ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLV
(2001),
39-61
Socioling is inis
Z ilgsnis
i
XVI-XVII
a.
Ry y
Lie u os
an oponimija
LAIMA
GRUMADIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
On
he
basis
o
an
analysis
o
pe sonal
names
eco ded
in
he
1554
and
1636
cou
olls
o
Lin-
kmenys
(Eas
Li huania)
i
is
sugges ed
ha
a
leas
om
he
16 h
cen u y
onwa d
a
mechanism
o
Ru henianisa ion
could
ha e
ope a ed
in
he
lands
o
p esen -day
Li huania,
simila
o
he
p ocess
o
Polonisa ion
ha
ope a ed
la e .
Ru henian,
he
spoken
a ie y
o
he
language
o
he
Ducal
Chance y,
could
ha e
sp ead
among
he
gen y
as
a
s a us
symbol.
This
p ocess
could
also
ha e
a ec ed
pa
o
he
peasan y.
The
ac
ha
sho ened
o ms
o
Ch is ian
names
may
appea
bo h
in
a
Li huanian
and
in
a
Sla ic
shape
shows
ha
bo h
mus
ha e
been
in
use:
i
canno
be
a ibu ed
o
sc ibal
habi .
This
means
ha
in
he
16 h
cen u y
he e
may
ha e
been
oci
o
Li hua-
nian-Ru henian
bilingualism
a
o
he
no h
o
he
Li huanian-Ru henian
language
bo de .
I
so,
hen
ou
iew
o
he
mechanism
o
in oduc ion
o
(pa
o
he)
Sla icisms
in
he
Eas e n
Li hua-
nian
dialec s
mus
be
e ised:
hey
could
ha e
been
in oduced
along
wi h
new
ea u es
o
e e yday
li e,
unde
he
in luence
o he
w i en
(especially
Chu ch
Sla onic)
adi ion,
o
as
a
esul
o
bilingualism
sp eading
om
he
16 h
cen u y
onwa d.
1.
DEL
SOCIOLINGVISTINES
SITUACIJOS
Ap a ian
kele o
Sim meciy
senumo
one inius
lie u iu
kalbos
a
a ski y
jos
a -
miu,
ypa¢
y iniu,
ki imus,
isuo inai
p ipazis ama,
jog
,,labai
glaudiis
i
seni
kon ak-
ai
su
y iniais
sla ais
i
isoks
maiSymasis
negaléjo
ne u é i
j akos
lie u iu
kalbos
aidai*
(Zinke icius
1987:
68).
Nemazos
dalies
leksikos
sla izmy
adimasi
ip as a
aiskin i
kul i y
sa eika,
ci ilizacijos
plé a,
.
y.
kaip
NAUJOVIV
i a dijima
skolin ais
a
pa aidziui
i8si e s ais
ZodZiais.
Tokiais
a ejais
nebi ini
i in
glaudis
i
ak y iis
kon ak ai,
skoliniai
gali
sklis i
pe
a pininkus:
,,[...]
lie u iai
iki
Mindaugo
laiky
jau
bu o
Siek
iek
susipazing
su
k ikS¢ionybe,
ma y ,
daugiausia
pe
kaimynus
y u
sla-
us:
Zinojo
i
a ojo
i8
y iniy
sla y
gau us
k ikScionybés
e minus,
k ikScionisky
S enciy
pa adinimus,
jiems
bu o
nes e imi
kai
ku ie
k ikScioniSki
asmen a dZiai.
Visa
ai
lie u iai
g eiciausiai
ga o
na i aliai
bend audami
su
kaimynais
k ik8¢ioni-
mis,
p ekiaudami
su
jais
i
keisdamiesi
kul i os
e ybémis,
nes
apie
misijine
eikla
o
me o
Lie u oje
iesioginiy
duomeny
ne u ime*
(Zinke icius
2000:
14).
Y a
zino-
ma, kad
leksikos
skolinimuisi
pe
ak y ius
ySius
biidinga
i
ai,
kad
bina
pe imami
a
pakeiciami
s e imais
jau
sa oje
kalboje
u é i
Zodziai,
zodziui
su eikiama
papildo-
ma,
sa o
kalboje
ne u é a
eikSmé,
pasiskolin a
i§
s e imuju,
kai
Salia
u imas
ki as
(sa as)
Zodis
ai
eik8mei
nusaky i,
.
y.
Salia
pap as o,
na i alaus,
yks a
i
pe ekli-
40
|
LAIMA
GRUMADIENE
nis
skolinimasis.
Bi en
okiy
skoliniy
i
eng a
aSan
didijj
Lie u iy
kalbos
zodynq.
Jeigu
i8
jo
pamégin ume
sudélio i
a ski y
a miy
a
Snek y
zodynus
i
palygin ume
juos
su
jau
u imais
negausiais
pa aSy aisiais,
isy
pi ma
pasiges ume
jau
ap a o
pobiidzio
skoliniy.
Be
a miy
sla izmy
i
jy
ch onologijos
y imai
(placiau
apie
Sio
klausimo
li e a ii a
i
sa us
pas ebéjimus
Z .
Ka delis
1999)
ik ai
nepaneigia
hipo-
ezés,
jog
dalis
leksikos
sla izmy
bus
galéj¢
pa ek i
i
kai
ku ias
daba iniy
pie u
i
y y
aukS aiciy
( isu
pi ma
ilniskiy
i
u eniskiy)
Snek as
senokai
i
ne
ien
kaip
kul i os
skoliniai,
.
y.
su
naujomis
a
naujai
ip asmin omis
ealijomis.
Juk
Snek ose
y a
dalis
senu
sla izmy,
ku ie
iesiog
iSs imé
neabejo inai
a o us
sa us
zodzius
(i a dijimy
sis emose
i
posis emése,
ick
seman inése,
iek
g ama inése,
Ziojéja
sa-
o iskos
,,skylés“,
ku ias
uzpildo
sla izmai).
Taigi
ai
ipiSki
d ikalbys és
i
ak y iu
kon ak y
eiSkiniai.
Nuola
i
ilgai
a ojami
okie
sla izmai
bu o
gludinami,
ki o,
odél
neleng a
susek i
jy
adimosi
laika
(plg.
U bu is
1992,
1993),
be
galima
da y i
p ielaida,
kad
dalis
jy
galéjo
pa ek i
i
XVI-XVII
a.
G yny
o
me o
Ry uy
Lie u os
a miy
Snekamosios
a mainos
paminkly
né a,
0
adinamojo
y inio
as y
kalbos
a-
ian o,
g is o
besi o muojanéiu
Vilniaus
in e dialek u,
aS ijoje
a sispindi
aukS es-
nés
pakopos,
.
y.
a’ y,
kalba,
sa o
uoZ u
pa y usi
sla y
(i
ne
ik)
po eiki
da
i
del
sa eikos
su
Sal iniy
kalbomis,
i8
ku iy
didelé
dalis
os
aS ijos
bu o
e ciama.
Tam
ik as,
no s
i
su
didelémis
i8lygomis,
kalby
a osenos
paminklas
y a
i ai iis
admi-
nis aciniai
i
baZnyios
eng i
gy en ojy
i
ie o a dziy
sa asai.
Aisku,
kad
lie u iy
i
gudy'
kalby
san ykiai
labai
seni.
Cia
no é ysi
juos
ap a i
emian is
XVI
a.
idu io
i
XVII
a.
p adZios
Sal iniy
duomenimis.
Naujesné
min is
bi u
a,
kad
uome iné
Snekamoji
gudy
kalba
bus
galéjusi
u e i
nemazos
i akos
da-
ba inés
Ry y
Lie u os
a méms,
ypaé
leksikai,
pe
Zemiausio
socialinio
gy en oju
sluoksnio
—
als ieciu
—
iesioginius
kon ak us
i
kai
ku
galima
ak y ia
d ikalbys e
kalbamu
me u
NE
VIEN
PACIAME
ETNINES
LiETUVOs
(Zinke i¢ius
1987:
112)
RYTINIAME
PAKRASTYIE
(plg.
Vidugi is
1983:
53),
BET
DAUG
PLATESNIU
RUOZU
|
VAKARUS.
Galimas
i
nuosaikesnis
¢ia
keliamos
p ielaidos
o mula imas:
jeigu
ak ai
pa i in u,
kad
XVI-XVII
a.
daba inés
Ry y
Lie u os
e i o ijoje
(gal
ik
paski ose
ie o ése)
ik-
ai
bii a
ak y iy
lie u iy
i
gudy
kalby
kon ak y
i
d ikalbys és
a eju,
ai
gal
i
dalies
!
Siuo
me u
lic u iy
kalbo y oje
ip as esnis
bal a usiy
e minas,
be
jis
pap as ai
siejamas
su
daba inés
als ybés
Bal a usijos
i
jos
gy en oju
pa adinimu,
o
Gia,
s a s an
XVI
a.
idu io—
XVII
a.
p adzios
p oble-
mas,
ko
ge o,
a o inas
aip
pa
senas
adicijas
lie u iy
kalboje
u in is
e nonimas
gudai,
Sio
e noso
kalba
adinan
gudy
kalba
(plg.
Guda icius
1999:
436).
Gudais
lie u iai
émé
adin i
Lie u os
DidZiosios
Kuni-
gaikS ijos
gy en ojus,
snekéjusius
sla y
kalba
i
gy enusius
dalyje
adinamosios
Juodosios,
Bal osios
i
Raudonosios
Rusijos.
Didziosios
Mask os
kunigaiks ijos
usai,
mask énai,
juos
adino
iesiog
lie u iais,
u.
Aumeunes,
pa ys
jie
adinosi
usais,
u.
pyccxue
(Cekmonas
1988:
42),
0
su okdami
sa e
kaip
Lie u os
Didziosios
Kunigaiks ijos
pa aldinius
—
iesiog
lie u iais.
Tenka
jsi es i
neip as a
lie u iy
kalbo y oje
san umpa
gu.
—
gudy
kalba.
Nag inéjamame
1554
m.
Sal inyje,
beje,
minimas
Gudiskiy
d a as
(dwo u
jego
Gudziszek
IN,..,
121),
0 ai
odo
ki us
bu us
ne
gudus;
y a
e noniminés
kilmés
asmen a dziu:
Szczepan
Gudelis
IN,
..,
84;
Jezio u
Ta u
miedzy
polmi Mosia
Na eykowicz,
k o e
zowia
Gudziskiego
IN,..,
123;
Janielis
z
Mosiem
b a em
Melancy,
ludzi
gudziskie
IN,
..,
122,
no s
pas a ieji
du
gali
eik& i
p iklausyma
Gudiskiy
d a ui.
Y a
da
ienas
e noniminés
kilmés
asmen a dis
—
And zey
Ta a zyn
IN,,.,
86,
0
Lach
IN,,.,
104
obi
asmen a dis
gali
bi i
siejamas
ick
su
e nonimu,
iek
i
su
Aleksejaus
a
Iljos
umpiniais,
plg.
b,,
24,71.
P isimin ini
J.
Ochmanskio
(1996:
66-7)
samp o a imai
del
galimos
okiy
pa adinimy
a si adimo
ch o-
nologijos
i
is o ijos.
XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
41
sla izmy
a si adimas
a mése
galé y
bi i
aiskin inas
bi en
jais,
.
y.
a ski ais
a e-
jais
nukel inas
j
anks esnius
laikus?
Tokiy
sla izmy
paieSka
—
jau
isai
ki a
ema.
Cia
upi
pasiaiskin i,
a
y a
j odymu,
kad
anuome
okios
aplinkybés
d ikalbys ei
as is
galéjo
bi i
susiklos¢iusios.
Bi ina
p idu i,
kad
niekas
i
neneigia
lie u iy
i
gudu
kalby
sa eikos
(placiau
Z .
Zinke icius
1987:
54-75),
be
pap as ai
kalbama
a ba
apie
élesnio
me o
ak y ius
ySius,
.
y.
po
XVIII
a.
p adzioje
Lie u a
nusiaubusio
ma o
i
ka y
j
iS uS éjusius
y inius
i
pie y inius
daba inés
Lie u os
pak aScius
a sikélus
jau
didesniam
skai¢iui
gudu,
a ba
apie
i in
senus
laikus.
