ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIY
KALBOTYROS
KLAUSIMAT
XLII
(2000)
Ju ga
GIRCIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
NAUJUJU
SKOLINIU
ATITIKMENYS
—
NAUJADARAI
Pas a aji
deSim me i
i
lie u iy
kalba
pa enka
i in
daug
skoliniu.
Ne
isi
jie
e inami
ienodai.
Vieni,
pap as ai
u in ys
klasikiniu
kalbu
pag inda,
adi-
ciskai
isileidziami,
p z.,
audi as,
g a e is'.
Tokiu
skoliniy
a ojimas
ibojamas
ik
uo
a eju,
jei jie
iS
ieSosios
a osenos
ima
s um i
a
pa i
dalyka
i a dijan¢ius
lie u iskus
zodzius
(p z.,
ekskliuzy inj
si loma
keis i
isski iniu,
dis ibu o iy
—pla-
in oju
i
pan.).
Nekei¢iami
i
nauji
ki y
k aS y
ealijy
(p z.,
au ybiu,
speci iniy
kul ii os
eiskiniy,
nacionaliniy
algiu,
a og azy
aisiu,
p ieskoniy
i
pan.)
pa-
adinimai.
Tai
gali
bu i
gana
placiai
a ojami
skoliniai
(p z.,
a okada,
ka is,
spageciai)
i
labai
e i,
adinamieji
egzo izmai
(p z.,
Ciunio,
hadzi:
Zu nalis y
ap-
silankymo
diengq
boli iecio
i
lie u és
Seima
pie ums
algé
adicinj
Boli ijos
pa iekala
is
suSalusiy
i
sudzio in y
bul iy
—
éiunio
LR
97
05
03.
Musulmonai
ge bia
aplan-
kiusius
p anaso
mies q
Mekg
i
adina
juos
hadzi R
96
01
06).
P ie
nekei¢iamu
skoliniy,
ma y ,
eike y
p iski i
i
mode niosios
kul i os
eiSkinius,
ypaé
—
Siuo-
laikines
muzikos,
meno
k yp is,
s ilius
i a dijan¢cius
skolinius,
p z.:
hepeningas,
ei as,
epas.
Ki iems
skoliniams
méginama
ieSko i
lie u isky
a i ikmenu.
Tie
skoliniai,
ku iuos
manoma
esan
keis inus,
pap as ai
adinami
naujosio-
mis
s e imybemis.
Tai
né a
labai
ikslus
e minas’,
be
jis,
ma y ,
a ojamas
no-
in
ben
salygiSkai
a ski i
jsileidziamus
skolinius
nuo
eng inu,
keis inu.
ReiSkini,
ku is
i a dijamas
zodziy
junginiu
naujosios
s e imybeés,
galima
lai-
ky i
d ipusiu,
apimanciu
skolinimasi
i
naujy
da iniy
adimasi*.
Skolinimasis
i
da yba
y a
pag indiniai
naujazodziy
(a ba
ki aip
neologizmu)
adimosi
kalboje
budai
(U bu is
1978:
28-29).
Vadinamosios
s e imybés
(dél
jau
miné o
Sio
pa-
adinimo
ne ikslumo
Siame
s aipsnyje
bus
a ojamas
e minas
skoliniai)
i
ju
lie u iSki
a i ikmenys
—
u
budu
konku encijos
ap aiska.
'
G a e io
keigiama
ik
angliska
p iesaga:
eikiama
a o i
o ma
g a i ininkas.
?
Vienuose
kalbos
no minamuosiuose
leidiniuose
s e imybe
adinamas
iesiog
s e imos
kil-
més
Zodis
(be
iSanks inio
e inimo),
o
ki uose
ji
laikoma
lie u iSku
ba ba izmo
a i ikmeniu,
sinonimu.
Laikan is
pas a osios
nuos a os,
s e imybémis
nelabai
ikslu
adin i
ne
uZd aus us,
o
ik
eng inus
skolinius,
ku iems
si iloma
a i ikmeny
(p z.:
dis ibu o ius,
opas
i
pan.).
>
Dél
kalby
kon ak y
a si andan ys
skoliniy
a i ikmenys
aip
pa
gali
bi i
ak uojami
kaip
am
ik os
iigies
skoliniai
(Haugenas
1972:
352-354,
365-372;
Paziisis
1975:
33).
33
Kaip
jau
bu o
mine a,
naujuju
skoliniy
a i ikmenys
y a
am
ik i
nauji
da i-
niai.
Tai
gali
bu i
ik ieji
da ybiniai
naujada ai
( ediniai,
di iniai),
seman iniai
neologizmai*,
nomina y iniai
Zodziy
junginiai.
Naujus
dalykus
galima
pa adin i
jau
esamy
zZodziy
junginiais,
a¢iau
daugia-
zodziai
pa adinimai
ne
isada
pa ogiis
i
kalba
ien
jais
nei8si e ¢ia.
Kalboje
aip
pa
pas ebimas
polinkis
eng i
homonimy
i
ne ibo os
polisemijos.
Taigi
zodziy
da ybai
enka
s a biausias
lie u isko
zodyno
u inimo
aidmuo
(U bu-
is
1978:
27-29).
Regis,
zodziy
da yba
u é u
bi i
i
pag indinis
skoliniy
a i ikmenu
Sal inis.
Ma
daZniausiai
eigiama,
kad
naujieji
skoliniai
a eina
kaip
naujus
dalykus
(mo-
de nias
echnologijas,
nauja
echnika,
inagius
i
pan.)
j a dijan ys
zodziai.
A -
ody u,
kad
jiems
pakeis i
si lomi
lie u iSki
a i ikmenys
aip
pa
u é u
bi i
nauji
zodziai
—
naujada ai.
Taciau
y a
ne
isai
aip.
Tai
paaiskeja
pa y inéjus
isuomenei
eikiamus
naujuju
skoliniy
a i ikmenis.
Siame
s aipsnyje
emiamasi
d iem
Sal iniais:
1)
Vals ybinés
lie u iu
kalbos
komisijos
pa i in u
o icialiu
dokumen u
,,Ne a o inos
naujosios
s e imybes*
(LKKN
130-132);
2)
ekomendacinio
pobidzZio
sa asu
,,Si lomi
naujuju
s e i-
mybiy
a i ikmenys“
(KK
71,
84-95).
Sie
Sal iniai
neapima
isu
naujiesiems
sko-
liniams
si Jomy
a i ikmenuy,
be
ai
sa aSai,
pe éje
am
ik a
kalbine
i
isuome-
nine
a anka
(plg.
indi idualius
eikinius), odél
juos
galima
laiky i
am
ik u
isu
ekomenduojamy
a i ikmeny
modeliu.
Pi mojo
sa aSo
( oliau
—
NS
sa aSas)
naujada ai
suda o
ik
apie
ke i adali
isu
skoliniy
a i ikmenu,
an ojo
( oliau
—
SA
sa aSas)
—
mazZdaug
apie
eédali
( isa
nag inéjamy
naujada y
sa asq
Z .
s aipsnio
pabaigoje).
Kodel
naujieji
skoliniai
gana
e ai
kei¢iami
naujais
lie u iskais
ZodZiais?
‘Toki
san yki
lemia
kelios
p iezas ys
( ienos
i8
ju
ling is inés,
ki os
—
eks a-
ling is ines).
1.
Ne
isuome
nauju
skoliniu
i a dijamas
dalykas
y a
iS ies
naujas,
odél
jam
pa adin i
nep i eikia
naujo
lie u isko
Zodzio.
P z.:
Jopas
=
pa duo u eé,
k au-
u é;
ykendas
=
sa ai galis;
yneidze is
=
paauglys;
p esa
=
spauda;
ho elis
=
iesbu is;
polismenas
=
policininkas
i
pan.
2.
Ka ais
skolinys
kei¢iamas
esamais
lie u iy
kalbos
Zodziais,
u inéiais
Siek
iek
ki okj
eikSmés
a spal i
nei
kei¢iamasis
(p z.:
pabas
=
aliné,
aludé,
smukleé:
imidzas
=
j aizdis),
be
a gu
a
okius
a i ikmenis
bi u
galima
laiky i
ne
i
seman iniais
neologizmais.
3.
Ki a
p iezas is
—
dazni
daugiazodZiai
(sudé iniai)
a i ikmenys,
ku ie
be-
eik
isi
y a
kele o
ip as y
zodziy
a
jy
o my
junginiai,
p z.:
ankos
lenkimas;
kuku iizy
d ibsniai,
d ibsniai
su
p iedais;
nak ynés
namai;
al e na y ioji
muzika,
kul i a;
pe kamiausias
albumas,
g aibs oma
knyga;
s andinamasis k emas
i
pan.
*
Seman iniais
neologizmais
laikomos
naujos zodziy
eikSmés
(Jakai iené
1986:
102).
34
Nomina y inius
Zodziy
junginius,
i a dijancius
nauja
ealija
a
sa oka,
galima
laiky i
am
ik ais
naujada ais
(Gai enis
1980:
31),
aciau
ju
sudedamaisiais
démenimis
labai
e ai
kada
eina
nauji
zodziai
—
da ybiniai
naujada ai,
ku ie
kaip
ik
i
y a
Sio
y imo
objek as.
4.
Y a
i
okiy
a i ikmenu,
ku iu
g a ine
aiska
su ampa
su
esanciu
zody-
nuose
zodziy
(daznai
is o izmu,
a chaizmy
a ba
dialek izmy)
aiSka,
be
lek-
siné
eikSmé
y a
nu olusi
a ba
isai
ki a.
IS
miné ojo
NS
sa aSo
okiais
galima
laiky i
sii ainj,
glaus inj,
(dokumen y)
naikikli,
(kok eiliu)
plak u e,
dés q,
am-
p es,
impes,
dékle,
su ozZ inj,
smige,
i8
SA
sa a&So
—
g uzdes,
ieskq
( y .
&.),
ausi-
nukq,
S ei ala.
Kai ku ie
(gal
ne
daugumas)
i§
ju
gali
bu i
naujai
pada y i
zodziai’.
Pa yzdziui,
¢yzbu ge io
a i ikmuo
sii ainis
(,, am
ik as
sumuS inis
su
su iu“)
p imena
a chaizma
si ainis
(,,sU us
ji os
anduo;
su us
(apie
ju os
andenj)*
(LKZ
XIV
207),
be
i8
ik ujy
y a
naujai
pasida y as
sis emiskas
p iesagos
-ainis
edinys
(plg.
mésainis,
Zu ainis).
