ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
L19-136
Bud a dzio
de inimas
i
bud a dzio
be a deés
gimineés
p oblema’
LORETA
SEMENIENE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
a icle
deals
wi h
he
o ms
adi ionally
desc ibed
in
Li huanian
g amma
as
‘neu e ’
o ms
o
he
adjec i e.
This
p oblem
is
conside ed
in
connec ion
wi h
he
b oade
issue
o
he
gende
ag eemen
o
adjec i es.
Whe eas
in
adi ional
Li huanian
g amma
ag eemen
is
iewed
as
one
o
he
ypes
o
syn ac ic
ela ionship,
i
is
he e
desc ibed
as
a
o mal
ma ke
o
syn ac ic
ela ion-
ship.
The
dis inc ion
be ween
con olle
gende
and
a ge
gende
(as
o mula ed
by
Co be )
is
in oduced.
The
gende
sys em
is
di e en
o
(a)
subs an i ized
adjec i es,
which
a e
ma ked
o
animacy
s.
inanimacy,
wi h
a
u he
di e en ia ion
be ween
masculine
and
eminine
o
anima es
( he
o ms
desc ibed
as
neu e
a e
ac ually
ma ked
as
inanima e),
and
(b)
non-subs an i ized
adjec i es,
whose
gende
o ms
a e
de e mined
by
ag eemen .
The
la e
dis inguish
h ee
a ge
gende s,
he
neu e
o m
being
used
o
ag ee
wi h
inanima e
subs an i ized
adjec i es
and
inanima e
p onouns
as
ag eemen
con olle s,
bu
also
as
de aul
ag eemen
o ms
in
hose
cases
whe e
he
posi ion
o
he
con olle
is
occupied
by
a
wo d
no
ma ked
o
gende .
The
Li huanian
gende
sys em
can
hus
be
desc ibed
as
one
wi h
h ee
a ge
gende s
and
h ee
con olle
gende s,
hough
neu e
con olle s
a e
ela i ely
a e.
0.
[VADINES
PASTABOS
0.1.
Lie u iy
kalbo y oje
siiily a
kele as
adiciskai
adinamy
bid a dzio
be a dés
giminés
o my'
samp a y.
Vieni
au o iai
(Ul ydas,
ed.,
1965:
478;
Jakai iené,
Lai-
gonai é,
Paulauskiené
1976:
64;
Valeckiené
1984;
Teko iené
1990;
Paulauskiené
1994:
211;
Amb azas,
ed.,
1994:
168;
Amb azas,
ed.,
1997:
134
i
k .)
okias
bid a dziu
o mas
ski ia
p ie
bid a dziu,
ki i
(Kazlauskas
1968:
324,
Gi denis,
Zulys
1973:
208,
Paulauskiené
1983:
209)
jas
laiko
p ie eiksmiais,
e i
—
a ski a
ka ego ija
(Mus-
eikis
1972:
241-249).
Siuo
me u
né a
isuo inai
nusis o éjusios
i
p iim inos
adi-
ciskai
adinamy
biid a dzio
be a dés
giminés
o mu
samp a os,
disku uojama
dél
Siu
o my
ie os
g ama inéje
Zodziy
klasi ikacijoje.
*
Uz
e ingas
pas abas
i
pagalba
engian
s aipsnj
dékoju
p o .
Axeliui
Hol oe ui.
Au o é
dékinga
i
p o . G.
G.
Co be ui,
su
ku iuo
bu o
ap a os
kai
ku ios
eo inés
lie u iy
kalbos
bid a dzio
giminés
sis emos
ap aso
p oblemos.
S aipsnio
pag indiniai
eiginiai
s a s y i
2002
m.
g uodzio
mén.
17
d.
Lie u iu
kalbos
ins i u o
G ama ikos
sky iuje
su eng ame
eo iniame
semina e.
Te jes
Ma hiasseno
(1996:
62)
nuomone,
sinch oniniu
pozZiii iu
okias
o mas
ge iau
ik y
adin i
nekai omomis
o momis.
120
|
LORETA
SEMENIENE
1.
BUDVARDZIO
BEVARDES
GIMINES
FORMU
SAMPRATA
LIETUVIU
KALBOS
GRAMATIKOSE
1.1.
Kaip
eigiama
akademinéje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1965:
478),
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
1994:
168)
i
angly
kal-
ba
pa a’y oje
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
Li huanian
G amma
(Amb azas,
ed.,
1997:
134)
(biid a dzio
sky iy
au o é
—
Adelé
Valeckiené),
lie u iu
kalbos
bid a dziai
u i
is
giminés
o mas:
y iskosios,
mo e iSkosios
i
be a dés*.
Bid a dzio
be a des
giminés
o mos
miné ose
g ama ikose
p ieSinamos
y iskosios
i
mo e iSkosios
gi-
minés
o moms
pagal
ju
sin aksines
unkcijas
i
eikSmés
pobudi.
Iskeliama
apibend in os
/
neapibend in os
ypa ybés
p ieSp ieSa
a p
bid a dzio
be a dés
giminés
i
bid a dzio
y iSkosios
bei
mo e iskosios
giminés
o my.
Da-
ba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Amb azas,
ed.,
1994:
169)
eigiama,
kad
ski -
ingai
nei
biid a dzio
y iskosios
bei
mo e iSkosios
giminés
o mos,
ku ios
zymi
ypa-
ybe,
siejama
su
am
ik u
daik u,
bid a dzio
be a dés
giminés
o mos
pap as ai
nesiejamos
su
daik a a dZiais
i
ypa ybe
eiskia
apibend in ai.
Ta¢iau
akademineje
Lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1965:
526)
eigiama,
kad
be a dés
gimi-
nés
biid a dzZiai
eiSkia
nuo
daik o
a i auk a
ypa ybe,
a ba
iksliau
—
eiskinj,
panaSu
i
a,
ku is
pasakomas
abs ak¢iosios
eik’més
bid a diniais
daik a a dziais.
Bud-
a dzio
be a dés
giminés
o mos,
ski ingai
nei
bid a dZio
y iSkosios
i
mo e iSko-
sios
giminés
o mos,
sakinyje
neina
pazyminiais.
2.
BUDVARDZIO
BEVARDES
GIMINES
FORMU
SAMPRATA
ATSKIROSE
MONOGRAFIJOSE
2.0.
Bud a dzio
be a dé
giminé
biid a dzio
giminés
ka ego ijai
p iski iama
i
Ade-
lés
Valeckienés
(1984)
bei
Dalijos
Teko ienés
(1990)
monog a ijose®.
