ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
145-166
Lie u iy
kalbos
subjek iniai
i
objek iniai
eiksmazodZiai
STASE
KRINICKAITE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
wo
seman ic
ypes
o
e bs
dis inguished
in
his
pape ,
subjec -o ien ed
and
objec -o ien ed
e bs,
e lec he
wo
main
ypes
o
sen ence
pe spec i e
in
Li huanian.
Bo h
de ine
a
numbe
o
seman ic
oles
which
a e
subsumed
by
he
hype - oles
o
subjec
and
objec .
The
hype - ole
o
subjec
includes
he
seman ic
oles o
agen ,
pa ien ,
pe cipien ,
esul ,
bene icia y,
con en ,
modus,
sou ce,
di ec i e,
ins umen .
The
hype - ole
o
objec
comp ises
he
seman ic
oles
o
pa ien ,
cau-
sa o ,
coun e -agen ,
ini i e,
mo i e,
comi a i e
and
e ibu i e.
SUBJEKTINIV
IR
OBJEKTINIU
VEIKSMAZODZIU
SAMPRATA
VeiksmazodzZiai
pagal
eikSme
ku iy
ne
ku iy
y éjy
ski iami
j
d i
didesnes
g upes:
subjek inius
i
objek inius
eiksmazodzius
(U imce a
1980:
41,
Jakai iene
1988:
114,
K inickai é
1997:
40-41).
SUBJEKTINIAIS
laikomi
ie
eiksmaZodzZiai,
ku ie
Zymi
eiks-
mus,
siejamus
su
subjek u
i
neiSeinanCius
uzZ
jo
s e os
iby.
OBJEKTINIAI
eiksmazodZiai
zymi
eiksmus,
nuk eip us
j
objek a,
be
d auge
iSlaikan¢ius
y§j
su
subjek u.
Vadinasi,
subjek iniai
eiksmazodZiai
sakiniuose
suponuoja
subjek inius
san ykius
i
nesuponuoja
objek iniy.
Tuo
a pu objek iniai
eiksmazodZiai
suponuoja
isy
pi ma
objek inius,
be
aip
pa
i
subjek inius
san ykius.
Palygin i
su
objek iniais,
subjek iniai
san ykiai
y a
p o-
o ipiniai
(Hol oe
1991:
50-51).
Apie
beasmenius
eiksmazodzZius
eikia
pasaky i,
kad
ieni
i8
jy
a ojami
beasmeniuo-
se
sakiniuose
Sliejasi
p ie
subjek iniy
eiksmazodziy
(Jam
nesiseka),
ki i—p ie
objek iniy
(Man
skauda
gal g. Sulijo
Sieng.
Mus
iSauSo
kelyje).
Tada,
kai
sakiniuose
nesama
subjek o
(Vaka éja.
Tems a),
subjek as
gali
bi i
numanomas
is
isos
kalbanCiojo
pa i ies.
Tai
galé-
y
bi i
kalbamosios
si uacijos
aplinka,
kalban¢iojo
egimasis
laukas.
I§
iso
o,
kas
pasaky a,
ma y i,
kad
eiksmazodZiy
ski s ymas
j
subjek inius
i
objek i-
nius
a i inka
sena
kalbo y os
adicija
ski s y i
eiksmazZodZius
j
anzi y inius
i
in anzi-
y inius
i
ypa¢
j
anzi y inius
i
in anzi y inius
pla¢iaja
p asme.
Tokia
eiksmazodziy
klasi ikacija
pag is a
eiksmo
subjek o
i
jo
objek o
sa okomis.
A sky us
bend iausias
eiksmazodziy
eikSmes
—
eiksmo
i
biisenos
(placiaja
p asme),
subjek a
i
objek a
galima
apib é2 i
seman iniy
unkcijy
( aidmeny)
e minais.
Cia
ado-
aujamasi
poziu iu,
pagal
ku j
subjek u
laikomas
eiksmo
p edika y
agen as,
eciau
in-
s umen as,
o
bisenos
p edika y
—
pa ien as,
pe cipien as,
bene icien as,
ezul a as,
kon-
en y as.
Objek u
laikomas
eiksmo
p edika y
pa ien as,
ezul a as,
bene icien as,
146
|
STASE
KRINICKAITE
ins umen as,
kon en y as,
ini y as
i
bisenos
p edika y
kon agen as,
pe cipien as,
po-
seso ius,
kon en y as,
ezul a as,
aspek as.
Seman inés
subjek o
i
objek o
unkcijos
aiSkiai
ski iamos
nuo
sin aksiniy
eiksnio
i
papildinio
unkcijy,
ku ios
p iklauso
nuo
sin aksinés
sakinio
sanda os.
Pa yzdziui,
pasy-
inés
sanda os
sakinyje
Laiskas
bu o
pa asy as
é o
subjek o
seman ing
unkcijq
a lieka
papildinys
( é o),
o
objek o
unkcija
—
sakinio
eiksnys
(laiSkas).
Ski ian
eiksmaZodj
p ie
subjek iniy
a
objek iniy,
eikia
a siz elg i
i
|
jo
pa a ojima
konk eéiame
sakinyje
iesiogine
a
pe kel ine
eiksme.
VeiksmaZodZiai
daZnai
es i
dau-
gia eik8miai,
i
ienos
jy
eikSmés
gali
bi i
subjek inés,
o
ki os
—
objek ines.
Taip
pa
eikia
pab é2 i,
kad
ski ingy
leksiniy
bei
seman iniy
g upiy
eiksmazZodziai
numa o
ski -
ingas
seman ines
unkcijas.
TaCiau
i
a siz elgian
j
eiksmazodziy
leksines
bei
seman i-
nes
g upes
da
negalima
paaiskin i
isy
eiksmazZodziy
a ojimo
a ian y
a
sinonimis-
kumo.
Reiké y
p isimin i,
kad
kiek ieno
sakinio
p edika as
a i inka
i
am
ik as
si uacijos
ypa ybes,
i
ne
isas
is
jy
lemia
ien
eiksmazodziy
eik8mé
(Rosen
1996:
191-223).
Siame
s aipsnyje
emiamasi
a imiausia
eiksmazodziy
aplinka
sakiniuose,
uZ iksuo uo-
se
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne
(71993),
Lie u iy
kalbos
zodyne
(I-XIX,
1956-1999)
i
N.
Slizienés
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodyne
(I,
1994;
II(1)
1998).
Taip
pa
analizuojami
subjek iniy
i
objek iniy
eiksmazodziy
pa yzdziai,
Sio
s aipsnio
au o és
su-
ink i
i
publicis ikos,
mokslo
i
mokslo
populia inamyjy
da by,
Snekamosios
kalbos,
au-
osakos
i
g oZinés
li e a ii os.
[p as y
Snekamosios
kalbos
pa yzdziy
Sal iniai
nenu odomi.
Palyginus
isus
as us
subjek iniy
i
objek iniy
eiksmazodziy
a ojimo
a ejus,
ma y-
i,
kad
ski ingoms
leksinéms
subjek iniy
i
objek iniy
eiksmazodziy
g upéms
budingos
ski ingos
seman inés
unkcijos.
ai ioms
leksinéms
subjek iniy
i
objek iniy
eiksmazo-
dziy
g upéms
bidingi
i
am
ik i
a imiausios
aplinkos
ypa umai,
o
ku ioms
ne
ku ioms
g upeéms
—
ne
ik
am
ik i
bidingieji
ak an ai,
be
i
lais ieji
na iai.
Galima
eig i,
kad
eiksmazodziy
seman inés
unkcijos
p iklauso
nuo
jy
leksinés
eiksmés
( esp.
leksinés
seman inés
g upés)
i
nuo
jy
a imiausios
aplinkos,
ku ioje
s a by
aidmenj
a lieka
ne
ik
ak an ai,
be
i
lais ieji
na iai.
Kai
kalbama
apie
eiksmazZodj
kaip
apie
daugia eiksme
leksema
i
u ima
omeny
Zo-
dzio
eikSmiy
isuma,
ski iamos
i
SUBJEKTINIU—OBJEKTINIY
bei
OBJEKTINIY-SUBJEKTINIY
eiksmazodziu
g upés.
Subjek iniais—objek iniais
laikomi
ie
eiksmazodZiai,
ku iy
ie-
sioginés
eikimés
y a
subjek inés,
o
pe kel inés
—
objek inés
a ba
ie
eiksmazodziai,
ku iy
daZnesnés
i
jp as esnés
eik8més
y a
subjek inés,
o
e esnés
—
objek inés
(p z.:
kim i,
Sal i,
Snyp3S i,
s ies i).
