PASTABOS
|
189
gemine
=
Akmena
( .
8.
Akmina
[=
akmena
—
i e p a
mano,
V.
V/])
—
p o
K e inga
ekan i
upé,
ku ios
Zemupj
okie¢iai
adina
Dange“.
A
ai
ne odo,
kad
K.
Buga
iksliai
i
Danés
pa adini-
mo,
i
objek o
bu imo
j ikinamai
nebu o
nus ie es?
LITERATURA
BuGa,
K.
1961:
Rink iniai
as ai
3.
Suda é
Z.
Zinke iéius,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
FENZLAW,
W.
1936:
Die
deu schen
Fo men
de
li auischen
O s-
und
Pe sonennamen
des
Memelge-
bie s,
Halle.
K
=
F.
Ku sza ,
Wo e buch
de
li auischen
Sp ache,
Halle,
1883.
VITKAUSKAS,
V.
1997:
Kylé
—
naujybé.
Kalbo y a
44,
109-111.
Vi kauskas,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos a miy
mo oneminiai
eiskiniai,
Vilnius:
Za a.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2002
06 24
Lie u iy
kalbos
ins i u as
An akalnio
g.
6,
2055
Vilnius,
Lie u a
KELETAS
PASTABY
APIE
PAZIURAS
|
SENIAUSIU
LIETUVIU
KALBOS
PAMINKLU
LEIDIMA
»Ac a
Linguis ica
Li uanica*
45-ajame
ome
paskelb oje
A.
Judzen¢io
Naujy
da by
ap al-
goje
ap a iama
2000
m.
isleis a
knyga
Ma yno
Maz ydo
aS ai
i
jy
Sal iniai
(z .
p.
211-213).
Deja,
oji
apz alga
pilna
klaidy
i
nesusip a imy.
Kad
pa iklus
skai y ojas
nelik y
suklaidin-
as
keis y
Judzencio
samp o a imy,
bi ina
ben
kai
ka
paaiskin i.
IS
Judzen¢io
as o
aiskiai
ma y i,
kad
jam
iks a
o
minimalaus
iSp usimo,
ku j
p i alo
u é i
jau
magis o
da ba
bend osios
kalbo y os klausimais
aSan ys
s uden ai:
jam
né a
aisku,
kad
al abe inés
a8ybos
dalykus
—
kaip
puikiai
iSdés é
Saussu e’as
XX
a.
p adZioje
—
eikia
ski i
nuo
kalbinés
analizés,
nes
jie
e a
kon encinis
kalbiniy
Zenkly
iS ai8kos
aizda i-
mo
biidas:
zenklas
asyba
<—
—
iS aiska
— —
eikimé
Judzenéiui
aip
pa
neaisku,
kad
nag inéjan
e imus
s a biausias
dalykas
y a
p asmés
pag indu
nus a omas
ySys
a p
Sal inio
i
e imo
kalbiniy
Zenkly:
Sal inio
e imo
asyba
<—
>
zenklai
—
—
p asmé
—
>
Zenklai
<—
>
aSyba
190
|
PASTABOS
Tas
apz algininko
nesusigaudymas
iS ySkéja
kad
i iS
Siy
pa yzdziy:
a)
Judzen is
ao,
kad
Jono
Palionio
s udija
Ma yno
Maz ydo
asyba
,,kloja
pama us
oles-
niems
Maz ydo
aS y
kalbos
y imams*“
(p.
211),
no s
s a biausios
olesniy
Maz ydo
kalbos
y imy
s i ys
y a
ne
asyba
i
onologija
(ku i
gana
ge ai
iS i a),
be
leksika,
sin aksé
i
seman-
ika,
ku iy
nag inéjimui
labiausiai
eikalingas
lyginimas
su
Sal iniais;
b)
Judzen is
skelbia,
kad
mano
publikacija
,,nea s oja
1974
m.
leidinio
Ma ynas
Mai ydas.
Pi moji
lie u iska
knyga
(Vilnius:
Vaga)*
(p.
213).
Tai
ik iausias
nesusip a imas,
nes
okio
ikslo
au o ius
ne u éjo
i
negaléjo
u é i.
Jeigu
apz algininkas
bi y
ben
pa i Su iniskai
palygines
abi
knygas,
bii y
pas ebéjes,
kad
jos
papildo
iena
ki a:
mano
publikacijoje
Salia
o og a uo inio
lie u isko
eks o
pa eikiami
kalbiniai
i
muzikiniai
Sal iniai,
ku iy
ne u éjo
i
nepa eiké
1974
m.
knygos
suda y ojai,
sa o
uoZ u
labiau
gilindamiesi
j
aSyba
i
ka u
su
o og a uo iniu
lie u isku
eks u
pa eikdami
jo
pe aSq.
