RECENZIJOS
|
121
k i inius
a ski y
KN
daliy
leidimus,
no s
ai
be
galo
sunkus
i
k uop8 us
da bas.
Cia
issaky omis,
ka ais
galbu
i
pe dém
subjek y iomis,
pas abomis
pi miausia
no é a
a k eip i
pa engéjos
déemesj,
ka
busimuose
k i iniuose
leidimuose
de é y
pa ikslin i,
kq
panag iné i
pla¢iau.
I
jeigu
Sios
pas abos
bus
ben
kiek
naudingos,
adinasi,
jy
au o ius
sa o
iksla
bus
pasiekes.
LITERATURA
IR
SALTINIAI
Bi ziska,
V.
1990:
Aleksand ynas
1,
Vilnius:
Sie ynas.
Cla is
Ge manico-Li huana
1997.
Rank as inis
XVII
amZiaus
okieciy-lie u iy
kalby
Zodynas.
I
dalis:
A-E,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla.
Ka aLiUnalTE,
G.
2003:
Samuelio
Bogusla o
Chylinskio
Naujojo
Tes amen o
e imo
san ykis
su
o iginalais.
Dak a o
dise acija,
Vilnius.
K eGzpe,
J.
1978:
Lie u os
e o ma y
aS ija,
Chicago:
De eniy
kul i inio
ondo
leidinys.
Lexicon
Li huanicum
1987.
Rank as inis
XVII
a.
okieciy—lie u iy
kalby
Zodynas,
Vilnius:
Mokslas.
LuxSai eé,
I.
1999:
Re o macija
Lie u os
Didziojoje
Kunigaiks ys éje
i
Mazojoje
Lie u oje,
Vilnius:
Bal os
lankos.
LuxSai e,
I.
2001:
Knygos
nobaznys és
(1653)
pa engimo
kul i iné
aplinka.
Knyga
nobaznys és
k ikscioniskos
(1653),
XVI
a.
Lie u os
kul ii os
paminklas,
Kédainiai:
Kédainiy
k a3 o
muziejus,
4-29.
Nepokupnas,
A.
1994:
M.
Maz ydo
,,Ka ekizmo“
—
bylojancio
ado élio
(knygeliy)
aizdas
is o ijos
i
kul i os
kon eks e.
P o es an izmas
Lie u oje:
is o ija
i
daba is,
Vilnius:
ApyauS is,
70-77.
Russys,
A.
1995:
Rak as
j
Senqjj
Tes amen g
1,
Vilnius:
Ka aliky
pasaulis.
Juozas
Ka aciejus
Gau a
2004
12 12
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
BERTHOLD FORSSMAN
LETTISCHE
GRAMMATIK
De elbach:
J.
H.
ROIl,
2001,
418
p.,
ISBN
3-89754-194-7
(Miinchene
S udien
zu
Sp achwissenscha ,
Beihe
20)
Be holdo
Fo ssmano
La iy kalbos
g ama ika,
kaip
nu odoma
jos
,,P a a méje“,
ski iama
ne
ik
indoeu opeis ams
i
bal is ams,
be
i
sla is ams
bei
ki iems
kalbininkams,
ku ie
domisi
iek
daba ine
la iy
aSomaja
kalba,
iek
Sios
kalbos
is o ine
g ama ika.
Nepaisan
ély o
paliudijimo
as o
Sal iniais,
bal y
kalbos
dél
sa o
one ikos
i
ge ai
iSsilaikiusios
leksinés
sis e-
mos
y a
laikomos
labai
a chajiskomis.
G ama ikos
au o ius
aip
pa
nu odo,
kad
1923
m.
isleis a
Janio
Endzelyno
La iy
kalbos
g ama ika
bu o
i
ebé a
nepamainomas
pa yzdinis
ado-
elis,
a¢iau
p adedanciam
moky is
la iu
kalbos
jis
y a
pe
daug
iSsamus,
p ak iSkai
sunkiai
a ojamas
i
ne u i
sasajy
su
daba ine
la iy
li e a ii ine
kalba.