2.1.
Valeckiené
sa o
monog a ijoje
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sis ema
(1984:
175,
185-186)
eigia,
kad
be a dés
giminés
biid a dziai
p iklauso
p ie
bid a dziy
kaip
giminés
ka ego ijos
o mos,
be
kadangi
lie u iy
kalboje
né a
be a dés
giminés
daik-
a a dziu,
jie
de inami
su
be a dés
giminés
i a dziais.
Taip
pa
au o é
pazymi,
kad
j
bid a dzio
laipsnio
ka ego ijos
sis ema
jeina
ne
ik
y i$kosios
bei
mo e iskosios
giminés,
be
i
be a dés
giminés
o mos.
Vy iskosios
i
mo e iSkosios
giminés
o mos
ka u
su
be a dés
giminés
o momis
apima
isa
biid a dzio
kai ymo
giminémis
sis ema.
Ne u édamos
a ibu ines
unkci-
Pasi odzius
pi mam
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
omui,
Jonas
Kazlauskas
(1965:
175)
suabejojo
bid a -
dzio
be a dés
giminés
o my
ak uo és
loginiu
adek a umu.
Jo
eigimu,
jei
bid a dzio
giminé
p iklauso
nuo
daik a a dzio
giminés,
0
lie u iy
kalboje
né a
be a dés
giminés
daik a a dziu,
ai
apibidin i
be a dés
giminés
o ma
kaip
bid a dzio
be a de
gimine,
adinasi,
da y i
logine
klaida
— a ba
bid a dzio
apib ézi-
me,
ku
sakoma,
kad
lie u iy
kalbos
bid a dis
de inamas
su
daik a a dziu
gimine,
skaiciumi
i
linksniu,
a ba
ne eisingai
sup an an
be a dés
giminés
o ma.
Be a de
gimine
palaiké
i
Vy au as
Si au as
s aipsnyje
,.Dél
bid a dzio
giminés
ka ego ijos™
(1968:
135-137).
Au o ius
pazymi,
kad
be a dés
giminés
bid a dZiai
ienais
a ejais
gali
bi i
sa a ankiski,
.
y.
aldy i
daik a a dZius
( umpa
dienos),
0
ki ais
a ejais
—
p iklausomi,
.
y.
suda y i
p edika inj
jungini
(be
ne
ai
jdomu).
BUDVARDZIO
DERINIMAS
IR
GIMINE
|
121
jos,
Sios
o mos
biid a dzio
giminés
ka ego ijoje
y a
pe i e inés,
ju
unkciona imas
y a
ibo as.
Bid a dzio
be a dés
giminés
o mos
suda o
opozicijg
su
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o momis,
u i
de inimo
pozymiy
i
y a
ans o muojamos
j
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mas
be
eikémés
ski umo
(plg.
Amb azas,
Sliziené,
Valeckiené
1974:
178).
Au o é
da o
i’ ada,
kad
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mos
ik
ka u
su
be a dés
giminés
o momis
apima
isa
biid a dzio
kai-
ymo
giminémis
sis ema
(Valeckiené
1984:
186-187;
da
Z .
1998:
244-248).
2.2.
Teko iené,
no édama
j ody i,
kad
bid a dzio
be a dés
giminés
o mos
p iklau-
so
bid a dzio
giminés
ka ego ijai,
sa o
monog a ijoje
Be a dés
gimineés
bi d a dziai
(1990)
plecia
daugelyje
g ama iky
i
ado éliy
panasiai
pa eikiama bid a dzio
apib e-
zima
(biid a dis
—
sa a ankiska
kalbos
dalis,
ku ia
suda o
zodziai,
eiskian ys
ypa ybe
i
kai omi
giminémis,
skaiGiais
i
linksniais
(Amb azas,
ed.,
1994:
167)).
Au o é
j
biid-
a dzio
apib ézima
j aukia
ne
ik
a ibu inj,
be
i
p edika inj
pozymj
eiSkian¢cius
zodzius.
Teigiama,
kad
,,biid a dziai
y a
zodziai,
a ojami
pazyminiu
i
a dine
a i-
nio
dalimi,
ku ie
u i
ka ego ine
pozymio
eiksme.
Visi
bid a dziai
u i
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mas,
kai omas
linksniu
i
skai¢iumi
i
de inamas
su
daik a-
a dziu.
Kai
ku ie
kokybiniai
biid a diiai
u i
da
i
nekai oma
be a dés
gimineés
o -
ma,
a ojama
a dine
a inio
dalimi,
kai
eiksnys
iS eikS as
giminés
eik&més
ne u in-
Ciais
a diniais
ZodZiais
a ba
kai
jo
i8
iso
né a,
i
jis
nenumanomas“
(Teko iené
1990:
67-68).
Taigi
biid a dzio
be a dés
giminés
o mos,
kaip
i
y i8kosios
bei
mo e i8-
kosios
giminés o mos,
p iski iamos
p ie
os
pacios
p edika inj
pozymj
eiSkianciy
zodziy
klas¢s.
Ano
au o és
(Teko iené
1990:
67),
biid a dzio
be a dés
giminés
o -
mos
u i
negimining
eiksme
i
gali
bi i
p ieSinamos
su
bid a dzio
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o momis
pagal
bend a
giminés-negiminés
seman ini
pozymj.
Taciau
eiké y
su ik i
su
Aldona
Paulauskiene
(1994:
219),
kad
Si aip
iSplé us
bid-
a dzio
sa oka
nejmanoma
nus a y i
iby
a p
biid a dzio
i
ki y
kalbos
daliu,
galin-
Ciy
ei i
a iniu
i
aip
pa ,
kaip
i
bid a dzio
be a dés
giminés
ipo
o mos,
zymé i
subjek ui
biidinga
bisena,
plg.:
Man
eikia.
Man
ge a.
Man
ga bé.
Kyla
klausimas
—
a gi
Sie
isi
p edika ai
y a
biid a dziai?
Todél
adicinéje
mo ologijoje,
ski iancioje
kelias
pozymi
eiSkian¢ias
kalbos
dalis,
Paulauskienés
manymu,
biid a dzio
apib ézi-
mo
negalima
plés i.
O
neiSplé us
apib ézimo
sunku
bid a dzio
be a dés
giminés
o -
mas
laiky i
bid a dzZiais,
nes
jos
nelinksniuojamos
i
neina
de inamuoju
pazyminiu,
adinasi,
ne u i
bidingiausiy
Sios
kalbos
dalies
ypa ybiy’.
