ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIETUVIYU
KALBOTYROS
KLAUSIMAT
XLIII
(2000)
Aud a
ZAVADZKAITE-IVANAUSKIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
MIKALOJAUS
DAUKSOS
POSTILES
DAIKTAVARDZIO
LINKSNIAVIMO
TIPU
HIERARCHIJA
(pagal
,,oksi oniniu“
daik a a dziu
pa adigmas)
1977
m.
Aleksas
Gi denis
i
Albe as
Rosinas
a k eipé
démesj
i
ai,
kad
adi-
ciniy
lie u iy
kalbos
linksniuoéiy
a ka
,,y a
isai
nemo y uo a
i
salyginé,
nes
nea siz elgia
nei
j
daik a a dziy
gimines,
nei
j
o mu
panaSuma‘“
(Gi denis,
Rosi-
nas
1977:
338).
Taigi
i i
daik a a dzio
linksnia ima
pagal
linksniuo es
nepa an-
ku
iek
sinch oniniu,
iek
diach oniniu
poZii iu:
nea skleidziama
ski ingy
ka-
mieny
sa eika,
na ali
linksnia imo
ipy
klasi ikacija.
Lie w iy
kalbos
g ama i-
koje
daik a a dzio
linksnia imas
ap asomas
adiciSkai,
-y.
salygine
penkiy
links-
niuociy
a ka
(LKG
1965:
210-230).
Naujausiuose
leidiniuose,
pa yzdziui,
Da-
ba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(‘DLKG,
7DLKG,
*DLKG),
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
anglu
kalba
(Li huanian
G amma
1997:
107-125),
linksniuo és
a-
dinamos
kamieny
pa adinimais,
a siz elgiama
i
ju
a pusa io
ySius
bei
pa-
siski s yma
giminémis.
T is
linksnia imo
ipus
pagal
daik a a dziy
kamienus
i
galuniy
sis emy
panasumga
ski ia
Adelé
Valeckiené
(Valeckiené
1998:
319-327).
Vadinasi,
daik a a dzio
linksnia imo
sis emos
negalima
i i
nea siz elgian
i
pa adigmy
a pusa io
san ykius,
o
Sie
iksliai
nus a omi
aikan
hie a chinio
g upa imo
me odika.
Minimo
y imo
bido
pa ikimuma
i odé
A.
Gi denis
i
A.
Rosinas,
nus a e
bend inés
kalbos,
zemaiciy
a més
(Ti kSliu
i
Saukénu
snek y)
daik a a dzio
linksnia imo
ipu
hie a chija
(Gi denis,
Rosinas
1977:
338-348);
A.
Rosinas
uo
paciu
biidu
is y é
Simono
S ane idiaus
eks y
daik a-
a dzio
linksnia ima
(Rosinas
1994:
112-117).
Todél
pagal
hie a chinio
g upa-
imo
me odika
i os
i
Mikalojaus
DaukSos
Pos ilés
daik a a dzio
pa adigmos.
Ty imo
medZiaga
ink a
i8
DaukSos
Pos ilés
indekso-zodyno
(Kudzinowski
1977),
ikslin a
i
lygin a
su
Pos ilés
eks u.
Is ink os
i
suskaidiuo os
isos
Pos iléje
a ojamy
bend iniy
i
ik iniy
daik a a dziy
o mos,
be
Siame
s aipsnyje
ap-
si ibojama
adinamyjy
,,oksi oniniy“
daik a a dziy
pa adigmy
lyginimu!,
issky-
'
Neki diuo os
daik a a dziy
galiinés,
ypa¢
a mése
(Z .
Gi denis,
Rosinas
1977:
342;
Rosinas
1994:
114),
gali
bi i
su umpéjusios
i
u é i
ki os
kokybés
okalizma
negu
ki éiuo os.
Sios
p ie-
zas ys
lemia
i ai ius
mo ologinius
p ocesus,
dél
ku iy
susipina
am
ik u
kamieny
,,ba i oniniy“
daik a a dziy
pa adigmos.
Todél
pi miausiai
ap a iamos
,,oksi oniniy*
daik a a dziy
pa adig-
mos,
0
,,ba i oniniai“
Pos ilés
daik a a dziai
—
jau
ki o
y imo
objek as.
11
us
uos
a ejus,
kai
eikiamy
,,oksi oniniu“
o my
eks e
neuz iksuo a.