Kad
ai
du
a ski i
zodziai,
odo
i
ne ienodas
da ybos
pama as.
Vienas
y a
bud a dzio
sii us,
ki as
—
daik-
a a dzio
s i is
edinys.
Sinch oninés
da ybos
poZiu iu
Siuos
zodZius
sieja
ik
da ybos
o man as
—
p iesaga
-ainis.
Tu in
gal oje,
kad
daug
a i ikmeny
pasiilo
ne
kalbininkai,
zodziu
paieskos
zodynuose
ikimybe
y a
nedidele.
Tokie
a ejai,
kai
naujai
pada y as
Zodis
pasi-
odo
jau
gy a es
kalboje,
ne a
naujiena
(kad
i J.
Jablonskio
naujada ai,
éliau
ap ik i
a mése).
Tai,
kad
be eik
isu
i a iamu
naujada u
(iSsky us
jau
miné a
aisku
da ybini
homonima
si ainis)
da yba
a si
a ka oja
gy osios
kalbos
zo-
dziu
da yba,
eike y
e in i
kaip
eigiama
dalyka:
gy a,
adiciSka.
II.
Apz elgus
bend aji
a i ikmeny
aizda,
ikslinga
sus o i
p ie
idomiausiu
—
naujada u.
Nus a y i,
a
a i ikmuo
y a
naujada as,
gana
keblu.
Be
jau
iS a dy y
aplinky-
biy
(kai
a i ikmuo
u i
okia
pacia
one ine
aiska,
be
ki okia
leksine
eikSme
nei
Zodis,
pa eik as
LKZ),
s a biis
i
ki i
dalykai
—
paieSkos
Sal iniai,
laiko
iba.
>
Su
panaiia
p oblema
nag inédami
daba inés
kalbos
e miny
da yba
susidu ia
e minolo-
gai
(Keinys
1975:
8).
®
Jei
lie u iskas
skolinio
a i ikmuo
a osenoje
uzZ iksuo as
anks¢iau
nei
bu o
i auk as
i
ie-
na
a
ki a
nauja
Zodyna,
jis,
be
abejo,
laikomas
naujada u
(p z.,
aizdajuos é,
a ojama
ie oj
ideojuos os,
i auk a
i
LKZ
XVII
oma
(LKZ
XVII
971).
Kai
skolinys
kei¢iamas
anks¢iau
su-
ku u
Zodziu,
pas a asis
nelaikomas
naujada u
(p z.,
iedlen ininku
(DZ,
658)
keigiamas
skoli-
nys
skei e is
(LKKN
132).
Deja,
ne
isada
jmanoma
nus a y i,
a
skolinys
kei¢iamas
specialiai
am
eikalui
sugal o u
zodziu,
a
pas a asis
jau
unkciona o
kalboje
iki
a si andan
skoliniui
i
ik
éliau
bu o
pasi ink as
jam
pakeis i.
Taigi
iba
a p
naujada o
i
ne
naujada o
ne gi
da ybos
pozil iu
(nekalban
apie
seman inj)
né a
labai
aiski,
be ,
no in
ap a i
da ybos
polinkius,
oks
o malus
poZi i is
(ypaé
p adiniame
e ape)
y a
bi inas.
35
Tokiu
sunkumy
kyla
i
ki iems
naujada uy
y ejams
(plg.
U bu is
1961:
66;
Kézy-
é
1973:
37-38;
Keinys
1975:
8).
Naujada ai
pap as ai
a enkami
emian is
zodynais.
Taip
nag inéjami
i ai s
Siuolaikinés
e minijos
da ybos
modeliai
(Keinys
1975:
7-56;
1979:
155-183;
1983:
70-123).
Siuo
poZi iu
i a
bend iné
leksika,
p z.,
sudu iniai
daik a a dZiai
(U -
bu is
1961:
65-121).
P adedamos
i i
i
didesnés
naujada u
im ys:
emian is
eks ynais
i
kompiu e izuo u
DZ,,
egis uojami
naujazodziai,
ku ie
pagal
kil-
me
da
ski iami
i
du
pog upius
—
skolinius
i
i
naujada us
(Mikelioniené
1998:
11).
Sio
s aipsnio
au o é
émési
I-XIX
LKZ
omais,
isais
DZ
i
TZ
leidimais,
i ai iais
e miny
zodynais
(kompiu e inis
e miny
bankas
da
ik
ku iamas,
o-
del
galima
paklaida).
Taciau,
ne
i
u in
isu
zodynu
kompiu e ini
duomeny
banka,
negalima
bu y
absoliuciai
ga an uo i
iena
a
ki a
zodi
esan
naujada a.
Kaip
eigia
K.
Gai enis,
zodziai
gali
pasimes i
i
nepa ek i
i
Zodynus
(Gai enis
1987:
41-51).
Ypaé
ai
pasaky ina
apie
po encinius
naujada us:
y éjas
negali
iksliai
pasaky i,
ku iuos
i8
ju
laiky i
naujais
da iniais,
o
ku iy
—
ne
(Gai enis
1987:
33-34;
U bu is
1978:
269).
Siame
s aipsnyje
naujada ais
laikomi
skoliniui
pakeis i
specialiai
suda y i
zodziai
—
iki
o
laiko
zodynuose
neuZ iksuo i
da iniai.
A si ibojama
nuo
nomi-
na y iniy
Zodziy
junginiy
(ku iuos,
kaip
jau
bu o
miné a,
aip
pa
galima
laiky i
sa i ais
naujada ais)
i
galimu
seman iniy
naujada u.
Naujada ai
gali
bu i
i iami
i ai iais
poZi iais
—
seman iniu,
s ilis inés
ko-
no acijos,
da ybiniu.
Cia
nag inéjama
jy
da yba:
méginama
i8siaiSkin i,
a
nau-
jada ai
y a
ipiSkos
da ybos,
bandoma
nus a y i
ju
da ybos
polinkius
(lygina-
ma
su
bk,
Siuo
pozil iu
ge ai
iS i a
e minija’).
Ti iama,
a
lie u iy
kalbos
da yba
nepa i ia
neigiamos
ki y
kalby
i akos,
a ,
i a dijan
ik o és
objek us,
eiskinius,
aklai
jomis
nesekama*.
,,Ve inan
be
ku j
naujada a,
eikia
i8si-
aiSkin i
ne
ik
jo
da ybine
ipologija,
be
i
ki us
dalykus“,
pa yzdziui,
,,a
u i
jis
ki y
lie u i8ku
a ba
a p au iniy
pakai u
i
kokie
ju
a pusa io
seman iniai
ySiai*
(Gai enis
1974:
30).
Taigi
ne ikslu
bi y
nag iné i
skoliniy
a i ikmenis
a sic ail
nuo
jy
a si adimo
p ieZas ies
—
paciu
skoliniy:
bi ina
ap a i
ne
ik
lie u iy
kalbos
leksika
papildan¢ius
naujada us
—
a i ikmenis,
be
i
ju
san y-
7
Vadinamuosiuose
naujuyjy
s e imybiy
sa asuose
pa eikiama
nemazZai
e miny
a
e minolo-
gizuo y
a i ikmeny
( adinamyjy
nomenkla i iniy
zodziy),
bidingy
ieSajai
a osenai
(p z..
kompiu e ijos
e minai
aldy u as,
spausdin u as
i
pan.),
odél
oks
g e inimas
y a
ikslingas.
*
Daugiausia
naujujy
skoliniy
a eina
i§
angly kalbos
a
pe
angly
kalba,
ku ios
da ybos
sis e-
ma
i§
esmés
ski iasi
nuo
lie u iy
kalbos
(plg.
usy
kalba,
pe
ku ia
j
lie u iy
kalba
anksciau
pa ekda o
daugelis
sa oky:
abiejy
kalby
Zodziy
da yba
u i
nemazai
bend y
b uozy
(Kaulakie-
né
1974:
32)),
odel
skolinio
i
jo
a i ikmens
da ybos
g e inimas
gali
a ody i
gané inai
o malus
(i8sky us
di inius),
be ,
ma y ,
p adiniame
e ape
is
dél o
ikslingas,
ypaé
—
seman iniu
aspek u.
Pe spek y iausias,
ma y ,
bii y
skolinio
i
jo
a i ikmens
da ybinés
eikSmés
y imas
(PaZiisis
1989:
58-71),
be
ai
—
ne
Sio
s aipsnio
ikslas.
Cia
apsi ibojama
umpu
skolinio
i
jo
a i ikmens
da ybos
mo y acijos
i
da ybos
bido
palyginimu.
36
kius
su
kei¢iamais
skoliniais
(ap a iamuoju
momen u
da
negalima
iksliai
pasaky i,
ku ie
i§
jy
—
skolin i
a
sa i
zodziai
—
i8
iesy
p igis,
isi i ins
ealio-
joje
a osenoje).
Kiek
imanoma,
méginama
ben
agmen iSkai
apZ elg i
i
a i ikmeny
a o-
sena’.
Tai
ikslinga
i
ne gi
bii ina,
nes
da yba
laiky ina
p adiniu
( ai
adicinis
pozii is,
jo
laikési
jau
J.
Jablonskis),
o
a osena
—
galu iniu
a i ikmeny
a an-
kos
k i e ijumi"’.
Taigi
naudinga
pas a s y i
ju
a pusa io
yS}.
Ill.
Be eik
isi
i
NS
i
SA
sa aSus
pa eke
naujai
pada y i
skoliniy
a i ikmenys
(i8sky us
bud a dzius
Zingsnine
i
i ininé,
jeinan¢ius
j
sude inj
a i ikmenj)
y a
daik a a dzZiai.
Ju
da ybai
panaudo i
ys
i$
ke u iu
pag indiniy
lie u iy
kalbos
zodziu
da ybos
bidu:
su iksacija
(p iesagu
ediniai),
leksine
de i acija
(galu-
niy
ediniai),
kompozicija,
a ba
dii yba
(di iniai).
Naujada u
pasiski s ymas
pagal
da ybos
buda
(%)
J
P iesagu
ediniai
Du iniai
Galuniy
ediniai
*
Remiamasi
Naujujy
skoliniy
i
jy
a i ikmeny
ka o eka
(suda y oja
—
Sio
s aipsnio
au o é).