3.
BUDVARDZIO
BEVARDES
GIMINES
FORMU
SAMPRATA
LIETUVIU
KALBOS
MORFOLOGIJOS
VADOVELIUOSE
3.1.
Kiek
ki aip
bid a dzio
be a dés
giminés
o mas
sup an a
E alda
Jakai iené,
Adele
Laigonai é
i
Aldona
Paulauskiené
Lie u iy
kalbos
mo ologijoje
(1976:
63—
Paulauskieneé
(1994:
217-219)
k i ikuoja
ne
ik
Teko ienés,
be
i
Valeckienés
biid a dzio
be a dés
giminés
o my
samp a a.
122:
|
LORETA
SEMENIENE
64).
Au o és
pazymi
(,,Biid a dzio“
sky iaus
au o é
—
Adele
Laigonai é),
kad
okios
bid a dzio
be a dés
giminés
o mos
u é y
bi i
adinamos
negimininemis
bud a -
dzio
o momis
i
kad
jos
apsk i ai
ne odo
daik o
ypa ybés,
o
ik
am
ik a
abs akCcia
bisena’.
Taip
pa
eigiama,
kad
biid a dzio
be a deés
giminés
o my
ie a
ki y
biid a -
dzio
o my
sis emoje
y a
labai
sa o iSka,
kadangi
jos
nesuda o
jokios
g ama inés
p ies-
p iesos
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
bid a dziams.
Todél
jjung i
Sias
bid a -
dzio
o mas
j
giminés
ka ego ija
né a
jokio
pama o®.
Kaip
ik
del
o,
ano
au o iu,
bid a dzio
be a dés
giminés
o my
p isky imas
p ie
biid a dziy
daba inés
lie u iy
kalbos
a z ilgiu
i8
iso
egalis
bi i
salyginis
(plg.
Michelini
1988:
53-58).
3.2.
Biid a dzio
be a dés
giminés
o mos
negimininémis
laikomos
i
Paulauskienes
Lie u iy
kalbos
mo ologijoje
(1994:
211-217;
da
z .
Paulauskiené
2001:
138-139).
Negimininés
biid a dzio
o mos,
kaip
i
laipsniy
bei
i a dziuo inés
o mos,
biidamos
idinés
bid a d7io
g ama inés
ka ego ijos,
au o és
adinamos
nede inamosiomis
biid-
a dzio
ka ego ijomis,
.
y.
ne u inciomis
a i ikmeny
daik a a dzio
g ama iniy
ka e-
go ijy
sis emoje.
Tokios
nede inamosios
bid a dzio
ka ego ijos
p ieSinamos
de ina-
mosioms
biid a dzio
ka ego ijoms
(linksniui,
skaiciui,
giminei),
ku iy
pobidis
y a
sin aksinis
i
a spindi
bid a dzio
y$j
su
daik a a dziu.
Paulauskienés
(1994:
208-209)
eigimu,
kiek
skaiciy
u i
daik a a dis,
iek
skaiciy
odo
i
biid a dis.
Tai,
kas
pasaky a
apie
bid a dzio
skaiéiu,
inka
i
linksnio,
i
e-
Giajai
de inamajai
ka ego ijai
—
giminei.
Vadinasi,
jei
y a
d i
daik a a dzio
giminés,
u i
bi i
i
d i
de inamojo
Zodzio
—
biid a dzio
—
giminés.
Au o és
Zodziais
a ian
(Paulauskiené
1994:
210),
niekaip
eo iskai
nepaaiskin as
daik a a dzio
i
biid a -
dzio
giminiy
nesu ikimas
i
niekaip
nepaaiskin a,
kodel
g ynai
de inamoji
ka ego ija
u é y
p iklausy i
nuo
biid a dzio
eiksmés.
Juk
ma om,
kad
ki os
d i
de inamosios
ka ego ijos
(linksnis
i
skaiius)
isiskai
nep iklauso
nuo
o,
ka
eiskia
bid a dis.
Nuo
biid a dZio
eiksmés
nep iklauso
y i8koji
i
mo e iSkoji
giminé.
O
gal
a
o ma
daba
jokios
giminés
nezymi?
Gal
ji
negimininé?
—
klausia
Paulauskiené
Lie u iy
kal-
bos
mo ologijoje.
4.
KITOS
BUDVARDZIO
BEVARDES
GIMINES
FORMU
SAMPRATOS
4.0.
K i isko
e inimo
y a
sulaukusios
i
ki os
adiciskai
adinamy
bid a dzio
be a dés
gimines
o mu
samp a os.
4.1.
Viena
bid a dzio
be a dés
giminés
o my
samp a y
eigia:
kadangi
bud a dzio
be a dés
giminés
o mos,
kaip
i
p ie eiksmiai,
y a
ne
maziau
egulia iai
suda omos
i$
u
paciy
kokybiniy
bid a dziy,
aip
pa
u i
a
pacia
aukS esniojo
laipsnio
o ma
i
>
Sia
samp a a
k i ika o
Valeckiené
(1984:
183-187),
Teko iene
(1990:
15).
6
Tokios
pa
nuomonés
laikosi
i
Ta jana
Bulygina
(1970:
35-36).
Au o é,
ap a dama
lie u iy
kalbos
biid a diius,
eigia,
kad
bid a dzio
be a dés
giminés
o mos
nesuda o
p ieSp icSos
ki oms
bud a dzio
( y iskosios
i
mo e iskosios
giminés)
o moms
nei
pagal
giming,
nei
pagal
skai¢iu,
nei
pagal
linksni.
Tokios
biid a dzio
o mos
y a
ik as
kokybiniy
y iskosios
giminés
bid a dziy
kamienas.
Ski i
bad a -
dzio
be a dés
giminés
o mas
p ic
biid a dziy
( y iskosios
i
mo e iSkosios
giminés)
y a
ick
pa
pag indo,
kick
i
kokybinius
p ie eiksmius,
u indius
y
paciy
bid a dziy
kamiena.
BUDVARDZIO
DERINIMAS
IR
GIMINE
|
123
pap as ai
gali
bi i
a ojamos
p edika iniuose
junginiuose,
odél
jas
galima
laiky i
p ie eiksmiais
(Kazlauskas
1968:
324;
Gi denis,
Zulys
1973:
208;
Paulauskiené
1983:
209)’.