Todél
ecenzuojamoji
B.
Fo s-
smano
g ama ika
y a
lyg
il as
a p
daba inés
la iy
li e a i inés
kalbos
i
jos
is o inio
ak a-
imo,
o
pa eikiami
sinch oniniai
sky iai
besidomin¢iam
la iy
kalba
gali
bi i
kaip
p adziamoks-
lis.
G ama ikos
au o ius
pab ézia
i
ai,
jog
moké i
lie u iy
kalba
indoeu opeis ams
y a
bi ina,
odél
diach oniniuose
sky iuose
kon as iskai
y a
panaudojama
lie u iy
kalbos
medziaga,
be ,
122
|
RECENZIJOS
ki aip
negu
is o inéje
lyginamojoje
bal u
kalby
g ama ikoje,
j
pi ma
ie a
iSkeliama
la iy
kalba
i
jos
duomenys.
Pi majame
sky iuje
,,La iu
kalba“
dés omi
ne
ik
la iu,
be
i
bal y
e nogenezés
bei
is o ijos
dalykai,
apibidinama
bal y
kalby
ie a
indoeu opieciy
kalby
Seimoje
—
isa
ai
da oma
ge ai
ismanan
dalyka
i
puikiai
o ien uojan is
gana
painioje
a ski y
indoeu opieciy
kalby
Saku
is o inéje
aidoje.
Au o ius
y a
ge ai
susipazines
su
naujausiais
is o inés
lyginamosios
indoeu-
opieciy
kalbo y os
me odais
bei
y imy
ezul a ais
(pa yzdziui,
glaus ai
iSdés o
la ingaline
eo ija)
i
pag is ai
ne engia
jy
ne
ik
la iy
kalbos,
be
i
bal y
kalby
aidai
a skleis i.
An asis
sky ius
,,Fone ika
i
onologija“
(p.
67-104)
p adedamas
aSybos
i
o og a ijos
apibidinimu,
ap aSomas
jos
kei imasis
i
pe éjimas
i§
okiSkos
j
Mi hlenbacho
i
Endzelyno
suno min a
daba ine
aSybos sis ema
(p.
67-72).
Toliau
pe einama
p ie
bend inés
la iy
kalbos
ga sy
(balsiy,
p iebalsiy)
a imo
ap asymo
(p.
72-76),
ilius uojan
okieciy
kalbos
pa yzdZiais,
mazdaug
a i inkan¢iais
la iy
kalbos
ga sus,
kad
ki akalbis
skai y ojas
galé y
ge-
iau
susi ok i
(p z.,
la .
i
Zodyje
adens
eikia
a i
kaip
ok.
Uh
[p.
73]).
Didesnéje
an ojo
sky iaus
dalyje
is o iniu
lyginamuoju
me odu
nag inéjama
la iy
kalbos
ga sy
bei
onemy
ki imas
i
aida.
Ap agydamas
la iy
kalbos
mo ologine
s uk u a,
ku iai
ski as
didziausias
sky ius
,,Mo o-
logija“
(p.
109-227),
au o ius
pag is ai
ski ia
du
lygmenis
—
sinch oninj
i
diach oninj
(p.
109).
Aiskinama
a dazodzio
kamieny
da yba,
giminés,
linksnio
i
skai¢iaus
ka ego ijos.
Ve a
deé-
mesio
au o iaus
min is,
kad
é
kamieno
a dazodzZiai,
pag is ai
laikomi
bal iskaja
ino acija,
sa o
kilme
gali
bi i
susije
su
a chajiniu
kamienu
ide.
-ih,
/-idh,,
.
y.
su
s.
indy
de i
‘dei é’
daik a a -
dziy
klase
(p.
110).
Logiska
bi y
bal y
kalby
é
kamieng
kildin i
iS
*-(i)id-
pe
a pine
s adija
*.(i)ié-
(p.
125).
