ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
XLVIII
(2003),
97-103
Kalbos
eiskiniy
e inimo
laipsniai
RITA
MILIUNAITE
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
Vilnius
The
aim
o
he
a icle
is
o
in oduce
a
sys em
o
deg ees
o
e alua ion
o
language
ea u es
which,
i
applied
in
p esc ip i e
linguis ics,
could
enhance
he
consis ency
o
p esc ip i e
wo k
and
he
e ec i eness
o
language
ecommenda ions.
The
deg ees
o
e alua ion
e lec
di e en
ypes
o
ela ionship
be ween
he
language
ea u es
in ol ed
and
he
codi ied
no ms
o
he
s anda d
language.
In
assigning
hem,
he
ea u es
o
hese
no ms
a e
aken
in o
accoun ,
iz.
a ia ion,
s abili y,
language
change,
unc ional
and
s ylis ic
di e en ia ion
e c.
The
au ho
discusses
ou
deg ees
o
e alua ion,
de ines
hei
basic
ea u es
and
looks
a
how
hey
wo k
ou
in
p ac ice.
1.
IVADINES
PASTABOS
Kalbos
kul i os
eo ijoje
i
p ak ikoje
ieni
i$
s a biausiu
klausimu
—
kaip
e in i
ienokius
a
ki okius
kalbos
eiskinius,
kokiais
ado au is
no minimo
p incipais
i
k i e ijais,
kaip
pa ody i
ski inga eiskiniy
e e
i
ju
a ojimo
ypa umus.
Pas a a-
sis
—
ski ingu
e inimo
laipsniu
sis emos
klausimas
—
da osi
ypa¢
ak ualus,
o
na ii-
aliai
kyla
pi miausia
del
o,
kad
bend ine
lie u iy
kalba
jau
pasickusi
oki
aidos
lygi,
kad
gali
pa i
sa a ankiSkai
u ulio is,
em is
sa o
pacios
iSgalémis,
a¢iau
ka u
y a
pas ebimai
eikiama
iSo iniu
po eikiu,
i
isas
Sis
p ocesas
pas a uoju
me u
y a
labai
suin ensy ejes.
Ki as
dalykas
—
daba ine
lie u iu
bend inés
kalbos
a osena
ampa
is
labiau
su-
siskaidziusi
i
isokius
Zan us,
s i is,
ge okai
nyks a
anks¢iau
gana
apib éZ ais
laiky u
unkciniu
s iliu
ibos.
Ypaé
sunkiai
nusakoma
da osi
bend inés
Snekamosios
kalbos
a maina,
ku ioje
ne e ai
pinasi
i
pacids
bend inés
kalbos,
i
a miu,
i
za gono
ele-
men ai.
Taigi
bend inés
kalbos
a osenos
i ai o e
ska ina
ak y esni
samoninga
no -
min oju
po eiki
bend inés
kalbos
aidos
p ocesui,
kad
s ichiskumas
neim y
i Saus,
nes
ai
iS
esmeés
bi u
p ieSinga
pacios
bend inés
kalbos
p igim¢iai.
Bend inés
kalbos
a o ojai
aip
pa
kei¢iasi.
Ne
iena
deSim me i
lie u iu
kalbos
no minamajame
da be
bu o
gana
s a bus
au o i e o
(kalbos
no min ojo)
i
no mi-
nimo
adicijos
aidmuo.
Pas a uoju
me u
kalbos
a o ojai
jau
nebesi enkina
pa-
p as u
a sakymu
j
klausima
—
galima
a o i
koki
eiSkinj
a
ne.
P aSoma
pag is i
—
kodel.
No ima
kalbos
ekomendaciju
nuoseklumo,
sis emiskumo,
logiskumo
i
eiS-
kiamas
nepasi enkinimas
ne ienodu
o
pa ies
eiSkinio
e inimu
ski inguose
no -
minamuosiuose
Sal iniuose.