Bid a dzio
be a dés
giminés
o mas
p ie
p ie eiksmiy
sky é
i
,,Pi mosios
lie-
u iy
kalbos
g ama ikos*
au o ius
Danielius
Kleinas
(Baléikonis,
ed.,
1957:
432,
538).
4.2.
Kazys
Mus eikis
(1972:
241-249)
siiilé
biid a dzio
be a dés
giminés
o mas
laiky i
a ski a
kalbos
dalimi
—
biisenos
ka ego ijos
Zodiiais.
Kaip
eigia
au o ius,
kai
lie u iy
kalboje
isnyko
be a dés
giminés
daik a a dziai,
be a dés
giminés
biid a -
dziai
pe éjo
j
ki a
kalbos
dalj
-
bisenos
ka ego ija,
o
ypa ybés
eikime
pakei é
abs -
ak i
bisenos
eiksme*.
Mus eikio
(1972:
249)
da oma
iS ada:
biisenos
ka ego ijos,
kaip
a ski os
kalbos
dalies,
sky imas
y a
isiskai
objek y us,
nes
ji
ski iama
(kaip
i
kiek iena
kalbos
dalis)
a siz elgian
j
eikSmés,
mo ologiniy
pozymiy
i
sin aksiniy
unkcijy
ski umus.
43.
Kaip
ma y i,
isos
Cia
umpai
paminé os
biid a dzio
be a dés
giminés
o mu
samp a os
y a
susilaukusios
k i ikos
i
iki
Siol
né
iena
jy
né a
nusis o éjusi
i
isuo-
inai
p iim a.
5.
DERINIMO
SAMPRATA
5.1.
Da
ka a
kalban
apie
biid a dzio
be a dés
giminés
o mas,
s a bu
pa i
giminés
ka ego ija
i
bid a dzio
sin aksiniai
ySiai
su
jo
giminés
o ma
lemianéiais
Zodiiais.
5.1.1.
Giminés
ka ego ija
y a
d ilypé:
ji
apima
iek
Zodzius,
u inéius
inhe en ine
gimines
ka ego ija
(daik a a dzZiai),
iek
Zodzius,
u in¢ius
neinhe en ine
giminés
ka-
ego ija
(bid a dZiai).
Daik a a dziai,
u é¢dami
inhe en ing
giminés
ka ego ija,
isu
pi ma
sa o
p o o i-
pinese
ealizacijose
ski iami
j
d i
—
y iskosios
i
mo e iSkosios
—
seman ines
gimi-
nes
( y as,
é as,
b olis,
gaidys
s.
mo e is,
mo ina,
sesuo,
is a
i
pan.).
Tokiy
daik a-
a dziy
giminé
y a
mo y uo a.
Pas a yjy
daik a a dziy
seman iné
giminé
pap as ai
su ampa
su
mo ologine
daik a a dzio
gimine®.
Sie
daik a a dziai
suda o
am
ik a
p ieSp ieSa
aseman inés
giminés
daik a a dziams,
.
y.
iems,
ku iy
giminé
y a
nemo-
y uo a.
Nemo y uo a
giming
u i
daik us
pa adinan ys
daik a a dZiai.
Tokie
daik a-
a dziai
ienai
a
ki ai
giminei
p iski iami
pagal
mo ologinius
giminés
pozymius.
Ki a
e us,
inhe en iné
daik a a dzio
giminés
ka ego ija
pe
sin aksinius
ySius
le-
mia
ki y
Zodziy
mo ologinius
giminés
pozymius.
Ski ingai
nei
daik a a dzio,
bid a dzio
giminé
y a
neinhe en iné
jo
ka ego ija",
lemiama
de inimo
su
ki u
zodZiu.
Bid a dzio
giminés
o my
sis ema,
be
de inimo
su
Pas a aja
samp a a
k i ika o
Valeckiené
(1984:
187-188).
Siai
samp a ai
p ieS a a o
Kazlauskas
(1965:
176),
akademinés
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
pi mo
omo
au o iai
(Ul ydas,
ed.,
1965:
35-37),
Amb azas,
Sliziené,
Valeckiené
(1974:
180),
Valeckiené
(1984:
188-199),
Paulauskiené
(1994:
214-215).
Daik a a dzio
seman iné
i
mo ologiné
giminé
sup an ama
kaip
A ii o
Judzenéio
(2002:
39-49)
s aipsnyje.
Miné ame
s aipsnyje
aip
pa
placiau
Z .
apie
daik a a dzio
seman inés
i
mo ologinés
gimi-
nés
nesu apimus.
"0
Issky us
daik a a diskai
a ojamus
bid a diius,
u inGius
inhe en ine
giminés
ka ego ija.

124
|
LORETA
SEMENIENE
daik a a dziu
(a
ki u
daik a a diSkai
a ojamu
Zodziu)
lemiamy
bid a dZio
y is-
kosios
i
mo e i8kosios
giminés
o mu,
p z.:
namas
da
neé a
senas,
diena
g azi,
apima
i
eciqa
—
be a dés
giminés
—
o ma,
a ojama
ada,
kai
ne a
daik a a dzio,
su
ku-
iuo
ji
galé y
bi i
de inama,
p z.,
skai y i
—
jdomu
i
pan.
5.1.2.
Ap a ian
biid a dzio
be a dés
giminés
o mas
ne e ai
eigiama,
kad
sakiniuose,
ku
jos
a ojamos,
sin aksinis
ySys
y a
ki oks
nei
bid a dzio
y iskosios
i
mo e-
iskosios
giminés
o my
a ojimo
a eju.
Laikomasi
nuomones,
kad
biid a dzio
be-
a dés
giminés
o mos
y a
ne
de inamos"',
0
Sliejamos’’
(Ma hiassen
1996:
68-69;
Ul ydas,
ed.,
1965:
478;
plg.
Labu is
1998:
41).
Teigimas,
kad
okiuose
sakiniuose,
kaip
skai y i
—
jdomu,
y a
Sliejimo
ysys,
emiasi
uo,
kad
bend a is
y a
nelinksniuoja-
ma,
ne u i
giminés
o mos,
.
y.
ne u i,
adiciniu
sup a imu,
bidingiausiy
de inimui,
kaip
ienam
i§
sin aksiniy
ySiu
ipy,
mo ologiniu
(giminés,
skaiiaus,
linksnio)
po-
zymiu.
