ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LI
(2004),
15-27
Lie .
ba zda
‘ba ba’:
samplaikos
-zd-
kilmes
klausimu
ROLANDAS
KREGZDYS
Vilniaus
uni e si e as
The
a icle
deals
wi h
he
o igin
o
he
consonan
clus e
in
Li h.
ba zda
‘ba ba,
mala’.
Whe eas
Biiga
assumed
he
clus e
o
be
inhe i ed,
Endzelins
asc ibed
i
o
Sla ic
in luence.
O ebski
desc i-
bed
i s
de i a ion
as
obscu e.
The
o ms
bo owed
in o
Fennic
poin
o
-d-
a he
han
-zd-,
bu
hey
may
go
back
o
Ge manic
ba da
‘ba ba;
secu is’
as
well
as
o
Bal ic
wo ds.
In
his
a icle
he
iew
is
ad anced
ha
Li h.
ba zda
is
inhe i ed
and
e lec s
an
IE
dialec al
o ma ion.
The
analysis
con i ms
Biiga’s
assump ions
conce ning
he
o iginal
mo phological
s uc u e
o
he
wo d.
I
ollows
ha
Li h.
ba zda,
La y.
dial.
ba zda
a e
olde
han
La y.
ba da.
1.
IVADAS
Samplaikos
-zd-
kilme
lie u iy
kalbos
a dazodziy
s uk i oje
jau
seniai
y a ap-
a es
Kazimie as
B iga.
Jis
pa eike
ne
ienq
pa yzdj
su
-zd-
:
-z-
al e nan ais
i
su-
pona o
konsonan inio
-zd-
is o iskuma,
.
y.
jis
neabejojo
Sio
junginio
senumu:
lie .
lizdas
‘i(si) aisoma
ie a
kiauSiniams
dé i,
pe é i
bei
jaunikliams
augin i
(apie
pauks-
éius,
abzdiius);
giiz a’
(DLKZ*s. .)
-
dial. lizas
‘ .
p.”!,
lie .
blauzda
‘kojos
dalis
nuo
ciu nos
iki
keliy’
—
dial.
blauzd
‘ .
p.’, lie .
lazda
‘apdailin as
s iebelis
em is
einan ;
suduo i
kam
no s
i
k .’
—
dial.
/aza
‘ .
p.’,
lie .
ba zda
‘apa inés
eido
dalies
plaukai’
—
dial.
ba za
‘ .
p.’
(Biiga
1958:
273).
Zigmas
Zinke icius
eigia,
kad
,,p aei yje
spo-
adiskai
lie u iu
samplaika
zd
i sda o
z“
(1980:
129
.),
.
y.
mano
8]
junginj
esan
labai
sena.
Samplaikos
-zd- (-d-)
unkcionajuma
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
sis emoje
p a-
begomis
y a
ap a es
E d ilas
Jakulis.
Pas ebé a,
kad
ika y inis
/z/
dazniausiai
iSlai-
komas,
no s
ne
isada
y a
e imologinis
(Jakulis
2002:
35,
62):
bézda
—
béza
‘bezdé i;
smi din i,
smi s i,
o g
gadin i’,
la .
bezdé ,
-u,
-éju
‘ .
p.’;
lie .
kiza,
-é i,
-éjo
—
kuzda,
-¢ i,
-éjo
‘Snibzdé i;
i pé i,
d ebé i’;
lie .
splazda
—
splaza
‘plazdé i’
i
k .
Pana’iq
en-
dencija
iSlaiky i
ika y inj
p iebalsj
galima
a sek i
i
la iy
kalbos
dialek uose:
la .
dial.
b azé ,
-u,
-éju
—
b azdé
‘b aské i’
(Jakulis
2002:
92,
108);
da
plg.
pa yzdi
su
junginiu
-z(Z)g-:
la .
dial.
blizgé
‘mi gé i,
ibé i?
=
la .
dial.
blizé
(Jakulis
2002:
87).
Remdamasis
la iy
i
p isy
kalby
duomenimis,
Endzelynas
mégino
j ody i
lie u iu
a ojamo
ba zdos
pa adinimo
su
-zd-
ély a
kilme
(Endzelin
1902a).
