Kai kurios liūdesio koncepto raiškos ypatybės lietuvių kalboje

ACTA LINGUISTICA LITHUANICA XLVIII (2003), 105 – 118 Kai kurios liūdesio koncepto raiškos ypatybės lietuvių kalboje SILVIJA PAPAURĖLYTĖ Šiaulių universitetas Lexical units describing emotions refer to situations. They single out a number of important situational elements: who experiences the emotional state, what is its cause, how can one define its essential features, how is it expressed. Such scenarios reflect the naive picture of the world. The aim of the present paper is to reveal how emotional states in the sphere of the general notion of sadness are conceptualized in Lithuanian. Attention is paid only to one part of the situational scenario associated with states of sadness, viz. the correlation between an emotional state and its causes. Emocijų ir kalbos santykis ypatingas tuo, kad kalba išreiškiama ir tai, ko neįmanoma pamatyti plika akimi. Kalba kategorizuoja vidinį pasaulį, atskiria emocijas vieną nuo kitos, apibrėžia jų esmę, nurodo panašumus ir skirtumus. Emocijų pavadinimai iš dalies atskleidžia sąmonės turinį. Jausmų sfera yra ne tik abstrakti, bet ir labiausiai nuo kiekvieno žmogaus patirties priklausanti tikrovės sritis, tačiau kalbos priemonėmis ta skirtinga patirtis apibendrinama ir atitinkamos būsenos įvardijamos remiantis bendrais bruožais. Kalbėdamas apie savo emocijas, rinkdamasis atitinkamus žodžius, žmogus tuo pačiu metu duoda ženklą, kaip jis norėtų būti suprastas: plg. Išsiskyrusi su draugu šiek tiek nusiminiau vs. Išsiskyrusi su draugu labai sielvartavau (Bamberg 1997 a: 212). Iš esmės visi kiti mokslai, tiriantys jausmus, remiasi ta medžiaga, kurią pateikia kalba, nes ji yra savotiškas tiltas tarp nematomo emocijų pasaulio ir tikrovės. Viena iš keturių bazinių emocijų – LIŪDESYS. Psichologijos žodyne liūdesiu (rus. грусть, angl. sadness) vadinamas dvasinio skausmo, nusiminimo, gailesčio jausmas, kuris kyla dėl netekties, ko nors neturėjimo ar stokos. Liūdesys reiškiasi nelabai stipriais kančios išgyvenimais, sumenkėjusia veiklos motyvacija, pasyvumu, vangumu ir apima gailestį bei užuojautą pačiam sau, mėgavimąsi savo skausmu. Ši emocija padeda pajusti laiko tėkmę, sukelia gailestį dėl praeinančio laiko. Liūdesys patiriamas tada, kai asmenybė atsisako „klaidingų iliuzijų, susitaiko su likimu“ (Augis, Kočiūnas 1993: 157). Suvokiant reikšmę tik kaip apibrėžto semų skaičiaus rinkinį, aprašyti emocijas – tai, ko negalima pamatyti ir paliesti, – sunku. Į kalbą žvelgiant iš kognityvizmo pozicijų pasirenkamas reikšmės kaip koncepto mažiausio aktualizacijos laipsnio supratimas (Gudavičius 2000: 55). Konceptas – tai visa informacija apie kokį nors objektą, esanti žmonių, kalbančių tam tikra kalba, sąmonėje. Koncepto turinį sudaro ne vien kalbinės reikšmės, tačiau kalba yra viena iš koncepto formavimosi priemonių ir jo tyrimo būdas. Koncepto turinys priklauso nuo asmenų patirties, todėl gali labai įvairiuoti. Informacija apie kai kuriuos koncepto bruožus užfiksuojama žodynų definicijo- 106 | SILVIJA PAPAURĖLYTĖ se. Konceptą kalboje reprezentuoja leksemos ir frazeologiniai junginiai, paprasti žodžių junginiai, struktūrinės ir pozicinės sakinių schemos, turinčios tipines propozicijas (sintaksiniai konceptai). Jeigu reikia išaiškinti atskiro autoriaus konceptus, analizės objektu tampa ištisi tekstai (Popova, Sternin 1999: 8–11). Dalis koncepto turinio atskleidžiama per konceptualiąsias metaforas. Su konceptu, kurį lietuvių kalboje reprezentuoja žodis liūdesys, siejami ir kiti emocinių būsenų pavadinimai. Atkreipiame dėmesį, kad terminą žodis vartojame reliatyviai. Šiuo atveju turime galvoje ne tik daiktavardį liūdesys, bet ir žodžius liūdėti, liūdnas, liūdnai. Nėra tinkamesnio termino, kuriuo galėtume pavadinti tą patį jausmą apibūdinančių žodžių grupę. Žodžiu čia vadiname gramatinių formų visumą. Pavyzdžiui, dalyviai yra laikomi gramatinėmis veiksmažodžio formomis (Gudavičius 1994: 8). Jeigu sutinkame, kad liūdėti ir liūdintis yra vienas žodis, kodėl taip pat negalėtume vadinti žodžių liūdesys, liūdėti, liūdnas, kurie iš esmės skiriasi tik savo gramatine reikšme? Sudarant konceptui atstovaujančių žodžių sąrašą, šiek tiek padėjo žodyno definicijų analizė. Iš pradžių inventorizuoti tik tie žodžiai, kurių reikšmės aiškinime kartojasi grupės dominantė – žodis liūdesys. Toliau žiūrėta, kokių žodžių reikšmę aiškinant yra kartojami pastarieji žodžiai. Žinoma, šiuo atveju tenka pasikliauti žodyno sudarytojų intuicija. Be to, buvo patikrinta, ar visų atstovaujančių konceptui žodžių reikšmėse galima skirti bendrąją dalį. Šiais principais remiantis sudaryta koncepto atstovų grupė turėtų atrodyti taip: liūdesys, depresija, gedulas, graudulys (graudingumas), ilgesys, melancholija, nostalgija, nusiminimas, nuobodulys, sielvartas, širdgėla. Tai nėra absoliučiai visi žodžiai, susiję su liūdesiu. Į sąrašą neįtrauktos tarmybės, pavyzdžiui, širdperša, širdskaudis. Šio straipsnio tikslas – remiantis vartojimo pavyzdžiais atskleisti, kaip lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje yra suvokiamos ir diferencijuojamos liūdesio emocinės būsenos. Analizės objektas – ne tik minėtų daiktavardžių, bet ir tą pačią šaknį turinčių veiksmažodžių, būdvardžių vartojimo pavyzdžiai. Remtasi daugiau nei 5000 pavyzdžių iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro tekstyno1 – lietuvių grožinės literatūros bei publicistikos. Lietuvių kalbos žodynų definicijos suteikia mažokai informacijos apie šį konceptą. Kad pagrįstume šį teiginį, užteks tik kelių pavyzdžių analizės: liūdesys (3ᵇ) dvasinio skausmo, nusiminimo jausmas, nuliūdimas: L. slėgė krūtinę. Akys pilnos liūdesio. Visus apėmė l(iūdesys) DŽ 371; liūdesys (3ᵇ) dvasinio skausmo, kartėlio, nusiminimo jausmas; sielvartas, graudulys: Ir graužė ilgesys širdį, ir slėgė liūdesys krūtinę (V. Krėvė). Laikas išgydo liūdesį (rš). Iš lango šypsosi laimingas veidas, vos matomo liūdesėlio pritemdytas (rš). Liūdesys mažin jėgas (Rs) LKŽVII 598. nusiminti [...] pasidaryti liūdnam: Vargšas nusiminęs grįžo namo DŽ 450. širdgėla (1) sielvartas, liūdesys: Su ~a atsisveikino. Iš ~os susirgo. Išliejo savo ~ą DŽ 809; širdgėla (1) [...] sielvartas, liūdesys: Bus tau širdgėla, kad širdis gels, pasakys angelas (J). Tokia man širdgėla nuo savo sūnaus apturėt! (Ss). Su baisia širdgėla turiu pasakyti, kad mano tėvo 1 Iš tekstyno paimti pavyzdžiai žymimi raidėmis KT. Kitais atvejais nurodomas autorius ir šaltinis. LIŪDESIO KONCEPTO RAIŠKA | 107 namai pasidarė kontrabandininkų lizdas (I. Simonaitytė) LKŽxiv 847. sielvartas (1) susikrimtimas, rūpestis, širdgėla: Padaryti, sukelti ~ą. Iš didelio ~o apsirgo DŽ 690; sielvartas (1) [...] susikrimtimas, rūpestis, širdgėla: Spaudžia, slegia mano širdį sielvartas sunkus (S. Nėris). Ji baisiai išblyškusi, bet jau verkti nebegali, nors sielvartas nenustoja grau žęs (I. Simonaitytė). Sielvarto kupina dabar mano siela (V. Krėvė). [...] Jį kamu oja didelis sielvartas (trš). Sukelti sielvarto (NdŽ). O sielvarteli mano didžiausias! (V. Kudirka) LKŽxii 521–522. Nevengiama remtis sinoniminiu reikšmės aiškinimo būdu, kuris tokiai leksikai nelabai tinkamas, todėl suniveliuojami panašios, bet ne tos pačios reikšmės žodžiai. Išeina, kad liūdesys yra tas pats, kas nusiminimas, nusiminti niekuo nesiskiria nuo nuliūsti, o aiškiai skirtingo intensyvumo emocines būsenas nurodantys žodžiai širdgėla, sielvartas, liūdesys reiškia kone tą patį. Padėti šiek tiek pataiso aliuzija į metaforišką emocinės būsenos nusakymą: liūdesys apibūdinamas kaip dvasinis skausmas – nurodoma dvasinės negalios sąsaja su kūno negalia. Dažniausiai žodyne pasirenkamas lengviausias kelias: einama ratu, t. y. vieni žodžiai aiškinami kitais. Vadinasi, reikalingi informatyvesni tokios reikšmės žodžių aprašymo būdai. Išanalizavus bent dalį teksto, kuriame kalbama apie žmogaus emocijas, galima teigti, kad jas pavadinanti leksika yra situacinė. Bet kurie emociniams konceptams atstovaujantys žodžiai orientuoja sąmonę fiksuoti keletą svarbiausių momentų: kas išgyvena emocinę būseną, kokia yra būsenos priežastis, kaip galima nusakyti šios emocinės būsenos esmę, kokia yra jos raiška etc. Kiekviename pasakyme nebūtinai visi šie elementai nusakomi tiesiogiai, kai kurie gali būti suprantami tik iš platesnio konteksto: Bet tuojau atsiminsiu, kad mano džiaugsmas egoistiškas, ir tariu: „Aš (subjektas) džiaugias, o tamstai (subjektas) galbūt liūdna, kad nebūsi su tėvais (priežastis)... Esu didelė egoistė“ ŠR JVUS 57; Senukas (subjektas) pastypčiojo vietoje. „Sušalau, eisiu, – pasakė. – Žinau, ne mano tas žvėriukas, o visų, laukinis. Jei sugautsi, nesakyk man. Kažkaip šilta dūšioj: va, gyvena Dievo vabalėlis ir tu gyveni... Jei jo nebus (priežastis), liūdna pasidarys, rodos, tada ir man giltinė dalgi galąs...“ M VD 72. Taigi akivaizdu, kad kiekvienu atveju pasakyme nurodomi tam tikri situacijos elementai: emocinės būsenos subjektas, priežastis, raiška. Šį teiginį galime paremti ir naujausiais emocijų leksiką nagrinėjančių kalbininkų darbais, kuriuose teigiama, kad tokia leksika būtinai siejama su tam tikra situacija, nurodomi tos situacijos scenarijaus elementai (Bamberg 1997 b: 315). Situacinį emocijas pavadinančios leksikos pobūdį ir su tuo susijusį reikšmės aprašymo būdą akcentuoja Anna Wierzbicka (1999: 503–526). Šios kalbininkės pateikiamos deskriptyvinės formulės traktuojamos kaip žmogaus, apie kurį kalbama, išgyvenamos emocijos palyginimas su ta emocija, kuri iškyla atmintyje ar vaizduotėje perskaičius situacijos aprašymą. E. M. Vol‘f konstatuoja, kad žmogaus vidinio pasaulio perteikimas kalboje atspindi naivųjį pasaulėvaizdį, kuris gerokai skiriasi nuo mokslinio (Vol‘f 1989: 55). Pasak 108 | SILVIJA PAPAURĖLYTĖ Vol'f, pasakymai, aprašantys emocines būsenas, yra kaip modeliai, atitinkantys tam tikrą vidinio pasaulio fragmentą. Į šį modelį įeina trys pagrindiniai elementai: (1) emocijos subjektas, (2) pati emocinė būsena, (3) emocinės būsenos priežastis. Pavyzdžiui: Jis (subjektas) apsidžiaugė (emocinės būsenos predikatas, t. y. pati emocinė būsena), kad atvažiavo