ISsamiai
i
nuosekliai
y a
ap aSy a
aip
pa
eiksmazodzZio
s uk i a
i
jos
is o ija.
Au o ius
eigia,
kad
ken uminiai
e leksai
bal y
kalbose
a si ade,
be
ki a
ko,
galbi
i
del
ge many
kalby
i akos.
A ski ais
a ejais,
zinoma,
aip
galéjo
bi i.
Ki a
e us,
ken uminiu
elemen y
bu img
bal y
kalbose
(p z.,
lie .
pekus
:
s.
ind.
pasu)
eiké y
aiskin i
pe i e ine
bal is-
kujy
dialek y
padé imi
ide.
kalbiniame
a eale.
Tiesa
sakan ,
ai
pazymi
i
pa s
g ama ikos
au o ius
(p.
23).
Jis
mano,
kad
bal u,
sla y
i
ge many
kalbos
seno éje
suda iusios
komunika-
cinj
kon inuuma
su
daugeliu
izoglosu
i ,
ko
ge o,
y a
kilusios
i§
o pa ies
ide.
p okalbés
Siau i-
nio
dialek o,
eisingai
pab eézdamas,
kad
ken um
/
sa am
iba,
ku i,
pi ma,
ski ia
bal u, sla u,
0
an a,
ge many
kalbas,
y a
an aeilés
eik’més
dalykas
(p.
25).
Jdomi
i
a
au o iaus
min is,
kad
ide.
p okalbé
zodzio
gale
sky usi
in onacijy
(ci kum lekso
/
aki o)
opozicija.
Bal y
i
sla y
kalbos
a
opozicija
isplé usios
i
j
Zodziy
idu j
(p.
27).
Cia
e é y
p idu i,
kad
in onacijy
opozicijos
a si adimas
bal y
i
sla u
kalbose,
galimas
daik as,
bu o
susijes
su
umpuju
i
ilguju
di ongy
opozicijos
nykimu
(p z.,
ai
:
di
>
ai
:
di).
Au o ius
laikosi
sla is ikoje
papli usios
nuomonés,
kad
de
Saussu e’o
désnis
eikes
i
sla y
kalbose
(p.
28).
Zinoma,
ai
kon o e sinis
eiginys.
Rusy
kalbos
o mos
nom.
sing.
pykd
(:
acc.
sing.
pyky)
ki is
nuSoko
j
galiine
g eiciau-
siai
dél os
pacios
p ieZas ies
kaip
i
o mose
gen.
sing.
pyxu,
da .
sing.
pyxé,
be
a gu
a
deél
galiinés
aki o
nom.
sing.
pyxd
o moje.
B.
Fo ssmanas
gana
adek aciai
a skleidzia
bal y
kalby
ie os
ide.
kalby
Seimoje
aizda.
Re-
cenzuojamoje
g ama ikoje
apz elgiami
bend ieji
bal y
i
sla u
kalby
akcen inés
sis emos,
one-
ikos,
mo ologijos,
zodziy
da ybos
i
leksikos bei
sin aksés
eiSkiniai.
Nenu ylimi
ne
gana
esminiai
ski umai,
pa yzdziui,
eiksmazodzio
mo ologijos
s i yje.
Au o iaus
nuomone,
ie
RECENZIJOS
|
123
ski umai
eikiau
oda,
kad
bal y
i
sla y
kalby
a ealas
nesuda es
ienalycio
bloko
(kein
einhei -
liche
Block);
bal y
i
sla y
kalbos
g eiciausiai
kilusios
iS
o
pa ies
ide.
dialek o
i
suda iusios
kon inuuma,
ku iame
adosi
i
sklido
ino acijos,
a¢iau
ne
isada
apimdamos
iS isa
a eala;
daugumas
indi idualiy
Siy
kalby
naujada y
a si ade
pe
ilga
epocha
nuo
kalbinio
junginio
(des
Sp ach e bandes)
isi imo
ligi
pi muju
iksacijy
aS u,
adinasi,
ligi
IX
a.
(po
K .)
(p.
31-32).