Da
plg.
PEZ,,,
54 .
16
|
ROLANDAS
KREGZDYS
Da bo
ikslas:
1.
nus a y i
a ealines
lie u iy
i
la iy
kalby
o mu
su
-zd-,
-z-,
-d-
ibas;
2.
ein e p e uo i
suomiy
skoliniu
s a ba
nus a an
p abal u
ba zdos
pa adini-
mo
o ma;
3.
nus a y i
p iezas is,
dél
ku iy
galéjo
a si as i
ski ingi
mo onologiniai
a ian ai
su
-zd-,
-z-,
-d-.
2.
MEDZIAGOS
ANALIZE
Viena
iki
Siol
neigaiskin a
bal y
kalby
ba zdos
pa adinimyu
p oblema
—
Saknies
s uk-
u inio
modelio
nea i ikimas
lie u iu
i
a i inkamai
la iy
bei
p iisy
kalbose,
ma
y y
bal y
dialek uose
a ojamos
o mos
su
Sakniniu
junginiu
-zd-
(la iu
kalboje
i
-d-),
0
p iisy
kalboje
—
ik
o ma
su
-d-:
lie .
ba zda
esp.
la .
dial.
ba zda
—
la .
ba da
esp.
p .
bo dus
E
101.
Y a
d i
okio
nea i ikimo
aiSkinimo
hipo ezés:
1.
Fo mos
su
samplaika
-zd-
y a
senos,
pa eldé os
i8
ide.
p okalbés,
odél
ak uo i-
nos
kaip
elik inés,
lygin inos
su
s.
i.
bh s is
‘a8menys,
k a& as’,
s. isl.
i
s.
.
a.
bu s
‘Se ial’,
s.
ang.
by s
‘Se iai’
i
k .
(Bia
1958:
273;
ME,
273;
LEW
36;
Ku y owicz
1935:
118;
Vasme
I
196)
—
ekons uo ina
p abl .
*ba zda-
‘ .
p.’
(LEV,
108).
Tokios
o mos
ekons ukcija
suponuoja
i
ide.
p oly és
ko ekcija:
ie oj
iki
Siol
isuo inai
p ipazis amos
ide.
*bha -dha?
ekons uo ina
*bha s-dha
(ME
ibd.),
i§
ku ios
iki
Siol
bu o
edami
sla u
,, aga“
eiSkian ys
zodziai
(ESSJ,,
220);
2.
Ly ys su
-zd-
y a
ély os,
pa eik os
panasiy
zodziy
j
sl.
*bo zda*
‘ aga’
>
us.
bo ozda
‘ .
p.’
i
k .
(Endzelin
1902;
ESSJ,,
198;
Va bo
1984:
216;
PEZ,
151),
a ba
kildin inos
i8
bl.
*ba d-
+
*-da
>
*ba zda
(Ska dzius
1943:
99;
Endzelynas
1957:
100)
—
ekons uo ina
p abl .
*ba da-
‘ba zda’
( em.)
(T au mann
1923:
27).
Tokiai
ekons ukcijai
p i a ia
Topo o as
(PJA,
241),
MazZiulis
(PEZ,
151;
da
plg.
ESSJ,,
198,
220),
no s
kai
ku ie
ling is ai
-zd-/-z-
kai a
iesiog
j a dija
kaip
neaiskia
(O -
ebski
1958:
334
.).
Pagal
Ma ki
hipo eze,
ide.
*bha dhd
y a
ino acinis
ba zdos
eiksme,
pakei es
ide.
*smonk u
‘ba zda’.
Si
ly is
sa o
mo ologine
s uk ii a
a ima
s.i.
bh s is
‘asmenys’
( em.),
lo .
a
‘duona,
mil ai’,
go .
ba izeis
‘mieZzis;
Ho deum
sa i um’,
s.isl.
ba
‘g iidai;
mieZiai’
i
k .
Spéjama,
kad
Sis
Zemdi bys és
e minas
bu o
pasiskolin as
aka y
ide.
dialek inés
zonos
gy en ojy
is
semi y
da
iki
k aus ymosi
j
Eu opa.
