230
|
PERSONALIA
Mes
galime
ik
dziaug is,
kad
J.
Venelino
p adé a
bulga is ikos
ba a
Siy
dieny
Rusijoje
esia
miusy
k aS ie is,
mums
a imas
kalbininkas
i
kolega
G.
Venedik o as,
g aziai
kalban is
i
a-
San is
lie u iskai.
Aloyzas
Vidugi is
NUO
DALELYCIY
IKI
SINTAKSES
VISUMOS
(P o eso iaus
Vi o
Labucio
70- ies
me y
sukak€iai)
I ai ialypé,
daugiaSaké
P o eso iaus
Vi o
Labu¢io
moksline
i
pedagoginé
eikla.
DeSim i
me y
di b a
Lie u iy
kalbos
i
li e a ii os
ins i u e,
éliau
dés y a
Vilniaus
uni e si e o
Kauno
aka iniame
akul e e,
nuo
1972
m.
—Vilniaus
uni e si e o
Filologijos
akul e e.
Daugeli
me u
skai y as
lie u iy
kalbos
sin aksés
ku sas,
j ai is
specialis
ku sai,
ado au a
s uden yu
mokslo
da bams,
dise acijoms.
Ei os
j ai ios
adminis acinés
pa eigos.
I
uo
paciu
me u
in ensy iai
di b as
mokslinis
da bas.
P o eso iaus
bibliog a ijoje
-
monog a ija
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
kelios
mokomosios
knygos
i
daugiau
kaip
pusan o
Sim o
s aipsniy
s aipsneliy!
Vi as
Labu-
is
—
ienas
zymiausiy
miusy
sin aksininky.
Taciau
ne
ien
sin aksés
dalykai
P o eso iui
y a
upeje.
Jo
asy a
i
mo ologijos,
e minologijos,
onomas ikos,
kalbos
kul i os
eo ijos
emo-
mis.
Sep yniasdeSim meCio
p oga
page bian
P o eso iy
uzsimo a
apz elg i
s a besniuosius
jo
lie u iy
kalbos
g ama ikos
y imus,
gausias
publikacijas
ki omis
emomis,
a p
jy
i
kalbos
p ak ikos
i
mokymo
me odikos
klausimais
paliekan
nuoSaly.
ee
Sa a ankisko
mokslinio
da bo
p adzioje
V.
Labu is
émési
uo
me u
da
mazZai
i os
lie u iy
kalbos
g ama ikos
emos
—
dalelyciy.
1962
m.
es iniame
leidinyje
Li e a ii a
i
kalba
iSspausdin-
as
jo
s aipsnis
,,Dalely és
i
ju
ie a
kalbos
daliy
a pe“
bu o
pi moji
specialiai
Siai
kalbos
daliai
ski a
s udija
lie u iy
kalbo y oje,
pa aSy a
uo
me u,
kai
da
nebu o
aiSkaus
poZiii io
j
dalely¢iy
ie a
a p
ki y
kalbos
daliu,
i
jy
san yki
su
p ie eiksmiais
i
jung ukais.
Nebu o
i
iSsamesnio
dalelyciy
eikSmiy
bei
a osenos
ap aso.
S udijoje
iSnag iné a
dalelyciy
in e p e acija
anks esniuose
lie u iy
kalbo y os
da buose,
ap asy i
bend ieji
seman iniai
i
sin aksiniai
jy
b uozai.
Dalely és,
daugiausia
emian is
a ybi-
neje
kalbo y oje
y aujanCiais
kalbos
daliy
sky imo
k i e ijais,
laikomos
a ski a
kalbos
dalimi:
jos
negali
bi i
p iski iamos
né
ienai
ki ai
kalbos
daliai
i
su
ki omis
kalbos
dalimis
san ykiauja
kaip
lygia e ée
zodziy
g upé
(Labu is
1962:
368).
Dalely és
apib éziamos
kaip
,,nesa a ankiska
kalbos
dalis,
eiSkian i
ik o és
ei8kiniy
a jy
a pusa io
san ykiy
papildomus
p asminius
a spal ius
i
eikian i
juos
a ski oms
sakinio
dalims
a
isam
sakiniui*
( en
pa ).
Dalely émis,
be
ki y,
ei8kiami
i
modaliniai,
eksp esiniai
bei
emociniai
p asminiai
a spal iai.
G iez y
ibu,
ski ianciy
dalely es
nuo
ki y
kalbos
daliy,
nesa:
kai
ku ios
dalely és
gali
ei i
i
jung ukais,
ki as
neleng a
a ibo i
nuo
p ie eiksmiuy,
da
ki os
i s a
a iksais
a ba
nedalomy
samplaiky
kompo-
nen ais.
Pagal
sanda a
dalely és
gali
bi i
ien isinés
i
sudé inés.
PERSONALIA
|
231
Vienos
dalelyciy
a mainos
—
kiekio
pa ikslinamyjy
dalelyciu,
suda anéiy
didesnio
seman i-
nio
dalelyéiy
sky iaus,
.
y.
loginiy
p asminiy
dalelyciu
pog upi,
—
eikSmés
i
a osena
iSsamiai
ap asy os
s aipsnyje
,,Lie u iy
kalbos
kiekio
pa ikslinamosios
dalely és“
(Labu is
1963a).
Po
aS uone iy
me y
iS¢jusioje
akademinéje
g ama ikoje
os
pacios
dalely és
au o iaus
ski s o-
mos
i
ap asomos
pana giai,
ik
umpiau,
maZiau
ie os
ski iama
p asminiams
a spal iams,
sinonimijai.
Nag inéjama
ema
p a esia,
a si
an aja
jos
dalj
suda o
po
me y
P o eso iaus
paskelb as
s aipsnis ,,Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és“
(Labu is
1964a),
ku iame
ju
s uk i a
i
da y-
ba
nag inéjama
ais
paciais
me odais
kaip
i
sa a ankisku
zodziy.
Pagal
demenu
suaugimo
laipsnj
sudé inés
dalely és
ski s omos
j
sudu ines
i
samplaikines.
Sudu inémis
adinami
,sa o iski
sudu iniai
zodziai,
ku iy
démenimis
eina
bu usios
sa a ankiskos
dalely és“
( en
pa :
119).
Sioje
da bo
dalyje
gausu
a minés
a osenos
pa yzdiiu
i
is o iniy
pas aby.
A ski ai
ap a iamas
sudu iniu
dalelyciy
ki cia imas.
Samplaikinémis
dalely emis
adinamos
s uk i-
iskai
da
galu inai
nesuaugusios,
be
seman iskai
jau
neiSski iamos
i
suda an¢ios
leksinj
iene a
dalely és
( en
pa :
128).
Tokiy
dalelyéiy
lie u iu
kalboje
né a
daug.
Ku
kas
gausiau
a ojamos
dalely¢iy
samplaikos,
ku iy
komponen ai
maZiau
a pusa yje
susije
i
odél
leng-
iau
isski iami.
Mazdaug
uo
pa¢iu
me u
Kalbos
kul ii os
leidinyje
paskelb uose
s aipsneliuose
iSsamiai
iSnag iné os
dalelyciu
gi,
ne
eikSmés,
a osena
i
aSyba
(Labu is
1963b,
1964b).
Pas a ojoje
publikacijoje,
beje,
siiloma
usy
kalbos
p ieSp ieSos
jung uka
oe
j
lie u iu
kalba
e s i
ne
dalely e
gi,
o
jung ukais
0,
be ,
aciau
(1964b:
31).
Lie u iu
kalbos
dalely¢iy
y imai
P o eso iaus
apibend in i
1965
m.
apgin oje
ilologijos
mokslu
kandida o
dise acijoje
Daba ines
lie u iy
kalbos
dalely és.
Dise acijos
pag indu
pa-
eng as
dalelyciu,
kaip
a ski os
kalbos
dalies,
ap aSas
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
an ajam
o-
mui
(Labu is
1971).
No s
eo iniais
pag indais
Sis
g ama ikos
sky ius
labai
a imas
akademinei
usu
kalbos
g ama ikai
(plg.
Vinog ado ,
Is ina,
ed.
1960), aciau
au en iskos
medziagos
gausa
i
nag inéjimo
de alumu
ja
p alenkia.
Duodamas
dalelyciu
apib ézimas
nedaug
esiski-
ia
nuo
pi mojoje
s udijoje
pa eik ojo,
ik
y a
kiek
umpesnis,
plg.:
,,Dalely és
y a
nesa a an-
kiski
zodziai,
eikian ys
a ski iems
zodziams,
Zodziy
junginiams
a
isam
sakiniui
papildomu
p asminiy
a spal iu“
(Labu is
1971:
543).
