Asmenų pavadinimai, reiškiami veiksmažodiniais mobiliaisiais daiktavardžiais („substantiva mobilia“)

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLIV (2001), 55-69 Asmenų pavadinimai, reiškiami veiksmažodiniais mobiliaisiais daiktavardžiais (substantiva mobilia) JUDITA DZEZULSKIENE Vytauto Didžiojo universitetas, Kaunas The article deals with Lithuanian motion nouns (substantiva mobilia) such as mokytojas, -a. They occur in pairs of related nouns sharing a similar stem and a similar formant but with diffe- rent inflectional endings according to natural gender. Their gender is determined by their meaning (and redundantly by their morphology): they are masculine or feminine according to the sex of the referent. Motion nouns are one of the largest groups of nouns denoting human beings in Lithua- nian. According to derivational meanings, underlying stems, formants and semantic factors, they can be divided into two subgroups: actors and possessors of verbal properties. Their ratio is 53,6% to 46,3%. Together they form a distinct category of human nouns, comparable to such categories as action nouns, names of instruments etc. The derivational model of motion nouns enables the creation of new units of this type in a quite regular way. As a result, this group is open and productive. 0. IVADAS 0.1. Viena didžiausių asmenų pavadinimų grupių lietuvių kalboje — tai mobilieji daik- tavardžiai, arba „substantiva mobilia“ (toliau — SM), žymintys asmenis ir sudarantys poras pagal lytį. Jie turi tą patį leksinį kamieną (bei tuos pačius darybos formantus), bet skirtingas vyriškosios ir moteriškosios giminės galūnes, rodančias skirtingos ly- ties įvardijamuosius. Jų leksinio kamieno reikšmė nesiskiria, pvz., dažytojas, -a yra ‘tas, kas dazo’, skiriasi tik tos reikšmės priskyrimas skirtingoms lytims: antai jei re- ferentas yra vyriškosios lyties atstovas, bus prijungiama vyriškosios giminės galūnė — dažytojas, o jei referentas yra moteris, prie kamieno bus prijungiama moteriškosios giminės galūnė — dažytoja, plg.: bedarbis, bedarbė; drabūžininkas, drabūžininkė; juok- darys, juokdarė. 0.2. SM asmenų pavadinimų grupę darybos požiūriu sudaro paprastieji neišvesti- niai našlys, -ė tipo žodžiai ir dariniai (pvz.: mokytojas, -a, plepys, -ė, pameistrys, -é, juodadarbis, -e). Neišvestinių SM pavadinimų yra labai nedaug. Jie sudaro 0,8% visų SM asmenų pavadinimų!. Likusi dalis yra dariniai. Darinių ypač gausu. Tokie asmenų pavadinimai daromi iš veiksmažodžių ir vardažodžių (ar jiems artimų žodžių). Nau- dojami visi įmanomi žodžių darybos būdai: priesaginis, priešdėlinis, galūninis ir su- i Tarptautiniai žodžiai neįtraukti. 56 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ dūrimo. Jiems sudaryti vartojama nemaža darybos formantų: 55 priesagos, 3 galūnės ir apie 15 galūnių su priebalsiniais formantais (žr. 3.2.). Beveik iš kiekvieno veiksma- žodžio su tam tikra priesaga bei galūne įmanomos tokių daiktavardžių poros. Galima sakyti, kad SM darybinė klasė lietuvių kalboje yra atvira. Be to, SM daiktavardžiai išsiskiria iš visos asmenų pavadinimų leksinės klasės ir semantinės skalės, apiman- čios žmonių gyvenimą bei gyvenseną, įvairove, ir pločiu: jais įvardijami asmenys pa- gal atliekamą veiklą, profesiją, priklausymą kam nors, socialinę padėtį, turimas ypa- tybes ar dar kitokius aspektus“. 0.3. Tokie mobilieji daiktavardžiai vartojami ir kitose indoeuropiečių kalbose: tiek senosiose, pvz.: lotynų kalboje dominus ‘Seimininkas’, domina ‘Seimininké’, graikų Šdoūhos ‘vergas’, Sohn ‘verge’, s. indų dasd- ‘vergas’, dasi- “vergė', gotų magus “tarnas', mawi ‘tarnaité’, s. slavų pabs vergas“, paba ‘verge’, tiek naujosiose kalbose, pvz.: ispa- nu kalboje amigo ‘draugas’, amiga "draugė", hijo ‘sinus’, hija ‘dukté’, prancūzų cousin ‘pusbrolis’, cousine ‘pussesere’, vokiečių Lehrer ‘mokytojas’, Lehrerin ‘mokytoja’, ru- su pabomnuk ‘darbininkas’, pabomnuuya ‘darbininke’, latvių skolotajs ‘mokytojas’, sko- lotaja *‘mokytoja’. Tik palyginti su kitomis kalbomis lietuvių kalboje ši SM klasė yra ypač dari, gausi ir reguliari. Reikėtų paminėti dar ir tai, kad lietuvių kalbos mobiliųjų daiktavardžių gramatinė giminė yra nuolat susijusi su referentų lytimi (vyriškosios lyties referentas įvardijamas vyriškosios giminės galūnę turinčiu daiktavardžiu, mo- teriškosios lyties — daiktavardžiu su moteriškajai giminei būdinga galūne), o dauge- lyje indoeuropiečių kalbų šie ryšiai nėra pastovūs (Corbett 1991: 57-68). 0.4. SM daiktavardžiai tyrinėti įvairiuose kalbotyros darbuose, skirtuose lietuvių kalbos (ir apskritai baltų kalbų) žodžių darybai ir morfologijai. Istoriniu požiūriu lietuvių kalbos mobiliuosius daiktavardžius tyrinėjo A. Leskienas (1891), P. Skar- dzius (1943), J. Otrebskis (1965), S. Ambrazas (1993). Mobilieji daiktavardžiai yra įdomūs ir kitiems kalbotyros specialistams (minėtini S. Keinys 1999, A. Valeckienė 1998). Tačiau visi šie autoriai SM daiktavardžių specialiai nenagrinėjo ir nediferenci- javo. Išsamiausiai ir nuodugniausiai sinchroninės kalbos požiūriu juos aprašė V. Ur- butis (1965: 251-474). Tačiau asmenų pavadinimai jo darbuose taip pat aptariami šalia kitų panašaus tipo darinių, neatsižvelgiant į tai, kad į vieną darybos kategoriją patenka ir gyva, ir negyva reiškiantys daiktavardžiai, pvz.: sugyvéntinis, -ė ir sumuštinis, turtuolis, -ė ir meduolis (žr. Urbutis 1965: 323, 346). O ir čia nustatytos darybos kate- gorijos, į kurias įeina SM asmenų pavadinimai, pasirodo, apima skirtingos darybos darinius: taip, sakykim, veiksmažodinės ypatybės turėtojų ir veiksmo atlikėjų pava- dinimai sutraukiami į vieną būrį, pvz.: vySnidutojas, -a ir gydytojas, -a, apgavikas, -ė ir nešikas, -ė (Urbutis 1965: 318, 320), nors darybos ir reikšmės atžvilgiu jie nėra viena- lyčiai. Be to, SM daiktavardžiai yra išmėtyti po atskiras darybos kategorijas (Urbu- tis, 1965: 317-414). Tad, galima sakyti, atskirai asmenų klasė iki šiol nebuvo išryš- kinta ir specialiai nenagrinėta. Visa tai, savaime suprantama, lėmė kitokie tyrinėtojų užsibrėžti tikslai. į Kitokie asmenų pavadinimai, pvz., supletyviniai tévas — motina tipo pavadinimai, atspindi tik giminystės santykius, o vadinamieji „bendrosios giminės“ daiktavardžiai įvardija asmenis dažniausiai menkinamuoju požiūriu — vėpla, kerėpla. ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 537 0.5. Mūsų darbo tikslas yra parodyti darybing¢ „asmenų kategoriją“, kuri apima veiks- mo atlikėjų pavadinimus, išvestus iš veiksmažodžių, ir ypatybės turėtojų pavadini- mus, išvestus iš veiksmažodžių ir vardažodžių. Tačiau šiame straipsnyje bus apsiri- bojama tik veiksmažodiniais SM dariniais, kurie sudaro 60,496 visų SM darinių, žyminčių asmenis. Čia bus išryškinamos tokių pavadinimų reikšmės, pamatas ir for- mantai bei pateikiami statistiniai duomenys. 1. VEIKSMAŽODINIŲ SM DARINIŲ DARYBOS REIKŠMĖ 1.1. Kalbotyroje žodžio darybos reikšmė apibrėžiama kaip reikšmė, kylanti iš dari- nio struktūrinių sandų (pamatinio žodžio ir formantų) bei jų santykio. Kitaip sakant, ji remiasi darybos opozicija, t. y. darinio ir pamatinio žodžio (žodžių) santykiu (Ur- butis 1978: 145). Taigi darinys susijęs su pamatiniu žodžiu tiek raiškos, tiek reikšmės atžvilgiu. Antai vedinys šlavėjas, -a ‘kas šluoja' išlaiko pamatinio veiksmažodžio shioti, šlūoja, slave reikšmę “su šluota valyti, braukti' ir būtojo kartinio laiko kamieną. Į vedi- nio darybos formantą -ėjas, -a įeinanti galūnė -as rodo, kad šiuo daiktavardžiu įvardi- jamas vyriškosios lyties, o galūne -a moteriškosios lyties veiksmo atlikėjas. Šio žo- džio darybos reikšmė yra ‘kas šluoja' (‘kas’ gali būti tik žmogus). Tai individualioji (atskiro žodžio) darybos reikšmė. 1.2. Tas pačias darybos reikšmes gali turėti ir priesaginiai, ir galūniniai veiksmažo- diniai vediniai (plg. knisėjas, -a, knisikas, -ė ir knisius, -ė) bei dūriniai su antruoju atra- miniu veiksmažodiniu dėmeniu (plg. pynėjas, -a ir vainikpynis, -ė). Labiau apiben- drinta panašių skirtingos darybos veiksmažodinių darinių (pvz.: gamintojas, -a, verpėjas, -a, sėjikas, -ė, žymininkas, -ė, sargas, -ė, duonkepys, -ė) reikšmė yra ‘tas, kas atlieka pamatiniu veiksmažodžiu žymimą veiksmą'. Tokios abstraktesnės kategori- nės reikšmės dariniai, padaryti įvairiais būdais (ir su skirtingais formantais), turi veiksmo atlikėjų darybos reikšmę. 1.3. Kita grupė veiksmažodinių darinių yra kitokios abstraktesnės reikšmės: jie turi apibudinamaja reikšmę ir rodo, kad įvardijamam asmeniui yra būdinga iš veiksmo (bū- senos) kylanti ypatybė. Antai vediniu miegalius, -ė įvardijamas ne “kas miega’, bet ‘kas mėgsta ilgai miegoti, kas turi ypatybę miegoti’. Bendriausia tokio tipo darinių darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo (retai kito) atlie- kamo ar patiriamo veiksmo (būsenos), nusakyto pamatiniu zodziu’. Tokios kategorinės darybos reikšmės įvairiais būdais padaryti dariniai (pvz.: gyrūnas, -ė, murmėklis, -ė, įkai- tas, -ė, terlius, -ė, pirmagimis, -ė) turi veiksmažodinės ypatybės turėtojų darybos reikšmę. Taigi pagal abstraktesnę kategorinę darybos reikšmę, išplaukiančią iš įvairiais bū- dais padarytų veiksmažodinių darinių, SM asmenų pavadinimai gali būti dvejopi: vie- ni įvardija pamatiniu žodžiu reiškiamo veiksmo atlikėjus, kiti — pamatiniu žodžiu pa- sakyto veiksmo kaip savo ypatybės turėtojus (plg. išvadas). 2. DARYBOS PAMATAS 2.1. Pamatiniu žodžiu kalbotyroje yra vadinamas žodis, kuriuo remiamasi darant kitą žodį ar iš kurio yra padarytas kitas žodis. Tačiau kai kalbama apie darinio pama- 58 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ ta, tai į jį žiūrima ne kaip į izoliuotą leksinę žodžio dalį (kamieną), bet už jo matomas visas pamatinis žodis su gramatinėmis ir leksinėmis ypatybėmis (Urbutis 1978: 152). Jos turi nemažą vaidmenį formuojant darybos reikšmę apskritai. Todėl darant veiks- mažodinius SM asmenų pavadinimus didelę reikšmę turi pamatinių veiksmažodžių visas būrys tarpusavyje susijusių ypatybių: semantiniai komponentai, santykis su ob- jektu (tranzityvumas), žymimo proceso tipas, kamieno struktūros sudėtingumas, san- tykis su veiksmažodžio laiku. 2.2. ŽODŽIŲ KLASĖS NUSTATYMAS. Nustatant pamatinius veiksmo atlikėjų pavadini- mų žodžius, nekyla jokių abejonių: visi jie yra veiksmažodžiai. Sudurtinių žodžių at- raminis antrasis sandas taip pat visada yra veiksmažodinis. Štai vedinys mokytojas, -a padarytas iš mokyti, kūrėjas, -a iš kūrti, prausikas, -ė iš praūsti. Tačiau nustatant ypatybės turėtojų pavadinimų pamatinius žodžius, kartais sunku pasakyti, kurios klasės žodį — veiksmažodį ar būdvardį — laikyti atraminiu. Sakykim, galūnės -ius, -ė vedinys žabalius, -ė gali būti pamatuotas ir veiksmažodžiu žabalti, ir būdvardžiu žabalas, -a. Plg.: vizgis, -ė (: vizgūs, vizgėti), vingilis, -ė (: vingūs, vingiūoti), tylėnis, -ė (: tylūs, tylėti). Žinoma, kartais tikslinga pasiremti kitais analogiškos semantikos ir formos dari- niais, kurie padėtų nustatyti pamatinį žodį ar žodį, kuriam būtų teikiamas pirmumas. Antai galūnės -ys, -ė vedinys nebylys, -ė gali remtis ir nebilti, ir nebylūs, tačiau sugreti- nus jį su tos pačios galūnės vediniu neregys, -ė : neregėti, nėregi, galima numanyti jį esant veiksmažodiniu vediniu. Arba kartais pravartu žiūrėti, kuo aiškinama vedinio reikšmė, pvz., pliūškis, -ė menk. 1. ‘kas mėgsta per daug puostis’, 2. “nerimtas, lengva- būdis žmogus', atrodytų, remiasi būdvardžiu pliuškūs, -i 1. “kuris per daug puošiasi', 2. ‘nerimtas, lengvabudis’, o pliūškis, -ė 3. ‘plepys, tauškalius' — veiksmažodžiu pliuškėti 3. ‘niekus kalbėti". Tačiau kartais tikslingiau nurodyti abu pamatinius žodžius. Toks kai kurių ypatybių turėtojų pavadinimų neaiškus pamatinio žodžio statusas turbūt yra dėl ryškios darinio apibūdinamosios reikšmės, kuri labiau sietina su ypatybę įvar- dijančiu būdvardžiu nei su būsena, iš kurios kyla apibūdinamojo ypatybė. Bet reikia pridurti, kad darybos krypties nustatymo problemiškumas yra dažnas kalbotyroje (Zverev 1972: 75-76; Urbutis 1978: 73-78). 