Tokios
hipo ezés
Salininkai
ide.
*bha dhd
aiskina
kaip
di inj:
pi masis
démuo
*bha -
in e p e uojamas
kaip
senasis
indoeu o-
pieciy
miezio
pa adinimas
(Ho deum
sa i um
—
Ma ki
hipo ezé),
kiles
i8
s.
heb .
ba
‘beicuo as
g iidas’,
a ab.
bu
‘ja ai’,
pie y
a ab.
bo ,
ba
‘g idai,
ja ai’
(O kupsciko
1963:
89).
Taip
pa
manoma,
kad
Sis
g iidy
pa adinimas
galéjo
bu i
pasiskolin as
ély uoju
ide.
p okalbés
laiko a piu
(skilimo
j
dialek us
p adZia),
o ne
suskilus
jai
j
dialek us
(I ano
1985:
162
.).
Skolinimosi
i8
a aby
hipo eze
anks¢iau
y a
pasiiiles
Meille
(1914:
143).
Bo ealinés
ling is ikos
a s o ai
eigia,
kad
ide.
*bha dha
sememos
ba zda
ély uma
ie oj
senesnés
,,augalinés*
pa i ina
ekons uojama
bo ealiné
ly is
*ba d-
,k imynas‘
~
g uz.
ba d-‘ .
p.’
i
k .
(Klimo
1988:
153).
Pasak
Po cigo,
ide.
*bha dha
ik
pa
p adziy
ei8ké
‘Se iais
apaugusi
eido
dalis
(kino
dalis
[gy uliy]);
Se iai’,
p okalbéje
unkciona es
kaip
nomen
collec i um,
éliau
pakei es
ide.
*smek-
(Po cig
1964:
302).
Jis
emiasi
hipo eze,
kad
ide.
*bha -
ekons uo ina
semema
‘a8 us’
(plg.
O kup8¢iko
1963:
89).
T adiciSkai
ekons uojama
p oly é
*bha dhd
ak uojama
kaip
indoeu opieciy
eldinys
<
ide.
*bha -
‘iSsikiSes
i
p iekj;
Se ys;
smailuma;
akuo as’
(Poko ny
110;
F aenkel
36)
<
e b.
ide.
*bhe -
‘ in i;
pjau i;
éz i;
mus i,
smog i;
skel i,
skaldy i’
(LEV,
108)
>
e b.
ide.
*bha -
‘kySo i,
bi i
i8sikisusiam’
(Poko ny
110;
ESSJ,,
197)
—
,Se iai‘
(Po cig
ibd.;
Gamk elidze,
I ano
1984:
69).
>
Taip
pa
méginama
sie i
su
us.
dial.
bo ozda ka
‘ka pa’,
k8b.
ba zo ka
‘ .
p.’
(Nepokupnas
1983:
20,
47;
Endzelin
1902b/1971:
221).
LIET.
ba zda
SAMPLAIKOS
-zd-
KILME
|
17
Dél
an osios
hipo ezes
i odymo
kyla
abejoniy,
kadangi
ne
isada
su a iama
del
p iisy
kalbos
ba zdos
pa adinimo
Saknies
s uk inio
modelio
CVRC-
ekons uk-
cijos.
Remian is
p iisy
onomas ine
medziaga,
ekons uojama
Saknis
*ba sd.,
.
y.
suponuojamas
p iisy
s uk i inis
CVRCC-
ba zdos
modelis,
apie
ku j
uzsimena
V.
To-
po o as*
(PJ,
197
.)
bei
A.
Kaukiene?
(1999:
21),
plg.
p .
Ba sde
(die ybeés
a -
das),
p .
Claus
Ba sde
(nom.
p op.
—
T au mann
1925:
17),
ku ’.
Ba sdemin
(nom.
p op.)
(Topo o
PJA,
199)
i
galbi
p isy
nom.
p op.
Bo ssy he
—
He man
Bo ssy he
5a,
51
=
5b,
62
Schalwe
—
T au mann
1925:
20
(del
Sio
asmen a dzio
kilmes
placiau
z .
K egzdys
2004:
35).