Pas a ojo
me o
no minamuosiuose
leidiniuose,
i ai iuose
kalbos
pa a imu
inki-
ncliuose,
kalbos
p ak ikos
s aipsniuose,
ecenzijose
i
pan.
nesama
bend os
i
ais-
kios
kalbos
eiSkiniu
e inimo
sis emos.
Ve inamieji
kalbos
no my
i
klaidy
apibi-
98
|
RITA
MILIUNAITE
dinimai
ge okai
j ai uoja,
i
ne
isada
galima
sup as i,
a
au o ius
koki
eiSkini
laiko
kalbos
klaida,
a
ik
Siaip
s iliaus
no my
pazeidimu
i
pan.
Taigi
a odo
p a a u
ap-
a i
ben
s a biausius
galimés
ei8kiniy
e inimo
sis emos
ypa umus.
Visa
ai
u in
gal oje,
ij
kalbos
eiSkiniy
e inima
eikia
zi é i
jau
kick
ki okiu
z ilgsniu
nei
bu o
ip as a
p ie’
kokj
desim me i:
bend inés
kalbos
a o ojams
p a-
deda
ne
ik
kiekybiskai,
be
i
kokybiSkai
nebeuZz ek i
os
in o macijos,
ku i
bu o
skelbiama
anks esniuose
no minamuosiuose
da buose
(p z.:
Kalbos
p ak ikos
pa a i-
muose,
1985:
Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyne,
2000';
Daba inés
lie u iy
kalbos
g a-
ma ikoje,
1994
i
k .’).
Ki aip
a ian ,
bi ina
ne
ik
a siz elg i
j
pacius
naujausius
bend inés
kalbos
pokyéius
(naujuju
skoliniy,
naujy
Zodziu
eikSmiu,
iS isu
kons uk-
ciju
adimasi,
kai
ku iy
eiSkiniy
aukimasi
i$
a osenos,
i ai iu
aiskos
p iemoniy
unkcini
s ilis ini
skaidymasi),
be
i
ieSko i
biidu,
kaip
obulin i
i ai uojanéiy
eiski-
niu
e inimo
sis ema.
Sio
s aipsnio
apma ai
a si ado
da
1998
m.,
kai
Vals ybinéje
lie u iu
kalbos
komi-
sijoje
bu o
s a s omi
naujo
Kalbos
p ak ikos
pa a imy
leidimo
pag indai
i
p inci-
pai’.
Reikéjo
pag is i
am
leidiniui
pasi ink a
kalbos
eiskiniy
e inimo
sis ema
i
bu o
pasiiily a
aiky i
ke u is
e inimo
laipsnius*.
P ices
iman is
apibidin i
kalbos
ei8kiniy
e inimo
laipsnius,
bi ina
glaus ai
ap-
a i
pag indines
su
uo
susijusias
sa okas.
S a bu
iska
pab éZ i,
kad
e inimo
laipsnis
—
is es inis
dydis.
Jis
p iklauso
nuo
o,
kaip
apib éSime
bend ines
kalbos
no ma.
2.
BENDRINES
KALBOS
NORMU
POZYMIAI
Siuoka
placiau
nesus ojan
p ie
eo iniy
samp o a imu,
eiké u
pa eik i
mums
p iim iniausia
bend inés
kalbos
no mos
apib ézima
i
apibidin i
uos
jos
pozymius,
ku ie
s a bis
oliau
ap a ian
kalbos
ei8kiniy
e inimo
laipsnius.
Tai
pada y i
né-
a
pap as a,
nes
lie u iy
kalbos
kul i os
eo ijoje
Siuo
a eju
esama
i
e minijos
painia os,
i
ski ingy
no mos
samp a u,
ypac
u in
gal oje
no mos
i
a osenos
san ykius
(plg.:
Gi denis,
Pupkis
1978:
56;
Kniiks a
1979:
85;
Pupkis
1980:
20;
Gai enis,
Keinys
1990:
134;
Amb azas,
ed.,
1999:
295-296;
Klima icius
2002:
19).