Regis,
dél
o,
kad
bid a dzio
be a dés
giminés
o mos
né a
de inamos,
si ily-
a
apsk i ai
jy
ne auk i
j
bid a dzio
gimineés
ka ego ija
(Paulauskiené
1983:
209,
1989:
178-196;
Bulygina
1970:
35-36;
plg.
Jakai iené,
Laigonai é,
Paulauskiené
1976:
63).
I§
ik uju
iek
a p
y iskosios
i
mo e i8kosios
giminés
bid a dziy
i
daik a a -
dziu,
iek
a p
be a dés
giminés
bid a dziy
i
su
jais
sicjamy
Zodziy
y a
as
pa s
sin-
aksinis
ySys.
Ski umas
emiasi
sin aksiniu
ySiu
jungiamy
zodziy
mo ologinémis
ypa ybémis.
Ki aip
a ian ,
ieno
zodzio
o mos
de inimas
su
ki u
ZzodZiu
a spindi
sin aksinj
y$j
a p
Siu
Zodziu,
be
ai
né a
ienas
i
sin aksiniy
ySiy
ipy
(kaip
aldy-
mo
i
Sliejimo
a eju).
De inimas
y a
ik
o malus
sin aksinio
ySio
a p
d ieju
Zzo-
dziy
odiklis,
iS eiks as
mo ologinémis
y
Zodziy
ypa ybemis.
I§
o,
kas
pasaky a,
u é y
bi i
aiSku,
kad,
ski ingai
nei
ligSiolineje
lie u iu
kalbo-
y oje,
de inimas
s aipsnyje
sup an amas
kaip
mo osin aksinis
eiSkinys.
De ini-
mas
(angl.
ag eemen )
—
ai
ieno
Zodzio
am
ik y
seman iniy
a
o maliy
odikliu
pa inkimas
pagal
ki o
ZodZio
o maliuosius
odiklius
(S eele
1978:
610)".
Taigi,
emian is
de inimo,
kaip
mo osin aksinio
eiskinio,
apib ézimu,
Salia
y iS-
kosios
i
mo e iSkosios
giminés
daik a a dziu,
lemian¢iy
a i inkamy
y iSkosios
i
mo e iskosios
giminés
bid a dzio
o my
pasi inkima,
eikia
p ipazin i
ecia
eiks-
nio
ipa
(bend a j
i
pan.),
ku is
lemia
a iniu
einandcios
bud a dzio
be a dés
giminés
o mos
pasi inkima.
Sia
biid a dzio
o ma
u ime
apib éz i
kaip
giminés
o ma,
ka-
Lic u iu
kalbo y os
da buose
de inimas
pap as ai
nusakomas
a ba
kaip
p ijungiamasis
ysys,
kai
p iklau-
somasis
Zodis
igyja
ji
p ijungusio
Zodzio
o mas
(Balke icius
1963:
28;
Si au as,
G enda
1988:
38),
a ba
kaip
ysys,
kai
p iklausomojo
Zodzio
o mos
(plg.
de inamasis
Zodis
(Teko iené
1990:
62))
p iside ina
(Ul ydas,
Amb azas,
Valeckiené
ed.,
1976:
11),
p ide inamos
(Gai enis,
Keinys
1990:
47),
p i aikomos
(Labu is
1998:
31)
a
pa enkamos
(Amb azas,
ed.,
1994:
480)
pagal
pag indinj
Zodj
(plg.
de inimo
pama-
inis
Zodis
(Teko iené
1990:
62)).
Taigi
lie u iy
kalbo y oje
de inimas
sup an amas
kaip
ienas
ig
sin aksi-
niy
ySiy
ipy
Salia
aldymo
i
Sliejimo.
ISsamiau
apie
de inimo
samp a as
lie u iy
kalbos
sin akséje
bei
jo
apim i
z .
Vaskelai é
(1996:
66-86).
Pa s
Sliejimas
pag indinése
lie u iy
kalbos
g ama ikose
apib éziamas
ne ienodai
(plg.
Amb azas,
ed.,
1994:
481-482;
Ul ydas,
Amb azas,
Valeckiené,
ed.,
1976:
12-17).
3
Susan
S eele
de inimo
apib ézimu
emiamasi
G.
G.
Co be o
(1991:
105,
1999:
105)
da buose
(plg.
Mo a esik
1978:
333;
Leh eld
1980:
259;
Co be
1986: 996).
Co be as
(1991:
225-226)
a ski ai
da
ski ia
seman inj
i
sin aksinj
(g ama inj)
de inima.
BUDVARDZIO
DERINIMAS
IR
GIMINE
|
125
dangi
ji
p iklauso
ai
pa¢iai
mo ologinei
giminés
ka ego ijai
kaip
i
bid a dzio
y-
iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mos.
Zodis,
ku io
o ma
de e minuoja
de inimo
ySius,
ling is inéje
li e a ii oje
adi-
namas
de inimo
aldikliu
(angl.
ag eemen
con olle ,
ag eemen
igge )
(Co be
1986:
996,
1999:
103).
Zodis,
ku io
o ma
de e minuojama
de inimo
ysiu,
adinamas
de-
inimo
ga ikliu’
(angl.
ag eemen
a ge )
(Co be
1986:
996,
1999:
103).
Tie
zodziai,
ku iy
giminé
lemia
de inima,
adinami
aldikliy
giminémis
(angl.
con olle
gende s).
ZodZiai,
ku iu
giminé
y a
lemiama
de inimo
su
aldikliy
giminémis,
adinami
ga ik-
liy
giminémis
(angl.
a ge
gende s)
(Co be
1999:
150-151).
Kalban
apie
giminés
ka ego ija
i
de inima
s a bu
ski i
Zodzius,
ku iy
o mos
gali
de e minuo i
de inima,
i
uos
ZodZius,
ku iy
o mos
y a
de e minuojamos
de i-
nimo.
5.2.
Lie u iy
kalbos
de inimo
aldikliais
gali
bi i
daik a a dZiai,
daik a a diniai
i a dziai
i
daik a a diniai
biid a dziai
(da
Z .
oliau).
Kalban
apie
okius
sa a ankiskai
a ojamus
j a dZius,
ku ie
eina
de inimo
al-
diklio
pozicijoje,
p z.:
as,
a,
Si as,
Si a
i
pan.,
ski iama
gy as
/
negy as
seman iné
opozicija.
1
SCHEMA.
IVARDZIU
GIMINES
SISTEMA
gy as
negy as
y .
g.
mo .
g.
as
a
ai
Gy as
/
negy as
seman iné
opozicija
ski iama
i
daik a a diniams
biid a dziams
(z .
oliau).