Cia,
emian is
an -
oponimijos
duomenimis,
no é ysi
pamégin i
j ody i,
kad
kai
ku iose
daba inés
Ry-
y
Lie u os
ie o ese
ak y iy
kon ak y
su
gudais
galéjo
bi i
bu e
i
XVI
a.
idu yje
bei
XVII
a.
p adZioje.
Apie
ai,
kad
XVIJ
a.
p adZioje
Vilniuje
gy eno
nemaza
gudu,
y a
aSes
Zinke icius
(1977:
6-7),
aciau
jis
nag inéjo
ka aliky
baznycios
dokumen a,
odél
nenag iné i
liko
en
iesiog
negaléjusiy
pa ek i
s a¢ia ikiy
asmen a dziai
(o
ben
dalis
gudu,
kaip
i
lie u iy,
uome ,
iké ina,
okie
i
bu o,
nes
ien
Vilniuje
s o éjo
9
ce k és).
I
apsk i ai
daugelis
uome iniy
gudu,
ku ie,
beje,
da
gana
neseniai
(XIV—XV
a.)
bu o
ape
au a
su
sa o
kalba,
iSsi u uliojusia
i$
aka iniy
usy
a miu,
gy eno
Lie u os
DidZziojoje
KunigaikS ijoje
i
suda é
nemaza
dalj
uome inés
Vilniaus
ai adijos
gy-
en oju. A
isi
jie
jau
bu o
p iéme
k ikS a
i$
Bizan ijos
(s a¢ia ikybé
bu o
j es a
988
m.),
duomeny
né a:
manoma,
kad
uo
me u
ski iamoji
s a¢ia ikybés
iba
aka-
uose
éjo
ies
Polocko,
Minsko,
Ga dino
linija
(Zinke icius
2000:
13).
Kai
ku ie
gu-
dai,
kaip
i
s aCia ikiai
lie u iai,
éliau
galéjo
pe ei i
j
ka alikybe.
Nedaug
zinoma
apie
uo
me u
a okesnése
ie o ése
gy enusius
s a¢ia ikius,
be
is
dél o
aisku,
kad,
no s
kai
ku
i
negausiai,
jy
gy en a
isoje
daba inés
Lie u os
e i o ijoje,
ypaé
didi-
ky
(Guda icius
1999:
68,
96,
358,
436-439,
452
i
k .).
I ,
be
abejo,
kuo
yéiau,
uo
daugiau.
Taciau
nesino é y
a p
gudy
i
s a¢ia ikiy
dé i
lygybés
zenklo:
kad
éliau
aip
nebu o,
ai
aiSku,
kaip
né a
i
daba ,
be
juk
ka aliky
zemés
su
s a¢ia ikiy
daba
ibo-
jasi
mazdaug
en
pa ,
kaip
i
pag indiniai
e niniai
lie u iy
i
gudy
gy en i
plo ai.
Beje,
dalis
Sio
pa ibio
gy en ojy,
p adedan
XIV
a.,
y a
apusi
uni ais
(Guda icius
1999:
318-321).
J a ima
del
s a¢ia ikybés
j akos
kelia
kanoniniy
s a¢ia ikiy
a dy
bei
jy
umpiniy
i
éliau
i8
jy
iSsi u uliojusiy
pa a dziy
bu imas.
Zinke iciaus
(1977:
89)
nuomone,
,,Kadangi
anuome
k iks ijan
bu o
gana
g iez ai
laikomasi
ka alikisky
ka-
noniniy
k ik’ o
a dy
o my
( aS8omy
lo yniskai
a ba
lenkiSkai),
ai
y y
sla iski
ju
a ian ai
galéjo
j
ak us
pa ek i
ik
a si ik inai
i
bi en
ie,
ku ie
zmoniy
(ka aliku)
anuome
bu o
pla¢iai
a ojami.“
Beje,
ame
paciame
puslapyje
au o ius
pa eikia
57
y u
sla y
kilmés
k ikS o
a dy
umpinius,
XVII
a.
p adzioje
iSsaugo us
é a a -
dziuose
(pa onimuose),
nes
pas a ieji
nebu o
no minami.
Maciejauskiené,
ap a da-
ma
XVI
a.
Sal iniuose
be eik
i§
isos
daba inés
Lie u os
e i o ijos
j a8y us
a dus,
pazymi,
kad
ne
isi
jie
anuome
bu o
ienodai
populia is,
i
i§
okiy
nu odo,
p z.:
Acmagei,
Apmoaa,
Kaauxcms,
Kaumexnme,
Ipoxons,
Baaducaaes
i
k .
(1979:
86),
aip
pa
pas ebi,
kad
i8
mazZdaug
10
000
pe ziii é y
o
me o
i a’y
galima
i&ski i
70
ski ingy
k iks o
a du,
u in¢iy
j ai iausiy
umpiniu,
o
Sio
ipo
a dai
ju
be eik
ne u in ys.
Dalis
y
a dy
—
i8
s acia ikiy
nomenkla ii os
a ba
seno és
sla y.
A
XVI
a.
jie
pli o
i
a p
ka aliku,
neda an
didesnio
ski umo,
is
dél o
né a
isai
aisku.
42
|
LAIMA
GRUMADIENE
Maciejauskiené
(1991:
230)
aip
pa
pazymi,
kad
»Re i
XVI
a.
sla iskos
bei
ge ma-
niskos
kilmés
asmen a dZiai
g eiciausiai
odo
lie u iy
pa a dziy
a si adima
skolini-
mo
keliu.
Be
o,
kai
ku ie
i8
sla y
kalby
kile
an oponimai
gali
bi i
e inami
i
kaip
lie u i8ku
asmen a dziy
sla inimo
ezul a as“.
Be
pa a dziy
skolinimo
sa oka
da-
ba inés
Ry y
Lie u os
e i o ijoje
komplikuo ysi,
jeigu
bu y
p iim a
p ielaida,
kad
ame
paciame
pa a dziy
o ma imosi
p ocese
daly a o
iek
lie u iai,
ick
i
gudai,
ick
ieniems,
ick
ki iems
bu o
iesiog
p isegamos
pa oniminés
-e ic,
-o ic
p iesa-
gos,
nes
okia
bu o
bend a
Lie u os
Didziosios
Kunigaiks ijos
nuos a a,
kai
o icia-
lioji
jos
kalba
iki
1696
m.
bu o
sla y
kancelia iné
(Sios
nuos a os
nea sisaky a
i
eliau).
Taigi
i
gudy
a ba
sugudéjusiy
lie u iy,
Lie u os
Didziosios
KunigaikS ijos
gy en ojy,
pa a dés
galéjo
ap i
sunkiai
bea idaloma
i
odél
ik
salygiSkai
adin ina
skolin a
lie u iu
an oponimijos
dalimi.
K iks¢ioniy
a dy
nomenkla ii a
i ai iose
Salyse
ski iasi,
no s
b anduolys
didele
dalimi
bend as.
Lie u oje,
kai
nuo
XVI
a.
pabaigos
kalendo iuose
im i
asy i
S en u-
ju
a dai
jy
mi ies
diena,
pamazu
nusis o ejo
labai
panasi
nomenkla i a
j
lenky
(Ku-
za inis,
Sa ukynas
1994:
36-40).
Va gu
a
ai
leis y
many i,
kad
iki
ol
g ieZ esniy
aisykliy
nesilaiky a.
Taigi
klausimas,
a
ge okai
s o esnis
sla isky
a dy
i
a i inka-
mai
élesniy
pa a dziy,
kilusiy
iS
s acia ikiy
kanoniniy
a
seno és
sla y
a du,
sluoks-
nis
daba inés
Ry u
Lie u os
e i o ijoje
XVI
a.
idu yje
—
XVII
a.
p adzioje,
lygi-
nan
su
isa
Lie u a
(ko
nepaneigia
i
Zinke i¢iaus
(1977)
a lik as
XVII
a.
p adzios
Vilniaus
gy en ojy
pa a dziy
y imas),
susida é
dél
o,
kad
Gia
gy eno
daugiau
su
s acia ikybe
susijusiy
Zmoniy
(gudy
a
lie u iy
—
kol
kas
neZinia),
a
del
ki y
p iezas-
éiy,
lieka
a i as.
S aipsnyje
da oma
p ielaida,
kad
uo
me u
bidingus
sla iSkus
a -
dy
umpinius,
ypa¢
kilusius
i8
senyjy
sla y
d ikamieniy
i
kanoniniy
s aCcia ikiy
a -
du,
a oje
Zmonés,
ko
ge o,
bus
Snekej¢
nelie u iskai
a ba
ben
bu e
d ikalbiai.
Apsk i ai
dél
o
me o
Snekamujy
kalby
a osenos
kyla
nemazZa
klausimu.
Zinke i-
Gius
(1987:
144-146),
bene
nuodugniausiai
ap ases
kalbing
si uacija
i
kalby
a o-
seng
daba inés
Lie u os
e i o ijoje
XVI
a.
idu yje
—
XVII
a.
p adzioje,
pa eikia
ak u,
jog
uome
saky iné
lie u iy
kalba
ieSajame
gy enime
bu usi
a ojama
ne
ik
liaudies,
be
i
didiky,
a¢iau
Salia
lenky
i
usy.
Ne ukus
lie u iy
kalba
liko
ik
p a-
s uomenés
kalba.
Lenky
kalba,
a éjusi
su
ka alikybe
i
didziojo
kunigaikscio
d a u,
pla in a
pe
mokyklas
i
aS ininkus,
kuo
oliau,
uo
labiau
da ési
p es izine
i
pli o.
Rusy
kalba,
iki
ol
pli usi
kaip
(senoji)
sla u
kancelia iné
kalba,
o
s a¢ia ikybes
ei-
kalais
—
i
senoji
bazZny iné
sla y
kalba,
nuo
XVI
a.
p adzios
Lie u os
Didziosios
Ku-
nigaik& ijos
émé
eiks i
ne
ka
ki a
kaip
ik
gudy
kalba
(Guda icius
1999:
436-439).
I8
o icialiojoje
aS ijoje
a o os
sla u
kancelia inés
kalbos,
ku iai
da é
po eikj
i
senoji
sla y
bazny iné
kalba,
bei
aka iniy
usy
a miu,
i usiy
gudy
kalba,
mi8inio,
ge okai
pa eik o
i
lie u iy
kalbos,
jau
bu o
susi o ma es
gana
ien isas
in e dialek-
inés
as o
kalbos
a ian as,
ku iam
j akos
u éjo
i
Polocko-Smolensko
bei
Volui-
nés-Kije o
a ealy
kancelia ijoje
a o a
kalba,
i$
os
kalbos
jau
eikéda o
e s i
j
uome ine
mask ény
kalba.
Sia
kalba
bu o
a koma
kancelia iné
a8 ija,
ij
jg
bu o
is e s a
i
ja
pa agy a
eliginés,
eisinés
bei
pasaulie inés
li e a u os
(p isimin inas
P.
Sko inos
i
jo
1525
m.
Vilniuje
is eig os
spaus u es
aidmuo).
Be
abejo,
okia
kal-
ba,
ku i
da
adinama
i
senaja
bal a usiy
kalba
(z .
Cekmonas
1988:
44-45),
jau
XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
43
u éjo
ne
ik
a8y ine,
be
i
saky ing
a maina,
ja
mokéjo
i
p ap ususi
lie u iy
bajo i-
ja
bei
didikai,
aip
pa
aldininkai
i
aS ininkai.
Dalis
jy
bu o
ienkalbiai,
be
dalis
—
neabejo inai
d ikalbiai.
Pap as ai
eigiama,
kad
pe
d a us
pli o
lenky
kalba,
eiSkési
jos
j aka.
Ta¢iau
XVI
a.