Objek iniy-subjek iniy
eiksmaZodZiy
iesioginés
eikSmés
y a
ob-
jek inés,
o
pe kel inés—subjek inés,
aip
pa
daznesnés
i
ip as esnés
eik3més
y a
objek i-
nés,
o
e esnés—subjek inés
(p z.:
kalbé i,
laiky i,
laimé i).
Kadangi
as
pa s
eiksmazZodis,
pa a o as
ski ingomis
eikimémis,
kiek ienu
a eju
y a
a ba
subjek inis,
a ba
objek inis,
odél
i
pag indinés
eiksmazodziy
g upés
y a
subjek iniai
i
objek iniai
eiksmazodZziai.
Subjek iniy—objek iniy
i
objek iniy-subjek iniy
eiksmazZodziy
g upes
ak ualu
ski i
ik
ada,
kai
eiksmaZod7iai
klasi ikuojami
kaip
leksemos
i
i iami
bend esniais
anzi y u-
mo
eo ijos,
daugia eikSmiskumo,
ipologijos
i
pan.
aspek ais.
Reikia
pasaky i,
kad
i
subjek iniai,
i
objek iniai
eiksmazZodziai
kaip
bend esnés
g u-
pés
ligi
Siol
kalbo y os
da buose
nedaug
y a
i os.
Taip
pa
i
e minai
subjek iniai,
objek-
iniai
y a
e esni
negu
in anzi y iniai,
anzi y iniai.
Sena
a ojimo
adicija
u in ys
e mi-
SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
147
nai
anzi y iniai,
in anzi y iniai
ligi
Siol
a ojami
i
siau aja,
i
placiaja
p asmémis.
Pla-
Giaja
p asme
anzi y iniai
j a dija
objek inius,
0
in anzi y iniai
—
subjek inius
eiksmazo-
dzius.
Kadangi
Siy
laiky
kalbo y oje
y a
su okiamas
eiksmazodzio
eiksmeés
komplek-
siskumas,
i ai iu
pasaulio
kalby
ap asuose
jp as os
y a
anzi y ines
i
in anzi y inés
azés
( ansi i e,
in ansi i e
ph ases),
anzi y ines
i
in anzi y inés
kons ukcijos
( ansi i e,
in-
ansi i e
cons uc ion),
anzi y iniai
i
in anzi y iniai
sakiniai
( ansi i e,
in ansi i e
clau-
ses),
anzi y ines
i
in anzi y ines
s uk u os
( ansi i e,
in ansi i e
s uc u es).
Veiksma-
zodzio
anzi y umas
i
in anzi y umas
y a
s a bus
seman inis,
i§
dalies
i
g ama inis
pozymis,
pa ankus
i
ipologijai.
Tos
eiksmés,
ku ios
no s
ienoje
i8
pasaulio kalby
zymi-
mos
mo ologijos
p iemonémis,
laikomos
esan¢ios
eikSmingos
kiek ienai
kalbai
(Maj-
sak
2000:
10).
Subjek iniy
i
objek iniy
eiksmazodziy
e minai,
siejami
su
seman ikos
aspek u,
daz-
niau
a ojami
usy
i
lie u iy
kalbo y oje
(U imce a
1980:
44;
Jakai iene
1988:
114;
K inickai é
1997:
39-41).
Kalban
apie
eiksmazodinius
sakinius,
ku
subjek iniai
i
objek iniai
eiksmazZod7iai
daznai
eina
p edika ais,
ma y ,
a o ini
aip
pa
subjek iniai
i
objek iniai
p edika ai
(subjec -o ien ed
p edica es,
objec -o ien ed
p edica es)
(plg.
Ve-
ens a
2000:
882).
Pas a osios
p edika y
g upés,
ma y ,
lie u iy
kalboje
y a
d i
didziausios
p edika y
g u-
pés
—
VEIKSMO
i
BUSENOS
(plaCiausia
p asme)
p edika ai.
Tokio
bend iausio
p edika y
ski s ymo
pakanka
am,
kad
subjek o
i
objek o
sa okas
bi y
galima
susie i
su
seman ineé-
mis
unkcijomis.
A ski ai
paim y
eiksmo
i
busenos
p edika y
seman ineés
unkcijos
jeina
j
bend esnes
subjek iniy
i
objek iniy
san ykiy
g upes
(Amb azas
1986:
27).
Su
eiksmo
p edika ais
daZniausiai
siejama
agen o
seman ineé
unkcija,
o
su
busenos
p edika ais
—
pa ien o,
pe cipien o,
bene icien o
seman inés
unkcijos.
Subjek as
apib e-
ziamas
kaip
eiksmo
p edika y
agen as
i
bisenos
p edika y
pa ien as,
pe cipien as,
bene-
icien as
(Amb azas
1986:
27):
1
LENTELE.
SUBJEKTINIY
IR
OBJEKVINIY
SANTYKIY
TIPAI
Seman iniai
san ykiai
Su
eiksmo
p edika ais
sie-
Su
bisenos
p edika ais
sie-
jamos
seman inés
unkcijos
jamos
seman inés
unkcijos
Subjek iniai
A
(A azia o
s eciy.
P
(S ikliné
suduzo)
Lie us
suplaké
ugius)
Pcp
(Visi
isgi do
iukimq)
B
(Té ai
u éjo
Zemés)
Obdjek iniai
P
(Me gai é
sudauzeé
s ikline)
Con
(AS
nezinau
kelio.
R
(Kaimynas
iskasé
g io j)
T iks a pinigu)
B
(ISsiunéiau
laiskq
é ams)
R
(Pinigai
pa i o
anglimis)
I
(Pag iezk
smuiku)
Vadinasi,
objek a
galima
apib éz i
kaip
eiksmo
p edika y
pa ien a,
ezul a a,
bene i-
cien a,
ins umen a
i
biisenos
p edika y
kon en y a
i
ezul a a.
Palygin i
su
objek iniais,
subjek iniai
san ykiai
y a
p o o ipiniai
(plg.
Hol oe
1991:
50-51).
148
|
STASE
KRINICKAITE
SUBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
Veiksmo
eiksmés
subjek iniai
eiksmazZodZiai
dazniausiai
numa o
AGENTO
seman ing
unkcija,
p z.:
Jiis
pluso
dieng
nak j.
(KONDR
AZL
50).
Visi
di ba,
skuba.
Mo ina
k uops¢ia
be
palio os.
Vaikai
po
kiema
Sélioja.
Komisija
posédziauja.
Subjek iniai
eiksmazodZiai
ada,
kai
jie
eiskia
ne
konk e¢ius
izinius
eiksmus
(ins-
ance
o
ac ion),
o
apibend in o
pobidZio
eikla,
eiklos
pobiidi
(ac i i y),
sa o
eik8me
p ia éja
p ie
objek iniy
eiksmazodziu,
a ojamy
be
objek o
( adinamojo
absoliuciojo
a ojimo
a ejais),
p z.:
aikas
kalba,
mama
e da,
é as
smuikuoja.
Agen y umo
laips-
nis
ne
isy
ienodas,
nemaza
aidmenj
a lieka
i
a ojimo
kon eks as.
Kalbos
a o ojai
ne ienodai
su okia,
a
eiksmazodis
zymi
alinga
eiksma,
a
bisena.
Tai
paaiskinama
uo,
kad
am
ik uose
kon eks uose
subjek o
i
objek o
p ieSp ieSa
y a
neak uali
i
neu a-
lizuojama,
nes
kai
kada
subjek as
i
objek as
e e en iniame
lygmenyje
a i inka iena,
o
ne
du
daik us
(K inickai é
1997:
41;
Ono
1999:
16).
Galima
saky i,
kad
ai
pasekmée
i
kalbos
sanda os,
nes
kalbos
iene y
disk e iSkumas
i
seman ikos
kon inuumo
nedisk e iSkumas
lemia
laipsniSkus
pe éjimus
nuo
ienos
eiksmés
p ie
ki os
(Lyko a
1999:
54-55).
Agen o
unkcija
bidinga
daik a a dziams,
eiSkian iems
i
gy as
bi ybes,
i
negy us
daik us
bei
gam os
jégas.