Sa o
g ama ikoje
B.
Fo ssmanas
paka oja
K.
Bugos
eze,
kad
bal y
gen ys,
spaudziamos
iS
pie y
isi e zusiy
sla u,
i$
pie y inés
sa o
e i o ijos
pasislinkusios
j
plo us
p ie Bal ijos
jui os.
Pi mieji
p ie Bal ijos
a éje
p isy
p o é iai
apie
V
a.
p ies
K .,
ge okai
éliau
(apie
V
a.
po
K .)
—
ku Siai.
Taciau
bal y
gy enamojo
plo o
hid onimy
(W.
Schmido
i
k .)
y imas
i
a cheologi-
jos
duomenys
leidzia
many i
ki aip.
Bu usio
P issy
k aS o,
Lie u os
i
La ijos
hid onimai
suda o
dalj
senosios
Eu opos
hid onimijos,
odél
iny
gen ys
Cia
ik iausiai
negy eno
(p.
46).
V.
Topo o as
i
O.
T uba¢io as
sa o
ga siojoje
s udijoje
p i¢jo
p ie
is ados,
kad
bal y
gen ys
AukS u ineje
Padniep éje
bu usios
asimiliuo os
ie oje
iS
pie y
a ykusiy
sla u
(Topo o ,
T u-
bace
1962).
Todél,
ma y ,
ebegalioja
A.
Bezzenbe ge io
eiginys,
kad
Ry y
bal ai cia
gy eno
nuo
Zal a io
amZziaus.
Dél
miné os
nuomonés
a si ado
i
ki as
Fo ssmano
eiginys,
bi en ,
kad
ligi
Siol
esa
neaiSku,
a
Taci o
Aes ii
i8
ik ujy
liecia
bal us
(ob
es
sich
dabei
a sdchlich
um
Bal en
gehandel
ha )
(p.
18).
Vy aujan i
y iné ojy
nuomoné
-
kad
Taci o
Aes ii
bu usios
pie inés
p usy
gen ys
(li e a i a
z .
Ka aliinas,
Bammesbe ge
1998).
Au o ius
p e e uoja
e ming
P upisch,
kad
bi y
i8 eng a
painia os,
nes
a ojan
Al p euBisch
gali
kil i
asociacija
su
okie¢iy
li e a ii oje
a ojamu
e minu
(Os )p eu isch,
ku iuo
y a
adina-
mas
okie¢iy
kalbos
dialek as.
Viena
ki a
pas aba
del
a ski y
dalyku aiSkinimo
g ama ikoje.
I a dzio
o mos
A es os
mana,
s.
Sl.
mene,
s.
lie .
mane
—
gen.
sing.
!
—
laikomos
disimiliacijos
budu
iS iedéjusiomis
iS
ide.
*meme
(p.
33),
plg.
edy
gen.
sing.
mama.
A odo,
eikiau
bi a
a i kS¢ciai
—
asimiliacijos
ezul a as
gali
bu i
edy
kalbos
o ma,
kilusi
i8
ide.
*mene
(Szeme ényi
1980:
229,
Meise
1998:
157).
Ide.
p okalbei,
labai
galimas
daik as,
ekons uo inos
leksemos
lie .
siiniis,
s.
sl.
syné,
s.
ind.
siinuh;
lie .
y as,
la .
i s,
s.
ind.
i dh
su
ilgaisiais
balsiais
Saknyje,
be
go .
sunus,
lo .
i ,
s.
ai .
e ,
s.
ok.
auk& .
we
umpieji
balsiai
gali
bu i
umpinimo
pagal
Dybo
désnj
ezul a as
—
balsiaid
i ?
galéjo
su umpé i
budami
skiemenyje
p ies
ki i,
ai
y a
i aliky
*ui o-
<
*ui 6
(Mei-
se
1998:
75).
Ne ikslu
bal y
p okalbei
ekons uo i
okias
o mas
kaip,
p z.,
*Zémiia-
(p.
38),
*akis
(p.