No in iems
gilin is
j
leksikos,
sin aksés
i
seman ikos
klausimus,
leidinio
Ma ynas
Maz ydas.
Pi moji
lie u iska
knyga
neuz eks,
nes
eikés
u é i
po
anka
Sal inius.
Jeigu
Judzen is
bi y
a idziau
paskai es
mano
knygos
i adinj
s aipsnj
i
kiek
susipazines
su
»mokslinéje
pe iodikoje
1997-1999
me ais
au o iaus
paskelb ais
da bais“
(p.
211),
bi y
leng-
ai
pas ebéjes,
kad
leidinyje
daugiausia
démesio
a k eip a
j
ligi
Siol
mazai
y iné a
didelj
giesmy-
na
Gesmes
Ch iksczoniskas:
nuodugniai
iSnag inéjes
Sio
inkinio
Sal inius,
ik
j
da bo
pabaiga
p igjau
p ie
mazesniy
su
Maz ydo
a du
susijusiy
publikacijy,
ypa¢
a siz elgdamas
j
giesmes
bei
jy
melodijas.
Didak inés
1547
m.
ka ekizmo
dalies
ySius
su
Sal iniais
j ai iapusiskai
y a
iSnag inéjes
Ch.
S angas
zinomoje
sa o
1929
m.
monog a ijoje
Die
Sp ache
des
li auischen
Ka echismus
on
Maz ydas,
odél
a
dalis
maziausiai
mane
domino.
Tuo
a pu
Judzen is
kalba
ik
apie
a
didak ine
dali,
i
esmés
a si ibodamas
nuo
Gesmiy
Ch iksczonisky. Da
labiau
keis a,
kad
jis
neapz elgé
isos
Sios
ka ekizmo
dalies,
o
ik
iS
lenky
kalbos
e s us
puslapius.
Ma
ilgas
sky ius
U edai
ukiniku
y a
is e s as
i8
lo yny
kalbos,
ku ia
be
abejo
eikia
moké i
no in
ka
no s
apie
a
sky iy
pasaky i.
Nu odgs
kelias
smulkias
ko ek i os
klaidas
mano
pe aSy oje
umpoje
lenkisko
Sal inio
iS aukoje
apz algininkas
da o
S ai
okia
apibend inama
iS ada
apie
isa
da ba:
,,Sios
klaidos
e cia
abejo i
i
ki y
pa eikiamy
o iginaly
—
lo ynisky
i
okiky
—
pe aSymo
ikslumu“
(p.
212).
Tik
zmogus,
neiSmanan is
i
pa s
nedi bes
ilologinio
da bo,
gali
da y i
okias
is adas
emda-
masis
uS¢iais
spéliojimais,
né
nepabandes
pa ik in i
okisku
i
lo ynisky
eks y
pa eikimo.
O
gal
am
p i iko
ne
ik
lo ynu,
be
i
XVI
a.
okie¢iy
kalbos
mokéjimo.
Ne eisingas
y a
i
Judzen¢io
eiginys,
kad
,,Pas abose
po
o okopijomis
pa engéjo
aisomos
spaudos
klaidos*
(p.
212).
Visu
da be
aSoma
sk.
( .
y.
skai yki e),
0
ne
aisyki e.
Tuo
no é a
pab éz i,
kad
o og a uo inis
eks as
y a
pag indas,
ku io
eikia
laiky is
be
jokiu
pakei imu:
omis
pas abomis
siekiama
ne
aisy i
lie u iska
eks a,
o ik
padé i
skai y ojui
,a gamin i*
po
XVI
a.
aidémis
slypincia
kalbinio
eks o
sanda a.
Kiek ienam
nuo okesniam
skai y ojui
(be ,
ma y ,
ne
apz algininkui)
u é y
bi i
aisku,
kad
okios
skliaus eliuose
p i aSy os
o mos,
kaip
(=
k aughis),
(=
schwen aghi)
y a
ne
pa aisymai,
o
ik
ki i
(Maz ydui
jp as esni)
aSybos
a ian ai,
ku ie
pa ei-
kiami
am,
kad
skai y ojas
galé y
leng iau
a pazin i
kalbines
o mas.
Vél
g iz ame
p ie
o
pa ies:
ge ai
nesu okdamas
asybos
i
kalbos
san ykio
Judzen is
mano,
kad
ki i
kalbininkai
y a
jo
lygio.
Maz ydo
a’ybos
nenuoseklumai
y a
ge ai
Zinomi,
i
juos
aisy i
ik ai
ne ikslinga.
Apz algoje
eigiama:
,,Tais
a ejais,
kai
Maz ydo
eks y
o iginalai
a ba
jy
aksimilés
pa engé-
jui
bu o
p icinami,
o og a uo inis
jy
pa eikimas
bi y
ik
padidines
eks y
pa ikimuma
i
knygos
e e“
(p.