Pag indiniy
dalelyciy
b uozu
aip
pa
nu odoma
maziau
—
seman inis
i
sin aksinis
nesa a ankiSkumas,
seman inis
i
sin aksinis
nekonk e u-
mas
(pi mojoje
s udijoje
abi
Sios
ypa ybés
pag is ai
nu ody os
kaip
iena)
i
mo ologinis
nekai ymas
bei
s uk i os
pap as umas.
Nauja
g ama ikoje
y a
nuodugnus
dalelyciy
eikSmés
ap agymas.
Reiksmé
imama
ne
s a biausiu
jy
ski s ymo
pag indu.
Siuo
a z ilgiu
isy
pi ma
ski iamos
ys
didelés
dalelyciy
g upés:
loginés
p asminés,
modalinés
i
emocinés
bei
eksp e-
sinés
dalely és.
Kiek ienos
g upés
dalely és
pagal
eiskiamus
p asminius
a spal ius
ski s omos
ij
mazesnes
g upes,
Sios
—
j
pog upius.
Pa yzdziui,
loginés
p asminés
dalely és,
ku ios
,, eikia
sa a ankiskiems
Zodziams
i ai iy
loginiy
p asminiy
a spal iy“
( en
pa :
45),
g upuojamos
j
ikslinamasias,
isski iamasias
i
neigiamasias
dalely es.
Tikslinamosios
dalely és
smulkiau
ski s-
omos
j
kiekio
bei
laipsnio
i
ukmés
ikslinamasias
dalely es.
Kone
kiek iena
dalely é
g ama-
ikoje
ap aSoma
a ski ai:
nusakomas
jos
eikiamas
p asminis
a spal is,
a osenos
ypa umai,
duodama
a osenos
pa yzdziy
iS
g oZinés
li e a ii os
i
a miy.
G ama ikoje
a ski ai
ap a as
ki y
kalbos
daliy
—
p ie eiksmiu,
i a dziy,
eiksmazodzio
o my
—
a ojimas
dalely¢iy
eikSme,
dalelyciy
ki cia imas
i
sanda a.
Sky iuje
duo a
daug
e ingos
dalelyciy
a osena
ilius uo-
232
|
PERSONALIA
jancios
medZiagos.
Ne
isu
i8silaiky a
sinch oninio
ap aSo
émuose
(a ski u
pa ag a u
ap a -
a
dalelyciy
kilmé),
daZnu
a eju
pe zeng os
bend inés
(g ama ikos
e minais
—
li e a i inés)
kalbos
ibos
(d auge
su
ki omis
klausiamosiomis
i
abejojamosiomis
dalely émis
ap aSomos
i
a minés
begu,
bau
( en
pa :
558-559)
i
pan.).
A ski ais
a ejais
galimos
i
ki okios
nag inéja-
my
Zodeliy in e p e acijos
(plg.
Gi denis,
Zulys
1973:
205),
aciau
apsk i ai
iman
seman inis
dalelyciy
nag inéjimas
g ama ikoje
sub ilus
i
i$samus.
Viena omése
lie u iy
kalbos
g ama ikose
G amma ika
li o skogo
jazyka
(Amb azas,
ed.
1985)
i
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika
(Amb azas,
ed.
1994)
dalely¢iy
sky iai
ku
kas
umpes-
ni,
ap asas
ge okai
glaudesnis.
Jose
kiek
pa ikslin as
dalely és
apib ézimas:
ai
esan i
,.nesa a-
anki8ka
kalbos
dalis,
ku iq
suda o
nekai omi
zodziai,
eikian ys
ki iems
Zodziams,
zodziy
junginiams
a
sakiniams
papildomy
p asminiy
eiksmés
a spal iy“
(Labu is
1994a:
432).
Nau-
ja
iena omése
g ama ikose
—
pi miniy
i
an iniy
dalelyciy
e minai.
J
Sias
d i
g upes
jos
ski s omos
pagal
da ybinj
san ykj
su
ki ais
Zodziais
a
iesiog
kilme.
Toks
ski s ymas
nede a
su
pasi ink u
sinch oniniu
kalbos
g ama inés
sanda os
ap a’ymo
pobiidziu.
Viena oméje
lic u-
iskoje
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.
1994)
nebeliko
sudé iniy
dalelyciy
e mino
—
pagal
sanda-
a
isos
dalely és
ski s omos
j
is
g upes:
ien isines,
sudu ines
i
samplaikines.
Ypaé
su-
umpéjo
dalelyciy
eiksmés
ap asas.
Pagal
eiksme,
no s
i
salygiskai,
ski iami
de yni
dalelyciy
sky iai:
ikslinamosios,
isski iamosios,
pa odomosios,
neigiamosios,
i inamosios,
klausia-
mosios
bei
abejojamosios,
geidziamosios,
emocinés
i
s ip inamosios
dalely és.
Palygin i
su
i ome,
Sioje
g ama ikoje
nebeliko
eikSminiy
lyginamuyju
i
ska inamyju
dalelyciy
sky iy,
a i inkamos
dalely és
p iski os
p ie
klausiamyjy
bei
abejojamuju
i
geidziamuju.
Viena omése
g ama ikose
paki o
kai
ku iy
dalely¢iy
in e p e acija,
labai
sumazéjo
jy
a osenos
pa yzdziu.
Angliskoje
akademinéje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.
1997)
V.
Labuéio
pa a -
des
a p
au o iy
né a,
a¢iau
dalelyéiy
sky ius
joje
( en
pa :
395-403)
nedaug
esiski ia
nuo
anks esnése
g ama ikose
P o eso iaus
duo o
gios
kalbos
dalies
ap ago.
EK
Ki a
ema,
ku ios
P o eso ius
émési
da
di bdamas
Lie u iy
kalbos
ins i u e
—
nomina y i-
niai
sakiniai.
Si
ema
auk e
i auké
V.
Labu j
j
sin aksés
p oblemy
e pe a,
ku is
jau
nebepa-
leido
P o eso iaus
isa
olesnj
mokslinio
da bo
kelia.
Nomina y inius
sakinius
P o eso ius
iSnag inéjo
o
pa ies
pa adinimo
s aipsnyje,
paskelb-
ame
1967
m.
Be eik
po
desim me¢io
iSéjo
eciasis
akademinés
g ama ikos
omas,
ku iame
V.
Labucio
pa agy i
sky iai
apie
nomina y inius,
nepilnuosius
i
bejung ukius
sakinius.
S aipsnyje
nomina y iniais
sakiniais
adinami
,, ienana iai
sakiniai,
suda y i
i$
daik a a -
dzio
a
daik a a diskai
pa a o o
ki o
Zodzio
a dininko“
(1967:
117).
Nomina y iniams
saki-
niams
bidinga
sa i a
in onacija.
Pag indinis
nomina y inio
sakinio
na ys
nelaikomas
nei
eiks-
niu,
nei
a iniu,
0
ik
elia y iai
su
jais
gali
bi i
lyginamas
(plg.
ki okia
J.
Balke iciaus
nuomone
1963:
148-149).
No s
pag indinis
sakinio
na ys
i
gali
u é i
pazyminiu,
a¢iau
okiais
sakiniais,
p o eso iaus
nuomone,
isada
,,s a bu
akcen uo i
pa i
daik o
a
ei8kinio
bu ima,
o
ne
iSkel i
jO
pozymj*
(Labu is
1967:
119).
Tuo
nomina y iniai
sakiniai
ski iasi
nuo
d ina iy
nepilnuju,
ku iuos
aip
pa
gali
suda y i
ienas
daik a a dzio
a dininkas.
S uk i os
a z ilgiu
nomina y-
iniai
sakiniai
ski s omi
j
neiSplés inius
i
iSplés inius.
Nomina y iniais
nelaikomi
sakiniai,
ku-
iuose
su
pag indiniu
na iu
einan i
dalely é
ypa¢
pab éziama,
ig ySkinama
(An ai
duona,
pasi-
imk!),
aip
pa
ie
sakiniai,
ku iuose
pab éziamas
su
daik a a dzio
a dininku
einan is
pozymi
PERSONALIA
|
233
a
biiseng
pasakan is
Zodis
(Ry as
puikus;
S o i
ma skiniai,
be
sa i).
Zodziy
a ka
okiais
a e-
jais
ne u i
lemiamo
aidmens
( en
pa :
123).
Pagal
a liekamas
unkcijas
s aipsnyje
ski iamos
ys
nomina y iniy
sakiniy
g upés:
egzis enciniai,
a ba
daik o
a
eiSkinio
bu imo
kons a uoja-
mieji,
pab éz os
komunika y inés
unkcijos
i
emociniai,
a ba
e inamieji,
nomina y iniai
saki-
niai.
Nuo
egzis enciniy
nomina y iniy
ski iami
nepilnieji
d ina iai
sakiniai
su
a dininku,
aié-
kiais
p edika iniais
ySiais
susijusiu
su
anks esnio
sakinio
eiksmazodziu,
p z.:
Kadaise,
labai
seniai,
Siame
miske
die ai
gy ene.