Neu aliausias
i
uni e saliausias
a odo
apib ézimas
.,Lie u iy
kalbos
enciklo-
pedijoje*:
,,kalbés
no ma
(lo .
no ma
‘ma as,
nuos a as’)
—
ku ioje
no s
isuome-
néje
am
ik u
me u
p ipazis ama
kalbos
ak y
i
ju
a ojimo
biidy
isuma*
(Amb-
:
Sis
leidimas
i§
esmés
ka oja
1993
m.
leidima.
z
Plg.
i
Siy
dieny
po eikiy
nebea i inkan i
mokyklinio
ado élio
eigini:
,,
Bend inés
kalbos
no ma
gana
g ieZ a,
ji
emiasi
d iem
e inimo
ma ais:
aisyklinga
—
ne aisyklinga,
g yna
—
neg yna*
(KOZENIAUSKIE-
NE
R..
DOBROVOLSKIS
B.,
ZINKEVICIUS
Z.
Lie u iy
kalba.
Vado élis
IX
klasei,
Kaunas:
S iesa,
2001,
3-iasis
leidimas,
15).
Tie
p incipai
Komisijos
bu o
pa i in i
i
paskelb i
Zu nale
Gimioji
kalba
(1998,
12,
4-6).
‘Toliau
plé odama
i
apibend indama
anks esniuose
sa o
s aipsniuose
agmen iskai
isdés y as
min is
sia
ema,
au o é
ka u
emiasi
pa i imi,
jgau a
nag inéjan
kalbos
no minamujy
da by
ekomendacijas,
aip
pa
s a s an
Lic u iu
kalbos
komisijoje
Kalbos
pa a imy
g ama ikos
eiskinius
i
ne
ka a
disku uojan
del
Sios
e inimo
laipsniy
sis emos
esmés
bei
aikymo
p ak ikoje
p incipu.
KALBOS
REISKINIU
VERTINIMO
LAIPSNIAI
|
99
azas,
ed.,
1999:
295).
I8
Gia
is edamas
i
bend inés
kalbos
no my
apib ézimas:
»bend inei
kalbai
bidingy
i
joje
a ojamu
kalbos
ak y
bei
aisykliu
isuma“
( en
pa ).
Cia
galima
iZ elg i
du
no mu
aspek us:
no mas
kaip
isuo inai
p ipazin a
a -
osena
i
no mas
kaip
kalbos désniy
i
aisykliy
isuma.
Pi muoju
a eju
galima
kal-
be i
apie
REALIASIAS
( unkcionuojan¢ias)
no mas,
an uoju
—
apie
KODIFIKUOTASIAS
(idealiasias).
An asis
bend inés
kalbos
no my
aspek as
—
kodi ikacija
—
y a
esminis,
a ski-
ian is
bend inés
kalbos
no mas
nuo
kalbos
no my
apsk i ai.
Tadiau
klaidinga
ma-
ny i,
kad
bend inés
kalbos
no momis
galima
laiky i
ik
ai,
kas
y a
kodi ikuo a.
Kodi ikacija
ne
ienu
a eju
gali
bi i
sens eléjusi
i
neissami,
ne odan i
ik osios
padé ies,
nes
ji
pap as ai
eina
i
paskos
ealiosioms
no moms.
Pa yzdziui,
DLKZ,
né a
zodziu
aplinkosauga,
jogu as,
ankiné,
Ziniasklaida
i
k .,
no s
bend inés
kal-
bos
a osenoje
jie
jau
isiSkai
isi i ine,
aigi
y a
ealioji
no ma.
Bend inés
kalbos
no mas
galima
apibidin i
da
pagal
kelis
pozymius:
1)
pagal
ai,
a
no mos
suda o
bend inés
kalbos
b anduoli,
a
pe i e ija,
jos
es i
PAGRINDINES
I
SALUTINES;
2)
laiko
poZi i iu
bend inés
kalbos
no mos
gali
bi i
BESITRAUKIANCIOS
(sens elé-
jusios),
DABARTINES
i
BUSIMOSIOS
(p adedan¢ios
jsi i in i)
(plg.
dinamine
no -
mos
eo ija,
Pupkis
1980:
21-24);
3)
pagal
p iklausyma
bend ajai
( isuo inei)
a osenai
a ba
ku iems
no s
ben-
d inés
kalbos
unkciniams
s iliams
—
BENDROSIOS
i
SPECIALIOSIOS
(plg.