'0
pas a asis
k i e ijus
né a
konk e¢iai
i a dy as,
be
apie
eikala
a siZ elg i
i
isuomenés
nuomong,
a osena
uzsimenama
jau
ku j
laika
(p z.,
Ska dzius
1997,:
77,
79;
Kni iks a
1979:
90;
Simonai y é
1979:
102),
ypaé
ai
pab éziama
kalban
apie
naujujy
s e imybiu
a i ikmenis
(D.
Mikuléniené,
J.
Klima icius
i
k .
(z .
Gi ¢iené
1997:
111-117).
I
ai
negin¢y ina:
ealiai
ne a ojami
ne
i
labai
yke
naujada ai
liks
ik
negy i
kalbos
ak ai.
37

P iesagu
ediniai
P iesagu
ediniai
i§
isu
naujada y
populia iausi.
Miné ame
NS
sa aSe
ju
y a
ke u iolika,
SA
—
ienuolika,
aigi su
p iesagomis
iS
iso
suda y a
d ideSim
penki
naujada ai.
Pagal
da ybos
pama a
Sie
naujada ai
ski s omi
j
eiksmazodinius
i
a dazo-
dinius
edinius,
ku ie
da
g upuojami
pagal
da ybos
eikSme.
Toks
ski s ymas
kelia
p oblemy,
nes
,,g iez y
iby a p
a ski y
da ybos
ka ego iju,
beje,
pap as-
ai
né a, odél
daznai
gin¢cijamasi
dé]
pla esnio
a
siau esnio
da ybos
ka ego i-
jos
sup a imo
i
dél
pa ies
ienos
a
ki os
ealumo“
(LKE
142).
Cia
emiamasi
LKG,
DLKG
pa eikiama
klasi ikacija.
1.
VeiksmazZodiniai
ediniai
D ylika
p iesaginiy
naujada y
i8 es a
iS
eiksmazodziu.
I§
ju
daugiausia
—
i ankiu
pa adinimu.
T ankiy
pa adinimai
- u as.
Tai
pa i
da iausia
Sios
ka ego ijos
p iesaga
(LKG
I
381).
Su
ja
pada-
y i
i
du
nauji
a i ikmenys:
sk udin u as
‘p ie aisas
duonos
iekéms
sk udin i’
i
aldy u as
‘ unkcinis
i aisas,
ap a naujan is
( aldan is)
ie inio
kompiu e iy
in-
klo
mazgus’.
Jais
si lomi
keis i
skoliniai
os e is!!
(angl.
oas e
<
oas
‘sk udin-
i,
g uzdin i
ka S yje’)
i
se e is
(angl.
se e
<
se e
‘(ap) a nau i,
aldy i’).
Siu
skoliniu
i
jy
a i ikmeny
da ybos
mo y acijos
panasumai
gana
aki aizdis:
p ie-
sagos
-e
ediniai
keiCiami
p iesagos
- u as
ediniais;
pama iniai
Zodziai
pasi-
ink i
emian is
okiais
paciais
a
panaSiais
pozymiais.
P iesaginés
da ybos
pasi inkimas
y a
isai
sup an amas,
nes
lie u iu
kalboje
dauguma
i ankiy
pa adinimy
pada oma
su
p iesagomis
(pa yzdziui,
okiu
e mi-
ny
y a
penkis
ka us
daugiau
nei
su
galiinémis
iS es y
i
sudu iniy
i ankiu
pa a-
dinimy
(Keinys
1983:
107)).
Konk ecios
p iesagos
- u as
pasi inkima,
be
abejo,
léme
ik
lie u iu
kalbos
da ybos
sis ema.
Anglu
kalbos
p iesagos
-e
ediniais
i a dijami
ne
ik
j ai is
i ankiai
i
k .
objek ai,
be
i
subjek ai
(Bea d
1990:
123—
129),
o
lie u iy
kalba
jie
gali
bi i
adinami
ski ingu
p iesagy
ediniais.
Plg.
sko-
liniy
i
jy
a i ikmeny
po as:
S ede is
—
(dokumen y)
naikiklis,
Seike is
—
(kok eiliy)
plak u e,
bu ge is
—
su oz inis,
bes sele is
—
g aibs inys,
blis e is
—
( ais y)
laks elis,
pleje is
—
ausinukas,
dile is
—
a s o as,
e e is
—
eiséjas,
kile is
—
Zudikas,
menede is
—
adybininkas
i
pan.
Kiek
kebliau
su
seman iniu
pama a imu.
Be
u bi
s a -
'
Skoliniy
eiksmés
nus a y os
emian is
Siais
Zodynais:
ALZ
1997,
ED
1995,
CID
1995,
PLZ
1997,
VLZ
1997.
38
biau
ne
ai,
a
skolinys
u éjo
i akos
a i ikmens
da ybai,
o
ai,
kokia
a
j aka.
Nedaug
naujuy
ealijy
a
sa oky
susi o muoja
g ynai
lie u iSkoje
di oje
(Gai e-
nis
1980:
31),
odél
na ii alu,
kad
daugelis
jas
i a dijanciy
lie u isky
naujada y
,sa o
o ma
y a
isai
musi8ki
[...],
be
sa o
eikSme,
sa o
sa okiniu
u iniu
y a
p i aikin i
bend oms,
a p au inéms
sa okoms
zymé i*.
Tik
eikia
Ziu é i,
kad
jie
.sa o
da ysena
i
u iniu
nebi y
a sijg
nuo
misu
kalbinio
gal ojimo,
[...]
kad
bi y
o ganiskai
ipin i
i
musy
a osena*
(Ska dzius
1997,:
280-281).
Ap a iamieji
naujada ai,
be
jokios
abejones,
y a
sis emi8ki,
ipiski
da ios
p ie-
sagos
seman iskai
,,skaid iis“
ediniai
(p iesagos
- u as
ediniai
gali
bu i
da o-
mi
i§
i ai ios
sanda os
anzi y iniy
eiksmazodziy
(LKG
I
381;
DLKG
129). Ju
pama iné
o ma,
kaip
i
ip as a
okiems
ediniams,
y a
bend a is).
-iklis.
Sios,
an osios
pagal
da uma
(LKG
I
383),
p iesagos
ediniai
—
ys
i ankiy
pa adinimai:
segiklis
‘j ankis
popie iaus
lapams
suseg i’,
(p anesimy)
ga-
iklis
‘p ie aisas
p aneSimams
gau i’,
spal iklis
‘spal o as
aSiklis
no imai
eks o
ie ai
pazyme i’.
Jais
kei¢iami
skoliniai
s eiple is
(angl.
s aple
<
s aple
‘(su)kabin-
i’),
peidze is
(angl.
page
<
page
‘isSauk i,
iSk ies i
ka’),
ma ke is
(angl.
ma ke
<
ma k
‘(pa)zymé i’).
Sios,
kaip
i
ap a osios,
g upés
skoliniai
i
jy
a i ikmenys
y a
p iesagu
ediniai,
ik
Siuo
a eju
a i ikmeny
seman iné
mo y acija
jau
daug
o igi-
nalesné
nei
pi mosios.
Kiek
panaSesné
mo y acija
ik
s eiple io
i
segiklio
(i an-
kis
sukabin i
/
suseg i;
Siam
skoliniui
keis i
bu o
si ly a
i
eiksmazodzio
suka-
bin i
ediniu,
p z.:
sankabe,
sukabukas).
Ma ke is
i
spal iklis
i8
esmeés
ski iasi
nuo
ki y
Sios
g upés
po u.
Spal iklis
e a
iena
i§
ma ke io
eikSmiu,
ki omis, ben-
d esnémis
eikSmemis
si lomi
panaSiai
mo y uo i
a i ikmenys
zymiklis,
Zymeklis.
P iesagos
-iklis
ediniai
da omi
iek
i§
pi miniu,
iek
i$
ki y
eiksmazodziu.
Pap as ai
emiamasi
bi ojo
ka inio
laiko
kamienais
(LKG
I
383;
DLKG
129),
ai
pasaky ina
i
apie
ap a iamuosius
a i ikmenis
(plg.
o mas
gau i,
gauna,
ga o).
Palyginus
p iesagos
- uw as
i
-iklis
edinius,
ku iais
keiGiami
anglu kalbos
p iesagos
-e
ediniai,
galima
iz elg i
konk e¢ios
p iesagos
pasi inkimo
mo y-
us.
P iesagos
- u as
ediniais
i a dijami
didesni
p ie aisai,
-iklis
—
mazesni
p ie-
aisai
a
inagiai.
Toks
sky imas
né a
a si ik inis.
No s
a p
Siu
p iesagu didesniu
ski umy
né a,
is
del o
su
p iesaga
- u as
daba
labiau
links ama
da y i
sude-
ingesniu
p ie aisu,
i enginiy
pa adinimus,
o
su
-iklis
—
pap as esniu
p ie aisu
a
ju
daliu
i
inagiu,
eciau
—
j enginiu
pa adinimus
(Keinys
1975:
20-21).
- u é.
[ ankiu
pa adinimy
ka ego ijai
p iski inas
Sios
p iesagos
edinys
g uz-
din u é
‘p ie aisas,
ku iame
apsem i
iebalu
kepami
kulina ijos
gaminiai
—
bul-
es,
Spu gos,
Zu is
i
pan.’
Jis,
emian is
nusis a y ais
o maliais
k i e ijais,
aip
pa
laiky inas
naujada u™.
Siuo
ediniu
si iloma
keis i
hib ida
i id iné
(p anc.
12
Sis
Zodis
a osenoje
ap inkamas
jau
1987
m.
(P z.:
F i iii iné
(g uzdin u é)
—
specialus
indas
<...>
kep i
ka s uose
iebaluose
—
i i i e
(NUE
118),
be
j
Zodynus
nepa eko.
Ji,
nepaisan
a si adimo
laiko,
ikslinga
p iski i
p ie
naujada y,
nes,
kaip
ma y i
iS
pa eik ojo
pa yzdzio,
su-
gal o as
specialiai
skoliniui
pakeis i.
i u e
‘kepimas;
iebalai
kepimui’).
G uzdin u és
da ybiné
mo y acija
y a
ne-
abejo inai
au en iska
(z .
Klima icius
1997:
12-14).
