ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLV
(2001),
207-219
NAUJU
DARBU
APZVALGA
Su ey
o
Recen
Publica ions
LIETUVA
Du iks an ieji
me ai
liko
a min y
pazenklin i
a éjandios
iks an meciy
sandi os,
Sali
apému-
sio
ekonominio
sas ingio
( adinasi,
i
lé8y
s ygiaus)
i
mokslo
o ganiza imo
bei
adminis a imo
k izés.
Vis
deél o
i
Siais
mokslui
nepalankiais
me ais
Lie u oje
iSéjo ne
iek
jau
maZai
kalbo y os
leidiniy.
Juos
apz elg i,
a odo,
bus
pa ogiau
salygiskai
suski scius
j
is
g upes:
naujus
y imus,
senyjy
as y
mokslinius
leidimus
i
lie u iy
kalbo y os
palikimo
publikacijas.
Monog a ijos
Naujy
monog a iniy
y imy
2000-aisiais
pasi odé
nedaug
i
ai
u bi
a spindi
daba ine
lie u-
iy
kalbo y os
bikle.
Riméiausia
s udija
Sioje
skil yje
laikyciau
Sauliaus
Amb azo
monog a ija
Daik a a dziy
da ybos
aida
I.
Lie u iy
kalbos
a daizodiniai
ediniai.
(Vilnius:
Mokslo
i
encik-
lopedijy
leidybos
ins i u as,
2000,
352
p.).
Sia
knyga
au o ius
nuosekliai
esia
sa o
jau
po a
desim meéiy
ykdomus
is o inius
lie u iy
kalbos
zodziy
da ybos
y imus.
1993
m.
jie
bu o
apibend in i
pi majame
monog a ijos
ome.
Jame
bu o
iSnag iné i
eiksmazZodiniai
lie u iy
kalbos
ediniai.
Tomo
p adZzioje
jdé ame
j ade
au o iaus
bu o
ap a os
s a biausios
Zodziy
da ybos sa okos
i
lie u iy
kalbos
is o inés
zodziu
da ybos
p incipai.
Jy
laikomasi
i
Siame,
an ajame,
ome,
ski ame
a dazodiniams
ediniams
isnag iné i.
Monog a ija
e a
i ,
be
abejo,
sulauks
ne
ienos
nuodugnios
kalbininky
ecenzijos,
odél
pasi enkinsiu
ik
iena
ki a
bend esnio
pobiidzio
pas aba,
pasizymé a
pa as ése
ja
besklaidan .
Au o iaus
ski iamos
sep ynios
daik a a dziu,
pada y u
ig
a dazodziy,
ka ego ijos:
ypa ybiu,
ypa ybés
u e oju,
kuopiniai,
ie y,
mo e iskosios
ly ies
asmeny
bei
gy inu,
y iskosios
ly ies
asmeny
bei
gy iiny
pa adinimai
i
deminu y ai.
Sis
da ybos
ka ego iju
ski s ymas
kiek
ski iasi
nuo
miné ame
pi mojo
omo
j ade
duo ojo
(plg.
I,
10):
jame
pa adinimai
pagal
ly ies
ski uma
sudée i
j
iena
ka ego ija,
aciau
y a
a ski os
asmeny
pa adinimy
pagal
gy enamaja
ie a
i
aiku
pa adinimy
pagal
é us
ka ego ijos.
Visiskai
sup an ama,
kad
pe
aS uone ius
da bo
me us
au o-
iaus
nuomoné
Siuo
klausimu
galéjo
pasikeis i,
a¢iau
okie
pokyéiai
liko
nepaaiskin i,
o
naujasis
ski s ymas
nepag is as.
Knygoje
po
umpos
p a a més
a ski ai
nag inéjama
kiek iena
da ybos
ka ego ija.
Vieno
pla-
no
Cia
né a
—
p adedama
nuo
pag indiniy
da ybos
ipu
i
po
o
einama
p ie
ki y
a ba
medZiaga
isdés oma
ch onologiniu
p incipu;
a¢iau
ka ego ijos
cen as
pap as ai
ge ai
iS ySkinamas,
gana
aiskiai
iSski iami
pag indiniai,
p oduk y iausi
kiek ienos
ka ego ijos
ipai.
Daik a a dziy
da ybos
aida
au o iaus
i iama
nuodugniai,
emian is
gausiais
a miy
i
s a biausiy
senyjy
lie u isky
a8 y
duomenimis.
Nag inédamas
pag indinius
ypa ybiy
pa adini-
my
da ybos
ipus,
au o ius
be
eikalo
ski ia
(§
3)
idu io
aukS aiciy
a me
pag js us
XVI-XVII
208
|
ARTURAS
JUDZENTIS
a.
aS us
(M.
Daukéos
pos ile,
S.
B.
Chylinskio
Naujaji
Tes amen a,
M.
Pe ke iciaus
ka ekizma).
Miné ieji
idu iniojo
a8 y
kalbos
a ian o
au o iai
aSé
kalba,
ku ios
pama as
—
aka y
aukS ai-
iy
a més
pa a més
(daba iniai
Siauliskiai).
Véliau
(p z.,
nuo odose
p.
18,
21
i
.)
jie
monog a ijos
au o iaus
aip
i
iden i ikuojami.
Apibend inan
p oduk y ius
lie u iy
kalbos
edinius
su
-ys a,
-ys é,
ku iy
gausu,
pasak
au o-
iaus,
i
XVI-XVII
a.
aka y
auks ai¢iy
a méje,
be
be eik
né a
la iy
kalboje,
o
p iisy
kalboje
as as
ienas
edinys
c is ionis o
E
794,
da oma
is ada:
,,Visa
ai
leidzia
Sios
ino acijos
cen o
ieSko i
aka iniuose
bal y
kalby
dialek uose“
(p.
200).
Be
juk
aka y
aukS ai¢iy
a mé
y a
lie u-
iy
kalbos
—
y y
bal y
kalbos
dialek as,
odél
8i
is ada
a odo
nepakankamai
pag ijs a
a
ne iks-
liai
su o muluo a
( aip
pa
i
p.
20).
Apie
deminu y us
su
p iesagomis
-ikas,
-iké
asoma,
kad
jie
,,ma y ,
biidingiausi
aka u
bal y
kalby
dialek ams,
ku ie
nuo
seno
bu o
eikiami
sla y
kalby“
(p.
89).
Si
ig ada
labiau
pag is a
nei
anks esné,
nes
p iisy
kalbos
eks uose
ediniai
su
*-iko
y auja
a p
isy
deminu y uy,
o
la iy
kalboje
okie
deminu y ai
e i
(p.
88).
Be
p iisy
kalbos,
jie
gana
dazni
kai
ku iose
Zemaiéiu
i
aka y
auks aiciy
a mése.
Vadinasi,
Sios
a més
laikomos
aka iniais
bal y
kalby
dialek ais
kaip
i
p isy
kalba.