(i
anks¢iau),
galimas
dalykas,
bi a
i
gudy
kalbos
po eikio
pe
d a us
—
jeigu
ji
y a
bu usi
ponu
kalba,
ai
u éjo
u é i
j akos
i
pa aldiniams.
Taip
bi y
galima
mégin i
i§
dalies
aiSkin i
ai,
is
ku
gana
oli
j
aka us
nuo
Vilniaus
adosi
kilmingy
(a ba
u ingy)
zmoniy
pa a dziy,
ku iy
pama u
apo
gudi8ki
k iks-
Cionisky
a dy
umpiniai,
nes
ne
isi
jie
u éjo
bi i
a éjiinai
i8
y iniy
sla isky
Salies
zemiy.
Taigi
a sa giai
galima
mégin i
o muluo i
iki
Siol
ben
jau
lie u iy
kalbo y oje
aiskiau
neis eiks qa
min i,
kad
XVI
a.
(gal
i
anks¢iau)
daba inéje
Lie u os
e i o i-
joje
galéjo
yk i
panagus
j
élesnj
lenkinimo
(i
lenkéjimo)
gudinimo
(i
gudéjimo)
mechanizmas:
kaip
p es iziné
kalba
pe
d a us
(lenky
kalbos
a eju
—
da
i
pe
mo-
kyklas
bei
bazny¢ia)
galéjo
sklis i
gudy
kalba,
ku ia,
kaip
Snekamaja
sla y
kancelia i-
nés
kalbos
a maina,
a ojo
diduomené”.
Sio
s aipsnio
duomenys,
deja,
pe
sku diis
pag is i
okia
hipo eze.
T ecioji
gudu
kalbos
a maina
bu o
a més,
0
Vilniaus
a eale
gy ene
i
ja
kalbéje
pap as i
als ie¢iai,
a sidi e
pe i e ijoje,
aip
i
nejsisamonino
sa o
p iklausymo
bend am
gudy
(a
bal a usiy)
a ealui,
odél
iki
Siol
ebe adina,
ki okio
pa adinimo
nep ipazindami,
XIV-XVI
a.
jy
padé j
a i ikusiu
e minu
—
pRAS-
TA
KALBA,
PAPRASTAI
SNEKANTYS
(gudiSkai
no-npocmy).
Toks
idu amZiais
i
ki uose
Eu opos
k aS uose
a o as
e minas
Salia
e nonima
a s ojan¢ios
ie iniy
Zmoniy,
gu.
mym3uubl,
sa okos
suponuoja
lyginima
su
ki okia
os
kalbos
a maina,
p es iziskes-
ne,
galbu
a o a
pony.
Pab éZ ina,
kad
ai
bus
bu usi
saky iné
kalbos
o ma,
nes
daugumos
als ieciy
ik ai
bi a
be aSciy.
T isluoksné
gudy
kalba
da é
i
ejopa
po-
eikj
lie u iy
kalbai.
Ry inéms
lie u iy
kalbos
a méms
didZiausia
i aka
galéjo
da y i
gudy
a més
ada,
kai
jy
a s o ai
iesiogiai
bend auda o.
Taigi
i
skoliniy
uome
ga-
léjo
bi i
ki okio
pobidzZio,
ne
ien
aip
gausiai
pe
y inius
sla us
a éjusiy
nauju
a
pe adin y
ealijy,
ypaé
susijusiu
su
eligija,
pa adinimy
(ku iuos
ne e ai
jie
pa ys
buda o
pasiskoling
i8
ki y
kalby;
pla¢iau
Z .
Zinke icius
1987:
68-75).
Cia
nag inéjama
iSlikusiy
i
Kons an ino
Jablonskio
upesciu
1934
m.
pa eng u
bei
iSspausdin y
1554
m.
Vilniaus
ijiinijos
-
Nemenéinés
i
Linkmeny
alséiu
—
in en o-
iaus,
.
y.
kaimy
i
gy en ojy
ap aso,
kopijy
dalis
( ank aS is,
deja,
dingo
XX
a.
p a-
dzioje*),
ski a
Linkmeny
alsciui
(83-131
puslapiai)
i
Vilniaus
uni e si e o
biblio-
ekoje
saugomo
43
lapy
(86
puslapiu)
ank as inio
1636
m.
in en o iaus
dalis
(IN:
3.)
Cekmonas
uzsimena
apie
Snekamaja
kancelia inés
sla y
kalbos
a maina,
be
min ies
apie
jos
a ojima
e ninés
Lie u os
e i o ijoje
neiSplé oja:
,,Senoji
bal a usiy
kalba
isu
pi ma
bu o
pag indiné
als ybiné
D.
L.k.
(Lie u os
DidZiosios
Kunigaiks ijos
—
L.
G.)
kalba,
ja
bu o
a8oma
dauguma
eisiniu
dokumen y
(i
e ninés
Lie u os
e i o ijoje).
Dél
Sios
unkcijos
senoji
bal a usiy
kalba
da
adinama
D.
L.
k.
kancelia ine
(a ba
dalykiniy
aS y)
kalba.
Taciau
ji
a liko
daug
daugiau
unkcijy.
Senaja
bal a usiy
kalba
KALBEJO
(isski a
mano
—
L.
G.)
daugelis
eodalinés
diduomenés
a s o y
—
s a¢ia ikiy
i
ka aliku;
ja
bu o
asomi
me as¢iai,
eologiniai
ak a ai,
bu o
is e s a
g ozinés
li e a i os
ki iniy*
(1988:
44,
e s a
mano
-
L.
G.).
Au o ius
en
pa
da
p imena
i
Lie u os
Didziosios
Kunigaiks ijos
gy enusius
o o ius,
jy
nuo
XVII
a.
p adzios
gudiskai,
be
a aby
asmenimis
aSy a
eliging
li e a ii a
—
ki abus.
Cia
jau
na i aliai
kyla
min is
—
ad
su
kuo
jie
bend a o
gudiskai,
jei
ne
su
kaimynais?
(Da
Z .
K idinskis
1993:
196
i
k .;
Po aSenko,
ed.,
2001:
78-79
i
k .)
=
Placiau
isy
pe asy
is o ija
pa eikiama
K.
Jablonskio
knygoje
(
IN,
,.,:
30-31).

44
|
LAIMA
GRUMADIENE
aip
pa
ski a
Linkmeny
als¢iui
(15—31
puslapiai).
AiSkinan is
Ry y
Lie u os
lie-
u iy
an oponimijos
aida,
duomenys
apie
a dy
kilme
isu
pi ma
pa eikiami
i§
Lie-
u iy
pa a dziy
Zodyno
(LPZ),
nes
ai
didziulio
kolek y inio
da bo
ezul a as,
i
ik
ais
a ejais,
kai
ak us
no ima
papildy i
a
pag is i
ki okia
nuomone,
pasi elkiami
ki i
Sal iniai,
dazniausiai
M.
Bi ylos
da bai
(B,,
5,,).
2.
1554
m.
LINKMENU
VALSCIAUS
INVENTORIUS
XVI
a.
idu yje,
iksliau
—
nuo
1543
m.
(Zinke icius
1987:
137),
Lie u os
Didzio-
sios
KunigaikS ijos
adminis aciniai
dokumen ai
p adé i
aSy i
i
lenkiSkai,
o
iki
ol
y a o
sla y
kancelia iné
kalba.
Vienas
i§
pi muju
lenkiSkai
aSy y
in en o iy
i
y a
u
da y i
p ielaida,
kad
as,
kas
aSé*
Si
in en o iu,
da
galéjo
ne u é i
pakankamy
ig dziu,
jam
galéjo
da y i
i aka
i
sla y
kancelia iné
kalba.
Tiesa,
abécélés
painiojimo
nepas ebé a,
be
jo
galéjo
nebelik i
XX
a.
pe aSius
o iginala
a
anks esniais
amZiais
pada y us
nuo asus,
nes
o iginalas
be eik
isas
y a
dinges.
RaSiusiojo
lenky
kalba
né a
be
p iekaiS u,
nesilaikoma
ienody
aisykliy,
kie ojo
?
a ojimas
ge okai
j ai-
uoja,
ne
isuome
paisoma
i
ki okiy
diak i iniy
zenkly
asymo
nuoseklumo,
odel
cia
iesiog
pa eikiama
aip,
kaip
uz aSy a
o iginale,
iksliau
—
nuo aSuose.
Paz elgus
j
1554
m.
Sal inyje
lenkiSkai
uz aSy us
asmen a dzius,
ku iuos
uo
me u
suda é
a ba
ien
ik
a das, a ba
a das
su
an uoju
asmens
j a dijimo
na iu,
gana
daznai
da
nebu usiu
ik aja
pa a de,
o
iesiog
pa onimu,
.
y.
asmen a dziu,
su
pa-
oniminémis
p iesagomis
suda y u
i8
é o
be
ku io
(nebi inai
pi mojo)
i a dijimo
na io
(kai
ku ie
au o iai,
p z.,
Vanagas,
Zinke icius,
a oja
TEVAVARDZIO
e mina,
be
daba
jau
daznesnis
PATRONIMO,
Z .
Maciejauskiené
1991:
16),
a ba
ki okiy
as-
mens
j a dijimu,
be
pa oniminiy
p iesagy,
aip
pa
p ie a dziuy,
galima
da y i
p ie-
laida,
kad
uo
me u
gy en ojy
kalbé a
maZiausiai
d iem
kalbomis
—
lie u iy
i
gudu.
Kaip
iena
is
j odymo
Sal iniy
galima
bi y
pasi ink i
dokumen us
su
an oponimijos
duomenimis.
Tai
gali
ody i
lie u iSki
i
sla iSki
k ikScioniski
a dai,
aip
pa
senieji
sla y
a dai,
ypa¢
ju
umpiniai
a ba
mazybinés
o mos.
Pa s
ak as,
kad
a ojami
umpiniai
i
iS
jy
suda y i
pa onimai,
odo
bu us
iek
lie u iSka,
iek
sla iskqa
a -
osena,
ai
né a
ien
uZ aSiné oju
p imes i
j a dijimai.
UZ aSiné ojas
galéjo
kai
ka
pakeis i,
p z.,
ne aSy i
galiinés’,
pa eik i
lenkiska
asmen a dzio
pe aSa,
a kim,
Szcze-
pan
IN,..,
84,
And zey
IN,..,
123,
i8 e s i,
p i aSy i
sla iska
pa oniming
p iesaga
-e ic
a
-o ic
a
k .,
be
a gu
a
kei é
a do
umpinio
Sakni,
neben
ik
j
ilgaja
a do
o ma.
Ty éjai
pazymi,
kad
d a y
in en o iuose
i
ki uose
adminis acinio
bei
ju idi-
nio
pobiidzio
dokumen uose
a osena
galejo
a sispindé i
au en ikiau
nei
baznyCios
knygose
(Zinke icius
1977:
67),
i
juos
bida o
i aSomi
ne
ien
ka alikai.
GudiSkai
’nekan ys
Lie u os
Didziosios
KunigaikS ijos
gy en ojai
daly a o
ame
paciame
pa-
‘
In en o iaus
i uliniame
lape
pa aéy a:
,,[...]
niZey
mianowanych
p zez
mie,
Je zyka
Zacha yaszewicza,
dzie Zawce
zoslienskiego
[...]*
IN,.,,
31
( aigi
iS
Zasliy,
ne ie inio
Zmogaus).
$
Tas
pa s
zmogus
Linkmeny
in en o iaus
ame
paciame
puslapyje
uZ asy as
d ejaip:
Pe elis
U banowicz
i
Pe el
U banowicz
IN,,,,
107.
XVI-XVII
a.
RYTY
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
45
a dziu
i o minimo
as u
(lie u iu
pa a dziy
o ma imasis
bu o
p asidéjes
anks¢iau
i
bu o
ki oks)
p ocese
kaip
i
lie u iSkai
Snekan ys,
.
y.
jau
anks¢iau
émeé
yské i
i
uo
me u
ypaé
s ip éjan i
sla isky
pa oniminiu
p iesagu
-e ic,
-o ic
,,p isegimo“
en-
dencija
egis uojan
gy en ojus,
ku iai
u éjo
i akos
sla u
kancelia inés
kalbos
a -
ojimas.