2.3. SEMANTINIAI KOMPONENTAI ‘AKTYVU’ : ‘NEAKTYVU'. Veiksmazodiniams vediniams labai svarbus réemimasis kategoriniais semantiniais pamatinių veiksmažodžių kom- ponentais ‘aktyvu’ : ‘neaktyvu’, kurių pagrindu Sie veiksmažodžiai skiriami į valinga veiksmą ir nevalinga būseną reiškiančius žodžius (Servaite 1984: 77-85). Iš būsenos veiksmažodžių veiksmo atlikėjų pavadinimų niekada nedaroma. Pavyzdžiui, iš veiks- mažodžių miegoti, sirgti, tingėti įmanomi tik ypatybės turėtojų pavadinimai: miegalius, -ė, sirgalius, -ė, tinginys, -ė. Sakykim, iš daugiareikšmio veiksmažodžio išdirbti seme- mos ‘leisti laiką dirbant, pvz., išdirbti aštuonias valandas’, neišvesim veiksmo atlikė- jo pavadinimo *aštuonių valandų išdirbėjas, -a, nes ši semema žymi būseną, o iš to paties veiksmažodžio kitos sememos ‘padaryti tinkamą' su priesaga -ėjas,-a veiksmo atlikėjo pavadinimas, pvz., odos išdirbėjas, -a, yra įmanomas, nes šia reikšme pamati- nis veiksmažodis reiškia nuo veikėjo valios priklausomą aktyvų veiksmą. Taigi toks reiškinys yra aiškiai nulemtas žodžių darybos sistemos. 2.4. VEIKSMO SANTYKIS SU OBJEKTU. Veiksmo santykis su objektu yra gana svarbi as- menų pavadinimų pamatinių veiksmažodžių semantinė ypatybė. SM veiksmo atlikėjų ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 59 pavadinimai (išimtis dinamiškos būsenos reiškėjų pavadinimai) daromi tik iš akty- vaus, valingo veiksmo, turinčio santykį su objektu. Toks santykis yra dvejopas: veiks- mas gali būti orientuotas į objektą arba susijęs su objektu. Objektas, į kurį orientuo- jamas veiksmas, atlieka veiksmo rezultato (pvz., nerti pirštines) ar patiento (pvz., mindyti žolę) funkciją, o objektas, su kuriuo susijęs veiksmas, atlieka kontentyvo (pvz., aiš- kinti pamoką) ar beneficiento (pvz., pagelbėti draugui) funkciją (Jakaitienė 1988: 59— 64; Sližienė 1994: 19-25; Valeckienė 1998: 35-37). Veiksmo atlikėjų pavadinimų reikšmės ir remiasi pamatinių Žodžių reikšmėmis, kylančiomis iš asmens atliekamo veiksmo ir veiksmo objekto santykio, pvz.: gamintojas, -a, pilstytojas, -a, vežikas, -ė, dėstytojas, -a, pasakotojas, -a, svéikintojas, -a. Konkretaus objekto įvardijimas vedi- nio reikšmei nėra būtinas: nesvarbu, ka nesikas, -ė neša, o vežėjas, -a veža. Tik sudūri- mo būdu padarytų SM asmenų pavadinimų pirmuoju sandu įvardijamas tas objektas, į kurį kreipiamas asmens atliekamas veiksmas, nusakytas atraminiu sandu. Taip to veiksmo reikšmė susiaurinama: plg. nešėjas, -a, nešikas, -ė ir knygnešys, -ė; vežėjas, -a, vežikas, -ė ir malkvežys, -ė; kepėjas, -a, kepikas, -ė ir duonkepys, -ė. Daugiareikšmių SM asmenų pavadinimų atskiros sememos, priklausomai nuo jų pamatinių veiksmažodžių žymimų veiksmų santykio su objektu arba tranzityvumo, gali priklausyti skirtingoms darybos kategorijoms. Antai vedinio šaukūnas, -ė pirmo- ji semema reikšme “rėksnys, šaukalius' remiasi pamatinio veiksmažodžio šaūkti reiks- me “rėkti, klykti', neturinčia santykio su objektu, o šaukūnas, -ė antroji semema žymi “asmenį, kuris skelbdavo žmonėms oficialias Zinias’, t. y. ji remiasi pamatinio veiksma- žodžio semema 'kviesti, prašyti', turinčia santykį su objektu. Todėl šaukūnas, -ė (1) pri- klauso ypatybės turėtojų, o šaukūnas, -ė (2) veiksmo atlikėjų pavadinimų grupėms. 2.5. PROCESŲ TIPAI. Skirtingas pamatinių veiksmažodžių žymimas proceso tipas (pla- čiau žr. Halliday 1985; Valeckienė 1998: 34-55) taip pat yra svarbus SM asmenų pavadinimų darybos kategorijoms. Antai veiksmo atlikėjų pavadinimai visuomet daromi tik iš tokio tipo veiksmažo- džių, kurių žymimas veiksmas gali būti atliekamas semantinę agento (AG) funkciją turinčio asmens. Tokių pamatinių veiksmažodžių semantinių funkcijų formulės yra tokios: AG — V — O (REz, PAT, CoN, BEN): kapoti, šukuoti, sakyti, padėti. Esant kito- kiai subjekto funkcijai — percipiento (PER), patiento (PAT), beneficiento (BEN) — veiks- mažodžiai gali būti tik veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų (pvz.: mylėto- jas, -a, mėgėjas, -a, abejoklis, -ė, turėtojas, -a) pamatiniais žodžiais. Iš veiksmažodžių, reiškiančių asmenų atliekamus fizinius materialinius veiksmus, kurie pasiekia tam tikrą rezultatą (AG — V — Rez), daromi tik veiksmo atlikėjų pava- dinimai, pvz.: audėjas, -a, drožikas, -ė, statytojas, -a. Iš tokio tipo veiksmažodžių (pvz.: gaminti, pjaustyti, minti) ypatybės turėtojų pavadinimai nevedami. Nors tam tikro tipo procesų (pvz., mentalinio, tarpusavio santykių, pojūčių) veiks- mažodžiais (AG — V — CoN) reiškiama aktyvi asmens pastanga įtraukti į veiksmo sferą daiktą ar dalyką, paprastai jo nepaveikiant, tačiau tokių veiksmažodžių vediniai nelabai semantiškai dera prie vedinių iš ryškų objektą (REz, PAT) valdančių veiksma- žodžių (Labutis 1994: 49). Ne iš visų tokio tipo veiksmažodžių įmanomi veiksmo atlikėjai, pvz.: baigti darbą > *baigėjas, -a, užmiršti knygą > *užmiršėjas, -a, bet už- miršėlis, -ė, pradėti paskaitą > *pradėjikas, -ė. 60 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ 2.6. KAMIENO STRUKTŪROS SUDĖTINGUMAS. Tik asmenų pavadinimai su priesaga -ikas, -ė pagal kamieno struktūros sudėtingumą skiriami į skirtingas veiksmo atlikėjų ir ypatybės turėtojų grupes. Veiksmo atlikėjų pavadinimai su priesaga -ikas, -¢ neda- romi iš priešdėlinių veiksmažodžių: iš tokių žodžių padaryti vediniai žymi vien ypaty- bės turėtojus, pvz.: apgavikas, -ė, įdavikas, -ė, išdavikas, -ė, pakalikas, -ė, pardavikas, -ė, prigavikas, -ė, plg. nešikas, -ė, vežikas, -ė. Kitų šios reikšmės priesagų vediniai gali būti ir priešdėlinio pamatinio veiksmažodžio kamieno, pvz.: jkdinotojas, -a, parda- vinėtojas, -a, užrašytojas, -a, nuleidėjas, -a, sukirpėjas, -a šalia davėjas, -a, rašytojas, -a. Pamatiniams veiksmų atlikėjų pavadinimų kamienams sangrąža nėra būdinga: keli priesagos -tojas, -a vediniai su išlaikyta sangrąža tėra dirbtiniai vediniai (pvz.: pasi- kėsintojas, -a, pasisavintojas, -a). 