ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLIV
(2001),
55-69
Asmeny
pa adinimai,
eiSkiami
eiksmazodiniais
mobiliaisiais
daik a a dZiais
(subs an i a
mobilia)
JUDITA
DZEZULSKIENE
Vy au o
Didziojo
uni e si e as,
Kaunas
The
a icle
deals
wi h
Li huanian
mo ion
nouns
(subs an i a
mobilia)
such
as
moky ojas,
-a.
They
occu
in
pai s
o
ela ed
nouns
sha ing
a
simila
s em
and
a
simila
o man
bu
wi h
di e-
en
in lec ional
endings
acco ding
o
na u al
gende .
Thei
gende
is
de e mined
by
hei
meaning
(and
edundan ly
by
hei
mo phology):
hey
a e
masculine
o
eminine
acco ding
o
he
sex
o
he
e e en .
Mo ion
nouns
a e
one
o
he
la ges
g oups
o
nouns
deno ing
human
beings
in
Li hua-
nian.
Acco ding
o
de i a ional
meanings,
unde lying
s ems,
o man s
and
seman ic
ac o s,
hey
can
be
di ided
in o
wo
subg oups:
ac o s
and
possesso s
o
e bal
p ope ies. Thei
a io
is
53,6%
o
46,3%.
Toge he
hey
o m
a
dis inc
ca ego y
o
human
nouns,
compa able
o
such
ca ego ies
as
ac ion
nouns,
names
o
ins umen s
e c.
The
de i a ional
model
o
mo ion
nouns
enables
he
c ea ion
o
new
uni s
o
his
ype
in
a
qui e
egula
way.
As
a
esul ,
his
g oup
is
open
and
p oduc i e.
0.
IVADAS
0.1.
Viena
didziausiy
asmeny
pa adinimy
g upiy
lie u iu
kalboje
—
ai
mobilieji
daik-
a a dZiai,
a ba
,,subs an i a
mobilia“
( oliau
-
SM),
zymin ys
asmenis
i
suda an ys
po as
pagal
ly i.
Jie
u i
a
pa i
leksinj
kamiena
(bei
uos
pa¢ius
da ybos o man us),
be
ski ingas
y iSkosios
i
mo e iSkosios
gimines
galiines,
odan¢ias
ski ingos
ly-
ies
i a dijamuosius.
Jy
leksinio
kamieno
eikSme
nesiski ia,
p z.,
dazj ojas,
-a
y a
‘ as,
kas
dazo’,
ski iasi
ik
os
eikSmés
p isky imas ski ingoms
ly ims:
an ai
jei
e-
e en as
y a
y iskosios
ly ies
a s o as,
bus
p ijungiama
y iSkosios
gimines
galiiné
—
dazy ojas,
o
jei
e e en as
y a
mo e is,
p ie
kamieno
bus
p ijungiama
mo e iskosios
giminés
gal iné
—
dazj oja,
plg.:
beda bis,
beda bé;
d abuzininkas,
d abuzininke;
juok-
da ys,
juokda é.
0.2.
SM
asmeny
pa adinimy
g upe
da ybos
poZi iu
suda o
pap as ieji
neis es i-
niai
naslys,
-€
ipo
zodziai
i
da iniai
(p z.:
mdky ojas,
-a,
plepys,
-é,
pameis ys,
-é,
juodada bis,
-é).
Neis es iniy
SM
pa adinimy
y a
labai
nedaug.
Jie
suda o
0,8%
isy
SM
asmeny
pa adinimu'.
Likusi
dalis
y a
da iniai.
Da iniy
ypa¢
gausu.
Tokie
asmenu
pa adinimai
da omi
i§
eiksmazodziy
i
a dazodziy
(a
jiems
a imy
zodziy).
Nau-
dojami
isi
imanomi
zodziy
da ybos
bidai:
p iesaginis,
p ieSdélinis,
galiininis
i
su-
Ta p au iniai
ZodzZiai
nej auk i.
56
|
JUDITA
DZEZULSKIENE
di imo.
Jiems
suda y i
a ojama
nemaza
da ybos
o man u:
55
p iesagos,
3
gal inés
i
apie
15
galiiniy
su
p iebalsiniais
o man ais
(Z .
3.2.).
Be eik
i$
kiek ieno
eiksma-
zodzio
su
am
ik a
p iesaga
bei
galiine
imanomos
okiy
daik a a dziu
po os.
Galima
saky i,
kad
SM
da ybine
klaseé
lie u iy
kalboje
y a
a i a.
Be
o,
SM
daik a a dZiai
issiski ia
i$
isos
asmeny
pa adinimy
leksinés
klases
i
seman inés
skalés,
apiman-
cios
Zmoniu
gy enima
bei
gy ensena,
i ai o e,
i
plociu:
jais
i a dijami
asmenys
pa-
gal
a liekama
eikla,
p o esija,
p iklausyma
kam
no s,
socialing
padé i,
u imas
ypa-
ybes
a
da
ki okius
aspek us?.
0.3.
Tokie
mobilieji
daik a a dZiai
a ojami
i
ki ose
indoeu opie¢iu
kalbose:
iek
senosiose,
p z.:
lo ynu
kalboje
dominus
‘Seimininkas’,
domina
‘Seimininké’, g aiku
dodAoc
‘ e gas’,
So Ay
‘ e ge’,
s.
indu
dasd-
‘ e gas’,
dasi- ‘ e gé’,
go u
magus
‘ a nas’,
mawi
‘ a nai e’,
s.
sla u
pa6s
‘ e gas’,
pada
‘ e ge’,
ick
naujosiose
kalbose,
p z.:
ispa-
nu
kalboje
amigo
‘d augas’,
amiga
‘d auge’,
hijo
‘sinus’,
hija
‘duk é’,
p ancizu
cousin
‘pusb olis’,
cousine
‘pussese e’,
okieciy
Leh e
‘moky ojas’,
Leh e in
‘moky oja’,
u-
su
padomuuk
‘da bininkas’,
padomunuua
‘da bininke’,
la iy
skolo ajs
‘moky ojas’,
sko-
lo aja
‘moky oja’.
Tik
palygin i
su
ki omis
kalbomis
lie u iu
kalboje
si
SM
klasé
y a
ypaé
da i,
gausi
i
egulia i.