Sa o iski
die ai.
Nomina y iniais
nelaikomi
i
sakiniai,
ku iuos
suda o
e inamojo
pobiidzio
eiksmés
zodziai
(Dilde
kaip
laikai?
Meis as!),
modaliniai
Zo-
dziai,
s eikinimai,
linkéjimai
(Géda.
S eika,
e a).
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
nomina y iniai
sakiniai
ap asy i
panasiai
kaip
s aipsnyje.
G ama-
ikoje
nu odoma,
kad
nomina y iniais
sakiniais
pap as ai
p adedama
a
pasakoma
nauja
min-
is.
Tuo
jie
ski iasi
nuo
nepilnujy
sakiniy,
ku iais
pap as ai
esiama
anks esnio
sakinio
min is
(1976a:
625-626).
Beje,
nepilnieji,
elip iniai
i
bena iai
sakiniai
g ama ikoje
ap asy i
aip
pa
V.
Labu¢io
(1976a:
635-653).
Pagal
unkcija
bei
eikime
nomina y iniai
sakiniai
g ama ikoje
aip
pa
ski s omi
j
is
g upes
—
egzis encinius
(a ba
ap aSomuosius
bei
pasakojamuosius),
a pa-
zjs amuosius,
p aneSamuosius,
pa odomuosius
bei
pa adinamuosius
i
emocinius
(s ebéji-
mosi)
sakinius.
G ama ikoje
iSsamiau
nei
s aipsnyje
iSnag iné i
nomina y iniai
sudé inio
saki-
nio
démenys
( en
pa :
633-635).
Viena omeje
Daba ines
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
okie
sakiniai
N.
Slizienés
laikomi
a daZodiniais
beasmeniais
sakiniais,
ku iuose
,, a dazodziy
a dininkas
pap as ai
a ojamas
be
jung ies“
(Amb azas,
ed.
1994: 617).
P o eso iaus
nuomoné
dél
nomina y iniy
sakiniy
s a uso
i
ie os
kalbos
g ama inéje
sis e-
moje
ki o.
S aipsnyje
,,Nomina y iniai
sakiniai“
i
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
jie
d auge
su
beasmeniais
suda o
ienana iy
sakiniy
g upe.
Siuose
da buose
nomina y inius
sakinius
a i-
bojan
nuo
beasmeniy
em asi
o maliuoju
k i e ijumi
—
pag indine
nomina y iniy
sakiniy
dalimi
einan is
daik a a dzio
a
daik a a diSkai
pa a o o
ki o
zodzio
a dininkas
negaléjo
bi i
sude inamas
su
beasmenio
sakinio,
ku io
,,pag indiné
dalis,
a i inkan i
a inj
<...>,
nega-
li
bi i
siejama
su
subjek o
a dininku*
(Dumaéiii é
1976:
610)
samp a a.
Monog a ijoje
Lie u-
iy
kalbos
sin aksé
(1994/1998/2002)
nomina y iniai
sakiniai
P o eso iaus
jau
laikomi
beasme-
niais
(1994:
134-136).
Remiamasi
uo,
kad
a daZodzio
a dininkas,
suda an is
nomina y inio
sakinio
p edika inj
cen a,
,,ne u i
aiSkaus
asmens
odiklio“
( en
pa ).
eK
Ypaé
daug
laiko
P o eso iaus
ski a
lie u iy
kalbos
zodziy
junginiy
p oblemoms
g ilden i.
Visy
pi ma
Gia
miné ina
s udija
Zodziy
junginiy
p oblemos
(Labu is
1976c).
D auge
su
ais
paciais
me ais
iSéjusiu
eciuoju
akademinés
g ama ikos
omu
ai
ienas
pi mujy
(be
B .
Kali-
nausko
da by,
Z .
Kalinauskas
1963,
1972)
apibend inamojo
pobidzio
eikaly,
ku iuose
nag-
inéjami
lie u iy
kalbos
zodziy
junginiai.
Zodziy
junginys
kaip
sin aksés
iene as
i
Zodziy
junginiu
lygmuo
kaip
a ski as
sin aksinés
sanda os
nag inéjimo
lygmuo
lie u iy
kalbo y oje
im i
ski i
i
nag iné i
ik
po
An ojo
pasaulinio
ka o,
daugiausia
dél
usy
kalbo y os,
ypaé
akademinés
usy
kalbos
g ama ikos
(Vinog ado ,
Is ina,
ed.
1960),
j akos.
S udijoje
keliamas
uZda inys
—
panag iné i
eo ines
zodziy
junginiy
y imo
p oblemas.
Au-
o iaus
nuomone,
ik
iSsiaiSkinus
sin aksés
no minimo
p incipus,
galima
pa ikslin i
Zodziy
junginiy
a ojimo
no mas
(plg.
en
pa :
81).
Knygeléje
umpai
apz elg a
zodziy
junginiy
y imo
is o ija,
ap aSy os
pag indinés
jos
k yp ys.
P ipazis ama,
kad
kalbos
u inio
i
iS aiskos
234
|
PERSONALIA
planai
ne
isada
es i
sime iski
i
keliami
uZda iniai
sin aksés
ei8kinius
ap agy i
sis emiSkai
i
de amai
a siz elg i
j
seman ikos
aidmenj
sin akséje
( en
pa :
16).
Toliau
s udijoje
placiai
nag inéjami
Zodziy
ySiai,
Zodziy
junginio
sa oka,
apz elgiama
ZodZiy
junginiy
sanda a
i
eikSme.
Daugiausia
ie os
knygeléje
ski a
zodziy
ySiams.
Zodziy
ySiai
nag inéjami
alen ingumo
eo ijos
pag indu.
Tai
ienas
pi myjy
jos
aikymo
lie u iy
kalbo y oje
pa yzdziy
(po
didelj
susidoméjima
sukélusio
E.
Geniugienés
s aipsnio
1971
m.,
z .
GeniuSiené
1971).
Valen ingu-
mas
laikomas
sin aksine
i
seman ine
ZodZio sa ybe
(Labu is
1976c:
23).
Jis
apib éziamas
kaip
»zodzio
a
jo
o mos
galéjimas
jung is
su
ki u
Zodziu
a
a i inkama
jo
o ma“
( en
pa :
18).
Ski iami
leksinis
i
g ama inis
alen ingumas.
Toliau
nag inéjamas
ik
pas a asis.
Ski iami
du
g ama inio
alen ingumo
lygmenys:
o malusis
i
eliacinis
(a i inkan ys
N.
Slizienés
sin aksinj
i
seman inj
alen inguma).
Ski iama
d ylika
pag indiniy
eliacinio
alen ingumo
a ejy
(se-
man iniy
linksniy
a
unkcijy).
Pab éziamas
eikalas
zodziu
o my
ySius
ski i
nuo
sakinio
daliy
ySiy.
Ski ingas
u inys
su eikiamas
sa okoms
,,zodziu
ySiai*
i
,,z0dziy
san ykiai“.
Zo-
dziy
ySiai
knygeléje
ski s omi
pagal
jy
eiSkimo
bidg
i
pagal
siejamy
iene y
sin aksinj
lygia-
e iskuma
bei
ySio
k yp j.
Be
adiciniy
zodziy
ySiy
ipy
—
de inimo,
aldymo
i
Sliejimo
—
V.
Labu¢io
ski iamas
i
ke i asis
—-
Zodziy
o my
koo dina imas.
Pas a uoju
adinamas
,,sa-
a ankiskas
ka ego ijas
u in¢ciy
Zodziy
galimas
(be
ne
bi inas)
abipusis
o my
aikymas“
( en
pa : 31).
Ta pusa yje
koo dinuojamos
gali
bi i
eiksnio
a dininko
i
asmenuojamojo
eiks-
mazodzio
o mos
(J.
Balke iciaus
Sis
ySys
laikomas
de inimo
a eju)
a ba
d i
daik a a dziu
o mos
(Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
sis
ysys
adinamas
ko eliacija).
Valdymas
V.
Labu¢io
api-
b éziamas
kaip
,,daik a a diskojo
Zodzio
linksnio
pa inkimas
am
ik ai
sin aksinei
i
seman i-
nei
unkcijai
pagal
ki o
Zodzio
eiksme
a
kokj
ki okj
seman inj
elemen a“
( en
pa : 33).
Ski ia-
mas
s ip usis
i
silpnasis
aldymas,
no s
i
pab éziama,
kad
aiskios
ibos
a p
jy
nesa.
Ne ySkios
i
ibos
a p
silpnojo
aldymo
i
Sliejimo.
Pagal
zodziy
y8io
cha ak e j
i
k yp j
au o iaus
ski iamas
Zodziy
p ijungimas,
sujungimas
i
a pusa io
salygojimo
yéys.
