ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVII
(2002),
131-147
RECENZIJIOS
Re iews
WOJCIECH
SMOCZYNSKI
JEZYK
LITEWSKI
W
PERSPEKTYWIE
POROWNAWCZEJ
K akéw:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
Jagiello iskiego,
2001,
510
p.,
ISBN
83-233-1430-6
(Bal ica
Va so iensia,
3)
Zymaus
lenky
bal is o
i
indoeu opeis o
Wojciecho
Smoczynskio
p oduk y umas
i
ak y u-
mas
ik ai
pa ydé inas:
nuola
pasi odo
idomiy
s aipsniy,
engiamos
no a o iskos
monog a i-
jos,
edaguojamas
Zu nalas
Linguis ica
Bal ica,
o ganizuojamas
Colloquium
P u henicum,
p o e-
so iaujama
K oku os
i
Va Su os
uni e si e uose.
Pe
kelis
desim mecius
i ai iose
kon e encijose
i
leidiniuose
paskelb a
i8 ies
daug
li uanis ikai
ski y
s udijy,
apyb aizu,
pas aby.
Dziugu,
kad
Sie
da bai
daba
subu i
d augén,
papildy i
ienu
nauju
y imu
i
iSleis i
a ski u
inkiniu.
Knyga
suda o
5
sky iai:
,,Lie u iy
kalbos
ie a
indoeu opieciy
kalby
Seimoje“
(,,S anowisko
jezyka
li-
ewskiego
w
odzinie
indoeu opejskiej*),
,
Mo ologija“,
,,
Dialek ologija“,
,,E imologija“,
,,Kal-
biniai
lenky
i
lie u iy
ySiai*
(,,S osunki
jezykowe
polsko-li ewskie“).
Pe spausdinami
eks ai
nebu o
keiciamii
a
edaguojami
(issky us,
Zinoma,
paginacija),
ju
pi miniai
bibliog a iniai
duo-
menys
nu odomi
u inyje
(p.
5-7).
Labai
pa anku,
kad
inkinio
pabaigoje
y a
Zodziy
i
pa a -
dziu
odyklés,
suda y os
Tomaszo
Maj czako.
Knyga
p adedama
isoms
bal y
kalboms
ski a
apyb aizZa
,,Jezyki
bal yckie:
li ewski,
o ewski,
s a op uski*
(1988
m.)!
(p.
9-95).
Palygin i
nedidelés
apim ies
eks e
ilpo
i8 ies
in o ma y us
bal y
kalby
j adas
su
ge u
indoeu opie isku
kon eks u.
Sugebé a
ne
ik
ap a i
g ama inius
ak-
us,
be
i
pa eik i
eikalingiausiy
enciklopediniy
Ziniy,
nu ody i
eikSmingiausia
bibliog a ija.
Naudinga,
kad
po
indi idualiy
kalby
ap aSy
duodama
eks y
i§
senyjy
a8 y
bei
a miy
(su
kalbo-
y inémis
pas abomis
i
e imais
j
lenky
kalba).
Apyb aiZos
siuzZe as
nuosekliai
u uliojamas
i8
ide.
p okalbés
(p.
15-19)
pe
bal i8ku
ino acijy
kloda
(p.
19-34)
a ski y
kalby
ap agu
link.
Lie u iy
i
p isy
kalboms
ski a
daugiausia
démesio
(p.
35-60;
74-92),
kick
maZiau
—
la is i-
kos
klausimams
(p.
60-74).
ReikSminga,
kad
eks e
de amai
in eg uo os
zymiyju
lenky
kalbi-
ninky
idéjos
(J.
Sa a ewicziaus,
J.
Ku y owicziaus).
Siek
ick
nepa ogu,
kad
liko
nuo odos
j
pi minés
publikacijos
puslapius,
p z.,
p.
10
nuk eipiama
i
p.
844
(=
p.
34).
Pa ikslin inos
i
kai
ku ios
ki os
smulkmenos:
p.
23
lie.
ésko
‘chce
pié’
=
‘chcia
pic’;
p.
35
nom.
sg.
Eu opa
=
Eu opa,
skés i
=
skés i;
p.
37
gen.
pl.
ank
=
a ky;
p.
42
acc.
pl.
dié us
=
die i s;
p.
89
usés
‘
Kad
skai y ojas
isi aizduo y
bend a
ling is inj
kon eks a,
Sioje
apz algoje
nu odomos
pi mosios
s aips-
niy
skelbimo
da os.
Pa yzdziui,
J.
Ku ylowicziaus
nuomoné
dél
bal y-sla y
kalby
bend ys és
pa eikiama
i8
jo
ieSos
paskai-
os,
ad
ne
kiek ienam
kalbininkui
gali
bi i
Zinoma
(p.
15).
132)
|
RECENZIJOS
‘ ydzien’
(‘sa ai ée’)
=
‘SeSios
sa ai és
po
gimdymo’
RZ
555,
556);
p.
12
la.
Ziemel’i
=
ziemeli,
p.