Reiké y
pamine i
da
i
ai,
kad
lie u iy
kalbos
mobiliyju
daik a a dziu
g ama ine
giminé
y a
nuola
susijusi
su
e e en y
ly imi
( y iskosios
ly ies
e e en as
i a dijamas
y iskosios
giminés
galiine
u in¢ciu
daik a a dziu,
mo-
e iskosios
ly ies
—
daik a a dziu
su
mo e iskajai
giminei
bidinga
galiine),
o
dauge-
lyje
indoeu opieciy
kalby
Sie
ySiai
né a
pas o iis
(Co be
1991:
57-68).
0.4.
SM
daik a a dzZiai
y iné i
i ai iuose
kalbo y os
da buose,
ski uose
lie u iu
kalbos
(i
apsk i ai
bal y
kalbu)
zodziy
da ybai
i
mo ologijai.
Is o iniu
pozi iu
lie u iu
kalbos
mobiliuosius
daik a a dzius
y inéjo
A.
Leskienas
(1891),
P.
Ska -
dzius
(1943),
J.
O ebskis
(1965),
S.
Amb azas
(1993).
Mobilieji
daik a a dziai
y a
idomis
i
ki iems
kalbo y os specialis ams
(miné ini
S.
Keinys
1999,
A.
Valeckiené
1998).
Taciau
isi
Sie
au o iai
SM
daik a a dZiy
specialiai
nenag inéjo
i
nedi e enci-
ja o.
ISsamiausiai
i
nuodugniausiai
sinch onines
kalbos
poZiii iu
juos
ap asé
V.
U -
bu is
(1965:
251-474).
Taciau
asmeny
pa adinimai
jo
da buose
aip
pa
ap a iami
Salia
ki y
panaSaus
ipo
da iniu,
nea siz elgian
i
ai,
kad
j
iena
da ybos
ka ego ija
pa enka
i
gy a,
i
negy a
eiskian ys
daik a a d7iai,
p z.:
sugy én inis,
-é
i
sumusS inis,
u uolis,
-é
i
meduodlis
(z .
U bu is
1965:
323,
346).
O
i
Gia
nus a y os
da ybos
ka e-
go ijos,
|
ku ias
jieina
SM
asmeny
pa adinimai,
pasi odo,
apima
ski ingos
da ybos
da inius:
aip,
sakykim,
eiksmazodinés
ypa ybés
u é oju
i
eiksmo
a likéju
pa a-
dinimai
su aukiami
j
iena
bi i,
p z.:
ySnidu ojas,
-a
i
g¥dy ojas,
-a,
apga ikas,
-é
i
nesikas,
-é
(U bu is
1965:
318,
320),
no s
da ybos
i
eik8’més
a z ilgiu
jie
né a
iena-
lyciai.
Be
o,
SM
daik a a dZiai
y a
iSmé y i
po
a ski as
da ybos
ka ego ijas
(U bu-
is,
1965:
317-414).
Tad,
galima
saky i,
a ski ai
asmenu
klasé
iki
Siol
nebu o
iS ys-
kin a
i
specialiai
nenag ineé a.
Visa
ai,
sa aime
sup an ama,
lémé
ki okie
y iné oju
uzsib éz i
ikslai.
‘i
Ki okie
asmeny
pa adinimai,
p z.,
suple y iniai
é as
—
mo ina
ipo
pa adinimai,
a spindi
ik
giminys és
san ykius,
o
adinamieji
,,bend osios
giminés*
daik a a dziai
i a dija
asmenis
dazniausiai
menkinamuoju
poziii iu
—
épla,
ke épla.
ASMENU
PAVADINIMAI
IS
VEIKSMAZODZIU
|
57
0.5.
Miisu
da bo
ikslas y a
pa ody i
da ybine
,,asmenu
ka ego ija“,
ku i
apima
eiks-
mo
a likéjy
pa adinimus,
iS es us
i§
eiksmazodZiu,
i
ypa ybes
u é oju
pa adini-
mus,
i8 es us
i$
eiksmazodziu
i
a dazodziu.
Taciau
Siame
s aipsnyje
bus
— apsi i-
bojama
ik
eiksmazodiniais
SM
da iniais,
ku ie
suda o
60,4%
isu
SM
da iniu,
zymin¢iu
asmenis.
Cia
bus
is yskinamos
okiu
pa adinimy
eiksmés,
pama as
i
o -
man ai
bei
pa eikiami
s a is iniai
duomenys.
1.
VEIKSMAZODINIU
SM
DARINIU
DARYBOS
REIKSME
1.1.
Kalbo y oje
zodzio
da ybos
eikSme
apib éziama
kaip
eiksmé,
kylan i
is
da i-
nio
s uk u iniu
sandu
(pama inio
ZodZio
i
o man u)
bei
ju
san ykio.
Ki aip
sakan ,
ji
emiasi
da ybos
opozicija,
.
y.
da inio
i
pama inio
zodzZio
(Zodziy)
san ykiu
(U -
bu is
1978:
145).
Taigi
da inys
susijes
su
pama iniu
Zodziu
iek
aiskos,
iek
eikSmés
a z ilgiu.
An ai
edinys
Sla éjas,
-a
‘kas
Sluoja’
iSlaiko
pama inio
eiksmazodzio
Slio i,
Slioja,
Sla é
eiksme
‘su
Sluo a
aly i,
b auk i’
i
bi ojo
ka inio
laiko
kamiena.
I
edi-
nio
da ybos
o man a
-éjas,
-a
jeinan i
galiine
-as_ odo,
kad
Siuo
daik a a dziu
j a di-
jamas
y iskosios
ly ies,
o
galiine
-a
mo e iskosios
ly ies
eiksmo
a likéjas.
Sio
Zo-
dzio
da ybos
eikSme
y a
‘kas
Sluoja’
(‘kas’
gali
bi i
ik
zmogus).
Tai
indi idualioji
(a ski o
zodzio)
da ybos
eiksmé.
1.2.
Tas
pacias
da ybos
eikSmes
gali
u eé i
i
p iesaginiai,
i
galininiai
eiksmazo-
diniai
ediniai
(plg.
kniséjas,
-a,
knisikas,
-é
i
knisius,
-é)
bei
di iniai
su
an uoju
a a-
miniu
eiksmazodiniu
démeniu
(plg.
pynéjas,
-a
i
ainikpynis,
-é).
Labiau
apiben-
d in a
panasiu
ski ingos
da ybos
eiksmazodiniu
da iniu
(p z.:
gamin ojas,
-a,
e péjas,
-a,
séjikas,
-é,
Zymininkas,
-é,
sa gas,
-é,
duonkepys,
-é)
eiksmé
y a
‘ as,
kas
a licka
pama iniu
eiksmazodziu
zymima
eiksma’.