3. DARYBOS FORMANTAS 3.1. Laikantis teorinio reikalavimo darinius skaidyti binariškai, be darybos pamato, skiriamas ir darinio formantas. Kalbotyroje darybos formantas apibrėžiamas kaip visuma formalių darybos priemonių (Urbutis 1978: 209), su kuriomis sudaromi nau- ji žodžiai su nauja darybine reikšme. SM daiktavardžių, žyminčių asmenis pagal lytį, darybos formantai turi būtinąjį komponentą — vyriškosios ar moteriškosios giminės galūnę. Skirtingos galūnės visiš- kai neardo darybos formanto vienybės, nes jų parinkimas priklauso nuo pavadinamo referento lyties. Todėl vediniai dažytojas, dažytoja laikomi vieno darybos formanto — priesagos -tojas, -a vediniais. Dar: replys, rėplė — galūnės -ys, -ė vediniai, vyndarys, vyndarė — to pačio darybos formanto® dūriniai. 3.2. Veiksmo atlikėjų pavadinimų kategorija nepasižymi darybos tipų įvairove: 85,3% tokių vedinių daroma tik su 3 dažnesnėmis priesagomis (-tojas, -a: skirstytojas, -a, -ėjas, -a: pirkėjas, -a, -ikas, -ė: šėrikas, -ė), kitos keturios tėra retos išimtys (-ovas, -ė: rangovas, -ė, -ininkas, -ė: tvarstininkas, -ė , -ūnas, -ė: šaukūnas, -ė, -onas, -ė: valdonas, -¢). 10,6% veiksmo atlikėjų pavadinimų daroma sudūrimo būdu iš daiktavardžio ir veiksmažodžio (ūkvedys, -ė), o galūnė yra gana nebūdingas ir retas (1,1%) veiksmo atlikėjų pavadinimų formantas (minėtinos grynosios derivacinės galūnės -as, -ė: vadas, -ė, -ius, -ė: knisius, -ė ir išplėstinė galūnė“ -lys (-lis), -ė: seklys, -ė). Bet reikia pabrėžti, kad priesagų -tojas, -a, -ėjas, -ė, -ikas, -ė bei dūrinių su atraminiu veiksmažodiniu sandu darybos tipai yra labai darūs ir, galima sakyti, reguliarūs. Veiksmažodinės ypatybės turėtojų kategorija pasižymi darybos tipų gausumu: to- kie pavadinimai daromi su 31 priesaga ir jų variantais (dažniau su -ėlis, -ė: išbadėjėlis, -ė, -tojas, -a: sqvaddutojas, -a, -ūnas, -é: atskaliinas, -é, -(t)inis (-(t)inys), -ė: statytinis, -ė, valdinys, -é, -alius, -ė: sirgalius, -ė, -éjas, -a : griezéjas, -a, -eklis, -ė: stenéklis, -¢, -ikas, 3 Diriniy darybos formantas yra sudėtinis. Ji sudaro tam tikra galūnė ir kartu pamatinių kamienų sanda- ra, jungianti dviejų žodžių kamienus į vieną žodį (žr. Urbutis 1978: 88). i ISpléstinémis derivacinémis galūnėmis vadinamos galūnės su desemantizuotais priebalsiniais forman- tais. Jos yra panašios formalios raiškos ir tapačios darybinés reikšmės galūnės, realizuojamos skirtingose apsuptyse (plačiau žr. Ambrazas, ed. 1994: 191-192, 202-203, 223; Valeckienė 1996: 125-131, 1998: 312; plg. Kniūkšta 1976: 11-12). ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 61 -ė: išdavikas, -ė, -(t)ukas, -ė: peštūkas, -ė, slapūkas, -ė, -uolis, -ė: varguolis, -ė, -ovas, -ė: varžovas, -¢, -(t)ininkas, -ė: samdininkas, -ė, būrtininkas, -ė, -ulis (-ulys), -ė: dundulis, -ė, žindulys, -ė, (t)uoklis, -ė: pavyduoklis, -ė), 3 galūnėmis ir 15 išplėstinių galūnių (daz- niau su -ius, -ė: terlius, -ė, -is (-ys), -ė: žliumbis, -ė, -lys, -ė: kamslys, -ė, -klis, -ė: kvatoklis, -¢) bei sudūrimo būdu iš atraminio veiksmažodžio ir pirmojo dėmens, kuris yra daik- tavardis (pilvakalbis, -ė), būdvardis (piktdžiugis, -ė), rečiau — skaitvardis (pirmagimis, -ė), įvardis (kitamanis, -ė) ir prieveiksmis (meiliakalbis, -ė). Bet dauguma šių darybos tipų yra nedarūs — pagal juos padaromas tik vienas kitas darinys. 3.3. Dalis veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų priesagų bei galūnių yra tokios pačios kaip ir vardažodinės ypatybės turėtojų, plg.: -uolis, -ė: smirduolis, -ė (: smirdi) ir aistruolis, -ė (: aistra), kantruolis, -ė (: kantrus), vienuolis, -ė (: vienas); -(t)ininkas, -ė: burtininkas, -ė (: burti) ir jūrininkas, -ė (: jūra), pirmininkas, -ė (: pir- mas); -ius, -ė: snaūdžius, -dė (: snaudžia, snaudė) ir klumpius, -ė (: klumpė), basius, -ė (: basas). Sakykim, priesagos -ūnas, -ė vediniai iš veiksmažodžio, daiktavardžio, būd- vardzio ir skaitvardžio, pvz.: pagyrūnas, -ė (: pagyrė), pareigūnas, -ė (: pareiga), žymūnas, -ė (: žymus), pirmūnas, -ė (: pirmas), turi tą pačią kategorinę darybos reikš- me ‘kas turi pamatiniu žodžiu pasakytą dalyką kaip savo ypatybe’ ir gali būti jungiami į vieną darybos kategoriją, šiuo atveju „ypatybės turėtojų“ kategoriją. 4. ASMENŲ PAVADINIMŲ SEMANTIKA 4.1. Veiksmažodiniai asmenų pavadinimai skirtingų lyčių asmenis įvardija pagal įvai- rius žmogaus egzistencijos aspektus: veiklą, profesiją, užsiėmimą, atsitiktinius veiks- mus, poelgius, nuolatinę, atsitiktinę, kintamą būseną. 4.2. SEMANTINIAI KOMPONENTAI. SM daiktavardžių, žyminčių asmenis, skyrimas į veiks- mo atlikėjų ir ypatybės turėtojų pavadinimų grupes remiasi kategoriniais semanti- niais komponentais ‘aktyvu’ : 'neaktyvu' , “turi santykį su objektu’ : “neturi santykio su objektu’, "orientuotas į objektą' : “susijęs su objektu’, ‘orientuotas į rezultatą' : “orientuotas į patyrėją'. Tie žodžiai, kurie turi požymius: “aktyvu', “turi santykį su objektu’ yra veiksmo atlikėjų pavadinimai (pvz., lipdytojas, -a, mokytojas, -a). Tie žo- džiai, kurie turi požymius: ‘aktyvu’, “susijęs su objektu’ (pvz., tauskalius, -ė, prasimanė- lis, -ė), ‘neturi santykio su objektu’ (pvz., Zuvdutojas, -a, kariauninkas, -ė) ir remiasi komponentu 'neaktyvu' (pvz., tinginys, -ė, nusėnėlis, -ė) bei visai nediferencijuojami ‘aktyvu’ : ‘neaktyvu’ priešpriešos (veiksmažodiniai pavadinimai, kurie žymi asmens ypatybes, kylančias iš kito pašalinio asmens veiksmų, nukreiptų į ivardijamaji (pvz., tremtinys, -ė, palikuonis, -ė), bei kai kurie vertinamojo pobūdžio pavadinimai (pvz., netikėlis, -ė, smirdalius, -ė)) yra ypatybės turėtojų pavadinimai. Žinoma, galimos ir išimtys: pavyzdžiui, veiksmo atlikėjų pavadinimai, žymintys di- namiškos būsenos reiškėjus, turi semantinį komponentą ‘neturi santykio su objektu’ (plg. ėjikas, -ė, plaukėjas, -a), o ypatybės turėtojų pavadinimai, žymintys asmenis pa- gal užsiėmimą, turi komponentą ‘orientuotas į patyrėją' (plg. ėdūnas, -ė, kamslys, -ė). Tačiau niekad veiksmo atlikėjų pavadinimai neturės komponento ‘neaktyvu’, o ypaty- bės turėtojų — "orientuotas į rezultatą' (žr. 2.5.). 4.3. PAPILDOMA SEMA. Veiksmažodinių darinių semantikai nemažos reikšmės turi jų 62 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ leksinės ir darybos reikšmės pobūdis, kuris įvairuoja: vienų maždaug sutampa, kitų — ryškiau skiriasi. 