21
la.
dzéls
=
dzélzs.
Daba
au o ius
§
da ba
u bi
da
pa obulin u,
be
i
be
didesniu
pakei imy
eks as
ekomenduo inas
kaip
ik ai
pa ykes
bal u
kalbu
kompendiumas.
Ji
puikiai
papildo
pi masyk
skelbiama
pla i
s udija,
ski a
lie u iu
leksikos
indoeu opie iskiems
pama ams
(..Indoeu opejskie
pods awy
s ownic wa
li ewskiego“,
p.
96-166).
Au o ius
pazymi,
kad
ai
ap-
z alginio
pobidzio
da bas,
ad,
aupan
laika
i
ie a,
i
klasikinius
e imologijos
eikalus
nuo ody
neduodama
(su
e omis
iSim imis).
Pag indinis
s udijos
ikslas
—
apz elg i
lie u iu
zodyna
is
ide.
p okalbés
asko:
iskel i
pa eldé aja
leksika,
zodziy
da ybos
i
apo onijos
modelius,
a siz elg i
i
la ingalineés
eo ijos
keliamas
p oblemas.
Leksemos
ap a iamos
ne
abécéline
a ka,
0
pagal
am
ik us
g ama inius
i
seman inius
pog upius.
Palyginus
su
panaSaus
pobudzio
da bais
(Buck
1949;
Gamk elidze,
I ano
1984,,:
457-855;
Sabaliauskas
1990)*,
nauja
y a
ai,
kad
aukSéiau-
sia
ski s ymo
pakopa
suda o
g ama inés
klasés:
daik a a dziai,
eiksmaZodZiai,
bid a ddiai
i
skai a dziai.
Remian is
okia
klasi ikacija,
ik y
p idu i
i
j a dziy
bei
jung uky
pog upius.
Daik a a dziy
i
eiksmazodziy
sky iuose
medziaga
daloma
j
am
ik us
seman inius
ba ius,
p z.:
(daik a a dziai)
,,gam os
eiSkiniai“,
,,laikas“,
,miskas
i
mediiai*,
,,laukiniai
z e ys*
i
.
.;
( eiksmazodziai)
,,gy ybiné
(zmogaus)
eikla‘,
,,juslés
i
su okimas*,
.judéjimas*
i
. .
ReikSminga,
kad
au o ius
nemazZai
démesio
ski ia
ide.
kai ybos
dalykams
(p z.,
pas aipoje
‘zemé’
(p.
97-98,
n . 2°)
nu odoma,
jog
Sio
bal .-sl.
Zodzio
pama as
y a
neoSaknis
(neopie -
wias ek)
ide.
*g%em-,
esegmen uo a
is
pide.
loc.
sg.
*d’g"-ém-9,
egzis a usio
g e a
nom.
sg.
*d'ég"-om-0)°.
Ne
syki
ap a iami
ddhi
ipo
da iniai
(Z .
p.
108,
n .
32,
34;
p.
110,
n .
44,
46;
p.
111,
n .
49;
p.
120-121,
n .
96;
p.
129,
n .
147),
nuosekliai
pa eikiama
la ingaliné
in o maci-
ja.
Sis emisky
Siuolaikinés
indoeu opeis ikos
lygio
bal y
e imologijos
s udiju
iks a,
ad
kal-
bamasis
Smoczynskio
indélis
eikSmingas
i
e as
démesio.
Reikia
iké is,
kad
a si as
no in-
Ciy
disku uo i,
i
as
dialogas
paska ins
au o iy
bei
ki us
mokslininkus
im is
da
didesnés
apim ies
da bu’.
Po a
ap a iamojo
sky iaus
s aipsniy
ski a
lie u iu
kalbos
one ikos,
ono ak ikos,
Saknies
bei
kamiengalio
apo onijos
a chaizmams
iskel i:
,,
Das
Li auische
im
Kon ex
de
indoge manischen
Ve gleichung*
(1993)
(p.
167-178),
,,I]
uolo
della
lingua
li uana
pe
la
linguis ica
indoeu opea*
(1997)
(p.
179-208).
A chajiskos
ypa ybés
iS ySkin os
lyginan
su
s.
ind.,
g .,
lo .,
ge m.
i
sl.
kalby
ino acijomis.
Nemazai
démesio
ski a
Zodziy
de i acijos
is o ijai:
sdulé
(p.
176-178,
204—
205);
dié as,
diena,
Ziema,
de a
(p.
188-190);
duk é,
sesud,
sud,
mud,
andud
(p.
194-199);
s a y i
(p.
207)
i
k .
P ie
Siy
s aipsniy
Slie ina
pas aba
,,Konse wa yzm
jezykowy
na
p zyk adzie
li ewskim*
(1992)
(p.
209-210),
ku
panasiais
aspek ais
ap a as
num.
deSi m as.
*
Tam
ik u
Sios
s udijos
p o o ipu
laiky inas
ki as
Smoczynskio
s aipsnis
(Z .
Smoczy ski
1982).