Kaip
ypa ingi
p ijun-
gimo
a ejai
minimi
Zodziy
auka
( ai
am
ik as
a pinis
Zodziy
y$ys,
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
aikomas
a ininio
pazyminio
de inimu
su
eiksniu
a ba
papildiniu)
i
apozicinis
p ijungimas.
Ta pusa io
salygojimu
adinamas
eiksnio
a dininko
ygys
su
a iniu
einandia
asmenuojamaja
eiksmazodzio
o ma.
ISnag inéjus
zodziy
junginiy
san ykj
su
sakiniu
i
a ski u
Zodziu
duodamas
ZodZiy
junginio
apib ézimas:
ai
esas
,,mazZiausias
ZodzZiu
ysiu
lygmens
sin aksinis
i
seman inis
iene as,
o-
dan is
d iejy
sa a ankisky
Zodziy
san ykj*
( en
pa :
45).
Ski ingai
negu
J.
Balke i¢iaus
Daba -
inés
lie u iy
kalbos
sin akséje
(Balke icius
1963:
42),
B.
Kalinausko
Lie u iy
kalbos Zodziy
jungi-
niy
sin akséje
(Kalinauskas
1972:
1)
i
akademinéje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.
1976:
9),
Zodziy
junginys
V.
Labuéio
laikomas
ne
ik
sakinio
suda omuoju,
be
(i
isy
pi ma)
kalbos
sin ezés
iene u,
gaunamu
jungian
sa a ankiskus
Zodzius
( uo
p o eso iaus
paziii os
a imos
F.
Fo una o o
mokyklos
paZi i oms).
Kaip
i J.
Balke igiaus
bei
B .
Kalinausko
(1972:
10),
junginiais
laikomi
isy
pi ma
p ijungiamuoju
ySiu
susie i
Zodziai
(kaip
i
akademinéje
usy
kalbos
g ama ikoje,
plg.
Vinog ado ,
Is ina,
ed.
1960:
1,
41-44),
be
ki aip
negu
akade-
minéje
lie u iu
kalbos
g ama ikoje,
ku
Zodziy
junginiais
A.
Valeckienés
laikomi
i
p edika iniu
bei
sujungiamuoju
ySiu
susie as
Zodziy
o mas,
plg.
Valeckiené
1976:
9).
P edika iniu
ysiu
susie os
eiksniu
i
a iniu
einan¢ios
zodziy
o mos
laikomos
Zodziy
junginiais
ik
su
didelémis
islygomis,
dél
speci iniy
ypa ybiy
juos
siiloma
nag iné i
a ski ai
nuo
isy
ki y
junginiy
(J.
Bal-

PERSONALIA
|
235
ke iciaus
jie
laikomi
sakiniais).
Ap a iami
sin agmos
i
kons ukcijos
e minai,
jy
san ykis
su
zodziy
junginiu.
Sin aksiniu
ySiu
susie ai
ZodZiy
g upei
pa adin i,
au o iaus
nuomone,
ge-
iausiai
inka
sin aksinés
kons ukcijos
a ba
sin aksinés
s uk i os
e minas.
Ap a os
zodziu
junginiy
pa adigmos,
de i acijos
i
ans o macijos
sa okos.
Toliau
nag inéjama
Zodziy
jungi-
niy
s uk i a.
D ina io
junginio
dalys
adinamos
démenimis
(plg.
komponen us
J.
Balke iciaus
i
B .
Kalinausko
sin aksése).
Ski iamas
pag indinis
i
p iklausomasis
Zodziy
junginio
démuo
(kaip
i
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje).
Junginiai
(kiek
ki u
pag indu
nei
J.
Balke iciaus)
ski s omi
i
ien isinius
i
sudé inius
junginius
(panaSiai
kaip
B .
Kalinausko,
plg.
1972:
11-12).
Zodziu
junginiai
su
ienu
pag indiniu
Zodziu
i
keliais
ski ingo
u inio
sin aksiniais
ySiais
suda o
zodziy
junginiy
g andines.
J.
Balke iciaus
okie
sin aksiniai
iene ai
laikomi
sudé iniais
jungi-
niais
(Balke icius
1963:
44 );
aip
pa
i
B .
Kalinausko
(1972:
12).
ZodZiy
junginiy
sanda a
nag inéjama
pasi elkian
jy
mo ologinius
modelius
—
ai
ienas
pi mujy
bandymy
lie u iy
kalbo y oje
okiu
bidu
o malizuo i
sis eminj
sin aksiniy
iene y
ap aSqa.
Veiksmazodiniy
jun-
giniy
sky iuje
emian is
y aujan¢ia
eiksmazodine
eiksme
V.
Labu¢io
nag inéjami
i
eiksma-
zodiniy
daik a a dziy
junginiai,
ku iuose
daik a a dis
iSlaiko
pama inio
eiksmazodzZio
alen-
inguma
( aip
pa
okie
junginiai
klasi ikuojami
i J.
Balke iciaus
(plg.
1963:
43);
ki aip
—
B .
Kalinausko).
Pana8iai
i
bid a dziy
aldyma
islaikan ys
iS
jy
pada y i
daik a a dZiai
su
p iklau-
somuoju
démeniu
ap a iami
d auge
su
biid a diniais
junginiais.
Pusdaly iai
i
padaly iai
jun-
ginius
su
eiksmazodziu
suda o
ik
ais
a ejais,
kai
neina
iSski ine
sakinio
dalimi.
Junginiu
nesuda o
eiksniu
einan ys
daik a a dZiai
i
su
jais
ko eliuojami
a inio
a dine
dalimi
einan-
ys
bud a diskieji
zodziai
(A.
Valeckienés
jie
laikomi
sudé iniais
junginiais
su
p edika iniu
pazyminiu,
Z .
Valeckiené
1976:
19-20;
B .
Kalinauskas
juos
laiko
zodziy
junginiais
su
bi io
a dininku,
einan¢iu
a inio
a dine
dalimi,
Kalinauskas
1972:
73).
Pagal
eikSme
Zodziy
jungi-
niai
ski s omi
j
SeSias
g upes:
subjek inius,
objek inius,
aplinkybinius,
a ibu inius,
komple y i-
nius
i
p edika y y
junginius
(plg.
B .
Kalinausko
ski iamus
p edika inius,
a ibu inius,
objek-
inius
i
eliacinius
(ad e bialinius)
junginius)
(Kalinauskas
1972:
16-20).
Objek iniai
Zodziu
junginiai
p iklausomai
nuo
pag indinio
i
p iklausomojo
na io
eikSmés
i
jy
a pusa io
san-
ykio
smulkiau
ski s omi
j
iesioginio,
ad esa inio,
ins umen inio
objek o
i
eiksmo
(biisenos,
eiskinio)
objek inio
u inio
junginius.
A ibu iniy
junginiy
sky iuje
iSski iami
posesiniai
(po-
sesy iniai)
a ba
p iklausomybés
ZodzZiy
junginiai.
A k eipiamas
démesys,
kad
a ibu iniai
jungi-
niai
gali
u é i
subjek ine,
objek ing
a
aplinkybing
eikime.
Komple y iniais
adinami
Zodziy
junginiai,
ku iy
,,p iklausomasis
démuo
pasako
u inj
o,
kas
eiskiama
pag indiniu
démeniu“
(Labu is
1976c:
78).
Tipiskais
komple y iniais
junginiais
laikomi
kiekybés
u inj
ei8kian ys
junginiai,
p z.:
kilog amas
s ies o,
pilnas
andens
(Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
jie
ap asy i
kaip
junginiai,
eiSkian ys
kiekybinius
san ykius;
Valiuly é
1976:
202-203).
Sudé inj
a inj
suda an i
asmenuojamoji
sa a ankiskos
eiksmés,
azinio
a
modalinio
eiksmazodzio
o ma
i
p ie
jos
Sliejamas
linksniuojamasis
Zodis
a
bend a is
suda o
p edika y u
junginius
(junginiu,
ku iuos
suda o
aziniai
eiksmazodZiai
su
bend a imi,
sa i umas
pab éZ as
i
E.
Valiuly és,
z .
Valiuly é
1976:
175).
Faziniy
i
modaliniy
eiksmazodziy,
su
bend a imis
suda anéiu
su es inius
a i-
nius,
zodziy
junginiais
nelaiko
B .
Kalinauskas
(1972:
15,
166-167).
Ski iamos
d i
okiy
jungi-
niy
a mainos
—
bi io,
a ba
egzis enciniai,
i
eiksmo
papildymo
ki u
eiksmu
junginiai.
J.
Balke-
iciaus
sin akséje
zodziu
junginiy
klasi ikacijos
pagal
p asme
a ski ai
neduodama.
Kadangi
jo
ski iamos
ien isinés
i
sudé inés
sakinio
dalys,
ai
Zodziy
junginiy
eik8mé
ap a’y a
a i inka-
muose
sakinio
daliy
sky iuose.