P ie’
p adedan
gilin is
j
-zd-/-d-
al e nan y
bal y
kalbose
a si adimo
p ieZas is
i
p oly és
ekons ukcijos
galimybes,
iS
p adziy
eike y
apib éz i
a ealines
ibas,
ku
a ojama
ienokia
a
ki okia
o ma.
Senuosiuose
lie u iu
aS uose
zodis
ba zda
‘apa ines
eido
dalies
plaukai;
a klio
éiu nio
plauky
kuokS as;
smak as’
(LKZ,
673 .)
y a
pa eikiamas
ik
su
samplaika
-zd-:
ba da
(acc.sg.)
BB
Ez
5,1;
Ba zda,
-6s
.
‘ba zda’
R,
13,
R,,
52,
219;
Gaidzio
Ba zda
‘skiau e é’?
MZ,,
281
=
R,,
211;
Ba jda,
-ds,
£.
MZ?
27;
Ba zda
SD°
19;
ba zda
‘dalgio
k iauna,
a e ciama
p ie’
p adedan
pjau i
zole’
MZ?
292;
S éla
su
Ba zda
‘s élés
an galis’
R,,
276
=
S élés
ba zda
K,,
107;
ba zda
BzF
99;
ba zda
K,
167,
675;
ba zda
‘ba zda’
M
28;
ba zda
Leskien
B
214;
Ba zda,
ba zdélé
ISPL
84;
ba zda
‘ba zda’
ZCh
183,,
184....;
ba zd’os
(gen.
sg.)
P
230,
ba zd’éms
(ins .
pl.)
V
444
(Buch
1961:
41);
a ba
-z-:
ba ze
MPDP
149;
ba za
SG
II
59;
ba zd,
-ds
J k
62;
ba za
BsP
1
99.
Remian is
LKZK,
LKZKP
i
TA
duomenimis
galima
eig i,
kad
o ma
su
samplai-
ka
-zd-
a ojama
ku
kas
pla esniame
a eale:
ba zda
—
aka y
zemaiciy
(SG),
Siau és
zemaiciy
k e ingiskiy
(bazda
PLT,
bd zda
PLN,
ba zda
ZEM,
Ms),
el8i8kiy
(SARK
[ba z-
da
E1G,
Lk;
ba zda
VGR,
SKD,
TRS]),
pie y
Zemaiciy
a niskiy
i
aseiniSkiy
(bd zda
SLL,
RDN,
KRKL),
aka y
aukS aiciy
SiauliSkiy
(bd zda
Sk,
Sk ;
ba zda
Sk,
Kdn),
kau-
niskiy
(Zp,
JRB
[bazda
BLB]),
y u
aukS aiciy
pane éeziskiy
(RD,
MLN
[bd zda
SLC;
ba zda
K iaus,
GEI,
ANG,
Ps,
NMR]),
kupiskénu
(Kp
[ba zda
Pp,
D Ss]),
anykS énu
(S
[ba zda
AND,
Lpx]),
u eniskiy
(LLN
[ba zda
Uzp,
Sp]),
ilniskiy
(DKST),
pie y
aukS aiciu
(Vs,
AUK,
DRsk,
DG,
WRN
[bazda
VLKN,
McL])
i
pe i e inése
Snek ose
(Lz,
PLs).
Fo mos
su
Saknies
-z-
a ojamos
zymiai
mazesniame
plo e:
ERZ,
VDZ,
SAUK,
KRZ
—
ba za,
VLKS,
VDK,
J-E;
PGR°)
(TA),
G
(Ka dely é
1975:
114),
da
plg.
LKT
102,
442.
LKZK
uZ iksuo a,
kad
okios
o mos
a ojamos
Ju ba ko
apylinkéje
(GRDZ
—
*
P .
bo dus
‘ba zda’
E
101
-z-
nebu ima
Topo o as
aiskina
kaip
ki y
ide.
ba zdq
eiskianéiy
Zodziy
be
ika y inio
p iebalsio a ojimu:
s.
sl.
b ada,
s.
.
a.
ba
i
k .
(PJ 1241).
Remdamasis
p .
Ba sde
(die ybés
a das),
p .
