plk. MIt; Berzin-kos b. Sr : *Berzinés — plg. Berziné b. Ké, Prn; Brastel-ka b. Imbr : *Brastelé — plg. Brastélé b. Zsl; plk. Lel ir pan. Priesaga -(i)onka 1. Kvasé-ionka b. Skm — plg. lenk. chwaszcz ,,asitiklis* (SJP 1309), brus. xeouw4 wt. p.* (JaSkin 1971: 199). Plg. brus. wv. /Iyacouxa, Boreouxa, Hepaeonxa (MB 272) ir pan. Priesaga -ovka 1. Cigon-ovka b. Smal < cig6nas ,,cigonas“; Cert-ovka b. Smal < Ceftas ,,velnias“, dar plg. lenk. czart ,,t. p.“ (SJP 1 375). Plg. rus. wv. Atexoexa, Bepezoexa, Maaunoexa (Smolickaja 1976: 76, 33, 30) ir pan. . Priesaga -(i)uvka 1. Cert-uvka rst. Dgé < Certas ,,velnias“, dar plg. lenk. czart ,,t. p.“ (SJP 1375); Kems-uvka b. Smal < kémsas; Mendr-uvka b. Jn8M < méndré (mendré) ,,.nendré“; Zyd-uvka b. Vvs < Zydas. Tai i§ lenku kalbos atéjusi priesaga — plg. lenk. vv. Bargtowka, Bobrowka (Halicka 1978: 10, 13) ir pan. 4. Svarbiausios priesaginiu deminutyviniu helonimu ypatybés 4.1. I§ viso uzfiksuota 3 262 priesaginiai deminutyviniai helonimai. Remiantis turimais duomenimis apie visu priesagines darybos helonimu kieki (10 500), deminutyviniai priesagu vediniai sudaro 31% visu Siuo derivacijos budu padarytu pelkétu viety vardu. Turint omenyje tai, kad yra nemazai helonimu, padarytu su deminutyvu darybai bidingomis priesagomis, bet negalimy patikimai kvalifikuoti kaip deminutyvu, nes neaiSkus ju pamatinis zodis bei darybos reik’me (Zr. 2.3.), galima daryti prielaida, jog potencialiai deminutyviniai helonimai gali sudaryti dar didesne priesagu vediniy dali. 4.2. Deminutyviniams priesaginiams helonimams sudaryti vartojamos 33 priesagos bei atitinkamai kur kas daugiau ju galuniniy varianty. Pagal produktyvuma jos iSdéstytinos taip: -el- — 1705, t. y. 52,3% visy deminutyviniy priesaginiu helonimy; -é/- — 720, t. y. 22,1%; -(i)uk- — 244, t. y. 7,5%; -ait- — 195, t. y. 6%; -(iJut- — 110, t. y. 3,4%; -al- — 76, t. y. 2,3%; -ik- — 52, t. y. 1,6%; -(i)ul- — 26, t. y. 0,8%; -el- (iS daugiaskiemeniu pamatiniu zodziu padarytuose helonimuose) — 25, t. y. 0,8%; -ka — 21, t. y. 0,6%; -(i)auk20, t. y. 0,6%; -(i)ok- — 19, t. y. 0,6%; -ésn- — 6, t. y. 0,2%; -(i)tit- — 5, t. y. 0,15%; -aika, -yt-, -(i)uvka — po 4, t. y. po 87 0,1%; -ék-, -ykit- — po 3, t. y. po 0,09%; -(i)anka, -(i)okst-, -(i)ot-, -ovka, -(i)uk., -(i)iikst- — po 2, t. y. po 0,06%; -aié-, -atka, -avatka, -(i)avka, -(i)onka, -eik-, -és-, -ét- — po 1, t. y. 0,03%. Dél priesagy inventoriaus bei produktyvumo dar Zr. 1 lentele. 4.2.1. Priesagy produktyvumas labai nevienodas: -elvediniai sudaro daugiau kaip puse visu derivaty, tik su 7 priesagomis (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) padaryty vediniy yra daugiau nei po 1% visy derivaty, t. y. likusiuju priesagy vediniai sudaro tik nezymia deminutyviniy helonimy dali. Produktyviausiy priesagu santykis su kitomis priesagomis grafiSkai (procentine iSraiska) atrodytu taip: -(iuk- -ait- -(iutal- -ikkitos priesagos Pastebétina, jog produktyviausios deminutyviniy helonimy priesagos -el-, -él-, -(i)ukyra dazniausios ir deminutyviniy upiy bei ezery vardy daryboje (del pastaruju plg. Vanagas 1981: 94). 4.2.2, Deminutyviniai helonimai padaryti su 23 lietuviskos (baltiskos) kilmés priesagomis ir 10 slaviskos kilmés priesagy. Tai sudaro atitinkamai 69,7% ir 30,3% visu priesagu. Grafiné iSraiska (procentais): 06. 