Tokios
abs ak esnés
ka ego i-
nés
eikSmés
da iniai,
pada y i
i ai iais
budais
(i
su
ski ingais
o man ais),
u i
eiksmo
a likeju
da ybos
eikSme.
1.3.
Ki a
g upé
eiksmazodiniu
da iniy
y a
ki okios
abs ak esnés
eik$més:
jie
u i
apibudinamaja
eiksme
i
odo,
kad
i a dijamam
asmeniui
y a
bidinga
is
eiksmo
(bi-
senos)
kylan i
ypa ybé.
An ai
ediniu
miegdlius,
-é
i a dijamas
ne
‘kas
miega’,
be ‘kas
meégs a
ilgai
miego i,
kas
u i
ypa ybe
miego i’.
Bend iausia
okio
ipo
da iniy
da ybos
eikSmé
y a:
‘asmuo,
ku is
apibidinamas
pagal
ypa ybe,
kylan¢ia
i
jo
( e ai
ki o)
a lie-
kamo
a
pa i iamo
eiksmo
(busenos),
nusaky o
pama iniu
Zodziu’.
Tokios
ka ego inés
da ybos
eikSmés
i ai iais
bidais
pada y i
da iniai
(p z.:
gy iinas,
-é,
mu méklis,
-é,
ikai-
as,
-€,
e lius,
-é,
pi magimis,
-é)
u i
eiksmazodinés
ypa ybés
u é oju
da ybos
eiksme.
Taigi
pagal
abs ak esne
ka ego ine
da ybos
eiksme,
iSplaukianGia
i8
j ai iais
bi-
dais
pada y y
eiksmazZodiniy
da iniu,
SM
asmenu
pa adinimai
gali
bi i
d ejopi:
ie-
ni
j a dija
pama iniu
zodZiu
eiskiamo
eiksmo
a likéjus,
ki i—
pama iniu
Zodziu
pa-
saky o
eiksmo
kaip
sa o
ypa ybés
u é ojus
(plg.
iS adas).
2.
DARYBOS
PAMATAS
2.1.
Pama iniu
zodziu
kalbo y oje
y a
adinamas
zodis,
ku iuo
emiamasi
da an
ki a
Zodj
a
i§
ku io
y a
pada y as
ki as
zodis.
Ta¢iau
kai
kalbama
apie
da inio
pama-
58
|
JUDITA
DZEZULSKIENE
a,
ai
i
ji
Zil ima
ne
kaip
j
izoliuo a
leksing
zodzZio
dali
(kamiena),
be
uz
jo
ma omas
isas
pama inis
Zodis
su
g ama inémis
i
leksinémis
ypa ybémis
(U bu is
1978:
152).
Jos
u i
nemazq
aidmenij
o muojan
da ybos
eikSme
apsk i ai.
Todél
da an
eiks-
mazodinius
SM
asmeny
pa adinimus
didele
eikSme
u i
pama iniu
eiksmazodziu
isas
bii ys
a pusa yje
susijusiu
ypa ybiu:
seman iniai
komponen ai,
san ykis
su
ob-
jek u
( anzi y umas),
zymimo
p oceso
ipas,
kamieno
s uk ii os
sudé ingumas,
san-
ykis
su
eiksmazodzio
laiku.
2.2,
ZODZIY
KLASES
NUSTATYMAS.
Nus a an
pama inius
eiksmo
a likéju
pa adini-
mu
Zodzius,
nekyla
jokiy
abejoniu:
isi
jie
y a
eiksmazodZiai.
Sudu iniy
Zodziy
a -
aminis
an asis
sandas
aip
pa
isada
y a
eiksmaZodinis.
S ai
edinys
mdky ojas,
-a
pada y as
i8
moky i,
kii éjas,
-a
i8
ku i,
p ausikas,
-é
i§
p ais i.
Taciau
nus a an
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
pama inius
Zodzius,
ka ais
sunku
pasaky i,
ku ios
klasés
zodj
—
eiksmazodj
a
bid a di
—
laiky i
a aminiu.
Sakykim,
galiinés
-ius,
-é
edinys
Zabdlius,
-é€
gali
bi i
pama uo as
i
eiksmazodziu
Zabdi i,
i
bud a dziu
zabalas,
-a.
Plg.:
izgis,
-é
(:
izgi s,
izgé i),
ingilis,
-é
(:
ingi s,
ingi io i),
ylénis,
-é
(:
yliis,
ylé i).
Zinoma,
ka ais
ikslinga
pasi em i
ki ais
analogiskos
seman ikos
i
o mos
da i-
niais,
ku ie
pade y
nus a y i
pama inj
zodj
a
zodi,
ku iam
bi u
eikiamas
pi mumas.
An ai
galiinés
-ys,
-é
edinys
nebylys,
-é
gali
em is
i
nebil i,
i
nebylis,
aciau
sug e i-
nus
ji
su
os
pacios
galiinés
ediniu
ne egys,
-é
:
ne egé i,
né egi,
galima
numany i
ji
esan
eiksmazodiniu
ediniu.
A ba
ka ais
p a a u
zi i é i,
kuo
aiskinama
edinio
eikSme,
p z.,
pliuskis,
-é
menk.
1.
‘kas
mégs a
pe
daug
puo is’,
2.
‘ne im as,
leng a-
bidis
zmogus’,
a ody u, emiasi
bid a dziu
pliuskus,
-i
1.
‘ku is
pe
daug
puo iasi’,
2.
‘ne im as,
leng abiidis’,
o
pliiiskis,
-é
3.
‘plepys,
auSkalius’
—
eiksmazodzZiu
pliuské i
3.
‘niekus
kalbe i’.
Ta¢iau
ka ais
ikslingiau
nu ody i
abu
pama inius
zodzius.
Toks
kai
ku iy
ypa ybiy
u é ojy
pa adinimyu
neaiskus
pama inio
zodzio
s a usas
u bi
y a
dél
ySkios
da inio
apibidinamosios
eikSmés,
ku i
labiau
sie ina
su
ypa ybe
i a -
dijanciu
bid a dziu
nei
su
bisena,
i§
ku ios
kyla
apibidinamojo
ypa ybé.
Be
eikia
p idu i,
kad
da ybos
k yp ies
nus a ymo
p oblemiSkumas
y a
daznas
kalbo y oje
(Z e e
1972:
75-76;
U bu is
1978:
73-78).
2.3.
SEMANTINIAI
KOMPONENTAI
‘AKTYVU’
:
‘NEAKTYVU’.