G eiciausiai
cia
u imas
omeny
ku Siy,
skal iy
i
nad u iy
subs a as,
a¢iau
apie
ai
au o iaus
nieku
neuzsimenama.
Va dazodiné
ie os
pa adinimy
da ybos
ka ego ija,
pasak
au o iaus,
,,y a
isai
nauja,
susi o -
ma usi
lie u iy
kalbos
di oje“(p.
63;
panaiai
i
p.
207).
Tokia
paziii a
emia
pag indinés
Sios
ka ego ijos
p iesagos
-idé/-ydé,
-udé;
-inis,
-iné.
TaGiau
pe i e inés
Siai
da ybos
ka ego ijai
p iski-
iamos
p iesagos
a ojamos
ie y
pa adinimams
da y i
i
la iy
kalboje:
plg.
laukums,
klajums;
maiznica,
iesnica;
augs iene,
p iediene,
galbu
ne
bagaznieks
i
k .
Apie
Siy
la iy
kalbos
da y-
bos
ipy
san ykj
su
lie u iskais
au o ius
nieko
neuZsimena.
Gal
ai
pa alelinés
aidos
ezul a as,
0
gal
bend os
da ybos
ka ego ijos
i8 akos?
Knygoje
jdé a
gana
issami
san auka
okie¢iy
kalba
(p.
326-345),
ku i
da o
ja
p ieinamesne
ne
ik
bal u,
be
i
apsk i ai
indoeu opiediy
kalby
y éjams.
Visiems
jiems
naudo is
monog a ija
labai
padés
lie u isky
da ybos
a iksy
(p.
235-240)
i
lie u isky
Zodziy
(apiman
abiejuose
mo-
nog a ijos
omuose
ap a us
Zodzius,
p.
241-325)
odyklés.
Knyga
baigiama
pi mojoje
mono-
g a ijos
dalyje
(1993)
pas ebé y
klaidy
a i aisymy
sa asu
(deja,
gana
ilgu).
Si
monog a ija
—
ik ai
e ingas
bal y
kalbo y os
eikalas.
Kalbos
mokslo
s udija
pa adin a
i
naujoji
Zigmo
Zinke iciaus
knyga
Lie u iy
po e iai
(Vil-
nius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000,
272
p.).
Ji
pa aSy a
emian is
anks es-
niais
au o iaus
i
ki y
kalbininky
bei
is o iky
da bais.
Tema
idomi,
maZai
i a,
umpy
po e iy
eks y
analizé
a skleidzia
bend a
lie u iy
kalbos
aidos
aizda.
Knyga
pa asy a
gy a,
emocinga
kalba,
ie omis
—
publicis iniu
s iliumi.
Be eik
ke i a
jos
dalis
ski a
is o ijos
dalykams,
ku ie
Sioje
apz algoje
nelieciami.
Knyga
idomi
i
naudinga,
jos
pag indiné
min is
apie
okieciy
kalbos
j aka
miisy
seniausiems
po e iams
j ikinama.
Vis
dél o
skai y oja
a gina pasika ojimai,
y a
nepakankamai
pag is y
ei-
giniu.
Ra§an
apie
lie u iy
kalba
XIII-XV
amiiais,
daugeliu
a eju
emiamasi
ling is inio
ekspe i-
men o
duomenimis.
Ka ais
ai
ienin elis
au o iaus
a gumen as.
Vis
dél o
oks
ekspe imen as,
no s
jdomus
i
galimas
kaip
am
ik as
mokslinis
Zaidimas,
ne u i
i odomosios
galios;
jo
ezul a-
ai
u bii
nedaug
pa ikimesni
nei
A.
Schleiche io
XIX
a.
idu y
pa asy os
pasaké¢ios
ekons -
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
209
uo a
indoeu opieciy
p okalbe
duomenys.
Tokios
ekons ukcijos
bidu
gau o
eks o
negalima
laiky i
lie u isky
po e iy
p adine
o ma
i
su
XIII-XIV
a.
a
elesniy
amZiy
da a
dé i
j
,,Po e iu
eks o
paki imy
ch onologing
len ele“
(p.
200-226).
Sky iuje
,,Lie u os
k ikScioninimas
i
po e iai*
nag inéjami
dél
lenky
kalbos
j yke
po e iy
kalbos
paki imai
iki
jy
iksacijos
aS u.
Kadangi
Siame
sky iuje
né a
jokiy
nuo ody,
neZinia,
kuo
au o ius
emiasi
eigdamas,
kad
nag inéjami
e iniai
a si ade
da
iki
pi myujy
ank as iniy
j asy
a
knygu.
Juo
labiau,
kad
oliau
knygoje
bene
isi
ie
pa ys
a ejai
ap a iami
nag inéjan
élesniu
Sal iniy
kalba.
Ne
isada
pakankamai
a siz elg a
j
e s iniams
lie u iskiems
eks ams
o iginaly
pada y a
j a-
ka.
Pa yzdziui,
kons ukcija
be
jung uko
i
Vaisno o
Zeméi igos
eologiskos
zegnonéje
115b,,
laikoma
a chaizmu
(p.
138),
aciau
i
lo yniskame
o iginale
Sioje
ie oje
jung uko
né a.
ISnag inéjes
Maz ydo
po e iy
kalba
Z.
Zinke icius,
be
ki y,
da o
okias
i8 adas:
,,Maz ydas
j
sa o
ka ekizma
déjo
a
[Tikéjimo
iSpazinimo
a ian a],
ku j
pa s
Zinojo,
g ei¢iausiai
ismok a
i8
sa o
mo inos,
ik
jj
Siek
iek
p ide ino
p ie
Sekliucjano
eks o“
(p.
128);
,,jokiu
bidu
negalima
i in i,
kad
Tikéjimo
iSpazinima
Maz ydas
e e
i8
Sekliucjano
ka ekizmo“
(p.
127).
Sa o
ei-
ginius
au o ius
emia
Maz ydo
i
Sekluciano
ka ekizmy
nesu apimais.
Zymusis
Maz ydo
as y
kalbos
y éjas
Ch .
S angas
1929
m.
Osle
iSspausdin oje
s udijoje
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Maz ydas,
palygines
Maz ydo
eks a
su
galimais
jo
o iginalais,
pada é
okia
is ada:
,,MZ .
da
die
li auische
T adi ion
be iicksich ig
ha ,
wo
e
es,
ohne
on
seinen
Vo lagen
(Seklucjan
1545
und
Malecki)
abzuweichen,
un
konn e“
(p.
16).
S angas
sa o
s udijoje
nus a é,
kad
am
ik ais
a ejais,
kai
Maz ydas
nu ols a
nuo
Sekluciano,
jo
em asi
Maleckio
ka ekizmu.
Sie
a ejai
suda o
ben
puse
y
pa yzdziu,
ku iais
(p.
127
i
128)
emiasi
Z.