Seniausiu
seman inio
pobidzio
bal y
kalby
leksikonu
laiky inas
adinamasis
Elbingo
p isy— okieciu
zodynas.
Ap a iamos
sa okos
sunume uo os.
Da
Z .
pas abas
p.
98-99,
n .
4
‘saulé’,
n .
5
‘ménuo’;
p.
104-105,
n .
23
‘aus a’;
p.
106,
n .
28
‘pa asa is,
asa a’;
p.
113-114,
n .
63,
‘Zu is’;
p.
115,
n .
70
‘zmogus’
i
k .
‘Tesian
ap a iamaji da ba
pa aisy inas
ienas
ki as
ne ikslumas:
p.
101
la.
mis
=
miz ;
p.
102%,
lie.
s a a
=
s a a;
p.
111
s.
us.
k s i i
=
k os i i;
p.
157
lie.
ilsiuos
=
ilsiuos;
p.
106
kaip
bk
(li e ackie)
ki Cia imo
a ian as
pa eikiama
aka ai
(g e a
aka ai
)
—
eiké y
pa ikslin i,
kad
Cia
ki cia imo
a mybé
(z .
LKZ,,,,,
984;
DLKZ,
906).
6
RECENZIJOS
|
133
Indoeu opeis inis
sky ius
baigiamas
onologine
pas aba
—
,,Spo ne
p oblemy
wokalizmu
li ew-
skiego*
(1976)
(p.
211-213).
Au o ius
si ilo
balsiy
klasi ikacijoje
isi es i
pozymi
di onginis
:
nedi onginis,
kad
nuo
ki y
onemy
bi y
a ski os
/ie/
i
/uo/.
Nelie u iskos
kilmés
ZodzZiuose
pasi aikan ys
umpieji
[e]
i
[0],
Smoczy skio
nuomone,
onemomis
nelaiky ini
(jie
ik
ski ia
mo emas
i
zymi,
kad
os
mo emos
s e imos).
Rinkinio
mo ologijos
dalis
p adedama
s aipsniu
,,P zypadki
lokalne
jezykow
ba yckich*
(1974)
(p.
214-216).
Idomu,
kad
au o ius
pas ebéjo
okia
pos poziciniy
ie ininky
dis ibucijos
aisykle:
loka y as
i
ilia y as
bidingas
negy us
dalykus
zymin¢ioms
leksemoms,
0
adesy as
i
alia y as
pap as ai
suda omas
iS
gy as
bii ybes
(a
asmenis)
nu odan¢iu
kamienu
(plg.
da zé
:
da zan,
die iep
:
die ép)*.
S aipsnyje
,,Uwagi
0
li ewskim
p ae e i um
ypu
no é(j),
gied6(j)*
(1974)
(p.
217-223)
au o-
ius
eigia,
kad
okie
umpieji
lie.
p e e i ai
negali
bu i
laikomi
a chaizmais.
Smoczynskio
many-
mu,
Cia
jz elg ina
endencija
iSlygin i
p aes.
i
p ae .
kamienu
skiemeny
skai iu:
sé-di
:
sé-dé-jo
—
sé-di
:
sé-dé(j);
miéga
:
miegdjo
—
miéga
:
miegs(j);
Zino
:
Zindjo
—
Zino
:
in6(j)
(plg.
lygiaskie-
menius
s ika
:
s ko,
néSa
:
nésé).
Véliau
Sis
umpinimas
analogiskai
pa eikes
i
lygiaskiemenius
eiksmazodzius
(p z.,
p ae .
sené(j)
pagal
sédé(j),
0
pagal
sené(j)
a si ade
i
sé(j);
gal é(j)
pagal
miego(j),
0
pagal
gal 6(j)
—
s 6(j)
i
.
.).
Sioje
analogijy
eiléje
kiek
p oblemiskas
a odo
p ae .
é(j)
umpinimas
pagal
p ae .
sé(j),
nes
in .
i
p aes.
kamienai
né a
panaSiss:
sé i,
séja
:
ei i,
eina
(a em.
ei i).
Apyb aizoje
,,Geneza
s a oli ewskiego
condi ionalis
na
-biau,
-bei,
-bi-“
(1999)
(p.
224-229)
pasi ily a
elemen us
-biau,
-bei,
-bi-
kildin i
i8
a i inkamy
p ae .
ind.
o my
*bijau,
*bijai,
*bija
(plg.
la.
biju,
biji,
bija)’
i
neiz elg i
cia
op a y o
(kaip
y a
in e p e a es
Kazlauskas
1961:
80;
1968:
393 .).
Cond.
pl.
1,
2
-bi-
is o i8kai
laiky ina
3
asmens
su umpin aja
p e e i o
o ma
(plg.
la.
dial.
p ae .
bi,
bij).
Seman iniu
i
mo ologiniu
pozi iu
ge a
pa alelé
nu ody a
is
lo yny
kal-
bos
is o ijos:
ua
‘ ebunie’
<
*b'uh,
+ -ah-.