Veiksmazodiniams
ediniams
labai
s a bus
emimasis
ka ego iniais
seman iniais
pama iniu
eiksmazodziu
kom-
ponen ais
‘ak y u’
:
‘neak y u’,
ku iy
pag indu
Sie
eiksmazodZiai
ski iami
i
alinga
eiksma
i
ne alinga
biisena
eiSkian¢cius
Zodzius
(Se ai é
1984:
77-85).
IS
biisenos
eiksmazodziu
eiksmo
a likeju
pa adinimy
niekada
neda oma.
Pa yzdZiui,
i§
eiks-
mazodziy
miego i,
si g i,
ingé i
imanomi
ik
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai:
miegdlius,
-é,
si galius,
-é,
inginys,
-é.
Sakykim,
i8
daugia eikSmio
eiksmazodzio
isdi b i
seme-
mos
‘leis i
laika
di ban ,
p z.,
iSdi b i
aS uonias
alandas’,
neiS esim
eiksmo
a liké-
jo
pa adinimo
*aSs uoniy
alandy
isdi béjas,
-a,
nes
$i
semema
zymi
bisena,
o
i§
o
pa ies
eiksmazodzio
ki os
sememos
‘pada y i
inkama’
su
p iesaga
-éjas,-a
eiksmo
a likéjo
pa adinimas,
p z.,
odos
ikdi béjas,
-a,
y a
jimanomas,
nes
Sia
eik’me
pama i-
nis
eiksmazodis
eiSkia
nuo
eikéjo
alios
p iklausoma
ak y u
eiksma.
Taigi
oks
eiskinys
y a
aiskiai
nulem as
zodziy
da ybos
sis emos.
2.4.
VEIKSMO
SANTYKIS
SU
OBJEKTU.
Veiksmo
san ykis
su
objek u
y a
gana
s a bi
as-
meny
pa adinimy
pama iniy
eiksmazodziy
seman iné
ypa ybe.
SM
eiksmo
a likéju
ASMENU
PAVADINIMAI
IS
VEIKSMAZODZIU
|
59
pa adinimai
(isim is
dinamiskos
bisenos
eiskejy
pa adinimai)
da omi
ik
i§
ak y-
aus,
alingo
eiksmo,
u incio
san yki
su
objek u.
Toks
san ykis
y a
d ejopas:
eiks-
mas
gali
bi i
o ien uo as
1
objek a
a ba
susijes
su
objek u.
Objek as,
|
ku j
o ien uo-
jamas
eiksmas,
a lieka
eiksmo
ezul a o
(p z.,
ne i
pi S ines)
a
pa ien o
(p z.,
mindy i
Zole)
unkcija,
o
objek as,
su
ku iuo
susijes
eiksmas,
a lieka
kon en y o
(p z.,
ais-
kin i
pamoka)
a
bene icien o
(p z.,
pagelbé i
d augui)
unkcija
(Jakai iene
1988:
59-
64;
Sliziene
1994:
19-25;
Valeckiene
1998:
35-37).
Veiksmo
a likeju
pa adinimu
eikSmés
i
emiasi
pama iniu
zodziu
eikSmemis,
kylanciomis
i$
asmens
a liekamo
eiksmo
i
eiksmo
objek o
san ykio,
p z.:
gamin ojas,
-a,
pils y ojas,
-a,
ezikas,
-é,
dés y ojas,
-a,
pasako ojas,
-a,
s éikin ojas,
-a.
Konk e aus
objek o
i a dijimas
edi-
nio
eik’mei
né a
bi inas:
nes a bu,
ka
nesikas,
-é
ne&a,
0
ezéjas,
-a
eza.
Tik
sudi i-
mo
biidu
pada y u
SM
asmeny
pa adinimy
pi muoju
sandu
j a dijamas
as
objek as,
i
ku i
k eipiamas
asmens
a lickamas
eiksmas,
nusaky as
a aminiu
sandu.
Taip
o
eiksmo
eiksmé
susiau inama:
plg.
neséjas,
-a,
nesikas,
-é
i
knygnesys,
-é;
ezéjas,
-a,
ezikas,
-é
i
malk ezys,
-é;
kepéjas,
-a,
kepikas,
-é
i
duonkepys,
-é.
Daugia eiksmiu
SM
asmeny
pa adinimy
a ski os
sememos,
p iklausomai
nuo
ju
pama iniyu
eiksmazodziy
zymimu
eiksmy
san ykio
su
objek u
a ba
anzi y umo,
gali
p iklausy i
ski ingoms
da ybos
ka ego ijoms.
An ai
edinio
Saukunas,
-é
pi mo-
jisemema
eikSme
‘ eksnys,
Saukalius’
emiasi
pama inio
eiksmazodzio
Sak i
eik8-
me
‘ ék i,
klyk i’,
ne u inGia
san ykio
su
objek u,
o
Saukinas,
-é
an oji
semema
Zymi
‘asmeni,
ku is
skelbda o
zmonems
O icialias
Zinias’,
.
y.
ji
emiasi
pama inio
eiksma-
zodzio
semema
‘k ies i,
p aSy i’,
u incia
san yki
su
objek u.
Todél
Saud inas,
-é
(1)
p i-
klauso
ypa ybés
u é oju,
o
Sauk inas,
-é
(2)
eiksmo
a likéjy
pa adinimy
g upéms.
2.5.
PROCESU
TIPAI.
Ski ingas
pama iniy
eiksmazodziy
zymimas
p oceso
ipas (pla-
éiau
Z .
Halliday
1985;
Valeckiené
1998:
34-55)
aip
pa y a
s a bus
SM
asmeny
pa adinimy
da ybos
ka ego ijoms.
An ai
eiksmo
a likéju
pa adinimai
isuome
da omi
ik
i§
okio
ipo
eiksmazo-
dziu,
ku iy
zymimas
eiksmas
gali
bi i
a lickamas
seman ine
agen o
(AG)
unkcija
u incio
asmens.
Tokiy
pama iniy
eiksmazodziy
seman iniy
unkcijy
o mules
y a
okios:
AG
—
V
—
O
(REZ,
Pa ,
Con,
BEN):
kapo i,
Sukuio i,
saky i,
padé i.
Esan
ki o-
kiai
subjek o unkcijai—
pe cipien o
(PER),
pa ien o
(PAT),
bene icien o
(BEN)
— eiks-
mazodZiai
gali
bi i
ik
eiksmaZodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
(p z.:
mylé o-
jas,
-a,
mégéjas,
-a,
abejOklis,
-é,
u é ojas,
-a)
pama iniais
ZodzZiais.