Zinke icius,
odél
paci uo os
is ados
nepakankamai
pag is os.
Nenu ody a,
i§
ku
imami
sky iuje
,,Po e iai
XVIII-XIX
a.
MazZojoje
Lie u oje
i
uz
e niniy
zemiy“
ci uojami
eks ai.
Ci uojan
o iginalus
neis eng a
klaidy.
Pa yzdziui,
pe asan
Dauk-
Sos
ka ekizmo
po e ius
,, enykS e
jy
a8yba“
(p.
98)
Zodis
mil y
pa asy as
su
iena
/,
né a
diak-
i iko
i s
o
Zodyje
Sswe dii,
ie oje
(édi
pa asy a
[édi,
zodis
S3we q
pa agy as
mazaja
aide,
o
zodyje
/3wé d
po
¢
nebelike
diak i iko;
da
keli
a’ybos
a ejai
gin¢y ini.
Simono
Vaisno o
Zem-
ciugos
eologiskos
pa yzdziuose
(p.
138)
aip
pa
pada y os
kelios
klaidelés
—
pa a’y a
ch ikIcxoni chkoie,
u i
bi i
—
Ch ik czoni chkaie;
be
o,
kelis
ka us
ne iksliai
nu ody a
pa yz-
dziy
ie a.
Senyjy
as y
duomenys
knygoje
pa eikiami
keliais
ski ingais
biidais:
ienais
a ejais
— aip,
kaip
aSoma
o iginale,
ki ais
—
pe asy i
daba ine
asyba,
da
ki ais
—
a s a y i
j
daba i-
ng
bend ing
kalba.
Toli
g azu
ne
isada
aisku,
ku is
pa eikimo
a ian as
au o iaus
konk eéiu
a eju
pasi ink as.
Knygoje
pa eik os
san aukos
okieciy,
lenky
i
usy
kalbomis.
Sal iniai
nu odomi
p amaisiui
su
li e a u a.
Li e a i os
sa asas
ink inis:
jame,
pa yzdZiui,
né a
miné osios
Ch.
S ango
s udi-
jos,
specialiai
ski os
Maz ydo
ka ekizmo
kalbai.
Naudo is
knyga
padeda
p idedamos
odyklés:
»Zodziu,
o my
i
aziy“
(p.
254-262)
bei
,,Pa a dziy
(asmen a dziy)*
(p.
263-267).
Vido
Ka aliausko
monog a ija
Bend inés
lie u iy
kalbos
P iesaginiy
eiksmazodziy
ki cia imas
(Vilnius:
Alga é,
2000,
232
p.)
pa eng a
neseniai
apgin os
dak a o
dise acijos
pag indu.
Tai
pa ies
au o iaus
nu ody a
p a a méje
(p.
8)
i
ypa¢
aki aizdu
is
i ado
(p.
9-18),
islaikiusio
dise -
acijoms
bi ing
s uk ii a:
da bo
objek as
i
ikslas,
ak ualumas
i
naujumas
i
pan.
Ne
eo iné
i
p ak iné
da bo
eiksmé
pagal
Siuos
eikala imus
su agy a
(p.
18).
Tik ai
bu o
galima
iska
um-
210
|
ARTURAS
JUDZENTIS
piau
i
g akSciau
su a ky i.
Siaip
oks
g ei as
dise acijos
eks o
pa engimas
spaudai
i
paskelbi-
mas
y a
ik ai
s eikin inas
dalykas
i
sek inas
pa yzdys.
Knygoje
nag inéjamas
eiksmazodziy,
suda y y
su
de yniomis
dazniausiomis
p iesagomis
(-uo i,
-in i,
-(i)o i,
-é i,
-au i,
- elé i,
-iné i,
-en i
i
-y i),
ki ia imas.
Kiek ienos
p iesagos
ediniy
ki cia imas
aiskinamas
ju
da yba,
mo onologinémis,
g ama inémis
i
seman inémis
ypa ybemis,
a siz elgiama
j
p iesagy
akcen ine
galia
i
ki us
dalykus.
Fak iné
medziaga
im a
i8
eciojo
Da-
ba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
eidimo
(1993).
A ski ais
a ejais
au o iaus
naudo asi
i
d iem
anks esniais
Sio
Zodyno
leidimais
bei
ki ais
no minamaisiais
lie u iy
kalbos
ki cia imo
eikalais,
ai
pa
i
daugia omiu
Lie u iy
kalbos
Zodynu.
Duomenys
ikslin i
naudojan is
Aigaliniu
daba i-
nés
lie u iy
kalbos
zodynu.
Knyga
pagal
nag inéjamas
eiksmaZodziu
p iesagas
suski s y a
j
de ynias
dalis.
P iesagy
eilés
a ka
lémé
jy
da umas.
Tokia
a ka
né a
pa ogi
—
s uk i iskai
a imy
p iesagy
-é i,
- elé i
i
-iné i
ediniu
ki éia ima
bi y
bu e
ge iau
ap a i
iena
po
ki o.
Kiek iena
knygos
dalis,
daznai
i
smulkesni
sky iai
bei
posky iai
p adedami
anks esniy
y imy
apz alga,
odél
neig eng a
ne eika-
lingy
pasika ojimuy
(plg.
p.
47-49
i
51).
Dél
glaus umo
i
daugybés
nuo ody
okiose
apz algose
galima
susipainio i
(plg.
p.
26-28).
Knygos
dalys
u i
is adas,
ku ios
sa o
uoz u
apibend ina-
mos
baigiamosiose
iS adose
(p.
212-220);
jose
y imo
ezul a ai
pa eikiami sug upuo i
pagal
p iesagy
akcen ines
sa ybes.
Knyga
baigiama
san auka
p ancizy
kalba
(p.
221-223)
i
ci uo os
li e a i os
sa aSu
(p.
224-230).
Tam
ik y
abejoniy
kelia
daznos
au o iaus
pas abos
ki ¢ia imo
no my
klausimais.
Jos
nepa-
em os
specialiais
y imais:
daba inés
bend inés
kalbos
eiksmazodziy
ki cia imas
knygoje
nag inéjamas
no minamojo
eikalo
duomeny
pag indu
(jie
daZnai
lyginami
su
ki y
no mina-
myjy
a ba
eo iniy
eikaly
duomenimis),
o
ne
gy aja
a osena.
Vadinasi,
daznu
a eju
Daba -
inés
lie u iy
kalbos
Zodyno
eéiojo
leidimo
eikiama
no ma
siiiloma
keis i
daugiausia
emian-
is
pa ies
Zodyno
duomeny
analize.
A
ai
ne
uZda as
a as?
Tokiu
keliu
einan
lemia
ne
gy osios
kalbos
ak ai,
ne
no mos
pag indas
a mése,
o
bend ieji
nuoseklumo
i
sis emi8kumo
p in-
cipai.