236
|
PERSONALIA
I ai ls
ZodZiy
junginiai
P o eso iaus
nag iné i
i
moksliniuose
s aipsniuose
bei
kon e en-
cijy
p aneSimuose.
Bene
daugiausia
démesio
eko
daik a a dziy
junginiams
su
kilmininku.
S aipsnyje
,,Kai
ku ios
eiksmazodiniy
daik a a dziy
kons ukcijos
su
kilmininku*
(1974a)
nag inéjama,
kaip
nuo
j ai iy
leksiniy
i
g ama iniy
eiksniy
p iklauso
kons ukcijy
su
eiks-
mazodiniais
daik a a dziais
sin aksiné
s uk i a
i
seman ika.
Nuodugniau
ap asy os
ys
kon-
s ukcijos
N,N*
ans o macijos:
N,V,
VN,
i
VN,.
Subjek ines
kons ukcijas
dazniausiai
suda o
i ai iy
leksiniy
eikSmiy
in anzi y iy
eiksmazodziy
abs ak ai,
p iklausomojo
na io
eik’mé
okiose
kons ukcijose
nes a bi.
Objek ines
kons ukcijas
pap as ai
suda o
anzi y iy
eiks-
mazodziy
abs ak ai,
p iklausomuoju
okiy
kons ukcijy
na iu
pap as ai
eina
negy y
daik y
pa adinimai.
Kon e encijoje
Leksikos
i
sin aksés
klausimai
pe skai y o
p anesimo
,,Lie u iy
kalbos
eiks-
mazodiniai
daik a a dZiai
i
jy
alen ingumas“
ezése
(1974b)
isu
pi ma
ap a iama
pa i
alen-
ingumo
sa oka.
Ski iamas
subjek inis,
objek inis
i
ci kums an inis
eiksmazodiniy
daik a a -
dziy
alen ingumas.
Tokiy
daik a a dziy
kons ukcijos
nag inéjamos
einan
nuo
iS ai8kos
p ie
eiksmés;
daugiausia
démesio
ski iama
kons ukcijoms
su
kilmininku.
Siy
kons ukcijy
eiks-
més
p iklauso
nuo
pag indinio
daik a a dzio
da ybinés
bei
leksinés
eikSmés
i
p iklausomojo
zodzio
o mos,
g ama inés
bei
leksinés
eikSmés.
S aipsnyje
,,Tiesioginio
objek o,
ikslo
i
kiekio
kilmininky
aldymas*
(1976)
analizuojami
keli
bend inei
kalbai
ak ualiis
kilmininko
a osenos
a ejai.
Kai
neigiamas
modalinis
eiks-
mazodis
eina
su
bend a imi,
jos
aldomas
objek o
linksnis
—
kilmininkas
a ba
galininkas
—
dazZnai
p iklauso
nuo
a s umo
iki
neiginio.
Su
eiksmazodzZiu
Zii é i
bend inei
kalbai
eikia-
mas
kilmininkas,
nes
jis
u i
ikslo
sema:
Ziii i
ele izo iaus,
kino,
spek aklio...
Sis
si lymas
ki y
kalbininky
bu o
k i ikuo as
(z .
Amb azas
1976,
Balke icius
1976)
i
bend inéje
kalboje
ne-
p igijo.
Su
abs akCios
eikSmés
daik a a dZiais
eiksSmeé,
j aka,
jspiidis,
po eikis
i
pan.
siiloma
a o i
kilmininka,
kai
no ima
iS ySkin i
neapib éz o
kiekio
a spal i,
i
galininka,
kai
as
a -
spal is
nes a bus.
S aipsnyje
pab éziama
seman inés
mo y acijos
s a ba
no minan
sin ak-
sés
eiSkinius.
Tokiy
pa adigminiais
san ykiais
susijusiu
kons ukciju
kaip
Suo
g auzia
kaulq,
Kaulas
g au-
Ziamas
Suns,
Suns
g auzimas
kaulo
seman ika
i
sin aksé
nag inéjama
s aipsnyje
,,Seman ika
i
o my
pa inkimas
ak y inése,
pasy inése
i
subs an y inése
kons ukcijose“(1979a).
Au-
o iaus
nuomone,
kiek iena
i$
miné y
kons ukcijy
ikslinga
laiky i
a ski o
seman inio
bei
g ama inio
modelio
ealizacija
( en
pa : 57),
o
ne
es i
i§
ienos
bazinés
s uk i os,
kaip
da oma
gene a y ines
g ama ikos
a s o y.
A ski ai
ap a es
kiek ienos
kons ukcijos
gilumos
i
pa i siaus
seman ine
s uk i a, a skleides
mo ologiniy
o my
pa inkima
lemian¢ius
eiks-
nius,
V.
Labu is
da o
i& ada,
kad
sin aksiné
seman ika
y a
daugiaplanis
hie a chinis
eiSkinys,
ji
,laiky ina
,, a omaja
jéga“
ne
ik
adinamuosiuose
gilumos,
be
i
pa i siaus
lygmenyse“
( en
pa :
58).
S aipsnyje
,,Kilmininkas
i
sa ybiniai
j a dZiai*
(1980)
del
j a dziy
mano,
a o,
sa o
ie os
g ama inéje
sis emoje
polemizuojama
su
V.
Zuliu,
ku is
juos
laiko
asmeniniy
j a dZiu
kilmi-
ninkais
(Zulys
1969).
V.
Labucio
nuomone,
sias
o mas
j auk i
j
j a dziu
ai,
u,
sa es
pa adig-
mas
ukdo
jy
leksiné
eikSmé
—
posesy umas.
Teigiama,
kad
sin agminiu
poZii iu
Sios
o mos
gali
bi i
laikomos
sus aba éjusiais
kilmininkais,
aciau
seman iniu
poZii iu
jos
esanCios
sa ybi-
niai
j a dziai
(Labu is
1980:
56).
Au o iaus
nu odomos
i
silpnosios
adicinés
in e p e acijos
pusés;
is
dél o
ji
laikoma
pa ankesne
p ak ikos
eikalui,
mokyklai.
PERSONALIA
|
237
Kiekybés
u inio
i
dalies
kilmininky
a osena
ap asy a
s aipsnyje
,,Vadinamuju
kiekio
kilmininky
aldymas
i
seman ika“
(1981a).
Tiek
ieni,
iek
i
ki i
kilmininkai
eina
ose
pa¢iose
sin aksinése
eiksnio
i
iesioginio
papildinio
pozicijose.
Kiekybés
u inj
zymin is
kilmininkas
junginiuose
su
kiekj
eiSkian¢iais
daik a a dZiais
a
p ie eiksmiais
y a
pas a yju
aldomas,
jo
angas
sin aksinéje
sakinio
s uk i oje
a si
,,pazeminamas“.
Objek a
ei8kian is
Zodis
neindi-
idualizuo as,
ep ezen uoja
daik y
klase.
Dalies
kilmininkas
be
kiekj
zymin¢io
zodzio
apibidi-
namas
kaip
zyme asis
opozicijos
na ys.
Jis
a ojamas,
kai
,.no ime
pa ody i,
kad
eiksmas
susijes
su
iesioginio
objek o
dalimi,
o
ne
isuma“
( en
pa :
197).
Dalies
kilmininko
a osena
iesioginio
papildinio
pozicijoje
ibojama
j ai iu,
da
iki
galo
neiSaiskin y,
eiksniu,
o
eiksnio
pozicijoje
dalies
kilmininkas
,,eina
ik
egzis enciniuose
i
kai
ku iuose
judéjima
eiSkianciuose
sakiniuose“
( en
pa :
198).
S aipsnyje
aip
pa
polemizuojama
dél
apib éz umo
i
neapib éz-
umo
ka ego ijos
samp a os.
eK
Daugelyje
publikacijy
V.
Labucio
nag iné os
specialios
lie u iy
kalbos
sin aksés
p oblemos,
sin aksés
y imu
me odikos
klausimai.
Nemaza
P o eso iaus
a’y a
apie
sin aksinius
zodziy
ysius,
ypaé
de inima
i
aldyma.
Si
ema
g ilden a
kai
ku iose
jau
miné ose
publikacijose
(1974b,
1976,
1981a;
z .
da
1982).
Be
o,
Masy
kalbos
zu nale
spausdin am
kalbo y os
e miny
Zodynéliui
P o eso ius
y a
pa ases
s aips-
nelj
apie
de inima
(1974c).
De inimas
jame
apib éZiamas
kaip
,,nesa a ankiskas
ka ego ijas
u inciy
zodziy
o my
p i aikymas
p ie ki y
Zodziu
o my“
( en
pa :
45).