Claus
Ba sde
(nom.
p op.
—
T au mann
1925:
17;
PJ
1
199),
ku ’.
Ba sdemin
(nom.
p op.)
bei
Vi Su iniojo
Dniep o
oponimu
Bo zna
<
*Bo zdna
(7)
[kilmé
i
da yba
neaiski],
Topo o as
a sa giai
ekons uoja
p .
*ba sd-/ba zd-/
(PJ 1197).
Kaukiené
p .
bo dus
kildina
i8
*ba zda
i
pa eikia
nuo oda
j
PEZ,
150,
a¢iau
Maiiulis
aip
ne eigia.
P ieSingai,
jis
suponuoja
an inj
-z-
dél
sl.
*bo zda
j akos.
Jonikas
nu odo,
kad
Pag aman¢io
a méje
konsonan inis
junginys
zd
i s a
jz
isuose
ZodZiuose,
ne
ik
nag inéjamame
ba za
(Jonikas
1939:
28).
18
|
ROLANDAS
KREGZDYS
Zinke icius
1966:
179)
i
Ski snemunéje.
Zinke icius
aip
pa
uzZsimena,
kad
ba za
a ojama
i
y iniame
lie u iy
kalbos
plo o pak aS yje
—
Laziinuose
(Zinke icius
1966:
180).
Vadinasi,
o ma
be
-d-
a ojama
ne
ik
pak aS inése
pie yciu
zemaiciu
snek ose,
be
i
pie y
Zemaiciy
aseiniskiy
Snek oje
bei
su
ja
besi ibojanciame
aka y
auk& aiciy
pak as yje,
aip
pa
aka u
aukS aiciy
kauniskiu,
y u
auks aiciy
ilniskiy
pa ibio
Laziiny
snek oje.
Fone iskai
oks
eiskinys,
ma y ,
apibiidin inas
kaip
p o-
g esy inés
asimiliacijos
nulem as
ki imas,
plg.
lie .
dial.
lJaz@
=
lie .
b.
k.
lazda
i
k .
(plg.
Zinke icius
1966:
180).
1
ZEMELAPIS:
JUODI
TRIKAMPIAI
ZYMI
FORMU
SU
SAMPLAIKA
-zd-
VARTO-
JIMA,
BALTI
-
SU
-z-.
A
Klaipéda
Siauliai
A
Pane ézys
Kai
ku ie
la iy
ling is ai
lie u iy
i
la iy
kalbu
mo ologinius
ba zdos
nea i iki-
mus
ak uoja
kaip
lie u iy
kalbos
Snek y
j aka
la iu
pa ibio
Snek oms.
Taip
suponuojamas
o my
su
Sakniniu
-z-
élyyumas
(S al mane
1981:
65;
S ein-
be gs
1996-1997:
24),
o
la iy
kalbos
pi maji
komponen ga
ba d-
u in¢ciy
asmen a -
dziy
kilmé
sie ina
su
apeliacijos
p ocesu,
ma
jos
ne u i
pejo a y inio
a spal io,
bi-
dingo
a i inkamiems
lie u iy
pa yzdziams:
la .
baé da
‘ba zda’
—>
ba dina
‘ba zdele’
—
Ba ding
(pa a dé),
Ba zdainis
<—
ba zdainis
‘ba zdo as’
(-zd-
aiskinamas
kaip
dia-
lek izmas).
Miné ina,
kad
S al manés
eiginys,
kad
pa a dziy
a ian ai
su
-zd-
galéjo
nulem i
la .
dial.
ba zda
a si adima,
sunkiai
j odomas
(plg.
S al mane,
ibd.).
Toks
leksinis
a ian as
galéjo
bi i
a ojamas
lygiag e¢iai
su
la .
ba da
a ba
ak uo inas
kaip
a chaizmas
(plg.
Nilsson
1998:
124).
Zinoma,
oks
p oblemos
sp endimo
bidas
bi y
j ikinamesnis,
jei
la iy
kalboje
Sios
o mos
bi y
a ojamos
ik
pa ibio
dialek uose
(p z.,
Bsk
(235)),
a¢iau
okios
o mos
a ojamos
oli
nuo
Lie u os
pasienio:
ba zda*
—
KND
(84),
WNP,
ARLV
(65),
LIET.
ba zda@
SAMPLAIKOS
-zd-
KILME
|
19
b' zda?