Kaip
i
ap asy ieji
p iesa-
gos
- u as
ediniai,
g uzdin u e
i a dija
didesnj
p ie aisa
nei
a i ikmenys
su
p ie-
saga
-iklis.
Pap as ai
p iesagos
- u é
ediniai
Zymi
inagius,
nesudé ingus
p ie ai-
sus
a ba
indus
(LKG
I
386;
DLKG
130).
Siuo
po Zi i iu
g uzdin u eé
Sick
iek
ski iasi:
is
dél o
ai
y a
pakankamai
sudé ingas
p ie aisas
(plg.
in u é,
g is u-
é),
jo
negalima
laiky i
i
indu,
no s
okiy
asociacijy
gali
kil i
(plg.
g uzdin u e
i
kep u e).
Abiejuose
,,daik uose“
galima
gamin i
okius
pacius
pa iekalus
i
gau-
i
panasy
ezul a a
(p z.,
bul és
i
daznai
ne
i
adinamos
kep omis
bul émis).
Tokia
analogija
galéjo
paska in i
pasi ink i
p iesaga
- u é.
Be
abejo,
i akos
gale-
jo
u é i
i
ki i
dalykai.
Pazymé ina,
kad
mo e iskosios
giminés
hib idas"
kei-
Ciamas
mo e iskosios
giminés
a i ikmeniu.
Tai
idomus
ak as,
nes
daugumas
j ankiy
pa adinimy
y a
y iskosios
giminés.
P iesaga
- w as
y a
labiausiai
papli-
es
j ankiy
pa adinimy
da ybos
a iksas,
0
p iesagos
- u é
ediniy
ge okai ma-
ziau
(Keinys
1975:
20;
Amb azas
1993:
180).
S ai
DZ,
pa eikiama
apie
du
su
puse
Sim o
p iesagos
- u as
i
ik
apie
pusSim i
p iesagos
- u é
ediniu
(ALKZ
103;
415-418).
Nemazai
pas a osios
p iesagos
ediniu
jau
nebe a ojami
a ba
ne a ojami
nu ody omis
eiksmémis,
p z.,
miné asis
skolinio
Seike is
a i ikmuo
(kok eiliy)
plak u é
‘plik u é;
an uo a
len elé
siaudams
sulygin i
dengian
s o-
ga;
kul u é’
(DZ,
562).
Pa eik i
ak ai
leis y
da y i
p iclaida,
kad
kei¢iamojo
hib ido
giminé
galéjo
u é i
i akos
pa enkan
a i ikmens
gimine™.
P iesagos
- u é
ediniai
pap as ai
da omi
i8
pi miniu
eiksmazodZiu,
be
pa-
si aiko
i
ki okiy
a eju,
p z.,
minky u é,
b andin u é,
pe plau u é
(LKG
I
386;
DLKG
130;
Keinys
1975:
24),
aigi
g uzdin u e
né a
ne ipiskas
edinys.
Daugiausia
i ankiy
pa adinimy
pada y a
su
p iesagomis
- u as
i
-iklis.
J
u
ediniy
gausa
a i inka
bend aji
pas ebima
da ybos
polinki:
abi
jos
y a
da iau-
sios
Sios
ka ego ijos
p iesagos
(LKG
I
381;
DLKG
129;
Keinys
1975:
20-21).
Va osena.
[ ankius
j a dijanciy
a i ikmeny
a osena
pa ogiausia
ap a i
ka -
u.
IS
p iesagos
-iklis
ediniy
dazniausiai
a ojamas
(p anesimy)
ga iklis.
18
ie-
Sosios
a osenos
jis
isiskai
i8s imé
skolini
peidze is.
Valdy u as
y a
naujesnis
eikinys
(i auk as
j
kai
ku iuos
naujausius
kompiu e ijos
zodynus,
p z.,
KTZ
198),
u in is
mazZesne
a ojimo
adicija
(da
ebe a ojamas
anks¢iau
pasii-
ly as
sude inis
o
pa ies
skolinio
a i ikmuo
aldan ysis
kompiu e is).
A i ikmenys
sk udin u as
i
g uzdin u é
aip
pa
baigia
i§
ieSosios
a osenos
iSs um i
jais
3
TZ
(p.
169)
pa eikiama
y iskosios
giminés
skolinio
o ma
i i i as.
Salia
eikSmiu
,, ieba-
lai
kepimui;
kepimas“
duodama
i
eik’mé
,,apa a as
kep i
iebaluose“.
Kaip
a si ado
skolinio
o ma
i i i iné,
s aipsnio
au o ei
nezinoma,
be
p iezas is
galéjo
bi i
a,
kad
p anciizu
kalbos
daik a a dis
i u e
y a
mo e iskosios
giminés.
4
Sunku
pasaky i,
a
skolinio
giminés
ka ego ija
bii u
s a bus
eiksnys
eikian
a i ikmenis,
nes
angly
kalboje,
iS
ku ios
(pe
ku iq)
daba
daugiausia
skolinamasi,
giminés
ka ego ija
mo o-
logiskai
ne eiSkiama.
40
keigiamus
skolinius.
Spal iklis
y a
daugiau
Snekamosios
kalbos
dalykas,
popu-
lia us
a p
ji
Zinandiy,
be
neap inkamas
ieSojoje
a osenoje.
Ma ,
kaip
jau
bu o
miné a,
ai
ik
ienas
iS
ma ke io
a i ikmenu.
Apibend in ai
apie
Siuos
a i ikmenis
galima
pasaky i,
kad
jie,
budami
ipiski
da iu
p iesagy
ediniai,
leng ai
p igyja.
Tai isai
nes ebina:
juos
galima
laiky i
po enciniais
naujada ais,
ku ie
i8
isy
naujada y
a o ojy
p iimami
leng iau-
siai.
Jie
a odo
a si
ip as i
ZodZiai,
nesukelia
psichologinio
pasip ieSinimo.
Veiksmy
i
eiksmo
ezul a o
pa adinima
-ioné.
Gana
ne iké as
p iesagos
-(i)oné
edinys
délioné
‘zaidimas,
kai
i$
kibiy
daliu
eikia
sudélio i
pa eiksla’.
Sios
p iesagos
ediniy
adiciskai
né a
daug.
Jie
pap as ai
da omi
i$
eiksmazodZiy
su
p iesaga
-(i)o i
(LKG
I
297,
DLKG
97),
Siuo
a eju
délio i.
T adiciSkai
( o maliai)
Si
edini
egalima
p iski i
eiks-
my
pa adinimy
( eiksmazodiniy
abs ak y)
ka ego ijai,
be
aiSkiai
jun ama,
kad
naujada as
i a dija
i
eiksmo
ezul a a
(sudélio as
pa eikslas)
bei
objek a
(su-
délio inas
pa eikslas).
Tai
né a
a si ik inis
dalykas.
Daugelis
eiksmu
pa adini-
mu,
ypa¢
pada y uy
i8
anzi y iniy
eiksmazodziu,
zymi
ne
ik
eiksma,
be
i
jo
ezul a a
bei
objek a
(LKG
I
317;
Amb azas
1993:
108).
Idomi
Sio
naujada o
kilmée.
Tai
aiky
pasiily as
i
ju
paciy
iS ink as
kaip
ienas
i8
populia iausiu
skolinio
puzlis
(angl.
puzile
‘gal osukis’)
a i ikmeny.
Deélioneés
da ybiné
mo y acija
au en iska
(plg.
a i ikmens
i
skolinio
eik8me
bei
o ma).
Vaiku
naujada as
(ki i
ekomenduojami
Sio
skolinio
a i ikmenys
—
dés as,
des i-
nis,
gal osi kis)
émé
spa Ciai
plis i
ieSojoje
a osenoje,
p z.:
mégs an ys
Zais i
délione
(,,Puzzle“)
LR
96 09
06;
konku sy
nugalé ojams
pado anos
délioniy
LR
98
02
21;
aikams
pa inka
délioné
(puzlis)
TV
98
12;
j ai iis
Sios
délionés
kibukai
—
andenyno
s o es,
éjai
i
li i ys
—
sukimba
a pusa yje
V
98
01
29.
Tokie
pa yz-
dziai,
kai
ne
kele as
leidiniy
pasi enka
a
pa i
a i ikmeni,
ne
a oja
ji
pe kel ine
eik’me,
odo
Sio
naujada o
gy ybinguma,
ikimybe
p igy i
kalboje.
Kas
galéjo
lem i
délionés
populia uma?
P iesagos
-ioné
ediniu
né a
daug
(DZ,
pa eikiami
ik
38
-
ALKZ
87-88).
IS
ju
p iesagoje
ki Giuojamy
( aigi
pa-
nasiai
skamban¢iu,
ypa¢é
aikams)
populia esniy
labai
nedaug.
Tai
kelione,
s a-
joné,
abejoné,
aka oné,
i8
s ilis i8kai
zymé u
—
eplioné,
ke e zonée,
e lioné
(pas-
a asis
gali
asocijuo is
su
ap a iamuoju
Zaidimu,
ku
eikia
ilgai
,, e lio is™).
Vie-
nas
i§
paaiskinimu
galé u
bi i
inkama
mo y acija.
Kad
Sis
Zaidimas
siejamas
bi en
su
eiksmazodziu
délio i,
odo
a osenos
pa yzdziai:
S en é
,,Sudéliok
sa o
s ajoniy,
,,Puzzle*
LR
96
09
06;
bus
labai
sunku
sudélio i
sa o
nu apy q
Puzzle“;
aikai
mégs a
i
adinamasias
,,piizles“
( oks
Zaislelis,
kai
i§
daugybes
mazuciy
pa eiksleéliu
eikia
sudélio i
didelj
pa eikslq)
D
95
01
06.
P iesaga
-( )one
dazniausiai
eiSkiamas
ilgokai
unkan is
eiksmas,
aigi
Siuo
a eju
ji
labai
in-
kama:
sudélio i
délione
—
ilgas
i
k uopS us
da bas,
ka ais
unkan is
ne
mene-
sius
(nelygu
délionés
sudedamuju
daliy
skaicius).