Lie u iy
kalbos
de inimo
ga ikliams
p iski ini
bid a dZiai,
bid a diniai
daly iai,
bud a diniai
j a dZiai,
kai
ku ie
skai a dziai,
skai a diniai
j a dZiai,
eiksmazZodis
i
k .
(plg.
Co be
1991:
106-115).
Kaip
ma y i,
lie u iy
kalbos
de inimo
ga ikliu
skaiius
y a
didesnis
nei
de inimo
aldikliy
skai¢ius
(plg.
Co be
1991:
159;
Teko-
iené
1986:
45;
Mo a esik
1978:
363-364).
5.3.
Siame
s aipsnyje
konk eéiau
bus
ap a iamas
daik a a diniy
biid a dziu,
einan¢iu
de inimo
aldiklio
pozicijoje,
ySys
su
ju
ga ikliais
i
bid a dziu,
kaip
de inimo
ga-
ikliu,
ySys
su
ju
aldikliais.
‘*
Uzlie u isky
e minu
-de inimo
aldiklis,
de inimo
ga iklis
—
pasi ilyma
dékoju
d .
A i ui
Judzenéiui.
126
|
LORETA
SEMENIENE
6.
BUDVARDIS
(VYRISKOSIOS,
MOTERISKOSIOS
IR
BEVARDES
GIMINES)
DERINIMO
VALDIKLIO
POZICIJOJE
6.0.
Kaip miné a,
kalban
apie
de inimo
aldiklio
pozicijoje
esancius
daik a a di-
nius
j a diius
as,
a,
ai,
Si as,
Si a,
Si a
i
pan.,
ski iama
gy as
/
negy as
seman iné
opozicija
(da
z .
Valeckiené
1984:
43-47,
137-142;
222 ),
ku ia
suda o
du
na iai.
Daik a a diniy
i a dziy
y iskosios
i
mo e i8kosios
giminés
o mos
dazniausiai
nu-
odo
gy us daik us
(asmeni,
gy i
a
ju
g up¢),
ku ie
pasakomi
anks esniame
kon eks-
e
daik a a dZiais,
o
miné y
i a dziy
be a dés
giminés
o mos
pap as ai
nu odo
ne-
gy us daik us
(daik a
a
eiSkini),
ku iuos
pasako
anks esniame
kon eks e
bu e
junginiai,
a ski i
sakinio
demenys
a
da
pla esnis
kon eks as,
p z.:
sienos
KT.
(2)
Teé is
sup a ingai
eaga o
j
Sj
duk y es
siel a q:
—
O
a
Zinai,
kokia
me gai é
g azi?
Ta,
ku i
Sypsosi,
nebiina
susi aukusi,
S elni,
mandagi,
ge ai
mokosi,
g aziai
aso,
padeda
mamai
bul es
nuskus i,
kasdien
Sluos o
dulkes
nuo
baldy
KT.
(3)
S ai
Izolina
suziaukéiojo,
aciau
j
ai
eaga au
abejingai,
kaip
eaguociau
j
ampam
ame
upeliiiks yje
pasi odziusias
d umzles
KT.
6.1.
Ap a ian
aldiklio
pozicijoje
esan¢ius
daik a a dinius
bid a dzius
( iek
y is-
kosios
i
mo e iskosios,
iek
be a dés
giminés
o mas),
aip
pa
galima
kalbé i
apie
gy as
/
negy as
seman ine
opozicija,
ku ia
suda o
du
na iai.
Daik a a diskai
a oja-
mos
biid a dZio
y iskosios
i
mo e iskosios
giminés
o mos,
pap as ai
zymin¢cios
gy a
daik a
(asmenj
a
gy i
a ba
ju
g upe),
p iesinamos
biid a dzio
be a dés
giminés
o moms,
ku ios
dazniausiai
zymi
negy a
daik a
(daik a
a
eiSkinj)
(plg.
i a dzius
6.0)
(da
z .
Valeckiené
1984:
97-101,
1998:
247),
p z.:
(4)
Péséiajam
cia
nebé a
ku
pas a y i
pédos,
jau
nekalban
apie
ai,
kad
jis
k épuoja
pe degusio
benzino
i
ne aly os
aly os
p id isusiu
o u.
Be
pés ieji
i gi
nepés i,
jie
na siai
na do
a p
y
au omobiliy,
izikuodami
gy ybe
KT.
(5)
S e imoji
is
lé o
engési,
s a é
p ie
suolo
sa o
bagaza,
sédo
a si
d ejodama
KT.
(6)
I
pieniska,
i
Zaliy
daik y
algau
GRz.
LKZ
1X
919.
(7)
AS
isuome
klysda au,
kai
maniau
apie
Zmones
a
pik a,
a
ge a
KT.
Daik a a diniai
bid a dziai,
nusakan ys
negy a
daik a,
be eik
isuose
linksniuose
gali
bi i
a ojami
pag e¢iui
ick
su
bid a dzio
y iskosios
giminés
o ma
—
kaip
nezymé o
na io
—
iek
su
biid a dzio
be a dés
gimineés
o ma,
p z.:
(8)
Ge as
oli
gi dé i,
be
pik as
da
oliau
bk.
(9)
Siuo
a eju
pasi ody y,
kad
didziuma
o
pik o
a nauja didesnio
gé io
is eigimui
a ba
didesnio
pik o
paSalinimui.
Pagaliau
mo alinis
pik as
y a
nuodémé
a ba
Slyks umas
KT.
BUDVARDZIO
DERINIMAS
IR
GIMINE
|
127
(10)
Taciau
nepaisan
didziulés
galios,
komunika imo
p iemonés
y a
i
bus
ik ai
p iemo-
nes,
ai
y a
j ankiai,
galimi
naudo i
ge am
a ba
blogam
KT.
(11)
Nenu a kime
da ydami
ge q,
—
baigdamas
agino
ka dinolas
V.
Sladke icius
KT.
(12)
Tai
ne eiskia,
kad
jis
nud odia
iesiai
pas
ji
i
pa eiskia:
,,Cia
as,
Cande i,
su
pik u
i
ge u!“
KT.
Plg.:
(13)
Bloga
né a
amiina
KT.
(14)
Ma o ,
as
ne
ik
nieko
bloga,
be
ge a
jums
linkiu
KT.
(15)
Pa ydas
j
ne imq
pe augo,
lingé
=
j
bloga
lemian j
Zenklq...