Be
o,
a ski iamos
y iSkosios
giminés
i
mo e iSkosios
giminés
daik a a dziu
pa a-
digmos.
,Oksi oniniai*
M.
DaukSos
Pos ilés
daik a a dziai
linksniuojami
Si aip’:
o
kamienas
V.
diéwas
namai
K.
diéwo
nami
N.
diéwui
namamus
G.
diéwa
namus
In.
Diewu
namais
V .
Diewé
namulé
iio
kamienas
V.
opulis
opulei
K.
6pulio
opuly
N.
wed3iui
opulamus
G.
opulj
opulus
In.
opulu
geiduléis
V .
opuliié
opul i e
id
kamienas
V.
*ma i*,
wieBpa i
ka4nc3ios
K.
ma c3ids
kanc3ig
N.
kanc3ei
kanc3i6mus
G.
ma c3ia
kanc3ias
In.
kanc3ia
kanc3iomis
V .
kanc3ioié
kanc3iolé
i,
kamienas
V.
wagis
wagis
K.
wagies
wagi
N.
k ikBc3idni
+
wagimus
G.
wag}
wagis
In.
wagimi
k ikBcJionimis
V .
debe iié
k ikBcsioni ia
12
*
Pa yzdiiai
pa eikiami
M.
Dauk&os
Pos ilés
a’yba.
o
kamienas
kéles
keléi
kélo
kelG
k auiui
kelamus
kéla
kelus
kelu
keléis
kelé
k aui lé
ad
kamienas
diena
diénos
diends
dien
dienai
dienémus
diéna
dienas
diena
dien6mis
dienoié
dienosé
é
kamienas
ga bé
ga bes
ga bés
gie miy
ga bei
giminémus
ga be
ga bés
ga bé
ga bemis
ga beié
gie{me ia
1,
kamienas
akis
akis
akiés
aki
aki
akimus
akj
akis
akimi
akimis
akué
aki e
3
Z aigzdu e
Zymimos
eks e
neuZ iksuo os,
be
pagal
Pos ilés
linksnia imo
sis ema
ekons -
uo os
linksniy
o mos.
u
kamienas
iu
kamienas
V.
unus Gnus
wailius
waili s
K.
una s
sanu
wai iaus
__-wai iu
N.
anui
un imus
ka alui
ka alumus
G.
ing
unus
wai iu
waili s
In.
un mi
unumis
wai iumi
ka alumis
V .
anuie
unu e
wai iuia
—_
wai i isé
C,,
kamienas
C,
kamienas
V.
piem
piémenes
duk é
duk e es
K.
piemenés
piemeng
duk e és
duk e
N.
piémeni
piémenimus
duk é i
duk e imus
G.
piémenj
piémenis
duk e j
duk e is
In.
piemenimi
—
piemenimis
duk e imi
[¢ e imis
V .
piemeniie
wandeni e
*duk e iie
mo e i e
Na u ali
linksnia imo
ipy
klasi ikacija
bei
ju
a pusa io
hie a chija
nus a-
oma,
a siz elgus
ne
ik
|
daik a a dziu
gimines,
be
i
i
linksnia imo
ipy
pana-
Suma.
Siuo
a eju
pa ikimiausias
k i e ijus
—
su ampanéiy
galiiniy
g e inamose
pa adigmose
daznumas.
Ti ian
M.
DaukSos
Pos ilés
daik a a dzio
pa adigmas,
apaciomis
laiky os
iek
isai
ienodos
galiinés,
iek
besiski ian¢ios
onologine
kai a
a
:
e,
@:
é
bei
del
sis eminio
umpéjimo
u in¢ios
one iniy
a ian y
gali-
nes,
pa yzdziui,
Pos iles
(i)o,
iio,
(i)a,
i,
kamieny
daugiskai os
naudininkas:
namamus
i
alkinimams,
di iomus
i
duBioms’,
gen imus
i
deBim ims
i
k .
Galuneés
nebu o
skaidomos
i
kamiengali
i
,, ik aja“
galiine.
Pa yzdziui,
daik a-
a dziu
diend
i
ga bé
pa adigmose
su ampa
5
linksniai,
adinasi,
Siu
pa adig-
mu
panasumo
indika o ius
(m)
bi y
lygus
5.