A k eip inas
démesys
i
j
ki a
dalyka:
ne
iskas,
kas
duodama
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zody-
ne
y a
bend inés
kalbos
ak ai: en
esama
i
a mybiy
bei
a chaizmy.
Knygoje
isi
Sio
zodyno
duomenys
pap as ai
nag inéjami
kaip
lygia e ¢iai,
p iklausan ys
ienai
sis emai:
»Cia
<...>
nag-
inéjamas
isy
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zzodyno“
(1993
m.)
eikiamy
p iesaginiu
eiksmazo-
dziy
ki éia imas“
(p.
8).
Todél
da omos
is ados
gali
bi i
ne ikslios.
Pa yzdziui
(p.
24-25),
nag-
inéjamas
d ieju
eiksmazodziy
su
p iesaga
-uo i
—
g uoduo i
i
a puciuo i
—
ki cia imas.
Jie
suda o
igim j
i8
bend os
aisyklés,
pagal
ku ia
Sios
p iesagos
eiksmaZodiniai
ediniai,
pada y i
i
daik a a dziu,
ki ¢iuojami
p iesagoje.
Ta¢iau
abu
miné i
eiksmaZodzZiai
y a
dialek izmai
( ai
nu odo
i
pa s
au o ius),
odél
jy
ne eikée y
nag iné i
uo
pa¢iu
lygmeniu
kaip
ki y
a i inkamy
ediniy
i
j auk i
j
bend us
s a is inius
skaicia imus.
Sa i ai
au o iaus
sup an amas
lyginamasis
me odas:
ai
esas
mokslinés
li e a i os
eikiamy
ak-
y
lyginimas,
a miniy
ki Gia imo
a ian y
i
bend inés
kalbos
no my
g e inimas
i
pan.
(p.
18).
Knygoje
gausu
s a is ikos,
ku i
gana
sumaniai
pa eikiama
len eliy
i
spal o y
diag amy
pa ida-
lu.
Kalba
sklandi
i
aisyklinga.
Ko ek ii os
klaidy
pas ebé a
os
iena
ki a:
sakinyje
-DzZ,
iksa-
es
daugelio
eiksmazZodziy
ki éia imo
g e ybiu“
(p.
31)
ie oje
daugelio
u é y
bi i
daugelj,
a ba
ie oje
g e ybiy
—
g e ybes;
neaiskus
sakinys
,,Tai
apsunkina
aiSkinan is
okiy
eiksmazodziy
p iesaginio
ki ¢ia imo
p ieZas is“
(p.
76)
—
gal
cia
kas
p aleis a?
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
211
Kaip
ienas
pi myjy
jauno
mokslininko
da by,
knyga
da o
ge a
ispiidj
i
leidzia
iké is
daugiau
nuodugniy
i
a idziy
lie u iy
kalbos
ki éia imo
y imu.
Aldona
Paulauskiené.
Lie u iy
kalbos
kul ii a
(Kaunas:
Technologija,
2000,
256
p.).
Au o é
p a a meéje
aso,
kad
Si
knyga
,,leidziama
ne
kaip
jp as as
ado élis,
o
kaip
populia iai
pa asy a
monog a ija“
(p.
7)
i
,,gali
bi i
adinama
i
o iginaliu socialinés
ling is ikos
da bu“
(p.
8).
Vis
del o
knyga
isy
pi ma
ski iama
s uden ams
(p.
7),
odél
Sioje
apz algoje
placiau
neap a iama.
Senujy
aS y
leidimai
Ne
i
sunkmeC¢iu
bu o
esiamas,
no s
i
ne
be
ukdziu,
senujy
lie u isky
as y
leidimas.
Sio
da bo
o ganiza o ius
—
Vy au as
Amb azas;
jo
pa a dé
minima
i
abiejy
2000-aisiais
iSéjusiy
leidiniy
p a a mése.
Pi moji
pasi odé
Guido
Michelinio
pa eng a
knyga
Ma yno
Maz ydo
as ai
i
jy
Sal iniai
(Vil-
nius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000,
731[1]
p.).
An ag iniai
knygos
puslapiai
klaidina:
knyga
né a
koks
au o inis
da bas,
pa yzdziui,
monog a-
ija
apie
Maz ydo
as us
i
jy
Sal inius
—joje
spausdinamos
Maz ydo
eikaly
aksimilés
i
jy
o igi-
nalai.
Michelinis
y a
knygos
suda y ojas
a
pa engéjas
i
edak o ius,
jo
plunksnai
p iklauso
j adi-
nis
s aipsnis
(p.
8-18),
eks ologinés
pas abos,
Maz ydo
eks y
sa aSas
pagal
pi masias
eilu es
(p.
715-725),
panaudo y
Sal iniy
sa a8as
(p.
726-729)
i
ink iné
bibliog a ija
(p.
729-730).
Knygoje
sudé i
isi
Maz ydo
eikalai:
ka ekizmas
(p.
61-139),
pe spausdin as
is
To unés
uni-
e si e o
egzemplio iaus;
Giesme
S.
Amb a eijaus
(p.
141-153),
pe spausdin a
i§
Ké niko
bib-
lio ekos
egzemplio iaus;
Fo ma
Ch iks ima
(p.
155-196),
pe spausdin a
i$
To unés
uni e si e o
egzemplio iaus;
Pa aph asis
(p.
197-210),
pe spausdin as
i&
Upsalos
uni e si e o
egzemplio-
iaus,
i
Gesmes
Ch iksczoniskas
(p.
211-654),
pe spausdin os
i8
1923
m.
J.
Ge ulio
knygos
Mos id.
Die
dl es en
li auischen
Sp achdenkmiile
bis
zum
Jah e
1570
(Heidelbe g:
Win e ).
Be
o,
leidinio
gale
jdé os
Maz ydo
laisky
o okopijos
i8
Be lyno
a chy o
(p.
655-693).
Pi ma
ka a
g e a
su
isais
lie u iskais
eks ais
knygoje
pa eikiami
ju
Sal iniai.
Juos
pa inkda-
mas
suda y ojas
émési
anks esniais
Ch .
S ango,
P.
U.
Dinio,
D.
Pociii és,
J.
T ilupai ienés
y i-
mais,
juos
esan
eikalui
pa ik ino
i
pa ikslino.
Maz ydo
giesmyno
melodikos
y imai,
nus a y i
giesmiy
melodijy
Sal iniai
-
daugiausia
Michelinio nuopelnas.
Kadangi
Maz ydo
ka ekizmo
To-
unés
uni e si e o
egzemplio ius
isai
neseniai
o og a uo iniu
bidu
paskelb as
i
da
nesunkiai
isiems
p ieinamas,
siame
leidinyje
bi y
bu e
ikslingiau
paskelb i
ki a,
ilni§kj,
jo
egzemplio iu,
ku io
1974
me y
publikacija
p as esnés
kokybés.
Knygos
j ade
lie u iy,
okieciy
(p.