41
indse ingas'®
a i ikmuo
(angl.
windsu ing
‘bu lenciu
spo as’
<
wind
‘ éjas’
+
su
‘bangu
muSa,
banga imas’),
ga sajuos é
‘magne iné
juos a
ga sui
i asy i
i
a gamin i’,
ku ia
keiGiama
audiokase eé
(lo .
audio
‘gi dziu’
+
p anc.
casse e
‘dé-
zu e’),
dan isiiiliai
‘specialis
si lai
dan ims
aly i’,
siilomi
ie oj
skolinio
losai
(angl.
loss
‘Zalia inis
Silkas’)
i
aizdajuos é
‘magne iné
juos a
aizdui
i
ga sui
i aSy i
i
a gamin i’,
ku ia
keiciamas
skolinys
ideokase é
(lo .
ideo
‘ma au’
+
p anc.
casse e
“dézu e’).
T ys
miné ieji
di iniai
siilomi
sudu iniams
skoliniams
pakeis i
(banglen e,
ga sajuos é,
aizdajuos é).
Vieno
i8
sandy
da ybinés
mo y acijos
panaSumai
sie-
u
d i
skoliniy
i
a i ikmeny
po as
aizdajuos e
i
ideokase e
(plg.
ki a
a oja-
ma
a i ikmen|
aizdo
kase é),
ga sajuos e
i
audiokase e
(plg.
sudé ini
a i ikmeni
ga so
kase é).
Visus
Siuos
sudu inius
daik a a dzius
galima
laiky i
de e mina y iniais
—
pi masis
jy
sandas
apib éZia,
susiau ina
an ojo
sando
eik’me.
Tokio
ipo
daik-
a a diniai
du iniai
budingiausi
bk
(U bu is
1961:
68).
Jie
isi
pada y i
i8
daik-
a a dziu,
ne u inciy
p iesagy
a
p ieSdeéliu.
Tai
aip
pa
a i inka
sudu iniu
daik-
a a dziy
su
abiem
daik a a diniais
sandais
da ybos
polinkius
(U bu is
1961:
75).
‘T ys
du iniai
u i
jungiamajj
balsi,
du
—
ne u i.
Tai
a i inka
bk
polinkius
(Z .
U bu-
is
1961:
77).
Jungiamieji
balsiai
a
i i,
kaip
i
jp as a
okiems
du iniams,
su ampa
su
pi mojo
sando
pama iniy
Zodziy
kamiengalio
balsiais
(ga sas,
aizdas,
dan is).
Ke u i
naujada ai
suda y i
i$
bid a dZio
i
daik a a dZio.
Tai
a i ikmuo
saus-
kelnés
‘nepe slampamos
ienka inés
kidikiy
kelnai és’,
ku iuo
kei¢iamas
sko-
linys
pampe sai
(angl.
pampe s
<
pampe
‘lepin i,
paikin i’),
didkepsnis
‘didelis
mesos
gabalas
kep i
a ba
kepsnys’,
si ilomas
ie oj
skolinio
s eikas
(angl.
s eak
‘didelis
mésos
(Zu ies)
gabalas
kep i;
oks
kepsnys’),
didmaisis
‘didelis
k o i-
niams
de i
maisas’,
skolinio
bigbegas
a i ikmuo
(angl.
big
‘didelis’,
bag
‘maisas,
k epsys,
ankiné’),
g ei mais is
‘iS
anks o
pa uoS as
i
labai
g ei ai
am
ik ose
uzkandinese
pa iekiamas
mais as’,
siilomas
ie oj
anglisko
ZodzZiy
junginio
as -
ood
( as
‘g ei as’,
ood
‘mais as’).
IS
mine yjy
du iniy
du
si lomi
skoliniams
i8
d iejy
sandy
pakeis i
(didmai-
Sis,
g ei mais is).
Siy
a i ikmeny
i
jais
keiciamy
skoliniu
po as
sieja
aki aizdis
da ybinés
mo y acijos
panaSumai.
Seman inés
mo y acijos
panaSumy
galima
iz elg i
i
a p
didkepsnio
bei
s eiko.
Sie
naujada ai
aip
pa
laiky ini
de e mina y iniais.
Ju
da ybiné
eiksmé
maz-
daug
su ampa
su
leksine.
Visi
Sie,
kaip
i
pi mosios
g upés,
di iniai
suda y i
is
pama iniy
Zodziu,
ku iy
kamienai
y a
lygiis
Saknims
(didkepsnis
i
didmaisis
bi-
y
aiskinami
kaip
“didelis
maiSas’,
‘kepsnys’,
be
da ybiSkai
skaidomi
didis
( .
‘didelis’
DZ,
120)
+
‘maisas’,
‘kepsnys’,
plg.
dids in é,
didmies is
i
pan.).
'S
Anglu
kalbos
Zodziu
windsu ing
i a dijamas
bu lenciy
spo as,
be
NS
sa ase
kaip
skolinio
indse ingas
a i ikmuo
duodamas
ne
ik
bu lenéiy
spo as,
be
i
bu len eé.
48

Né
ienas
i§
Sios
g upés
du iniy
ne u i
jungiamojo
balsio.
Toks
polinkis
bidin-
gas
lie u iy
kalbai,
ku
daugiau
kaip
puseé
okio
ipo
du iniy
niekada
ne u i
jungiamojo
balsio
a ba
dazniau
a ojami
be
jo
(U bu is
1961:
87).
Du
naujada ai
pada y i
i$
eiksmazodZio
i
daik a a dzio.
Tai
au en iSkos
seman inés
mo y acijos
sinonimai
g uzda aukiai
i
g uzdin aukiai
‘ iebalai
kep i
g uzdin u eje’,
si lomi
ie oj
skolinio
i iii as
(p anc.
i u e
‘kepimo
budas,
kai
pa iekalas
apsem as
iebaly’).
Sie
di iniai
aip
pa
laiky ini
de e mina y iniais.
Abieju
pi mieji
sandai
g eiciausiai
sie ini
su
pama iniu
eiksmazodziu
esamojo
laiko
o ma,
no s
da ybos
pama u
galéejo
bu i
paim a
i
ki a
pag indine
o ma
(su
daly iais
nesusijusiu
pi mujy
eiksmazodiniy
sandy
o ma
daznai
nepa o-
do,
su
ku iuo
iS
ijy
pama iniy
eiksmazodziy
kamieny
okie
sandai
labiau
sie-
ini
(U bu is
1961:
100).
Tokie
di iniai,
ku iy
pi masis
sandas
san ykiauja
ap-
sk i ai
su
eiksmazodziu
a
ik
su
iena
ku ia
jo
pama ine
o ma,
y a
kiek
e esni
nei
ie,
ku ie
siejasi
su
bi ojo
laiko
daly iais
(U bu is
1961:
96).
Kaip
i
budinga
okio
ipo
du iniams,
pi muoju
a i ikmeny
sandu
eina
kamienai
be
p ieSdéliu,
o
an asis
sandas
emiasi
daik a a dziu,
ku io
kamienas
lygus
Sak-
niai.
Ne adiciSka
y a
ik
ai,
kad
du inio
g uzdiniaukiai
pama inis
eiksmazodis
ne a
pi minis.
G uzda aukiai
u i
jungiamaji
balsj
a.
Tai
ne a
labai
bidinga
lie-
u iu
kalbai,
nes
didZioji
dalis
da iniy
su
pi muoju
eiksmazZodiniu
i
an uoju
daik a a diniu
sandu
isada
a
ben
jau
dazniau
y a
a ojami
be
jungiamojo
balsio,
be
—
pa eisinama,
nes
ki i
okio
ipo
da iniai
u i
bi en
oki
jungiamaji
balsi
(U bu is
1961:
100).
Du iniy
pasiski s ymo
pagal
pi maji
sanda
negalima
pa adin i
isai
adici-
niu.
Bk
du iniai
su
abiem
daik a a diniais
sandais
suda o
didesne
dali
( is
ke -
i adalius)
isu
daik a a dziy,
u inciu an a
daik a a dinj
sanda
( e minai
—
apy iksliai
60
%),
o
a i ikmenys
—
Siek
ick
maZiau
negu
puse.
Di iniai
su
pi -
muoju
biid a diniu
sandu
bk
suda o
daugiau
kaip
penk adali
okio
ipo
daik a-
a dziy
( e minai
—
apy iksliai
22
%),
a i ikmenys
—
Siek
iek
daugiau
negu
e¢-
dalj.
Du iniai,
u in ys
pi ma
eiksmazodinj
sanda
(po
skai a dinio)
bk
y a
e i
( e minijoje
—
3,4
%),
o
a i ikmenys
suda o
be eik
penk adali
(DLKG
151;
U -
bu is
1961:
68;
Keinys
1983:
75).
Di iniai
su
an uoju
eiksmazodiniu
sandu
Likusiy
ijy
du iniy
an asis
sandas
y a
eiksmazodinis,
0
pi masis
—
daik a-
a dinis.
Tai
dazas ydis
‘ginkluo a
ko a
imi uojan is
zaidimas,
ku i
zaidzian
nau-
dojami
daZais
uZ aisomi
Sau u a ’,
juo
kei¢iamas
skolinys
pein bolas’
(angl.
pain -
ball
<
pain
‘dazai’
+
ball
‘kamuolys’),
inkoda a
‘p oduk o
pa da imo
o gani-
za imas,
apiman is
kainos
nus a yma,
paklausos
y ima,
eklamos
engima’,
ku is
'°
Pein bolas,
ki aip
dazas aidis
(STZ
1996:
381).
49
si lomas
ie oj
skolinio
ma ke ingas
(angl.
ma ke ing
<
ma ke
‘ inka’)
i
odas-
ei is
‘k emas,
paSalinan is
su ageéjusias
odos
daleles’,
ienas
i§
skolinio
pilingas
a i ikmeny
(angl.
peeling
<
peel
‘lup is
(apie
oda)’).
IS
isu
ijy
skoliniy
i
ju
a i ikmeny
po y
da ybinés
mo y acijos
panaSumai
sie y
ik
dazas ydj
i
pein bolg
(i
ik
—
ieno
iS
sandu).
Rinkoda os,
odas eicio
i
dazas ydzio
pi muoju
daik a a diniu
sandu
pasa-
komas
eiksmazodziu
eiSkiamo
eiksmo
objek as
( oks
san ykis
bidingas
di-
dziajai
daliai
okio
ipo
da iniy
(U bu is
1961:
106):
inkq
da y i,
odq
S eis i,
dazus
s ies i.
Veiksmazodiniai
ediniai
su
Saknies
balsiu
kai a
nedazni,
be
ie
:
¥
kai a
y a
populia i
(U bu is
1961:
109-110).