Ski iamos
d i
pag indinés
agen o
a mainos
—
agen as,
[A,],
bi-
dingas
gy oms
bi ybéms,
i
agen as,
[A,],
bidingas
negy iems
daik ams,
s ichinéms
jé-
goms
bei
ki iems
gam os
i
isuomenés
eiSkiniams,
i ai iems
j enginiams,
maSinoms,
p ie aisams,
ku ie
u i
am
ik a
ene gija
i
del
o
gali
a lik i
a
sukel i
eiksma,
be
ne u i
sa o
inicia y os
(Sliziené
1994:
19).
Agen o
unkcijq
u in is
eiksnio
a dininkas
sakinyje
gali
bi i
a ski ai
nepasaky as,
suponuojamas
paCios
eiksmazodzio
o mos,
p z.:
Ko
li idi?
Aklinéjau
amsoje.
Vazia ome
isq
nak j.
Vos
zengiau
pe
slenks j.
Meluoja
pe
akis.
A sa giai
apsilenkéme.
Ziopso
ix
nus ebimo.
Agen o,
unkcija
numa o
i
eiksmaZodZiai,
zymin ys
psiching
eikla
a
elgsena,
plg.:
Vaikas
Sypso.
S eciai
linksmai
juokési.
Ko
jis
aip
ne éja?
Me gai és
a i auja.
Ko
u
audi
—
ne audok!
Mokinys
an azuoja.
Vaikinas
sa i aliauja,
nesilaiko js a ymy.
Mo ina
kol
kas
da
kenéia,
nieko nesako.
Sesuo
jsizeidé.
Dédé
juokauja.
Me gai é
g aziai
pasielge.
Tai
eiksmazodZiai,
zymin ys
eiksmus,
bidingus
zmogui
kaip
gy ai
bii ybei
i
zmogui
kaip
asmenybei.
Sakiniuose,
ku iuose
eiksmazodziai
Sypso i(s),
juok is,
ne e i,
li ide i,
audo i,
isizeis i
i
k .
eina
p edika ais,
ki i
sakinio
na iai
daznai
odo
eiksmo
a likimo
bida,
jo
kokybine
i
kiekybine
cha ak e is ika,
ie a
a
laika,
be
jie
dazniausiai
y a
ne
ak an ai
( .
y.
alen iniai
palydo ai),
o
lais ieji
na iai.
Sakiniuose
su
eiksmazodZiais,
zyminCiais
eiklos
pobidj
( iis i,
plus i,
k uopS i
i
k .)
am
ik ais
a ejais
galimi
ak an ai,
u in ys
objek o,
ins umen o
seman ines
unkcijas.
Lais ieji
na iai,
odan ys
eiksmo
e d és
i
laiko
pa a-
me us,
neski ia
ieno
eiksmo
nuo
ki o
i
galimi
isuose
eiksmazodiniuose
sakiniuose.
SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
149
Veiksmus,
laikomus
bidingais
zmogui
kaip
ci ilizacijos
i
am
ik os
kul ii os
a s o ui,
galima
ski s y i
pagal
ikslq:
(1)
a komieji
eiksmai;
(2)
do ojamieji
(pe di bamieji)
eiksmai;
(3)
isgaunamieji
eiksmai
(pada omieji):
(a)
ma e ialieji,
(b)
ma e ialieji-d a-
siniai
eiksmai,
(c)
d asiniai
(men aliniai)
(S epano
1997:
210).
Tokia
klasi ikacija
dau-
giau
inka
objek iniams
eiksmazodzZiams,
no s
ne
s e ima
i
subjek iniams.
Judéjimo
(slink ies)
eiksmazodzZiai,
numa an ys
agen o
seman ine
unkcija,
zymi
eiks-
mus,
bidingus
ne
ik
zmogui
i
isoms
gy oms
bi ybéms,
be
i
negy iems
daik ams,
j ai iems
j enginiams,
s ichinems
jégoms.
Be
agen o,
galimi
ki i
ak an ai
—
loka y as,
di ek y as
(p adinis
aSkas,
galinis
aSkas,
kelias).
Loka y as
i
di ek y as
sakiniuose
su
judéjimo
eiksmazodZiais
padeda
ski i
i
eiksmazodziu
eiksmes.
P z.:
Sug izo
isi
a gal.
Kas
en
béga?
Toliau
jis
b ido
andeniu.
Ku
jis
cimpina,
nosj
nuleides?
Vaikai
an
ledo
Ciuozia.
Susigédes
d ylina
lauk.
Mokiniai
éjo
keliu.
Vaikas
kaba ojasi
j
kalnq.
Ku daba
isi
Zioplinéja?
Sakiniuose
su
judéjimo
eiksmazodzZiais
(kaip
i
ki uose
eiksmazodiniuose
sakiniuo-
se)
s a by
aidmenj
u i
seman inis
j ai iy
sakinio
komponen y
de inimas
(S epano
1989:
16-17;
K inickai é
1989:
167-168).
Sakiniuose
su
judéjimo
eiksmazodZiais
daz-
ni
ak an ai,
a liekan ys
loka y o
i
di ek y o
seman ines
unkcijas,
aip
pa
lais ieji
na iai,
u in ys
i ai ias
slankumo
i
o ien acines
eikSmes
(Z .
Valiuly é
1998:
23-25).
Bi és
zuja
aplink
a ilj.
Jie
plauké
nuo
olimy
Nemuno
k as y
(C ).
I
a5,
sédes
{
li ,
pakilau
da
is
auks us.
Ku
ie
Zmonés
ga ma?
Peles
ik
knibzda
po
Siaudus.
Pauks¢iai
lekia
j
pie us.
Ka e
sélina
p ie
z i bliy.
Zuikis
skuodzia
pe
laukus.
Vienin elis
langas
ixéjo
j
ni i y,
p id isusj
kiemq
(BUBN
K
106).
Jeigu
ne
—
d ozk
i§
namy!
(BUBN
K
105).
Kai
agen as
y a
zmogus,
su
judéjimo
eiksmaZodzZiais
dazniau
eina
ak an ai,
u in ys
ins umen o
seman ine
unkcijq
(plaukioja
bu len e),
aip
pa
dazniau
pasi aiko
i
lais yjy
na iy,
eiskianciy
an aji
agen q
(sk isime
su
b oliu),
mo y a
(nu aziuok
uz
mane),
iksla
( aZiuosime
malky),
a lygi
(pa azia au
uz
du
li us).
Moduso,
k an i a y o,
loka y o,
ypa¢
di ek y o
(As,
Ap,
VIA)
unkcijas
eiSkiancios
sakinio
dalys
y a
ip as os
sakiniuose
su
isais
judéjimo
eiksmazodZiais.
P z.:
Jis
ilgai
neg iz a
—
émiau
ne imau i.
G iz u
namo.
Ku
sk e biesi,
a
nema ai,
kad
né a
ie os.
Sp ukau
p o
du is
lauk.
Paskui
Soka
an
d i acio
i
pasileidzia
a gal
(AVYZ
STM
353).
Vazia o-
me
p ie
ma y
kalnuo u
audonzemio
keliu.
Klajoja
po
pla y
pasaulj.
Kam
maknoji
po pu y-
nq,
gali
paSaliu
ei i.
T eje as
y y
i
iena
mo e is,
lydimi
Balio
Adamonio,
pamazu
§nekuciuo-
dami
a Zingsnia o
p ie
uz e y
salés
du y
(BUBN
K
91).
Béga
paname,
jpuola
j
kiemg
[...],
dusdamas
lekia
p ies
kal q
(BUBN
NRZ
280).
I§
judéjimo
eiksmazodziy,
zyminciy
zmogaus
i
ki u
gy u
bi ybiy
bei
daik y
judéjima,
a osenos
ma y i,
kad
daznai
kalbe ojui
y a
s a bu
nu ody i
ik
am
ik a
slink ies
a ka pa
a
ki us
slink ies
pa ame us,
p z.:

150
|
STASE
KRINICKAITE
Vis os
upia
lak oje.
T aukimés
po
pas oge,
kad
nesuly y.
Sa angé
a angé
po
suolu
susi angé
(FLK).
Kadangi
eiksmazodzZio
eikSmé
y a
kompleksiska,
g ieZ os
ibos
a p
eiksmazodziu
leksiniy
g upiy
daugeliu
a ejy
né a.