212).
IS
o
eiginio
ma y i,
kad
nepa y es
apz algininkas
neZino,
jog,
no in
PASTABOS
|
191
pag eciui
pa eik i
eks us
i
jy
Sal inius,
eikia
pas a ujy
i8dés yma
p i aiky i
p ie
pi myjuy,
0 ai
ge iausiai
galima
da y i
pe aSan
Sal inius.
Be
o,
Sis
bidas
leidzia
pa eik i
skai y ojui
,,S a ius”
puslapius,
daznai
leng iau
skai omus
negu
XVI
a.
knygu
aksimilés.
Klaidingas
y a
Judzencio
eiginys
apie
publikacijos
Sal inius:
,,Juos
pa inkdamas
suda y ojas
émési
anks esniais
Ch .
S ango,
P.
U.
Dinio,
D.
Pociii és,
J.
T ilupai ienés
y imais,
juos
esan
eikalui
pa ik ino
i
pa ikslino“
(p.
211).
Sis
eiginys
inka
ik
nedidelei
publikacijos
dalelei
—
1547
m.
ka ekizmui,
nes
S angas
i§
iesu
nus a é
i
pa eiké
isy
kalbiniy
eks y
Sal inius,
0
T ilupai iené
i8nag inéjo
ka ekizmo
giesmiy
melodijas.
Taciau
o
negalima
pasaky i
apie
ki i-
nio
Giesme
S.
Amb a eijaus
Sal inj,
ku j
Dini sa o
s udijoje
pa eike
pagal
bazny inéje
XX
a.
knygoje
isleis a
lo yniskos
giesmés
a ian a.
Tuo
a pu
mano
leidinyje
pa eik as
pag indinio
giesmés
Sal inio
Te
Deum
laudamus
enesansinis
eks as
pagal
Maz ydo
laiku
knyga;
be
o,
nus a y a
i i§
1541
m.
éekisko
giesmyno
Piesné
Chwal
Boiskych
pe spausdin a
ilga
Maz ydo
panaudo a
melodija,
nuo
ku ios
Dini
a si ibojo.
Lenkiska
Sios
giesmés
Sal inj
aS
pi ma
sykj
pa eikiau
pagal
1547
m.
Ka aliauGiuje
isleis a
Seklucjano
giesmyna
Piesni
duchowne
a
naboine,
emdamasis
1897
m.
T.
Wie zbowskio
pe spausdu,
nes
ienin elis
iki
XX
a.
islikes
egzemplio-
ius
dingo
An ojo
pasaulinio
ka o
pabaigoje.
Is y es
p.
90-91
iSspausdin o
eks o
sal inius,
nus aciau,
kad
jame
eikia
ski i
d i
giesmes
i
kad
eilu és
An
Diewa
dangun
egima
ayp
pe we ske ,
gedodami
ieyb
g aBey
susanda u
wissi
gedo umbi
y a
ne
giesmés
ke i oji
s o a
(kaip
eigé
Dini),
o
ik
an osios
giesmés
j adinis
komen a as.
Miné asis
Judzenéio
eiginys
maziausiai
inka
didziuliam
eikalui
Gesmes
Ch iksczoniskas,
uziman¢iam
be eik
is
ke i adalius
isu
Maz ydo
as u.
Muzikologé
T ilupai iené
iki
2000
m.
iSejusiuose
sa o
da buose
i§
esmés
nelie é
Gesmixy
Ch iksczonisky
melodiju:
mano
publikacijo-
je
nus a omi
i
pi mg
ka a
pa eikiami
desiméiu
giesmyno
melodijy
Sal iniai.
Kalbédamas
apie
li e a u ologés
D.
Poci i és
pozi i j
i
Gesmiy
Ch iksczonisky
Sal inius,
Judzen is
ne
nesugebéjo
sup as i
au o es
o muluo es
,,issky us
...
misiy
psalmodijos
dalis
....
Nej auk i
Cia
i
S[enojo]
T[es amen o]
psalmiy
e imai,
nes
ai
a ski a
eks u
g upe“
(XVI-XVII
a.
p o es an y
bazny i-
nés
giesmés,
p.
147).
Jis
aSo:
,,Maz ydo
eks y
sa aSas
pagal
pi masias
eilu es
nuo
panaSaus
Daino os
Poci i és
suda y o
....
sa a8o
...ski iasi
uo,
kad
jame
sudé os
misiy
psalmodijos
dalys*.
Taigi
ku
dingo
gausis
i
s a biis
S enojo]
T[es amen o
]
psalmiy
e imai?
Be
o,
Judzen-
is
nepas ebéjo,
kad
Pociii é
a si ibojo
nuo
desiméiu
Gesmése
Ch iksczoniskose
idé y
maldu,
nesusijusiy
su
jos
monog a ijos
ema ika.