IS
eiksmazodziu,
eiSkianciy
asmeny
a liekamus
izinius
ma e ialinius
eiksmus,
ku ie
pasiekia
am
ik a
ezul a a
(AG
—
V
—
REz),
da omi
ik
eiksmo
a likéju
pa a-
dinimai,
p z.:
audéjas,
-a,
d ozikas,
-é,
s a ¥ ojas,
-a.
18
okio
ipo
eiksmazodziy
(p z.:
gamin i,
pjdus y i,
min i)
ypa ybés
u é ojy
pa adinimai
ne edami.
No s
am
ik o
ipo
p ocesu
(p z.,
men alinio,
a pusa io
san ykiu,
pojiiciy)
eiks-
mazodziais
(AG
—
V
—
Con)
eiSkiama
ak y i
asmens
pas anga
i auk i
j
eiksmo
s e a
daik a
a
dalyka,
pap as ai
jo
nepa eikian ,
aciau
okiy
eiksmazodziy
ediniai
nelabai
seman iskai
de a
p ie
ediniu
i§
ySky
objek a
(REZ,
Pa )
aldan¢iu
eiksma-
zodziu
(Labu is
1994:
49).
Ne
i§
isu
okio
ipo
eiksmazodziy
imanomi
eiksmo
a likejai,
p z.:
baig i
da bq
>
*baigéjas,
-a,
uzmi s i
knygq
>
*uzmi Séjas,
-a,
be
uz-
mi sélis,
-é,
p adé i
paskai qg
>
*p adeéjikas,
-é.

60
|
JUDITA
DZEZULSKIENE
2.6.
KAMIENO
STRUKTUROS
SUDETINGUMAS.
Tik
asmenu
pa adinimai
su
p iesaga
-ikas,
-é
pagal
kamieno
s uk u os
sudée inguma
ski iami
j
ski ingas
eiksmo
a likéju
i
ypa ybés
u é oju
g upes.
Veiksmo
a likeju
pa adinimai
su
p iesaga
-ikas,
-é
neda-
omi
i§
p ieSdéliniy
eiksmazodziu:
is
okiy
zodziu
pada y i
ediniai
zymi
ien
ypa y-
bés
u é ojus,
p z.:
apga ikas,
-é,
ida ikas,
-é,
iida ikas,
-é,
pakalikas,
-é,
pa da ikas,
-é,
p iga ikas,
-é,
plg.
nesikas,
-é,
ezikas,
-é.
Ki y
Sios
eik’més
p iesagu
ediniai
gali
bi i
i
p ieSdélinio
pama inio
eiksmazodzio
kamieno,
p z.:
jkdino ojas,
-a,
pa da-
iné ojas,
-a,
uz asy ojas,
-a,
nuleidéjas,
-a,
suki péjas,
-a
Salia
da éjas,
-a,
asy ojas,
-a
Pama iniams
eiksmy
a likeju
pa adinimu
kamienams
sang aza
né a
bidinga:
keli
p iesagos
- ojas,
-a
ediniai
su
iSlaiky a
sang aza
e a
di b iniai
ediniai
(p z.:
pasi-
késin ojas,
-a,
pasisa in ojas,
-a).
3.
DARYBOS
FORMANTAS
3.1.
Laikan is
eo inio
eikala imo
da inius
skaidy i
bina iskai,
be
da ybos
pama o,
ski iamas
i
da inio
o man as.
Kalbo y oje
da ybos
o man as
apib eziamas
kaip
isuma
o maliy
da ybos
p iemoniy
(U bu is
1978:
209),
su
ku iomis
suda omi
nau-
ji
ZodZiai
su
nauja
da ybine
eiksme.
SM
daik a a dziu,
zyminciu
asmenis
pagal
ly i,
da ybos
o man ai_
u i
bi inaji
komponen a
—
y iskosios
a
mo e iskosios
giminés
galiine.
Ski ingos
gal inés
isis-
kai
nea do
da ybos
o man o
ienybés,
nes
ju
pa inkimas
p iklauso
nuo
pa adinamo
e e en o
ly ies.
Todel
ediniai
dazy ojas,
dazy oja
laikomi
ieno
da ybos
o man o
—
p iesagos
- ojas,
-a_ ediniais.
Da :
éplys,
éplé
—
galiinés
-ys,
-é
ediniai,
ynda ys,
ynda é
—
o
pa io
da ybos
o man o®
di iniai.
3.2.
Veiksmo
a likeju
pa adinimy
ka ego ija
nepasizymi
da ybos
ipu
i ai o e:
85,3%
okiy
ediniy
da oma
ik
su
3
daznesnémis
p iesagomis
(- ojas,
-a:
ski s y ojas,
-a,
-éjas,
-a:
pi kéjas,
-a,
-ikas,
-é:
Sé ikas,
-é),
ki os
ke u ios
é a
e os
isim ys
(-o as,
-é:
ango as,
-é,
-ininkas,
-é:
a s ininkas,
-é
,
-iinas,
-é:
Saukunas,
-é,
-onas,
-é:
aldonas,
-é).
10,6%
eiksmo
a likeju
pa adinimu
da oma
sudi imo
bidu
i§
daik a a dzio
i
eiksmazodzio
(ak edys,
-é),
0
galiiné
y a
gana
nebidingas
i
e as
(1,1%)
eiksmo
a likeju
pa adinimu
o man as
(miné inos
g ynosios
de i acinés
galiinés
-as,
-é:
adas,
-6,
-ius,
-é:
knisius,
-é
i
iSplés iné
galiiné*
-lys
(-lis),
-é:
seklys,
-é).
Be
eikia
pab eéz i,
kad
p iesagu
— ojas,
-a,
-éjas,
-é,
-ikas,
-é
bei
dii iniy
su
a aminiu
eiksmazodiniu
sandu
da ybos
ipai
y a
labai
da iis
i ,
galima
saky i,
egulia is.
Veiksmazodinés
ypa ybes
u é ojy
ka ego ija
pasizymi
da ybos
ipy
gausumu:
o-
kie
pa adinimai
da omi
su 31
p iesaga
i
ju
a ian ais
(dazniau
su
-élis,
-é:
ixbadéjélis,
-é,
- ojas,
-a:
sq addu ojas,
-a,
-iinas,
-é:
a skaliinas,
-é,
-( )inis
(-( )inys),
-é:
s a y inis,
-é,
aldinys,
-é,
-alius,
-é:
si galius,
-é,
-éjas,
-a
:
g iezéjas,
-a,
-eklis,
-é:
s enéklis,
-é,
-ikas,
?
