Mikalojaus Daukšos „Postilės“ daiktavardžio linksniavimo tipų hierarchija (pagal „oksitoninių“ daiktavardžių paradigmas)

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA LIETUVIYU KALBOTYROS KLAUSIMAT XLIII (2000) Audra ZAVADZKAITE-IVANAUSKIENE Lietuviy kalbos institutas, Vilnius MIKALOJAUS DAUKSOS POSTILES DAIKTAVARDZIO LINKSNIAVIMO TIPU HIERARCHIJA (pagal ,,oksitoniniu“ daiktavardziu paradigmas) 1977 m. Aleksas Girdenis ir Albertas Rosinas atkreipé démesj i tai, kad tradiciniy lietuviy kalbos linksniuoéiy tvarka ,,yra visai nemotyvuota ir salyginé, nes neatsizvelgia nei j daiktavardziy gimines, nei j formu panaSuma‘“ (Girdenis, Rosinas 1977: 338). Taigi tirti daiktavardzio linksniavima pagal linksniuotes neparanku tiek sinchroniniu, tiek diachroniniu poZiiriu: neatskleidziama skirtingy kamieny saveika, nattrali linksniavimo tipy klasifikacija. Lietwviy kalbos gramatikoje daiktavardzio linksniavimas aprasomas tradiciSkai, t-y. salygine penkiy linksniuociy tvarka (LKG 1965: 210-230). Naujausiuose leidiniuose, pavyzdziui, Dabartinés lietuviy kalbos gramatikoje (‘DLKG, 7DLKG, *DLKG), lietuviy kalbos gramatikoje anglu kalba (Lithuanian Grammar 1997: 107-125), linksniuotés vadinamos kamieny pavadinimais, atsizvelgiama i ju tarpusavio rySius bei pasiskirstyma giminémis. Tris linksniavimo tipus pagal daiktavardziy kamienus ir galuniy sistemy panasumga skiria Adelé Valeckiené (Valeckiené 1998: 319-327). Vadinasi, daiktavardzio linksniavimo sistemos negalima tirti neatsizvelgiant i paradigmy tarpusavio santykius, o Sie tiksliai nustatomi taikant hierarchinio grupavimo metodika. Minimo tyrimo bido patikimuma irodé A. Girdenis ir A. Rosinas, nustate bendrinés kalbos, zemaiciy tarmés (TirkSliu ir Saukénu snekty) daiktavardzio linksniavimo tipu hierarchija (Girdenis, Rosinas 1977: 338-348); A. Rosinas tuo paciu biidu istyré Simono Stanevidiaus teksty daiktavardzio linksniavima (Rosinas 1994: 112-117). Todél pagal hierarchinio grupavimo metodika tirtos ir Mikalojaus DaukSos Postilés daiktavardzio paradigmos. Tyrimo medZiaga rinkta i8 DaukSos Postilés indekso-zodyno (Kudzinowski 1977), tikslinta ir lyginta su Postilés tekstu. Isrinktos ir suskaidiuotos visos Postiléje vartojamy bendriniy ir tikriniy daiktavardziy formos, bet Siame straipsnyje apsiribojama vadinamyjy ,,oksitoniniy“ daiktavardziy paradigmy lyginimu!, issky- ' Nekirdiuotos daiktavardziy galiinés, ypa¢ tarmése (Zr. Girdenis, Rosinas 1977: 342; Rosinas 1994: 114), gali biti sutrumpéjusios ir turéti kitos kokybés vokalizma negu kiréiuotos. Sios priezastys lemia ivairius morfologinius procesus, dél kuriy susipina tam tikru kamieny ,,baritoniniy“ daiktavardziy paradigmos. Todél pirmiausiai aptariamos ,,oksitoniniy* daiktavardziy paradigmos, 0 ,,baritoniniai“ Postilés daiktavardziai — jau kito tyrimo objektas. 11 rus tuos atvejus, kai reikiamy ,,oksitoniniu“ formy tekste neuzfiksuota. Be to, atskiriamos vyriSkosios giminés ir moteriSkosios giminés daiktavardziu paradigmos. ,Oksitoniniai* M. DaukSos Postilés daiktavardziai linksniuojami Sitaip’: o kamienas V. diéwas namai K. diéwo nami N. diéwui namamus G. diéwa namus In. Diewu namais Vt. Diewé namulé iio kamienas V. fopulis fopulei K. f6pulio fopuly N. wed3iui fopulamus G. fopulj fopulus In. fopulu geiduléis Vt. fopuliié fopultife id kamienas V. *marti*, wieBpati ka4nc3ios K. marc3ids kanc3ig N. kanc3ei kanc3i6mus G. marc3ia kanc3ias In. kanc3ia kanc3iomis Vt. kanc3ioié kanc3iolé i, kamienas V. wagis wagis K. wagies