Pa s
p ocesas
Siek
iek
sky ési
nuo
analogisko
p oceso
didziojoje
Mask os
kunigaiks ijoje,
nes
en
ik
kilmingesniesiems
leisda o
p iseg i
okias
p iesagas,
0
zemesniajam
luomui
—
umpesnes
-ey,
-o
(Zinke icius
1987:
134).
Siame
s aipsnyje
da oma
p ielaida,
kad
sla isku
a dy
umpinius
a sinesé
(a
ga o
nieku
neiS ykdami)
kalbamose
ie o ése
uome
gy ene
ik
gudiSkai
(a ba
i
gudiskai)
Snekan ys
zmonés,
nes
lie u iskoje
e péje
kai
ku iu
okiy
umpiniy
kaZin
a
galéjo
as is.
A k eip inas
demesys
j
Zinke iciaus
(1977:
81;
aip
pa
plg.
82-88)
pas aba:
,,Remdamiesi
i aSu
e a a dzZiais,
galime
ekons uo i
nemaza
XVI-XVII
a.
lie u iu
a o u
k ikS o
a du
o mu,
ku ioms
p adzia
da é
ne
sla iSki
kanoniniai
k ikS a a dziai,
be
liaudiniai
ju
a ian ai.
Dalis
okiy
o mu
gali
bi i
i
pa¢iy
lie u-
iu
pasida y os
i$
kanoniniu
a du,
isu
pi ma
os,
ku iu
a i ikmenu
kaimyninése
sla u
kalbose
ne andame.*
NeiSleis inas
i8
akiu
i
as
ak as,
kad
nag inéjamas
in en o ius
y a
1547-1566
m.
didziojo
Lie u os
kunigaikS¢io
zemeése
ykdy os
alaky
e o mos
dokumen as.
IS
Sio
1554
m.
dokumen o
aiSkéja,
kad
Linkmeny
als¢iaus
zemés,
p iklausiusios
di-
dziajam
Lie u os
kunigaikS¢iui°,
bus
bu usios
a ma uo os
p ieS
po a
a
eje a
me-
u,
o
als ieciai
iS
bu usiy
2-4
dimy
kaimy
sukel i
i
didesnius,
nes
isu
pi ma
bu o
o ien uojamasi
i
ikslinga
pali a ko
zemiu
su a kyma
(placiau
apie
alaku
e o -
mos
eiga
Z .
Ochmanskis
1996:
188
i
k .).
Siame
Sal inyje
apie
als ieciy
a kélima
i8
oliau
neminima,
no s
a
pazyma
le.
nowik
‘naujaku ys’
p ie
kai
ku iy
asmen a dziu,
zinoma,
kaimo
pa adinimas
Nowosady
IN,
..,
87
i
odo
am
ik a
s e imuma
ie os
a z ilgiu.
Beje,
u inciy
pazymas
nowik
asmen a dZiai
i§
ki u
kuo
no s
labiau
nei§si-
ski ia.
Lie u iy
is o ineje
an oponimikoje
né a
p iim a
j aSu
lie u iSkumo
a
sla iSku-
mo
(kaip
i
ge maniskumo)
laipsnio
sie i
su
ealiaja
o
me o
kalby
a osena,
no s
a do
a
umpinio
kilmes
i
ieSkoma’.
Tai
sup an ama,
nes
daug
Sim meciy
i aSai
da y i
nelie u iskai,
dazniausiai
i
ne
lie u iy
aS ininky
a
bazny¢ios
a nu,
ne e ai
u in
in encija
sla izuo i
a
ge manizuo i.
TaCiau
socioling is iniu
pozi iu
gal
i
ga-
lima
bi u
pasidomé i,
i$
ku ,
pa yzdziui,
XVI
a.
idu yje
ose
daba inés
Ry u
Lie u-
os
ie o ése,
ku ios
neabejo inai
bu o
apgy endin os
lie u iy’,
a si ado
okiy
sne-
kamojoje
kalboje
a ojamu
k ikS¢cioniSky
a du
umpiniu,
ku iems
nebidinga
lie u iska
da yba.
.
Nag inéjamo
in en o iaus
i uliniame
lape
i aSy a:
,
Rejes
dwo ow
jego
k.
moséi
ciwuns wa
Wilenskiego
[---}*
In
31-
ISsamiausiai
k ikScionisku
a dy
Lie u oje
kilme
i
a si adimo
ch onologija
y a
ap aSes
J.
Duméius
(1957),
agiau KaIP
ie
a dai
pli o,
jis
né a
s a s es.
Dalis
ie o a dZiu
iSlieka
i
pasikei us
gy en ojy
kalbai,
be
minimose
ie o ése
kada
no s
gy enus
lie u ius
odo,
p z.,
i
okie
ie o a dZiai:
Sio o
Mey anskie
IN,..,
89,
Sio o
Minducze
IN,,.,
103,
0d
sianozeci
Czu yszek
y
Kud olanek
In,
..,
96,
Jezio a
S awinoicia
IN,..,
132,
za
zekq
Wi ynia
In,
105,
Jezio o
Zusklinis
IN,..,
130,
W
ey
ziemi
Ligo owkach
In,..,
99,
niwa,
k o g
zowiq
Wie zmieli
In,
..,
123
i
k .
46
|
LAIMA
GRUMADIENE
A k eip inas
démesys
j
ai,
kad
dalis
sla isky
a dy
a jy
umpiniy
bei
is
jy
pasida-
y u
asmen a dzZiy
su
sla iskomis
pa oniminémis
p iesagomis
-e ic,
-o ié
(ki okiy
ne as a)
i§
1554
m.
Linkmeny
als¢iaus
in en o iaus,
M.
Bi ylos
da buose’
(B,,
5,,)
paliudy u
XVI-XVIII
a.
Lie u os
DidZiosios
KunigaikS ijos
aS ijoje,
ki uose
o
me-
o
dokumen uose
iS
daba inés
Bal a usijos
e i o ijos
i /a
daba inés
Bal a usijos
gy en ojy
a osenoje,
y a
senieji
ik
s a¢ia ikiy
kanoniniai
(san umpa
s .)
a dai
a
ju
umpiniai,
p z.:
Dosis,
Dosia
(GEN.)
Zonka
IN,,.,
116,
127
:
gu.
Hac'®:
s .
Jacui"'
B,
60;
B,,
140
a ba
s .
®Peodocuii
B,,
124;
Micewicz
IN,..,
114:
gu.
Miyo:
s .
Jumumpui
B,,
169;
Micowicz
IN,,,,
114:
gu.
Mix:
s .
Jumumpui
B,
62;
P ocewicz
In,..,
93
:
gu.
pou
:
s .
[Ipoxon,
[pomac
B,,
243;
Sze g-u -owicz”*
IN,.,,
108
:
gu.
Capeyaa, Capeyna,
Ce-
peycb
:
s .
Cepeu
B,,
115
su
lie u iska
mazybine
p iesaga
-u -,
gal
a sa giai
galima
da y i
p ielaida
i
dél
Sopowicz
sopa®
IN,..,
120
:
?
plg.
gu.
Cagonu ix,
Caxony ix,
Canonuwix
:
gu.
Cagou,
Caxon,
Canon:
s .
Codonua,
Codonui
5,
153;
b,,
209,
138
i
k .
Va das
Nies oya
(NoM.)
IN,,,,
119
gali
bi i
siejamas
su
s .
Hecmop'*
B,,
98.
Aisku,
didZioji
dalis
sla isky
kanoniniu
a dy
u i
a i ikmeny
i
ki y
k aS y
k iks o
a du
nomenkla i ose,
ypa¢
lenku,
be
o, jie
ilgainiui
kei ési
i
paciy
sla y
a oseno-
je
a ba
su apo
su
ka alikiSkaisiais,
p z.,
okie
kaip
Feliksas,
Ma ynas,
Mo iejus,
Pe as,
Sil es as,
Simonas
i
k .,
aigi
kai
ku iy
né
negalima
iksliai
ski i
ienokiems
a
ki o-
kiems,
pap as ai
ai
da oma
ik
pagal
one inius
a i ikmenis,
p z.:
i
(s .
Deodop,
oma
i
le.
Teodo ,
Tomasz),
n
i
m
(s .
Huxoaai
i
le.
Miko aj),
|
i
(s .
Jaepenmuu
i
le.
Waw zyniec),
i
b
(s .
Bacuaui
i
le.
Bazyli)
a
ki us.
Todél
umpinys
Chwiecko
IN,
..,
104
g ei¢iau
a odo
bus
kiles
i8
gu.
Xeedsoxa
:
XVI-
XVIII
a.
gu.
Xeedop
:
s .
Beodop
nei
i§
le.
Teodo
B,,
123;
Josys
IN,.,,
87
:
XVI-XVII1
a.
gu.
Ecun
:
s .
Hocud
nei
i8
le.
Joze
( isi
umpiniai
su
z)
b,,
76;
Ma ewicz
IN,..,
108
:
gu.
Mam
:
s .
Mam@eii
nei
is
le.
Maciej
B,
118,
kaip
i
Ma ulewicz
IN,,.,
117;
Mosis
IN,.;,
110,
Moysis
IN,,.,
104,
z
Mosiem
(INsTR.)
IN,,,,
122,
z
Moyszem
(INsTR.)
IN,,.,
103,
Mosiewicz
IN,
..,
110:
XVI-XVIIL
a.
gu.
Mocei,
Moiicei :
s .
Mouce
nei
i8
le.
Mas
:
le.
Ma eusz
B,,
85,
LPZ,,
172,
neben
a
Masiem
(INsTR.)
IN,,,,
89
a eju;
Pieczulis
1554
Samoningai
pasi ink a
lygin i
isu
pi ma
su
gudy
an oponimija,
nes
iSkel a
uZduo is
as i
sasajy
bi en
su
ja,
no s
a i ikmeny
galima
bi y
as i
i
ki ose
sla y
kalbose.
Nepami S ina,
kad
i
M.
Bi ylos
sa aSai,
no s
i
labai
u ingi,
né a
isaapiman ys.
A siZ elg ina
j
ak a,
kad
iS
y y
pli o
s acia ikiy,
o
pe
lenkus
—
ka aliky
a dai.
Ss
Tai,
kad
Gia
j aSy a
a
ie oj
sla y
u imo
9,
gali
bi i
i
y iniy
sla y
kalby,
Siuo
a eju
gudu, balsioo
adap acija
lie u iy
kalboje
balsiu
a
(dazniausiai
pusilgiu)
(placiau
Z .
Ka delis
1999:
39
i
k .).
Taip
pa
pazymé ina,
kad
Gia
gudiski
a i ikmenys
dazniausiai
pa eikiami
ik
i$
d ieju
M.
Bi ylos
Sal iniy,
ku iuose
ku io
no s
a do
a
umpinio
gali
bi i
i
neuZ iksuo a,
ada
pa eikiamas
panasiausias,
u in is
o
me o
da ybos
analogy
(jei
as a
XVI-X
VIII
a.
daba inés
Bal a usijos
e i o ijoje
aSy uose
Sal iniuose,
oméenis-
kais
skai menimis
nu odomas
amZius,
jei
be
nuo odos
— ai
pa yzdys
i§
daba inés
a osenos).
Pe aSas
Cia
i
oliau
pa eikiamas
okia
aSyba,
kaip
y a
Sal inyje,
i8
ku io
ci uojama.
I
daba inéms
aka inéms
gudu
a méms
bidingas
pe einamuju
ga su,
ypa¢
minkS yju,
a ps
i s,c
i ,
z
i Z a imas,
odél
Sz-
Gia
gali
bi i
okio
a imo
iksa imas.
3
Z .
10
nasa.
1s
§i
o ma
M.
Bi ylos
da buose
nepaliudy a,
be
Z .
jo
pas aba
dé]
XVI-XVIII
a.
bu usios
endencijos
keis i
a
numes i
a do
pabaiga
su
s.
sl.
galiine
-ui,
p z.,
gu.