Judejimo
eiksmazodziams
y a
a imi
pade ies
kei-
imo
eiksmazodZiai,
plg.:
sés i,
gul i,
lip i
(i
an q
auks q),
aip
pa
pade ies
e d éje
eiks-
mazodZiai
(gulé i,
sédé i,
kabo i,
kybo i,
sup is),
ku ie
suponuoja
agen a
i
loka y a
bei
di ek y a.
P z.:
Jis
pa s
kasdien
po
alandg
s o éda o
an
gal os,
j ikinédamas
pasek i
jo
pa yzdziu
(SIR
GIR
K
20).
An
mano
sp ando
nesédési
(BUBN
K
105).
Sioje
g upéje
nemazZai
y a
sang aziniy
eiksmazodziu,
ku iems
y a
bidinga
padé ies
ki imo
e d éje
eikSmeé
(kaba o is,
ka is,
susi ies i
i
k .).
P z.:
Vaikas
susi iesda o
an
suolo
i
pe
nak is
miegoda o.
Susi iesime
p ie
eglés
an
Saknies
kokios,
p ie
eglés
p idési
gal q
—
jau
i
miegi.
Pasilenk,
kad
neuzsigau um.
Subjek iniai
eiksmo
eikSmés
eiksmazZodZiai
ik
e ai
numa o
INSTRUMENTO
seman-
ine
unkcija.
P z.:
Diiduoja
diidelé.
Kazku
oli
g iezé
a monika.
A aidi
imi ai.
Subjek iniy
eiksmazZodziy
numa oma
agen o,
seman iné
unkcija
y a
budinga
negy-
iems
daik ams,
s ichinéms
j¢goms,
gam os
i
isuomenes
eiSkiniams,
j ai iems
j engi-
niams,
masinoms,
p ie aisams,
pasizymin iems
ene ge inémis
sa ybémis
i
galin iems
a lik i
a
sukel i
eiksma,
be
ne u in iems
sa o
inicia y os,
p z.:
P ie
Jupi e io
lai as
a sk iejo
1988
m.
ugpj icio
ménesj.
Kosminis
zondas
a siski s
nuo
o bi inio
bloko
(sp).
Véja odis
sukasi.
Rake a
pakilo.
Au obusas
aziuoja.
Lai as
a eja
p ie
k an o.
Sia
unkcija
eiskianéius
Zodzius
galima
ski s y i
j
poklasius,
nelygu
kas
—
negy as
daik-
as,
gam os
jéga,
p ieZas is
a
eiksmo
p iemoné
—
y a
agen as,,
plg.:
Vanduo
upeliais
pliis a.
Zaibas
blyk¢ioja.
Véjas
pucia.
D elkia
pa asa io
éjas.
Sal ukas
spaudzia.
Vien
spengia
yla.
Ip as i
a ejai,
kai
agen as
y a
gy a
bi ybe,
ka
no s
da an i
ne alingai,
be
inicia y os.
Todél
galima
kalbé i
apie
am
ik us
AGENTO
AKTYVUMO
LAIPSNIUS,
a siz elgian
j
ai,
kokiu
mas u
si uacija
y a
su okiama
kaip
agen o
kon oliuojama
a
nekon oliuojama
(Hol oe
1991:
164).
Agen o
nekon oliuojama
si uacija
zymi
sa aimines
eikSmés
san-
g aziniai
eiksmazodziai.
P z.:
SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
151
No éjo
apmulkin i
ki a,
i
pa s
[A,]
apsimulkino.
Visa
apsi askiau
ga éje.
Apmaudiiai
apsi-
Sskaicia au.
Vaikas
apsisléké
andeniu.
Biisenos
subjek iniams
eiksmazodziams
bidingiausia
y a
numa oma
PATIENTO
se-
man iné
unkcija,
eiksmo
po eikio
ga ejo
a ba
biisenos
u é ojo
unkcija,
bidinga
iek
gy iems,
ick
negy iems
daik ams,
aip
pa
i
abs ak iems
dalykams
(Sliziené
1994:
20).
Ypa¢é
ai
pasaky ina
apie
adinamuosius
sa aiminius
eiksmazodzius.
P z.:
Ligonis
dis a,
k apo
nea gaudamas.
Sinus
ka sciuoja.
Se ga
me gai é.
Kai
pa ien o
unkcija
biidinga
zmogui,
nelygu
kon eks as,
ja
ka ais
sunku
bina
a ibo i
nuo
agen o,
unkcijos,
plg.:
Vaikas
jau
snaudiia.
Jis
i a
isas
nuo
Salcio.
Ji
aikéioja
skausmu.
Kiidikis
klykia.
Vaikas
nu imo.
Anks i
nubudau.
Be niukas
nuobodiiauja.
Zymiai
apib éz esné
pa ien o
unkcija
bidinga
negy iems
daik ams.
Taciau
ka ais,
pa yzdziui,
kalban
apie
augalus,
jun amas
i
am
ik as
agen y umo
a spal is.
P z.:
Zolé
p adéjo
aug i.
Rugiai
jau
dygs a.
Uosis
lapoja.
Ugliai
medéja.
Rugiai
s ybs a
pamiskéje.
Pa ésyje
ne a ps a
mediiai.
Rugiai
jau
a poja.
Kopiis ai
cia
esa.
Vi bs a
zolés.
Zolé
Zelia.
Obe-
lys
Zydi.
Agen y umo
a spal is
pas ebimas
i
ais
a ejais,
kai
pa ien o
unkcija
numa o
kin a-
mosios
bisenos
eiksmazodzZiai,
da
adinami
dinamiskos
sa aiminés
bisenos
eiks-
mazodZiais,
p z.:
Boks as
k yps a
j
Song.
Nuo
obuoliy
ne
Sakos
links a.
Dagiai
yzga
j
d abuzius.
Medzio
idus
dumba.
Diimai
iiks a
i
kamino.
Vezimas
imuko
j
pu yng.
Akmuo
skes a.
Zemé
a si-
e e.
REGIMOJO
BUVIO
eiksmazodZiai
aip
pa
suponuoja
PATIENTO
seman ine
unkcija.
P z.:
Uz
sodo
ply éjo laukai.
Akmuo
épso
idu y
kelio.
Val is
eZe e
skendi.
TusCios
Sakos
s y o.
Kalnai
s iikso
olumoje.
Medzio
Sakos
s y a
Zemyn.
Ta p
y
kal eliy
eZe ai
y uliuoja.
P ie
pa
miusy
Ziojéjo
gili
p a aja.
G ybai
a p
medziy
ma guliuoja.
Linai
mélynuoja.
Mixkas
olumoje
mels uoja.
Sie
eiksmaZod/iai
a imi
sa aiminiams,
plg.:
Jau
a o
plaukai
Ziluoja.
Tais
a ejais,
kai
eiksmazodzZiai
zymi
gy iny
bisenas,
pa ien o
unkcija
p ia éja
p ie
agen o,
unkcijos.
P z.:
152.
|
STASE
KRINICKAITE
T obeléje
kazkas
slypi.
Smék§o
kazin
kas
i
pa amsio.
U e
iino
lapé.
Sakiniuose
su
biisenos
ki ima
Zymin¢iais
sa aiminiais
eiksmazZodZiais
pa ien o
unk-
cija
biidinga
negy us
daik us
a
medzZiagas
eiskian iems
daik a a dziams,
p z.:
Upé
ins a.
Upé
sliigs a.
Masy
upés
sekléja.
Nuo
silumos
medus
skys éja.
Ne ep a
masina
labai
dyla.
Jau
jo
kaulai
po
Zemémis
diila.
Dan ys
genda
(kiii a).
Pama ai
y a.
Pomido ai
aus-
a.
Lempos
dag is
angléja.
Cuk us
i ps a.
Lajus
s ings a.
Spaliai
by a.
Pienas
jau
gyz a.
Sena
lepsé
glemba.
D égni
mil ai
g ei
ka s a.
Ledas
akija
nuo
saulés.
Gy sidab is
e mome o
s ulpely-
je
nebeslinko
auks yn
(A yzZ
STM
478).
Panaiiai
pa ien o
seman iné
unkcija
p iski iama
i
zmogaus
kino
dalims,
p z.:
Rankos
d eba.
G umba
ankos.
Veidas
blyks a.
Akys
asa oja
p iex
éjq.
Nuo
bul iy
ankos
juos a.
Ka s oje
sauléje
kempa
liipos.
Gal a
plinka.
Oda
munka.