Lie u iy
kalboje
bud a dzZiai,
daly iai,
bud a diskieji
skai a dziai
i
j a dZiai
de inami
p ie
daik a a dziy
a
ki y
daik a a diskai
a ojamy
ZodzZiy.
Au o iaus
pab éziama,
kad
de inimas
né a
isiskas
o my
supanasinimas,
kalboje
daZni
i
adinamojo
nepilnojo
de inimo
a ejai.
Nuo
de inimo
ski ia-
mas
daik a a dinio
a inio
o mos
ko ega imas
su
eiksniu
—
ji
si loma
adin i
koo dinacija
a ba
ko espondencija
(Lie u iy
kalbos
sin akséje
jis
adinamas
ko elia imu),
0
p iedélio
san ykj
su
pazymimuoju
zodziu
—
o my
pa alelizmu
( éliau
Sis
san ykis
au o iaus
adinamas
apozici-
ja).
Veiksnio
i
a inio,
iS eikS o
asmenuojamuoju
eiksmazodziu,
o my
koo dinacija
esan i
da
ki okio
pobiidzio:
Sios
o mos
de inamos
ik
pagal
skai¢iaus
ka ego ija
( en
pa : 47).
S aipsnio
medziaga
éliau
au o iaus
sunaudo a
aSan
pla esnio
pobiidzio
da bus
—
s udija
Zodiiy
junginiy
p oblemos
(plg.
Labu is
1976c:
28-30)
i
monog a ija
Lie u iy
kalbos
sin aksé
(1994:
30-33).
Veiksmazodiniy
daik a a dziy
aldymo
y imai
ska ino
domé is
alen ingumo
eo ija.
Va-
len ingumo
a ba
zodziy
junglumo
sa okos
P o eso iaus
ap a os
knygose
(1976,
1994),
dau-
giau
a
mazZiau
jos
s a s omos
i
ki ose
publikacijose
(p z.,
1974b).
Ta p au inés
bal is y
kon e encijos
p anesimo
,,Valen ingumas
—
seman iniai
aidmenys
—
seman iné
sakinio
s uk ii a*
ezése
(1985a)
Sie
ys
eiSkiniai
apibidinami
kaip
ski ingos,
no s
i
a pusa yje
susijusios,
kalbos
sis emoje
eikian¢ios
g ama inés
s a egijos.
Valen ingu-
mas
laikomas
Zodzio,
kaip
kalbos
sis emos
leksinio
iene o,
sin agminés
sa eikos
p ojek u,
ku iame
numa oma
Zodzio
bu iny,
ike iny
a
ik
galimy
sa eiky
kiekis,
u inys
i
ealiza imo
kalbos
elemen ais
o ien y ai.
Seman iniai
aidmenys
apib éziami
kaip
pazin y
ik o és
ele-
men y
ipizuo y
padéciy
am
ik ose
si uacijose
a spindys.
Seman iné
sakinio
s uk i a
—
ai
am
ik o
sakiniy
ipo
schema.
Diach oninei
kalbo y ai
keliamas
uzZda inys
,,pasek i,
kiek
i
kaip
amZiy
bégyje
konk e¢ioje
kalboje
gali
e oliucionuo i
a ski y
leksemy
alen iniai
p ojek ai
238
|
PERSONALIA
ne
ik
o maliosios
aiskos,
be
i
u inio
a z ilgiu,
kokie
galimi
seman iniy
aidmeny
ep ezen-
acijos
désningumy
poslinkiai*
( en
pa :
66).
Miné ina
i
N.
Slizienés
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodyno
(Sliziené
1994)
pi mojo
omo
ecenzija
(Labu is
1995).
Joje
a idZiai
isnag iné a
knygos
sanda a,
ski ingy
lygmeny
alen ingumo
pa eikimas
i
kai
ku ios
eo inés
nuos a os.
A gumen uo ai
s a s o-
mas
Zodyno
paski ies
i
eiksmazodzZiy
a ankos
k i e ijy
neapib éZ umas,
nu odomi
se-
man iniy
unkcijy
sky imo,
zodziy
eikSmiy a ankos
i
nusakymo
ikumai,
nepakankamas
leksinio
alen ingumo
pa eikimas.
Recenzen o
pab éziama
iSsamaus
nag inéjamy
eiksma-
zodziu
eik’més
ap as’ymo
s a ba,
si iloma
pi ma
pa eik i
seman inj
eiksmazodziy
alen in-
guma,
0
ik
po
jo
—
sin aksinj,
keliami
bu inuyjy
i
akul a y iyjy
alen iniy
palydo y
a iboji-
mo
sunkumai.
Sin aksiniy
ySiy
y imai
iesiogiai
susije
su
sin aksinés
seman ikos
s i imi.
Sin aksés
i
se-
man ikos
sa eika,
seman ikos
aidmuo
sin aksés
y imuose
P o eso iaus
pab éziami
daugelyje
publikacijy
(plg.
1979a,
1980,
1981a,
1981b).
Kon e encijoje
Sin aksés
i
seman ikos
klausimai
pe skai y ame
p anesime
,,Seman ika
i
zodziy
o my
pa inkimas*
(1982)
zodziy
ySiai
pagal
Zodziy
o my
pa inkimo
s a egijas
ski-
iami
j
du
ipus.
Fo malusis
g ama inis
ipas
emiasi
zodziy
leksinémis
i
mo ologinémis
klas€mis,
jy
kai ybos
ka ego ijomis;
Siam
ipui
p iklauso
de inimas
bei
ko elia imas.
Seman i-
nés
o maliosios
s a egijos
a eju
Zodziy
o mos
pa enkamos
p iklausomai
nuo
ik o és
elemen y
san ykius
a spindincios
seman ikos
i
g ama inés
kalbos
s uk i os; io
ipo
ZodZiu
ySiai
y a
aldymas
bei
Sliejimas.
Biu inybé
sin aksés
y imuose
em is
seman ika
i
ei i
ne
ik
nuo
i aiskos
p ie
eiksmés,
be
i
p ieSinga
k yp imi,
pab éziama
i
kon e encijoje
Kalbos
no ma
i
unkciniai
s iliai
pe skai y a-
me
p anesime
,,Hexo oppie
ocobeHHOCTH
CHHTAaKCHYeCKOii
HOPMbI
Naq@KHBIX
KOHCTpyKuHii*.
Kon-
e encijos
ezése
(1984)
pa odomas
sudé ingas
sin aksés
i
seman ikos
iene y
a pusa io
ySys,
a skleidziamos
sin aksiniy
sinonimy
susida ymo
p ielaidos.
Iskeliamas
lie u iy
kalbos
zodziu
junglumo
zodyno
po eikis.
Apz alginiame
s aipsnelyje
,,Sin aksiné
seman ika
(semasiologija)*
(1983)
8i
kalbo y os
k yp is
apibidinama
kaip
,,sin aksés
y imas
pagal
iesiogini
kalbos
iene u
y§j
su
jais
zymimais
ik o es
daik ais,
p ocesais,
eiskiniais“
(1983:
11-12),
nusakomi
pag indiniai
jos
p incipai.
D auge
su
G.
V.
Maksimo a
pa asy ame
s aipsnyje
,,
Hexo oppie
THMBI
CHHTa M
C
KOIHYeCTBEH-
HBIM
3Ha4@HHEM
B
PyCCKOM
H
JIMTOBCKOM
s#3bIKax*
(Maksimo a,
Labu is
1985)
nag inéjamas
j ykio
eikslo
eiksmazodziy
seman inis
de inimas
(kiekybés
a z ilgiu)
su
jy
iesioginiais
papildiniais.
A idziau
iS i i
lie u iy
i
usy
kalby
Zodziy
junginiai,
ku iuos
suda o
loging
daugio
idéja
seman inéje
s uk i oje
u in ys
eiksmazodzZiai
(p z.:
sugaudy i
paukscius,
ixki s i
ka klus
i
pan.).
Ski ingai
negu
usy
kalboje,
daugio,
dalumo
eikSmés
lie u iu
kalboje
pe eikiamos
ne
ik
a i inkamos
Saknies
eiksmaZodziy
p ieSdéliais,
be
d auge
i
i e a y inémis
p iesagomis
(-y i,
-iné i
i
k .).
Naujesniuose
da buose
ma y i
didelis
P o eso iaus
susidoméjimas
ki a
Siuolaikiniy
g ama-
ikos
y imy
eo ija
—
unkcine
g ama ika.
Funkcinio
pozi io
j
kalba
sa i umas,
unkcinés
g ama ikos
paski is
i
kai
ku ie
me odikos
dalykai
aiskinami
s aipsnyje
,,Kalbos
p ak ika
i
unkciné
g ama ika“
(1994c).
Lie u iy
kalbos
unkcinés
g ama ikos
ku sas
Vilniaus
uni e si e o
magis an ams
P o eso-
iaus
skai omas
iki
Siol,
ad
galima
iké is
daugiau
jo
Sios
s i ies
da bu.