Su
an uoju
sandu
-s ydis y a
kele as
spo o
e minu,
p z.,
andens ydis,
o as ydis.
Visi
Sie
du iniai
u i
jungiamaji
balsi
(bk
be eik
puse,
o
e minijoje
eédalis
a ojama
be
jo,
z .
U bu is
1961:
110;
Keinys
1983:
111):
du
a,
ienas
o.
Bk
Sio
ipo
di iniai
dazniausiai
u i
jun-
giamaji
balsi
a,
ku iuo
pap as ai
jungiami
ik
a
(kaip
i
Siuo
a eju)
i o
kamienu
daik a a dziai,
o
jungiamasis
balsis
o
y a
daug
e esnis,
i
pap as ai
a ojamas
ada,
kai
pi muoju
sandu
eina
o
kamieno
daik a a dis
(U bu is
1961:
110).
Tai-
gi
inkoda a
bu y
ne ipiskas,
be
ik ai
ne
ieniSas
okio
ipo
da inys:
kaip
eigia
U bu is
(1961:
110),
i
a-kamienius
daik a a dzius
(dazniausiai
neologizmus)
su
kokiais
ki ais
jungiamaisiais
balsiais
(i8
ju
kiek
dazniau
pasi aiko
ik ai
-o-)
eikia
zi i eé i
kaip
j
iSim is.
P z.:
dujo iekis,
na o iekis,
kainoda a,
k aS o y a,
misko a ka
i
pan.
Pa eik ieji
daznai
a ojami
di iniai
i
naujai
ku iamos
niekam
neuzkliu usios,
isuomenei
p iim inos
,,iSim ys“
galbu
leis u
da y i
p ielaida,
kad
jungiamasis
balsis
0
okio
ipo
di iniuose
nebelaiky inas
dide-
liu
nuk ypimu.
Toks
polinkis
pas ebimas
i
ku ian
e minus,
ypa¢
su
an uoju
sandu
- y a,
-sky a
i
-da a
(Keinys
1983:
111).
Kaip
jau
bu o
mineé a,
du iniy
su
an uoju
daik a a diniu
sandu
y a
ienuolika,
0
su
an uoju
eiksmazodiniu
— ik
ys.
Tai,
kad
pi muju
be eik
is
ka us
daugiau
nei
an yjy,
ne a
ne iké a:
pi mojo
ipo
du iniai
suda o
be eik
is
ke i adalius
isu
daba ines
lie u iu
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
(LKG
I
437;
DLKG
151).
Sudu iniai
naujada ai
populia iis.
Jy
iS ies
nemazai
pasi loma
skoliniams
keis i,
p z.,
ga saspyné,
ele onspyné,
akmens imis,
d ib aisiai,
g iid aisiai,
aisg i -
dziai,
didzp ekiai,
k i ibe,
didz u gis,
komplauzys,
ampkelnés,
aizdaskiau és
i
pan.
Di iniy
populia uma,
p iim inuma
liudija
i
a osena.
S ai
Ziniasklaida
la-
bai
g ei ai
iSs umé
neadap uo a
pasakyma
mass-media
(nepa eko
i
miné us
sa-
aSus,
nes
ieSojoje
aSy ineje
kalboje
e as)
i
pag e¢iui
su
nelie u iSku
pasaky-
mu
a o us
daugiazodzius
a i ikmenis
(masinés)
isuomenes
in o ma imo
(ben-
d a imo,
komunikacijos)
p iemonés.
Leidiniy
puslapiuose,
eklamoje
nebeliko
pampe sy,
ku iuos
pakei e
sauskelnés,
is
dazniau
ie oj
ma ke ingo
im esniuo-
se
spaudiniuose
enkamasi
inkoda a.
Vaizdajuos e
i
ga sajuos é
s¢kmingai
kon-
ku uoja
su
ilgq
a osenos
adicija
u ejusiais
skoliniais
ideo-
i
audiokase é,
o
del
spo o
e miny
banglen é
i
bu len é
inkamumo
a o ojams
isai
nekyla
abejoniu
(pagal
a
pa i
modelj
leng ai
da omi
i
p igydomi
jau
ki i
naujada ai,
50
p z.,
o len é).
Ki i
sudu iniai
a i ikmenys
y a
pakankamai
nauji
eikiniai,
da
negaleje
labai
paplis i
( u ima
ik
po
kele a
didmaisio,
odaS eicio
a osenos
pa yzdziy),
dauguma
i§
ju u i
konku en yu.
G uzda aukiams,
g uzdin aukiams
plis i,
ma y ,
ukdo
anks¢iau
p adeé i
a o i
i i i o
a i ikmenys
kepamasis
alie-
jus,
g uzdinamasis
aliejus,
iebalai
g uzdin u éms.
Dan isiiiliai
i
g ei mais is
aip
pa
u i
konku en y
—
sudeé iniy
as
pacias
Saknis
u inciu
Zodziy
a i ikmenu,
pa yzdziui,
a ojama:
dan y
siiilai,
g ei as
mais as.
Ku ie
i8
ju
isi i ins
kalboje,
da
neaisku.
Di iniai
galbu
ilioja
aigkia
da yba
i
eik8me.
Taciau
béda
—
daZnai
jie
ilgi,
nepa ogus.
Du iniy
i
p iesagy
ediniy
san ykis
(14
:
25)
né a
ipiskas.
Kaip
eigiama
LKG
(I
253),
DLKG
(86),
bk
p iesagu
ediniy
ieny
y a
daugiau
negu
isu
ki y
da iniu,
o
okiy
a i ikmeny
ik
kele a
ka y
(be eik
du)
daugiau
nei
ienu
i
da iniy
—
di iniy.
Taigi
di iniy
a p
ap a iamy
naujy
a i ikmenuy
y a
daugiau
nei
ip as a
gy ojoje
kalboje.
4.
Galiiniu
ediniai
MazZai
eiSnaudojamas
da ybos
biidas
—
galiiniy
ediniai.
NS
sa aSe
—
ik
ie-
nas
aiskus
oks
naujada as
smigis
(ap a ojo
smiginio
sinonimas:
Z .
p.
42).
SA
sa aSe
y a
du
zodynuose
neuZ iksuo i
gal inés
ediniai:
ieSka
‘ adijo
ieSkos
sis e-
ma’,
ku iuo
keiciamas
skolinio
peidzingas
(angl.
paging
<
page
‘Sauk i
ka’)
i
s iksé
‘me gina,
Sokan i
pe
spo o
a zyby
pe aukéles
i
palaikan i
koman-
da’,
siiloma
ie oj
neadap uo o
zodzio
chee leade
(angl.
chee
‘dziaugsmingai
s eikin i,
p i a i,
d asin i’
+
leade
‘ ado as,
lyde is’)”’.
Galunés
ediniu
kei¢iamas
p iesagos
edinys
(ieska
/
paging)
i
sudu inis
Zodis
(s iksé
/
chee leade ).
Smigis
i
da s(as)
da ybos
pozi i iu
bi u
a imesni.
A i ik-
menu
pama as
pasi ink as
emian is
ki ais
seman iniais
pozymiais
nei
skoliniu.
Visi
Sie
a i ikmenys
y a
eiksmazodziu
ediniai.
Tai
a i inka
daba inés
lie u-
iy
kalbos
polinkius:
apie
ke u is
penk adalius
galiinés
ediniu
y a
pada y i
i8
eiksmazodziu
(U bu is
1961:
57),
da
daugiau
ju
y a
e minijoje
—
90,8
p ocen-
o
(Keinys
1979:
155).
Ieska
i
smigis
laiky ini
eikmazodziy
abs ak ais.
Pi masis
y a
pa¢ios
da-
iausios
gal inés
edinys,
ku is
sa o
eikSme,
kaip
i
dauguma
okiu
ediniu,
mazai
kuo
ski iasi
nuo
abs ak o
su
p iesaga
-imas
(plg.
LKG
I
303).
DidZioji
dalis
galunés
-a
abs ak yu
y a
pada y a
i§
pi miniy
p ieSdéliniy
eiksmazZo-
dziy,
aciau
ne e i
i
okie
ediniai,
ku ie
da ybi8kai
san ykiauja
su
ki okiais
(i
nep ieSdéliniais)
eiksmazodziais,
no s
dazZniausiai
i
ne u i
pas a iesiems
9
P ie
ju
da
galima
p iski i
miné us
galimus
naujada us
smigé,
ieSkas,
amp és,
impés,
g uzdeés.
S
badingu
p iesagu,
p z.:
yma
(LKG
1
304;
DLKG
99).
Toks
y a
i
ap a iamasis
naujada as
ieska.
Smigis
su okiamas
ne
ik
kaip
eiksmo,
be
i
kaip
objek o
pa adinimas.
To-
kia
da ybos
eik8mé
bidinga
daliai
eiksmazodiniy
abs ak y
(Keinys
1979:
157).
Sios
galiinés
ediniai
kalboje
aip
pa
labai
dazni.
IS
ki u
galiiniy
ediniy
jie
issiski ia
uo,
kad
dazZniau
linke
zymé i
ienka inj
umpai
unkan ]
eiksma
(LKG
I
304-305;
DLKG
99-100).
Fo maliai
iSsky us
smigio
eiksmo
eiksme,
ai
aip
pa
aki aizdZiai
ma y i:
s ély és
smigis
unka
ik
akimi ka.
Taigi
$i
nau-
jada a
galima
laiky i
ipisku
gal inés
-is
ediniu.
Da
ienas
gal inés
edinys
s iksé
i a dija
eikeéja.
Naujada as
gana
ne i-
ké as,
nes
ik ieji
eikéju
gal ininés
da ybos
pa adinimai
y a
e oki
(juos
pa-
p as ai
links ama
da y is
su
p iesagomis)
i
dazniausiai
u i
menkinamaja
eiks-
me
(Keinys
1979:
176).
Ma y ,
jauciamas
i
s iksés
menkinamasis
eik’mes
a spal is,
nes
Sis
naujada as,
no s
i
j auk as
j
STZ
(p.
533),
a osenoje
ne-
plin a.
Ve éiamasi
ap aSomuoju
bidu
a ba
bend os
eikSmés
ZodZiu.
P z.:
pe
minuciy
pe aukéles
Za éjosi
Sokéjy
lanks umu
R
96 02
03;
salése
pasi odé
sa y
komandy
,,palaikymo
g upiu“
—
Sokéjy.