PATIENTO
seman iné
unkcija
suponuojama
i
sa aiminiams
eiksmazodziams,
zymin-
iems
me eo ologinius
i
ki us
gam os
eiSkinius,
p z.:
Sal is
lyi a.
Rims a
éjas.
Ri kas
kyla.
Rasa
k in a.
O as
Syla,
bjii a.
Sniego
danga
ploneja.
Dangus
émé
i iesé i.
Nak is
is
labiau
amséjo.
Pamazu
émé
ges i
gied os
S iesa
(BUBN
K
94).
Sakiniuose
su
ga su
eiksmaZodiiais
pa ien o
unkcija
es i
gana
a ima
agen o
unkci-
jai.
P z.:
Balsas
miske
aidi.
Sna a
lapai.
Va peliai
ilindziuoja.
Ginklai
Z anga.
Nuo
Saudymo
ne
langai
i aga.
Miskas
iizia.
Ledas
askéjo.
Ba ksi
spin oje
indai.
Obuoliai k isdami
bubsi.
Véjui
pucian ,
miskas
oSia.
Kai
nekos
p ocese
s a bu
ski i
agen q
nuo
pa ien o
Sios
d i
seman inés
unkcijos
es i
pakankamai
apib éZ os.
Esama
a eju,
kai
si uacijos
Siuo
a z ilgiu
in e p e uojamos
kaip
sink e iskos,
o
agen o
i
pa ien o
seman inés
unkcijos
ski iamos
i$
pla esnio
kon eks o.
P i eikus
kalban ysis
gali
pasi elk i
papildomy
aiskos
biidy,
padedan¢iy
a ibo i
agen a
nuo
pa ien o.
Pa ien o
seman iné
unkcija
bidinga
daik a a dziams,
eiskian iems
i
abs akCius
da-
lykus,
p z.:
Baklé
blogéja.
Aiskéja
esmé.
Nuo aikos
nuola
kin a.
Menks a
jo
s eika a.
Silps a
egéjimas.
O
Ma iaus
ape i as
augo
p opo cingai
isbadau y
dieny
skaiciui
(AVYZ
STM
483).
Sakiniuose
su
egzis a imo
eiksmazodziais
pa ien o
seman iné
unkcija
y a
aki aizdi
(egzis a imo
eiksmazZodZiais
laikomi
i
a si adima
Zymin ys
eiksmazodziai,
plg.
Valei-
ka
1998:
63).
P z.:
SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
153
Gy eno
ys
b oliai.
Bu o
bu o
kal é
i
nu i o
beb idama.
Absoliuciai
g yno
andens
gam oje
isai
né a.
Vaka e
a si ado
uody.
Kama oje
p i iso
peliy.
PERCIPIENTO
—
psichinés
busenos
pa y éjo
—
seman ine
unkcija
implikuoja
pe cepcijos
eiksmazodzZiai.
P z.:
Mo ina
nudiiugo.
Pasako ojas
jaudinasi.
Suo
pasisiausé.
Me gai é
su iko.
Té as
sukluso.
Vaikas
nuli ido.
Ji
ik ai
susik im o.
A klys
gqscioja.
Kaciukai
jau
ma o.
Pe cipien o
unkcija
sakiniuose
gali
bi i
nusakoma
ne
ik
a dininku,
be
i
naudinin-
ku, p z.:
Man
nema y i.
Jam
pa inka
de ek y ai.
Mums
laSiniai
neskonejo.
Kaip
au
odosi?
Busenos
eikSmés
subjek iniai
eiksmazodzZiai
implikuoja
i
BENEFICIENTO
—
eiksmo
ad esa o,
ga ejo—seman ine
unkcija,
ku i
sakiniuose
daZniausiai
ealizuojama
naudinin-
ko
linksniu.
P z.:
Jam
sekasi.
Vaikams
klojasi
ge ai.
Kaip
au
einasi?
Ne yks a
jam
su
da bais.
REZULTATO
seman ine
unkcija
subjek iniai
eiksmazodziai
numa o
palygin i
e ai.
Ja
galima
ap ik i
ik
sakiniuose
su
kin amosios
biisenos
eikSmés
eiksmazodziais,
p z.:
Kilo
iuksmas.
Kilo
ka as.
Uzsimezgé
sneka.
Susisluoksnia o
zemeés
plu a.
Degan
dujoms
susida o
smalkes.
P asidéjo
sumais is.
Dygs a
g ybai.
Siaip
jau
ezul a o
seman ine
unkcija
dazniau
numa o
objek iniai
eiksmazod7iai.
Taip
pa
ik
kin amosios
bisenos
eikSmeés
eiksmazodzZiai
suponuoja
KONTENTYVO
seman ine
unkcija,
ku i
i gi
gana
e a, p z.:
Skamba
daina.
Iséjo
nesusip a imas.
A si iko
nelaime.
Apibend inan
eikia
pasaky i,
kad
subjek iniams
eiksmazodziams
einan
p edika ais,
subjek o
hipe unkcija
apima
agen o,,
agen o,,
pa ien o,
pe cipien o,
ezul a o,
bene i-
cien o,
kon en y o,
ins umen o
seman ines
unkcijas.
Kiek ieng
Siy
unkcijy
numa o
daugiau
a
mazZiau
apib eéz y
leksiniy
seman iniy
g upiy
eiksmazodzZiai.
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
Subjek iniy
i
objek iniy
eiksmazodziy
g upés
ne a
lygia e es
i
sime iSkos
iena
ki os
a z ilgiu.
Subjek iniai
san ykiai
dazniau
bina
p edika iniai.
Taciau
objek iniy
san y-
kiu
aiska
aip
pa
y a
s a bi
i
kiek ienos
kalbos
sa i a.
Zinomiausios
ling is inés
uni e -
salijos
—
sin aksiniai
subjek ai
i
anzi y iniai
sakiniai
a ba,
iksliau
kalban ,
jy
koncep u-
alieji
i
unkciniai
a i ikmenys
a
a che ipai
(Beck
2000:
277).
Taciau
susis emin i
isa
Sia
160
|
STASE
KRINICKAITE
I él
jis
nu ilo;
ien
ik
klausési
i
ka ais
ne gi
neno om
link¢iojo
gal q.
Tik iausiai
kazkas
ki as
q
jo
gal q
linkciojo
(MIKEL
LL
385).
Paskui
s aiga
k es eléjo
gal q,
pas iimé
sunkiq
ma mu o
asaline
(MIKEL
PK
193).
Mai in oja
[ka é]
supiskuoja
is
pasi enkinimo,
giliai
a sidis a
i
sujudina
i
ingus
§uo
uodegq,
paskui
pamuis o
gal q
(MIKEL
LL
394).
Kodeél
u
aip
lyg
kokia
kumelé
ma a uoji
gal q,
senely e?
—
neiSken es
paklausé
jis
[ aikas]
ieng
sykj
(MIKEL
PK
191).
Galininko
i
jnagininko
a ian iskumas
leidzia
pe eik i
seman inius
eiksmo
ikslin-
gumo
(galininkas)
i
eiksmo
ne alingumo
(jnagininkas)
a spal ius.
Kai
ins umen o
seman iné
unkcija
bidinga
daik a a dziams,
eiSkian iems
zmogaus
kino
dalis,
$i
unk-
cija
gali
ba i
apibidinama
i
kaip
pa ien as
(kai
ealizuojamas
galininku),
i
kaip
ins u-
men as
(kai
jis
ealizuojamas
jnagininku)
(plg.
Sliziene
1994:
396-397):
Nud éské
kaip
éjas
lapq
nuo
medzio,
—
palinga o
gal q
Vizgi diené
(RADZ
PV,
76).
Kiek ie-
na
sieké
paglos y i
jo
plaukus,
o
apsig ezusios
kazin
kq
ciuceno,
gal om
pakinkuodamos
(BUBN
NRZ
266).
Veiksmo
i
biisenos
eikSmés
eiksmaZodZiai,
zymin ys
no a,
siekima,
ieSkojima
i
pan.,
daznai
numa o
FINITYVO
seman ine
unkcija,
p z.:
Tame
ga iy
labi in e
ieskojau
ieno
namo
(SiR
Gi
K
93).
Sieké
kompo o
s iklinés
(BUBN
K
115).
Véliau
ai
ilgésiuos
os
muzikos
(SiR
GIR
K
211).
Jau i,
mgs an i
jaunoji
ka a
ilgisi
li-
e a ii oje
sudé ingos,
nepag azin os,
jq
ak y inancios
i
aukléjancios
iesos
(IR
491).