PERSONALIA
|
245
ikos
e imo
j
lie u iy
kalba.
D.
Kleing,
au o iaus
nuomone,
galima
laiky i
,,lie u iy
kalbos
linksniy
i
kai
ku iy
ki y
o my
a osenos
ap asymo
p adininku,
iSkélusiu
jdomiu
i
lig
Siolei
s a biy
os
s i ies
ak y
i
nu odZiusiu
jy
mokslinés
in e p e acijos
gai es“
( en
pa :
117).
Negalima
nep i a i
i
s aipsnyje
iskeliamai
anks esniy
lie u iy
kalbos
g ama inés
sanda os
ap asy
nag inéjimo
s a bai:
,,[ssamiai
neiSnag inéj¢
i
isapusiskai
nej e ine
isy
misy
g a-
ma iky,
ne
i
a ski y
jy
sky iy,
ne u ésime
i
ik os
lie u iy
kalbos
mokslo
is o ijos.
O
be
jos
i
daba inis
g ama ikos
mokslas
ne e ai
,,a anda*
jau
kadaise
zinomus
dalykus
a ba
pada o
nepama uo y
iS ady“
( en
pa :
118).
Musy
kalbo y os
is o ijai
ski as
i
p oginis
s aipsnis
,,Lie u iskos
kalbos
g ama ikai*
—
Sim as
me y
(2001).
Jame
apz elgiamos
pi mosios
J.
Jablonskio
g ama ikos
adimosi
aplinky-
bes,
eo inés
nuos a os,
sanda a,
s a besnieji
apib ézimai
i
e minija.
Is yskinamas
no mina-
masis
g ama ikos
pobidis,
ji
V.
Labu¢io
i e in a
kaip
,,da bas,
déjes
miisy
adicinio
g ama i-
kos
mokslo
pama us,
nub éZes
ne
iena
o
mokslo
p incipine
nuos a a,
dél
daugelio
a ski y
kalbos
dalyky
a osenos,
no my
iSaiskinimo
i
j i inimo
nep a ades
e és
i
daba “
( en
pa :
14).
**K
P o eso ius
V.
Labu is
y a
paskelbes
ne
ieno
lie u iy
kalbo y os
eikalo
ecenzija.
S.
K inickai és
knygelé
Kalby
aiskos
sa i umas
(1984)
ecenzen o
e inama
kaip
bandymas
uzpildy i
lie u iy
kalbos
g e inimy
su
ki omis
kalbomis
sp aga
(1985c).
Taciau
g ozinés
li e a ii-
os
o iginaly
i
e imy
lyginimai,
P o eso iaus
nuomone,
,,né a
labai
pa ikimas
kelias
pe ei i
p ie
kalby
aiskos
sa i umy
i
ne
p ie
bidingy
kalbos
modeliy*
( en
pa :
29).
Lie u iy
i
usu
kalby
g e inimo
aizdas
bi y
ik esnis,
jeigu
sa i umai
au o és
bi y
odomi
bend ybiy
i
pana-
Sumy
one.
Knygeléje
ka ais
neda oma
ski umo
a p
meninés
kalbos
ak u
i
kalbos
sis emos
sa i umy,
kli i a
pe nelyg
pla iis
apibend inimai.
Recenzijoje
,,Zodziy
daznio
zodynus
panag inéjus*
(1999a)
ap a iami
Laimos
Zilinskienés
i
Vidos
G umadienés
pa eng i
dazniniai
daba inés
a’omosios
lie u iy
kalbos
zodynai
mazé-
jandio
daznio
(1997)
i
abécélés
(1998)
a ka,
daugiausia
démesio
ski iama
pas a ajam.
Zody-
ne
pasigendama
bui inio
s iliaus
leksikos,
daugelio
kasdien
a ojamy
Zodziu:
bui iniy
ealiju,
augaly
bei
gy iny
pa adinimy,
kul i os
s i ies
i
su
in elek ine
eikla
susijusiy
Zodziy,
abejoja-
ma
del
eks y
a ankos
p incipy.
Dél
siy
p ieZasciy
si iloma
jj
laiky i
ne
daba inés
lie u iy
kalbos,
o
ke u iy
unkciniy
s iliy
zodynu
(p.
108).
Recenzuojamame
zodyne
pasigendama
zade y
ik iniy
zodziy
daznio
duomeny.
Neaiskiis
kalbos
daliy
nus a ymo
k i e ijai,
odél
kalbos
daliy
s a is ikos
len elés
nekelia
pasi ikéjimo.
Su
ipes¢iu
kons a uojama,
kad
zodyne
gausu
neno miniy
Zodziy,
odél
no minimo
eikalui,
V.
Labucio
nuomone,
Zodynas
,,labiau
ik y
kaip
klaidy
Sal inis*
(p.
112).
Recenzijoje
da oma
i’ ada,
kad
Zodyno
suda ymo
p incipai
au o iy
nepakankamai
apmas y i,
pa s
,,Zodynas
i
jo
a amos
askai,
deja,
dazniau
nu ilia
nei
dziugina“
(p.
113).
J.
Balke iciaus
Lie u iy
kalbos
p edika iniy
kons ukcijy
sin aksé
(1998)
umpai
apz elgiama
Gim osios
kalbos
zu nale
(Labu is
1999b).
Jame
pasku inis
Zymiojo
sin aksininko
eikalas
ypaé
e inamas
kaip
,,sa i a
sin aksés
mokslo
s udija,
ku ioje
nuosekliai
plé ojama
ien isa
e bo-
cen inio
sakinio
pama o
koncepcijy
isuma*
(1999b:
14).
Kiek
igsamiau
&i
s udija
i
ki i
J.
Bal-
ke iciaus
da bai
ap a i
Bal is icoje
paskelb ame
d auge
su
B.
S undizia
pa asy ame
nek ologe
(Labu is,
S undzia
2001).

246
|
PERSONALIA
Vienoje
apz algoje
kazin
a
jmanoma
ap ép i
isa
P o eso iaus
moksliniy
da by
i ai o e.
Ne
oks
i
Sio
aSinio
ikslas.
No é a
ben
apg aibom
pa ody i
P o eso iaus
ykdy y
lie u iy
kalbos
g ama inés
sanda os
y imy
k yp is
i
me odus,
a skleis i
jo
moksliniy
paZiii y
aida.
ISsami
V.
LabuCio
da by
analizé
i
e inimas
—
a ei ies
uzda inys.
Sep yniasdeSim ojo
gim adienio
p oga
no isi
ge biamam
P o eso iui
palinké i
da
daug
ku ybingy
me y
—
ad
mul os
annos!
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1976:
[Diskusijos].
Masy
kalba
4,
30-31.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1985:
[pammamuxa
aumoecxozo
a3bika,
Bumbu oc:
Moxenac.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1997:
Li huanian
G amma ,
Vilnius:
Bal os
lankos.
AMBRAZAS,
V.
1999:
Veiksnys.
Mo kiinas,
K.,
ed.
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija.
Pa engé..,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
698.
BALKEVICIUs,
J.
1963:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
BALKEVICIUus,
J.
1976:
[Diskusijos].
Masy
kalba
4,
32-33.
BALKEViClus,
J.
1998:
Lie u iy
kalbos
p edika iniy
kons ukcijy
sin aksé,
Vilnius:
Mokslo
i
encik-
lopedijy leidybos
ins i u as.
DumMaSI0TE,
Z.
1976:
Vienana iai
sakiniai.
Beasmeniai
sakiniai.
Ul ydas,
K.,
ed.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3.
Sin aksé,
Vilnius:
Mokslas,
608-625.
GALKINA-FEDORUK,
E.
M.,
1960:
Yac uus .
Vinog ado ,
V.
V.,
Is ina,
E.
S.,
ed.
[pasuamuxa
pyccxozo
azbixa
1.
Donemuxa
u
mop@onozua,
Mocxsa:
U3qa easc Bo
AKayemMuu
Haykx
CCCP,
637-
649.
GENIUSIENE,
E.
1971:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sin aksiné
klasi ikacija.
Kalbo y a
23(1),
7-16.
GiRDENIS,
A.,
ZuLys,
V.
1973:
[Rec.],
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1-2.
Bal is ica
9
(2),
203-214.
GRuMADIENE,
L.,
ZILINSKIENE
V.
1997:
Daininis
daba inés
a’omosios
lie u iy
kalbos
Zodynas
(mazéjancio
dainio
a ka),
Vilnius.
GRUMADIENE,
L.,
ZILINSKIENE
V.
1998:
Dagninis
daba inés
aSomosios
lie u iy
kalbos
Zodynas
abécelés
a ka,
Vilnius.
KALINAUSKAS,
B .
1963:
Zodiiai
i
zodziy
junginiai
sakinyje.
Dob o olskis,
B.,
sud.