Icaii:
s .
Hca(a)xui
B,,
158.
Siaip
a
aip,
be
su
Siuo
a du
y a
suda y a
i
pa onimu:
Bolulis
Nies ajewicz
IN,..,
112
z
S anis awem
b a em;
Pio
Nies ajewicz
IN
oc,
112.
1554
XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
47
IN,
.5,
97,
Pieczul*
IN,,,,
108
(su
lie u iska
mazybine
p iesaga
-ul-)
:
gu.
[Tey,
[Teu oaa
:
s .
[emp
B,
137,
B,,
101
nei
i8
le.
Pio ,
nes
lenkai
okio
umpinio
ne u i.
Ry iniams
sla ams
biidingesnis
i
asmen a dyje
Michnowicz
IN,.,,
83
esan is
umpinys
i8
isy
sla y
a ojamo
a do
s .
Muxaua,
le.
Micha
B,,
232.
Kaimo
pa adinimas
Sio o
Miksz ewiczow
(GEN.)
IN,
,.,
113
i8
umpinio
Miksz a
:
s .
Huxoaa ,
XVI-XVIII
a.
gu.
Muxoaai,
le.
Mikolay
B,
129,
B,,
88'°
nuo asuose
(kaip
bu o
o iginale,
nezinia)
kai aliojasi
su
Niksz ewiczow,
sa o
uoz u
kildin ino
i§
y i-
niy
sla y
Huxoazau;
ki ais
a ejais
y a
o mos
su
M-:
z
Mikszq
(INsTR.)
IN,..,
101;
z
Mixg
(Ins R.)
IN,.,,
116;
Mix owicz
IN,,.,
123.
Ga su
(i
aidziu)
/
i
(le.
?
i
w)
y y
sla ams
biidingo
a ojimo
pa yzdys
y a
ik
ilgojoje
a do
o moje
(i
a i inkamuose
pa onimuose)
Law yn
IN,.,,
96;
z
Law y-
nem
(INSTR.)
IN,..,
87
:
XVI-XVIII
a.
gu.
/lagpun
:
s .
Jlaepenmui,
be
XVI-XVIII
a.
bu o
i
gu.
Baepoin,
sie inas
su
le.
Waw zyniec
B,,
82.
F ika y inio
h
a ojimas
ie oj
g
y a
budingas
gudams,
Sal inyje
Salia
umpinio
G yciem
(INSTR.)
IN,..,
88;
z
G yczem"’
(INSTR.)
IN,,,,
117,
118
y a
i
H yc
IN,,.,
86,
102
a ba
H ycz
IN,,,,
84;
z
H yczem
(INnsTR.)
IN,,.,
98
(no s
i
lenky
Sal iniuose
nu o-
doma
o ma
su
A,
plg.:
gu.
[poiu,
le.
H yé:
s .
[pueopu ,
le.
G zego z
B,,
107;
LPZ,
709).
Aki aizdu,
kad
Si oje
pozicijoje
h
kai aliojosi
su
g,
be
o,
o mos
su
g
gali
bi i
i
lie u isko
a imo
a spindys.
Su
ika y iniu
gudy
h
sie inas
i
ilgosios
a do
o mos
H yho a
In,,,,
102
a’ymas,
kaip
i
Bohdan
In,,.,
84,
jo
umpinio
Bohdiusz
IN,,,,
96
a
asmen a dyje
su
pa onimine
p iesaga
-ewicz
esancio
Bohdziewicz
IN,,,,
97.
Pa iki-
mesnis
j odymas
gale y
bi i
ika y inio
h
bu imas
asmen a dyje
Ihna owicz
IN
118
:
s .
Henamuis,
le.
Ignacy
B,,
70.
Gudiska
a oseng
odo
i
p iebalsiy
samplaika
/
keliska
uz aSy ame
asmen-
a dyje
Ba omiey
IN,..,
119
(XVI-XVIII
a.
a o a
kan.
baampomed
:
le.
Ba omiej
B,,
132),
be
nag inejamame
Sal inyje
Salia
a ojami
i
Ba omiey
IN,,,,
96,
Ba ho -
omiey
IN,,.,
129.
Sio
a do
umpiniuose
Ba ko'*
In,
..,
83,
Bo ko
IN,,.,
111
y a
uzsi-
konse a usi
(/)
p iebalsiu
seka.
Ka ais
né a
galimybés
pa ik in i,
a
o ma
pa eko
i§
gudu,
a
i8
lenky
pagal
one i-
kos
a i ikmenis,
p z.:
Daniewicz
IN,..,
115,
z
Daniulem
IN,.,,
110
sie ini
ick
su
gu.
XVI-XVIII
a.
Januao,
Janoxo
:
s .
Januua,
iek
i
su
le.
Daniel
B,,
57,
202;
Macko
IN,
,,,
83;
Macieyko
IN,..,
99;
z
Maciulem
(INSTR.)
IN,
,,,
97;
z
Maczulem”
(INSTR.)
IN,.<4
100
:
XVI-XVIII
a.
gu.
May,
Mamuei
:
s .
Mam@ei
i
le.
Maciej
5,,
88;
Mosis
Miele-
wicz
IN,,.,
119:
gu.
Meas:
s .
Emea an
i
le.
Melko
:
le.
Emilian
B,,
62.
T umpinys
Misius
IN,
,,,
88
:
XVI-XVIII
a.
gu.
Muco
:
s .
Muxaua
su ampa
su
le.
Mig
:
le.
Micha ,
nes
u i
bend a
seno és
sla y
mazybing
p iesaga
-s
b,,
92,
235.
Tiek
gudai
XVI-XVIII
a.,
iek
lenkai
u i
umpinj
gu.
4xwa
:
s .
Haxoe,
le.
Jaksza
:
le.
Jakub
B,,
129.
Linkmeny
Sal inyje
y a
ys
panaSis,
be
ne
okie
pa ys
Sio
umpi-
1554
1554
1554
Ss
Z .
12
i&nasa.
Ten
pa eikiama
iSsami
a dy,
p asidedan¢iy
N-
i
M-,
a imo
sla y
kalbose
in e p e acijy
apz alga,
pas a ojo
ga so
a ojima
siejan
ne
ien
su
lenky
kalba.
Z .
12
isnasa.
‘8M.
Bi yla
pa eikia
pa yzdziy
ik
su
o
—
Bo ko
(I,
37),
odél
i
él
Z .
10
i8naSq.
Z .
12
i’nasa.
54
|
LAIMA
GRUMADIENE
1636
m.
in en o iaus
asmen a dZiai
ge okai
ski iasi
nuo
anks esniojo
(1554).
Vi-
su
pi ma,
jie
j ai esni,
daugiau
kildin iny
is
lie u isky
apelia y u,
i ai esni
da ybos
elemen ai,
nes
andasi
lie u isky
pa oniminiy
p iesagy
ediniy.
Kadangi
i§
isu
1554
m.
in en o iaus
asmen a dziy
bu o
apz elg i
ik
en
y a e
k ikS a a diniai,
uo pa-
éiu
pozi iu
bus
lyginami
i
1636
m.
Linkmeny
alsciaus
asmen a dZiai.
Kilmés
poZi iu
naujy
k iks o
a dy
nedaug,
isos
naujo és
susijusios
su
da yba.
Galbi
senasis
sla y
d ikamienis
a das
[ocyucaae
slypi
asmen a dyje
Gasiewicz
IN
lo ,
LPZ,
628.
Y a
gudisky
umpiniy,
ku ie
gali
bi i
kildinami
i$
labai
seno isky
s aCia ikiy
a -
du,
be
galima
i
ki okia
jy
kilmés
in e p e acija,
p z.,
maknienas
IN,,,,
26 ;
makniu-
nas
IN,,,,
26
:
gu.,
uk .
Maxuo
:
s .
Enumax
B,,
232,
be
gali
bi i
siejamas
i
su
le.
Maciej
LPZ,,
139,
i
su
lie.
maknys
‘kas
kalbédamas
miknoja,
mikCioja’
( en
pa ).
A sa giai
galima
bi y
pabandy i
ieSko i
s .
Mamon
umpinio
i
asmen a dyje
Ma-
menas
IN,,,,
27,
plg.
B,,
151.
PanaSiai
galima
pasaky i
apie
asmen a dzio
Palanis
IN,,.,
25
kilme:
gal
pama u
bus
galéje
bi i
k ikS o
a dyu
Anoason,
Hnnoaum
a
[Hoauen
a i inkami
gu.
umpiniai
/7ananey
B,,
242,
Moaa
B,,
76,
Hoa
,
137
a
panagis,
be
galimas
i
ki oks
kilmés
aiSkinimas.
Né a
iksliai
zinoma
ku io,
be
galbi
k ikS o
a do
umpinys
y a
asmen a dzio
Jodka
IN,,,,
30
pama as:
gal
i$
Eedoxum
B,
64,
gal
i i8
ku io
no s
ki o.
Allik
IN,
(35
19
gali
bi i
kildinamas
i§
kanoninio
a do
Ozee
B,,
19,
be
gali
i iS
le.
Aleksande
( en
pa ),
kanoniniy Azecui
B,,
24,
Maes
B,,
71
a
Opecm
5.38.
"T umpinys
gu.
Baca,
apes
wasowicz
IN,,,,
16
pama u,
y a
iS
gudy
a o os
k ikS o
a do
o mos
Bacuaui,
o
ne
i§
lenky
a i ikmens
Bazyli
5,,
43.
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
umpinj
gu.
Haeaw
:
Haus
B,,
71,
as a
1636
m.
Linkmeny
in en o iuje:
/liasz
IN, 3,
26
ski inas
gudiskai
a osenai,
nes
lenkiSkas
a i ikmuo
y a
Eliasz
B,,
71.
No s
i
lenkai,
i
gudai
u i
Leon ijaus,
Leono
a i ikmenis,
be
asmen a dis
owczys
IN,
45,
26
kildin inas
bi en
i§
gudy
umpinio,
plg.
/Jeyuanox,
JTeyu ix
B,
107,
5,
209.
Taip
pa
i$
gudisko
umpinio
/Tuaoxa
:
s .
®uaunn,
le.
Filip
B,,
103
kildin inas
Pilkianis
IN,
,.,
29,
no s
nea mes inas
i
siejimas
su
lie.
pilkas.
Gana
abejo inas,
be
imanomas
Wolan
In,,,,
17
siejimas
su
gu.
Baaex
:
Baaenmun
B,,
42,
168
a ba siejimas
su
Banzepui
LPZ,,
1154.
Beje,
su
pas a uoju
a du
galima
mégin i
sie i
wi alunas
IN,,,,
29
(su
lie u iskomis
mazybine
i
pa onimine
p iesa-
gomis),
nes
gudai
u éjo
kon aminacinj
jo
umpinj
Bup
B,,
41.
To
pa ies
k ikS o
a do
a i ikmenys
lenky
i
gudy
kalbose
y a
Gaspe
IN,,,,
19
i
Kaspe
IN,,,,
18
(Z .
B,
95).
Tas
pa
aiky ina
i
Be na do
a ian ui
Be na
IN,,,,
16 ,
nes
le.
Bie na ,
Ba na ,
gu.
Bepxam
B,
34,
kaip
i
Leona do
a minei
o mai
:
le.
Le-
na ,
gu.
JIenapm
B,
107,
plg.
Lena
In,,,,
19.
Asmen a dis
Damuiszys
IN,
,,,
28
y a
kiles
ick
i8
lenku,
iek
iS
gudu
a o o
um-
pinio
Damasz,
Hamau
:
Jomenmuan,
Jamuan
§,,
248,
kaip
i
gu.
Fanics,
le.
Genus
is
Eugenijaus
LPZ,
652,
jei
iS
jy
kildin ume
asmen a dj
Gienalis
IN,,,,
29,
nes
jis
gali
bi i
i
apelia y ines
kilmés.
PanaSiai
y a
a si ike
i
su
asmen a dyje
mi oszunas
IN,,.,
27
esanciu
umpiniu
le.