S aipsnis
,,S a oli ewskie
zmuo,
zmunj
na
le
p abal yckich
zeczownikow
a ema ycznych*,
skelb as
Ac a
Linguis ica
Li huanica
43
(p.
18-33),
skai y ojui
g ei¢iausiai
Zinomas,
ad
Gia
ne-
e e uojamas.
Pas abose
,,Komen a z
la yngalis yczny
do
wyb anych
o magji
li ewskich*
(2001)
(p.
248-252)
ap a iama
kele as
mo onologiniy
p oblemy,
susijusiy
su
la ingaly
likimu,
pa yz-
dziui:
(1)
galimas
la ingalo
isnykimas
Saknyse
ul imae
la yngalis
-RH
p ie8
i
(a i,
be
a ia
<
*h,e h
;ie-,
gél i;
be
geli
<*g*élH-ie-;
Siame
kon eks e
kamienai
séju,
kl6ju,
g iduju
laiky i
ieno-
kiomis
a
ki okiomis
ino acijomis);
(2)
in a piniuose
CRnH-o-
ipo
kamienuose
me a ezé
Rn
>
nR
ykusi
isnykus
la ingalui
(kyla
<
*kinla
—
*kilna
<
*kl-n-H-o
<—
*kelH-,
plg.
kél i,
kil i);
(3)
am
ik i
pama inio
laipsnio
i ap adés
p iegaidés
daik a a dZiai
laiky ini
ddhi
ipo
da iniais,
is es ais
i$
nyks amojo
laipsnio
Sakny,
j e pus
e
p ie’
RH
(Zén as
(s.-k .
zé )
*‘pazjs amas’
<
*“Zen a-
<
*g’énh,- o-
—
*zinC-
<
*g’nh,C-
(lie.
pazin i);
plg.
g .
gno és,
ed.
jnd a-,
la.
znud s,
u.
zna o)
i
ki i
a ejai.
Pa eikiama
e imologiniy
pas abu
dél
zodziy
kidu as,
klionas,
pjdu i,
smeélys,
s a as,
s ogas,
Zi6 i(s).
Dialek ologijos
sky iy
suda o
ke u ios
s udijos,
ku iose
sis emiskai
ap asy a
Punsko
Snek a:
jos
onologija
(,,Sys em
onologiczny
li ewskiej
gwa y
pu iskiej“,
(1986)
p.
253-269;
,,G upy
.
Naujausias
y a G.
Ka aliiinai és
Sios
k yp ies
da bas
(Z .
Ka ali inai é
2002).
*
T umpai
apie
Sia
hipo eze
uzsimin a
i
anks esnéje
s udijoje
(z .
ap a iamojo
inkinio
p.
51).
134
|
RECENZIJOS
spo g oskowe
li ewskiej
gwa y
punskiej*
(1986)
p.
270-278),
mo ologija
(,,Szkic
mo olo-
giczny
li ewskiej
gwa y
pu iskiej*
(1984)
(p.
279-305)
bei
skolin iné
leksika
—
ge manizmai
(,,Zapozyczenia
niemieckie
w
gwa ze
li ewskiej
okolic
Pu iska
na
Suwalszczyznie“
(
1986)
p.
306-
316).
A k eip inas
démesys,
kad
onologinés
pas abos
me odiniu
poZii iu
s a bios
i
bend inés
kalbos
p oblemoms
(ga sai
[ie],
[wo],
umpieji
balsiai
[e],
[0],
skiemeniniai
p iebalsiy
junginiai
i
k .).
Mo ologijos
s udijoje
ap a a
ne
ik
kai yba,
be
esama
i
de i aciniy
pas abu
(apie
daik a-
a dziy da yba,
z .
p.
282-284).
Reiksminga,
kad
p.
299-303
paskélb a
Punsko
&nek os
eks-
y"°.
Ge manizmy
y ime
ap a a
apie
90
zodziy,
i§
ku iy
10
né a
uZ iksuo a
LKZ"
(bankiikas,
bankiikénas,
b éki ( )angé,
dampa,
d éje is,
ke a é,
k aizas,
kiicé,
lii ké,
a is),
pa eik os
skoliniy
one inés
adap acijos
aisyklés
(p.
313,
315)".
Rinkinio
e imologijos
sky ius
eks y
skaiciumi
pa s
gausiausias.
Daug
e ingy
is o inés
o-
ne ikos
i
da ybinés
mo ologijos
jz algy
pa eik a
penkiuose
,,E imologijos
pas abu“
e iuduo-
se.
E imologizuojami
zodziai
pa éikslas,
paiiks is,
peslys,
nak o i
(1990)
(p.
317-319);
eiks-
lus,
eigzlis,
gais as,
gaizd as,
Zaizd as,
Ziézd ai,
ziégid os,
z i zdai,
2 iFgidai,
kemzd yné,
k emzlé
(1993)
(p.
320-330);
kakslé,
piiklé,
iks as,
ie esd
(1994)
(p.
331-337),
aikscio i
(1995)
(p.