Kai
ku ie
g a-
ma ikos
i
s ilis ikos
klausimai,
Kaunas:
Vals ybiné
pedagoginés
li e a ii os
leidykla,
3-23.
KALINAUSKAS,
B .
1972:
Lie u iy
kalbos
Zodziy
junginiy
sin aksé,
Vilnius.
KRINICKAITE,
S.
1984:
Kalby
aiskos
sa i umas,
Vilnius:
Mokslas.
LABUTIS,
V.
1962:
Dalely és
i
jy
ie a
kalbos
daliy
a pe.
Li e a ii a
i
kalba
6,
354-370.
Lasu is,
V.
1963a:
Lie u iy
kalbos
kiekio
pa ikslinamosios
dalely és.
Lie u os
TSR
moksly
akademi-
jos
da bai,
se ija
A,
2
(15),
215-226.
LasuTis,
V.
1963b:
Dalely és
ne
unkcijos
i
asyba.
Kalbos
kul ii a
5,
46-52.
LaBUTIS,
V.
1964a:
Lie u iy
kalbos
sudé inés
dalely és.
Lie u iy
kalbos
mo ologiné
sanda a
i
jos
aida
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
7),
119-131.
LaBuTIs,
V.
1964b:
Dalely és
gi
eikimés,
a ojimas
i
aSyba.
Kalbos
kul ii a
6,
28-33.
LasuTis,
V.
1967:
Nomina y iniai
sakiniai.
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sanda a
(Lie u iy
kalbo y os
klausimai
9),
117-131.
LaBu is,
V.
1971:
Dalely é.
Ul ydas,
K.,
ed.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
2,
Vilnius:
Min is,
543-576.
LaBuTis,
V.
1974a:
Kai
ku ios
eiksmazodiniy
daik a a dziy
kons ukcijos
su
kilmininku.
Kalbo y a
26
(1),
25-36.
PERSONALIA
|
247
Lasu is,
V.
1974b:
Lie u iy
kalbos
eiksmaZodiniai
daik a a dziai
i
jy
alen ingumas.
Leksikos
i
sin aksés
klausimai.
Ta pmokyklinés
mokslinés
kon e encijos
p anesimy
ezés,
Siauliai:
Siauliy
K.
P eikSo
pedagoginis
ins i u as,
140-145.
Lasu is,
V.
1974c:
De inimas.
Miisy
kalba
6,
45-48.
Lasu Is,
V.
1976a:
Nomina y iniai
sakiniai.
Nepilnieji
sakiniai.
Elip iniai
sakiniai.
Bena iai
sakiniai.
Ul ydas,
K.,
ed.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3.
Sin aksé,
Vilnius:
Mokslas,
625-653.
LaBu is,
V.
1976b:
Tiesioginio
objek o,
ikslo
i
kiekio
kilmininky
aldymas.
Miisy
kalba
4,
4-10.
LaBu is,
V.
1976c:
Zodziy
junginiy
p oblemos,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as.
Lasu is,
V.
1979a:
Seman ika
i
o my
pa inkimas
ak y inése,
pasy inése
i
subs an y inése
kon-
s ukcijose.
Kalbo y a
30
(1),
57-62.
Lasu is,
V.
1979b:
P edika umas
i
ZodZiy
junginys.
Ak ualiosios
kalbo y os
p oblemos.
Mokslinés
kon e encijos
pak ie imas-p og ama
i
ezés.
1979
m.
ko o
28-29
d.,
Vilnius:
Vilniaus
V.
Kapsuko
uni e si e as.
Lasu is,
V.
1980:
Kilmininkas
i
sa ybiniai
j a dziai.
Bal is ica
16
(1),
53-57.
Lasu Tis,
V.
1981a:
Vadinamyjy
kiekio
kilmininky
aldymas
i
seman ika.
Bal is ica
17 (2),
194-199.
LaBu Tis,
V.
1981b:
Sin aksés
ap asymo
galimybés
i
uZda iniai.
Kalbo y a
32
(1),
54-61.
Lasu is,
V.
1982:
Seman ika
i
Zodziy
o my
pa inkimas.
Sin aksés
i
seman ikos
klausimai.
Respub-
likinés
mokslinés
kon e encijos,
ski os
TSRS
jkii imo
60-meéiui,
p anesimy
ezés,
Siauliai:
Siauliy
K.
P eikSo
pedagoginis
ins i u as,
31-33.
LABUTIS,
V.
1983:
Sin aksiné
seman ika
(semasiologija).
Misy
kalba
3,
9-12.
LaBu Tis,
V.
1984:
Hexo oppie
ocoOeHHOCTH
CHHTAaKCH4eCKO
HOpMBI
NayexXHBIX
KOHCTpyKUMil.
301Ko-
6aa
HopMa
u
@ynkyuona bn le
cmuau.
[lpozpamma-npueaawenue
u
me3uce
doK2a006
pecny6auKaKc-
Kozo
cumnozuyma.
3-4
oxmabpa
1984
2.,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as,
20-22.
Lasu is,
V.
1985a:
Valen ingumas
—
seman iniai
aidmenys
—
seman iné
sakinio
s uk i a.
Ta p au i-
né
bal is y
kon e encija
1985
m.
spalio
8-12
d.
P ane¥imy,
ezés,
Vilnius:
Vilniaus
als ybinis
V.
Kapsu-
ko
uni e si e as,
65-66.
LABUTIS,
V.
1985b:
Yac uua.
Amb azas,
V.,
ed.
[pammamuxa
aumoécxozo
a3bika,
Bunbuioc:
Moxc-
aac,
357-362.
LaBuTiIs,
V.
1985c:
[Rec.],
S asé
K inickai é.
Kalby
aiSkos
sa i umas.
Miisy
kalba
4,
28-30.
LasuTis,
V.
1990:
Sin aksé
D.
Kleino
g ama ikoje.
Bal is ica
26
(2),
114-118.
Lasu is,
V.
1994a:
Dalely é.
Amb azas,
V.,
ed.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Moks-
lo
i
enciklopedijy
leidykla,
432-437.
Lasu is,
V.
1994b/1998/2002:
Lie u iy
kalbos
sin aksé.
[Ci uojama
pagal
an aji
pa aisy a
leidima],
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
LaBuTis,
V.
1994c:
Kalbos
p ak ika
i
unkciné
g ama ika.
Gim oji
kalba
1,
1-S.
Lasu is,
V.
1995:
[Rec.],
Pi masis
lie u iy
kalbos
alen ingumo
Zodynas.
Kalbo y a
44
(1),
101-104.
Lasu is,
V.
1999a:
[Rec.],
Zodziy
dazZnio
Zodynus
panag inéjus.
Kalbos
kul ii a
72,
107-114.
Lasu is,
V.
1999b:
[Rec.],
J.
Balke icius.
Lie u iy
kalbos
p edika iniy
kons ukcijy
sin aksé.
Gim oji
kalba
5,
13-14.
Lasu is,
V.
2001:
,,Lie u iskos
kalbos
g ama ikai*
—
Sim as
me y.
Kalbos
kul ii a
74,
8-14.
Lasu is,
V.,
S uNDz1A,
B.
2001:
Jonas
Zem aldas
Balke icius
(1923-2000).
[Nek ologas],
Bal is i-
ca
35(2),
2000,
260-263.
Maksimo a,
G.
V.,
Lasu is,
V. V.
1985:
Hexo opsie
THMBI
CHHTa M
¢
KOHYeCTBEHHBIM
3Ha4eHHeM
B
PYCCKOM
H
NHTOBCKOM
s3bIKax.
Bal is ica
21
(2),
176-183.
Si TAuUTAS,
V.,
GRENDA,
C.
1988:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
SLIZIENE,
N.
1994:
Lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
junglumo
Zodynas
1:
A-M,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
UL ypas,
K.,
ed.
1976:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3.
Sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
248 |
PERSONALIA
VALECKIENE,
A.
1976:
Sin aksiniai
ZodZiy
junginiai.
Ul ydas,
K.,
ed.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3.
Sin aksé,
Vilnius:
Mokslas,
9-20.
VALIULYTE,
E.
1976:
Veiksmazodiniai
junginiai.
Daik a a diniai
junginiai.
U ypas,
K.,
ed.
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3.
Sin aksé,
Vilnius:
Mokslas,
20-234.
VINOGRADOY,
V. V.,
ISTRINA,
E.
S.,
ed.
1960:
[pammamuxa
pyccxozo
azeika
2.
Cunxmaxcuc,
1-2,
Mocksa:
M3ya enpe so
Akagemun
Hayx
CCCP.
ZuLys,
V.
1969:
Vadinamyjy
nekai omujy
j a dziy
ie a
lie u iy
kalbos
g ama inéje
sis emoje.
Ball is-
ica
5(2),
167-177.
A i as
Judzen is