Mi osz
:
le.
Emilian,
gu.
Muaow
:
s .
Muaui
B,,
141,
248.
Abiem
kalbomis
y a
a ojamas
k ikS o
a do
le.
Klemens,
gu.
Kaumenm(uii)
umpi-
nys
Klim,
Kaun
5,
98,
5,,
81,
plg.
Klimas
IN,,,,
30 .
1636
1636

XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
55
Ilgoji
a do
o ma
K zysz oph
In,,,,
26
y a
lenkiskas
K is upo
uz a’ymas,
no s,
be-
je,
i
gudai
y a
uz iksa e
Kepuumog
B,
104.
Blazis
IN,,,,
22
i gi
y a
lenkiskas
k ikS o
a das
(LPZ,
274).
Tokie
y a
1636
m.
in en o iuje
paminé i
nauji
a dai
a jy
umpiniai,
ku iy
nebu-
o
1554
m.
Linkmeny
als¢iaus
in en o iuje,
neben
iSsky us
nuo oda
i
Valen ina.
Ki y
a dy
a
ju
umpiniy
jau
bi a 1554
m.
Sal inyje,
be
Cia
oliau
pa eikiami
da
neminé i
jy
uzZ aSymai,
umpiniai
a
ediniai
i§
ju.
1554
m.
Sal inyje
bi a
ik
lenkisko
And ejaus
a do
uz asymo
And zey,
0
Cia
y a
y y
sla ams
bidingas
And ey
IN,,,,
21,
aip
pa
jo
umpinys
su
sla iska
p iesaga,
su ampan¢ia
su
lie u iska
galiine
—
And us
IN,,,,
27,
B,,
31.
1636
Da
iena
jau
bu usio
pamine o
a do
ilgoji
o ma
—
Wale y
IN,...
16
—
ne
ik
Siek
3
ick
ki aip
uz aSy a,
.
y.
ie oj
-en-
aSoma
-e-,
be
uz iksuo as
i
lie u iSkas
a minis
jos
a imas
su
-in-:
Walin
IN,,,,
16 .
XVII
a.
Sal inyje
y a
i
Sio
a do
umpiniy:
sla iskas
su
mazybine
p iesaga,
su ampanCia
su
lie u iska
gal ine
—
Walis
IN,,,,
19
—
Waluk
IN,,,,
18
—
su
lie u iska
p iesaga
-uk-.
Y a
j
jau
‘miné y
a dy
naujy
umpiniy.
Daug
didesné
dalis
ju
u i
lenkams
bidin-
gesnius
umpinius,
p z.:
B azulis
IN,,,,
29
:
le.
B ozik,
B ozek
:
le.
Amb ozy
LPZ,
302;
Czep
IN,,.,
25 ;
Czepolis
IN,,.,
28
:
le.
‘Czep
:
le.
Szezepan
LPZ,
411;
mi enas
IN
22,
plg.
le.
Mi a
:
Dymi
LPZ,,
258,
be
plg.
i
gu.
Mimxo:
Zumumpu i
B,
61;
Pio okal
IN,
,.,
l6 ,
be
plg.
le.
Pio ak
:
le.
Pio ,
gu.
Hampok
:
s .
Temp
B,,
101;
Szym
IN,
,;,
16
:
le.
Szym
:
le.
Szymon
EPz,,
930;
Tumas
IN,,,,
31,
plg.
le.
Tomasz,
s .
Doma
B,,
121.
<
ku ie
umpiniai
u i
a i ikmeny
iek
gudu,
iek
lenky
kalbose,
p z:
Alexa
IN
:
le.
Aleks,
s .
Anexce i
LPZ,
80;
Jaku ys
IN
om
s .
Axkoe
B,,
129,
241;
Joszko
IN
Hakoe
LPZ,
820;
Saks
IN
a
:
ee
LPZ,
870;
Ma cel
IN,
,;,
L6 ,
plg.
gu.
XVI
a.
Mapyun,
le.
Ma cin
B,,
87;
S akun
IN,,.,
22V ,
ple.
le.
S ach
:
le.
S anis aw,
gu.
Cmax
:
Cmauucaae
6,,
110;
wascwicz
INi635
17,
plg.
su
kildinimu
i8
s .
Hoanx
B,
83
(del ki y
e imologiju
Z .
‘LPZ,
;,
1159).
Dalis
umpiniy
is
dél o
biidingesni
gudams,
no s
a mes i
sasaju
su
lenkais
nei8-
ei u,
p z.:
Czasiuk
Czasenas
IN,,,,22
—
gu.
Yacwx
:
s.
sl.
Bauecaae
B,,
51;
maciu a
IN
lo :
gu.
Mausoma
:
s .
Mamq@ei ,
Maueu;
le.
Mac
:
le.
Macey
B,,
240;
s epsalis
IN,
,.,
28
pag indu
gali
bi i
le.
S e an,
s .
Cmeqdan
umpinys
S eps
su
seno ine
sla yu
mazy-
bine
p iesaga
-s,
plg.
,,
112,
235.
Da ybos
poZii iu
k ikS a a diniai
asmen a dzZiai
gana
j ai is.
Keli
ne u in ys
pa-
oniminiy
p iesagu
asmen a dzZiai
u i
i
lie u iskas
mazybines
p iesagas
-el-,
-ul-,
i
lie u iskas
gal ines:
Czepulis
IN,,,,
22
Szymkunas;
Bo kunas
Janelis
IN,,,,
29 ;
Ma-
ulis
IN,,,,22
niekiszkis;
Mikialis
IN,
,,,
20
maszkiozna;
S asulis
niekisakis
IN,
,,,22.
Anks-
esniame
(1554)
Sal inyje
nepasi aiké
okiy
a ejy,
kad
k ikS o
a dy
umpiniai
bi-
y
an ieji
asmens
j a dijimo
na iai,
0
1636
m.
in en o iuje
okiu
y a.
Kai
ku iy
abu
i a dijimo
na iai
k ikS a a diniai,
p z.:
Ju gis
Jaku ys
IN,,,,
27 ;
Iliasz
ma ulis
IN,,.,
26;
Czepolis
s epsalis
IN,,,,
28 ,
0
kai
ku iy
pi masis
gali
bi i
apelia y inés
kilmés,
p z.:
Duda
woyciulis
IN,,,,
21;
Ku a
ma ulis
IN,,,,
22
i
k .
Tu in¢iy
ik
mazybines
p iesagas,
be
miné y
da
i
- k-,
-u -
(Pe okal
a eju
gal
-él-,
be
i§
uZ aSymo
neaisku),
aciau
uz aSy u
be
galiiniu,
y a
Siek
iek
daugiau:
Czasiuk
1636
1636
sae
20N
2
Je.
Jak
:
e.
Jakub,
gu.
Ak,
l6 ,
plg.
le.
Jeszo
:
le.
Jan,
gu.
Mua
:
s .
1636
26 ;
Ju ko
IN,...
22
:
le.
Ju ka,
gu.
FOpxa
:
s .
KOpui
1636
1636
56
|
LAIMA
GRUMADIENE
IN,
...
22
Czasenas;
Januk
IN
sxe
22V
Maciu enas;
Jasiuk
IN
Re
13s
2LV
Alksnianis;
Jasul
IN
28
mikszan;
Ma cel
Pio okal
IN...
16 ;
Ma ul
IN,
,.,
22
Bal omieikis;
Pia uc
IN
a5
22
Gajizas;
S asiuk
IN,,,,
20
S ymbi elis;
S asul
IN,,,,
29
Be ziulenas;
Waluk
IN,,,,
18
Lepe a.
D i
okios
o mos
y a
an ieji
asmens
j a dijimo
na iai:
Law yn
S aniul
IN
16 ;
Ma cel
Pio okal
IN,,,,
16 .
T umpiniy
su
lie u iskomis
galiinémis,
ka ais
apusiy
i
ilgosiomis
k ikS o
a do
o momis,
kaip
p z.:
Bal us
IN,,,,
27
mole unas;
Ju gis
Be na
IN,,,,
16 ;
Szymas
IN,,.,
27
Z¥monas,
i gi
y a:
Blazis
IN,,,,
18
Dwakinis;
Czepas
IN,,,,
29
Czepulenas;
Da-
muszys
IN,,,,
28
nowik;
Jasus
IN,,,,
21
G ugalius;
Klimas
IN,,,,
30
Baczenas;
Tumas
IN,
56
31
milenis.
Ju gis
ka a
uz aSy as
i
an uoju
asmens
i a dijimo
na iu
—
Wojciech
Ju gis
IN,,,,
26.
Ilgaja
a do
o ma
apo
i
G ig
IN,,,,
lo
K zywopus ;
G ig
IN,,,,
28
wizelis.
Du
umpiniai
gali
bi i
in e p e uo i
d ejopai,
nes
lie u iskos
galiinés
su ampa
su
sla iskomis
p iesagomis:
And us
IN,,,,
27,
B,,
31
milinas;
Walis
IN,,,,
19,
B,
36
Allik.
P ieSingai
nei
1554
m.
in en o iuje,
umpiniy
be
jokiy
lie u isky
da ybos
elemen-
u
né a
daug: Alexa
IN,
,,,
29
Kiau enas;
Czep
IN,,,,
25
Palanis;
Iiasz
IN,,,,
26
ma ulis;
Jodka
IN,,,,
30
Blazenas;
Ju ka
IN
36
26
Kimba ;
Ju ko
IN,,,,
22
S akun;
Luksza
IN,
3,
L6V
Kulewicz;
Szym
Joszko
IN
,,,,,
16 ;
Tomasz
IN,
,,,
27
mi oszunas.
Vienas
umpi-
nys
apo
ilgaja
o ma
lenky
kalboje:
Je ze
IN,,,,
18
woyciech;
Je zi
IN,,,,
22
kudenas.
Uz a’y a
k iks a a dinés
kilmés
asmen a dziy
be
pa oniminiy
p iesagy,
apusiu
an aisiais
asmens
i a dijimo
na iais.
Tokiu
y a
g eiciau
su
panaSiomis
(gal
del
uz a-
’ymo)
j
lie u iskas,
negu
ik omis
lie u iSkomis
galinémis,
p z.:
Pio
Joczes
IN
19;
Kowal
owczys
IN,
,,,
26;
Miko ay:
Woyciech
maciu a
IN,,,,
16 ;
Rodzios
IN
be
lie u isky
galiiniu,
p z.:
Walis
Allik
IN,,.,
19;
Szim
Joszko
IN
IN,
,,,
28;
Kaspe
Tomasz
IN,,,,
18 .
Daug
ilgujy
a dy
o mu.
T ys
is
ju
y a
nelenkiskos,
no s
i
u i
a i ikmenis:
And ey
IN:
3,
/21
Lawnik;
Ba omiei
IN,
,,,
18
Niemoniun;
Eaw yn
IN,
16
S aniul.
Fone is-
kai
pakeis a
ieno
a do
o ma
—
Czapan
IN,,.,
30
JuSenas
( ie oj
iké ino
lenkisko
Szez-).
Vienas
—
Lena
IN,
,,,
19
Jaszkenas
—
y a
a minis
Leona do
a ian as,
a oja-
mas
iek
gudu,
iek
lenky
(Z .
b,
107,
LPZ,,
55).
Vienas
ka alikiSkas
a das
uZ asy as
su
lie u iska
galiine:
Ka olis
IN,,,,
29
Bezdenas;
Ka ulis
IN,,,,
21
Ka pis,
0
ki as
u i
lie u iska
mazybine
p iesaga
—
s eponalis
IN,,,,
28 .