wagit N. krikBc3idni + wagimus G. wag} wagis In. wagimi krikBcJionimis Vt. debefiié krikBcsionifia 12 * Pavyzdiiai pateikiami M. Dauk&os Postilés ra’yba. to kamienas kéles keléi kélo kelG krauiui kelamus kéla kelus kelu keléis kelé krauitlé ad kamienas diena diénos diends dient dienai dienémus diéna dienas diena dien6mis dienoié dienosé é kamienas garbé garbes garbés giefmiy garbei giminémus garbe garbés garbé garbemis garbeié gie{mefia 1, kamienas akis akis akiés akit aki akimus akj akis akimi akimis akué akife 3 Zvaigzdute Zymimos tekste neuZfiksuotos, bet pagal Postilés linksniavimo sistema rekonstruotos linksniy formos. u kamienas iu kamienas V. funus fGnus wailius wailits K. funats sanu waifiaus __-waifiu N. fanui funtimus karalui karalumus G. fing funus waifiu wailits In. funtmi funumis waifiumi karalumis Vt. fanuie funufe waifiuia —_ waifitisé C,, kamienas C, kamienas V. piemt piémenes dukté dukteres K. piemenés piemeng dukterés duktert N. piémeni piémenimus duktéri dukterimus G. piémenj piémenis dukterj dukteris In. piemenimi — piemenimis dukterimi [¢ferimis Vt. piemeniie wandenife *dukteriie moterife Naturali linksniavimo tipy klasifikacija bei ju tarpusavio hierarchija nustatoma, atsizvelgus ne tik | daiktavardziu gimines, bet ir i linksniavimo tipy panaSuma. Siuo atveju patikimiausias kriterijus — sutampanéiy galiiniy gretinamose paradigmose daznumas. Tiriant M. DaukSos Postilés daiktavardzio paradigmas, tapaciomis laikytos tiek visai vienodos galiinés, tiek besiskirian¢ios fonologine kaita a : e, @: é bei del sisteminio trumpéjimo turin¢ios fonetiniy varianty galines, pavyzdziui, Postiles (i)o, iio, (i)a, i, kamieny daugiskaitos naudininkas: namamus ir alkinimams, difiomus ir duBioms’, gentimus ir deBimtims ir kt. Galuneés nebuvo skaidomos i kamiengali ir ,,tikraja“ galiine. Pavyzdziui, daiktavardziu diend ir garbé paradigmose sutampa 5 linksniai, vadinasi, Siu paradigmu panasumo indikatorius (m) bity lygus 5. SuskaiCciuoti sutampan¢ias galiines gretinamose Postilés daiktavardzio paradigmose ir gautus skai¢ius laikyti linksniavimo tipy panaSumo indeksais pasirode netikslu: pirma, daugiskaitos kilmininko galiné yra bendra visoms gretinamoms paradigmoms, antra, Postilés vienaskaitos Sauksmininkas jvairuoja, priklauso nuo konkre¢iy zodziy, daugiskaitos Sauksmininko forma sutampa su vardininku. Del Siy priezas¢iu Sauksmininko ir daugiskaitos kilmininko formos nebuvo skaiciuojamos. Atkreiptinas démesys ij linksniy daznio skirtumus: suskaiciavus visus M. DaukSos Postiléje vartojamy daiktavardziy linksniy atvejus, paaiskéjo, kad dazniausi yra vienaskaitos kilmininkas (29,8%), vienaskaitos vardininkas (18,9%), vienaskaitos galininkas (17,6%), 0 reciausi — daugiskaitos naudininkas (1,3%) ir daugiskaitos vietininkas (1,4%). Vadinasi, linksniai nelygiaver¢iai dél vartojimo dazZnio (ir svorio sistemoje) skirtumy. Todél, nustatant linksniavimo tipu panasuma, buvo jvesta kiekvieno linksnio pataisa (p,). Vienaskaitos linksniy 13 pataisa — trupmena, apytikriai lygi dvigubam atitinkamy linksniy santykiniam daznumui M. DaukSos Postiléje. Daugiskaitos linksniy pataisa lygi pusei atitinkamos vienaskaitos linksniu pataisos (Zr. 1 lentele). Linksniy daznumo duomenys suapvalinti. 