—
PRE
(439),
K p
(357),
ba zde?
DND
(63),
VND
(75)
(da
plg.
la .
dial.
buo z-
da
‘ba zda’
(ly iskoji
pa a mé)
—
pa yzdys
www.ailab.l
—
Z .
oliau)
a ba
nu olusios
pe
2-3
Snek as:
b' zda?
—
SNK
(353)
(ME,
273),
da
plg.
la .
dial.
buo zda
‘ba zda;
ilgas
a klio
Se iy
kuokS as
p ie
kojy;
ilgas
Se iy
kuokS as
gy ulio apa inéje
kino
da-
lyje’
(KV,
167
.),
pa yzdzius
i8
la iy
olklo o:
Bo zda
izauga,
a
gud eibys
na 527
33449;
Boa zda
koa
k i am
1268
793
(pa yzdys
i§
séliskosios
pa a més
plo u,
ku
@
(-' -
<
-a
—-
LEV,
108)
>
oa
(Rudzi e
1993:
237).
2
ZEMELAPIS:
NURODYTOSE
VIETOVESE
VARTOJAMOS
FORMOS
SU
SAMPLAIKA
-zd-;
TRIKAMPIAI
ZYMI
VIETOVE,
KUR
TOKIOS
FORMOS
GALEJO
BUTI
VARTOJAMOS
(REMIANTIS
LATVIY
TAUTOSAKOS
RINKINIAIS).
Dundaga
Ven spilis
‘Wandzene
A la a
Kanda a
K us pilis
P eiliai
Bauske
Sunaks é
Kalupé
Fo ma
su
Saknies
samplaika
-zd-
y a
a ojama
la iy
i
lie u iy
oponimikoje:
la .
Ba zdaini,
Ba zdeni
<
nom.
p op.
la .
Ba zda
~
lie .
Ba zdai,
Ba zdiné
(Endzelins
1956:
93).
Tokiam
p oblemos
sp endimui
p ieS a auja
i
Topo o o
duble iniy
zodZiy
o my
a si adimo
eo ija,
pagal
ku ia
o my
su
Saknies
-d-
(0
ne
-zd-)
pédsaky
u é y
bi i
i
Lie u os
&nek ose
(La ijos
pa ibyje)
—
Lie u os
pasienyje
su
La ija
né a
uzZ iksuo-
a
o ma
*ba da
(be
-z-).
I8
isy
lie u iy
kalbos
ik iniy
ZodZiy
su
ba zda
sie inomis
Saknimis
ik
p d.
Ba disius,
Ba dysius
( a ojamos
j ai iose
Lie u os
s i yse
—
Macie-
jauskiené
1991:
98)
galé y
e lek uo i
Saknj
*ba d-,
a¢iau
pas a ieji
Zodziai
ak uo-
jami
kaip
skoliniai
iS
sla y
kalbu,
.
y.
kildin ini
i8
le.
Ba dyszewski
~
le.
ba dysz
>
lie .
ba disius
‘ki is
ilgu
ko u p ie’ams
kapo i;
a Sipes
j ankis;
didelis
zmogus;
p as-
as
gy ulys’
(PZ,
194;
LKZ,
657),
da
plg.
lie u iy
oponimus
Ba diskéliai
(UKM),
Ba diskiai
(PKR,
Rs),
Ba dsia
(SLL)
i
k .
(LAZ
27)
be
Sakninio
-z-,
ku ie
gali
bi i

20
|
ROLANDAS
KREGZDYS
asmen a dinés
kilmés
i
sie ini
su
jau
miné u
lenky
kalbos
subs a u,
kaip
op.
Ba z-
dinai
(k.,
SLU),
su
lie u isku
asmen a dziu
Ba zdiinas
(Razmukai é
1993:
154).
Pa-
nasiai,
ma y ,
galima
bi y
aiskin i
i
lie .
pyd.