Vytautas (priežastis). Rusų kalbininkai Valentina Apresjan ir Jurijus Apresjanas mano, kad aprašant tokių žodžių reikšmę būtina akcentuoti nuorodą į bendrą arba dažną atvejį, t. y. daugelio žmonių patirtį, susijusią su konkrečiu atveju. Jų siūlomu būdu aprašyta emocijos reikšmė atrodo taip: gailestis X-o Y-ui (Его жалость к больным была почти не беспредельной ‘Jo gailestis ligoniams buvo tiesiog beribis) = „jausmas, sutrikdantis X-o dvasinę pusiausvyrą ir sukeltas Y-o X-ui; toks jausmas apima žmogų tada, kai jis galvoja, kad kažkas pateko į blogą padėtį ir ta padėtis blogesnė nei kažkas nusipelnė (priežastis), žmogus jaučia kažką panašaus į tai, ką jaučia žmogaus kūnas, kada jam skauda, į tokį jausmą žmogaus kūnas reaguoja kaip į skausmą (kūno metafora), žmogui, išgyvenančiam šį jausmą norisi pakeisti kitos būtybės padėtį taip, kad ji nebūtų tokia bloga (padariniai)“ (Apresjan, Apresjan 1993: 35). Vėliau Apresjanas šią teoriją modifikuoja. Jis bando rekonstruoti tą naivųjį emocijų pasaulėvaizdį, žmogaus emocijų pasaulio modelį, kuris atspindimas ir perteikiamas rusų kalbos priemonėmis. Apresjanas aprašo emocijų raidos scenarijų remdamasis ne psichologijos mokslo duomenimis, bet tuo, kas yra perteikta kalba, t. y. kaip kalba „mato“, „supranta“ ir „išreiškia“ tai vykstant (Apresjan 1995: 52–53). Išanalizavus kelis emocijas pavadinančių žodžių reikšmės aiškinimo būdus matyti, kad požiūris į šių žodžių reikšmę kaip į tam tikros situacijos modelį yra itin parankus, nes taip atspindima ne tik emocijos dinamika, bet ir tie faktoriai, be kurių neįsivaizduojama konkreti emocija. Emocinės situacijos scenarijus atskleidžia naivųjį pasaulėvaizdį. Mūsų nuomone, LIŪDESIO emocinių būsenų aprašymui yra svarbūs šie faktoriai: (a) emocijos subjektas, (b) emocijos priežastis, (c) emocijos buvimo vieta, (d) emocinės būsenos charakteristikos, (e) emocijos raiška, (f) padariniai. Mes šiek tiek modifikuojame prototipų teoriją. Tradiciškai manoma, kad kategorijas sudarantys daiktai ar reiškiniai joms atstovauja skirtingai: vieni – geriau, kiti – prasčiau. Žmonių sąmonėje susiformuoja abstraktus arba konkretus kategorijai priklausančių daiktų vaizdinys. Šis vaizdinys vadinamas prototipu, jeigu juo remdamasis žmogus suvokia tikrovę. Kategorijos narys, esantis arčiausiai prototipo, laikomas geriausiu tą kategoriją sudarančių objektų klasės pavyzdžiu. Žmogus, nustatydamas elemento statusą, gretina jį su prototipu ir tik tada nusprendžia, ar elementas priklauso šiai kategorijai (Eleanor Rosch; cit. pagal Beljavskaja 2000: 11). Prototipo charakteristikai privalomas bruožų rinkinys. Bet kaip elgtis tuo atveju, kai galvoje turimas koks nors abstraktas, kurio ne tik tipiškus, bet ir apskritai bet kokius bruožus sunku nusakyti? Todėl prototipų teorija labiau tinka semantiškai aprašyti konkrečių objektų klasėms negu abstrakčių. Norint ją pritaikyti emocijų semantinės reprezentacijos LIŪDESIO KONCEPTO RAIŠKA | 109 aprašymui, reikia atsižvelgti į šios leksikos ypatumus. Konceptą, geriausiai reprezentuojamą žodžiu liūdesys, laikome tam tikra emocine kategorija. Tipiškiausias šio koncepto atstovas kalboje – žodis liūdesys, nes, remiantis sinonimų žodynu (Lyberis 2002: 44), jo reikšmė tiksliausiai atspindi bendrąją sinonimų eilės reikšmę. Tai kategorijos centras. Visos kitos leksemos nuo pastarosios skiriasi tuo, kad apibūdina ne visą emocinės tikrovės sritį, bet tik atskiras jos dalis. Bendri konceptui atstovaujančių žodžių reikšmės bruožai – situacijos scenarijaus elementai. Juk kiekviena šiam kontinuumui priklausanti emocija turi subjektą ir priežastį (svarbaus dalyko, reikalingo žmogaus, moralinių vertybių netekimas arba neturėjimas). Tačiau jas skiria priežasties pobūdis, raiškos savybės. Sakykime, žodžiu liūdesys greičiausiai įmanoma pavadinti įvairių praradimų sukeliamą emocinę būseną, o gedulo priežastis apibrėžta griežčiau. Straipsnyje apsiribosime tik viena su liūdesio emocijomis siejamos situacijos scenarijaus dalimi – emociniu būsenų pavadinimu ir jas sukeliančių priežasčių koreliacijos analize. Toks pasirinkimas nulėmė ir analizuojamos medžiagos apimtį. Čia neanalizuosime dalį šio koncepto turinio atskleidžiančių konceptualiųjų metaforų, atitinkamos frazeologijos semantikos, o apsiribosime vien atskirų pasakymų, kuriuose figūruoja šiam konceptui atstovaujantys žodžiai, analize. Bendriausia LIŪDESIO kontinuumo emocijų priežastis – ko nors netektis arba stoka – gali būti įvairiai diferencijuojama. Nuo emocijos priežasties neatsiejamas netekties ar stokos objektas: žmogus, gyvūnas, daiktas. LIŪDESIO emocijas sukelia ir moralinių vertybių praradimas. Aišku, kad aptariamos emocijos išgyvenamos tik tuo atveju, jeigu prarastas arba nesantis objektas žmogui yra svarbus. Svarbumo laipsnis taip pat nevienodas. Stokos objektas gali būti tiesiog labai reikalingas kasdieniams poreikiams patenkinti (tačiau gyventi galima ir be jo) arba gyvybiškai svarbus – toks, be kurio gyvenimas tampa neįmanomas. Visas LIŪDESIO emocijas sukeliančias priežastis galima suskirstyti