ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
105
-
118
Kai
ku ios
liudesio
koncep o
aiskos
ypa ybes
lie u iy
kalboje
SILVIJA
PAPAURELYTE
Siauliy
uni e si e as
Lexical
uni s
desc ibing
emo ions
e e
o
si ua ions.
They
single
ou
a
numbe
o
impo an
si ua-
ional
elemen s:
who
expe iences
he
emo ional
s a e,
wha
is
i s
cause,
how
can one de ine
i s
essen ial
ea u es,
how
is
i
exp essed.
Such
scena ios
e lec
he
nai e
pic u e
o
he
wo ld.
The
aim
o
he
p esen
pape
is
o
e eal
how
emo ional
s a es
in
he
sphe e
o
he
gene al
no ion
o
sadness
a e
concep ualized
in
Li huanian.
A en ion
is
paid
only
o
one
pa
o
he
si ua ional
scena io
associa ed
wi h
s a es o
sadness,
iz.
he
co ela ion
be ween
an
emo ional
s a e
and
i s
causes.
Emociju
i
kalbos
san ykis
ypa ingas
uo,
kad
kalba
iS eiSkiama
i
ai,
ko
neimano-
ma
pama y i
plika
akimi.
Kalba
ka ego izuoja
idinj
pasauli,
a ski ia
emocijas
iena
nuo
ki os,
apib ézia
ju
esme,
nu odo
panaSumus
i
ski umus.
Emociju
pa adinimai
iS
dalies
a skleidzia
samonés
u ini.
Jausmy
s e a
y a
ne
ik
abs ak i,
be
i
labiausiai
nuo
kiek ieno
zmogaus
pa i ies
p iklausan i
ik o és
s i is,
a¢iau
kalbos
p iemonémis
a
ski inga
pa i is
apiben-
d inama
i
a i inkamos
biisenos
i a dijamos
emian is
bend ais
b uoZais.
Kalbéda-
mas
apie
sa o
emocijas,
inkdamasis
a i inkamus
zodZius,
zmogus
uo
paciu
me u
duoda
zenkla,
kaip
jis
no é u
bi i
sup as as:
plg.
[Ssisky usi
su
d augu
Siek
iek
nusimi-
niau
s.
I§sisky usi
su
d augu
labai
siel a a au
(Bambe g
1997
a:
212).
IS
esmés
isi
ki i
mokslai,
i ian ys
jausmus,
emiasi
a
medZiaga,
ku ia
pa eikia
kalba,
nes
ji
y a
sa o iskas
il as
a p
nema omo
emociju
pasaulio
i
ik o és.
Viena
i$
ke u iu
baziniy
emociju
—
LIUDESYS.
Psichologijos
Zodyne
li idesiu
( us.
epy-
cmb,
angl.
sadness)
adinamas
d asinio
skausmo,
nusiminimo,
gailescio
jausmas,
ku-
is
kyla
del
ne ek ies,
ko
no s
ne u éjimo
a
s okos.
Liiidesys
eiSkiasi
nelabai
s ip-
iais
kancios
iSgy enimais,
sumenkejusia
eiklos
mo y acija,
pasy umu,
angumu
i
apima
gailes j
bei
uZuojau a
pa¢iam
sau,
méga imasi
sa o
skausmu.
Si
emocija
pade-
da
pajus i
laiko
ékme,
sukelia
gailes i
dél
p aeinan¢io
laiko.
Li idesys
pa i iamas
ada,
kai
asmenybe
a sisako
,,klaidingu
iliuziju,
susi aiko
su
likimu“
(Augis,
Ko¢ii-
nas
1993:
157).
Su okian
eiksme
ik
kaip
apib éz o
semu
skai¢iaus
inkini,
ap aSy i
emocijas
—
ai,
ko
negalima
pama y i
i
palies i,
—
sunku.
I
kalba
Z elgian
i$
kogni y izmo
pozi-
ciju
pasi enkamas
eiksmés
kaip
koncep o
maZiausio
ak ualizacijos
laipsnio
sup a i-
mas
(Guda icius
2000:
55).
Koncep as
—
ai
isa
in o macija
apie
koki
no s
objek a,
esan i
zmoniu,
kalbanciy
am
ik a
kalba,
samonéje.
Koncep o
u inj
suda o
ne
ien
kalbineés
eikSmés,
aciau
kalba
y a
iena
i8
koncep o
o ma imosi
p iemoniy
i
jo
y imo
bidas.
Koncep o
u inys
p iklauso
nuo
asmenu
pa i ies,
odél
gali
labai
a i-
juo i.
In o macija
apie
kai
ku iuos
koncep o
b uozus
uz iksuojama
Zodynu
de inicijo-
106
|
SILVIJA
PAPAURELYTE
se.
Koncep a
kalboje
ep ezen uoja
leksemos
i
azeologiniai
junginiai,
pap as i
zo-
dziu
junginiai,
s uk i inés
i
pozicinés
sakiniy
schemos,
u inCios
ipines
p opozici-
jas
(sin aksiniai
koncep ai).
Jeigu
eikia
iSaiskin i
a ski o
au o iaus
koncep us,
anali-
zés
objek u
ampa
is isi
eks ai
(Popo a,
S e nin
1999:
8-11).
Dalis
koncep o
u inio
a skleidziama
pe
koncep ualiasias
me a o as.
Su
koncep u,
ku j
lie u iy
kalboje
ep ezen uoja
Zodis
li idesys,
siejami
i
ki i
emoci-
niy
biseny
pa adinimai.
A k eipiame
démesj,
kad
e mina
Zodis
a ojame
elia y iai.
Siuo
a eju
u ime
gal oje
ne
ik
daik a a dj
liddesys,
be
i
zodzius
li idé i,
liidnas,
li idnai.