Pacios
daly és
no i,
kad
jas
adin y
,,p o-
esionaliy
Sokéjy
upe“
LR
95 01
06.
Kaip
ody u
pa eik i
pa yzdziai,
s ikses
da ybos
eikSmé
,, a,
ku i
s iksi*
nepe eikia
pa adinamo
objek o
esmes.
Tei-
kian
a i ikmenis
s a bu
paisy i
ne
ik
unkcionalumo
(Siuo
a eju
umpas,
pa-
ogus
Zodis),
be
i
da ybos
eikSmés,
ypa¢
—
pama inio
Zodzio
seman ikos”’.
Kiek
ki okia
gal inés
edinio
—
smigio
—
is o ija.
Jo
a o ojai
nea me e:
ik
pasi ily as
smigis
p adéjo
plis i
ieSojoje
a osenoje
(p z.,
ele izijoje:
neliesk
smigio
len os
LNK
97
02
24),
be
j
STZ
kaip
e minas
j auk as
p ie-
sagos
edinys
smiginis
(p.
496)
smigj
iSs me.
Be
ai,
kad
gal inés
edinys
bu o
is
iesy
pa auklus,
p iim inas,
ody y
juo
pa adin as
o icialus
Sios
spo o
Sakos
klubas:
Vilniuje
y a
ienas
o icialus
smiginio
spo o
klubas
,,Smigis*
LR
98 05
05.
Kaip
ma y i
i$
pa eik y
duomenu,
a o ojai
palankiai
p iima
inkamai
mo-
y uo us
galunes
edinius.
Jie
ik ai
pa ankus
i
kalbai
—
ypaé
ekonomijos
pozi iu.
Gal niy
ediniai
y a
umpi,
aiskis,
iksliis
(Keinys
1979:
157).
>!
Kad
mo y acija
y a
i in
s a bus
eiksnys,
ody y
pasi ily y
d ieju
gal inés
ediniy
iesko
(peidze is)
i
ap a iamosios
( adijo)
ieskos
(peidzingas),
suda an¢iy
da nia
sis ema,
likimas.
Pas-
a asis
eikinys
p igijo,
o
peidze is
s ichiSkai
p adé as
adin i
p anesimy
ga ikliu
(0
ne
sis emis-
kai
—
ieSku).
Tokia
a osenos
a anka,
ma y ,
lemé
isuomenei
nep iim ina
seman iné
a i ikme-
nu
mo y acija.
Peidzingas
y a
adijo
ieSkos
sis ema:
no in is
pe duo i
in o macija
u inciam
p a-
nesimy
ga ikli
(peidze j)
skambina
j
adijo
ieskos
cen a
i
pe duoda
Zinu e
ope a o ei,
0
Si
ja
pe siunéia
abonen ui.
Taigi
pe
adijo
ysi
ieskoma
abonen o.
O peidze is
y a
p ie aisas,
p iiman-
is
adijo
ieSka
siunciamus
signalus
(Zinu es)
—
gaunan is
p anesimus.
No s
abu
keiciami
skoliniai
u i
a
pacia Sakni
(peidzingas
i
peidze is),
a osenoje
isigaléjo
jy
a i ikmenys,
u in ys
ski in-
gas
Saknis.
Tokie
pa yzdziai
da
ka a
pa i ina,
kad
skoliniai
be eik
ne u i i akos
jiems
pakeis i
siilomy
a i ikmeny
da ybos
bidui,
ipui,
mo y acijai.
52
Galiniu
ediniai
uzima
an q
ie a
po
p iesagu
ediniu
(LKG
I
251;
DLKG
86).
Pas a yjy
a i ikmeny
i
du iniy
san ykis
miné uose
sa aSuose
(3
:
14)
o-
dy y
polinkj,
p ieS a aujan i
adiciniam
da iniy
(daik a a dziuy)
pasiski s y-
mui
kalboje:
galiniy
ediniy
y a
gal
upu i
daugiau
negu
sudu iniy
daik a-
a dziu
(DLKG
86)
a ba
be eik
iek
pa
(U bu is
1961:
65).
O
sa aSuose
su-
du iniy
naujada y
be eik
penkis
ka us
daugiau
nei
galiinés
ediniu.
Toki
san ykj
i$
dalies
galéjo
lem i
ienas
iS
nusis a y yu
o maliy
naujada u
sky imo
k i e ijy:
Zodis,
no s
i
ki okia
eik’me
pa eik as
LKZ,
naujada u
nelaikomas
(kaip
jau
bu o
miné a,
kai
ku ie
i8
jy
gali
bi i
i
naujai
pada y i,
ne
ik
nauja
eikSme
a gai in i
lie u iy
kalbos
ZodZiai).
Be ,
ne
i
p idéjus
okius
galimus
naujada us,
du iniy
i
galiinés
ediniy
san ykis
nea i ik y
okiy
da iniu
san ykio
bk.
Galima
bi y
i a i
du iniy
pe ekliu
a si adus
dél
ki y
kalbu
i akos.
Be
a -
gu
a
oki
j a ima
galima
pag is i.
S ai
sudu iniy
a i ikmenu
y a
ké u iolika,
0
jais
keiCiamy
sudu iniy
skoliniy
—
ik
SeSi.
Taigi
i
nesudu inis
skolinys
gali
bu i
keiciamas
sudu iniu
a i ikmeniu,
o
ai
gana
ne ike a:
lie u iy
kalboje
di yba
menkiau
iSplé o a,
odel
didesné
ikimybé,
kad
kon e gencinéje
da yboje
anglu
kalbos
du inys
bus
a liepiamas
ediniu
(PaZiisis
1989:
65).
I
a i kS¢iai:
de y-
niems
sudu iniams
skoliniams
si iloma
su
p iesagomis
pada y u
a i ikmenu,
galuniy
ediniy.
Tai
ody y,
kad
iesioginio
ySio
a p
keiGiamojo
skolinio
i
jam
siulomo
lie u isko
a i ikmens
da ybos
bido
eikiausiai
né a.
Is
iesy
okia
du iniy
gausa
galbu
né
ne eiké y
s ebé is,
nes
iena
iS
pas e-
be y
naujada u
da ybos
endencijy
—
sudu iniy
zodziy
(palygin i
su
p iesagu
i
galuniy
ediniais)
san ykinis
pagauséjimas
(Gai enis
1980:
31).
Kad
galunés
ediniy
i
di iniy
san ykis
pas a yjy
desim meciy
kalboje
lin-
kes
kis i
du iniy
naudai,
ody y
i
e miny
y imai:
di yba
Gia
uzima
an a
ie a
po
p iesagy
ediniy
(Keinys
1979:
155;
1983:
70).
Be
aip
pa
eigiama,
kad
galuniy
ediniai
isu
pajé¢gumu
da
nepanaudojami,
i
ku ian
j ai iu
s i-
ciy
e minija
jais
bu y
galima
i
ne
pa a ina
daugiau
em is
( en
pa ,
1979).
Ma y ,
eike u
i
ai
a siz elg i
i
eikian
a i ikmenis.
IS ados
1.
IS
isy
NS
i
SA
sa aSuose
naujosioms
s e imybéms
si ilomu
a i ikmenu
naujada ai
suda o
apie
e¢dali
su
puse.
Toki
san yki
lémé
kelios
p iezas ys:
1)
ne
isada
naujaja
s e imybe
j a dijamas
naujas
dalykas,
odél
ji
kei¢iama
jau
u e u
lie u isku
Zodziu;
2)
dazni
daugiazodziai
(sudé iniai)
a i ikmenys,
ku iu
demenimis
pap as ai
eina
seni
lie u iski
ZodZiai
a
ju
o mos;
3)
a i ikmenys,
ku iy
g a iné
aiska
su ampa
su
Zodynuose
esanéiy
lie u iu
kalbos
zodziu,
o
leksiné
eikSmé
nu olusi
a
isai
ki a,
emian is
o maliu
k i e ijumi
(Zodyne
uz iksuo as
da inys),
da ybos
poZiii iu
(i8sky us
da ybinj
homonima)
nelaikomi
naujada ais.

2.
Be eik
isi
naujada ai
(iSsky us
kele a
bid a dZiu,
jeinanciy
j
sudé inj
a i-
ikmenj)
y a
daik a a dZiai.
A i ikmeny
da ybai
panaudo i
ys
iS
ke u iy
pag in-
diniu
lie u iy
kalbos
Zodziy
da ybos
bidy:
daugiausia
p iesagy
ediniy
(25),
be-
eik
pe
puse
maZiau
—
di iniy
(14),
labai
nedaug
galunes
ediniy
(3).
Visai
nepa-
naudo a
p ie&déliné
da yba.
T adiciskai
p ieSdeliy
ediniai
iS
isy
da iniy
(daik-
a a dziy)
y a
eCiausi,
odeél,
ma y ,
i
cia
okia
endencija
ne u é y
labai
s ebin i.
Toks
da iniy
san ykis
p ieS a auja
adiciniam
ju
pasiski s ymui
kalboje.
T a-
dicine
galima
laiky i
ik
p iesagu
ediniu
gausa:
ju
y a
1,3
ka o
daugiau
negu
isu
ki y
da iniu.
Didelis
di iniy
p ocen as
né a
isai
ne iké as,
nes
pas a ojo
deSim mecio
y inéjimai
a skleidé
du iniy
gauséjimo
polinkj.
Sio
p oceso,
ma y ,
ne eiké y
sie i
ien
su
iSo iniais
eiksniais:
ge many
kalbu,
ku iose
du iniai
i in
populia-
us,
po eikiu.
Skoliniy
i
ju
a i ikmeny
da ybos
y imas
ody u,
kad
iesioginio
ysio
a p
keiciamojo
skolinio
i
jam
si ilomo
lie u iSko
a i ikmens
da ybos
bi-
do
eikiausiai
ne a.
3.
Daugumos
naujada y
da ybos
mo y acija
au en i8ka.
Y a
skoliniy
i
a i-
ikmeny
po u,
ku iu
seman iné
mo y acija
panagi,
be
ski iasi
da ybos
budas.
Po u,
ku iy
da ybos
mo y acijos
panaSumai
aki aizdis,
labai
nedaug
(pas a ieji
a i ikmenys
y a
sis emiSki,
ipiSki,
seman iSkai
,,skaid us*
da iniai).
4.