Klima igius
2002:
23).
Kaip
miné a,
e inimo
laipsnis
y a
iS es inis,
san yki8kas
dydis
i
p iklauso
nuo
bend inés
kalbos
no my
samp a os,
aigi
e inimo
laipsniu
sis ema
u i
a spinde i
bend ines
kalbos
no my
j ai iapusiskuma
( a ian iskuma,
pas o uma,
aida,
ea-
liosios
i
kodi ikuo osios
no mos
san ykius,
unkcinj
s ilis inj
no mu
susiskaidyma
i
k .).
3.
VERTINIMO
LAIPSNIAI
IR
JU
RUSYS
Kad
kalbos
eiSkiniai
e inami
ne ienodai,
kad
j ai iai
nusakomas
jy
san ykis
su
bend inés
kalbos
no momis,
ma y i
iS
palygin i
neilgos
miisu
bend inés
kalbos
no -
minimo
is o ijos.
Da
iS
Jono
Jablonskio
aisymy
p ak ikos
ima
ySké i
polinkis
ne
ien
da y i
g iez-
a
akosky a
no ma-klaida,
be
i
jz elg i
daugiau,
j ai esniu
no mos
i
klaidos
san-
ykiy.
Tai
susije
i
su
ap a a
i ai iapusiska
bend inés
kalbos
no mu
p igim imi,
i
su
u
no my
unkciona imo
ypa umais.
I ai is
no minamieji
leidiniai
ienokiais
a
ki okiais
bidais
s engiasi
pa ody i,
kas
y a
ne a o ina,
a ski i,
kas
y a
nedidelé
Klaida,
o
kas
maziau
a
daugiau
p iim ina
bend inei
kalbai
(pa yzdziui,
apie
,,Kal-
bos
pa a éjo*
(1939)
e inimo
laipsniy
sis ema
Z .
Mili inai é
2000:
24-35).
Siuo
pozi iu
labai
pasis imé a
j
p iekj
engian
Kalbos
p ak ikos
pa a imy
I
leidima
(1975)
(z .
Labu is
1972:
12-16;
Gia
kalbé a
apie
is
ski ingus
no minimo,
a ba
no miskumo,
laipsnius,
no s
paciame
leidinyje
nesunku
pas ebé i
esan
ke u is).
100
|
RITA
MILIUNAITE
Ve inimo
laipsnis
odo
e inamojo
kalbos
eiskinio
san yki
su
bend inés
kalbos
no ma.
No in
nus a y i
ei8kinio
e inimo
laipsni,
pi miausia
eikia
a saky i
i
klau-
sima:
AR
KALBOS
REISKINYS
YRA
NORMA?
Kadangi
ne
isada
klaidés
i
no mos
ibas
galima
iksliai
nus a y i
del
nuola iniu
kalbos
pokyéiu
i
iS
ju
a si andanciy
a piniy
a eju,
i ai iy
iSimciy
i
pan.,
galimi
ben
ke u i
a sakymai:
(1)
ai
isuo inai
p ipazin a
kalbos
no ma
(jei
ji
a ian iska
—
ie
a ian ai
lygia-
e Cial);
(2)
ai
no ma,
be
ik
ienas
(Salu inis)
konku uojan is
jos
a ian as;
(3)
ai
né a
isuo inai
i eisin a
no ma,
be
i
didele
klaida
laiky i
negalima;
(4)
ai
ne
no ma,
o
isuo inai
p ipazis amas
jos
pazeidimas
( adinasi
—
klaida).
Tai
galima
pa aizduo i
schema:
Taigi
ski iami
ke u i
kalbos
eiSkiniu
e inimo
laipsniai,
ku ie
odo,
kas
bend ine-
je
kalboje
a o ina,
kas
gali
bi i
am
ik ais
a ejais
a ojama,
kas
eng ina
i
kas
ne eik ina.