KT
(16)
Mane
a si
kas
du e
du ia
gi din
okias
nesqmones
apie
ai,
kq
laikau
S en a
SRAG
SD
21.
Tokiais
a ejais,
kai
daik a a diskai
a ojami
biid a dziai
gali
bi i
sup an ami
i
kaip
gy as,
i
kaip
negy as,
kalban
apie
negy a
A.
Valeckienés
(1984:
141)
si iloma
ge iau
a o i
biid a dzio
be a dés
giminés
o mas,
p z.:
(17)
Ge a
niekas
nema o,
bloga
—
isi
KT.
Plg.:
(18)
Tiys
nyks ukai,
ys
iimindiai
sp esda o
kiek ienq
ginéq:
bloga
baude,
ge q
gy é
KT.
6.1.1.
Sin aksiniu
poZi i iu
de inimo
aldiklio
( eiksnio)
pozicijoje
esan i
daik a a -
diskai
a ojama
biid a dzio
y iskosios
giminés
o ma
lemia
de inimo
ga iklio
pozi-
cijoje
einancio
bid a dzio
y iskaja
giming
(Z .
4
sakinj).
Tas
pa
pasaky ina
i
apie
aldiklio
pozicijoje
esanéias
biid a dzio
be a dés
giminés
o mas.
Ju
o ma
lemia
de inimo
ga iklio
o ma
(Z .
13
sakini).
Ki aip
a ian ,
de inimo
ga iklio
pozicijoje
einan i
biid a dzio
y iskosios
a
be a dés
giminés
o ma
sin aksiskai,
.
y.
pagal
mo -
ologinius
giminés
pozymius,
de inama
su
de inimo
aldiklio
pozicijoje
esan¢ia
a i in-
kama
daik a a dine
bid a dzio
y iskosios,
mo e igkosios
a
be a dés
giminés
o ma.
Daik a a diskos
biid a dzio
be a dés
giminés
o mos,
kaip
i
daik a a diskos
biid-
a dzio
y iskosios
bei
mo e iskosios
giminés
o mos
(Z .
9
sakinj),
gali
u é i
de i-
namyjy
pazyminiy
—
daik a a diskuju
a
bud a diskujy
i a dziy,
ne eikiamyjy
daly-
iy
be a dés
giminés
o mu
(plg.
Paulauskiené
2001:
138;
Valeckiené
1984:
99),
p z.:
(19)
Sig
sq eikq
eikia
isapusiskai
plés i,
p isiminus
Jos
ilgaamzes
Saknis,
a minus
isa
ge a®
i
a me us
klas q
bei
blogi,
ku is
pasi aiké
miisy
is o ijoje,
kad
anka
ankon
su
il imi
eng ume
j
eciqjj
iks an me j
KT.
Tokiu,
kaip
pas a asis,
sakiniy
galima
d ejopa
in e p e acija.
Tiek
biid a dzio
be a dés
giminés
o ma,
ick
p epoziciné
i a dzio
be a dés
giminés
o ma
gali
bi i
sup an ama
kaip
de inimo
aldiklis,
p z.:Juk
isa
didinga,
nauja,
ge a
isiziebé
kieno
no s
an azijoje
KT;
Kuo
gi
as
Viespaciui
a sidékosiu
uz
isa
ge a,
kq
man
pada é?
KT.
Taciau
g eiGiausiai
bi y
galima
eig i,
kad
Zodziy
junginio
isa
ge a
pag indinis
Zodis
y a
se a,
nes
plg.
isi
Zmones,
be
né a
* isa
ge o,
ski in
gai
nei
junginyje
kazkas
naujo
(plg.
kazkas
nauja),
ku
pag indinis
Zodis
y a
i a dis
kazkas.
134
|
LORETA
SEMENIENE
9.4.
A siz elgian
i
bid a dzio
sin aksine
pozicija
sakinyje,
isu
pi ma
ski ini
ne-
daik a a diniai
ix
daik a a diniai
bid a dziai,
ku iy
pi mieji
pagal
sin aksini
de ini-
mo
k i e ijy
oliau
bi y
ski s omi
j
biid a dzio
y iskosios
i
mo e iSkosios
bei
be-
a dés
giminés
o mas,
ku ios
de inimo
a z ilgiu
iena
nuo
ki os
ski iasi
sa o
aldikliais,
an ieji,
.
y.
daik a a diniai
bid a dZiai,
oliau
bii u
ski iami
i
d i
g upes
pagal
seman ine
gy as
/
negy as
opozicija.
3
SCHEMA.
BUDVARDZIO
GIMINES
SISTEMA
(PAGAL
SINTAKSINE
POZICIJA)
ee
nedaik a a dinis
daik a a dinis
de inamosios
L
N
o mos
8Y
x
nee
as
=
2
be .
g.
..2.
mo .
g.
WT.
8
mo .
g.
——
ae
ee
be .
g.
g azus
i
oes
isa
ai
jaunasis—
jaunoji-
-
».
¥
g azi
gélé
Z Z
2
Zalia
—
g azu
o as
g azu
g azus
g azi
SALTINIAI
bk
—
bend iné
kalba.
D BD_
-
Liudas
Do ydénas.
B oliai
Domeikos,
1996.
KSZK
—
Raimondas
Kagauskas.
Zaliuojancios
kal os,
1982.
KSVZV
—
Raimondas
Kagauskas.
Visi
Zemés
aikai,
1995.
KT
—
Kauno
Vy au o
Didziojo
uni e si e o
Kompiu e inés
ling is ikos
cen o
daba inés
lie u iy
kalbos
eks ynas.
LKZ,,
x
-
Lie u iy
kalbos
zodynas,
1969,
1973.
LR
—
Lie u os
y as.
M-P AS
—-Vincas
Mykolai is-Pu inas.
Al o iy
Sesély,
1979.
SLCR,,
—Mykolas
Sluckis.
Ras ai,
.
3.
1989.
SRaG
SD
-Sa ijos
Ragana.
Sename
d a e,
1969.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.,
1994:
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
AMBRAZAS,
V.,
ed.,
1997:
Li huanian
G amma ,
Vilnius:
Bal os
lankos.
AMBRAZAS,
V.,
SLIZIENE,
N.,
VALECKIENE,
A.
1974:
Kele as
s a s y iny
lie u iy
kalbos
mo ologijos
klausimu.
Bal is ica
10
(2),
177-186.
BALCIKONIS,
J.,
ed.,
1957:
Pi moji
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Poli inés
i
mokslinés
li e a i os
leidykla.