Di iniy
da ybos
o man as
y a
sudé inis.
Ji
suda o
am
ik a
galiiné
i
ka u
pama iniy
kamieny
sandi-
a,
jungian i
d iejy
zodziy
kamienus
i
iena
Zodj
(Z .
U bu is
1978:
88).
4
ISplés inémis
de i acinémis
galinémis
adinamos
gal inés
su
deseman izuo ais
p iebalsiniais
o man-
ais.
Jos
y a
panaSios
o malios
aiskos
i
apacios
da ybinés
eiksmés
galiinés,
ealizuojamos
ski ingose
apsup yse
(placiau
z .
Amb azas,
ed.
1994:
191-192,
202-203,
223;
Valeckiené
1996:
125-131,
1998:
312;
plg.
Kni ikS a
1976:
11-12).
ASMENU
PAVADINIMAI
IS
VEIKSMAZODZIU
|
61
-€:
isda ikas,
-é,
-( )ukas,
-é:
pes ikas,
-é,
slap ikas,
-é,
-uolis,
-é:
a gudlis,
-é,
-o as,
-é:
a zo as,
-é,
-( )ininkas,
-é:
samdininkas,
-é,
bu ininkas,
-é,
-ulis
(-ulys),
-é:
dundilis,
-é,
Zindulys,
-é,
( )uoklis,
-é:
pa yduoklis,
-é),
3
galinémis
i
15
isplés iniy
galiiniy
(daz-
niau
su
-ius,
-é:
e lius,
-é,
-is
(-ys),
-é:
Zliumbis,
-é,
-lys,
-é:
kamilys,
-é,
-klis,
-é:
k a oklis,
-€)
bei
sudi imo
biidu
is
a aminio
eiksmazodZio
i
pi mojo
démens,
ku is
y a
daik-
a a dis
(pil akalbis,
-é),
bid a dis
(pik dziugis,
-é),
eciau
—
skai a dis
(pu magimis,
-€),
i a dis
(ki amanis,
-é)
i
p ie eiksmis
(meiliakalbis,
-é).
Be
dauguma
iy
da ybos
ipu
y a
neda is
—
pagal
juos
pada omas
ik
ienas
ki as
da inys.
3.3.
Dalis
eiksmazodinés
ypa ybés
u e ojy
pa adinimu
p iesagu
bei
galiniu
y a
okios
pa¢ios
kaip
i
a dazodineés
ypa ybés
u é oju,
plg.:
-wolis,
-é:
smi dudlis,
-é
(:
smi di)
i
ais udlis,
-é
(:
ais a),
kan udlis,
-é
(:
kan us),
ienudlis,
-é
(:
ienas);
-( )ininkas,
-é:
bu ininkas,
-é
(:
bu i)
i
jii ininkas,
-é
(:
ji a),
pi mininkas,
-é
(:
pi -
mas);
-ius,
-€:
sna idzius,
-de
(:
snaudzia,
snaude)
i
klumpius,
-é
(:
klumpé),
basius,
-é
(-
basas).
Sakykim,
p iesagos
-dinas,
-é
ediniai
i$
eiksmazodzio,
daik a a dzio,
bid-
a dzio
i
skai a dzio,
p z.:
pagy unas,
-é
(:
pagy é),
pa eigiinas,
-é
(:
pa eiga),
Zymunas,
-é
(:
Zymus),
pi miinas,
-é
(:
pi mas),
u i
a
pacia
ka ego ine
da ybos
eiké-
me
‘kas
u i
pama iniu
Zodziu
pasaky a
dalyka
kaip
sa o
ypa ybe’
i
gali
bi i
jungiami
i
iena
da ybos
ka ego ija,
Siuo
a eju
..ypa ybés
u é oju*
ka ego ija.
4.
ASMENU
PAVADINIMU
SEMANTIKA
4.1.
Veiksmazodiniai
asmeny
pa adinimai
ski ingu
ly¢iy
asmenis
i a dija
pagal
i ai-
ius
Zmogaus
egzis encijos
aspek us:
eikla,
p o esija,
uzsiémima,
a si ik inius eiks-
mus,
poelgius,
nuola ine,
a si ik ine,
kin ama
bisena.
4.2.
SEMANTINIAI
KOMPONENTAL.
SM
daik a a dziu,
zymin¢iu
asmenis,
sky imas
j
eiks-
mo
a likeju
i
ypa ybés
u é oju
pa adinimu
g upes
emiasi
ka ego iniais
seman i-
niais
komponen ais
‘ak y u’
:
‘neak y u’
,
‘ u i
san yki
su
objek w’
:
‘ne u i
san ykio
su
objek u’,
‘o ien uo as
ij
objek a’
:
‘susijes
su
objek u’,
‘o ien uo as
j
ezul a a’
:
‘o ien uo as
|
pa y éja’.
Tie
ZodZiai,
ku ie
u i
pozymius:
‘ak y u’,
‘ u i
san yki
su
objek u’
y a
eiksmo
a likéju
pa adinimai
(p z.,
lipdy ojas,
-a,
mdky ojas,
-a).
Tie
zo-
dziai,
ku ie
u i
pozymius:
‘ak y u’,
‘susijes
su
objek u’
(p z.,
auskdlius,
-é,
p asimané-
lis,
-é),
‘ne u i
san ykio
su
objek u’
(p z.,
Zu du ojas,
-a,
ka iauninkas,
-é)
i
emiasi
komponen u
‘neak y u’
(p z.,
inginys,
-é,
nusénélis,
-é)
bei
isai
nedi e encijuojami
‘ak y u’
:
‘neak y u’
p ieSp iesos
( eiksmazodiniai
pa adinimai,
ku ie
zymi
asmens
ypa ybes,
kylan¢ias
i§
ki o
paSalinio
asmens
eiksmu,
nuk eip u
j
i a dijamaji
(p z.,
em inys,
-é,
palikudnis,
-é),
bei
kai
ku ie
e inamojo
pobiidzio
pa adinimai
(p z.,
ne ikélis,
-é,
smi ddlius,
-é))
y a
ypa ybés
u é oju
pa adinimai.
Zinoma,
galimos
i
isim ys:
pa yzdziui,
eiksmo
a likeju
pa adinimai,
zymin ys
di-
namiskos
bisenos
eiSkejus,
u i
seman inj
komponen a
‘ne u i
san ykio
su
objek u’
(plg.