Likusieji
y a
ip as iniai
lenkiSki,
kai
ku ie
a ojami
i
gudy,
k iks o
a dai:
Adam
IN,
,,,
21
Balinski;
Amb oze¥
IN,,.,
26
masenas;
Blazey
IN,,,,
22
mi enas;
Gaspe
IN,,.,
19
Jakubowicz;
Jakub
IN,,,,
19
Amb ozieiewicz;
Jan
IN,,,,
16
Gasiewicz;
Kaspe
IN,
,,,
18
Tomasz;
K zysz oph
IN,
,,,
26
Plenius;
Ma cin
IN,,,,
26
Podwo ski;
Miko ay
IN,,.,
21
Rodzios;
Pawel
IN,,,,
22
Zésinas;
Pio
IN,,,,
17
Gauzu ys;
S anis aw
IN,,,,
16
wo skun;
S ephan
IN,,,,
16
Toueeuu;
Szyman
IN,,,,
16
lach;
U ban
IN,,,,
19
mi eykis;
Wale y
IN,
,,,
Walin
IN...
16
kulewicz;
Woyciech
IN...
16
maciu a;
Wolan
IN
1636
1636
1636
egg
2
LY,
IL
1x6
LOV;
Jasiuk
mikszan
1636
lo
kowal;
1636
: y
AN
636
!
Ww
1636
17
Kulewicz.
Ilgo-
sios
o mos
aip
pa
gali
ap i
an aisiais
asmens
j a dijimo
na iais
iek
su
lie u iska
galiine,
p z.:
Aszkinis
Amb asas
IN,,,,
22;
Rukas
Czapanas
IN,,,,
31,
Jasus
G ygalus
IN,
,5,
21,
iek
i
be
galiines
—
Ju gis
Be na
IN,,,,
16 ;
Swid en
K ysz oph
IN,
,.,
22;
Je ze
woyciech
IN,
,,,
16 .
Mo e u
a du
pap as ai
nenu odoma,
ik
kieno
ji
esan i
naSl¢,
p z.:
Wdowa
S asio-
wa
IN...
16 .
Y a
du
j aSai
su
mo e y
a dais,
ku ie
aiSkiai y a sla iski:
Aksdnia
Bal -
1636
1636
XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
57
omieiowa
IN,,,,
22,
Milowa
Uliana
IN,,,,
29.
Pas a oji
a do
(be
J-)
o ma
éliau
papli o
y inéje
i
pie y inéje
Lie u oje
(Kuza inis,
Sa ukynas
1994:
213).
Daugiausia
y a
okiy
an ujy
asmens
i a dijimo
na iu,
ku ie
u i
pa oniminiy
p ie-
sagu.
Ski umas
oks,
kad 1636
m.
Sal inyje
a si anda
k iks a a dziy
ediniy
su
lie u-
iskomis
pa oniminémis
p iesagomis
-én-,
-iin-
i
ienas
edinys
su -yn-.
Y a
di i-
nys
i$
umpinio
su
lie u iska
mazybine
p iesaga
-ok-
i
daik a a dzio
Zen as:
G ig
mikszakzen is
IN,,.,
29.
Asmen a dziy
su
keliomis
lie u iskomis
p iesagomis
(mazybine
i
pa onimine)
né a
labai
daug,
Sie
asmen a dziai
da
u i
lie u iskas
gal ines:
Poszenas
And ulenas
IN,,
29;
Czepas
Czepulenas
IN,,,,
29 ;
Jasul
maciulenas
IN,
,3,
22 ;
Adam
Peéiulenas
IN,,,,
29 ,
y a
oks
asmen a dis
i
be
galiinés
—
Law yn
S aniulin”
IN,,,,
17.
Ras i
du
asmen-
a dziai,
u in ys
lie u iska
mazybing
i
sla iska
pa onimine
p iesagas
(1554
m.
Sal i-
nyje
okiy
bu o
daugiau):
Szym
Czepulewicz
IN,,,,
19;
Januk
manulewicz
IN,
,,,
22.
UzZ a
gana
gausi
asmen a dziu
g upe,
ku iy
pama u
y a
ape
k ikS a a diniai
um-
piniai
be
lie u isky
mazybiniy
p iesagu,
be
su
lie u iskomis
pa oniminémis
p iesa-
gomis
(Cia
da
p isideda
-ai -),
p z.,
uz a8y y
su
galiinémis:
And ey
Blagenas
IN,,,,
25;
Bo kunas
N,,,,
29
Janelis;
Czasiuk
Czasenas
IN,
3,
22;
Szym
Domaszunas
IN,
43,
30V
(La
100);
Szjman
G yciunas
IN,,,,
21 ;
Ju gis
Jakay is
IN,,,,
27;
Jan
Jaczunas
IN,,,,
26;
Lena
Jaszkenas
IN,,.,
19;
Jan
Jociunas
IN
635
21;
Czapan
Jusenas
IN,
,,,
30 ;
K zjisz-
oph
maknienas
IN,
,3
26 ;
ma cin
makniunas
IN,
,,,
26 ;
Sz/man
ma czenas
INigss
295
Walulis
masenas
IN,,3,
26V;
Tomasz
mi oszunas
IN,,,,
27;
Blazis
mi enas
INjgs5
225
Jan
Szymkienas
IN,
,,, 21;
Czepulis
Szimkunas
In,
,.,
22,
0
ieno
asmens
abu
j a dijimo
na-
iai
u i
pa oniming
p iesaga
—
Poczenas
IN,,,,
29
And ulenas.
Tokios
da ybos
asmen-
a dziy
y a
i
be
lie u isky
galiiniy:
BogdzZun
nowik
IN,
,,,
22;
Ma cin
Domaszun
IN,
,.,
19 ;
Jan
Jaciun
IN,,,,
26 ;
Woyciech
manéiun
IN
1exs
18;
Ju ko
S akun
IN
65
22V;
Adam
S asun
IN,,,,
22 .
Vieno
i
umpinio
pasida y o
asmen a dzio
p iesaga
-in-
y a
nepa-
onimineé
—
S anislaw
Szymkinis
IN,,,,
21;
galbi
galima
j a i,
kad
ki o
asmen a dzio
su
nepa onimine®
p iesaga
-isk-
Saknis
i gi
y a
k ikS a a dinés
kilmés
—
Amb ozey
miliszkis
IN,,,,
28 .
P ieSingai
nei
1554
m.
in en o iuje,
y a
kele as
asmen a dZiy
i§
umpiniy
be
lie-
u isky
da ybos
elemen u,
be
su
sla iskomis
pa oniminémis
p iesagomis,
jie
uZ a-
Sy i
be
galuiniy:
Jan
Gasiewicz
IN,,,,
16 ;
S ephan
Ioyeeu4
IN,,,,
16 ;
Ma cin
ukasze-
wicz
IN,,.,
18 ;
G yg
wasowicz
IN,,..
16 ;
G ig
wasowicz
IN,,..
17;
Jan
woy kiewicz
IN
24 .
Is
ilgujy
a dy
o my
pada y y
asmen a dziy
su
lie u iskomis
pa oniminémis
p ie-
sagomis
é a
du
—
K zysz oph
Ka alunas
IN,
,,,
24 ;
And us
ma ynenas
IN,,,,
29 ,
da
ieno
p iesaga
nepa onimine
—
Ma ul
Bal omieikis
IN,,.,
22 .
Labai
maza
belike
o-
kiy
asmen a dziy
su
sla iskomis
pa oniminémis
p iesagomis,
jie
be
galiiniu:
Jan
Alekseiewicz
IN,,,,
21 ;
Jakub
Amb ozieiewicz
IN,
3,
19;
Gaspe
Jakubowicz
INi
635
195
S anis aw
Jozephowicz
IN,,,,
24 ;
K zysz op
ma cinowicz
IN,
,,,
19.
36
1636
1636
1636
1636
1636 1636
Tas
pa s
asmuo,
kaip
i
Law yn
S aniul
IN,,,,
16 .
Maciejauskiené
(1991:
227-228)
eigia
p iesaga
-isk-
u éjus
pa onimine
eiksme,
ypa¢
kai
asmen a -
dziai
bu o
da omi
iS
k ikS o
a du.
28
58
|
LAIMA
GRUMADIENE
Apsk i ai
1636
m.
in en o iaus
asmen a dziai
nepalygin i
lie u iSkesni
nei
1554
m.,
ai
odo
i
asmen a dziu
i§
lie u isky
apelia y y
gausa.
Kaip
i
1554
m.
in en o-
iaus
apz algoje,
jie
né a
y imo
objek as,
iesiog
galima
kai
ku iuos
i§
jy
pamine i,
p z.,
be
lie u isky
pa oniminiy
p iesagy:
U ban
Aukszla
IN,,,,
24;
Jan
Dewelis
IN,,,,
19;
Pia uc
Gayzas
IN,,,,
22 ;
Ka ulis
Ka pis
IN,,,,
21 ;
Waluk
Lepe a
IN,,,,
18 ;
Jan
Pilwialis
IN,,,,
29 ;
Pio
agialis
IN,,,,
19;
S asiuk
S }mbi elis
IN,,,,
20;
Jan
Szakalis
IN,
«a6
24V3
Miko ay
wi kas
IN,
,,,
27;
G ig
wizelis
IN,,,,
28 ;
Pawel
Zésinas
IN,,,,
22;
G ig
Zybu ys
IN,,,,
20
i
k .
Esama
i
di iniu,
p z.:
Ma ulis
Dzwi iakis
IN,,,,
24 ;
S asulis
niekisakis
IN,,,,
22
i
k .
Kele as
asmen a dziy
u i
nepa oniminiy
lie u isky
p iesa-
gu, p z.:
Blazis
Dwakinis
IN,,.,
18 ;
Jan
Gauzu enis
IN,,,,
17 ;
Pio
Gojzu
IN,,,,
24;
Jan
kupie is
IN,,,,
28;
Ma ulis
niekiszkis
IN,,,,
22
i
k .
A
Sie
asmen a dzZiai
jau
y a
ne eke
pa oniminiy
p iesagu,
a
ju
né
nega e,
pasa-
ky i
sunku:
isoje
Lie u oje
okiy
asmen a dziy
gausa
biidinga
anks esnio,
XVI
a.,
Sal iniams
(plg.
Maciejauskiené
1991:
151
i
k .;
225),
be
o
negalima
pasaky i
apie
1554
m.
Linkmeny
Sal ini.
NemazZa
dalis
lie u isky
apelia y inés
kilmés
asmen a dziu,
u in¢iy
pa onimines
p iesagas
-én-,
-on-,
- in-,
uz asy i
su
galiinémis,
p z.:
Januk
Alksnianis
IN,,,,
21 ;
S a-
siul
Be ziulenas
IN,,,,
29 ;
Ju gis
Bezdenas
IN,,,,
29 ;
Pawel
Dikienas
IN,,,,
28;
Pawel
Dykunas”
In,,,,
28;
Jasus
Kau enas™
IN,,,,
29 ;
Alexa
Kiau enas
IN,,,,
29 ;
Pio
Kup e-
nas
IN,,,,
26;
Ma cin
Pu ienenas
IN,
,,,
29;
Jan
Rukszenas
INigs6
20 ;
Ma cin
Sz¥kszniiinas
IN
jo35
293
g ig
wiza anis
IN,
.,,
28 ;
Pio
Zy enas
IN,,,,
25;
Zy enas
ma cin
IN,,,,
25
i
k .
Y a
okiy
asmen a dziy
be
galiiniy,
p z.:
Jan
Szaku an
IN,
,,, 24;
Szjm
S ulgian
IN,
,,,
28
i
k .
Labai
mazZa
u in¢iy
sla iskas
pa onimines
p iesagas,
p z.:
Ma cin
G ibe-
wicz
IN,,,,
16 ;
Jan
Rugayszewicz
IN,,,,
16 ;
Ju gis
s embo owicz
IN,,,,
19
i
k .
Vienas
ki as
senasis
bal u
d ikamienis
asmen a dis,
p z.:
Ju ka
Kimba
IN
S anis aw
mina
IN,,,,
22 ;
Jan
woyszna as
IN,,,,
22;
Szimas
#§monas
IN
og
27
i
k .