338-340);
iidas,
pé gas,
iseiga
(1998)
(p.
341-350).
P ie
pas abu,
ski u
p iebalsiy
i e pimo
p oblemoms,
Slie inas
i
s aipsnis
,,E ymologisches
zu
li auisch
lokéniis,
sikind
und
syki us“
(2000)
(p.
378-384).
Bal y-sla y
e imologijai
ski i
ys
e iudai.
Pi majame
(,,Slawisch
o ado
und
li auisch
odas“,
(1992)
(p.
351-354)
pa ody a,
kad
sl.
o ads
galima
laiky i
p ieSdélinio
eiksmazodzio
ediniu:
(bal .-sl.)
*au-dd-as
:
*au-éd-
‘abessen,
ab essen;
iSés i’.
An ojo
e iudo
ema
—
lie.
i
sl.
lekse-
mos
‘ménuo’
aida
(,,E ymologia
scs.
més¢co
i
li .
ménuo
jako
ilus acja
zmian
jezykowych
s wie -
dzanych
p zez
po 6wnanie
zewne zne“
(1994)
(p.
355-366).
Nuoseklios
analizés
ezul a as
—
p okalbés
podiu iu
ski ingi
pama iniai
zodziy
kamienai,
sl.
leksemos
ema izacija,
su iksacija
i
me a ezé:
lie.
nom.
ménuo
<
*mén-6s-¢
(ide.
nom.
*meh
sn-6s-9),
acc.
ménesj
<
*mén-es-in
(ide.
acc.
*meh,n-és-m);
sl.
mésecb
<
*mésinko-
—
(me a ezé)
*méns-i-ko-
<
*méns-i-,
ku
*méns-
y a
i8
ide.
gen.
*mehn-s-és.
Pasku iniame
bal .-sl.
e iude
s a s omos
ys
p oblemos:
,,Kilka
z éwnan
s owiansko-li ewskich:
1.
s ow.
énoco
:
li .
ainikas;
2.
ps.
*€ezno i
:
li .
kéi a;
3.
ps.
*degna
:
li .
dengi“
(1994)
(p.
385-394).
Sl.
éneco
i
lie.
ainikas,
au o iaus
manymu,
laiky ini
p iesagos
-ka-
ediniais
i8
bal .-sl.
subs .
*yai-ni-
(plg.
s.
ind.
enih
‘Haa lech e;
plauky
pyné,
kasa’)
:
uei-
/
*ui-
‘ y i,
pin i’.
Pa ikslin as
Os en-Sackeno
(1909:
246)
siiilymas
sl.
*€ezno i
lygin-
i
su
lie.
iSsikezZ i,
iisikéZ i:
mo ologijos
pozi i iu
p asmingiau
lygin i
*ke-n-Za
(plg.
lie.
kéz a)
i
sl.
*kez-ne-.
Taip
lyginamos
ienodo
okalizmo
Saknys
i
pa odomi
du
nazaliniy
p ezensy
da y-
bos
bidai:
in iksacija
esp.
su iksacija.
SI.
*degna
(s.
le.
dziegna
‘zgo zel
jamy
us nej;
zapalenie
lub
gnicie
dziase ;
bu nos
e més
gang ena;
dan eny
uZdegimas
a
gedimas’;
so by
aukS ai¢iu
dzaha
‘zgaga,
uczucie
pieczenia
w
p zelyku;
émuo,
deginimas
s empleéje’)
e imologizacijai
Smo-
czynskis
pasi ilé
pasi em i
lie.
p aes.
-dengi
(sudengi
‘sudegu’,
nudengi
“‘nudegu’)
i
suponuo i
sl.
p aes.
*dego,
p ie
ku io
p idé a
abs ac um
p iesaga
-nd-.
©
Da
Z .
anksdiau
au o iaus
skelb us
eks us
(Smoczy iski
1972:
104-109).
!
Au o ius
galéjo
pa ik in i
ik
I-XI
omus
(A-R).
5
P.
313
i
314
u é y
bi i
sukeis i
ie omis.
RECENZIJOS
|
135
Zinoma,
skai y ojas
ne u é y
sup as i,
kad
sla is iniai
klausimai
g ildenami
ik
Siuose
ijuose
eks uose
—
s a biu
pas aby
esama
daugumoje
Smoczynskio
s aipsniy
(Z .
sla y
kalby
Zodziu
odykles
p.
499-504).
E imologinis
e iudas
,,Li auisch
lokjs,
la einisch
lace
und
g iechisch
&nédyxa‘
(1999)
(p.
367-
377)
s a bus
ne
ik
bal is ikai,
be
i
g aiky
kalbos
is o ijai.
Au o iaus
manymu,
bal y
kalbose
iz elg inas
nomen
agen is
*lak-iya-
‘ze eiBendes
Tie ;
pléS us
Z é is’:
bal .
*/a@k-
‘ze en,
ze -
eiBen;
emp i,
plésy i’
(<
ide.
*/ehx-).