éikas,
-é,
plaukéjas,
-a),
0
ypa ybés
u é oju
pa adinimai,
zymin ys
asmenis
pa-
gal
uzsiémima,
u i
komponen a
‘o ien uo as
j
pa y éja’
(plg.
édiinas,
-é,
kamilys,
-é).
Taciau
niekad
eiksmo
a likéju
pa adinimai
ne u és
komponen o
‘neak y u’,
o
ypa y-
bés
u é oju
—
‘o ien uo as
ij
ezul a a’
(Z .
2.5.).
4.3.
PAPILDOMA
SEMA.
VeiksmaZodiniu
da iniy
seman ikai
nemazZos
eiksmés
u i
ju
62
|
JUDITA
DZEZULSKIENE
leksinés
i
da ybos
eikSmés
pobidis,
ku is
i ai uoja:
ienu
mazdaug
su ampa,
ki u
—
ySkiau
ski iasi.
4.3.1.
Da iniai
su
mazdaug
su ampanciomis
leksinémis
i
da ybos
eik8mémis
eda-
mi
i$
pama iniy
zodziy
be
papildomy
seman iniy
p iedy’,
p z.:
duklé ojas,
-a
“kas
auk-
léja’,
nesikas,
-€
‘kas
nea’,
kepéjas,
-a
‘kas
kepa’.
Tokie
y a
eik
isi
eiksmo
a likéju
pa adinimai.
4.3.2.
Ypa ybés
u é oju
pa adinimy
da ybos
eiksmé
ne e ai
u i
seman ini
p ieaugi
(plg.
E mako a,
1984:
6),
.
y.
papildomu
semu,
lyginan
su
da inio
leksine
eiksme,
p z.:
‘mégéjas
ka
no s
da y i’
(dabisius,
-é,
paSaipunas,
-é)
,
‘ am
ik o
eiksmo
daly is’
(pasneko as,
-é),
‘kas
daug
ko
no s
da o’
(bégiinas,
-é,
kamilys,
-é,
pazadunas,
-é),
‘kas
am
ik u
bidu
(ilgai,
daznai,
g ei )
ka
no s
da o’
(k api ikas,
-é,
keiksnys,
-é,
ples inas,
-é)
i
.
.
Toks
leksinés
i
da ybos
eikSmés
lyginimas
ne e ai
y a
papildomas
k i e ijus
nus a an
eiksmazodiniu
ediniu
eikSme.
An ai
ka ais
o
pa ies
ipo
eiksmazo-
dziais
besi emia
asmeny
pa adinimai
su
komponen ais
‘ak y u’,
‘ u i
ySio
su
objek u’
gali
zymé i
ick
eiksmo
a likéjus,
ick
ypa ybés
u é ojus,
nelygu,
koks
asmens
san y-
kis
su
eiksmu:
asmuo
ik
a lieka
eiksma
a
mégs a
ai
da y i,
daznai
ai
da o
i
pan.,
ki aip
a ian ,
a
u i
seman inj
p ieaugj.
Todél,
sakykim,
daik a a dzius
bégikas,
-é
‘kas
béga’,
keikikas,
-é
‘kas
keikia’,
ne u in¢ius
papildomy
semu,
ski iame
p ie
eiksmo
a like-
ju,
0
o
pa ies
pama o
edinius
bégiinas,
-é,
keiksnys,
-é,
keiksmini ikas,
-é
‘kas
nuola
kei-
kia,
mégs a
keik is’,
u incius
p ieaugi
‘nuola ’,
‘mégéjas’
—
p ie
eiksmazodinés
ypa ybeés
u é oju
pa adinimu.
Da
plg.
kadily ojas,
-a
‘kas
kaulija’
i
Kaulys,
-é
‘kas
nuola
kaulija’,
gé ikas,
-é
‘kas
ge ia’
i
gé O as,
-é
‘gi uoklis’,
gi udklis,
-é
‘kas
gi auja,
daznai
pasige ia’.
4.4.
NEUTRALUMAS.
Veiksmo
a likéju
pa adinimai
e inamuoju
pozi iu
y a
neu -
alis.
Veiksmazodinés
ypa ybés
u é ojy
pa adinimy
didziuma
u i
menkinamaja,
nie-
kinamaja,
i oniska
eiksme,
kylan¢cia
i§
pama inio
eiksmazodzio,
ku is
e inamuo-
ju
poZi iu
né a
neu alus,
eikSmés,
p z.:
nyjikas,
-é,
k apalius,
-é
‘kas
eina
ne i ai
laikydamasis’,
bambéklis,
-é,
zyzéklis,
-é.
Neigiamai
gali
bi i
e inama
iek
asmens
iSo é,
iek
jo
bidas,
elgsena,
ai,
kas
su
juo
nu iko
(p z.:
nu ikélis,
-é,
Zéliinas,
-é
‘kas
apzéles
plaukais’,
paleis i is,
-é,
i iizélis,
-é,
klaiksis,
-é,
s skis,
-é).
Ne
jei
ienas
ki as
pa adinimas
i
u i
eigiama
kono acija,
ne e ai
jais
eiskiamas
aip
pa
i oniskas
podiii is:
p aldbélis,
-é,
isimyléjelis,
-é.
Dél
okiy
a ojimo
mo y u
nemaza
dalis
eiks-
mazodinés
ypa ybés
u é oju
pa adinimy
e a
Snekamosios
kalbos
dalis.
4.5.
SANTYKIS
SU
PAMATINIU
ZODZIU
REIKSMEMIS.
SM
po u,
zyminciy
asmenis,
eiks-
més
edamos
i§
pa ies
( e ai
ki o)
asmens
a liekamu
eiksmu,
pa i iamy
busenu,
nu-
saky u
pama iniais
zodZiais,
eikSmiy.
Todél
da iniy
eikSmés
y a
a imos
pama iniu
zodziy
eiksméms,
no s
isiSkai
su
jomis
nesu ampa.
4.6.
VEIKSMO
ATLIKEJU
PAVADINIMU
REIKSMES.
Veiksmo
a likeju
pa adinimai
gali
eikS i:
iziniu,
ma e ialiniu,
men aliniu
eiksmy
a likejus,
kalbé ojus,
a pusa io
san ykiu,
pojiiciu
i
dinaminiu
eiksmy
eiskejus:
4.6.1.
FIZINIU,
MATERIALINIU
VEIKSMU
ATLIKEJU
PAVADINIMAI
—
ai
okie
SM
daik a a -
dZiai,
ku ie
zymi
asmenis,
a liekanCius
izinius,
ma e ialinius
eiksmus,
o ien uo us
j
=
Nus a an
leksinés
i
da ybos
eiksmés
apa uma,
daZniausiai
emiamasi
DLKZ
pa eik omis
de inicijo-
mis.