47),
*akmenes,
*a is,
*pa is
(p.
98),
*sakdu
(p.
104),
*médiia-
(p.
106),
nes
umpieji
balsiai
po
ki ciu
ik iausiai
anuome
da
nebu o
pailgéje,
odél
iksliau
bu y
zymé i
*zémiia,
*akis,
*akmenes,
*a is,
*pa is,
*sakau.
G a is
odo
ki ¢io
ie a
i
balsio
umpuma
—
aip
y a
p iim a
lie u iy
kalboje,
plg.
ki as,
bi as,
kas i,
nés i).
Be
eisingai
ekons uo i
ki Giai
bei
in o-
nacijos,
p z.,
p o obal y
nom.
sing.
*deiuas, 3
p.
p aes.
*ei i
(p.
98).
La iy
kalbos
eiksmaZodziy
bdudi
‘e ah en’
( ikslesné
eik8mé
y a
‘p ii en,
e suchen,
wagen’)
i
baddi
a i ikmenimis
labiau
ik y
nu ody i
o
pa ies
kamieno
lie .
baiidy is
(-osi,
-ési)
‘ uos is’
i
bdudy i
(-o,
-é)
‘ agin i,
ku s y i’,
be
ne
lie .
baudin i
(p.
88).
Y a
apsi ikimu:
lie .
med is
gen.
plu .
o ma
y a
medi,
be
ne
*médy
(p.
51);
lie .
ezys
gen.
plu .
o ma
y a
eZiij,
be
ne
*éziy
(p.
96);
-s -
negali
bu i
kiles
i8
ide.
*-sk-
(p.
90).
Po
kiek ienos kalbos
dalies
apz algos
duodamas
li e a ii os
sq aSas
—
ai
labai
padeda
skai-
y ojui
o ien uo is.
Neuzmi S a
zodziy
da yba
i
sin aksé
—
ai
ke i asis
(p.
229-263)
i
penk-
asis
(p.
264-340)
sky iai.
P iede
(p.
341-357)
andame
o
kamieno
i
a ema iniy
eiksmazo-
dziu,
u inciy
ienskiemenj
in ini y a,
sa aSq.
Skai y ojas
as
su umpinimy
sa asa
(p.
357-
124
|
RECENZIJOS
359),
dalykinj
egis a
(p.
389-396)
i
specialiyju
zenkly
paaiskinimus
(p.
396).
Zodziy
odyklés
uzima
p.
360-388,
bibliog a ija
—
p.
397-418.
Apz elgus
ecenzuojamaja
g ama ika,
galima
kons a uo i,
kad
Be holdo
Fo ssmano
Le i-
sche
G amma ik
y a
ne
ik
Siuolaikiskai
pa aSy as
uzsienieciams
ski as
la iy kalbos
i
jos
is o ijos
ado elis,
be
d auge
i
mokslo
da bas
—
e ingas
indélis
j
bal y
kalby
is o ine
lygina-
maja
g ama ika.
LITERATURA
KaRALIONAS,
S.,
BAMMESBERGER,
A.
1998:
Zu
F agen
nach
de
e hnischen
Iden i a
de
Ais en.
Bammesbe ge ,
A.,
H sg.,
Bal is ik:
Au gaben
und
Me hoden,
Heidelbe g:
Win e .
MEIsER,
G.
1998:
His o ische
Lau -
und
Fo menleh e
de
la einischen
Sp ache,
Da ms ad :
Wissen-
scha liche
Buchgesellscha .
SzEMERENYI
[CemepeHbu],
O.
1980:
Beedenue
6
cpagHumenbxoe
az iko3Hanue.
Tepes.
B.
A6pamosa,
Mocxsa:
IIpo pecc.
Tonopos,
B.
H.,
Tpysaues,
O.
H.
1962:
Juneeucmuseckul
anaau3
2udponumoe
Bepxueeo
[loduenpoeoa,
Mocxsa:
Hayka.
Simas
Ka ali inas
Gau a
2004
12
14
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
VileiSio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a