SuskaiCciuo i
su ampan¢ias
galiines
g e inamose
Pos ilés
daik a a dzio
pa a-
digmose
i
gau us
skai¢ius
laiky i
linksnia imo
ipy
panaSumo
indeksais
pasi o-
de
ne ikslu:
pi ma,
daugiskai os
kilmininko
galiné
y a
bend a
isoms
g e ina-
moms
pa adigmoms,
an a,
Pos ilés
ienaskai os
Sauksmininkas
j ai uoja,
p i-
klauso
nuo
konk e¢iy
zodziy,
daugiskai os
Sauksmininko
o ma
su ampa
su
a dininku.
Del
Siy
p iezas¢iu
Sauksmininko
i
daugiskai os
kilmininko
o mos
nebu o
skaiciuojamos.
A k eip inas
démesys
ij
linksniy
daznio
ski umus:
suskaicia us
isus
M.
Dauk-
Sos
Pos iléje
a ojamy
daik a a dziy
linksniy
a ejus,
paaiskéjo,
kad
dazniausi
y a
ienaskai os
kilmininkas
(29,8%),
ienaskai os
a dininkas
(18,9%),
ie-
naskai os
galininkas
(17,6%),
0
eciausi
—
daugiskai os
naudininkas
(1,3%)
i
daugiskai os
ie ininkas
(1,4%).
Vadinasi,
linksniai
nelygia e ¢iai
dél
a oji-
mo
dazZnio
(i
s o io
sis emoje)
ski umy.
Todél,
nus a an
linksnia imo
ipu
panasuma,
bu o
j es a
kiek ieno
linksnio
pa aisa
(p,).
Vienaskai os
linksniy
13
pa aisa
—
upmena,
apy ik iai
lygi
d igubam
a i inkamy
linksniy
san ykiniam
daznumui
M.
DaukSos
Pos iléje.
Daugiskai os
linksniy
pa aisa
lygi
pusei
a i in-
kamos
ienaskai os
linksniu
pa aisos
(Z .
1
len ele).
Linksniy
daznumo
duome-
nys
suap alin i.
1
len elé
M.
DaukSos
Pos ilés
linksnia imo
ipu
panaSumo
indeksu
pa aisos
enaskai a
Daugiskai a
0,50 0,25
0,70
=
0,10
0,05
0,40
0,20
.
__
0,20
0,10
V .
0,10
0,05
Pa aisos
p idedamos
p ie
indekso,
odan¢io,
kad
lyginamu
ski ingu
kamie-
nu
ku io
no s
linksnio
gal ine
y a
apa i.
Taigi
M.
DaukSos
Pos ilés
daik a a -
dzio
linksnia imo
ipu
panaSumo
indeksai
bu o
apskaiciuojami
pagal
o mule
l=m+
Up,
2
,
ku
m
—
su ampanéciy
linksniy
galiniy
skaicius,
p,
—
konk e aus
linksnio
pa aisa.
Ski ingu
linksnia imo
ipu
bu o
laikoma
kiek iena
pa adigma,
ku i
nuo
ki y
sky esi
ben
ieno
linksnio
galune.
Bina iskai
palyginus
Pos ilés
daik a a dzio
pa adigmas,
gau i
ezul a ai
(Z .
2
len ele)
pa ode,
kad
ski ini
okie
linksnia imo
ipai:
(i)o
(diéwas,
kéles),
io
( opulis),
a
(diend),
ia
(*ma i),
é
(ga be),
i
(wagis,
akis),
u
( un s),
u
(wai ius),
C,,
,
(piem i)
i
C,
(duk é).
Pagal
panaSuma
jie
su ikiuojami
Si aip:
u,
iu,
(Lo,
iio,
Ch
Co
b
&
ia
a.
2
len elé
M.
DaukSos
Pos ilés
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
panaSumo
indeksai
Q
3
a
Tipai
|
(ijo
an
n
we
SlolwlolololNio
No
0
2s,
0
0
0
9
0
0
1
nN
Tikslesnius
linksnia imo
ipy
a pusa io
san ykius
a skleidzia
hie a chinis
g upa imas.
G upa imo
p ocedi os
bu o
a liekamos
pagal
maksimumy
me o-
da,
.
y.,
sujungus
panaSiausius
ipus,
naujos
klasés
bu o
suda omos
pagal
di-
dziausia
i$
anks esniy
indeksu.
Tokiu
bidu
suda y a
M.
Dauksos
Pos ilés
daik-
a a dzio
linksnia imo
ipu
hie a chine
klasi ikacija
(z .