Ba dzius
(ALVT)
kilme,
a ojama
Salia
Ba zdzius
(plg.
Ba zdis
UKM)
(LEZ,
195),
no s
ji
gali
bi i
ak uojama
kaip
ienin e-
lis
-z-
nykimo
a ejis
lie u iy
kalbos
plo e.
Ba zdos
mo onologiniy
a ian y
a si adima
Biga
aiskina
kaip
pie y¢iu
Zemaiciy
kalbine
ypa ybe
supap as in i
ZodZio
s uk i a
pagal
ai,
a
ga sinis
junginys
bu o
mo ologiskai
s a bus:
,,
zd
sok a ilos’
z
o
sech
ech
o mach,
ko o ych
d
ne
imelo
mo ologi¢eskoj
cennos i“
(ibd.).
PanaSaus
ki imo
pa yzdzius
ki ose
Snek o-
se,
kai
ie oj
laukiamo
-zd-
a ojamas
ika y inis
-z-,
pasak
Bigos,
eiké u
ai8-
kin i
kaip
spo adi8kai
pasi aikanéius.
Visy
Siy
ZodzZiy
junginys
-zd-
kildin inas
i§
p alie .
*-zd-
(Buga
1958:
273).
Tokiam
sp endimui
p i a ia
MaZiulis
(PEZ,,,
55)
i
De ksenas
(2003:
12).
Apie
senajj
junginio
a ojima
kalba
i
Endzelynas
(1974:
267-268).
Zinke icius
iesiog
kons a uoja,
kad
,,dalis
pie y
Zemaiciy
i
a imesni
jy
kaimynai
auk8 aiciai
ne a ia
d
a p
z
i
balsio“
i
kad
,,p iebalsio
d
i8nykimas
a p
z
i
balsio
pas ebé as
da
y iniame
lie u iy
kalbos
plo o
pak aS yje“
(1966:
179
.).
Vienas
a gumen y,
ku iuo
bi y
galima
pa em i
p abal iskojo
*-sd-
junginio
kilme,
galé y
bi i
oponiminiai
pa yzdziai,
ku ie
odo
esan
senesnes
bi en
-zd-
junginio
o mas:
lazda
—
Lazdénai,
la .
lazda
‘lazdynas’
—
Lazduone
(da
Z .
Ge ullis
1922:
254).
Fo ma
lie .
*Lazénai
neegzis uoja.
PanaSiai
samp o auja
i
Zinke icius
—
ilius uodamas
§j
one inj
ki ima,
pasi elkia
adjek y a
lie .
dial.
ba zyla
‘ba zdyla’
(IRB)
bei
eiksmazZodj
lie .
dial.
ba z io i
<
lie .
ba zd o i
‘ in i
ka
no s
su
ba zda’
(Zinke icius,
ibd.).
Sios
p oblemos
sudé ingumui
pa ody i
pa ogus
pa yzdys
galé yu
bi i
eiksmazodi-
née
po a
lie .
bézda
—
béza,
ku
-zd-
y a
e imologinis
(plg.
Jakulis
2002:
87,
107,
109),
odel
suponuo i
Cia
esan
kokiq
no s
onomo ologine
a
seman inés
aidos
nulem a
ino acijq
né a
pa ikima.
Jakulis
bando
Siy
ga siniy
in a ian y
a si adima
aiskin i
plé-
iklio
-d-
p ijungimu
p ie
Saknies
ide.
*pes-
a
*bes-
(Jakulis
op.
ci .,
109),
no s
e-
mian is
ien
lie .
péza,
-é i,
-jo
kazin
a
pa ikima
o muluo i
okj
eiginj,
ypa¢
kalban
apie
ide.
p oly és
ekons ukcijq
—
ki y
kalby
pa yzdziai
suponuoja
jau
ide.
p okalbé-
je
bu us
§j
in iksa
(LEW
42;
Vasme
I
163).
Re¢iau
pasi aiko
pa yzdziy
su
sp ogs amojo
p iebalsio
iSlaikymu,
ku
pu¢iamasis
/2/
y a
aki aizdziai
pa a e inis
p iebalsis:
spui zda
—
spui da
‘spu da’.