19-31;
is e é
Saskia
D ude)
i
angly
(p.
32-43;
i& e é
Jonas
S eponai is)
kalbomis
daugiausia
ie os
ski iama
Maz ydo
giesmynui.
Ap a iamas
jo
u i-
nys,
sanda a,
g ildenama
pa engéjo
p oblema,
nu odomi
eks y
Sal iniai
i
giesmiy
melodijy
kil-
mé.
Teks as
pa asy as
gana
painiai,
nei’ eng a
pasika ojimy.
Cia
apibend inami
mokslinéje
pe-
iodikoje
1997-1999
me ais
au o iaus
paskelb i
s aipsniai,
no s
y a
i
naujy
eiginiy
bei
i8 ady.
I ade
umpai
ap a i
i
k i iskai
j e in i
anks esniy
Maz ydo
palikimo
y éjy
da bai.
Jono
Palionio
specialiai
Siam
leidiniui
pa a’y a
nuodugni
s udija
»Ma yno
Maz ydo
aSyba“
(p.
44-60)
da o
knyga
e ingesne
i
kloja
pama us
olesniems
Maz ydo
a y
kalbos
y imams.
Maz ydo
eikaly
aksimilés
knygoje
spausdinamos
pagal
,,Bal y
lanky“
leidyklos
o onuo au-
kas,
panaudo as
jos
1993
me ais
iSleis oje
knygoje
Ma ynas
Maz ydas.
Ka ekizmas
i
ki i
as ai.

212
|
ARTOURAS
JUDZENTIS
Naujajame
leidinyje
Sios
nuo aukos
kiek
sumaZin os,
odél
smulkesnis
a
ap upéjes
as as
(pa-
yzdziui,
ka ekizmo
i
Giesmés
S.
Amb a eijaus)
sunkiau
skai omas.
An aS iniy
puslapiy
aksi-
milés
leidinyje,
p ieSingai,
iSdidin os,
uo
aip
pa
nu ols an
nuo
o iginalo.
Ve imo
o iginalai
pa engéjo
pa eikiami
daba inémis
lo yniskomis
aidémis,
ki ais
a ejais
jy
asyba
mode ninama.
O iginalus
pe aSan
(ben
lenkiSkus)
neiS eng a
klaidy.
Pa yzdziui,
i8
1948
m.
pe spaudo
S.
Rospondo
pa eng oje
knygoje
D uki
mazu skie
XVI
w.
pe aSan
J.
Sek-
luciano
1545
m.
ka ekizma
ie oje
zlonkow
a si ado
zlonko
(p.
77),
né a
asko
po
Zodzio
Cwa ha
(p.
78),
ie oje
Siodmy
u é y
bi i
Syodmy
(p.
79),
ie oje
Dziewig .
u é y
bi i
Dziewig e.
(p.
80),
ie oje
a abisko
J.
u é y
bi i.
(p.
81),
p aleis as
a i kS¢ias
ikypasis
b ikSnys
a p
Zo-
dziy
wszechmogaczego
i
s wo ziciela
( en
pa ),
ie oje
T zecy
u é y
bi i
T zeczy
( en
pa ),
ie oje
Syodmi.
u é y
bi i
Syodmy.
(p.
82),
ie oje
Wie ze
—
wie ze
( en
pa ,
du
ka us),
pakeis a
maldos
Oicze
nasz
s o y
nume acijos
ie a,
ecioje
jos
s o oje
p aleis i
du
a i ks i
jkypieji
b ukSniai
(p.
83),
oks
pa
b ikSnys
p aleis as
a p
Zodziy bozego
i
pod
(p.
85),
i8
naujos
eilu és
u éjo
bi i
p adé a
pas aipa,
p asidedan i
ZodZiais
To
ies
o
ciele
( en
pa ),
po
Zodzio
Ch is usa
nepa-
lik as
a pelis
( en
pa ),
ie oje
no y
u é y
bi i
nowy
(p.
87),
ie oje
bysciekol
iek
u é y
bi i
bysciekolwiek
(p.
89),
ie oje
Niecyn
u é u
bii i
Nieczyn
(p.
101).
Sios
klaidos
e éia
abejo i
i
ki y
pa eikiamy
o iginaly
—
lo yniSky
i
okiSky
—
pe aSymo
ikslumu.
Tais
a ejais,
kai
Maz y-
do
eks y
o iginalai
a ba
jy
aksimilés
pa engéjui
bu o
p ieinami,
o og a uo inis
jy
pa eikimas
bii y
ik
padidines
eks y
pa ikimuma
i
knygos
e e.
Pa yzdziui,
kodél
gi
pasinaudojus
p oga
nebu o
galima
iSspausdin i
neseniai
Lie u os
moksly
akademijos
biblio ekoje
su as o ge os
ko-
kybés
J.
Sekluciano
ka ekizmo
aksimilés
(beje,
ai
as
pa s
egzemplio ius,
ku io
o okopijas
1948
m.
paskelbé
S.
Rospondas)?
Pas abose
po
o okopijomis
pa engéjo
aisomos
spaudos
klaidos
i
aiskinamos
sunkiai
jskai o-
mos
eks y
ie os
(plg.
p.
68).
Tokiy
pas aby
né a
daug.
Pe zi i éjus
Maz ydo
ka ekizmo
pas a-
bas
kai
ku ie
aisymai
i
a s a ymai
sukélé
abejoniy.
Kai
ku iose
pas abose
Salia
pa aisy o
a
paaiskin o
zodzio
skliaus eliuose
p i a’y os
ki os
jy
o mos:
k agis
MK
18,
pa aisy a
j
k augis
i
Salia
p i aSy a
(=
k aughis)
(p.
78);
panaiai
i
sunkiai
jskai omas
MK
25.,,
,,
a ejis
paaiskin as
kaip
schwen agi,
0
Salia
p i aSy a
(=
schwen gghi)
(p.
85);
( ad
MK
21,,
pa aisy a
j
siad
i
Salia
p i agy a
(=
sédi)
(p.
81);
auwe a
MK
30,,
paaiSkin a
sau
we a
i
p i a’y a
(=
wie a)
(p.
90);
ij
[ ai
ima
MK
31,,
,,
pa aisy a
j
ijs ai ima
i
Salia
p i a’y a
(=
ijs a ima)
(p.
91).
Ka
eiSkia
skliaus-
eliuose
j aSy osios
o mos?
Gal
ai
aisymy
aisymai?
Palionis
Sioje
knygoje
iSspausdin oje
s udi-
joje
nus a é,
kad
/j/
Maz ydo
ne
ik
zymé a
sep yne iopai,
be
i
,,ja
zyminciy
g a emy
bei
g a e-
my
junginiy
(dig a y)
dis ibucija
a ski uose
leidiniuose
nebu o
olygi*
(p.
49).