1
pa eiksla)
aiSkiai
odo
bu us
is
pag indines
klases:
1)
u,
iu,
(i)o,
io
kamienu
daik a a dziai,
2)
p iebalsiniy
(C_,,
C,)
bei
i
kamieny
daik a a dziai,
3)
é
i
ia,
@
kamieny
daik-
a a dziai.
Visi
pi mosios
klasés
zodziai
y a
y i8kosios
giminés,
an osios
—
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés,
eciosios
—
be eik
isi
mo e iskosios
gi-
mines,
iSsky us
okias
iSim is,
kaip
Seneka,
wa ge a,
idjid
i
pan.
DP
1—-
1.5
2
25
SE
33
aT.
4,9
5.1
6—
7
——
8
—
gL
9,6
92
10
(i:
12—
12:6
123]
1251
aa
e
e
o
a
u
ju
(ijo
lio
C,
CGC,
1
€
ja
a
1
pa .
M.
DaukSos
Pos iles
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
hie a chinio
g upa imo
,,medis*
Vadinasi,
M.
DaukSos
Pos ilés
daik a a dziai
y a
iju
pag indiniy
linksnia-
imo
ipu:
y iskojo,
mis iojo
i
mo e iSkojo.
Pi majame
yski
u,
iu
(/uniis,
waili is)
i
(i)o,
i o
(diéwas,
kéles,
opulis)
kamieny
opozicija,
an ajame
—
p ie-
balsiniy
(piemui,
duk é)
i
i
(wagis,
akis)
kamieny
opozicija,
eciajame
—
é
(ga bé)
i
a,
id
(diend,
*ma i)
kamienu
opozicija.
Mine ina
ai,
kad
Pos ilés
daik a a dzio
o
i
io
kamienai
opozicijos
nesuda o
—
né a
linksniy,
ku ie
juos
a ski y.
Daba inéje
lie u iu
kalboje
ski iasi
Siu
ka-
mieny
ienaskai os
ie ininko
galiines,
pa yzdziui,
name,
be
kelyje,
o
Pos iléje
i
Sio
linksnio
o mos
su ampa,
pa yzdziui,
diewé
i
kele.
Taigi
Pos ilés
o
i
io
kamienu
daik a a dziai
suda o
ieng
linksnia imo
pa adigma.
Tik
daugiskai os
ie ininkas
ski ia
uw
i
iu
kamienu
linksnia imo
pa adigmas,
plg.
/unu é
(senoji
u
kamieno
o ma)
i
wai/iisé
(galiné
su ampa
su
(i)o
pa a-
digmos
daik a a dziy
daugiskai os
ie ininko,
pa yzdziui,
namui e,
k aui i é).

Pos iléje
a ojamas
daik a a dzio
wie pa i
ienaskai os
a dininkas
bei
ki i
linksniai,
ienaskai os
kilmininkas
ma cjids
i
ienaskai os
galininkas ma cjig,
odél
bu o
ekons uo as
pas a ojo
daik a a dzio
ienaskai os
a dininkas
*ma -
i.
Sio
linksnio
o ma,
kaip
i
daba inéje
bend inéje
kalboje,
eski ia
M.
Dauk-
Sos
Pos ilés
ia
kamieno
pa adigma
nuo
@
kamieno
pa adigmos.
Palyginus
su
daba inés
bend ines
lie u iu
kalbos
a i inkamu
,,medziu“,
su-
da y u
A.
Gi denio
i
A.
Rosino
(Gi denis,
Rosinas
1977:
341),
M.
DaukSos
Pos ilés
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
hie a chinio
g upa imo
,,medis*
y a
Siek
iek
zemesnis.
Pos ilés
linksnia imo
ipai
g ieZ¢iau
di e encijuo i
pagal
ka-
mienus,
0
ne
pagal
gimines.
Ta
odo
mi& iojo
linksnia imo
ipas:
p iebalsiniu
kamieny
y iskosios
gimines
daik a a dzius,
pa yzdziui,
piemii,
nuo
mo e is-
kosios
gimines
daik a a dziu,
pa yzdziui,
duk é
(be
/e/ i),
ski ia
ik
ienaskai-
os
a dininkas,
0
i
kamieno
y iskosios
giminés,
pa yzdZiui,
wagis,
i
mo e i8-
kosios
giminés,
pa yzdziui,
akis,
daik a a dziy linksnia imas
isiSkai
su ampa.