ASMENU
PAVADINIMAI
IS
VEIKSMAZODZIU
|
63
objek a.
Ju
da ybos
eikS8mé
y a:
‘asmuo,
a liekan is
i
objek a
iesiogiai
nuk eip a
izinj,
ma e ialinj
eiksma,
nusaky a
pama iniu
Zodziu’.
P iklausomai
nuo
pama iniu
zodziy
nusakomo
eiksmo
pobudZzio,
jie
gali
i a dy i:
p oceso
a likéjus,
daik o
da y-
ojus,
daik o
bii io
kei éjus®.
4.6.1.1.
PROCESO
ATLIKEJY
PAVADINIMAI
Su
p iesagomis
(iSim inai
su
galiine)
i
sudi i-
mo
bidu
y a
da omi
i$
eiksmazodzZiu,
ku ie
zymi
j
objek a
o ien uo a
eiksma,
su o-
kiama
kaip
p ocesa,
kai
ne a
ezul a o,
p z.:
- ojas,
-a:
pé da iné ojas,
-a,
-éjas,
-a:
ezéjas,
-a,
-ikas,
-é:
inkikas,
-é,
-lys
(-lis),
-é:
pi klys,
-é,
pe pi klis,
-é,
-o as,
-é:
a d as,
-é
1.
‘gy uliy
a y ojas’,
-ius,
-é:
knisius,
-é;
ainiksegis,
-é.
4.6.1.2.
DAIKTU
DARYTOJY
PAVADINIMAI
su
p iesagomis
i
sudii imo
biidu
y a
da omi
i$
anzi y iniy
i
objek a
o ien uo u
eiksmazodziu,
ku ie
zymi
am
ik a
daik o,
su okiamo
kaip
eiksmo
ezul a as,
da yma,
kai
daik as
kei¢iamas,
p z.:
- ojas,
-a:
pjdus y ojas,
-a,
-éjas,
-a:
mezgéjas,
-a,
-ikas,
-é:
malikas,
-é;
z akda ys,
-é.
4.6.1.3.
DAIKTU
BUVIO
KEITEJU
PAVADINIMAI
y a
da omi
su
p iesagomis
i
sudi imo
budu
i$
eiksmazodziu,
zymin¢iu
am
ik a
i
objek a
o ien uo a
eiksma,
kai
nusako-
mas
daik o,
su okiamo
kaip
pacien as,
bii is,
p z.:
- ojas,
-a:
Suk io ojas,
-a,
-éjas,
-a:
skalbéjas,
-a,
-ikas,
-é:
S ei ikas,
-é,
-ininkas,
-é:
glais ininkas,
-é,
-o as,
-é:
a ké as,
-é;
knyg is s,
-é.
4.6.2.
MENTALINIO
VEIKSMO
ATLIKEJU
PAVADINIMAI
—
ai
okie
SM
pa adinimai,
ku ie
zymi
asmenis,
a liekancius
p o iniy
asmens
sa ybiu,
sugebéjimu
salygo us
eiksmus.
Ju
da ybos eik§mé
y a:
‘asmuo,
ku is
a lieka
su
objek u
susijusi_
men alinj
eiksma,
nusaky a
pama iniu
Zodziu’.
Jie
edami
su
p iesagomis
i
sudi imo
bidu,
p z.:
- ojas,
-a:
dés y ojas,
-a,
-éjas,
-a:
e éjas,
-a,
-ikas,
-é:
spéjikas,
-é,
-o as,
-é:
uzsak6 as,
-é:
as edys,
-€.
4.6.3.
KALBETOJU
PAVADINIMAI
-
ai
SM
daik a a dzZiai,
zymin ys
asmenis,
ku ie
a lie-
ka
kalbéjimo
ak us,
susijusius
su
objek u,
be
nepe einanc¢ius
j
ji.
Tokiy
pa adinimu
da ybos
eikSmé
y a:
‘asmuo,
a liekan is
objek inj
kalbéjimo
eiksma,
nusaky a
pa-
ma iniu
Zodziu’.
Jie
da omi
su
p iesagomis
( e ai
su
galiinémis),
p z.:
- ojas,
-a:
kalbé o-
jas,
-a,
pasako ojas,
-a,
saky ojas,
-a,
-éjas,
-a:
skelbéjas,
-a,
-ikas,
-é:
skelbikas,
-é,
-iinas,
-é:
Sauk inas,
-é
2.
‘kas
p anesa’,
-lys,
-é:
Sauklys,
-é
1.
‘asmuo,
ku is
p ane&a
Zinias’.
4.6.4.
TARPUSAVIO
SANTYKIU
REISKEJU
PAVADINIMAI
Zymi
asmenis,
a liekan¢ius
a pu-
sa io
san ykiy
a p
eiksmo
a likéjo
i
objek o
salygo us
eiksmus.
Tokiy
SM
da iniu
da ybos
eikSmé
y a:
‘asmuo,
ku is
a lieka
a pusa io
san ykiy
a p
eiksmo
a likéjo
i
objek o
salygo a
eiksma,
i a dy a
pama iniu
ZodzZiu’.
Jie
da omi
su
p iesagomis
( e ai
su
galiine),
p z.:
- ojas,
-a:
s éikin ojas,
-a,
-éjas,
-a:
ge béjas,
-a,
-ikas,
-é:
gynikas,
-é,
-lys,
-é:
k ieslys,
-é.
A ski a
a pusa io
san ykiu
eiskéju
pa adinimy
g upé
asmenis
j a dija
pagal
a -
liekamus
PRIEZIUROS
(saugojimo,
aldymo,
ganymo)
eiksmus,
ku ie
gali
bi i
su o-
kiami
kaip
busena.
Tai
SM
daik a a dzZiai
su
p iesagomis
( e ai
galiinémis),
di iniai,
P z.:
- ojas,
-a:
globo ojas,
-a,
-o as,
-é:
aldo as,
-é,
-onas,
-é:
aldonas,
-é
psn.,
-inin-
kas,
-é:
aldininikas,
-é,
-as,
-é:
sd gas,
-é;
a iganis,
-é.
e
Sis
ski s ymas
y a
salyginis,
kadangi
ka ais
unkcinis
objek o
aidmuo
p iklauso
nuo
Zodziy
leksinés
eikimeés.
Plg.
pjau i
Sieng
(né a
ezul a o),
pjau i
len as
(siekiama
ezul a o).