60 50 40 30 20, 107 0 Lietuviskos (baltiskos) kilmés Slaviskos kilmés priesagos priesagos 88 4.2.3. Su 23 savos kilmeés priesagomis isvesti 3 205 helonimai, t. y. 98,25% visu deminutyviniy helonimu; su svetimos (slaviskos) kilmés priesagomis — 57 helonimai, t. y. 1,75%. Grafiné iSraiska (procentais): 100 90 80 70 60 50 40 30 20 10 Helonimai su Helonimai su savos kilmés svetimos kilmés priesagomis priesagomis 4,3. IS apeliatyvy padarytu helonimuy, t. y. ‘tikrujy deminutyvu, uzZfiksuota 2660, t. y. 81,7% visu deminutyviniy helonimy; i§ kity toponimy (helonimy, upiy ir eZery vardu, oikonimy ir kt.) padaryty helonimuy, t. y. deminutyvu bei posesyvu, — 597, t. y. 18,3%. Deminutyviniy helonimy procentinis santykis jy darybos reik’més (kategorijos) pozitriu grafiSkai atrodo taip: Tikrieji Deminutyvai bei deminutyvai posesyvai (toponimizacija) (transtoponimizacija) 4.3.1. Gausiausios apeliatyviniy pamatiniy zodziy semantinés grupées yra Sios: 1) fiziografiniai terminai — i8 ju padaryti 2 279 helonimai, t. y. 85,7% visu deapeliatyvu; 2) objekty kuopa reiSkiantys vietu pavadinimai — 149, t. y. 5,6%; 89 3) augalu pavadinimai — 98, t. y. 3,7%; 4) gyviinu pavadinimai — 53, t. y. 2%. IS kitokioms semantinéms grupéms priklausanciu apeliatyvu padaryti helonimai sudaro tik 3% visu deapeliatyvu. 4.3.2. Transtoponimizacijos budu padaryty helonimy dazniausi pamatiniai zodziai yra kiti helonimai — i8 jy i8vesti 355 derivatai, t. y. 59,2% visy detoponimu. IS kitokiy toponimy (i8skyrus upiy ir ezeru vardus bei oikonimus) iSvesta 200 helonimy, t. y. 33,4%; i8 upiu ir ezeru vardy — 37 helonimai, t. y. 6,2%; i8 oikonimyu — 7 helonimai, t. y. 1,2%. 5. Apibendrinamosios pastabos Pateikta kiekybiné priesaginiy helonimy charakteristika bei kiti darybinés analizés metu iSryskéje désningumai bei ypatumai suponuoja keleta isvadu, atskleidzianéiy deminutyviniy priesaginiu pelkety viety vardy sufiksacijos specifika. 5.1. Deminutyviniai priesaginés darybos helonimai yra viena i8 gausiausiy priesaginiy helonimy darybos kategorijy — sudaro 31% visy priesagu vediniu. Sie darybos tipai labai produktyviis tiek kvalitatyviniu, tiek kvantitatyviniu poZilriu — pasizymi ir paciu priesagu gausa (33), ir dideliu darybos tipus reprezentuojanciu vietovardziu kiekiu. 5.1.1. Deminutyviniy helonimy priesagu produktyvumas labai nevienodas. Sios darybos kategorijos pagrinda sudaro priesagy -el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ikvediniai; kitu priesagu derivatu yra maziau nei po 1%. 5.1.2. Dariausios helonimuy priesagos -el-, -él-, -(i)ukyra produktyviausios ir deminutyviniu upiy bei eZery vardy daryboje. Kalbamuju vandenvardziu priesagu produktyvumas, matyt, susijes su beveik visuotiniu Siy darybos afiksuy paplitimu bei intensyviu vediniy vartojimu lietuviu tarmiy apeliatyvinéje leksikoje (del apeliatyvu darybos bei vartojimo plg. LKA III 130-132; zemel. Nr. 116, 117). 5.1.3. Autochtoniskosios deminutyviniy helonimy priesagos sudaro absoliuéia darybos afiksy dauguma (69,7%), juolab kad slaviskos kilmés priesagos laikytinos vienés priesagos -ka jvairiais sudétiniais variantais. Dar didesnis kiekybinis skirtumas i&ryskéja sugretinus vedinius su savos bei su svetimos (slaviSkos) kilmés priesagomis (atitinkamai 98,25% ir 1,75%). Sios dvi prieZastys leidzia teigti, kad darybos priemoniy poZitriu deminutyviniai priesaginiai helonimai yra beveik vienalytis lietuviu vandenvardziu sluoksnis. 