Bi ina
i i
skoliniy
i
jy
a i ikmenu
a osena,
i ,
emian is
ais
y imais,
eik i
isuomenei
p iim inus,
u incius
daugiau
galimybiy
p igy i
inkamai
mo-
y uo us
naujada us.
Gau a
1999
05
28
Nag inéjamu
naujada u
sa aSas
au os opininkas
(hi ch-hike )
SA
g uzda aukiai
( i i i as)
SA
banglen é
(se ingas)
NS
bu len é
( indse ingas)
NS
dan isiiliai
( losai)
SA
dazas ydis
(pein bolas)
NS
deS ainis
(ho dogas)
NS
délioné
(puzlis,
piizle)
NS
dés inis
(puzlis,
piizlé)
NS
didkepsnis
(s eikas)
NS
didmaisis
(bigbegas)
SA
ga sajuos é
(audiokase é)
SA
ga iklis
(peidze is)
SA
glaus inuké
(bodis)
NS
g aibs inys
(bes sele is)
SA
g ei mais is
( as - ood)
SA
54
g uzdin aukiai
( i i i as)
SA
g uzdin u é
( i i i iné)
SA
ieSka
(peidzingas)
SA
ja ainiai
(miusliai)
NS
kégliné
(kégelbanas)
SA
kibuéiai
(puzlis,
piizlé)
NS
mais alas
(junk- ood)
SA
mésainis
(hambu ge is)
NS
odaS ei is
(pilingas)
SA
iedu ininkas
(skei e is)
NS
inkoda a
(menedzmen as)
SA
sauskelnés
(pampe sai)
NS
segiklis
(s eiple is)
NS
skiau inys
(k il as)
SA
sk udin u as
( os e is)
SA
uzkandukas
(snekas)
NS
smiginis
(da as,
da sas)
NS uz aSiné
(o ganaize is)
NS
smigis
(da as,
da sas)
NS
adybininkas
(menedZe is)
SA
spal iklis
(ma ke is)
SA
aizdajuos é
( ideokase é)
SA
s iksé
(chee leade )
SA
aldy u as
(se e is)
SA
su ainis
(cyzbu ge is)
NS
zu ainis
( isbu ge is)
NS
SUTRUMPINIMAI
ALKZ
ALZ
CID
DLKG
DZ,
ED
GK
KK
KTZ
LKE
LKGI
LKKN
LKZ
I-XIX
A galinis
daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas
/
sud.
V.Zilinskiené,
Vilnius:
Ma ema ikos
i
in o ma ikos
ins i u as,
1995.
Angly-lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Zodynas,
1997.
Camb idge
In e na ional
Dic iona y
o
English,
Camb idge:
Camb idge
Uni-
e si y
P ess,
1995.
dien as is
,,Diena
“.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla,
1994.
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
lei-
dykla,
1993.
English
Dic iona y,
London:
Ha pe Collins
Publishe s,
1995.
Gim oji
kalba.
Kalbos
kul ii a.
Aiskinamasis
angly-lie w iy
kalby
kompiu e ijos
e miny
Zodynas,
Kaunas:
Smal ija,
1997.
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins-
i u as,
1999.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Vilnius:
Min is,
1965.
Lie u iy
kalbos
komisijos
nu a imai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
lei-
dykla, 1998.
Lie u iy
kalbos
zodynas
1—2,
Vilnius:
Min is,
1968-1969;
3-6,
Vilnius:
Vals-
ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
1956-1962;
7-9,
Vilnius:
Min is,
1966-1973;
10-15,
Vilnius:
Mokslas,
1976-1991;
16-17,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995-1996;
18-19,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1997-1999.
Lais as
nep iklausomas
kanalas
(TV).
dien as is
,,
Lie u os
y as“.
Namy
ikio
enciklopedija,
Vilnius:
Vy iausioji
enciklopedijy
edakcija,
1987.
P anciizy-lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Ma gi
a8 ai,
1997.
dien as is
,,
Respublika“.
Spo o
e miny
Zodynas,
Kaunas:
Lie u os
kino
kul i os
ins i u as,
1996.
zu nalas
,,
Ta o
aikas
“.
Ta p au iniy
Zodziy
Zodynas,
Vilnius:
Vy iausioji
enciklopedijy
edakcija,
1985.
sa ai inis
Zu nalas
,,
Veidas“.
Vokieciy-lie u iy,
lie u iy— okieciy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
TEV,
1997.
55
LITERATURA
Amb azas
S.
1993:
Daik a a dziy
da ybos
aida.
Lie u iy
kalbos
eiksmazodiniai
ediniai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Bea d
R.
1990:
The
Na u e
and
O igins
o
De i a ional
polysemy.
—
Lingua
81,
101-140.
Gai enis
K.
1974:
Naujada as
naujada ui
nelygu.
—
Kalbos
kul ii a
27,
27-30.
Gai enis
K.
1980:
Naujada ai
i
naujazodZiai.
-
Mokslas
i
gy enimas
2,
31.
Gai enis
K.
1987:
Ma gas
zodziy
pasaulis,
Vilnius:
Mokslas.
Gi éiené
J.
1997:
Semina as
s e imybiy
ema.
—
Kalbos
kul i a
69,
111-117.
Haugenas
E.
1972:
Xay en
9.
IIpouecc
3aumc Bosanna.
—
Hoeoe
6
auneeucmuxe
6,
Mocksa:
TIpo pece,
344-382.
Jakai iené
E.
1986:
Dél
seman inés
mo y acijos,
kaip
kodi ika imo
k i e ijaus.
—
Kalbo y a
37
(1).
Kaulakiené
A.
1974:
Da ybiniai
e iniai
iksliyjy
moksly
e minijoje.
—
Kalbos
kul ii a
27,
30-32.
Keinys
S.
1975:
P iesaginé
lie u isky
e miny
da yba.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
16,
7-56.
Keinys
S.
1979:
Galiininé
e miny
da yba.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
19,
155-183.
Keinys
S.
1983:
Lie u isky
sudu iniy
e miny
da yba.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
22,
70-
123.
Kézy é
S.
1973:
,,Pa duo y
asa y*
nauji
Zodziai.
—
Kalbos
kul ii a
24,
37-43.
Klima icius
J.
1997:
F i i iné
—
g uzdin u é,
i i i as
—
kep aukiai.
—
Gim oji
kalba
2,
12-14.
Kniikés a
P.
1979:
Ling is inis
i
socialinis
kodi ikacijos
san ykis
su
no ma.
—
Lie u iy
kalbo y-
os
klausimai
19,
85-91.
Mikelioniené
J.
1998:
Naujazodziai
Vy au o
DidZiojo
uni e si e o
kompiu e iniame
eks y-
ne.
—Jono
Jablonskio
kon e encija
,,.Nauji
kalbos
eiskiniai
i
jy
e inimas“.
P anesimy
ezés.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
11-12.
Paziisis
L.
1975:
Vadinamieji
a p au iniai
zodziai
Siau és
Ame ikos
lie u iy
kalboje.
—
Masy
kalba
2,
33-39.
Pazisis
L.
1989:
Kon e genciné
zodziy
da yba.
—
Kalbo y a
40(1),
58-73.
Simonai y é
V.
1979:
Socialiniai
eiksniai
i
Zodziy
da yba.
—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
19,
101-109.
Ska dzius
P.
1996:
Rink iniai
as ai
1.
Lie u iy
kalbos zodziy
da yba,
Vilnius:
Mokslo
i
encik-
lopedijy
leidykla.
Ska dZius
P1997:
Bend ieji
sume imai.
7.
Ta mybés,
naujada ai
i
s e imybes.
—
Rink iniai
aS ai
2,
76-85,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Ska dZius
P.
1997,:
Ve s iniai
i
eikSminiai
skoliniai.
—
Rink iniai
aS ai
2,
277-281,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
U bu is
V.
1961:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sudu iniy
daik a a dziy
da yba.
—
Daba iné
lie-
u iy
kalba,
Vilnius:
Vals ybinés
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla,
65-121.
U bu is
V.
1978:
Zodziy
da ybos
eo ija,
Vilnius:
Mokslas.
NEOLOGISMS
AS
EQUIVALENTS
OF
NEW
BORROWINGS
Summa y
New
bo owings
and
hei
Li huanian
equi alen s
a e
a
wo- old
phenomenon
co e ing
he
p ocess
o
bo owings
and
he
e olu ion
o
new
de i a i es.
I
may
include
seman ic
neologisms,
nominal
wo d-g oups
and
ue
de i a i e
neologisms.
A e
ha ing
in es iga ed
he
lis s
o
new
bo owings
and
hei
equi alen s
submi ed
o
he
socie y,
i
has
u ned
ou
ha
he
la e
com-
p ise
abou
one
hi d
o
all
equi alen s.
56
Almos
all
newly-made
equi alen s
a e
nouns.
They
ha e
been
p oduced
on
he
basis
o
h ee
ou
o
ou
modes
o
de i a ion
o
he
Li huanian
language;
he
majo i y
o
hem
a e
su ixa ion
de i a i es
(25),
abou
hal
as
many
a e
compounds
(14)
and
jus
a
ew
in lexional
de i a i es
(3).
P e ixa ion
has
no
been
employed
a
all.
The
p opo ion
o
in lexional
de i a i es
o
compounds
(3
:
14)
would
es i y
o
a
endency
ha
is
con a y
o
he
adi ional
dis ibu ion
o
de i a i es
in
a
language
whe e
compounds
a e
nea ly
as
nume ous
as
in lexional
de i a i es.
Howe e ,
he
p opo ion
is
no
comple ely
unex-
pec ed.
One
o
he
endencies
o
he
e olu ion
o
neologisms
is
a
ela i e
inc ease
o
com-
pounds
(as
compa ed
o
p e ixa ion
and
in lexional
de i a i es).
I is
only
he
high
numbe
o
su ixa ion
de i a i es
ha
can
be
a ibu ed
o
he
adi ional
modes
o
de i a ion
—
he e
a e
1.3
imes
as
many
su ixa ion
de i a i es
as
he e
a e
o he
de i a i es.
T adi ionally,
he
p e ixa ion
de i a i es
a e
he
leas
p oduc i e,
he e o e
he
en-
dency
is
no
su p ising.
Mos
bo owings
a e
sys emic
and
belong
o
he
neologisms
o
ypical
de i a ion.
No
nega-
i e
in luence
o
o he
languages
has
been
obse ed.
57