Jeigu
Judzen is
bi y
kiek
nuodugniau
susipazines
su
D.
Poci i és
monog a ija,
bi u
galéjes
pas ebé i,
kad
nus a ydama
okiskus
i
lo yniskus
Gesmiy
Ch iksczonisky
Sal inius
ji
emési
d iem
Vokie ijoje
XIX
a.
iSleis ais
eikalais:
Ph.
Wac-
ke nagelio
an ologija
Das
deu sche
Ki chenlied
on
de
dil es en
Zei
bis
zum
An ang
des
XVII
Jhs.
i
E.
Kocho
s udija
Geschich e
des
Ki chenlieds
und
Ki chengesangs
de
ch is lichen,
insbesonde e
de
deu schen
e angelischen
Ki che
(pas a ojoje
daznai
pa eikiama
ik
giesmiy
p adzia,
odél
daugeliu
a ejy
Pociii és
nu odymai
j
Kocho
s udija
neleidiia
as i
pilno
Sal inio).
Be
o,
ySius
su
Seklucjano
ki iniais
Pociii é
nus a é
ne
pagal
giesmynus
Piesni
duchowne
a
naboine
i
Piesni
Ch zescia iskie,
dawnieisse
y
nowe,
0
pagal
Wa minskio
monog a ija
A.
Samuel
i
Jan
Seklucyan,
ku ioje
pa eikiama
ik
giesmiy
p adzia.
Rengdamas
sa o
publikacija,
aS
éjau
ki okiu
keliu:
su adgs
i
iS y es
keliasdesim
sa o
bibliog a ijoje
ci uo u
Maz ydo
laiky
knygu,
i8
ju
pe agiau
eks us
i
melodijas.
Tai
leido
ne
ik
pasi em i
pi miniais
Sal iniais,
be
i
pi ma
ka q
nus a y i,
kad
Gesmiy
Ch iksczonisky
Sal iniy
didzioji
dalis
paim a
i8
keliy
konk e¢iy
XVI
a.
knygy
(Lu-
he io
Geis liche
Liede ,
Lossiaus
Psalmodia,
Bohemijos
b oliu
giesmynas
Ein
New
Geseng
buch-
192
|
PASTABOS
len
i
Lu he ’io
psalmynai).
Pa s
ilgiausias
i
didziausias
mano
da bo
e apas
bu o
XVI
a.
knygu
ieSkojimas
i
Maz ydo
giesmyno
Sal iniy
nus a ymas,
nes
Gesmes
Ch iksczoniskas
y a
sudé in-
gas
inkinys.
Tik
isai
ne u édamas
nuo okos
apie
senuju
as y
Sal iniy
paie’kas
i
y ima
Judzen is
galéjo
pa asy i,
kad
,,.knyga
né a
koks
au o inis
da bas
...
Michelinis
y a
knygos
suda y ojas
a
pa engéjas
i
edak o ius“
(p.
211).
Juk
ik ai
su adus
i
is y us
Sal inius
bu o
galima
iSdes y i
ai,
kas,
Judzencio
zodZiais
a ian ,
p iklauso
mano
plunksnai,
be
i
ai
jam,
ma y ,
bu o
sunkiai
sup an ama,
nes
eko
skus is,
kad
,,pa aSy a
gana
painiai“
(p.
211).
Teiginys
,,Aiskinan
pe spausdinamy
eks y
san ykj
su
o iginalais
ikdo
nepag is a
pa asy
po
nuo aukomis
j ai o e“
(p.
213)
aiSkiai
odo,
kad
Judzen¢iui
ikks a
elemen a aus
ilologi-
nio
issila inimo:
ki aip
jam
bi y
bu e
aisku,
kad
kiek ieno
a ski o
konk e aus
ki inio
y8ys
su
Sal iniais
y a
sa i as,
u i
sa o
,,indi idualybe“,
ku iq
galima
apibidin i
ski ingai;
p ies
is
deSim mecius
kalbininkas
G.
Lako as
apie
ai
y a
pa aSes
puiky
s aipsni
Hedges:
a
s udy
in
meaning
c i e ia
and
he
logic
o
uzzy
concep s
(,,Jou nal
o
Philos.
Logic“
2
[1973],
p.
458-508),
su
ku iuo
Judzen¢iui
pa a ¢iau
susipazin i.
Apsk i ai
p ieS
iman is
e in i
senujy
kalbos
paminklu
i
jy
Sal iniu
y imus
bei
leidimus
eiké y
ben
pasis eng i
sup as i
ju
pobidi,
u inj
i
p oblema ika.
Guido
Michelini
Gau a
2002
07
03
Uni e si a
degli
S udi
di
Pa ma
Viale
S.
Michele
9/A,
I-43100
Pa ma,
I alia
[email p o ec ed]