Né a
inkamesnio
e mino,
ku iuo
galé ume
pa adin i
a
pa i
jausma
apibudi-
nanéiy
Zodziy
g upe.
Zodziu
Gia
adiname
g ama iniy
o my
isuma.
Pa yzdziui,
daly-
iai
y a
laikomi
g ama inémis
eiksmaZodzio
o momis
(Guda icius
1994:
8).
Jeigu
su inkame,
kad
Jiddé i
i
li idin is
y a
ienas
Zodis,
kodél
aip
pa
negalé ume
adin i
zodziu
li idesys,
li idé i,
liidnas,
ku ie
i8
esmés
ski iasi
ik
sa o
g ama ine
eik’me?
Suda an
koncep ui
a s o aujanciy
Zodziy
sa aga,
Siek
iek
padejo
zodyno
de inici-
ju
analizé.
I&
p adZiy
in en o izuo i
ik
ie
zodziai,
ku iy
eiksmes
aiskinime
ka oja-
si
g upés
dominan é
—
Zodis
li idesys.
Toliau
zi e a,
kokiy
zodziu
eikSme¢
aiskinan
y a
ka ojami
pas a ieji
zodziai.
Zinoma,
Siuo
a eju
enka
pasikliau i
Zodyno
suda-
y ojy
in uicija.
Be
o,
bu o
pa ik in a,
a
isy
a s o aujanciy
koncep ui
zodziy
eiks-
mése
galima
ski i
bend aja
dali.
Siais
p incipais
emian is
suda y a
koncep o
a s o-
u
g upé
u é y
a ody i
aip:
li desys,
dep esija,
gedulas,
g audulys
(g audingumas),
ilgesys,
melancholija,
nos algija,
nusiminimas,
nuobodulys,
siel a as,
Si dgéla.
Tai
né a
absoliuéiai
isi
Zodziai,
susije
su
lididesiu.
|
sa a’a
nej auk os
a mybes,
pa yzdziui,
Si dpe sa,
Si dskaudis.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
emian is
a ojimo
pa yzdZiais
a skleis i,
kaip
lie u iu
kal-
bos
pasaulé aizdyje
y a
su okiamos
i
di e encijuojamos
li desio
emocinés
biisenos.
Analizés
objek as
—
ne
ik
miné y
daik a a dziu,
be
i
a
pa¢ia
Saknj
u inciy
eiks-
mazodiiy,
biid a dziy
a ojimo
pa yzdziai.
Rem asi
daugiau
nei
5000
pa yzdziu
is
Vy au o
DidzZiojo
uni e si e o
Kompiu e inés
ling is ikos
cen o
eks yno!
—
lie u-
iu
g ozinés
li e a ii os
bei
publicis ikos.
Lie u iy
kalbos
Zodyny
de inicijos
su eikia
maZokai
in o macijos
apie
$j
koncep a.
Kad
pag is ume
§
eigini,
uZ eks
ik
keliy
pa yzdziy
analizes:
li ides¥s
(3°)
d asinio
skausmo,
nusiminimo
jausmas,
nuli idimas:
L.
slege
k i ing.
Akys
pilnos
li idesio.
Visus
apémé
I(i idesys)
DZ
371;
liudesys
(3°)
d asinio
skausmo,
ka élio,
nusiminimo
jausmas;
siel a as,
g audulys:
I
g auzé
ilgesys
Si di,
i
slégé
liiidesys
k ii ing
(V.
K é é).
Laikas
i8gydo
liadesj
( S).
IS
lango
sypsosi
laimingas
eidas,
os
ma omo
li ides¢lio
p i emdy as
(x3).
Li ides¥s
mazin
jégas
(Rs)
LKZ,,,
598.
nusimia i
[...]
pasida y i
liidnam:
Va gSas
nusimines
g izo
namo
DZ
450.
Si dgéla
(1)
siel a as,
li idesys:
Su
~a
a sis eikino.
I§
~os
susi go.
Isliejo
sa o
~q
DZ
809;
si dgéla
(1)
[...]
siel a as,
li idesys:
Bus
au
Si dgéla,
kad
Si dis
gels,
magz ysis
(J).
Tokia
man
Si dgéla
nuo
sa o
siinaus
ap u é !
(Ss).
Su
baisia
Si dgela
u iu
pasaky i,
kad
mano
é o
‘18
eks yno
paim i
pa yzdziai
zymimi
aidémis
KT.
Ki ais
a ejais
nu odomas
au o ius
i
Sal inis.
LIUDESIO
KONCEPTO
RAISKA
|
107
namai
pasida e
kon abandininky
lizdas
(I.
Simonai y é)
LKZ,.,,
847.
siel a as
(1)
susik im imas,
ipes is,
Si dgéla:
Pada y i,
sukel i
~q.
Is
didelio
~o
apsi go
DZ
690;
siel a as
(1)
[...]
susik im imas,
iipes is,
Si dgéla:
Spaudzia,
slegia
mano
Si dj
siel a as
sunkus
(S.
Ne is).
Ji
baisiai
isblySkusi,
be
jau
e k i
nebegali,
no s
siel a as
nenus oja
g auzes
(I.
Simonai y é).
Siel a o
kupina
daba
mano
siela
(V.
K é é).
[...]
Ji
kamuoja
didelis
siel a as
( 8).
Sukel i
siel a o
(NdZ).
O
siel a éli
mano
didZiausias!
(V.
Kudi ka)
LKZ,,,
521-522.
Ne engiama
em is
sinoniminiu
eikSmés
aiskinimo
bidu,
ku is
okiai
leksikai
ne-
labai
inkamas,
odél
suni eliuojami
panaSios,
be
ne
os
pacios
eikSmés
ZodZiai.