į dvi grupes: praradimo ir stokos (stoka šiuo atveju nėra praradimo padarinys, žmogus trokšta to, ko niekada neturėjo). Šio tipo emocijos išgyvenamos stokojant žmogui, gyvūnų, moralinių vertybių, veiklos, daiktų ar kokių nors kitų mažesnės svarbos dalykų. Jas sukeliantys praradimai dvejopi. Jeigu tai, kas svarbu (žmonės, gyvūnai, moralinės vertybės, daiktai), prarandama tik laikinai, dar įmanomas sugrįžimas į ankstesnę padėtį. Šiuo atveju emocinė būsena numato ateities perspektyvą. Visiškas praradimas (dažniausiai tokiu atveju galvoje turima žmogaus mirtis, taip pat moralinių vertybių netektis) yra negrįžtamas. Nuo praradimo laipsnio bene labiausiai priklauso emocinės būsenos pobūdis ir intensyvumas. Remiantis turima medžiaga galima teigti, kad emocinės būsenos, vadinamos žodžiu liūdesys, priežastys apima labai platų spektrą. Prototipinė LIŪDESIO situacija greičiausiai gali būti siejama su fiziniu (mirtis) arba dvasiniu (išsiskyrimas) artimo žmogaus netekimu. Antruoju atveju padėtis gali būti pakeista (bent jau egzistuoja tokia teorinė galimybė): Vis tiek liūdėtu mano širdelė, / Kad nematysiu savo bernelio KID, 125; Bet išgirdus, kad jisai išvažiuoja iš mūsų, nėr žinios, kodėl man pasidarė liūdna, gaila jo B R₁, 162; 110 | SILVIJA PAPAURĖLYTĖ Juk kiekviena meilė jaučiama. Ji nuolatos mums primena mylimą daiktą, liepia jo ilgėtis, jo netekus liūdėti, o jam esant džiaugtis M-P AŠ 19; Mergina nusprendė pamiršti apgaviką ir įstojo į prestižinį koledžą. Jie išsiskyrė ketveriems metams, bet Andrė neilgai liūdėjo KT. Liūdima jaučiant tikrai ne pačių svarbiausių dalykų, daiktų ar abstrakčių vertybių trūkumą: Kaip sakoma, gal geriau kartais nusidėti ir gailėtis, negu visą gyvenimą liūdėti, kad nenusidėjai KT; Gražus buvo tąkart jo poelgis. Aš negavau bilieto į „Faustą“ ir neapsakomai liūdėjau KT; Visuomet buvusi lyderė ir itin aktyvi bei visuomeniška mergaitė liūdėdavo tik tuomet, kai nesugalvodavo, ką veikti KT. Minėtais atvejais praradimai nėra dideli, be to, tai, ko šiuo metu trūksta, galima lengviau ar sunkiau vėl turėti. Fizinis artimo, brangaus žmogaus praradimas, daugelio žmonių žūtis yra negrįžtamas procesas, todėl emocinė būsena toli gražu negali prilygti tai, kuri apima neturint bilieto į spektaklį ar nežinant ką veikti, tačiau vis tiek gali būti pavadinama tuo pačiu žodžiu: Pagaliau Kaunas – tavo liūdesio miestas, nes šio miesto prieigose palaidojai savo sūnų ir seserį Mč LMM 30; Prasidėjus karui, žudynėms, griovimams, daktaras vis labiau liūdėjo: jį slėgė hitlerininkų žiaurumai, karo belaisvių marinimas badu, žydų žudynės, lietuvių pjautynės... KT; Vincas buvo pašarvotas gimnazijos patalpose. Mes verkėme, liūdėjome, tarsi būtume netekę tikro savo brolio, žuvusio už Lietuvą, už Vilnių KT; Juk mirusieji niekur neišnyksta, jie lieka. Negalima jų perdem liūdėti, raudom trikdyti amžiną jų ramybę KT; Mums, be abejo, labai gaila, kad buvusioje Jugoslavijoje šį sekmadienį žuvo diplomatai, tarptautinė kariuomenė irgi dėl to labai liūdi KT. Taip pat gali būti pavadinami ir mylimo gyvūno netekties sukelti išgyvenimai: Ieva ir Aivaras labai liūdėjo, kai nugaišo maru susirgęs mūsų šunelis KT. Galima daryti išvadą, kad tam tikrais atvejais kalba nėra linkusi diferencijuoti emocinių būsenų, nes tuo pačiu žodžiu pavadinamos pakankamai skirtingų priežasčių sukeltos, vadinasi, skirtingo intensyvumo ir turinčios skirtingus padarinius emocinės būsenos. Artimo žmogaus mirtis ir gyvūno, kad ir koks jis būtų mylimas, netekimas paprastai nesukelia identiškų išgyvenimų, bet kalbos pasaulėvaizdyje jie gali būti apibrėžiami taip pat. Todėl visiškai pagrįstas atrodo žodžio liūdesys laikymas atitinkamos sinonimų eilės dominante – jis bendriausiai nusako visos žodžių grupės reikšmę. 111 Nusiminimo sąvoką nusakantys žodžiai siejami su tokiomis emocinėmis būsenomis, kurių priežastys paprastai yra moralinių ar joms artimų vertybių netektis: Iš pokalbio direktoriaus kabinete įstrigo tiek, jog daugiau mano paslaugų įmonei nereikia, bet neturėčiau nusiminti, nes atlyginimą gausiu už du mėnesius į priekį, o per tą laiką ir naują darbą susirasiu KT. Nusiminimą sukelia neišsipildę lūkesčiai (žmogus nusimena todėl, kad neturi ar negavo to, ką laiko svarbiu ir reikalingu, nepasiseka atlikti svarbaus darbo): Ir nereikia nusiminti, jei nesate panaši į „Mis pasaulis“ karūnos laimėtoją. Būti ir atrodyti gražiai nėra vienas ir tas pats KT; Per užsiėmimus buvo bandoma nesudėtingais žaidimais įtikinti moteris, kad nereikia nusiminti, jei kas nepavyksta iš pirmo karto KT; Širšimis mėgdavo dalyvauti arklių lenktynėse. Joti juo tuomet būdavo nepaprastas smagumas. Jaučiau tiesiog, kad jis turėjo tokį pat norą kaip ir aš: laimėti. Laimėdavom, žinoma. Nusiminę konkurentai, sodžiaus vaikinai, guosdavo save: „Žaibas, o ne arklys! Dalyvaujant jam lenktynėse gero negali būti“ Š K 7. Nusiminimo priežastis gali būti laikinas išsiskyrimas su brangiu ar labai svarbiu žmogumi: Neatėjo Gundė bažnyčion nei kitą sekmadienį. Visiškai nusiminiau. Baisus nerimas mano širdį kaip vinimis