1 lentelé M. DaukSos Postilés linksniavimo tipu panaSumo indeksu pataisos enaskaita Daugiskaita 0,50 0,25 0,70 = 0,10 0,05 0,40 0,20 . __ 0,20 0,10 Vt. 0,10 0,05 Pataisos pridedamos prie indekso, rodan¢io, kad lyginamu skirtingu kamienu kurio nors linksnio galtine yra tapati. Taigi M. DaukSos Postilés daiktavardzio linksniavimo tipu panaSumo indeksai buvo apskaiciuojami pagal formule l=m+ Up, 2 , kur m — sutampanéciy linksniy galiniy skaicius, p, — konkretaus linksnio pataisa. Skirtingu linksniavimo tipu buvo laikoma kiekviena paradigma, kuri nuo kity skyresi bent vieno linksnio galune. Binariskai palyginus Postilés daiktavardzio paradigmas, gauti rezultatai (Zr. 2 lentele) parode, kad skirtini tokie linksniavimo tipai: (i)o (diéwas, kéles), tio (fopulis), a (diend), ia (*marti), é (garbe), i (wagis, akis), u (funts), tu (waifius), C,, , (piemti) ir C, (dukté). Pagal panaSuma jie surikiuojami Sitaip: u, iu, (Lo, iio, Chr Co b & ia a. 2 lentelé M. DaukSos Postilés daiktavardzio linksniavimo tipy panaSumo indeksai Q 3 a Tipai | (ijo an n we SlolwlolololNio No 0 2s, 0 0 0 9 0 0 1 nN Tikslesnius linksniavimo tipy tarpusavio santykius atskleidzia hierarchinis grupavimas. Grupavimo procediros buvo atliekamos pagal maksimumy metoda, t. y., sujungus panaSiausius tipus, naujos klasés buvo sudaromos pagal didziausia i$ ankstesniy indeksu. Tokiu bidu sudaryta M. Dauksos Postilés daiktavardzio linksniavimo tipu hierarchine klasifikacija (zr. 1 paveiksla) aiSkiai rodo buvus tris pagrindines klases: 1) u, iu, (i)o, tio kamienu daiktavardziai, 2) priebalsiniy (C_,, C,) bei i kamieny daiktavardziai, 3) é ir ia, @ kamieny daiktavardziai. Visi pirmosios klasés zodziai yra vyri8kosios giminés, antrosios — vyriskosios ir moteriskosios giminés, treciosios — beveik visi moteriskosios gimines, iSskyrus tokias iSimtis, kaip Seneka, wargeta, fidjid ir pan. DP 1—- 1.5 2 25 SE 33 aT. 4,9 5.1 6— 7 —— 8 — gL 9,6 92 10 (i: 12— 12:6 123] 1251 aa re er or ar u ju (ijo lio C, CGC, 1 € ja a 1 pav. M. DaukSos Postiles daiktavardzio linksniavimo tipy hierarchinio grupavimo ,,medis* Vadinasi, M. DaukSos Postilés daiktavardziai yra triju pagrindiniy linksniavimo tipu: vyriskojo, misriojo ir moteriSkojo. Pirmajame ryski u, iu (/uniis, wailitis) ir (i)o, ito (diéwas, kéles, fopulis) kamieny opozicija, antrajame — priebalsiniy (piemui, dukté) ir i (wagis, akis) kamieny opozicija, treciajame — é (garbé) ir a, id (diend, *marti) kamienu opozicija. Minetina tai, kad Postilés daiktavardzio o ir io kamienai opozicijos nesudaro — néra linksniy, kurie juos atskirty. Dabartinéje lietuviu kalboje skiriasi Siu kamieny vienaskaitos vietininko galiines, pavyzdziui, name, bet kelyje, o Postiléje ir Sio linksnio formos sutampa, pavyzdziui, diewé ir kele. Taigi Postilés o ir io kamienu daiktavardziai sudaro vieng linksniavimo paradigma. Tik daugiskaitos vietininkas skiria uw ir iu kamienu linksniavimo paradigmas, plg. /unufé (senoji u kamieno forma) ir wai/iisé (galiné sutampa su (i)o paradigmos daiktavardziy daugiskaitos vietininko, pavyzdziui, namuife, krauitifé). Postiléje vartojamas daiktavardzio wiefpati vienaskaitos vardininkas bei kiti linksniai, vienaskaitos kilmininkas marcjids ir vienaskaitos galininkas marcjig, todél buvo rekonstruotas pastarojo daiktavardzio vienaskaitos vardininkas *marti. Sio linksnio forma, kaip ir dabartinéje bendrinéje kalboje, teskiria M. DaukSos Postilés ia kamieno paradigma nuo @ kamieno paradigmos. Palyginus su dabartinés bendrines lietuviu kalbos atitinkamu ,,medziu“, sudarytu A. Girdenio ir A. Rosino (Girdenis, Rosinas 1977: 341), M. DaukSos Postilés daiktavardzio linksniavimo tipy hierarchinio grupavimo ,,medis* yra Siek tiek zemesnis. Postilés linksniavimo tipai grieZ¢iau