BUDVARDZIO
DERINIMAS
IR
GIMINE
|
135
BALKEVICIUS,
J.
1963:
Daba inés
lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Vals ybine
poli inés
i
mokslinés
li e a-
i os
leidykla.
BALKEVICIUS,
J.
1998:
Lie u iy
kalbos
p edika iniy
kons ukcijy
sin aksé,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
BuLyaina,
T.
V.
1970:
Mopdono nueckaa
CTpyKTypa
Ci10Ba
B
COBPEMEHHOM
JIMTOBCKOM
JIHTepaTypHOM
A3bike
(8
e o
nMcbMenHoii
ope).
KupmyxcKuii,
B.
M.,
Apy ionosa,
H. JL,
pea.,
Mopdo ozu eckaa
cmpykmypa
C106a
6
uKOOeBponelicKux
A3bIKax,
Mocksa:
HayKa,
7-71.
Co se ,
G.
G.
1986:
Ag eemen :
a
pa ial
speci ica ion,
based
on
Sla onic
da a.
Linguis ics
24
(6),
995—
1023.
Co se ,
G. G.
1991:
Gende ,
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
Co se TT,
G.
G.
1999:
In oduc ion.
Folia
Linguis ica
33
(2),
103-107.
GaI enls,
K.,
Keinys,
S.
1990:
Kalbo y os
e miny
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
Gi DENIS,
A.,
ZULYs,
V.
1973:
[ ec.]
Lic u iy
kalbos
g ama ika,
1965,
.
1;
1971,
.
2.
Bal is ica
9
(2),
203-
214.
JABLONSKIS,
J.
1957:
Rink iniai
as ai
1,
suda é
J.
Palionis,
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a-
u os
leidykla.
JAKAITIENE,
E.,
LAIGONAITE,
A.,
PAULAUSKIENE,
A.
1976:
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Vilnius:
Mokslas.
JuDZENTIS,
A.
2002:
Naujas
Z ilgsnis
j
lie u iy
kalbos
daik a a dziy
giminés
ka ego ija.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
46,
39-47.
Kaz.auskas,
J.
1965:
[ ec.]
Moksliné
lie u iy
kalbos
g ama ika.
Pe galé
10,
172-176.
KAaZLauskas,
J.
1968:
[ ec.]
Lie u iy
kalba
a ybiniais
me ais.
Bal is ica
4
(2),
322-327.
LaBu Tis,
V.
1998:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
LEHFELDT,
W.
1980:
Ynpasaenne,
co nacozanne,
NpHMbIKaHi e
B
pyccKom
sa3bike.
Russian
Linguis ics
4
(3),
249-267.
MATHIASSEN,
T.
1996:
A
Sho
G amma
o
Li huanian,
Sla ica
Publishe s,
Inc.
MICHELINI,
G.
1988:
,,Be a dé
giminé“
lic u iy
kalboje.
Kalbo y a
39
(1),
53-59.
Mo a csik,
E.
A.
1978:
Ag eemen .
G eenbe g
J.
H.,
ed.,
Uni e sals
o
human
Language
4.
Syn ax,
S an-
o d:
S an o d
Uni e si y
P ess,
333-374.
MUSTEIKIS,
K.
1972:
Conocmaeumea naa
Mopo o2ua
pyccKozo
u
Aumoé6cKozo
23b1K06,
Vilnius:
Min is.
PAULAUSKIENE,
A.
1983:
Lie u iy
kalbos
mo ologijos
apyb aiza,
Kaunas:
S iesa.
PAULAUSKIENE,
A.
1989:
G ama inés
lie u iy
kalbos
a dazodziy
ka ego ijos,
Vilnius:
Mokslas.
PAULAUSKIENE,
A.
1994:
Lie u iy
kalbos
mo ologija:
Paskai os
li uanis ams,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklope-
dijy
leidykla.
PAULAUSKIENE,
A.
2001:
Lie u iy
kalbos
kul ii a,
Kaunas:
Technologija.
SIRTAUTAS,
V.
1968:
Dél
bid a dzio
giminés
ka ego ijos.
Kalbo y a
19,
135-137.
SiRTAUTAS,
V.
1978:
Pag indiniy
sakinio
daliy
de inimas,
Vilnius:
Lie u os
TSR
aukS ojo
i
specialiojo
idu inio
mokslo
minis e ijos
Leidybiné
edakciné
a yba.
SiRTAUTAS,
V.,
GRENDA,
C.
1988:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
STEELE,
S.
1978:
Wo d
o de
a ia ion.
G eenbe g
J.
H.,
ed.,
Uni e sals
o
human
Language
4.
Syn ax,
S an o d:
S an o d
Uni e si y
P ess,
585-623.
TEKORIENE,
D.
1986:
De inimas.
Masy
kalba
5,
43-46.
TEKORIENE,
D.
1987:
Pag indiniai
sakiniy
modeliai
su
p edika inémis
negimininémis
bid a dzio
o mo-
mis.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
26,
165-170.
TEKORIENE,
D.
1990:
Be a des
giminés
biid a diai,
Vilnius:
Mokslas.
UL ypas,
K.,
ed.,
1965:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
1,
Vilnius:
Min is.
U ypas,
K.,
AMBRAZAS,
V.,
VALECKIENE,
A.,
ed.
1976:
Lie u iy
kalbos
g ama ika
3,
Vilnius:
Mokslas.
VALECKIENE,
A.
1984:
Lie u iy
kalbos
g ama iné
sis ema.
Giminés
ka ego ija,
Vilnius:
Mokslas.
136
|
LORETA
SEMENIENE
VALECKIENE,
A.
1998:
Funkciné
lie u iy
kalbos
g ama ika,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
VASKELAITE,
R.
1996:
Zodzixy
ysiy
p oblemos
lie u iy
kalbos
sin akséje
(magis o
da bo
ank aé is),
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e as.
ERG,
—
Lie u iy
kalbos
Zodynas
1-2,
Vilnius:
Min is,
1968-1969;
3-6:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a u os
leidykla,
1956,
1957,
1959,
1962;
7-9:
Min is,
1966,
1970,
1973;
10-15:
Mokslas,
1976,
1978,
1981,
1984,
1986,
1991,
16-17:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1995,
1996;
18:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1997;
19:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
1999;
20:
Lic u iy
kalbos
ins i u o
leidykla,
2002.
Lo e a
Seméniené
Gau a
2003
03
25
Lie u iu
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]