Sin aksiné
Sio
Zodzio
is o ija
galéjusi
bi i
okia:
(1)
*zmoglokys
(adj.)
Z é is
(subs .)
‘zmogy
suplé8es
z é is’
a ba
‘zmones
plésan is
Z é is’
>
(II)
*zmoglokys
(subs .)
‘ .
p.’
>
(III)
/okys'’.
Si
hipo ezé
pa em y
kip .
g .
ao .
Saknies
Anx-
(&néAnxax)
edima
i8
*leh,k-.
T ys
baigiamieji
e imologijos
sky iaus
eks ai
ski i
da ybos
o man y
is o ijai.
S aipsnyje
,,Po-
chodzenie
wy az6w
li ewskich
ypu
pelideé,
a klidé*
(2000)
(p.
403-407)
dés oma
au o iaus
nuomoné,
kad
Zodis
pel idé
( esp.
oks
da ybos
ipas)
galéjo
a si as i
g e a
*peliidémé
‘ ie a
pelams
sudeé i’
pagal
san ykj
/yg-mé
::
lyg-é.
Todél
o man uose
-idé
i
-udé
ne eiké y
jz elg i
Saknies
*d‘eh
,-
nyks amojo
laipsnio
*d*h,-*.
,,P iesagos
-scias
kilmé“
(1992)
(p.
408-413)
iSai8-
kin a
aip:
ji
a si adusi
pe skaidzius
-jas
edinius
i§
bi ojo
laiko
ne eikiamosios
isies
daly iu,
ku ie
baigési
-s -
a ba
-s -,
p z.:
sklia iscias
:
skliaiis as,
usCias
:
* us- as.
S aipsnyje
,,P oblema-
yka
e ymologiczna
su iks6w
-dy i
i
-s y i*
(1998)
(p.
414-417)
au o ius
igkélé
min i,
kad
-dy i
i
~s y i
eiksmazodzZiai
i§
p adziy
bu e
p ieZas iniai
p iesagos
-y i
ediniai,
pada y i
is
in anzi y i-
niy
eiksmazodziu,
p aes.
kamiene
u éjusiy
p iesagas
-d-
i
-s -,
ik
éliau
pe skaidy i
(p z.,
a d-
y i
:
*é -da
(plg.
é di)
—
a -dy i
:
i - i;
ba s -y i
:
bi s -a
>
ba s -¥ i
:
beF- i).
Knyga
baigiama
eks ais,
ski ais
kalbiniams
lenky
i
lie u iy
ySiams.
Galbi
i8
e imologijos
dalies
Cia
pe kel inas
s aipsnis
,,Al li auisch
p ie as,
p yie au
und
p ia ka“
(1998)
(p.
395-
402).
Jame
pasiiily a
p ie duk
DK
74
2
P ie au
DK
84.
Skai y i
p ije auk,
p ije au '>,
p ia -
ka
BB
Ka
8,31;
BB
Ka
19,27;
BB
2
Sam
21,11
—
p ija ka
(plg.
le.
yje z
/
yja z,
yje ka
/
yja ka).
Ki a
e us,
a i inkamus
Si ydo
pi mojo
Zodyno
p ie as,
p ie ka
(SP
32
s.w.
yie z,
yie ka)
i
k .
si loma
skai y i
be
[j],
p z.,
p ie as
<
*p ije as
(kaip
nép ie elius
<
*nép ije elius
<
*nép ija elius;
plg.
b .
nép ija el ).
Se ija
,,Polono-Li huanica*
suda o
4
e iudai.
S udija
,,1.
O
nazwiskach
ypu
Pi sudski*
(1982)
(p.
418-427)
ski a
ie o a dinéms
lie u iskos
kilmés
lenky
pa a déms.
Paneig a
ne
ik
juokinga
hipo ezé
del
asmen a dzio
Pi sudski
i
ie o a dzio
Pi sudy
(ne a
susije
su
pél-siidis),
be
pa eik-
as
i
nemazas
ki y
pa a dziy
bei
a i inkamy
ie o a dziy
sa agas
(plg.
ga siasias
pa a des,
ku-
ias
lie u iai
kaZin
a
laiky y
esan
ie inés
kilmés:
Lowmia ski
::
Lauménai,
Ogi iski
::
Uoginiai,
Wiwulski
::
Vi uliai
i
k .).
P ie
Sio
s aipsnio
jung inas
i
pasku inis
inkinio
eks as
,,Pochodze-
nie
li ewskiej
nazwy
miejscowej
Pils idai
(pol.
Pi sudy)*
(1984)
(p.
469-480),
smulkiau
nag iné-
jan is
ie o a dzio
Pi sudy
kilme
i
kelia
j
lenky
kalba.
Oikonime
sidiloma
jz elg i
okius
kamie-
nus:
pil(ia)-
(plg.
pilis
i
k .)
bei
siid-
(p aes.
*si-da,
in .
*si- i
‘d ék i
i
pan.’,
plg.
i e .-kauz.
sii-d-y i).