diferencijuoti pagal kamienus, 0 ne pagal gimines. Ta rodo mi&riojo linksniavimo tipas: priebalsiniu kamieny vyriskosios gimines daiktavardzius, pavyzdziui, piemii, nuo moteriskosios gimines daiktavardziu, pavyzdziui, dukté (bet /e/ti), skiria tik vienaskaitos vardininkas, 0 i kamieno vyriskosios giminés, pavyzdZiui, wagis, ir moteri8kosios giminés, pavyzdziui, akis, daiktavardziy linksniavimas visiSkai sutampa. Dabartineéje bendrinéje kalboje yra kitaip, t. y. atskiriami ir priebalsiniy kamienu, ir 7 kamieno daiktavardziy vyriskasis ir moteriSkasis linksniavimo tipai. Vadinasi, linksniavimo tipu diferenciacija pagal gimines yra palyginti naujas reiSkinys. LITERATURA *DLKG — Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1994, 68-81. "DLKG — Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidykla, 1996, 68-81. ‘DLKG —- Dabartinés lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijy leidybos institutas, 1997, 68-81. Girdenis A., Rosinas A. 1977: Lietuviy kalbos daiktavardzio linksniavimo tipy hierarchija ir pagrindinés jos kitimo tendencijos (bendrinés kalbos ir zemaiciy tarmés duomenimis). — Baltistica 13 (2), 338-348. Kudzinowski Cz. 1977: Indeks - stownik do ,,Dauk§os Postilé“ 1-2, Poznan: Wydawnictwo naukowe uniwersytetu im. Adama Mickiewicza w Poznaniu. Lithuanian Grammar 1997, Vilnius: Baltos lankos, 107-125. LKG I - Lietuviy kalbos gramatika 1, Vilnius: Mintis, 1965, 210-230. Rosinas A. 1994: Simono Staneviciaus teksty daiktavardzio linksniavimo tipy hierarchija— Lietuviy kalbotyros klausimai 34, 112-117. Valeckiené A. 1998: Funkcine lietuviy kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir encikopedijy leidybos institutas, 319-327. THE HIERARCHY OF SUBSTANTIVAL DECLENSION TYPES IN MIKALOJUS DAUKSA’S POSTILE (the oxytonic paradigms) Summary The substantival declensional paradigms in Dauk§a’s Postilé are here classified according to the principle of hierarchical grouping. The paper focuses on the oxytonic substantival paradigms, of which a comparative analysis is given. 16 The declension types having been exhaustively classified according to the hierarchical principle, the existence of three fundamental types of substantives could be established for the language of the Postilé: (1) masculine nouns, with a clearly marked opposition between u-, iustems on the one hand and (i)o-, iio-stems on the other; (2) masculine and feminine nouns, with a clearly marked opposition between consonantal stems and i-stems; and (3) feminine nouns, with a clearly marked opposition between é-stems on the one hand and j@-, a-stems on the other. The substantives in Dauk§a’s Postilé can thus belong to a masculine, a mixed-gender or a feminine declension type. In the Postilé, oand jo-stems are not clearly opposed to each other, as there is no case form that would differentiate them. For uand iu-stems such a differentiating case form is the locative plural, for aand id-stems it is the nominative singular. If we compare the substantival declension types attested in Mikalojus Dauk&a’s Postilé with those of the modern standard language, we see that they are still clearly differentiated according to their stems, not according to gender: this is shown by the existence of mixed-gender declension types. The differentiation of declension types according to gender is thus shown to be a relatively recent phenomenon. Audra ZAVADZKAITE-IVANAUSKIENE Gauta 1998 12 18 Lietuviy kalbos institutas Antakalnio g. 6 LT-2055, Vilnius, Lietuva 17