ISeina,
kad
liidesys
y a
as
pa s,
kas
nusiminimas,
nusimin i
niekuo
nesiski ia
nuo
nu-
li is i,
0
aiskiai
ski ingo
in ensy umo
emocines
bisenas
nu odan ys
zodziai
Si dgéla,
siel a as,
liidesys
eiskia
kone
q
pa i.
Padé i
Siek
iek
pa aiso
aliuzija
ij
me a o iska
emocinés
biisenos
nusakyma:
li idesys
apibudinamas
kaip
d asinis
skausmas
—
nu o-
doma
d asinés
negalios
sasaja
su
kino
negalia.
Dazniausiai
Zodyne
pasi enkamas
leng-
iausias
kelias:
einama
a u,
.
y.
ieni
ZodZiai
aiSkinami
ki ais.
Vadinasi,
eikalingi
in o ma y esni
okios
eikSmés
zodziu
ap aSymo
bidai.
[Sanaliza us
ben
dalj
eks o,
ku iame
kalbama
apie
zmogaus
emocijas,
galima
eig-
i,
kad
jas
pa adinan i
Ieksika
y a
si uaciné.
Be
ku ie
emociniams koncep ams
a s o-
aujan ys
zodZiai
o ien uoja
samone
iksuo i
kele a
s a biausiu
momen u:
kas
iSgy e-
na
emocing
bisena,
kokia
y a
bisenos
p ieZas is,
kaip
galima
nusaky i
Sios
emocinés
biisenos
esme,
kokia
y a
jos
aiska
e c.
Kiek iename
pasakyme
nebi inai
isi
Sie
ele-
men ai
nusakomi
iesiogiai,
kai
ku ie
gali
bi i
sup an ami
ik
i$
pla esnio
kon eks o:
Be
uojau
a siminiau,
kad
mano
diiaugsmas
egois iskas,
i
a iau:
,,
AS
(subjek as)
dziau-
giaus,
o
ams ai
(subjek as)
galba
li idna,
kad
nebiisi
su
é ais
(p iezas is)...
Esu
didelé
egois é®
SR
JVUS
57;
Senukas
(subjek as)
pas ypciojo
ie oje.
,,Susalau,
eisiu,
—
pasaké.
-
Zinau,
ne
mano
as
i é iukas,
o
isy,
laukinis.
Jei
sugausi,
nesakyk
man.
Kazkaip
Sil a
di-
Sioj:
a,
gy ena
Die o
abaleélis
i
u
gy eni...
Jei
jo
nebus
(p iezas is),
li idna
pasida ys,
odos,
ada
i
man
gil iné
dalgi
galas...“
M
VD
72.
Taigi
aki aizdu,
kad
kiek ienu
a eju
pasakyme
nu odomi
am
ik i
si uacijos
ele-
men ai:
emocinés
bisenos
subjek as,
p iezas is,
aiska.
Sj
eiginj
galime
pa em i
i
naujausiais
emociju
leksika
nag inejanciu
kalbininku
da bais,
ku iuose
eigiama,
kad
okia
leksika
bi inai
siejama
su
am
ik a
si uacija,
nu odomi
os
si uacijos
scena ijaus
elemen ai
(Bambe g
1997
b:
315).
Si uacinj
emocijas
pa adinan¢ios
leksikos
pobiidj
i
su
uo
susijusj
eikimés
ap a-
symo
biida
akcen uoja
Anna
Wie zbicka
(1999:
503-526).
Sios
kalbininkés
pa eikia-
mos
desk ip y inés
o mulés
ak uojamos
kaip
zmogaus,
apie
ku j
kalbama,
iSgy e-
namos
emocijos
palyginimas
su
a
emocija,
ku i
iSkyla
a min yje
a
aizduo éje
pe skaicius
si uacijos
ap asyma.
E.
M.
Vol’
kons a uoja,
kad
zmogaus
idinio
pasaulio
pe eikimas
kalboje
a spindi
nai uji
pasaulé aizdi,
ku is
ge okai
ski iasi
nuo
mokslinio
(Vol’
1989:
55).
Pasak
108
|
SILVIJA
PAPAURELYTE
Vol’ ,
pasakymai,
ap aSan ys
emocines
biisenas,
y a
kaip
modeliai,
a i inkan ys
am
ik a
idinio
pasaulio
agmen a.
|
$i
modelj
jeina
ys
pag indiniai
elemen ai:
(1)
emocijos
subjek as,
(2)
pa i
emociné
biisena,
(3)
emocinés
busenos
p iezas is.
Pa yz-
dziui:
Jis
(subjek as)
apsidziaugé
(emocinés
bisenos
p edika as,
.
y.
pa i
emocine
bi-
sena),
kad
a azia o
Vy au as
(p iezas is).
Rusu
kalbininkai
Valen ina
Ap esjan
i
Ju ijus
Ap esjanas
mano,
kad
ap asan
o-
kiu
Zodziy
eiksme
bi ina
akcen uo i
nuo oda
j
bend a
a ba
dazna
a eji,
.
y.
dauge-
lio
Zmoniu
pa i i,
susijusia
su
konk eéiu
a eju.