narstė Š K 69. Bet kurį vartojimo pavyzdį paėmus galima įsitikinti, kad kalbama apie tokius įvykius, kurių pasekmės dar pataisomos. Vadinasi, praradimas ir stokos jausmas yra laikini. Todėl nusiminimo „svoris“ ir neigiamas krūvis vis dėlto yra mažesni, jeigu lyginsime jį su liūdesiu. Ilgesys, kaip ir visos su šiuo semantiniu lauku siejamos emocinės būsenos, nulemtas praradimo ir stokos. Čia svarbūs du momentai: ko trūksta ir ilginamasi, kiek ilgai tokia padėtis gali tęstis. Ilgesio objektas niekada nesiejamas su materialinėmis vertybėmis, pavyzdžiui, pinigais, nekilnojamuoju turtu, daiktais. Prototipinė situacija – ilginamasi mylimo ir brangaus žmogaus, kurio dabar nėra šalia: Kaip aš išjosiu/ Įn didį kelią,/ Ar išsiilgsi/ Manęs, mergele? VD₁₂ 126; Nors namuose gyveno pusbādžiu, ir namų, ir tėvų ilgisi visi. Tačiau dauguma beviltiškai. Nerašo ir neatvažiuoja tėveliai KT; Aš irgi norėčiau kuo dažniau matyti pažįstamus veidus, pasiilgstu dalyvių, kaip mokytojai ilgisi savo mokinių KT; Karo negandų su šeima (vyru ir dviem dukrom – penkerių ir septynerių metų) nubloškta į Vokietiją, į Freiburgą, be galo ilgėjau­si Lietuvoje likusios mamytės KT. Panašus jausmas išgyvenamas ir mylimiausių naminių gyvūnų atžvilgiu: Turėjau senbernare Azą ir foksterjerę Čitą. [...] Bet aš vis ilgėjausi Bukio. Bukis man buvo šuns idealas KT. Taip pat dažnai žodis ilgėtis vartojamas kalbant apie abstrakčių dalykų, moralinių vertybių stoką: 112 Mes pasiilgome tiesos, rezultatyvaus darbo, tegul tik greičiau praeina tų ilgų metų sustingimas, tegul tik greičiau tie vadovai, kurie išponėjo ir įtikėjo savo visąžinyste, palieka kėdes K NS 17; Kompiuterizuotas technokratinis ir pragmatiškas XX a. pabaigos pasaulis netikėtai išsiduoda, kad labiausiai ilgisi tikrų jausmų, meilės, žmogiškos šilumos KT; ... lietuvis, kalbėdamas ar giedodamas Švč. Mergelės Marijos litaniją, ją vadina gražiausiais titulais. Tuose tituluose slypi dvasinis grožis, kurio ilgisi nuo gyvenimo negandų ir vidinių problemų pavargęs žmogus KT; Jeigu jūs norite turėti šeimą, ilgitės moteriško švelnumo ir vaikiškų rankučių šilumos, jeigu jūs įsitikinęs, kad galėsite pamylėti, tapti draugu... KT. Praradimo jausmas, išgyvenamas esant toli nuo tėvynės ar namų, taip pat pavadinamas ilgesiu: Ar šie vaikai patenkinti gatvės gyvenimu? Ne. Ir vieni, ir kiti labai ilgisi namų KT; Tačiau, kad ir kokia graži būtų mano ateitis, ilgėjausi savo tėvynės. Be jos, be jos žmonių, kas aš esu?.. Baisu pagalvoti! KT. Visus minėtus ilgesio objektus sieja bendras bruožas: tai, ko ilgimasi, jau buvo praeityje ir paliko patį geriausią įspūdį. Išsiskyrimas, kuris sukėlė dabar išgyvenamą nemalonią būseną, greičiausiai yra laikinas. Buvusi padėtis dar gali pasikartoti, bent jau taip tikimasi. Tai ne vien netekimas, jaučiamas neturint to, kas yra brangu, sava ir reikalinga, bet tuo pačiu metu ir džiaugsmas dėl būsimo susitikimo. Tokia emocinė būsena orientuota į ateitį. ILGESIU beveik niekada nevadinama tokia emocinė būsena, kurią motyvuoja visiškas svarbaus objekto praradimas, jo mirtis (jei tai žmogus). Šiuo žodžiu turėtų būti vadinama ta į LIŪDESIO kontinuumą įeinanti emocinė būsena, kuriai būdinga stipri pozityvi nuostata, nes, kaip jau buvo minėta, jis apibūdina tokią padėtį, kada tikimasi, kad šiuo metu trūkstamas subjektas ar objektas vis tiek kada nors bus šalia. NOSTALGIJA orientuota į praeitį. Bendras NOSTALGIJOS objektų bruožas – tai, kad jie jau buvo pakankamai reikšmingi, malonūs ir naudingi praeityje ir, matyt, daugiau nebepasikartos. Tai, kas buvo praeityje, idealizuojama. NOSTALGIJA visada atsigręžusi į kažkokį praeities objektą. Tai ne vien tik tėvynė, gimtasis kraštas: Svarbus yra tas nuolatinis, kasdieninis grįžimas į praeitį. Ir ne praeities romantizavimas, ne tėviškės nostalgija mums dabar labiausiai reikalinga, aiškinantis šios dienos prasmę, o anuometinės aplinkos ir savęs įvertinimas KT; Taip tvirkos metų berniuką užgriuvo kalbos barjerai, gimtinės, namų ilgesys. Nostalgija jį auginusiam ir ugdžiusiam kraštui, pasąmoninga ir sąmoninga dvasios nuostata, siejusi jį su gimtine KT. Tokią emocinę būseną neretai sukelia praeities prisiminimai: Taip „Lietuvos ryte“ išspausdintą apklausą komentavo vienas kairiųjų lyderis. Ne praėjusių laikų nostalgija, o natūrali žmonių reakcija į valdžios veiksmus kairioji opozicija aiškina visuomenės apklausose smunkančius valdžios reitingus KT; ... tokiu atveju lengva spekuliuoti praeitimi ir lengva apkal­tinti sovietinės praeities nostalgija kiekvieną, kuris siūlo Rusijoje matyti ritmus, neišvengiamus, nors ir grėsmingus, bet – partnerius KT. 113 Visiškai neįmanoma NOSTALGIJA daiktui ar mirusiam draugui. GEDULAS iš kitų LIŪDESIO emocijas pavadinančių žodžių išsiskiria labai apibrėžta vartojimo sritimi. Šis žodis pavadina ne tik emocinę būseną, bet ir tam tikras elgesio normas: gedint atitinkamai rengiamasi ir elgiamasi, susilaikoma nuo linksmybių. GEDULAS siejamas su visišku praradimu, šios padėties pakeisti nebegalima. Emocinė būsenos priežastis – artimo