Taip
pa
ini y o
seman iné
unkcija
suponuojama
i
judéjimo,
in elek inés
eiklos
eiks-
mazodziu,
p z.:
Ne
lapé
i
mangu as
audinés
Salinasi
(sp).
O
gal
sqziné
ne
isai
g yna,
kad
kimo
engi?
(MIKEL
LL
378).
I§
p adziy
pu ciausi
y
pa eigy
(IR
54).
Kada
pagaliau
a sik a ysiu
y
a si ik inai
pazin y
Zmoniy
(SiR
Gi
K
329).
Didesnio
ezonanso
susilaukia
okia
kii yba
(IR
257).
Fini y o
seman iné
unkcija
sakiniuose
ealizuojama
dazniausiai
kilmininku,
eciau
—
galininku,
inagininku.
[p as as
okiuose
sakiniuose
i
ikslo
kilmininkas
su
bend a imi,
p z.:
Pas y a ai
da
i
nub idai
j
ki q
k an q
i nagy
ink i
(KUNC
MMP
95).
Me gai é
iskq
pami s-
a,
skubina
senelj
g eiciau
aukinio
pazi i é i
(BUBN
NRZ
283).
Veiksmo
eiksmés
eiksmazodZiai
gali
numa y i
i
KONTRAGENTO
seman ine
unkci-
ja,
P Z.:
I
g upé
ungiasi
su
II
g upe.
Vaikinai
susig ime
su
agimis.

SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
161
Sakiniuose
kon agen q
daZniausiai
a i inka
jnagininkas
su
p ielinksniu
sw,
galininkas
su
p ielinksniu
p ies,
naudininkas.
Galima
ski i
i
KOMPOZITYVO
seman ing
unkcijq,
ku ig
numa o
pada omieji
eiksma-
zodziai,
zymin ys
isgaunamuosius
eiksmus,
p z.:
(su)da y i,
(su)aus i,
(su
)megz i,
(su)ne i,
(su)
pin i,
(su)sin e in i
(i
ko?).
P z.:
[audziau
kilimélj
i§
med ilniniy
i
Silkiniy
si ily.
Pina
k epij
is
y eliy
(DLKZ
557).
Nuné-
iau
pi s ines
i
a lieky.
IS
apsy
aliejaus
i
spi i o
susin e ino
e anolj.
Taciau
Sia
seman ing
unkcija
galima
jjung i
i
j
Zymiai
pla esne
Sal inio
unkcija,
plg.:
Jie
ga o
paskolg
is
banko;
iSp ase
is
dédés
a klj;
pe duok
jam
nuo
misy
linkéjimy;
ix
algos
isskai o
pajamy
mokes j
(Sliziené
1994:
22).
In elek inés
eiklos
eiksmaZodziai
numa o
KOMPARATYVO
seman ine
unkcija.
Ki i
y éjai
Sia
unkcija
da
adina
aspek o
seman ine
unkcija
(Jakai iené
1988:
63).
Tai
lygi-
nimo
s anda o,
g e inimo
a z ilgio
unkcija.
P z.:
Jy
Snek a
ski iasi
nuo
miisy
snek os.
Neski ia
pely
nuo
g iidy.
Duk é
supanaséjo
su
mo ina.
Do any
kalnas
p ilygo
pi amidei
(sp).
T i ibininkas
M.
And é
p ilygs a
nacionaliniam
did y iui
(sp).
Ugiu
p alenké
mo ing.
Tolesnis
neaiskumas
p anok y
jos
jégas
(MIKEL
LL
176).
Sakiniuose
kompa a y as
ealizuojamas
naudininku,
galininku,
kilmininku
su
p ie-
linksniu
nuo,
inagininku
su
p ielinksniu
sw.
Ku ie
ne
ku ie
eiksmo
eiksmés
eiksmazodziai
numa o
BENEFICIENTO
seman ine
unkcija.
Bene icien a
daZniausiai
a i inka
naudininkas,
p z.:
Man
pado anojo
S a inukg.
Jis
man
akompanuos.
Kai
bene icien o
seman ing
unkcija
implikuoja
biisenos
eik’més
eiksmazodjiai,
bene-
icien a
daZniausiai
ealizuoja
galininkas,
dalies
kilmininkas,
ka ais
—
naudininkas.
Siais
a ejais
eiksmazodziy
numa oma
seman iné
unkcija
sunkiau
apib éziama,
ki u
y iné o-
ju
da
adinama
a ski a
poseso iaus
seman ine
unkcija
(Jakai iené
1988:
63).
P z.:
Ten
u éjome
ie as
(SiR
GIR
K
44).
Tu ime
nama.
Ne u iu
laiko.
S okojame
yskesniy
apibend inimy
(IR
289).
A sakysiu
j
isus
klausimus,
jei
ik
pakaksiu
Ziniy.
Rank as is
p a e s
olesniam
y imui.
Veiksmo
i
bisenos
eikSmés
eiksmazZodziai
numa o
i
PERCIPIENTO
seman ine
unk-
cija.
Plg.:
Neggqsdink
a klio,
paskui
nepagausi.
Tolima
kelioné
jy
nebaugino.
G audulys
suspaude
jo
ge kle
(sP).
Pe cipien a
pap as ai
ealizuoja
galininkas.
Veiksmazodziai,
implikuojan ys
pe cipien-
o
seman ing
unkcija,
pap as ai
biina
p ieZas iniai,
p z.:
ai in i,
baidy i,
e zin i,
gqsdin i,
162
|
STASE
KRINICKAITE
g audin i,
glumin i,
ki sin i,
keik i,
ke no i,
ki kin i,
klaidin i,
la in i,
li idin i,
moky i,
pajuok-
i,
pykdy i,
amin i,
skaudin i,
s aigin i,
i kin i,
aiky i,
a y i,
éduo i,
i kdy i,
Zemin i,
Z igdy i
i
k .
P z.:
Tie
Zodziai
jq
sug audino.
Toks
nepasi ikéjimas
jj
siu ina.
Nepasi engusj
skai y ojq
ik
i§
p a-
diy
glumina
s aigiis
pe éjimai,
Suoliai
nuo
ienos
emos
p ie
ki os
(SP).
Judéjimo
eiksmazZodziai,
eciau
—
eiksmo
eikSmés
eiksmazZodZiai
numa o
DIREK-
TYVO
seman ine
unkcija.
P z.:
Jie
pe plauké
aud ingqjj
Siau és
A lan q
(SiR
Gi
K
153).
Jis
seké
jai
p idu mu
is
kamba io
j
kamba j,
kol
apéjo
isas
pa alpas
(A Yz
STM
500).
Liaudies
kii ybos
inkéjas
is aikSciojo
isus
kampelius.
Jis
isada
a sikelda o
pa s
pi masis
i
kosciodamas
[...]
apeida o
isq
sodybq
(MIKEL
LL
185).
Nugy enau
nemazq
idomaus
miisy
Sim mecio
gabalq
(IR
141).
Sakiniuose
di ek y as
dazniausiai
ealizuojamas
(p adinis
aSkas)
kilmininku
su
p ie-
linksniais
i,
nuo;
(galinis
a’kas)
p ie eiksmiais
i
kilmininku
su
p ielinksniais
an ,
iki,
ligi,
p ie,
uz,
galininku
su
p ielinksniais
j,
pas,
jnagininku
su
p ielinksniu
po;
(kelias)
jnagininku
i
galininku
su
p ielinksniais
pe ,
p o,
apie,
aplink,
po.
Veiksmo
eik&més
eiksmazodZiai,
eciau
—
bisenos,
numa o
i
KVANTITATYVO
seman-
ine
unkcija.
P z.:
Uzmokejom
desim
li y.
Sude éjau
Sim g
li y.
Nukainojo
d idesim
p ocen y.
Sakiniuose
k an i a y a
daZniausiai
a i inka
galininkas
i
galininkas
su
p ielinksniais.
Ku ie
ne
ku ie
eiksmo
eiksmaZodziai
suponuoja
MODUSO
seman ine
unkcija,
ka ais
da
adinama
k ali a y u
(Jakai iene
1988:
63).
P z.:
Namgq
nudazé
gel onai.
S uden é
issamiai
apibiidino
ekspe imen o
eigq.
Da bo
ezul a us
i e ino
palankiai.