Su a inai
jie
uzZ a8omi
(a
—
e inamasis
eiskinys,
b
—
no minis
eiSkinys)
Si aip
:
(1)
a+
a ba
a
|
b;
(2)
a
||
b:
(3)
a g.
—
b,
(4)
ank.
=
b.
3.1.a +,a|b
Sis
e inimo
laipsnis
odo,
kad
e inamasis
eiskinys
y a
no ma
(a+)
a ba,
jei
no ma
a ian iska,
e inamieji
eiSkiniai
no mos
poZil iu
y a
VISAI
LYGIAVERCIAI
(a
|b),
aigi
dazniausiai
j ai iy
lygmenu
absoliu ieji
sinonimai
(duble ai),
pa yzdziui:
Kazkas
pasibeldé
(|
pabeldé)
du is’.
Tokie
eiskiniai
suda o
no mos
b anduoli
i
y a
kodi ikuo i
eigiamai,
.
y.
laikomi
aisyklingais.
Funkciona imo
poZi i iu,
jei
no ma
a ian iska,
Sie
ei8kiniai
gali
u é i
Siokiu
o-
kiu,
palygin i
ne ySkiu,
unkciniy
s ilis iniy
a spal iu,
ku iuos
pap as ai
lemia
eiSki-
niy
kilmé,
a ojimo
adicija,
papli imas,
a ojimo
s i is
i
pan.
Ilgainiui
a oseno-
je
bekonku uodami
jie
gali
igau i
papildomyu
pozymiy
i
nebebu i
laikomi
duble ais
a ba
ienas
ka as
pasi aukia
i§
no mos
b anduolio.
3
Kadangis aipsnyje
kalbama
apie
pacius
e inimo
laipsniu
pozymius
i
sky imo
p incipus,
samoningai
duodama
nedaug
konk eéiy
pa yzdiiu;
ju,
pa eik y
pagal
ap a iama
e inimo
laipsniu
sis ema,
galima
as i
..Kalbos
pa a imu*
knygeliy
se ijoje
(Z .
Kalbos
pa a imai
|.
G ama inés
o mos
ju
a ojimas.
Vy .
ed.
A.
Pupkis,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
Icidybos
ins i u as,
2002:
Kalbos
pa a imai
Il.
Sin ak-
sé:
1.
Linksniy
a ojimas.
Vy .
ed.
A.
PUPKIS,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2003).
KALBOS
REISKINIU
VERTINIMO
LAIPSNIAI
|
101
3.2.
a
||
b
Siuo
e inimo
laipsniu
zymimi
NORMOS
VARIANTU
san ykiai
(plg.
Milidinai é
2002:
38-39),
kai
ge élesni,
labiau
bend inés
kalbos
polinkius
i
a osenos
po eikius
a i-
inkan ys
kalbos
eiskiniai
eikiami
ie oj
ne
paciu
ge uju,
be
nelaikomy
klaida
eiskiniu.
Tokie
a ian ai
daZniausiai
san ykiauja
kaip
no mos
b anduolys
(neu a-
lioji,
isuo iné
no ma)
i
pe i e ija
(Salu iniai
no mos
a ian ai),
pa yzdZiui:
iene i
(||
ieni)
me ai;
Gia
pi masis
a ian as
iene i
y a
sis emiSkesnis,
be
di b inis,
0
an -
as
nuo
seno
adiciskai
a ojamas
i
eikiamas
kaip
pag indiné
no ma.
Palaikan
bend inés
kalbos
g ynuma,
Siuo
laipsniu
e in ini
dalis
a p au iniu
Zodziu
(ypa¢
u in
gal oje
isuo ine,
ne
specialiaja
a osena)
—
ada,
kai
jiems
esama
isiskai
lygia e ciu
pakai u,
pa yzdZiui:
siu p izas
(||
s aigmena,
ne iké umas).