Be
o,
en
pa
aSoma,
kad
,,MK
/j/
dazniau
bu o
zymima
g a emomis
i,
g
i
dig a u
ij.
Todél
aisymai
schwen-
agi
=
schwen aghi
i
k augis
=
k aughis
ne u i
pag indo.
Fo mos
we a
aisymas
wie a
aip
pa
abejo inas:
aide
e
,,ne e ai
bu o
zymimas,
ypa¢
MK,
da
d ibalsis
[ie]
(p.
46).
Juo
labiau
ne u i
pag indo
aisymas
siad
=
sédi,
nes
onema
/é/
,,pi muosiuose
Maz ydo
aS uose
(MK,
GA)
g a-
iskai
nezymima“
(p.
46).
Nag inéjamose
pas abose
Maz ydo
dig a as
ij
i
pe a3omas
ij:
pa yzdziui,
MK
28,
,
a ejis
pe -
aSomas
kaip
p esip awijges
(p.
88),
0
ne
p esip awyges.
TaCiau
g e a
su
o okopija
spausdinamame
lenkiSko
Sal inio
pe age
isai
as
pa s
( os
pacios
spaus u és)
dig a as
ij
nuosekliai
pe eikiamas
aide
y
(plg.,
pa yzdziui,
zodziy
K o 3ij,
hijm,
godnij
i
. .
ame
paciame
puslapyje
pe agus).
Pa engéjo
pas abose
y a
i
klaidy:
glau/i i
MK
10,
klaidingai
pa aisy a
j
klausy i
(su
y)
(p.
71);
dél
MK
25,,
a ejo
klaidingai
aSoma,
kad
,, iks a
kélimo
Zenklo
po
es amen “
( u i
bi i:
po
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
213
es amen)
(p.
85);
adzius us
MK
28,
klaidingai
pa aisy as
j
Zodzius
us
(su
o
ie oje
a)
(p.
88);
Schwne gie
MK
45,
klaidingai
aisomas
j
Schwe aie
(su
a
ie oje
q)
(p.
105).
Aiskinan
pe spausdinamy
eks y
san ykj
su
o iginalais
ikdo
nepag js a
pa asy
po
nuo au-
komis
j ai o e,
plg.:
pazodinis
e imas,
iS
esmés
pazodinis
e imas,
daugiausia
pazodinis
e i-
mas,
be eik
pazodinis
e imas,
ne isiskai
pazodinis
e imas;
lais ai
e s a,
lais esnis
e imas,
gana
lais as
e imas,
i§
dalies
lais as
e imas,
apylais is
e imas;
lais as
pe di binys,
lais as
e imas
pe di binys.
A
isi
jie
eiskia
ski inga
e imo
i
jo
Sal iniy
san ykj?
Knygos
gale
spausdinamas
Maz ydo
eks y
sa aSas
pagal
pi masias
eilu es
nuo
panaSaus
Dai-
no os
Pociii és
suda y o
,,.X
VI-XVII
a.
P isy
Lie u os
bazny iniy
giesmiy
sa aSo“
(
Z .
Pociii e,
D.
1995:
XVI-XVII
a.
p o es an y
bazny inés
giesmés,
Vilnius:
P adai,
147-178)
ski iasi
uo,
kad
jame
sudé os
misiy
psalmodijos
dalys,
ku iy
Pociii é
nelaiko
sa a ankiskomis
giesmémis;
be
o,
jame
glaus ai
apibidinamas
kiek ienos
giesmés
o iginalo
i
e imo
san ykis.
Beje,
Sie
apibidini-
mai
ne isiskai
su ampa
su
a i inkamomis
pas abomis
p ie
aksimiliu.
Knyga
iSleis a
Vals ybinés
lie u iy
kalbos
komisijos
p ie
Lie u os
Respublikos
Seimo
leSomis
(dailininkas
Al onsas
Z ilius).
Tai
i§
iesy
e ingas
bal is ikos
leidinys.
Ji
pakeiéia
leidinj
Ma y-
nas
Maz ydas.
Ka ekizmas
i
ki i
as ai
(Vilnius:
Bal os
lankos,
1993), aciau
nea s oja
1974
me y
leidinio
Ma ynas
Maz ydas.
Pi moji
lie u iska
knyga
(Vilnius:
Vaga).
J.
Ge ulio
pa eng a
knyga
Maz ydas.
Seniausieji
lie u iy
kalbos
paminklai
iki
1570
me ams
(Kaunas:
S ie imo
minis-
e ijos
leidinys,
1922)
i
jos
1923
me y
Heidelbe go
leidimas
u i,
ben
kol
ne as os
Ka aliauciu-
je
saugo os
Gesmes
Ch iksczoniskas,
pi minio
Sal inio
e e.
Mikalojaus
Daukéos
1599
me y
Pos ilé
i
jos
Sal iniai.
Leidima
pa engé
Jonas
Palionis
(Vil-
nius:
Bal os
lankos,
2000,
1331[5]
p.).
Leidinys
p adedamas
lie u iSka
(p.
7-8)
i
okiSka
(p.
9-10)
p a a meémis,
oliau
jdé as
su-
umpinimy
sa aSas
(p.
11-12)
i
izanginis
s aipsnis
,,1599
me y
pos ile
i
jos
leidimai*
(p.
13—
22).
Po
jy
eina
,,Teks ologiniai
komen a ai*
(p.
23-35).
Nuo
36
puslapio
p asideda
pa alelus
aksimilinis
e imo
i
jo
o iginalo
eks as.
Dziaugsma,
kilusj
iS¢jus
naujam
moksliniam
DaukSos
pos iles
leidimui,
g ei
nus elbia
apmau-
das
dél
p as os
jo
spaudos
kokybés.
Sio
Pos ilés
leidimo
pag indu
paim as
Lie u os
Nacionaliné-
je
Ma yno
Maz ydo
biblio ekoje
saugomas
O onui
P aniauskui
p iklauses
egzemplio ius.
1926
me ais
leidzian
Pos ile
Sis
egzemplio ius
bu es
pagalbinis:
i§
jo
pe o og a uo i
ik
kai
ku ie
lapai
i
pasku inis
,,Paklydimy“
puslapis.
Taigi
Sie
du
leidimai
emiasi
ski ingais
e imo
egzem-
plio iais.
Palionio
nuomone,
Lie u oje
ge iausiai
iSsilaikes
bei
pilniausias
y a
Simono
S ane i-
ciaus
egzemplio ius
(plg.
p.
1),
ad
pag is ai
kyla
klausimas,
kodél
ne
Sis
egzemplio ius
apo
naujojo
leidimo
pag indu
—
gal
a spaudo
kokybé
bi y
bu usi
ge esné?
Galima
ik
spélio i,
kad
am
su ukdé
Simono
S ane iciaus
Sioje
knygoje
palik i
pab aukymai
i
aisymai
(p. 7).
Naujaji
leidimg
palyginus
su
1926
m.
leidimu
(Dauksos
Pos ilé.