S ilingai
apipa idalino
p ieangj.
Modusas
sakiniuose
daZniausiai
ealizuojamas
p ie eiksmiais.
Taip
pa
da
miné ina
Kom TaTYVo
unkcija,
implikuojama
a pusa io
eiksmo
eiks-
més
eiksmazodziu,
p z.:
Jis
suki sino
é q
su
mo ina.
Suku s é
ienq
p ies
ki a.
Padalijo
zeme
b oliui
su
sese ia.
Pe -
ski s é
u q
isiems
aikams
su
aikaiciais.
Sakiniuose
sia
unkcijg
daZniausiai
a i inka
p ielinksnio
su
kons ukcija
su
inagininku
a ba
p ielinksnio
p ies
kons ukcija
su
galininku.
A lygio,
pi kimo,
de yby
eikimés
eiksmazodziai
numa o
RETRIBUTYVO
seman ing
unkcija,
plg.:
Uz
pi kinj
mokéjome
g ynais
pinigais.
Pi kau
ply y
uz
du
iiks ancius.
A idi bau
uz
skolq.
SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
163
Sakiniuose
$i
unkcija
ealizuojama
jnagininku,
p ielinksniu
uz
su
galininku,
aip
pa
p ielinksniu
iS
su
kilmininku.
Ve e y
ski i
i
ONOMATYVO
seman ine
unkcija,
no s
lie u iy
kalbo y oje
ligi
Siol
apie
janebu o
kalbama.
Plg.:
A sidu y
a p
misy
[Palangos
Juzé]
-
kaip
pa adin y
Siuos
d abuzius?
Pal ais,
puspalciais,
S a kais?
(SP).
Sia
seman ine
unkcijq
numa o
in elek inés
eiklos
eiksmazodziai
i a dy i,
adin i,
aip
pa
busenos
kai os
eiksmazodziai
ap i,
pakeis i
[j a dijama
daik a],
a s o i.
Onoma y a
dazniausiai
sakiniuose
a i inka
jnagininkas,
e ai— a dininkas,
galininkas,
p ie eiksmiai.
Ligi
Siol
onoma y o
seman iné
unkcija
bu o
su okiama
kaip
pla esnés
kon en y o
se-
man inés
unkcijos
dalis,
p z.:
Tq
medj
adina
qzuolu
(plg.
Sliziené
1994:
22).
Ski iamos
pla esnés
apim ies
seman inés
unkcijos
a spindi
galimas
kalbos
ak y
apibend inimo
ibas,
aciau
siau esnés
i
konk e esnés
seman inés
unkcijos,
numa omos
mazesniu
i
glaudesniy
eiksmazodzZiy
g upiy
y a
a diau
kalbos
kasdienybés,
leng iau
sup an amos
i
a ibojamos
iena
nuo
ki os.
P z.:
Kaime
mo e élés
nuo
mazens
jj
adino
a gseliu
(BUBN
NRZ
266).
Zmonés
Ji
adina
ismin-
ciumi.
Do ydq
Ame ikoje
adino
Da idu.
Pasienio
gy en ojai
a yks ancius
i
anos
pusés
Zemai-
Cius
,,biciuliais*
p a a dziuoja
(1.
Simon).
[ a dijo
Siuos
elik inius
augalus.
Kol
jsakmiai
nej a -
diji,
neklauso
(DLKZ
264).
Apibend inan
eikia
pasaky i,
kad
objek iniams
eiksmazodziams
einan
p edika ais,
objek o
hipe unkcija
apima
pa ien o,
ezul a o,
kon en y o,
bene icien o,
pe cipien o,
kon agen o,
ins umen o,
kauza y o,
ini y o,
kompa a y o,
di ek y o,
moduso,
Sal inio
(kompozi y o)
seman ines
unkcijas,
ku ias
numa o
am
ik y
leksiniy
seman iniy
g upiy
eiksmazodzZiai.
ISVADOS
1.
Subjek o
hipe unkcija
apima
agen o,,
agen o,
i
ins umen o
seman ines
unkcijas,
kai
p edika ais
eina
eiksmo
eikSmés
subjek iniai
eiksmaZodZiai.
Kai
p edika ais
eina
s a inés
bisenos
eiksmazZodziai,
subjek o
hipe unkcija
apima
pa ien o
i
pe cipien-
o
seman ines
unkcijas,
o
kai
p edika ais
eina
kin amosios
biisenos
eiksmazZodZiai
—
pa ien o,
ezul a o
i
kon en y o
unkcijas.
Taip
pa
j
subjek o
hipe unkcijos
s e a
pa en-
ka
i
bene icien o
seman iné
unkcija,
ku ia
numa o
bisenos
subjek iniai
eiksmazo-
dziai.
2.
Objek o
hipe unkcija,
einan
p edika ais
objek iniams
eiksmazodziams,
apima
pa-
ien o,
ezul a o,
kon en y o,
kon agen o,
bene icien o,
ins umen o,
ini y o,
kompa a-
y o,
di ek y o,
Sal inio
(kompozi y o),
moduso,
mo y o,
komi a y o
seman ines
unkci-
jas.
Einan
p edika ais
bisenos
objek iniams
eiksmazodziams,
j
objek o
hipe unkcijos
auka
pa enka
pe cipien o
i
kauza y o
seman inés
unkcijos,
o
einan
p edika ais
kin a-
mosios
bisenos
eiksmazodziams
—
kon en y o
i
ezul a o
seman inés
unkcijos.
164
|
STASE
KRINICKAITE
3.
Subjek iniy
eiksmaZodziy
g upéje
daugiau
seman iniy
unkcijy
u i
bisenos
p edi-
ka ai,
o
objek iniy
eiksmaZodziy
g upéje
— eiksmo
p edika ai.
I
subjek iniai,
i
objek i-
niai
eiksmazodZiai
numa o
agen o,
pa ien o,
pe cipien o,
ezul a o,
kon en y o,
bene i-
cien o,
Sal inio
(kompozi y o),
ins umen o,
moduso,
mo y o,
komi a y o,
kon agen o
seman ines
unkcijas.
Be
o, ik
objek iniai
eiksmazodzZiai
gali
suponuo i
kauza o iaus
i
ini y o
seman ines
unkcijas.
Né a
okiy
seman iniy
unkcijy,
ku ias
galé y
implikuo i
ik
subjek iniai
eiksmaZodZiai
i
negalé y
objek iniai.
Ma y ,
dél
o
objek iniai
eiksma-
zodziai
Zymiai
dazniau
a ojami
subjek inémis
eiksmémis,
negu
subjek iniai
—
objek i-
nemis.
4.
Ski ingas
seman ines
unkcijas
suponuoja
ski ingy
leksiniy
seman iniy
g upiy
eiks-
mazodiiai,
ick
subjek iniai,
iek
objek iniai.
Juo
glaudesng
leksine
seman ing
g up¢
suda-
o
eiksmazodZiai,
juo
didesné
ikimybé,
kad
jie
implikuoja
as
pacias
seman ines
unkci-
jas.
Pacios
glaudZiausios
leksinés
seman inés
g upés
y a
sinonimai,
jie
i
suponuoja
daZniausiai
as
pacias
seman ines
unkcijas.
5.
Tiek
leksiniu
seman iniy
g upiu,
iek
seman iniy
unkcijy
in en o ius
né a
g ieZ ai
apib ézZ as
i
galu inis.
I
leksinés
seman inés
g upés,
i
seman inés
unkcijos
gali
bi i
ski iamos
siau esnés
i
pla esnés,
nelygu
koks
aspek as
y éjo
su okiamas
kaip
s a besnis.
S a bu
i i
i
a ski us
eiksmaZodiius,
kokias
seman ines
unkcijas
jie
numa o
—
ypa¢
dél
o,
kad
kiek ieno
eiksmazodzio
eikiméje
esama
komponen y,
susijusiy
ik
su
uo
p oce-
su,
ku j
eiksmazodis
zymi.
1
SCHEMA.
SUBJEKTINIU
IR
OBJEKTINIU
VEIKSMAZODZIV
SEMANTINES
FUNKCIJOS
[P]
[R]
[Con
_
[Con]
-
[P]
[CA]
we
7
el
[B]
ed
aloes
-
[Pe ]
m—
Nz
ae
w h
can
Si es
" —
FY
Se
ed
(1)
Senn
BY
[Com]
[Con]
(Di
[Q]
[Mop]
(M]
[Com]
[A
Al]
[Caus]
eiksmo
p edika as
———
_
bisenos
p edika as
ee
s a iskos
bisenos
p edika as
—
—
—
kin amosios
busenos
p edika as
SUBJEKTINIAI
IR
OBJEKTINIAI
VEIKSMAZODZIAI
|
165
6.