Tad
pi miné
*pil(ia)-siidas
eiksmé
galéjusi
bi i
‘d égna
a
klampi
ie a
ne oli
pilies
a
Gal
pi mojoje
pakopoje
pakak y
suponuo i
ien
*/okys
(adj.)
Z é is
(subs .)
‘plesan is,
pléS us
Z é is’,
kaip,
p z.,
aka is
‘ aka u
éjas’
—
aka is
éjas
(p.
372").
'*
Da
plg.
Siai
i
giminiskoms
p oblemoms
ski a
s aipsnj
(p.
341-350).
15
DK
Zodziy
odykléje
(p.
713)
a8oma
p ie au ,
p ie auk.

136
|
RECENZIJOS
mies o’.
Lie u iskos
kilmeés
lenky
pa a déms
ski as
s aipsnis
,,Les
noms
de
amille
polonais
d’o igine
li uanienne*
(1982)
(p.
461-468),
ku
ap a i
ke e iopi
an oponimai:
d ikamieniai
(le.
Bu ym
<
lie.
Bu - imas);
kilusieji
i8
d ikamieniy
asmen a dziy
umpiniy
(le.
Bu ejkis
<
lie.
Bu -eikis,
i§
umpinio
Bu -as
:
Bi - imas,
Bu - ydas
i
k .);
k ik8Gioniskos
kilmés
(le.
G ygolan
<
lie.
G igal-ionis
:
G igalius)
i
p a a dinio
pobiidzio
(le.
Dojlido
<
lie.
Dailyda,
plg.
dailda,
dailidé).
Lenky
kalbos
li uanizmams
ski i
4
inkinio
eks ai.
S aipsnyje
,,Polono-Li huanica.
2.
Pol.
kieszen(ia),
bl .
kesénja
a
li .
kiséné“
(1985)
(p.
428-438)"
i odoma,
kad
kiséné
y a
mo y uo as
lie u iy
kalbos
Zodis
(:
kis i;
dial.
keséné
:
senasis
p aes.
*kes ),
pi miausia
pa ekes
j
bal a usiy
kalba
(kisénja,
kisén ),
0
i8
jos
—
i
lenky
(kiesie i(a),
kiesze i(a)).
E iude
,,Polono-Li huanica.
3.
Pol.
gwa .
upiezliwy
a
li .
iipesly as*
(1986)
(p.
439-444)"
a k eipiamas
démesys
j
lenky
su al-
ky
Snek y
adj.
upiezliwy
‘besi upinan is,
dél
ko
no s
ne amus’,
ku is
klaidingai
kildin as
iS
neeg-
zis uojancio
le.
subs .
* upiez.
Smoczynskis
j odé,
kad
Sis
Zodis
laiky inas
pap asGiausiu
li uaniz-
mu:
iipesly as
>
* upiesliwy
(plg.
b .
nipjasli y)
>
upiedliwy
(p ide in a
p ie
ki y
le.
bid a dziu,
u inciu
baigmenj
-zliwy:
bojazliwy,
ob azliwy
i
k .).
Ke i ajame
se ijos
,,Polono-Li huanica*
s aipsnelyje
pa ikslinami
kai
ku ie
li uanizmo
guziny
(plg.
lie.
gazynés)
aspek ai
(1986)
(p.
442-
444).
Pla esniame
pas abu
inkinyje
,,O
niek é ych
li uanizmach
polszczyzny
wilenskiej*
(1987)
(p.
445-460)
apes ingai
pako eguo i
i
papildy i
K.
Tekielskio
pa eik i
(1980)
duomenys.
Knygos
pabaigoje
jdé os
zodziy
i
pa a dziy
odyklés,
ad
besidomin ys
g ei
as
ko
ieSka.
Tiesa,
iena
ki a
o ma
p aleis a,
p z.,
iiks a
s.
u.
Zodziu
posky io,
ku
galima
bi y
idé i
k os-
i i
23,
111*°,
380’,
k os e
3807,
ki me i
128,
iinukii
125
i
k .
Ap a asis
Smoczynskio
da by
inkinys
puikiai
pa odo
au o iaus
ling is inio
aki acio
plo i:
nuo
one ikos
iki
leksikos
y imy;
nuo
speci iniy
li uanis ikos
p oblemu
iki
bend uyju
indoeu o-
peis ikos
klausimy.
Neabejo ina,
kad
kalbininko
uni e salumas
i
gebéjimas
sin e in i
keliy
s i-
ciy
medziagg
leido
naujai
paz elg i
j
daugeli
jdomiy
eiSkiniu.
Rinkinys
jau
bu o
eigiamai
i e -
in as
zymaus
y éjo
W.
R.
Schmals iego
(2002),
ad
iké ina,
kad
daug
naudos
jame
as
i
ki i
li uanis ai,
bal is ai
bei
indoeu opeis ai.
Baigian
apz alga
no isi
pasiiily i
iSleis i
i
p isis iniy
Smoczynskio
s udijy
inkinj,
ku is
puikiai
papildy y
jo
monog a ijas
(Smoczynski
2000;
2003).