Jy
siilomu
bidu
ap asy a
emocijos
eikémé
a odo
aip:
gailes is
X-o
Y-ui
(E20
scanocmb
K
GoabHbim
Gouda
noucmune
6ecnpedeabnoli
‘Jo
gailes is
ligoniams
bu o
iesiog
be ibis)
=
,.jausmas,
su ikdan is
X-o
d asine
pusiaus y a
i
sukel as
Y-o
X-ui;
oks
jausmas
apima
Zmogu
ada,
kai
jis
gal oja,
kad
kazkas
pa eko
j
bloga
padé i
i
a
pade is
blogesné
nei
kazkas
nusipelné
(p ieZas is),
Zmogus
jaucia
kaZka
panaSaus
j
ai,
ka
jaucia
Zmogaus
kunas,
kada
jam
skauda,
i
oki
jausma
Zmogaus
kiinas
eaguoja
kaip
j
skausma
(kino
me a o a),
zmo-
gui,
iSgy enanéiam
&j
jausma
no isi
pakeis i
ki os
bi ybés
padé i
aip,
kad
ji
nebi u
okia
bloga
(pada iniai)*
(Ap esjan,
Ap esjan
1993:
35).
Veliau
Ap esjanas
Sia
e-
o ija
modi ikuoja.
Jis
bando
ekons uo i
a
nai uji
emocijy
pasaule aizdi,
zmogaus
emociju
pasaulio
modeli,
ku is
a spindimas
i
pe eikiamas
usy
kalbos
p iemoné-
mis.
Ap esjanas
ap a’o
emocijy
aidos
scena ijy
emdamasis
ne
psichologijos
moks-
lo
duomenimis,
be
uo,
kas
y a
pe eik a
kalba,
.
y.
kaip
kalba
,,.ma o“,
,sup an a“
i
,,is eiskia*
ai
yks an
(Ap esjan
1995:
52-53).
ISanaliza us
kelis
emocijas
pa adinanéiy
Zodziy
eiksmés
aiskinimo
bidus
ma y i,
kad
poiii is
i
Siu
ZodZiy
eiksme
kaip
j
am
ik os
si uacijos
modelj
y a
i in
pa ankus,
nes
aip
a spindima
ne
ik
emocijos
dinamika,
be
i
ie
ak o iai,
be
ku iu
nejsi aizduo-
jama
konk e i emocija.
Emocinés
si uacijos
scena ijus
a skleidzia
nai uji
pasaulée aiz-
di.
Miisu
nuomone,
LIUDESIO
emociniy
biiseny
ap aSymui
y a
s a bus
Sie
ak o iai:
(a)
emocijos
subjek as,
(b)
emocijos
p iezas is,
(c)
emocijos
bu imo
ie a,
(d)
emocinés
bisenos
cha ak e is ikos,
(e)
emocijos
aiska,
( )
pada iniai.
Mes
sick
ick
modi ikuojame
p o o ipy
eo ija.
T adiciskai
manoma,
kad
ka ego i-
jas
suda an ys
daik ai
a
ei8kiniai
joms
a s o auja
ski ingai:
ieni
-
ge iau,
ki i
—
p asciau.
Zmoniy
samonéje
susi o muoja
abs ak us
a ba
konk e us
ka ego ijai
p i-
klausanéiu
daik u
aizdinys.
Sis
aizdinys
adinamas
p o o ipu,
jeigu
juo
emdamasis
zmogus
su okia
ik o e.
Ka ego ijos
na ys,
esan is
a ciausiai
p o o ipo,
laikomas
ge-
iausiu
a
ka ego ija
suda anéiu
objek u
klasés
pa yzdziu.
Zmogus,
nus a ydamas
ele-
men o
s a usa,
g e ina
ji
su
p o o ipu
i
ik
ada
nusp endzia,
a
elemen as
p iklauso
Siai
ka ego ijai
(Eleano
Rosch;
ci .
pagal
Belja skaja
2000:
11).
P o o ipo
cha ak e-
is ikai
p i alomas
b uoZu
inkinys.
Be
kaip
elg is
uo
a eju,
kai
gal oje
u imas
koks
no s
abs ak as,
ku io
ne
ik
ipiskus,
be
i
apsk i ai
be
kokius
b uozus
sunku
nusaky i?
Todél
p o o ipy
eo ija
labiau
inka
seman iSkai
ap aSy i
konk eciy
objek-
u
klaséms
negu
abs akéiu.
No in
ja
p i aiky i
emocijy
seman inés
ep ezen acijos
LIUDESIO
KONCEPTO
RAISKA
|
109
ap asymui,
eikia
a siz elg i
j
Sios
leksikos
ypa umus.
Koncep a,
ge iausiai
ep ezen-
uojama
Zodziu
li desys,
laikome
am
ik a
emocine
ka ego ija.
Tipiskiausias
Sio
kon-
cep o
a s o as
kalboje
—
zodis
liidesys,
nes,
emian is
sinonimy
Zodynu
(Lybe is
2002:
44),
jo
eiksmé
iksliausiai
a spindi
bend aja
sinonimu
eilés
eik&me.
Tai
ka ego ijos
cen as.
Visos
ki os
leksemos
nuo
pas a osios
ski iasi
uo,
kad
apibiidina
ne
isa
emo-
cines
ik o és
s i i,
be
ik
a ski as
jos
dalis.
Bend i
koncep ui
a s o aujanciu
Zodziu
eikSmeés
b uozai
—
si uacijos
scena ijaus
elemen ai.
Juk
kiek iena
Siam
kon inuumui
p iklausan i
emocija
u i
subjek a
i
p ieZas j
(s a baus
dalyko,
eikalingo
zmogaus,
mo aliniy
e ybiy
ne ekimas
a ba
ne u éjimas).
Taciau
jas
ski ia
p icZas ies
pobi-
dis,
aiSkos
sa ybés.
Sakykime,
Zodziu
li idesys
g eiCiausiai
jimanoma
pa adin i
j ai iy
p a adimy
sukeliama
emocing
bisena,
0
gedulo
p iezas is
apib éz a
g iezéiau.