Be
o,
okie
a ian ai
gali
u ée i
unkciniy
s ilis iniu
ski umy
i
okiu
a eju
san y-
kiauja
kaip
s ilis iskai
nezymé i
i
zymé i
eiSkiniai,
pa yzdziui:
diegia
Sonas
(||
Sonq);
a dininkas
Siuo
a eju
Salu iné
no ma,
biidinga
lais iesiems
s iliams,
0
galininkas
—
neu alioji
no ma.
Taigi
pi menybe
eikian
ge élesniems,
i
p as elesnieji
YRA
TOLERUOJAMI,
0
a o-
ojai
gali
ink is
—
pagal
unkcinj
s iliu,
sa o
kalbos
ip o¢cius
i
pan.
(pa yzdziui,
ge é-
lesnieji
a ian ai
ekomenduojami
p es izinei
kalbai,
jie
pa eikiami
kaip
pag indiniai
mokan
nelie u ius
lie u iu
kalbos).
An uoju
laipsniu
e inami
a
a ian ai
y a
slankioji
no mos
dalis.
Ilgainiui
Salu i-
nis
no mos
a ian as
gali
nukonku uo i
pag indini,
.
y.
susikeis i
su
Siuo
ie omis,
a ba
pasi auk i
i$
a osenos
i
nebebi i
laikomas
bend inés
kalbos
no ma.
3.3.a
ag .
=
b
Siuo
laipsniu
e inami
okie
kalbos
ei8kiniai,
ku ie
y a
no mos
i
klaidos
pa iby-
je,
adinamojoje
pilkojoje
juos oje,
ku ioje
daznai
ik
k is alizuojasi
ienokie
a
ki-
okie
kalbos
polinkiai,
odél
ne
isada
leng ai
apciuopiami
i
apib éziami.
Tokie
kalbos
eiskiniai
né a
isuo inai
j eisin i
( .
y.
gali
bi i
kodi ikuo i
neigiamai
a ba
i§
iso
nepa eke
j
no minamuosius
leidinius
nei
kaip
no ma,
nei
kaip
klaida).
Daugeliu
a eju
Sie
eiskiniai
laiky ini
nuk ypimais
nuo
no mos,
ne inkamais
kalbos
polinkiais,
pa yzdziui,
samplaikiniy
i
ien isiniy
laipsniu
o mu
konku encija:
Da-
ba
a liksime
labiau
sudé inga
(-sudé ingesnj)
p a ima.
Tai
a piniai
a ejai
a p
klaidos
i
no mos,
a si andan ys
del
i ai iu
p iezasciu:
1)
kalbos
aidos
i i$
o
kylanciy
sis emos
i
posis emio
a
keliy
posis emiy
sanki os
p ies a a imu
(pa yzdziui,
o
pa ies
ipo,
be
ski ingos
leksinés
aiskos
eiSkiniai
gali
bi i
ne ienodai
isi i ine
kalboje);
2)
del
ne
iki
galo
iS i o
eiskinio
esmés
i
neisdisku uo o
jo
e inimo;
3)
dél
s ilis inés
sklaidos
i
pan.
Sis
e inimo
laipsnis
aip
pa
gali
ody i
a einan¢ios
a
besi aukian¢ios
(bu usios,
nebe u incios
pe spek-
y os)
no mos
padé i,
—
pa yzdziui,
p ies
deSim me i
ne ikslingai
mégin a
a gai in i
daugiskai a
spaliy
ménuo.
Taigi
pa a iama
okiu
a ian u
eng i,
ink is
inkamesni
aiskos
bida,
Si aip
ikin is
p is abdy i
eiSkiniu,
nepageidaujamy
daba inés
bend i-
nés
kalbos
a osenoje,
pli ima.

102
|
RITA
MILIUNAITE
3.4.
a
n k.
=b
Tai
aigkios
KALBOS
KLAIDOS,
daZniausiai
sis emos
paZeidimai.
Bend inei
kalbai
o-
kie
eigkiniai
i§
iso
ne eikiami
a o i
i
g ieZ ai
aisomi.