žmogaus, susijusio giminystės ar santuokos ryšiais, mirtis: Netekti savo artimiausio žmogaus yra be galo sunku. Gedi visą likusį gyvenimą KT; ... laidotuvių išvakarėse panorusieji atsisveikinti su mirusiąja mergina vos tilpo šarvojimo salėje. Uždengtas karstas skendo baltų gėlių žieduose. Renatos gedėjo vyresnis brolis Darius, trejais metais jaunesnė sesuo Jurgita, senelis, globėjai, kiti artimieji KT, ... pagimdė du sūnus, gyveno dorai ir laimingai, nes tas buvo darbštuolis, kokių reta. Gaila, bet ji dar jauną nuvarė į kapus auglys. Hermina ilgai vyro gedėjo, kantriai nešė ant pečių našlės dalią, bet laikas pamažu užgydė širdies skausmą KT. Gedima ir dėl visai tautai ar net pasauliui žinomo ir brangaus žmogaus mirties: Už šiuos ir kitus Vytauto milžiniškus nuopelnus Lietuvai žmonės praminė jį Vytautu Didžiuoju. Jam mirus gedėjo ne tik artimieji, bet ir visa Lietuva KT; Vienas hindu fanatikas nužudė Indijos vadovą. Žinia apie M. Gandi mirtį sudrebino pasaulį. Prezidentai, ministrai pirmininkai, karaliai ir diktatoriai gedėjo 78 metų asketo KT. SIELVARTU vadinamą emocinę būseną dažniausiai sukelia visiškas labai svarbaus objekto praradimas, didelė nelaimė. Sugrįžimas į pradinę padėtį, t. y. tokią, kada žmogus vėl turės dabar stokojamą dalyką, yra neįmanomas. Sielvartaujama dėl išsiskyrimo su artimu žmogumi. Netektis gali būti tiek dvasinė – nutrūkę ryšiai, tiek fizinė – mirtis: Kai vaikas turi būti atjunkytas, ir motina sielvartauja, kad ji ir vaikas vis labiau ir labiau atsiskiria KT; Rolandas labai sielvartavo dėl skyrybų, kai žmona susirasdavo kitą gyvenimo draugą KT; Tremties motyvais parašyti apsakymai spausdinami knygoje „Dvi galaktikos“ (1990). O grįžęs rašytojas sielvartavo, kad nuo jo nusigręžė dauguma pažįstamų, rašytojų...KT; ... nemažai rasime dainų, guodžiančių artimuosius, ypač motinas ir mylimąsias. Tos dainos įkvėpė kovos dvasią, ragino pakeisti kritusius brolius. Sielvartauti dėl žuvusių nebuvo laiko KT; Sielvartauji dėl mirusio sūnaus, – kaltink jo gimimo akimirką, gimstant jam buvo išpra-našauta mirtis KT. Taip pavadinama ir ta emocinė būsena, kurią sukelia dar tik nujaučiama brangaus žmogaus netektis: To juoko buvo pilna Baltaragio širdis, ir jis slankiojo tylus kaip šešėlis, jo įsiklausydamas ir džiaugdamasis, o kartais taip sielvartaudamas, kad niekur sau vietos nerasdavo [tėvas žinojo, kad greitai gali netekti dukros – S. P.] B BM 33; J. Griniuvienė dėl sūnaus ligos labai sielvartavo, verkė, puolė į depresiją, nes tai buvo jau antrasis nesėkmingas jos gimdymas KT. 114 | Sielvartaujama dėl itin svarbių, globalinių, visuomeninių problemų, negrįžtamų pokyčių: Didaktinių istorijų vaikams kūrėja sielvartauja dėl „amerikonizacijos“ KT; Šiame pasaulyje mes sielvartaujame dėl nusikaltimų ir piktadarybių KT. Kitu atveju praradimo objektas – itin svarbios moralinės vertybės: geras vardas, garbė, dvasinė ramybė: O jo žmona – taip, ji jaučiasi giliai pažeminta, palyginti su tokiu rimtu ir šventu vyru, kuris gali taip sielvartauti dėl nuodėmės KT; Bet aš esu linksmo būdo žmogus ir neketinu sielvartauti dėl pralaimėjimo KT. SIELVARTO semantikos ribos, matyt, gana plačios, nes taip pavadinama ir tokia emocinė būsena, kurios priežastys susijusios su materialiu objektu, pinigų praradimu ar tokių (ir abstrakčių, ir konkrečių) dalykų, kurie paprastai nebūna gyvybiškai svarbūs, stoka: ... dovanojant nereikia nei jausti pareigos, nei sielvartauti dėl išlaidų, o tiesiog džiaugtis, kad suteikei malonumo kitam KT; Išvada: žemutėms ir putlioms merginoms nereikia sielvartauti, kad jos nėra panašios į manekenes KT; Vieni nuoširdžiai sielvartauja dėl varvančio stogo, prakiurusių vamzdžių, šilumos nuostolių ar tiesiog griūvančio namo KT. Žodžio širdgėla semantika šiek tiek siauresnė. Taip pavadinamos beveik vien tik tos emocinės būsenos, kurias sukelia visiškas itin svarbaus objekto praradimas (ir fizinis, ir psichinis) ar realios tokio praradimo grėsmės suvokimas. Šios emocinės būsenos objektas - ne tik brangūs žmonės, bet ir esminės gyvenimo vertybės (laisvė, tėvynė, motinos meilė): Apie tai ji man rašė laiškuose iš Niujorko, kur buvo nuvykusi apraminti netekties ir išsiskyrimo širdgėlos KT; Su širdgėla 1939 m. rugpjūčio 23-iąją ir jos padarinius prisimena Zanavykijos žmonės, kurių tūkstančiai patyrė sovietinės okupacijos smurtą ir skriaudas KT; Ne kiekvienas vaikas apiplėšia ir nuskurdina savo mamą. Tačiau tokių vis mažiau. Dauguma su širdgėla prisimena savo mirusias motinas ir negali sau atleisti, kad naudojosi besaikiu jos gerumu, palikdami jos egzistavimui tik trupinius KT; Apie du vaikystėje mirusius vaikelius Elena pasakojo su didele širdgėla KT. Vadinasi, tokia emocinė būsena turėtų būti išskirtinai intensyvi ir itin skausminga jos patyrėjui. Apibrėžiant tų emocinių būsenų, kurios kalboje vadinamos žodžiu depresija, priežastis, reikėtų patikslinti, kad šio straipsnio tikslas nėra mokslinio kalbos pasaulėvaizdžio analizė. „Mokslinis pasaulėvaizdis yra mokslinių žinių apie pasaulį visuma, sukaupta atskirų mokslų tam tikru visuomenės