S aipsnyje
apsi ibosime
ik
iena
su
liidesio
emocijomis
siejamos
si uacijos
sce-
na ijaus
dalimi
—
emociniy
biseny
pa adinimy
i
jas
sukeliandiu
p iezas¢iu
ko eliaci-
jos
analize.
Toks
pasi inkimas
nulémé
i
analizuojamos
medZiagos
apim is.
Cia
ne-
analizuosime
dalj
Sio
koncep o
u inio
a skleidzian¢iu
koncep ualiyjy
me a o u,
a i inkamos
azeologijos
seman ikos,
o
apsi ibosime
ien
a ski u
pasakymu,
ku iuose
igi uoja
Siam
koncep ui
a s o aujan ys
ZodzZiai,
analize.
Bend iausia
LIUDESIO
kon inuumo
emociju
p ieZas is
—
ko
no s
ne ek is
a ba
s oka
—
gali
bi i
i ai iai
di e encijuojama.
Nuo
emocijos
p ieZas ies
nea siejamas
ne ek ies
a
s okos
objek as:
Zmogus,
gy ii-
nas,
daik as.
L UDEsIO
emocijas
sukelia
i
mo aliniu
e ybiy
p a adimas.
Aisku,
kad
ap a iamos
emocijos
i$gy enamos
ik
uo
a eju,
jeigu
p a as as
a ba
nesan is
objek-
as
zmogui
y a
s a bus.
S a bumo
laipsnis
aip
pa
ne ienodas.
S okos
objek as
gali
bi i
iesiog
labai
eikalingas
kasdieniams
po eikiams
pa enkin i
( a¢iau
gy en i
gali-
ma
i
be
jo)
a ba
gy ybiskai
s a bus
—
oks,
be
ku io
gy enimas
ampa
neimanomas.
Visas
LIUDESIO
emocijas
sukelian¢ias
p ieZas is
galima
suski s y i
j
d i
g upes:
p a-
adimo
i
s okos
(s oka
Siuo
a eju
né a
p a adimo
pada inys,
zmogus
okS a
o,
ko
niekada
ne u éjo).
Sio
ipo
emocijos
isgy enamos
s okojan
zmoniu,
gy iinu,
mo ali-
niu
e ybiu,
eiklos,
daik u
a
kokiy
no s
ki u
mazesnés
s a bos
dalyku.
Jas
suke-
lian ys
p a adimai
d ejopi.
Jeigu
ai,
kas
s a bu
(zmonés,
gy iinai,
mo alinés
e y-
bes,
daik ai),
p a andama
ik
laikinai,
da
imanomas
sug izimas
j
anks esne
padé i.
Siuo
a eju
emociné
biisena
numa o
a ei ies
pe spek y a.
Visiskas
p a adimas
(daz-
niausiai
okiu
a eju
gal oje
u ima
Zmogaus
mi is,
aip
pa
mo aliniy
e ybiy
ne-
ek is)
y a
neg iz amas.
Nuo
p a adimo
laipsnio
bene
labiausiai
p iklauso
emocinés
busenos
pobidis
i
in ensy umas.
Remian is
u ima
medZiaga
galima
eig i,
kad
emocinés
biisenos,
adinamos
Zodziu
li idesys,
p iezas ys
apima
labai
pla u
spek a.
P o o ipiné
LIUDESIO
si uacija
g ei¢iausiai
gali
bi i
siejama
su
iziniu
(mi is)
a ba
d asiniu
(issisky imas)
a imo
Zmogaus
ne ekimu.
An uoju
a eju
padé is
gali
bi i
pakeis a
(ben
jau
egzis uoja
okia
eo iné
galimybé):
Vis
iek
li idé y
mano
Si delé,
|
Kad
nema ysiu
sa o
be nelio
KID,
125
Be
isgi dus,
kad
jisai
is aziuoja
i
miisu,
né
Zinios,
kodél
man
Ds
li idna,
gaila
jo
BR,
162;

110
|
SILVIJA
PAPAURELYTE
Juk
kiek iena
meilé
jauciama.
Ji
nuola os
mums
p imena
mylimq
daik a,
liepia
jo
ilgé is,
jo
ne ekus
liiidé i,
o
jam
esan
dziaug is
M-P
AS
19;
Me gina
nusp endé
pami s i
apga ikg
i
js ojo
{
p es izinj
koledzq.
Jie
issisky é
ke e iems
me ams,
be
And é
neilgai
li idéjo
KT.
Liopia
jauéian
ik ai
ne
padiy
s a biausiy
dalyky,
daik y
a
abs ak¢iy
e ybiy
ukuma:
Kaip
sakoma,
gal
ge iau
ka ais
nusidé i
i
gailé is,
negu
isa
gy enima
li ide i,
kad
nenus -
déjai
KT;
G azus
bu o
aka
jo
poelgis.
A§
nega au
bilie o
j
,,Faus q“
i
neapsakomai
li idejau
KT,
Visuome
bu usi
lyde é
i
i in
ak y i
bei
isuomeniska
me gai é
li idéda o
ik
uome ,
kai
nesugal oda o,
kq
eik i
KT.
Miné ais
a ejais
p a adimai
né a
dideli,
be
o,
ai,
ko
Siuo
me u
iks a,
galima
leng iau
a
sunkiau
el
u e i.
Fizinis
a imo,
b angaus
Zmogaus
p a adimas,
daugelio
Zmoniy
Zi is
y a
neg jz a-
mas
p ocesas,
odél
emociné
bisena
oli
g azu
negali
p ilyg i
ai,
ku i
apima
ne u in
bilie o
j
spek aklj
a
neZinan
ka
eik i,
aciau
is
iek
gali
bi i
pa adinama
uo
paciu
zodziu:
Pagaliau
Kaunas
—
a o
li idesio
mies as,
nes
sio
mies o
p ieigose
palaidojai
sa o
s iny
i
sese i
MC
LMM
30;
P asidéjus
ka ui,
Zudynéms,
g io imams,
dak a as
is
labiau
li idéjo:
jj
slégé
hi le ininky
Ziau umai,
ka o
belais iy
ma inimas
badu,
zydy
Zudynés,
lie u iy
pjau ynés...