No minamuosiuose
da -
buose
jie
pap as ai
apibidinami
su umpinimais
n k.,
ne a .
|
Sia
g upe
jeina
i
isi
Didziuju
kalbos
klaidu
sa a8o°
a ejai.
Be
o,
Cia
p ide a
specialiosios
leksikos
( e -
minu)
no my
pazeidimai.
Daugiausia
ai
dél
s e imy
kalby
po eikio
a si ade
eiskiniai:
Zodyno
s e imy-
bés,
e s iniai
ZodZiai
a
s e imos
Zodziy
eikSmés,
e s iniai
posakiai
i
sin aksinés
kons ukcijos
i
.
.,
pa yzdziui:
imidzas
(=j aizdis),
komisijos
sqs a as
(=sudeé is),
jung ukai
kad,
jei(gu)
su
bend a imi
ikslui
eikS i
i
pan.
Be
o,
Gia
gali
bi i
p iski iami
sa oje
kalboje
a si adg
ne aisyklingi
kalbos
eiski-
niai,
labai
siau os
a mybés,
isiskai
paseng
i
daba inei
a osenai
nebidingi
da-
lykai
—
ai,
kas
p ieSinga
bend inés
kalbos
sis emai
i
ke asi
su
jos
désniais
bei
aisyklémis.
4.
BAIGIAMOSIOS
PASTABOS
Konk eéiau
no mos
pozymiu
sasajas
su
e inimo
laipsniy
sis ema
galima
bu y
api-
bidin i
aip.
1.
Teigiamai
i
neigiamai
kodi ikuo y
eiSkiniy
p ieSp ieSq
a liepia
I,
Il
i
Ill,
IV
e inimo
laipsniy
sky imas.
Realiosios
no mos
gali
su ap i
(i
daugeliu
a eju
su-
ampa)
su
kodi ikuo osiomis,
—
jei
jos
i8
iso
da
nekodi ikuo os,
jas
ne e ai
a liepia
III
e inimo
laipsnis.
2.
Pag indines
i
Salu ines
no mas
a liepia
I
i
II
e inimo
laipsniy
sky imas.
3.
S a bu,
kad
iek
pag indiné
no ma
(I
laipsnis),
ick
Klaida
(IV
laipsnis)
y a
ap-
saugo os
nuo
pe
s aigiy
pokyéiy
—
jas
ski ia
du
pe einamieji
(II
i
III)
laipsniai.
4.
Besi aukianéiu
(sens eléjusiy)
i
bisimujy
(p adedanéiy
jsi i in i)
no my
di-
namikai
a spindé i
inkamas
III
e inimo
laipsnis
(,. eng ina*).
Ilgainiui
ieni
i§
o-
kiu
eiskiniy
gali
pe ei i
j
Klaidas
(IV
laipsnis),
ki i
—
bi i
p ipazin i
kaip
no mos
( .
y.
gali
bi i
kodi ikuo i)
(II
i
I
laipsnis).
5.
Funkcinis
s ilis inis
bend inés
kalbos
no muy
susiskaidymas
(iS
esmés
—
bend uju
i
specialiyjy
no my
sky imas)
gali
bi i
ik
kaip
papildomas
e inimo
laipsniy
po-
zymis.
Ji
pa anku
nu ody i
a i inkamomis
pazymomis
p ie
e inamojo
eiSkinio
a.
Pa yzdziui,
jeigu
e inamasis
eiskinys
laikomas
unkciskai
pasenusiu,
gali
bi i
Zymima:
a
psn.
ng .
—
b;
jei
a miniu:
a
m.
nge.
—
b
i
pan.
Pab éz ina,
kad
bend ineéje
kalboje
bii ina
j ai iy
unkciniy
s iliy
eiSkiniy
gy a imo
salyga
y a
ju
aisyklingu-
mas,
ad
galima
kalbé i
ik
apie
|
i
II
laipsniu
e inamy
eiskiniy
p iklausyma
ko-
kiam
no s
unkciniam
s iliui
a
ju
g upei’.
Pa yzdziui,
jeigu
eiskinys
bidingas
lais-
*
Lie u iy
kalbos
komisijos
nu a imai
1977-1998,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as,
1998,
123-176.