raidos etapu“ (Kornilov 1999: 10–14). Minėta leksema yra atitinkamos mokslo srities terminas, nusakantis tam tikrą psichinės nesveikatos tipą. Mums nėra svarbu, ką žodžiu depresija vadina psichologai, | 115 tačiau rūpi, kokių priežasčių sukelta emocinė būsena lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje yra pavadinta būtent šiuo žodžiu, t. y. savotiška naivioji psichologija. Kasdieninėje kalboje vartojant šį žodį neturimi galvoje visi tie požymiai, kurie siejami su atitinkamu moksliniu terminu, bet dalis jų vis dėlto atspindima. Juk toks žodis į kalbą ateina iš atitinkamos mokslo srities, vadinasi, kartu atsineša ir dalį savo semantikos. Bet koks nepsichologo pasakymas, kuriame yra žodis depresija, yra ne diagnozė, bet padėties nusakymas, noras būti atitinkamai suprastam: ... galvoju mokėdamas baudą. Galvoju, bet nieko tokio nesakau – prasidėk tiktai su nepažįstamu policininku! Tokia depresija apėmė, jau tokia... Visi žinome, kas yra geriausias vaistas nuo depresijos, ne maži vaikai esame. Tai ir vairuoju į artimiausią barą KT. Naiviajame kalbos pasaulėvaizdyje depresija vadinama būsena, kurią sukelia dideli sukrėtimai: Šiemet vasarį mirė jos 34 metų sūnus. Bendradarbių teigimu, moterį po šios nelaimės buvo apėmusi depresija, ji turėjo vartoti vaistus KT; Lietuvoje aš penkerius metus stačiausi kūrybines dirbtuves, pinigai per tą laiką nuvertėjo, tragiškai žuvo tėvas, apėmė gili depresija KT; Kalinį kamuoja depresija. Iš prabangios vilos Dedinės rajone privarta išvežta S. Miloševičių kalėjime pradėjo kamuoti depresija KT. Šiuo atveju nuo atitinkamo termino reikšmės nutolsta ir MELANCHOLIJA. Ši emocinė būsena pasižymi tuo, kad ji neretai yra asmenybės bruožas, nuolatinė būsena, o ne kokių nors įvykių rezultatas. Konkretūs įvykiai paprastai nesiejami su didelėmis nelaimėmis, visiška netektimi ar itin svarbaus objekto stoka: Matyt, vakarykštė melancholija juodvi su Princese užplūdo dėl oro permainų KT; Tik užplūsta melancholija, kad mes anksčiau neturėjome tokio puikaus stadiono, tokiame tikrai į tolį bičiau mušęsi 7.20 KT; Kiekvieną rytą, vos pagalvojus, kiek reikės atlikti beprasmiškų judesių virtuvėje, lovoje, ofisoje: pirmyn, atgal ir sukamaisiais judesiais, – pagauna melancholija KT; Nueinam į „Ponių laimę“. Ji valgo daug, ir mane pagauna melancholija KT. Trumpiau MELANCHOLIJOS priežastį būtų galima pavadinti tiesiog įsimintinos ir prasmingos veiklos stoka. Pakankamai toli nuo koncepto centro yra žodis graudulys. Taip vadinama emocinė būsena yra sukelta bene lengviausias pasekmes turinčių praradimų. Praradimas dažniausiai nėra visiškas, padėtis gali būti pataisoma: Jam išvykus – keistas graudulys apniko, savotiška tuštuma radosi KT; Žiūrėjau, kaip tolsta Europos krantai ir, graudulio apimtas, savęs klausiau: ar kada nors vėl pamatysiu Lietuvą KT. GRAUDULIO priežastis gali būti siejama ir su mirtimi, tačiau šiuo atveju akivaizdus skirtumas tarp SIELVARTO, ŠIRDGĖLOS, LIŪDESIO. Paprastai šiuo žodžiu pavadinama to- 116 kia emocinė būsena, kurią sukelia mintys apie praeitį, t. y. turimas galvoje ne šiuo metu išgyvenamas netekties ar stokos jausmas, bet kokių nors įvykių prisiminimai, tų įvykių ženklai: Širdį suspaudžia, tėvuk, kai tenai nueinu. Ne todėl, kad ten guli maniškiai. Į jokią kapines aš negaliu eiti. Mane suima graudulys, kai matau vienoje vietoje tiek nugyvenusių savo gyvenimą žmonių KT; Graudulys suspaudė Aloyzuį gerklę: ar tėvas matė iš aukštai, kaip rudenį sėjo rugius? Ar mato juos taip gražiai išplaukusius, vilnijančius? KT. Liūdesio koncepto periferijoje yra nuobodulys. Šiuo žodžiu vadinama emocinė būsena susijusi ne su praradimu – ją sukelia monotoniška veikla, pokyčių nebuvimas: ... kad viena svarbiausių mano, kaip darbuotojos, silpnųjų pusių – nuobodulys, kurį man kartais kelia darbas KT; Monotoniškumas, rutina, - tęsė ji, - štai kas atgena nuobodulį KT; Tačiau kasdieninis gyvenimas kelia mums slėgiantį nuobodulį KT. Taip dar vadinama ir tokia emocinė būsena, kurią sukelia ne stoka, o tik siektinų dalykų nebuvimas, savotiškas „persisotinimas“ gyvenimu: ... ko aš dar norėčiau, kas dar būtų smagu, yra nesaugu jau vien dėl to, kad malonumais labai greitai pris isotinama ir persisotinama. Tada pradeda imti nuobodulys, apatija KT; Jam buvo 28 metai, buvo vedęs, augino pulkelį vaikų ir gyveno priemiestyje. Tačiau jį nepaprastai slėgė nuobodulys ir toks be prošvaisčių gyvenimas KT. Apibendrinant tai, kas buvo pasakyta, galima padaryti tokias išvadas. Liūdesio emocijas pavadinantys žodžiai pagal emocinę būseną sukėlusią priežastį gana išsamiai diferencijuoja šį semantinį lauką. Emocinių būsenų pavadinimų ir jas sukeliančių priežasčių koreliacija pavaizduota lentelėje: 1 LENTELĖ. EMOCINĖS BŪSENOS IR JAS SUKELIANČIOS PRIEŽASTYS Emocinių būsenų objektas Visiškas praradimas Laikinas praradimas Stoka (niekada neturėjus) Žmogus Liūdesys, nusiminimas, ilgesys, gedulas, sielvartas, širdgėla, depresija, graudulys Liūdesys, nusiminimas, ilgesys, sielvartas, graudulys Liūdesys, ilgesys Moralinės vertybės (tėvynė, tarpusavio ryšiai) Liūdesys, nostalgija, sielvartas, širdgėla, depresija, graudulys Liūdesys, nusiminimas, ilgesys, nostalgija, sielvartas Liūdesys, ilgesys | 117 1 LENTELĖS TĘSINYS Emocinių būsenų objektas Visiškas praradimas Laikinas praradimas Stoka (niekada neturėjus) Svarbūs daiktai Liūdesys, nusiminimas, sielvartas Liūdesys, nusiminimas, sielvartas Liūdesys Gyvūnai Liūdesys Ilgesys – Kiti dalykai (mažesnės vertės ir ne tokie svarbūs) Liūdesys, nusiminimas Liūdesys, nusiminimas Liūdesys Prasmingos veiklos nebuvimas – – Liūdesys, melancholija, nuobodulys Lietuvių kalbos pasaulėvaizdyje išsamiau diferencijuojami visiško arba laikino praradimo sukelti išgyvenimai. Jiems apibūdinti kalba renkasi daugiau žodžių, vadinasi, yra svarbu nurodyti nuo prarasto objekto pobūdžio, praradimo tipo ir galimos ateities perspektyvos priklausančius emocinių būsenų niuansus. Tačiau kalba yra linkusi ir apibendrinti. Tuo pačiu žodžiu gali būti pavadinamos labai skirtingų priežasčių sukeltos ir todėl tikrai nevienodos emocinės būsenos. Nors kalba pateikia nemažai variantų panašaus pobūdžio reiškiniams pavadinti, bet jų sinonimiškumas yra tariamas. Šiuo atveju kalbiniai vienetai sinonimiški tik tiek, kad apibūdina tam pačiam kontinuumui priklausančias emocijas, vadinasi, turi bendrą reikšmės dalį ir todėl gali būti laikomi vieno semantinio lauko nariais. Tekste keičiant vieną emocijos pavadinimą kitu, prarandama dalis informacijos arba ji yra iškraipoma, plg.: *Jis sielvartauja pavėlaves į pamoką. Netekusi sūnaus kaimynė nenustoja sielvartauti. *Netekusi sūnaus kaimynė nusiminė. Jis nusiminė pavėlaves į pamoką. Žinoma, pirmieji porų sakiniai suprantami, vis dėlto emocinės būsenos priežastis ir apibūdinimas neatitinka vienas kito. Antra vertus, negalime sakyti, kad kiekviena emocija (jų variantų kiekis praktiškai nesuskaičiuojamas) turi savo etiketę – ją pavadinantį žodį. Kalba nėra veidrodinis emocijų atspindys. Emocijų pasaulis ir jas įvardijančios kalbos priemonės gali nesutapti. Žmonės tuo pačiu žodžiu pavadina skirtingus išgyvenimus, todėl, apie ką iš tikrųjų kalbama, paaiškėja tik iš konteksto. Ryšys tarp tipiškų emocinių būsenų ir jų atspindžio kalboje nėra griežtas, tačiau dėl kalbos elementų (emocijų pavadinimų) orientacijos į prototipines situacijas komunikantai supranta vienas kitą. 118 | ŠALTINIŲ SUTRUMPINIMAI B BM – Boruta K. Baltaragio malūnas, Vilnius: Vaga, 1971. B R₁ – Biliūnas J. Raštai 1, Vilnius: Vaga, 1980. DŽ – Dabartinės lietuvių kalbos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1993. KID₁ – Karinės istorinės dainos 1, Vilnius: Vaga, 1985. K NS – Kašauskas S. Netiesos sakymas, Vilnius: Mintis, 1988. LKŽ – Lietuvių kalbos žodynas, Vilnius, 1941–2002. Mč LMM – Mačiukevičius J. Laiškai mylimoms moterims, Vilnius: Naujoji Rosma, 2000. M-P AŠ – Mykolaitis-Putinas V. Altorių šešėly, Kaunas: Šviesa, 1983. M VD – Malūkas E. Vilko duona, Vilnius: Magilė, 1999. Š K – Šeinius I. Kuprelis, Vilnius: Baltos lankos, 1996. ŠR JVUS – Šatrijos Ragana. Jau vakaruose užgeso saulėlydžiai, Kaunas: Šviesa, 1996. VD₁₁ – Vestuvinės dainos.2, Vilnius: Vaga, 1988. LITERATŪRA APRESJAN, J. 1995: Образ человека по данным языка: попытка системного описания. Вопросы языко-знания 1995 (1), 37–67. APRESJAN, V., APRESJAN, J. 1993: Метафора в семантическом представлении эмоций. Вопросы языко-знания 1993 (3), 27–35. AUGIS, R., KOČIŪNAS, R., red., 1993: Psichologijos žodynas, Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla. BAMBERG, A. 1997 a: Emotion talk(s): The role of perspective in the construction of emotions. Niemeier, S., Dirven, R., eds., The Language of Emotions: Conceptualization, Expression and Theoretical Foundation, Amsterdam: John Benjamins, 209–225. BAMBERG, A. 1997 b: Language, concepts and emotions: the role of language in the constructions of emotions. Language Sciences 19 (4), 309–340. BELJAVSKAJA, E. G. 2000: О характере когнитивных оснований языковых категорий. Когнитивные аспекты языковой категоризации. Сборник научных трудов, Рязань: Рязанский государственный университет, 9–11. GUDAVIČIUS, A. 1994: Leksinė semantika. Vienetai. Ryšiai. Struktūros, Šiauliai: Šiaulių pedagoginis institutas. GUDAVIČIUS, A. 2000: Etnolingvistika, Šiauliai: K. J. Vasiliausko įmonė. KORNILOV, O. A. 1999: Языковые картины мира как производные национальных менталитетов, Москва: Московский государственный университет. LYBERIS, A. 2002: Sinonimų žodynas, Vilnius: Lietuvių kalbos institutas. POPOVA, Z. D., STERNIN, I. A. 1999: Понятие „концепт“ в лингвистических исследованиях, Воронеж: Воронежский государственный университет. VOL’F, E. M. 1989: Эмоциональные состояния и их представление в языке. Арютюнова, Н. Д., ред., Логический анализ языка: Проблемы интенсиональных и прагматических контекстов, Москва: Наука, 55–75. WIERZBICKA [ВЕЖБИЦКАЯ], A. 1999: Семантические универсалии и описание языков, Москва: Языки русской культуры. Silvija Papaūrėlytė Šiaulių universitetas P. Višinskio g. 38, 5400 Šiauliai, Lietuva [email protected] Gauta 2003 04 07