4.3.1. Dariniai su maždaug sutampančiomis leksinėmis ir darybos reikšmėmis veda- mi iš pamatinių žodžių be papildomų semantinių priedų“, pvz.: duklėtojas, -a ‘kas auk- lėja', nešikas, -ė “kas neša', kepéjas, -a “kas kepa'. Tokie yra veik visi veiksmo atlikėjų pavadinimai. 4.3.2. Ypatybės turėtojų pavadinimų darybos reikšmė neretai turi semantinį prieaugį (plg. Ermakova, 1984: 6), t. y. papildomų semų, lyginant su darinio leksine reikšme, pvz.: “mėgėjas ką nors daryti' (dabišius, -ė, pašaipinas, -ė) , ‘tam tikro veiksmo dalyvis’ (pašnekovas, -ė), “kas daug ko nors daro' (bėgūnas, -ė, kamšlys, -ė, pažadūnas, -ė), “kas tam tikru būdu (ilgai, dažnai, greit) ką nors daro' (krapštūkas, -ė, keiksnys, -ė, plėšūnas, -ė) ir t. t. Toks leksinės ir darybos reikšmės lyginimas neretai yra papildomas kriterijus nustatant veiksmažodinių vedinių reikšmę. Antai kartais to paties tipo veiksmažo- dziais besiremią asmenų pavadinimai su komponentais ‘aktyvu’, “turi ryšio su objektu’ gali žymėti tiek veiksmo atlikėjus, tiek ypatybės turėtojus, nelygu, koks asmens santy- kis su veiksmu: asmuo tik atlieka veiksmą ar mėgsta tai daryti, dažnai tai daro ir pan., kitaip tariant, ar turi semantinį prieaugį. Todėl, sakykim, daiktavardžius bėgikas, -ė “kas bėga) keikikas, -ė ‘kas keikia’, neturinčius papildomų semų, skiriame prie veiksmo atlikė- jų, o to paties pamato vedinius bėgūnas, -ė, keiksnys, -ė, keiksmininkas, -ė “kas nuolat kei- kia, mėgsta keiktis', turinčius prieaugį ‘nuolat’, “mėgėjas' — prie veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų. Dar plg. kaūlytojas, -a ‘kas kaulija' ir kaulys, -ė “kas nuolat kaulija’, gėrikas, -ė ‘kas geria' ir gérovas, -ė ‘girtuoklis’, girtuoklis, -ė “kas girtauja, dažnai pasigeria’. 4.4. NEUTRALUMAS. Veiksmo atlikėjų pavadinimai vertinamuoju požiūriu yra neut- ralūs. Veiksmažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų didžiuma turi menkinamaja, nie- kinamąją, ironišką reikšmę, kylančią iš pamatinio veiksmažodžio, kuris vertinamuo- ju požiūriu nėra neutralus, reikšmės, pvz.: ryjikas, -ė, krapalius, -ė “kas eina netvirtai laikydamasis', bambėklis, -ė, zyzėklis, -ė. Neigiamai gali būti vertinama tiek asmens išorė, tiek jo būdas, elgsena, tai, kas su juo nutiko (pvz.: nutūkėlis, -ė, žėlūnas, -ė ‘kas apžėlęs plaukais', paleistūvis, -ė, įtūžėlis, -e, klaikšis, -ė, sūskis, -ė). Net jei vienas kitas pavadinimas ir turi teigiamą konotaciją, neretai jais reiškiamas taip pat ironiškas požiūris: pralobélis, -ė, įsimylėjėlis, -ė. Dėl tokių vartojimo motyvų nemaža dalis veiks- mažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų tėra šnekamosios kalbos dalis. 4.5. SANTYKIS SU PAMATINIŲ ZODZIU REIKŠMĖMIS. SM porų, žyminčių asmenis, reiks- mės vedamos iš paties (retai kito) asmens atliekamų veiksmų, patiriamų būsenų, nu- sakytų pamatiniais žodžiais, reikšmių. Todėl darinių reikšmės yra artimos pamatinių žodžių reikšmėms, nors visiškai su jomis nesutampa. 4.6. VEIKSMO ATLIKĖJŲ PAVADINIMŲ REIKŠMĖS. Veiksmo atlikėjų pavadinimai gali reikšti: fizinių, materialinių, mentalinių veiksmų atlikėjus, kalbėtojus, tarpusavio santykių, pojūčių ir dinaminių veiksmų reiškėjus: 4.6.1. FIZINIŲ, MATERIALINIŲ VEIKSMŲ ATLIKĖJŲ PAVADINIMAI — tai tokie SM daiktavar- džiai, kurie žymi asmenis, atliekančius fizinius, materialinius veiksmus, orientuotus į 3 Nustatant leksinés ir darybos reikšmės tapatumą, dažniausiai remiamasi DLKZ pateiktomis definicijo- mis. ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 63 objektą. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, atliekantis į objektą tiesiogiai nukreiptą fizinį, materialinį veiksmą, nusakytą pamatiniu žodžiu". Priklausomai nuo pamatinių žodžių nusakomo veiksmo pobūdžio, jie gali įvardyti: proceso atlikėjus, daikto dary- tojus, daikto būvio keitéjus®. 4.6.1.1. PROCESO ATLIKĖJŲ PAVADINIMAI Su priesagomis (išimtinai su galūne) ir sudūri- mo būdu yra daromi iš veiksmažodžių, kurie žymi į objektą orientuotą veiksmą, suvo- kiamą kaip procesą, kai nėra rezultato, pvz.: -tojas, -a: pėrdavinėtojas, -a, -ėjas, -a: vežėjas, -a, -ikas, -ė: rinkikas, -ė, -lys (-lis), -ė: pirklys, -ė, perpirklis, -ė, -ovas, -ė: varovas, -ė 1. “gyvulių varytojas’, -ius, -ė: knisius, -ė; vainiksegis, -ė. 4.6.1.2. DAIKTŲ DARYTOJŲ PAVADINIMAI su priesagomis ir sudūrimo būdu yra daromi iš tranzityvinių į objektą orientuotų veiksmažodžių, kurie žymi tam tikrą daikto, suvokiamo kaip veiksmo rezultatas, darymą, kai daiktas keičiamas, pvz.: -tojas, -a: pjaustytojas, -a, -ėjas, -a: mezgėjas, -a, -ikas, -ė: malikas, -ė; žvakdarys, -ė. 4.6.1.3. DAIKTŲ BŪVIO KEITĖJŲ PAVADINIMAI yra daromi su priesagomis ir sudūrimo būdu iš veiksmažodžių, žyminčių tam tikrą į objektą orientuotą veiksmą, kai nusako- mas daikto, suvokiamo kaip pacientas, būvis, pvz.: -tojas, -a: šukūotojas, -a, -ėjas, -a skalbėjas, -a, -ikas, -ė: šveitikas, -ė, -ininkas, -ė: glaistininkas, -ė, -ovas, -ė: tvarkovas, -ė; knygrišys, -ė. 4.6.2. MENTALINIO VEIKSMO ATLIKĖJŲ PAVADINIMAI — tai tokie SM pavadinimai, kurie žymi asmenis, atliekančius protinių asmens savybių, sugebėjimų sąlygotus veiksmus. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris atlieka su objektu susijusį mentalinį veiksmą, nusakyta pamatiniu žodžiu". Jie vedami su priesagomis ir sudūrimo būdu, pvz.: -fojas, -a: dėstytojas, -a, -ėjas, -a: vertėjas, -a, -ikas, -ė: spėjikas, -ė, -ovas, -ė: užsakovas, -ė; raštvedys,-ė. 4.6.3. KALBĖTOJŲ PAVADINIMAI — tai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurie atlie- ka kalbėjimo aktus, susijusius su objektu, bet nepereinančius į jį. Tokių pavadinimų darybos reikšmė yra: ‘asmuo, atliekantis objektinį kalbėjimo veiksmą, nusakytą pa- matiniu Zodziu’. Jie daromi su priesagomis (retai su galūnėmis), pvz.: -fojas, -a: kalbėto- jas, -a, pasakotojas, -a, sakytojas, -a, -ėjas, -a: skelbėjas, -a, -ikas, -ė: skelbikas, -ė, -ūnas, -ė: šaukūnas, -ė 2.'kas pranesa’, -lys, -ė: šauklys, -ė 1. “asmuo, kuris praneša žinias'. 