5.2. Nusta¢ius dariausias priesagas bei leksines ir semantines grupes, kurioms priklausantys ZodZiai dazniausiai esti helonimy derivantai, paaiSkeja produktyviausi deminutyviniy priesaginiy helonimy darybos modeliai: 1) fiziografinis terminas + deminutyvine funkcija atliekanti priesaga (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) — (tikrasis) deminutyvinis helonimas; 2) objektu kuopa reiskiantis vietos pavadinimas + deminutyvine funkcija atliekanti priesaga (-el-, -él- -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) — (tikrasis) deminutyvinis helonimas; 3) augalo pavadini90 mas + deminutyvine funkcija atliekanti priesaga (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) — (tikrasis) deminutyvinis helonimas; 4) gyviino pavadinimas + deminutyvine funkcijq atliekanti priesaga (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) > (tikrasis) deminutyvinis helonimas; 5) helonimas + deminutyvine ir posesyvine funkcija atliekanti priesaga (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) - deminutyvinis bei posesyvinis helonimas; 6) toponimas (ne upés ar eZero vardas, ne oikonimas) + deminutyvine ir posesyvine funkcija atliekanti priesaga (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) —> deminutyvinis bei posesyvinis helonimas; 7) upés ar ezero vardas + deminutyvine ir posesyvine funkcija atliekanti priesaga (-el-, -él-, -(i)uk-, -ait-, -(i)ut-, -al-, -ik-) > deminutyvinis bei posesyvinis helonimas. 5.3. ISskirtini daugiau ar maZiau apibrezti kai kuriy priesagy vediniy paplitimo plotai. Arealai yra trejopo pobidzio: 1) budingi (arba daugiausia budingi) tik kuriam nors vienam Lietuvos regionui — tokiu atveju helonimai su tam tikra priesaga laikytini ekskliuzyvine to regiono ypatybe; 2) biidingi keliems Lietuvos regionams, i8 kuriy viename iSsidés¢iusi absoliuti dauguma tu priesagu vediniu; 3) biidingi keliems Lietuvos regionams ir daugmaz vienodai juose paplite. 5.3.1. Deminutyviniai helonimai su priesaga -alpaplite tik Zemaitijoje, ypaé jos vakarinéje bei Siaurés vakarinéje dalyje; helonimai su priesaga -ik- — tik rytinéje Zemaitijoje; su priesaga -yt- — tik Vidurio Lietuvoje; helonimai su priesaga -(i)ok- — tik Ryty bei Siaurés ryty Lietuvoje. 5.3.2. Didziausia deminutyviniy helonimy su priesaga -aitkoncentracija — pietinis bei pietvakarinis Lietuvos pakraStys; kiek maZiau Siy vediniy uzfiksuota rytinéje Zemaitijoje ir rytinéje Auk8taitijoje. 5.3.3. IS daugiaskiemeniy pamatiniy zodziy padaryti helonimai su priesaga -eldaugiausia paplite rytiniame Lietuvos pakra8tyje ir Zemaiciy teritorijoje; su priesaga -(i)ut- — tik rytiniame pakraStyje bei kiek toliau j rytus uz Lietuvos ribu ir Piety Lietuvoje, pietiniame dziky pakrastyje. 5.3.4. I8skirtini ir tie Lietuvos regionai, kuriuose deminutyviniy helonimy su viena ar kita priesaga nera uZfiksuota: vediniy su priesaga -eli§ dviskiemeniu pamatiniy Zodziy néra Zemaiciuose, iskyrus ju Siaurine ir rytine dalj; helonimy su priesaga -élneuzfiksuota Vakary Zemaiciuose; su priesaga -(i)uk- — Vakary ir Siaures Zemaiciuose; su priesaga -(i)ut- — Lietuvos teritorijoje i Siaure nuo linijos Varniai — Siauliai — Panevézys — Zelva. Gauta 1999 03 01 91