Minéiy
dél
galimos
pakai inés
kalby
a osenos
a
d ikalbys és
sukelia
i
p ie a -
dziy
bei
i§
jy
su
lie u iskomis
pa oniminémis
p iesagomis
pasida y u
asmen a dziu
uz asymai,
p z.:
Salia
Law yn
kalwis
IN,,,,
25
y a
Wale y
kowal
IN,
,,,
16 ;
Salia
Ba o-
miey
ko wenas
IN,,,,
21
y a
Kawa enas
IN,
,,,
24y,
.
y.
lie.
kal is
i
sla i8kas
kowal,
be
Gia
galéjo
pako eguo i
i
uZ aSiné ojas.
Tai,
kad
y a
asmen a dZiu
su
e nonimu
gudas,
pa i ina
spéjima
dél
didesnio
a
mazesnio
kalbinio
ne ienaly iskumo,
p z.:
Gudas
Sawicki
IN,
,,,
26,
Ju gis
Gudunas
IN,,,,
21 .
Tik
1636
m.
Sal inyje
a si ado
asmen a dziy
su
p iesaga
-ski,
bidingesne
lenky
kal-
bai
nei
gudu,
p z.:
Adam
Balinski
IN,,,,
21 ;
ma ul
Di wanski,
enze
Dy winski
IN
24 ;
Woyciech
G zybowski
IN,,,,
19 ;
U ban
Lapaczinski
IN
IN,
,3,
26;
Adam
Pokulewski
IN,,,,
26;
Gudas
Sawicki
IN,,,,
26;
Woyciech
Sopkowski
IN
435
21 ;
Swide ski
IN,
,,,
16 ;
And ey
zawacki
IN,,,,
21,
0
ienas
uz asymas
odo
am
ik a
adap a imosi
laipsni,
nes
y a
su
galiine:
Amb ozey
Kilbowskis
IN,
,,,
28 .
1636
1636
1636
ag:
205
1636
1636
30V;
Ma cin
Podwojyski
2
Cia
Dikienas
i
Dykunas
—
as
pa s
Zmogus,
ai
leis y
da y i
p ielaida,
kad
XVII
a.
Linkmeny
apylinkése
lie u iskos
é a a dinés
p iesagos
-én-
i
-in-
galéjo
bi i
a ojamos
p amaiSiui.
30
Tame
pa
kaime
gy eno
i
Kiau enas,
odél,
ma y ,
i
cia
apelia y inés
pa a dés
pag indas
y a
Zodis
kiaulé.
XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
59
Apibend inan
1636
m.
Linkmeny
alsciaus
in en o iaus
k ikS a a diniy
asmen-
a dziy
apz alga,
pas ebe ina:
1)
no s
Gia,
kaip
i
1554
m.
in en o iuje,
y auja
k ikS a a dinés
kilmés
asmen a -
dziai
i
ik
nedidele
jy
dalis
y a
k iksS o
a dai
a ju
umpiniai,
iSsi es i
i$
s acia ikiy
a ba
seno és
sla y
a du,
daugiausia
y a
bend y
iek
ka alikams,
iek
k ikScionims
a dy.
1663
m.
Sal inyje
daugiau
asmen a dzZiu,
sie iny
su
lie u iska
apelia y ine
lek-
sika;
2)
dalis
k ikS o
a dy
umpiniy
bidingi
gudy
kalbai
a ba
ai
bend i
seno iniai
sla-
iski
umpiniai,
XVII
a.
papli e
iek
gudu,
iek
lenku
(i
ki y
sla u)
kalbose,
a¢iau
daugelis
i§
ju
u i
lie u iskyu
asmen a dziu
da ybos
elemen u;
3)
k ikS a a dinés
kilmés
a dai
u i
d ejopu
lie u isky
da ybos
elemen y:
mazy-
biniy
p iesagu
-el-,
-uk-,
-ul-,
-u -
i
ne
isuome
uzZ aSomu
galiiniy
-is,
-us.
Sios
p iesa-
gos
iSsaugomos
asmen a dziuose
su
pa oniminémis
p iesagomis,
andasi
nemaza
asmen a dziy
su
lie u iskomis
pa oniminemis
p iesagomis
-én-,
- in-
i
k .,
0
1554
m.
Sal inyje
gausiai
a o os
sla iskos
p iesagos
-e ic,
-o ic
ampa
e esnés.
Pasi odo
asmen a dziy
su
lenkiska
pa onimine
p iesaga
-ski;
4)
nenus a y a
p iklausomybes
a p
u
pa¢iu
asmenu
keliana io
(pap as ai
d ina-
id)
i a dijimo
lie u iSkos
kilmés
a ba
lie u isku
da ybos
elemen y
u in¢iy
na iy
su
sla iskos
kilmes
i /a
da ybos
na iais;
as
pa
pasaky ina
i
apie
os
pacios
Seimos
na iy
j a dijima;
a ski u
kaimy
gy en ojy
asmen a dziai
neissiski ia.
4.
ISVADU
VIETOJE
ISnag ine ieji
1554
m.
i
1636
m.
Linkmeny
alsciaus
in en o iy
k ikS a a dinés
kilmés
asmen a dzZiai
Siek
iek
iSsiski ia
i
ki y
daba inés
Lie u os
e i o ijoje
uz-
iksuo u
o
me o
asmen a dziu.
Visu
pi ma
ai
pasaky ina
apie
XVI
a.
Sal ini:
jis
ge okai
sla iskesnis,
nedaug
e u i
ki iems
o
me o
Sal iniams
bidingu
au iniy
a -
du,
k ikScioniSky
a du
ly ys
mazai
e a
adap uo os
lie u iSkos
da ybos
a z ilgiu,
né-
a
asmen a dziu
su
lie u iskomis
pa oniminémis
p iesagomis,
daugiausia
a ojami
sla iSki,
ypaé
gudiSki,
a dy
umpiniai,
kai
ku ie
—
ne
i$
ka aliky
nomenkla i os
(plg.
Maciejauskiené
1991:
33
i
k .).
1636
m.
in en o iaus
asmen a dZiai
ge okai
lie u iskesni
da ybos
a z ilgiu,
gausiai
a ojamos
ne
ik
lie u iSkos
mazybinés
p ie-
sagos,
be
nemaza
asmen a dzZiu
i
su
lie u iSkomis
pa onimineémis
p iesagomis,
aigi
eciau
imami
a o i
asmen a dZiai
su
sla iskomis
pa oniminémis
p iesagomis.
Kil-
més
pozi iu
XVII
a.
Sal inio
asmen a dZiai
panaSiis
i
XVI
a.
Sal inio,
be
andasi
Siek
iek
daugiau
a dy
ly¢iu,
kildin iny
a ba
ik
iS
lenkiSku
ilguju
a dy
o mu,
a ba
bend y
lenkams
i
gudams.
A sa giai bi u
galima
da y i
p ielaida,
kad
XVI
a.
Linkmeny
k aS e galéjo
bi i
bu e
gudy
kalbos
i akos,
ku i
XVII
a.
jau
bu o
ge okai
sumenkusi.
Gudiski
k ikS¢io-
nisky
a dy
umpiniai
ne e ai
galéjo
pa ek i
i
i$
iesioginiy
kon ak y
su
nelie u is-
kai
Snekan¢iais
kaimynais.

60
|
LAIMA
GRUMADIENE
SUTRUMPINIMAI
B,-M.
V.
Bi YLA,
beaapyckaa
anmpananimia
1.
Vaacneia
iméxol,
iméno -manyuxi,
imen
na
Oausky,
npoxeiu-
4o.
Mick:
Habyka
i
TaxHika,
1966.
5,
—M.
V.
Bi yLa,
Besapycxaa
aumpananimia
3.
Cmpykmypa
yaacueix
myncu inckix
iméx.
MincK:
Hapyxa
i
TOXHIKa,
1982.
bulg.
—bulga u
Gen.
-
geni i us
(kilmininkas)
gu.—gudy
IN
554
JABLONSKIS,
sud.,
s o ijos
a chy as
(XVI
a.),
Kaunas,
1934,
30-131.
IN
4567
Inwen a z
Wszj kiego
Ciwuns wa
Wilenskiego
¥
Mias eczek
powie zonych
Niemenczynskiey
Lyngmians-
kie
¥
konczazyzna
Woy ows wa
P zez¥
Poddannych
zich
(...)
p zez
mig
Ge zega
Kazimi za
Jawgiela
Dwo za
(...)
1636.
VUBRS,
F
14.
INSTR.
—
ins umen alis
(inagininkas)
kan.
—kanoninis
le.—lenku
lie.
—
lie u iu
TPZ;
LPZ,,
—A.
VANAGAS,
ed.,
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas
(A-K),
.
1;
Lie u iy
pa a dziy
Zodynas
(L-Z),
.
2,
Vilnius:
Mokslas,
1985,
1989.
lo.
—lo ynu
Nom.
—
nomina i us
( a dininkas)
PL.—plu alis
(daugiskai a)
s.
sl.—seno es
sla u
s .—s aCia ikiy
uk .
—
uk ainu
o.
—
okie¢iy
LITERATURA
C kmonas,
V.
1988:
Beedenue
6
caaeauckyi0
:unoaoeu ,
Vilnius:
Mokslas.
Duméius,
J.
1957:
An ikiniai
a dai
lie u iy
liaudies
kalboje. Vilniaus
als ybinio
V.
Kapsuko
uni e si e o
Is o ijos- ilologijos
akul e o
mokslo
da bai
3,
178-183.
Gupa ic us,
E.
1999:
Lie u os
is o ija
1.
Nuo
seniausiy
laiky
iki
1569
me y,
Vilnius:
AKkademinio
skau u
saj idzio
Vydino
ondas
Cikagoje,
Lie u os
aSy ojy
sajungos
leidykla.
KARDELIS,
V.
1999:
Fone inés
sla izmy
ypa ybés
i
jy
aida
y inése
lie u iy
Snek ose.
Dak a o
dise acija,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as.
KRICINSKIS,
S.
1993:
Lie u os
o o iai.
Is o inés
i
e nog a inés
monog a ijos
bandymas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla.
KuZa iInis,
K.,
SAVUKYNAS,
B.
1994:
Lie u iy
a dy
kilmés
Zodynas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidykla.
MACIEJAUSKIENE,
V.
1979:
XVI
a.
lie u iy
a dai.
Kalbos
kul ii a
36,
84-89.
MACIEJAUSKIENE,
V.
1991:
Lie u iy
pa a dziy
susida ymas,
Vilnius:
Mokslas.
MACIEJAUSKIENE,
V.
2001:
Dél
lie u iu
pa a dziy
e inimo
da ybos
poiZiii iu.
Ac a
linguis ica
Li huanica
44,
167-188.
OcHMANSKIS,
J.
1996:
Senoji
Lie u a,
Vilnius:
Min is.
XVI-XVII
a.
RYTU
LIETUVOS
ANTROPONIMIJA
|
61
PoTaSENKO,
G.,
ed.,
2001:
Lie u os
au inés
mazumos.
Kul ii os
pa eldas,
Vilnius:
K on a.
URBUTIS,
V.
1992:
Senosios
lie u iy
kalbos
sla izmai.
Bal is ica
27
(1),
4-14.
U su is,
V.
1993:
Senuju
sla izmu
kilmés
i ai o e.
Bal is ica
28
(1),
91-101.
VANAGAS,
A.
1974:
Pa a dés
i§
heb aji8kos
kilmés
a dy.
Sa ukynas,
B.,
ed.,
Zodziai
i
Zmoneés,
Vilnius:
Min is,
87-152.
VANAGAS,
A.
1981:
Lie u iy
hid onimy
e imologijos
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
Vipuai is,
A.
1983:
Dél
kalbu
kon ak a imo
pie yéiy
Lie u oje.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
23,
46-60.
ZINKEVICIUS,
Z.
1977:
Lie u iy
an oponimika.
Vilniaus
lie u iy
asmen a dziai
XVII
a.
p adzioje,
Vilnius:
Min is.
ZINKEVICIUS,
Z.
1987:
Lie u iy
kalbos
is o ija
2.
Iki
pi mujy
as y,
Vilnius:
Mokslas.
ZINKEVICIUS,
Z.
2000:
Lie u iy
po e iai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Laima
G umadiené
Gau a
2001
12 12
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]