KT;
Vincas
bu o
pasa o as gimnazijos
pa alpose.
Mes
e kéme,
li idéjome,
a si
bii ume
ne eke
ik o
sa o
b olio,
Zu usio
uz
Lie u a,
uz
Vilniy
KT;
Juk
mi usieji
nieku
neignyks a,
jie
lieka.
Negalima
jy
pe dém
li idé i,
audom
ikdy i
amzi-
ng
ju
amybe
KT;
Mums,
be
abejo,
labai
gaila,
kad
bu usioje
Jugosla ijoje
5j
sekmadienj
Zu o
diploma ai,
a p au iné
ka iuomeneé
i gi
deél o
labai
li idi
KT.
Taip
pa
gali
bi i
pa adinami
i
mylimo
gy ino
ne ek ies
sukel i
i8gy enimai:
Te a
i
Ai a as
labai
li idéjo,
kai
nugai o
ma u
susi ges
miisy
Sunelis
KT.
Galima
da y i
is ada,
kad
am
ik ais
a ejais
kalba
né a
linkusi
di e encijuo i
emociniy
biisenu,
nes
uo
pa¢iu
Zodziu
pa adinamos
pakankamai
ski ingy
p ieZas-
Giu
sukel os,
adinasi,
ski ingo
in ensy umo
i
u in¢ios
ski ingus
pada inius
emo-
cinés
biisenos.
A imo
Zmogaus
mi is
i
gy iino,
kad
i
koks
jis
bi u
mylimas,
ne e-
kimas
pap as ai
nesukelia
iden isky
igy enimy,
be
kalbos
pasaulé aizdyje
jie
gali
bi i
apib éziami
aip
pa .
Todél
isiskai
pag is as
a odo
zodzio
liidesys
laikymas
a i inkamos
sinonimy
eilés
dominan e
—
jis
bend iausiai
nusako
isos
zodziy
g upés
eikSme.
|
ii
NUSIMINIMO
sa oka
nusakan ys
zodziai
siejami
su
okiomis
emocinémis
bisenomis,
ku iu
p iezas ys
pap as ai
y a
mo aliniy
a
joms
a imu
e ybiu
ne ek is:
1§
pokalbio
di ek o iaus
kabine e
js igo
iek,
jog
daugiau
mano
paslaugy
imonei
ne eikia,
be
ne u é-
ciau
nusimin i,
nes
a lyginima
gausiu
uz
du
ménesius
j
p iekj,
o
pe
q
laika
i
naujq
da ba
susi asiu
KT.
Nusiminima
sukelia
neissipilde
likes¢iai
(zmogus
nusimena
odél,
kad
ne u i
a
nega o
o,
ka
laiko
s a biu
i
eikalingu,
nepasiseka
a lik i
s a baus
da bo):
I
ne eikia
nusimin i,
jei
nesa e
panasi
j
,,
Mis
pasaulis“
ka iinos
laimé ojqa.
Bi i
i
a ody i
g aziai
né a
ienas
i
as
pa s
KT;
Pe
uzsiémimus
bu o
bandoma
nesudeé ingais
Zaidimais
i ikin i
mo e is,
kad
ne eikia
nusimin i,
jei
kas
nepa yks a
i
pi mo
ka o
KT;
Si mis
mégda o
daly au i
a kliy
lenk ynése.
Jo i
juo
uome
biida o
nepap as as
smagumas.
Jauciau
iesiog,
kad
jis
u éjo
okj
pa
no g
kaip
i
as:
laimé i.
Laiméda om,
Zinoma.
Nusimine
konku en ai,
sodziaus
aikinai,
guosda o
sa e:
,,Zaibas,
o
ne
a klys!
Daly aujan
jam
lenk ynése
ge o
negali
bii i*
§
K
7.
NUSIMINIMO
p ieZas is
gali
bi i
laikinas
iSsisky imas
su
b angiu
a
labai
s a biu
zmogumi:
Nea éjo
Gundé
bainycion
nei
ki a
sekmadienj.
Visiskai
nusiminiau.
Baisus
ne imas
mano
Si dj
kaip
inimis
na s é
S
K
69.
Be
ku j
a ojimo
pa yzdi
paémus
galima
jsi ikin i,
kad
kalbama
apie
okius
i y-
kius,
ku iy
pasekmés
da
pa aisomos.
Vadinasi,
p a adimas
i
s okos
jausmas
y a
laikini.
Todél
NUSIMINIMO
,,s o is“
i
neigiamas
k ii is
is
dél o
y a
maZesni,
jeigu
lyginsime
ji
su
LIUDESIU.
ILGEsyYs,
kaip
i
isos
su
Siuo
seman iniu
lauku
siejamos
emocinés
biisenos,
nulem-
as
p a adimo
i
s okos.
Cia
s a biis
du
momen ai:
ko
iks a
i
ilgimasi,
kick
ilgai
okia
padé is
gali
es is.
ILGEsIO
objek as
niekada
nesiejamas
su
ma e ialinémis
e -
ybeémis,
pa yzdziui,
pinigais,
nekilnojamuoju
u u,
daik ais.
P o o ipiné
si uacija
—
ilgimasi
mylimo
i
b angaus
zmogaus,
ku io
daba
né a
alia:
Kaip
as
isjosiu/
In
didj
kelig,/
A
issiilgsi/
Manes,
me gele?