Daba ineéje
bend inéje
kalboje
y a
ki aip,
.
y.
a ski iami
i
p iebalsiniy
kamie-
nu,
i
7
kamieno
daik a a dziy
y iskasis
i
mo e iSkasis
linksnia imo
ipai.
Va-
dinasi,
linksnia imo
ipu
di e enciacija
pagal
gimines
y a
palygin i
naujas
eiS-
kinys.
LITERATURA
*DLKG
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994,
68-81.
"DLKG
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1996,
68-81.
‘DLKG
—-
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1997,
68-81.
Gi denis
A.,
Rosinas
A.
1977:
Lie u iy
kalbos
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
hie a chija
i
pag indinés
jos
ki imo
endencijos
(bend inés
kalbos
i
zemaiciy
a més
duomenimis).
—
Bal is ica
13 (2),
338-348.
Kudzinowski
Cz.
1977:
Indeks
-
s ownik
do
,,Dauk§os
Pos ilé“
1-2,
Poznan:
Wydawnic wo
naukowe
uniwe sy e u
im.
Adama
Mickiewicza
w
Poznaniu.
Li huanian
G amma
1997,
Vilnius:
Bal os
lankos,
107-125.
LKG
I
-
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Vilnius:
Min is,
1965,
210-230.
Rosinas
A.
1994:
Simono
S ane iciaus
eks y
daik a a dzio
linksnia imo
ipy
hie a chija—
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
34,
112-117.
Valeckiené
A.
1998:
Funkcine
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
encikopedijy
leidybos
ins i u as,
319-327.
THE
HIERARCHY
OF
SUBSTANTIVAL
DECLENSION
TYPES
IN
MIKALOJUS
DAUKSA’S
POSTILE
( he
oxy onic
pa adigms)
Summa y
The
subs an i al
declensional
pa adigms
in
Dauk§a’s
Pos ilé
a e
he e
classi ied
acco ding
o
he
p inciple
o
hie a chical
g ouping.
The
pape
ocuses
on
he
oxy onic
subs an i al
pa a-
digms,
o
which
a
compa a i e
analysis
is
gi en.
16
The
declension
ypes
ha ing
been
exhaus i ely
classi ied
acco ding
o
he
hie a chical
p inci-
ple,
he
exis ence
o
h ee
undamen al
ypes
o
subs an i es
could
be
es ablished
o
he
lan-
guage
o
he
Pos ilé:
(1)
masculine
nouns,
wi h
a
clea ly
ma ked
opposi ion
be ween
u-,
iu-
s ems
on
he
one
hand
and
(i)o-,
iio-s ems
on
he
o he ;
(2)
masculine
and
eminine
nouns,
wi h
a
clea ly
ma ked
opposi ion
be ween
consonan al
s ems
and
i-s ems;
and
(3)
eminine
nouns,
wi h
a
clea ly
ma ked
opposi ion
be ween
é-s ems
on
he
one
hand
and
j@-,
a-s ems
on
he
o he .
The
subs an-
i es
in
Dauk§a’s
Pos ilé
can
hus
belong
o
a
masculine,
a
mixed-gende
o
a
eminine
declension
ype.
In
he
Pos ilé,
o-
and
jo-s ems
a e
no
clea ly
opposed
o
each
o he ,
as
he e
is
no
case
o m
ha
would
di e en ia e
hem.
Fo
u-
and
iu-s ems
such
a
di e en ia ing
case
o m
is
he
loca i e
plu al,
o
a-
and
id-s ems
i
is
he
nomina i e
singula .
I
we
compa e
he
subs an i al
declension
ypes
a es ed
in
Mikalojus
Dauk&a’s
Pos ilé
wi h
hose
o
he
mode n
s anda d
language,
we
see
ha
hey
a e
s ill
clea ly
di e en ia ed
acco ding
o
hei
s ems,
no
acco ding
o
gende :
his
is
shown
by
he
exis ence
o
mixed-gende
declen-
sion
ypes.
The
di e en ia ion
o
declension
ypes
acco ding
o
gende
is
hus
shown
o
be
a
ela i ely
ecen
phenomenon.
Aud a
ZAVADZKAITE-IVANAUSKIENE
Gau a
1998
12 18
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g. 6
LT-2055,
Vilnius,
Lie u a
17