Zinoma,
labai
laukiama
i
naujy
s udiju,
ad
linké ina
au o iui
oliau
apes( )/y ai
da buo is
i
sa o
idéjy
kiSeniuose
ilgai
nelaiky i.
SUTRUMPINIMAI
BB-BIBLIA
a ai
e i
Wi sas
Schwen as
Ra ch as,
Lie uwi chkai
pe guldi as
pe
Jana
B e kuna
[...]
1590.
DK
-
Mikalojaus
Dauksos
1595
me y
ka ekizmas
(pa engé
Vida
JakS iené
i
Jonas
Palionis),
Vilnius:
Moks-
lo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995.
DLKZ#—
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodynas
( y .
ed.
S.
Keinys),
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2000.
‘©
S aipsnio
o iginalo
an as é
Siek
iek
ski iasi:
,,
Polono-Li huanica.
2.
Pol.
kiesze i(a),
b .
kisénja
a
li .
kiséné*
(plg.
ap a iamo
inkinio
p.
445').
Be
o,
an as és
pabaigoje
eiké y
p ide i
pakel a
Z aigzdu e
<">,
nes
iSnaSa
p.
428
liko
be
nuo odos
eks e.
‘7
Tu inyje
(p.
7)
a8oma
iipes( )ly as,
be
nesuki Giuo a.
Po
an as és
u i
bi i
isnasos
zymuo
<'>
(p.
439).
RECENZIJOS
|
137
LKZ
-
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-XX
( ed.
J.
Baléikonis,
J.
K uopas,
K.
Ul ydas,
V.
Vi kauskas),
Vilnius,
1941-2002.
SP
—
Senasis
Kons an ino
Si ydo
Zodynas
(pa engé
Kazys
Pakalka),
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidy-
bos
ins i u as,
1997.
LITERATURA
Buck
C.
D.
1949:
A
Dic iona y
o
Selec ed
Synonyms
in
he
P incipal
Indo-Eu opean
Languages,
Chicago:
The
Uni e si y
o
Chicago
P ess.
GAMKRELIDZE
T.
V.,
IVANOV
V. V.
1984:
Hudoespone icxu i
A3 ik
u
undoeBponeiiybl.
PeKoncmpyKYUA
U
ucmopuko-munoaoeu eckull
AHAIU3
NPAAZbIKa
U
NPOMoKybmypel,
KH.
1-2,
T6unucn:
U3gza enbc Bo
T6usmMccKo-
To
yHHBepcHTe a.
Ka aLIUNAITE
G.
2002:
Die
pos posi ionalen
Lokalkasus
in
Chylinskis’
Ube se zung
des
Neuen
Tes a-
men s.
Linguis ica
Bal ica
10
(spausdinama).
KAZLAUSKAS
J.
1961:
IS
op a y o
is o ijos.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
4,
73-91.
KAZLAUSKAS
J.
1968:
Lie u iy
kalbos
is o iné
g ama ika
(Ki cia imas,
daik a a dis,
eiksmazodis),
Vilnius:
Min is.
OSTEN-SACKEN,
W.
1909:
E ymologien.
Indoge manische
Fo schungen
24,
238-248.
SABALIAUSKAS
A.
1990:
Lie u iy
kalbos
leksika,
Vilnius:
Mokslas.
SCHMALSTIEG
W.
R.
2002:
[Rec.:]
Wojciech
Smoczynski.
Jezyk
li ewski
w
pe spek ywie
po éwnawczej,
2001.
A chi um
Li huanicum
4,
235-244.
SMOCZYNSKI
W.
1972:
Gwa a
po udniowoli ewska
w
Sejne iskiem.
Ob ebska-Jab oniska,
A.,
ed.,
Teks y
gwa owe
z
Bia os occzyzny
z
komen a zem
jezykowym,
Wa szawa:
Pans wowe
Wydawnic wo Naukowe
(P ace
Bia os ockiego
Towa zys wa
Naukowego
18),
97-109.
SMOCZYNSKI
W.
1982:
Indoeu opejskie
pods awy
s ownic wa
bal yckiego.
Ac a
Bal ico-Sla ica
14,
211-240.
SMOCZYNSKI
W.
2000:
Un e suchungen
zum
deu schen
Lehngu
im
Al p euBischen,
K ak6w:
Wydawnic wo
Uniwe sy e u
Jagiellonskiego
(Analec a
Indoeu opaea
C aco iensia
3).
SMOCZYNSKI
W.
2003:
Lexikon
de
al p eupischen
Ve ben
(spausdinama).
TEKIELSKI
K.
1980:
Li uanizmy
leksykalne
w
dialekcie
okolic
Podb zezia
i
Niemenczyna.
Ac a
Bal ico-
Sla ica
13,
67-72.
Ju gis
Pake ys
Gau a
2002
12
19
Vilniaus
uni e si e as
Bal is ikos
i
bend osios
kalbo y os
ka ed a
Uni e si e o
5,
2734
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]