Cia
ne u imi
gal oje
mo y uo ai
a ojami
neno miniai
eiSkiniai,
pa yzdziui,
meniniame
s iliuje,
ku is
ik
iS
dalies
gali
bi i
laikomas
bend inés
kalbos
a ojimo
s i imi.
KALBOS
REISKINIU
VERTINIMO
LAIPSNIAI
|
103
iesiems
s iliams
(publicis iniam,
meniniam,
Snekamajam),
.
y.
kaip
p iesp iega
o i-
cialicsiems
(in o maciniam,
adminis aciniam,
moksliniam),
galima
ai
Zymé i
Si aip:
a
lais .
|
b
a ba
a
lais .
||
b.
Tokiais
a ejais
b
eiSkinys
laikomas
pag indiniu,
s ilis iskai
neu aliu,
bend ajai
a osenai
biidingu
eiskiniu.
Ap a a
bend inés
kalbos
eiSkiniy
e inimo
laipsniu
sis ema
leidzia
igy endin i
ne
ik
bend inés
kalbos
no my
kai os,
be
i
y
no my
pas o umo
p incipa,
.
y.
padeda
mazin i
kodi ikuo osios
no mos
a o ikj
nuo
ealiosios.
Tai
y a
sa o iskas
no mu
pas o umo
saugiklis,
uzke an is
kelia
be
p iezas¢iu
i
bea odai iskai
keis i
no mas
a
ben
sus elninan is
nei8 engiamus
jy
s y a imus.
Ka u
Si
e inimo
laips-
niy
sis ema
y a
i
no my
kai os
mechanizmas,
nes
a siz elgian
j
kalbos
aida
lei-
dzia
p i eikus
keis i
no mas
i
ai
da y i
ik
pe
a ian us,
nepe sokan
keliy
pakopu
(a
n k.
=
b—
a ng.—b—
a||b—
a|b
a ba
a i ké ine
seka).
Si aip
galima
sumacZin i
siuo
me u
ski inguose
no minamuosiuose
da buose
pasi aikancius
nesu ikimus.
To-
del
kaip
ik
eiSkinio
e e,
emian is
e inimo
laipsniy
sis ema
i
aikan
bend i-
nes
kalbos
no minimo
p incipus
i
k i e ijus,
u i
bi i
pag indinis
no min oju
kalbi-
niy
gincy
objek as.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.,
ed.
1999:
Lie u iy
kalbos
enciklopedija,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as.
Gal enls,
K.,
Ke nys,
S.
1990:
Kalbo os
e minuy
Zodynas,
Kaunas:
S iesa.
Gi benlis,
A.,
Pupkis,
A.
1978:
Bend inés
kalbos
no minimo
i
kodi ika imo
p incipai.
Bal y
kalbos
i
jy
y inéjimo
me odai,
Vilnius,
53-66.
Kuma icius,
J.
2002:
Lie u iy
bend iné
kalba:
ibos
i
be ibiskumas,
sis ema,
no ma
i
kodi ikacija.
Te mi-
nologija
9,
7-25.
KNIUKSTA,
P.
1979:
Ling is inis
i
socialinis
kodi ikacijos
san ykis
su
no ma.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
19,
85-91.
Lasu is,
V.
1972:
Leksikos
i
Zodziu
da ybos
no minimo
p incipai.
Misy
kalba
8,
12-16.
MILIUNAITE,
R.
2000:
Kalbos
eiskiniy
e inimo
laipsniai
,,Kalbos
pa a éjuje“.
Kalbos
kul ii a
73,
24-35.
Muii0nai e,
R.
2002:
G ama ikos
no my
a ian ai
i
jy
e inimo
ypa umai.
Kalbos
kul ii a
75,
35-46.
Pupkis,
A.
1980:
Kalbos
kul ii os
pag indai,
Vilnius:
Mokslas.
Ri a
Mili inai é
Gau a
2003
03
28
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
2055
Vilnius,
Lie u a
[email p o ec ed]