4.6.4. TARPUSAVIO SANTYKIŲ REIŠKĖJŲ PAVADINIMAI Žymi asmenis, atliekančius tarpu- savio santykių tarp veiksmo atlikėjo ir objekto sąlygotus veiksmus. Tokių SM darinių darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris atlieka tarpusavio santykių tarp veiksmo atlikėjo ir objekto sąlygotą veiksmą, įvardytą pamatiniu zodziu’. Jie daromi su priesagomis (retai su galūne), pvz.: „tojas, -a: svéikintojas, -a, -ėjas, -a: gerbėjas, -a, -ikas, -ė: gynikas, -ė, -lys, -ė: kvieslys, -ė. Atskira tarpusavio santykių reiškėjų pavadinimų grupė asmenis įvardija pagal at- liekamus PRIEŽIŪROS (saugojimo, valdymo, ganymo) veiksmus, kurie gali būti suvo- kiami kaip būsena. Tai SM daiktavardžiai su priesagomis (retai galūnėmis), dūriniai, pvz.: -tojas, -a: globotojas, -a, -ovas, -ė: valdovas, -ė, -onas, -ė: valdonas, -ė psn., -inin- kas, -ė: valdininkas, -ė, -as, -ė: sargas, -ė; aviganis, -ė. 5 Sis skirstymas yra sąlyginis, kadangi kartais funkcinis objekto vaidmuo priklauso nuo žodžių leksinės reikšmės. Plg. pjauti šieną (nėra rezultato), pjauti lentas (siekiama rezultato). 64 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ 4.6.5. POJŪČIŲ REIŠKĖJŲ PAVADINIMAI — tai priesaginiai (retai galūniniai) SM daikta- vardžiai, žymintys asmenis, kurie reiškia su objektu susijusius psichofizinius veiks- mus, lydimus valios pastangų. Darybinė šių asmenų pavadinimų reikšmė yra: “asmuo, kuris valingai reiškia su objektu susijusius pojūčius, įvardytus pamatiniu žodžiu", pvz.: -tojas, -a: klausytojas, -a, stebėtojas, -a, uostytojas, -a, -ovas, -ė: žiūrovas, -ė, -as, -ė: žvalgas, -ė. 4.6.6. DINAMINIŲ VEIKSMŲ REIŠKĖJŲ PAVADINIMAI su priesagomis yra padaryti iš akty- vaus veiksmo, neorientuoto į objektą, intranzityvinių veiksmažodžių, žyminčių valin- gus asmens atliekamus dinaminius judėjimo veiksmus, suvokiamus kaip tam tikrą būseną, pvz.: -tojas, -a: lakstytojas, -a, -ėjas, -a: ėjėjas, -a, -ikas, -ė: čiuožikas, -ė. 4.7. VEIKSMAŽODINĖS YPATYBĖS TURĖTOJŲ PAVADINIMŲ REIKŠMĖS. Tokie SM daiktavar- džiai įvardija asmenis, apibūdinamus pagal užsiėmimą, tarpusavio santykius, menta- linę veiklą, dinaminius veiksmus, valingai ar nevalingai skleidžiamus garsus, nevalin- gą fizinę, kintamą fizinę, psichinę, egzistencinę būseną, patiriamo proceso baigtį, į juos nukreiptus pašalinius veiksmus. 4.7.1. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL VALINGUS VEIKSMUS, PAVADINIMUS galima suskirs- tyti į penkis tipus: 4.7.1.1. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL UZSIEMIMA, PAVADINIMAI — tai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybė kyla iš jų atliekamo aktyvaus, valios pastangų reika- laujančio veiksmo, nusakančio polinkį, užsiėmimą kuo nors. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo užsiėmimo, įvardyto pama- tiniu žodžiu". Jie daromi su priesagomis, galūnėmis, sudūrimo būdu, pvz.: -tojas, -a: meskeriotojas, -a, -ūnas, -ė: krapštūnas, -ė, -ėlis, -ė: sukilėlis, -ė, -ėjas, -a: būrėjas, -a, -ikas, -ė: lošikas, -ė, -alius, -ė: ritkalius, -ė, -iūgas, -ė: smaliūgas, -ė (: smilti, smilūs) ‘sma- lizius’, -ninkas, -é: kariauninkas, -ė, -ovas, -é: gerovas, -ė, -uoklis, -ė: rijuoklis, -ė, -uonis, -ė: grobuonis, -ė; -lys, -ė: šaulys, -ė, -klys, -ė: žūklys, -ė (: žūti), -nius, -ė: puošnius, -ė (: puoštis); pilvapenys, -ė, veltėdys, -ė. 4.7.1.2. ASMENU, APIBŪDINAMŲ PAGAL TARPUSAVIO SANTYKIUS, PAVADINIMAI Žymi as- menis, kurių ypatybės kyla iš jų patiriamų veiksmų ar būsenų, sąlygotų tarpusavio santykių. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamo tarpusavio santykius įvardijančio pamatinio veiksmažodžio'. Tai prie- saginiai, galūniniai vediniai, dūriniai, pvz.: -tojas, -a: meilikautojas, -a, -ūnas, -ė: gyrūnas, -ė, -ėlis, -ė: susimokėlis, -ė, -ikas, -ė: apgavikas, -ė, -tukas, -ė: muštūkas, -ė, -ėjas, -a: kropėjas, -a, -okas, -ė: šaipokas, -ė, -uolis, -ė: pasaipudlis, -ė, -ovas, -ė: su- gėrovas, -ė, -tinis, -ė: sugyvėntinis, -ė, -iūgas, -ė: viliūgas, -ė (: vilti); -ys, -ė: kaulys, -é (: kaūlyti), -klis, -ė: didžiuoklis, -ė ‘kas didžiuojasi', -snys, -ė: keiksnys, -ė; miglapūtys, -ė, padlaižys, -ė. Prie asmenų, apibūdinamų pagal tarpusavio santykius, pavadinimų galėtų būti pri- skirtini ir pagal GAVIMO, ĖMIMO veiksmus įvardijantys asmenis daiktavardžiai. Tai prie- saginiai vediniai, dūriniai, pvz.: -ėjas, -a: gavėjas, -a, įgijėjas, -a, -tojas, -a: paveldėto- jas, -a, laimėtojas, -a, -ikas, -ė: ėmikas, -ė; duonpelnys, -ė. 4.7.1.3. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL DINAMINIUS VEIKSMUS, PAVADINIMAI — tai SM daik- tavardžiai, besiremią slinkties ar kitokį judrumą įvardijančiais veiksmažodžiais ir žymintys asmenis, kurių ypatybė kyla iš atliekamų judėjimo veiksmų, suvokiamų kaip ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 65 būsena. Tokio tipo pavadinimų darybos reikšmė yra: ‘asmuo, kuris apibūdinamas pa- gal ypatybę, kylančią iš jo reiškiamos dinamiškos būsenos, nusakytos pamatiniu žo- džiu'. Jie daromi su priesagomis, galūnėmis, sudūrimo būdu, pvz.: -ėlis, -ė: nuklydelis, -ė, -ūnas, -ė: bėgūnas, -ė, -tojas, -a: iškylautojas, -a, -alius, -ė: virtalius, -ė ‘kas eidamas virtinéja’, -ninkas, -ė: keliauninkas, -ė, -uklis, -ė: virtūklis, -ė, -uolis, -ė: nerimuolis, -ė ‘nenuorama’; -is, -ė: klibis, -ė, -lys, -ė: šoklys, -ė, -vis, -ė: ateivis, -ė, -klis, -ė: klajoklis, -ė, -ius, -ė: krapalius, -é (: krapalioti) ‘kas eina netvirtai laikydamasis ant kojų', -šis, -ė: nepaslinkšis, -ė; purvabridys, -ė, aukštalipis, -ė. 4.7.1.4. ASMENŲ, APIBUDINAMU PAGAL MENTALINĘ VEIKLĄ, PAVADINIMAI — tai SM daikta- vardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybė kyla iš būsenų, sąlygotų protinių asmens savybių, sugebėjimų. Šių pavadinimų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris apibūdina- mas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamos mentalinės būsenos, įvardytos pamati- niu zodziu’. Jie daromi su priesagomis, galūnėmis, sudūrimo būdu, pvz.: -ėlis, -ė: už- miršėlis, -é, -tojas, -a: mąstytojas, -a, -iūnas, -ė: žiniūnas, -ė, -ovas, -é: žindvas, -ė, -inys, -ė: mokinys, -ė, -iūgas, -ė: pramaniūgas, -ė, -iuonis, -ė: žiniuonis, -ė; -klis, -ė: abejoklis, -ė, -ys, -ė: žynys, -ė; laisvamanis, -ė, aklatikis, -ė. 4.7.1.5. ASMENŲ, APIBUDINAMU PAGAL VALINGAI SKLEIDŽIAMUS GARSUS, PAVADINIMAI — tai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybė kyla iš jų pačių pastangomis skleidžiamų garsų veiksmo. Jų darybos reikšmė yra: ‘asmuo, apibūdinamas pagal ypa- tybę, kylančią iš jo atliekamų valingai skleidžiamų garsų veiksmo, nusakyto pamati- niu žodžiu'. Jie daromi su priesagomis, galūnėmis, sudūrimo būdu, pvz.: -tojas, -a: švilpautojas, -a, -eklis, -ė: bambėklis, -ė, -alius, -ė: tauškalius, -ė, -utis, -ė: čiauškūtis, -ė, -ėjas, -a: švilpėjas, -a, -ikas, -ė: švilpikas, -ė, -ovas, -ė: kalbovas, -ė, -ininkas, -ė: pdisti- ninkas, -ė, -snys, -ė: klyksnys, -ė, -ulis, -ė: dundūlis, -ė, -ūnas, -ė: plepūnas, -ė, -uolis, -ė: šnekuėlis, -ė; -lys, -ė: suoslys, -ė, -ys, -ė: plepys, -ė; niekabylys, -ė, aiškiakalbis, -ė. 4.7.2. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL NEVALINGĄ BŪSENĄ, PAVADINIMUS galima suskirs- tyti į šešis tipus: 4.7.2.1. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL NEVALINGAI SKLEIDŽIAMUS GARSUS, PAVADINIMAI įvardija asmenis, kurių ypatybė kyla iš nevalingai patiriamos būsenos, kai skleidžia- mi garsai. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris yra apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamos nevalingai skleidžiamų garsų būsenos, nusakytos pamatiniu žodžiu'. Jie daromi su priesagomis, galūnėmis, pvz.: -alius, -ė: čiaudalius, -ė, -eklis, -ė: stenėklis, -ė, -ūnas, -ė: virkūnas, -ė, -enis, -ė: tylėnis, -ė 1, -esas, -ė: švelpėsas, -ė (: švelpti ) ‘Sveplys’; -lys, -ė: parplys, -ė, -klis, -ė: aimanuoklis, -ė, -snys, -ė: verksnys, -ė, -is, -ė: žliumbis, -ė, -ius, -ė: zaūnius, -ė. 4.7.2.2. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL NEVALINGA FIZINE BŪSENĄ, PAVADINIMAI — tai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybės kyla iš būsenos, sąlygojamos jo bu- vimo būdo, padėties ar kitokio neretai valios pastangų nereikalaujančio fizinio būvio. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamos fizinės būsenos, nusakytos pamatiniu zodziu’. Jie vedami su priesagomis, galūnėmis, daromi sudūrimo būdu, pvz.: -ėlis, -ė: išsišiėpėlis, -ė, -alius, -ė: miegalius, -ė, -tojas, -a: Ziopsotojas, -a, -enis, -ė: tylénis, -ė, -ikas, -ė: tupikas, -ė, -uklis, -ė: miegūklis, -ė, -ūnas, -ė: sėdūnas, -ė; -ys, -ė: neregys, -ė, -ius, -ė: snaūdžius, -dė, -lys, -ė: vėplys, -ė, -šas, -ė: migšas, -ė; trumparėgis, -ė. 66 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ 4.7.23. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL KINTAMA NEVALINGĄ FIZINĘ BŪSENĄ, PAVADINIMAI žymi asmenis, kurių ypatybės kyla iš būsenos, sąlygojamos jo kintamo fizinio būvio. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo pakitusios (rečiau kintančios) fizinės būsenos, nusakytos pamatiniu zodziu’. Jie daro- mi su priesagomis, galūnėmis, sudūrimo būdu, pvz.: -ėlis, -ė: pėraugėlis, -ė, -alius, -ė: drambalius, -ė (: drimba) 'didpilvis', -ulis, -ė: burbūlis, -é (: burbti) ‘storulis’, -ūnas, -ė: žėlūnas, -ė šnek. ‘kas apžėlęs, apaugęs plaukais'; -is, -ė: pliumpis, -ė ‘kas istizes’, -lys, -ė: tįslys, -ė, -ius, -ė: driskius, -ė, -kus, -ė: dribkus, -ė (: dribti), -nius, -ė: šūtnius, -ė (: Suto), -snius, -ė: džiūsnius, -ė, «šas, -ė: dribšas, -ė (: dribti), «šis, -ė: lėpšis, -ė (: lėpti), «šlys, -ė: raukšlys, -ė (: raūktis); miegpuvys, -ė menk. ‘miegalius’. 4.7.2.4. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL PSICHINĘ BŪSENĄ, PAVADINIMAI Žymi asmenis pa- gal ypatybes, kylančias iš jų patiriamų vidinių išgyvenimų, neretai sąlygotų psichikos. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamos psichinės būsenos, įvardytos pamatiniu žodžiu'. Jie daromi su priesago- mis, galūnėmis, sudūrimo būdu, pvz.: -ėlis, -ė: įsimylėjėlis, -ė, -tojas, -a: pavyduliauto- jas, -a, -ūnas, -ė: pavydiinas, -ė, -éjas, -a: laukėjas, -a, -ikas, -ė: delsikas, -ė, -inys, -ė: tinginys, -ė, -uolis, -ė: pavydudlis, -ė, -onas, -ė: niūronašs, -ė; -lys, -ė: gaišlys, -ė, -is, -ė: ingis, -ė (: ingti) ‘tinginys’, «šis, -ė: klaikšis, -ė, -šas, -ė: kluikšas, -ė “kvaiša', -štis, -ė: klaikštis, -ė ‘kas paklaikes’; niėkdžiugis, -ė, piktdZiugis, -ė. 4.7.2.5. ASMENŲ, APIBUDINAMU PAGAL EGZISTENCINĘ BŪSENĄ, PAVADINIMAI — tai priesa- giniai ir sudurtiniai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybės kyla iš bū- senų, susijusių su jų egzistavimu, buvimu. Jų darybos reikšmė yra: “asmuo, kuris api- būdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamos egzistencinės būsenos, nusakytos pamatiniu žodžiu', pvz.: -ėlis, -ė: nebūvėlis, -ė, -tojas, -a: gyvéntojas, -a; sénbuvis, -ė, naujakurys, -ė, čiabuvis, -ė. 4.7.2.6. ASMENU, APIBUDINAMU PAGAL PATIRIAMO PROCESO BAIGTI, PAVADINIMAI — tai prie- saginiai ir sudurtiniai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybės kyla iš būsenų, susijusių su jų tam tikra egzistencine baigtimi. Jų darybos reikšmė yra: ‘as- muo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš jo patiriamo proceso baigties, nusakytos pamatiniu zodziu’, pvz.: -ėlis, -ė: pražūvėlis, -ė, numirėlis, -ė, -uolis, -ė: pa- skenduolis, -ė, skenduėlis, -ė, -enis, -ė: prapuolėnis, -ė, -ėsis, -ė: mirėsis, -ė 1. 'numirėlis', -tininkas, -ė: mirtininkas, -ė ‘pasmerktasis mirti', -uoklis, -ė: pakaruoklis, -ė; Saltmirys, -ė, aklagimis, -ė, antrūgimis, -ė. 4.7.3. ASMENŲ, APIBŪDINAMŲ PAGAL Į JUOS NUKREIPTĄ PAŠALINĮ VEIKSMĄ, PAVADINIMAI — tai priesaginiai ir galūniniai SM daiktavardžiai, žymintys asmenis, kurių ypatybė kyla iš kito asmens atliekamo (atlikto) aktyvaus fizinio, materialinio ar mentalinio veiks- mo, nukreipto į jvardijamaji. Jų darybos reikšmė yra: ‘asmuo, kuris apibūdinamas pagal ypatybę, kylančią iš kito asmens atliekamo ir į apibūdinamąjį nukreipto veiks- mo, nusakyto pamatiniu žodžiu", pvz.: -(t)inis, -ė (-inys, -ė): auklėtinis, -ė, pasiuntinys, -ė, -uklis, -ė: girdūklis, -ė ‘kas girdomas’, -ininkas, -ė: samdininkas, -ė, -ėlis, -ė: pastūmdėlis, -ė, -ukas, -ė: žindūkas, -ė ‘zindomas vaikas), -ulys, -ė: žindulys, -ė, -uonis, -ė: palikuonis, -ė; -as, -ė: įkaitas, -ė, -ys, -ė: kankinys, -ė. ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 67 5. ASMENU PAVADINIMAI, NETURINTYS PORŲ Dėl atitinkamo referento nebuvimo nedidelė dalis asmenų pavadinimų, žyminčių veiksmo atlikėją ar ypatybės turėtoją, tėra tik vienos — vyriškosios ar moteriškosios — giminės. Tai daiktavardžiai, reiškiantys tik vienai lyčiai (vyrui ar moteriai) būdingą veiklą, užsiėmimą: angliakasys, artojas, auklė, slaūgė, gimdyvė. Tokie pavadinimai tėra pavieniai dariniai. Dažnai tai nulemta ne žodžių darybos sistemos, o socialinių vaid- menų pasiskirstymo visuomenėje (plg. Boel 1976: 16-73). Tai matyti iš veiksmažodi- nių asmenų pavadinimų, įvardijančių vyrus ar moteris, užsiimančius tuo, kas visuo- menėje laikoma išimtinai vyriškomis ar moteriškomis sritimis, pvz.: darbas: žiėdžius, kalvis ir prieméja, pribuvėja, nešiotė; karas: mintiotojas, karvedys; paleistuvavimas: svetimoteriautojas, Zagintojas ir padraika. Tad asmenų pavadinimai, neturintys porų, laikytini išimtimis iš bendrojo mobiliųjų daiktavardžių darybos modelio. Tai paremia dar ir tas faktas, kad šalia daugumos vyriškosios giminės asmenų pavadinimų visiškai įmanomos moteriškosios giminės poros, kaip jos egzistuoja šalia kitų, atrodytų, tik- rai išskirtinai vyriškos veiklos asmenų pavadinimų. Plg.: angliakasys, auksakasys, bet molkasys, -ė, rūdakasys, -ė, Zemkasys, -ė; dar kalnavertys ir kelmavertys, -ė. Arba šalia kai kurių moteriškosios giminės asmenų pavadinimų, sakykim, slaūigė įmanomas slaūgas, šalia gimdytoja galimas gimdytojas (neretai kalbančiųjų ir vartojamas). Mote- riškosios giminės pavadinimas priėmėja yra leksikalizuotas SM vedinio prieméjas, -a daiktavardis ir gali būti laikomas jo homonimu, nes remiasi tuo pačiu pamatiniu veiks- mažodžiu. Tad vis labiau modernėjančiame pasaulyje, kai socialinių vaidmenų pasiskirstymas tarp lyčių blanksta, mobiliųjų daiktavardžių darybos modelis lietuvių kalboje netruk- do pažymėti naujai kylančių opozicijų: veiksmo atlikėjas vyras — veiksmo atlikėja mo- teris; ypatybės turėtojas vyras — ypatybės turėtoja moteris. 6. IŠVADOS Pagal skirtingas darybos reikšmes, pamatus, formantus ir semantiką veiksmažodi- nius asmenų pavadinimus galima skirti į dvi klases: veiksmo atlikėjų ir veiksmažodi- nės ypatybės turėtojų. Ju santykis yra toks: 53,6% : 46,3%. Kartu su vardažodiniais dariniais jie sudaro vieną darybinę „asmenų kategoriją“, atitinkamą tokioms daikta- vardžių darybos kategorijoms kaip veiksmų pavadinimai, įrankių pavadinimai ir t.t. Lietuvių kalboje pagal mobiliųjų daiktavardžių (SM) darybos modelį, atsiradus nau- joms realijoms, nuolat daromasi naujų žodžių. Taigi ši klasė yra gaji, gyva ir atvira. Be to, lietuvių kalboje daiktavardžių poros, priklausomai nuo referentų lyties, daromos reguliariai. 68 | JUDITA DŽEŽULSKIENĖ 1 LENTELĖ. ASMENŲ PAVADINIMŲ, REIŠKIAMŲ VEIKSMAŽODINIAIS MOBI- LIAISIAIS DAIKTAVARDŽIAIS, REIKŠMĖS Veiksmo atlikėjų reikšmės Procentai Ypatybės turėtojų reikšmės Procentai Fizinio materialinio veiksmo Pagal užsiėmimą 8,6 atlikėjai 34,5 Tarpusavio santykių reiškėjai 8,3 Pagal kintamą nevalingą fizinę būseną 8 Mentalinio veiksmo atlikėjai 6,7 Pagal valingai skleidžiamus garsus : 4,5 Dinaminiy veiksmų reiškėjai 2,5 Pagal tarpusavio santykius 4,2 Kalbėtojai 1.1 Pagal psichinę būseną 4,2 Pojūčių reiškėjai 0,5 Pagal dinaminius veiksmus 4,1 Pagal nevalingai skleidziamus garsus 3,4 Pagal mentalinę veiklą 3,2 Pagal pašalinio asmens veiksmą 2,6 Pagal nevalingą fizinę būseną 1,7 Pagal patiriamo proceso baigtį 1.3 Pagal egzistencing būseną 0,5 Iš viso 53,6 Iš viso 46,3 LITERATŪRA AMBRAZAS, S. 1993: Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. AMBRAZAS, V., ed. 1994: Dabartinės lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. BoEL, E. 1976: Le genre des noms désignant les professions et les situations féminines en frangais moderne. Revue romane 11, 16-73. CORBETT, G. 1991: Gender, Cambridge: University Press. ERMAKOVA, O. P. 1984: Jlexcuueckue suauenus npoussooHsix 106 6 pycckom azvike, Mocksa: Pycckmit s3biK. HALLIDAY, M.A K. 1985: An Introduction to Functional Grammar, London: Edward Arnold. JAKAITIENE, E. 1988 : Leksinė semantika, Vilnius: Mokslas. KEINYS, S. 1999: Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba, Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla. KNIUKSTA, P. 1976: Priesagos -inis būdvardžiai, Vilnius: Mintis. LABUTIS, V. 1994: Lietuvių kalbos sintaksė 1, Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla. LESKIEN, A. 1891: Die Bildung der Nomina im Litauischen, Leipzig: Hirschel. OTREBSKI, J. 1965: Gramatyka języka litewskiego, Warszawa: Panstwowe Wydawnictwo Naukowe. SERVAITĖ, L. 1984: Lietuvių kalbos leksiniai statyvai. Kalbotyra 35 (1), 77-85. ASMENŲ PAVADINIMAI IŠ VEIKSMAŽODŽIŲ | 69 SKARDŽIUS, P. 1943: Lietuvių kalbos žodžių daryba, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. SLIŽIENĖ, N. 1994: Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas 1, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. URBUTIS, V. 1965: Daiktavardžių daryba. In: Ulvydas, K., red., Lietuvių kalbos gramatika 1, Fonetika ir morfologija, Vilnius: Mintis, 251—474. URBUTIS, V. 1978: Žodžių darybos teorija, Vilnius: Mintis. VALECKIENĖ, A. 1996: Dėl veiksmažodinių būdvardžių darybos. LKMA suvažiavimo darbai 16, 125-131. VALECKIENĖ, A. 1998: Funkcinė lietuvių kalbos gramatika, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. ZVEREV, A. D. 1972: BbrpaxeHHsi HaripaBJICHHSI TIDOH3BOJIHOCTH B PYCCKOM si3bIKe. TuxoHoB, A. H., pes. Akmyanbnbie npobaemsi pycckoeo caosoobpaszosanus 1, CaMaprKanjn: CaMapKaHICKHI TOC. YHUBEPCHTET MM. A. Hason, 72-80. Judita Džežulskienė Gauta 2001 06 04 Vytauto Didžiojo universitetas Lietuvių kalbos katedra Donelaičio g. 52, 3000 Kaunas, Lietuva