Ti ian ,
kokias
seman ines
unkcijas
suponuoja
am
ik y
leksiniy
seman iniy
g upiy
i
a ski i
eiksmazodZiai,
galima
ge iau
apib é2 i,
kas
kalboje
lieka
eksplici iskai
nepasa-
ky a
i
kas
suda o
sakinio
p esupozicija.
Toks
aspek as
ne
ik
gilin y
kalbos
pazinima,
be
i
suda y y
p ielaidas
labiausiai
o malizuo am
—
kompiu e iniam
—
kalbos
ap asui.
SUTRUMPINIMAI
ANDR
T
—
Pulgis
And iusis,
Tipelis,
Vilnius:
Vy u ys,
1991.
A yz
STM
-
Jonas
A yzius,
Sodyby
us éjimo
me as,
Vilnius:
Vaga,
1973.
BaLé
—
Juozas
Balcikonis.
Ba R
SG
-
Aleksas
Bal iinas,
S iesos
gimimas,
Vilnius:
Vaga,
1985.
Busn
K
—
Vy au as
Bubnys,
K ie imas,
Vilnius:
Vaga,
1983.
BuBN
NRZ
—
Vy au as
Bubnys,
Nesé y
ugiy
Zydéjimas,
Vilnius:
Vaga,
1984.
DLKZ
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas,
ed.
S.
Keinys,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1993.
Do yD
NK
-
Liudas
Do ydénas,
Nak ys
Ka aliskiuose,
Vilnius:
Vy u ys,
1992.
FLK
—
olklo as.
G an
—
Romualdas
G anauskas.
IR
—
In e iu
su
asy ojais,
Vilnius:
Vaga,
1980.
Jos
UD
—
Jokibas
Josadé,
Uzupio
d ama,
Vilnius:
Vaga,
1981.
Jo
—
Jo a as.
Jusk
-
Jonas
Juskai is.
Konp
AZL
-
Saulius
Tomas
Kond o as,
I
apsiniauks
Z elgian ys
p o
langq,
1,
2,
Vilnius:
Vaga,
1985.
Kunc
MMP
-
Ju gis
Kunéinas,
Menes eliai
maksi
pal ais,
Vilnius:
Lie u os
asy ojy
sajungos
leidykla,
1996.
LKZ
-
Lie u iy
kalbos
zodynas.
Mac
-
Vincas
Maciiinas.
Ma
MD
-
Vy au as
Ma inkus,
Medzioklé
d aus inyje,
Vilnius:
Vaga,
1983.
MIKEL
LL
—
Jonas
Mikelinskas,
Ku
lygiis
laukai,
Vilnius:
Vaga,
1987.
MIKEL
PK
—
Jonas
Mikelinskas,
Pasku iné
ko a,
Vilnius:
Lie u os
a’y ojy
sajungos
leidykla,
1993.
MIKUL
—
Ema
Mikulénai é.
Myk
Pu
-
Vincas
Mykolai is-Pu inas.
PP
-
Pa a les
i
p ieZodiiai,
Vilnius:
Vals ybiné
g ozinés
li e a ii os
leidykla,
1958.
Rapbz
PV,
,,
—
B onius
Radze icius,
P ieSaus io
ieskeliai,
1,
2,
Vilnius:
Vaga,
1985.
Ras¢
—
P anas
RaS¢ius.
RIMK
—
Vy au as
Rimke idius.
SIMON
—
Ie a
Simonai y é.
Si
Gi
K
—
Vy au as
Si ijos
Gi a,
Kana élés,
Vilnius:
Vaga,
1983.
SLucK
R
—
Mykolas
Sluckis,
Ras ai,
4,
Vilnius:
Vaga,
1989.
SP
—
spauda.
STAN
—
Simonas
S ane iéius.
SZ
—
S ebuklingas
Zodis.
Lie u iy
liaudies
pasakos,
Kaunas:
S iesa,
1985.
SNEK
—
Snekamoji
kalba.
Zu
-
Vy au é
Zilinskai é.

166
|
STASE
KRINICKAITE
Ki i
su umpinimai
kaip
Lie u iy
kalbos
zodyne.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1986:
Lie u iy
kalbos
sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk u os
iene ai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
25,
4-44.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1997:
Li huanian
G amma ,
Vilnius:
Bal os
lankos.
BEcK,
D.
2000:
Seman ic
agen s,
syn ac ic
subjec s
and
discou se
opics:
how
o
loca e
Lushoo seed
sen ences
in
space
and
ime.
S udies
in
Language
24(2),
277-317.
HoL oe ,
A.
1991:
T ansi i i y
and
clause
s uc u e
in
Polish.
A
s udy
in
case
ma king,
Wa szawa:
Slawis yczny
OS odek
Wydawniczny.
JAKAITIENE,
E.
1988:
Leksiné
seman ika,
Vilnius:
Mokslas.
KRINICKAITE,
S.
1989:
Lie u iu
kalbos
pi miniai
eiksmazodzZiai
anzi y umo
a z ilgiu
(bend a ies
homo o mos).
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
28,
167-178.
KRINICKAITE,
S.
1997:
Lie u iy
kalbos
eiksmaZodziy
anzi y umas
leksiniu
i
seman iniu
pozii iu.
Li uanis ica
4(32),
39-45.
KRINICKAITE,
S.
[KpwHuuxaii e
C.
A.]
1978:
Ilpo6sembi
nepexoqHocTH
B
MCCICAOBaHHAX
MO
HHOcBponciickHM
A3bIKaM.
C emanos,
IO.
C.,
pea.,
//pob2emo
eHympeHHell
U
HEHE
TUH26UCMUKU,
Mocksa:
Hayxa,
11-33.
Lyko a,
N.
A.
1999:
Kou unyambHoe
4
aucKpeTHoe
B
a3bIKe.
Pu o oewyeckue
HayKu
6,
54-62.
LURAGHI,
S.
1998:
On
he
di ec ionali y
o
g amma icaliza ion.
Sp ach ypologie
und
Uni e salien o -
schung
51(4),
355-365.
Magsak,
T.
A.
2000:
[pamma uxanu3auns
ia omos
ap xKenua:
Onsi
Tunom0 Hn.
Bonpoce
azeixoznanua
2000(1),
10-32.
Ono,
K.
1999:
In ansi i e- ansi i e
ph ase
pai s
in
Japanese.
Theo e ical
Linguis ics
25(1),
15-19.
Rosen,
S.
Th.
1996:
E en s
and
e b
classi ica ion.
Linguis ics
34(2),
191-233.
SLIZIENE,
N.
1994-1998:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodynas
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla;
2(1),
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Smi u,
C.
S.
1999:
Ac i i ies:
s a es
o
e en s?
Linguis ics
and
Philosophy
22(5),
479-508.
STEPANOV,
Ju.
S.
1975:
Memodei
u
npunyunei
cospemennoi
auneeucmuxu,
Mocxsa:
Hayxa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1989:
Hxdoesponeiicxoe
npedaoxcenue,
Mocxsa:
Hayxa.
STEPANOV,
Ju.
S.
1997:
Koxcmanme .
Caoeape
pyccKoi
Kyzsmype .
One m
uccaedosanux,
Mocksa:
Ulkona
“SA3pikH
pyccKoii
KyIbTypsI”.
UFimce a,
A.
A.
1980:
Cemanmuxa
cnaoea.
Acnexmbl
cemanmuyecKkux
uccaedoeanuu.
Mocxsa:
Hayka,
5-80.
VALEIKA,
L.
1998:
An
in oduc o y
cou se
in
seman ic
syn ax,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
VALIULYTE,
E.
1998:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksiniai
sinonimai.
Vie os,
laiko
i
p iezas ies
aiska,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VEENSTRA,
T.
2000:
Ve b
se ializa ion
and
objec
posi ion.
Linguis ics
38(5),
867-888.
Voo s ,
J.
an
1996:
Some
sys ema ic
di e ences
be ween
he
Du ch, F ench
and
English
ansi i e
cons uc ion.
Language
sciences 18(1-2),
227-245.
S asé
K inickai é
Gau a
2001
05
25
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed].
I