Fo og a uo inis
leidimas,
Kau-
nas:
Lie u os
uni e si e o
leidinys)
ma y i,
kad
abiejy
kokybé
ge iausiu
a eju
lygia e é
(no s
juos
ski ia
ys
ke i ciai
amZiaus!).
Tai
ypa¢
aki aizdu
palyginus
279-280
i
620-621
puslapius,
ku ie
abiejuose
leidimuose
pe spausdin i
iS
o
pa ies
o iginalo:
i$
ke u iy
puslapiy
ik
pi masis
lyg
i
ge iau
a spaus as
naujajame
leidime;
ys
pas a ieji
yskesni
1926
me y
knygoje.
Palyginki-
me
da
kai
ku ias
abiejy
leidimy
ie as:
azéje
uz
q
didj
susimilimg
io
5,,anks esniajame
leidime
ma y i
isos
nosinés
aidés,
o
naujajame
—
ik
Zodyje
didj;
naujajame
leidime
isai
nema y i
aidés
e
diak i iko
Zodyje
bed inikais
6,,;
zodyje
kan umas
9,, isai
nebejskai oma
pi moji
aide
k
i
.
.
167
214
|
ARTURAS
JUDZENTIS
Daukia
pos ile
e es
g eiciausiai
i$
an ojo
Wujeko
MaZosios
ka aliky
pos ilés
eidimo,
o
galu inai
e ima
edaga es
emdamasis
eciuoju
jos
leidimu
—
okia
i8 ada
g indziama
eikaly
sanda os,
u inio
i
eks y
nea i ikimy
lyginimu
(p.
17-20).
Ja
emian is
knygoje
g e a
e imo
o okopija imo
biidu
pe spausdinamas
lenkiskas
pos ilés
eciojo
leidimo
eks as,
paim as
iS
mik-
o ilmo,
ku j
Lie u iy
kalbos
ins i u ui
is
K oku os
Jogailaiciy
uni e si e o
biblio ekos
pa ipino
Wojciechas
Smoczynskis.
Deja,
lenkiskas
o iginalas
Siame
leidinyje
p as os
kokybés,
daugelyje
ie y
isai
nejskai omas
(plg.
kad
i
p.
133
(43),
293
(131):
aidés
,,iSplaukusios*,
be
idu iuku,
ne yskis
diak i iniai
Zenklai.
Visiskai
nesup an ama,
kodél
leidiniui
nepanaudo i
Vilniaus
uni-
e si e o
biblio ekoje
esan ys
o iginalo
egzemplio iai
(uz
jy
nu odyma
dékoju
Ju giui
Pake iui):
ge os
kokybés,
kad
i
kiek
de ek uo as
an asis
leidimas
i§
Ju gio
Lebedzio
kolekcijos,
saugomas
Li uanis ikos
skai ykloje
(signa ii a
25
SK-15),
Siuo
me u
es au uojamas,
adinasi,
galbu
iSa -
dy as
i
pa ogus
o og a uo i
eciasis
leidimas
(signa i a
II
5343)
i
neseniai
es au uo as
ke -
i asis
leidimas,
saugomas
Re y
spaudiniy
sky iuje
(signa i a
II
1658)?
Jie
bu y
paleng ine
pa engéjo
bei
leidyklos
da ba,
o
a spaudo
kokybé
ik iausiai
bi y
bu usi
nepalygin i
ge esné.
Lenkisko
o iginalo
eks as
pa engéjo
duodamas
suskaidy as
j
puslapius
pagal
lie u iska
eks a.
Toks
skaidymas
dél
kalby
g ama inés
sanda os
i
zodyno
ski umy
a
dél
lais esnio
e imo
egali
bi i
salyginis.
Kai
ku iais
a ejais
jis
kelia
abejoniu,
pa yzdziui,
245
i
246
puslapiy
sandi-
oje
dingo
odomasis
j a dis
(g ei¢iausiai
o).
A
nebii y
bu e
pap asciau
eiluciy
neskaidy i,
o
duo i
isa
pasku ing
eilu e
puslapio
pabaigoje
i
ja
paka o i
ki o
puslapio
p adzioje?
TZanginio
s aipsnio
pabaigoje
Palionis
iskelia
pos ilés
e éjo
p oblema.
Ve a
démesio
&i
jo
i$ ada:
,,skai an
DP
eks a
i
lyginan
jj
su
o iginalu,
pas ebima,
kad
i8
ik ujy
kai
ku ios
jo
ie os
am
ik omis
kalbos
ypa ybémis
ge okai
ski iasi*
(p.
21).
Sky iuje
,,Teks ologiniai
komen a ai“
pa engéjo
nu ody i
yskesnieji
DaukSos
e imo
i
ijy
o iginalo
leidimy
ski umai:
e éjo
p aleis os
a ba
p idé os
ie os,
e imo
ne ikslumai.
Sie
ski -
umai
iSdés y i
paeiliui
pagal
ie a
eks e,
nesu iiSiuo i.
Vieni
jy
s a bis
e imo
o iginalui
(jo
leidimui)
nus a y i,
o
ki i
ik
a spindi
e imo
echnika
(plg.
12,
40,
54,
72, 76,
92
i
kai
ku ias
ki as
pas abas).
Ski snyje
,,E a a“
(p.
1304-1331)
spausdinamos
,,aiskesnés
e éjo
a
spaudos
klaidos“.
Su-
da ydamas
klaidy
a i aisymy
sa asq
Palionis
émési,
kaip
pa s
nu odo,
Edua do
Vol e io
aisy-
mais.
Kai
ku iy
aisymy
a sisaky a,
ki a
e us,
Vol e io
sa aSas
papildy as
iks amais
457-630
puslapiy
klaidy
a i aisymais.
Sa aSe
aisomos
ne
ik
Sio
leidinio
e imo
aksimilés
klaidos,
be
i
1926
me y
leidimo
klaidos
(jos
pazymé os
Z aigzdu émis).
|
§j
sa aSq
nei auk i
pa ies
DaukSos
pas ebé y
klaidy
a i aisymai
,,Paklidimus
eip
pa aisik*.
Fo og a uo iniu
bidu
jie
aip
pa
nei8-
spausdin i,
adinasi,
naujajame
leidime
jy
isai
neliko:
y éjas
él
u i
ieSko i
1926
m.
leidimo,
ku iame
miné as
sa aSas
uzima
penkis
puslapius.
Beje,
ame
sa aSe
esama
i
idomiy
dialek ologiniy
pas aby.
Su umpinimy
sa aSe
(p.
11)
akis
bado
ik ai:
nea i inka
su umpinimy
adj.
i
conj.
paaiSkinimai.
Negalima
nesu ik i
su
pa engéjo
nuomone,
jog
e imo
kalba
da
eikia
nuodugniai
i
isapu-
siskai
i i.