VD,,
126;
No s
namuose
gy eno
pusbadziu,
i
namy,
i
é y
ilgisi
isi.
Taciau
dauguma
be il iskai.
Ne aso
i
nea aziuoja
é e-
liai
KT;
AS
i gi
no éciau
kuo
dazniau
ma y i
pazis amus
eidus,
pasiilgs u
daly iy,
kaip
moky-
ojai
ilgisi
sa o
mokiniy
KT;
Ka o
negandy
su
Seima
( y u
i
d iem
duk om
—
penke iy
i
sep y-
ne iy
me y)
nubloks a
j
Vokie ija,
|
F eibu ga,
be
galo
ilgéjausi
Lie u oje
likusios
mamy és
KT.
PanaSus
jausmas
iSgy enamas
i
mylimiausiy
naminiy
gy iny
a z ilgiu:
Tu éjau
senbe na e
Azq
i
oks e je e
Ci q.
{...]
Be
aX
is
ilgéjausi
Bukio.
Bukis
man
bu o
Suns
idealas
KT.
Taip
pa
daznai
Zodis
ilgé is
a ojamas
kalban
apie
abs akéiy
dalyku,
mo aliniy
e ybiu
s oka:
112
|
Mes
pasiilgome
iesos,
ezul a y aus
da bo,
egul
ik
g eiciau
p aeina
y
ilgy
me y
sus ingi-
mas,
egul
ik
g eiciau
ie
ado ai,
ku ie
iSponéjo
i
j ikeéjo
sa o
isazinys e,
palieka
kédes
K
NS
17;
Kompiu e izuo as
echnok a inis
i
p agma iskas
XX
a.
pabaigos
pasaulis
ne iké ai
issiduoda,
kad
labiausiai
ilgisi
ik y
jausmy,
meilés,
Zmogiskos
Silumos
KT;
...
lie u is,
kalbé-
damas
a
giedodamas
S é.
Me gelés
Ma ijos
li anijq,
jq
adina
g aziausiais
i ulais.
Tuose
i uluose
slypi
d asinis
g ozis,
ku io
ilgisi
nuo
gy enimo
negandy
i
idiniy
p oblemy
pa a ges
zmogus
KT;
Jeigu
ji s
no i e
u é i
Seima,
ilgi es
mo e isko
S elnumo
i
aikisky
ankuciy
Silu-
mos,
jeigu
jis
jsi ikines,
kad
galési e
pamil i,
ap i
d augu...
KT.
P a adimo
jausmas,
i§gy enamas
esan
oli
nuo
é ynés
a
namy,
aip
pa
pa adi-
namas
ilgesiu:
A
Sie
aikai
pa enkin i
ga és
gy enimu?
Ne.
I
ieni,
i
ki i
labai
ilgisi
namy
KT;
Tadciau,
kad
i
kokia
g azi
bii y
mano
a ei is,
ilgéjausi
sa o
é ynés.
Be
jos,
be
jos
Zmonixy,
kas
as
esu?..
Baisu
pagal o i!
KT.
Visus
miné us
ilgesio
objek us
sieja
bend as
b uoZas:
ai,
ko
ilgimasi,
jau
bu o
p a-
ei yje
i
paliko
pa i
ge iausia
ispiidi.
ISsisky imas,
ku is
sukele
daba
iSgy enama
ne-
malonia
bisena,
g ei¢iausiai
y a
laikinas.
Bu usi
padé is
da
gali
pasika o i,
ben
jau
aip
ikimasi.
Tai
ne
ien
ne ekimas,
jauciamas
ne u in
o,
kas
y a
b angu,
sa a
i
eikalinga,
be
uo
pa¢iu
me u
i
dziaugsmas
dél
bisimo
susi ikimo.
Tokia
emociné
bisena
o ien uo a
j
a ei i.
ILGEsIu
be eik
niekada
ne adinama
okia
emociné
biisena,
ku iqa
mo y uoja
isiS-
kas
s a baus
objek o
p a adimas,
jo
mi is
(jei
ai
Zmogus).
Siuo
Zodziu
u é y
bi i
adinama
a
j
LIUDESIO
kon inuuma
jeinan i
emociné
biisena,
ku iai
bidinga
s ip i
pozi y i
nuos a a,
nes,
kaip
jau
bu o
miné a,
jis
apibidina
okia
padeé i,
kada
ikimasi,
kad
Siuo
me u
iiks amas
subjek as
a
objek as
is
ick
kada
no s
bus
Salia.
NosTALGUA
o ien uo a
j
p aei i.
Bend as
NOSTALGUOS
objek y
b uozZas
—
ai,
kad
jie
jau
bu o
pakankamai
eiksmingi,
malonis
i
naudingi
p aci yje
i ,
ma y ,
daugiau
nebepasika os.
Tai,
kas
bu o
p aei yje,
idealizuojama.
NOSTALGIA
isada
a sig ezusi
i
kazkokj
p aci ies
objek a.
Tai ne
ien
ik
e yne,
gim asis
k aS as:
S a bus
y a
as
nuola inis,
kasdieninis
g izimas
j
p aei j.
I
ne
p aei ies
oman iza imas,
ne
é iskés
nos algija
mums
daba
labiausiai
eikalinga,
aiskinan is
Sios
dienos
p asmé,
0
anuo-
me inis
aplinkos
i
sa es
i e inimas
KT;
Taip
ylikos
me y
be niuka
uzg iu o
kalbos
ba je ai,
gim inés,
namy
ilgesys.
Nos algija
ji
auginusiam
i
ugdziusiam
k as ui,
pasamoninga
i
sqmo-
ninga
d asios
nuos a a,
siejusi
jj
su
gim ine
KT.