Tokiems
y imams
kaip
ik
i
kloja
pama us
moksliné
e imo
publikacija.
Deja,
nag-
inéjamasis
leidinys
nepa eisina
j
jj
dé y
ilciy.
K i iniais
senyjy
as y
leidimais
naudojamasi
ne
iena
desim me i,
odél
jie
u é y
bi i
pa eng i
i in
a idziai
i
k uopS¢iai.
Pe
knygos
p is a yma
i
pa engéjas,
i
leidyklos
Seimininkai
skundési
laiko
i
pinigy,
Kul ii os
minis e ijos
ski y
leidi-
niui
—
gal
Sim o
iks an¢iy
li y
—
s oka.
Vis
dél o
a odo,
kad
labiausiai
Siam
misy
leidybos
ba ui
s inga
pap asciausios
a sakomybés.
NAUJU
DARBU
APZVALGA
|
215
Rink iniai
aS ai
Moksliniy
misy
kalbo y os
palikimo
publikacijy
pe
apz elgiamus
me us
i8éjo
palygin i
daug.
Jos
lyg
i
a s e ia
naujy
kapi aliniy
y imy
s ygiu.
Tai
akademiko
Kazio
Ul ydo
ink iné
Lie u iy
kalbos
p ie eiksmiai
(Suda é
Elena
Valiuly é,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000,
XXXIII+463[1]
p.)
i
Jono
Kazlausko
Rink iniai
aS ai
(1.
Lie u iy
kalbos
is o iné
g a-
ma ika.
Fo og a uo inis
leidinys.
Pa engé
spaudai
Albe as
Rosinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pediju
leidybos
ins i u as,
2000,
XXIV+414[2]
p.;
II.
S aipsniai,
ecenzijos,
kalbos
kul ii a...
Suda é
i
pa engé
spaudai
Albe as
Rosinas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000,
324
p.).
Siais
leidiniais
emian is
pa anku
ap a i
kai
ku iuos
bend us
okio
pobiidzio
publikacijy
suda ymo
i
edaga imo
dalykus,
odél
abu
jie
bus
apz elgiami
p amaisiui,
pagal
nag inéjamas
emas.
Ap a iamy
leidiniy
suda ymo
p incipai
ski ingi.
Jono
Kazlausko
sudé i
apsk i ai
isi
moksli-
niai
i
moksling
e e
u in ys
da bai,
o
Kazio
Ul ydo
—
s aipsniai
i
s udijos
p ie eiksmiy
i
p ie eiksméjimo
klausimais.
Pasi ink asis
eminis
pas a osios
knygos
suda ymo
p incipas
pa ei-
sina,
pa yzdziui,
akademinés
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
II
omo
i8 iso
sky iaus
i
isai
neseniai
paskelb os
s udijos
,,Nekai omosios
kalbos
dalys
pi mosiose
lie u iy
kalbos
g ama ikose“
pe -
spauda.
Tai
oli
g azu
ne
isas
mokslinis
Ul ydo
palikimas.
A ski a
knyga,
a si
Sios
esini,
suda-
y y
gausus
jo
s aipsniai
kalbos
kul i os
klausimais.
Abiem
leidiniams
bend a
ai,
kad
juose
né a
naujy,
i§
ank aSciy
spausdinamy
da by.
Abi
knygos,
kaip
i
de a,
p adedamos
j adiniais
s aipsniais,
ku iuose
apz elgiamas
miisy
kal-
bo y os
klasiky
gy enimas
i
da bai.
Knygy
i adus
pa a%é
jy
mokiniai,
pa ys
jau
Zinomi
kalbinin-
kai,
sa o
y imo
s iciy
au o i e ai:
Ul ydo
knygai
—
Vy au as
Amb azas
i
Elena
Valiuly é,
o
Kazlausko
knygai
—
Aleksas
Gi denis
i
Albe as
Rosinas.
I adiniuose
s aipsniuose
nesi enki-
nama
pap as a
Ul ydo
a
Kazlausko
da by
apz alga,
be
a skleidziami
eo iniai
jy
mokslinio
da bo
pag indai,
y imo
me odika,
duodami
umpi,
be
aikliis
da by
e inimai.
An ai
apie
Ul ydo
edaguo a
Lie u iy kalbos
g ama ika
aSoma:
,,ne
g ama inés
sanda os
ap aso
eo ija,
0
nuosekliai
iSnag iné a
g ama ikos
eiskiniy
j ai o é
da o
§j
eikala
i u
pama u
iek
kalbos
no minimui,
iek
i
olesniems
y imams“
(p.
XX
VI).
Tokie
abiejose
knygose
i§
am
ik os
laiko
pe spek y os
p ipazin y
mokslininky
duodami
e inimai
y a
sa aime
idomus
i
e ingas
daly-
kas,
a skleidzian is
olesn¢
miisy
kalbo y os
aida.
Nag inéjamy
leidiniy
j adiniai
s aipsniai
u i
i
esminiy
ski umuy,
pa einanciy
nuo
jy
au o iy
paziii y.
Ap asan
Ul ydo
gy enima
nesi enki-
nama
ien
ak ais
i
da omis,
be
siekiama
a skleis i
Zymiojo
kalbininko
asmenybés
b uozus,
jis
p isimenamas
kaip
moky ojas
i
kolega,
kul ii os
i
isuomenés
eikéjas
(plg.
ypaé
p.
XXIV-
XXV).
Tokj
pozi i
a spindi
i
nuo aukos
(p.
XII-XXIII),
ku iose
Ul yda
ma ome
su
mokslo
d augais
i
bend ada biais,
Seimoje
i
su
mokiniais,
p ie
da bo
s alo
i
poilsiaujan j.
Kazlausko
knygoje,
p ieSingai,
kone
nieko
né a
apie
elionio
asmeninj
gy enima,
bend a imo
biida,
cha ak-
e io
ypa umus
—
s aipsnio
au o iy
Sie
dalykai
aiSkiai
a ski i
nuo
jo
mokslinio
i
ieSojo
gy eni-
mo,
nuo
jy
samoningai
a si ibo a.
Sioje
knygoje
labai
pasigedau
Kazlausko
nuo auky
uni e si e-
e,
su
s uden ais,
sa ai galiais...
G azias
nuo aukas
su
Seima
i
an aS iniy
puslapiy
po e us
nus elbia
a es a y
i
diplomyu
o okopijos
(ne
sep ynios!),
paminkly
i
a minimo
len y
aizdai.
Suda y ojai
ado a osi
panaiiais
pe spausdinamy
eks y
edaga imo
p incipais.
Ul ydo
ink-
inéje
eks ai
pe spausdinami
nuskanuo i
(knygos
eks a
spaudai
pa engé
Lie u iy
kalbos
ins i-
u o
leidykla);
juose
pa aisy os
,,pas ebé os
ko ek ii os
klaidos
a
aiSkis
apsi ikimai,
aip
pa