Tokia
emocine
biiseng
ne e ai
sukelia
p aei ies
p isiminimai:
Taip
,,Lie u os
y e“
isspausdin a
apklausq
komen a o
ienas
kai iyjy
lyde is.
Ne
p aéjusiy
laiky
nos algija,
o
na ii alia
Zmoniy
eakcija
j
aldzios
eiksmus
kai ioji
opozicija
aiskina
isuomenés
apklausose
smunkanéius
aldzios
ei ingus
KT;
...
okiu
a eju
leng a
spekuliuo i
p aei imi
i
leng a
apkal in i
so ie inés
p aei ies
nos algija
kiek iena,
ku is
si ilo
Rusijoje
ma y i
im us,
neis engiamus,
no s
i
g ésmingus,
be
—
pa ne ius
KT.
|
113
VisiSkai
nejmanoma
NOSTALGUA
daik ui
a
mi usiam
d augui.
GEDULAS
i§
ki y
LIUDESIO
emocijas
pa adinan¢iy
Zodziu
iSsiski ia
labai
apib éz a
a ojimo
s i imi.
Sis
Zodis
pa adina
ne
ik
emocine
bisena,
be
i
am
ik as
elgesio
no mas:
gedin
a i inkamai
engiamasi
i
elgiamasi,
susilaikoma
nuo
linksmybiy.
GE-
DULAS
siejamas
su
isisku
p a adimu,
Sios
padé ies
pakeis i
nebegalima.
Emociné
bi-
senos
p iezas is
—
a imo
zmogaus,
susijusio
giminys és
a
san uokos
ySiais,
mi is:
Ne ek i
sa o
a imiausio
Zmogaus
y a
be
galo
sunku.
Gedi
isq
likusi
gy enima
KT;
..
laido u iy
is aka ése
pano usieji
a sis eikin i
su
mi usiaja
me gina
os
ilpo
Sa ojimo
saléje.
Uzdeng as
ka s as
skendo
bal y
géliy
Zieduose.
Rena os
gedéjo
y esnis
b olis
Da ius,
ejais
me ais
jaunesné
sesuo
Ju gi a,
senelis,
globéjai,
ki i
a imieji
KT;
...
pagimdé
du
s inus,
gy eno
do ai
i
laimingai,
nes
as
bu o
da bS uolis,
kokiy
e a.
Gaila,
be
jj
da
jaunq
nu a e
i
kKapus
auglys.
He mina
ilgai
y o
gedéjo,
kan iai
nesé
an
peciy
naslés
daliq,
be
laikas
paga-
liau
uzgydeé
Si dies
skausmaq
KT.
Gedima
i
del
isai
au ai
a
ne
pasauliui
zinomo
i
b angaus
zmogaus
mi ies:
Uz
Siuos
i
ki us
Vy au o
milziniskus
nuopelnus
Lie u ai
Zmonés
p aminé
ji
Vy au u
Di-
dziuoju.
Jam
mi us
gedéjo
ne
ik
a imieji,
be
i
isa
Lie u a
KT;
Vienas
hindu
ana ikas
nu&udé
Indijos
ado a.
Zinia
apie
M.
Gandi
mi j
sud ebino
pasaulj.
P eziden ai,
minis ai
pi mininkai,
ka aliai
i
dik a o iai
gedéjo
78
me y
aske o
KT.
SIELVARTU
adinama
emocine
biisena
daZniausiai
sukelia
isiskas
labai
s a baus
ob-
jek o
p a adimas,
didelé
nelaimé.
Sug izimas
j
p ading
padé i,
.
y.
okia,
kada
Zmogus
el
u es
daba
s okojama
dalyka,
y a
neimanomas.
Siel a aujama
dél
igsisky imo
su
a imu
Zmogumi.
Ne ek is
gali
bi i
iek
d asiné
—
nu ike
ySiai,
ick
iziné
—
mi is:
Kai
aikas
u i
bii i
a junky as,
i
mo ina
siel a auja,
kad
ji
i
aikas
is
labiau
i
labiau
a siski ia
KT;
Rolandas
labai
siel a a o
del
sky yby,
kai
Zmona
susi ado
ki a
gy enimo
d augq
KT;
T em ies
mo y ais
pa asy i
apsakymai
spausdinami
knygoje
,,D i
galak ikos“
(1990).
O
g izes
asy ojas
siel a a o,
kad
nuo
jo
nusig ezé
dauguma
pazis amu,
asy oju...
KT;
--
nemaza
asime
dainy,
guodzianciy
a imuosius,
ypaé
mo inas
i
mylimasias.
Tos
dainos
ik épé
ko os
d asia,
agino
pakeis i
k i usius
b olius,
Siel a au i
dél
Zu usiy
nebu o
laiko
KT,
Siel a auji
dél
mi usio
s inaus,
—
kal ink
jo
gimimo
akimi ka,
gims an
jam
bu o
isp a-
naSau a
mi is
KT.
Taip
pa adinama
i
a
emociné
biisena,
ku ia
sukelia
da
ik
nujauciama
b angaus
zmogaus
ne ek is:
To
juoko
bu o
pilna
Bal a agio
Si dis,
i
jis
slankiojo
ylus
kaip
Sesélis,
jo
isiklausydamas
i
dziaugdamasis,
o
ka ais
aip
siel a audamas,
kad
nieku
sau
ie os
ne asda o
[ é as
Zinojo,
kad
g ei ai
gali
ne ek i
duk os
—
S.
P.]
B
BM
33;
J.
G iniu iené
dél
s inaus
ligos
labai
siel a -
a o,
e ké,
puolé
j
dep esija,
nes
ai
bu o
jau
an asis
nesékmingas
jos
gimdymas
KT.