Beje,
Jakulis
Sio
ei8kinio
p iezasciy
de aliau
nenag inéja,
be
nu odo,
kad
okiy
p iebalsiniy
junginiy
kaip
-zd-
Salia
-z-
a ojimas
gali
bi i
nulem as
seman inio
ak-
o iaus
—
suponuojama
ikoniSkumo
unkcija
(Jakulis
2002:
42).
Taigi
galima
da y i
i8 ada,
kad
lie u iy
kalbos
Snek ose
junginys
-zd-
gali
i s i
j
-z-.
Va daZodZiy
sis emoje
Sis
ki imas
gali
bi i
siejamas
su
one iniu
,,pa ogesnio
a i-
mo*
p incipu,
jei,
Zinoma,
ai
nepazeidZia
lie u iy
kalbos
mo ologijos
désniu,
plg.
ba sku is
‘skus u as’
DP
563,
<
*ba zd-sku is
(O ebski
1958:
367).
La iy
kalboje
o mos
be
-z-
a si adima
galéjo
nulem i
os
pa¢ios
p ieZas ys,
kaip
méginama
-z-
a si adima
pa em i
lie .
ba zda.
Galima
many i,
kad
kaimynys éje
gy-
enanciy
sla y
i
iny
a ojamos
o mos
be
samplaikos
-zd-
galéjo
lem i
la .
ba da
a si adima
i
jsigaléjima,
0
senosios
o mos
su
samplaika
-zd-
i&s iimima
i8
a ose-
LIET.
ba zda@
SAMPLAIKOS
-zd-
KILME
|
21
nos.
Da y i
okia
p ielaidg
leidzia
ne
ik
o mos
su
-zd-
a osena
ly iskosios
pa a -
més
snek ose,
be
i
ypaé
dazna
jos
a osena
senuosiuose
la iy
olklo o
inkiniuo-
se,
skelbiamuose
in e ne o
s e ainéje
www.ailab.l .
San ykis
a p
o mu
su
sam-
plaika
-zd-
i
-d-
galé y
bu i
nus a omas
kaip
2,3/1
—
ku
kas
dazniau
a ojama
o ma
su
-zd-’.
Taigi
ki imus
lie .
-zd-
>
-z-,
la .
-zd-
>
-d-
galima
a sa giai
sie i
su
kalbos
,,pa ogu-
mo“
bei
,, aupumo“
p incipais
bei
ki y
kalby
j aka.
Visi
Sie
eiksniai galéjo
nulem i
nag inéjamy
a ian y
a si adima
bei
papli ima
ski ingose
dialek inése
os
pacios
kalbos
zonose.
Todél
okie
one iniai
a ian ai
negali
bi i
seni
i
iesiogiai
sie ini
su
ki y
indoeu opieciy
kalby
panaSiais
ba zdq
eiskianCiais
zodZiais,
ku iy
o ma i-
muisi
galéjo
da y i
j aka
isai
ki i
ak o iai,
plg.
F aenkelio
méginima
a chajizuo i
nag inéjamq
p oblema
kaip
indocu opeis ine:
s.
. a.
ba
‘ba zda’
:
bu s
‘Se iai’,
s.
a.
bea d
‘ba zda’
:
by s
‘Se iai’,
ku iy
da yba
gali
bi i
ski inga
( e balinés
kilmés
-s -
?)
(LEW
36).
Kaimyniniy
sla y
i
inu
kalby
i aka
bal y
ba zdos
pa adinimo
kai ai
ap a ina
a -
ski ai
i
nuodugniai,
ma
emian is
Siy
kalby
duomenimis
méginama
iesko i
sla i8-
kos
samplaikos
-zd-
kilmes
i odymu.
Pi miausia
démesys
a k eip inas
j
ai,
kad
lie .
ba zda
samplaikos
-zd-
sla isko-
sios
kilmés
hipo ezés
Salininkai
akcen uoja
ien
ik
mo ologinio
ak o iaus
s a -
ba,
ku i
gali
bi i
a si ik inio
su apimo
pa yzdys
—
nesu ampa
Siy
a dazodziy
leksi-
né
seman ine
pa adigma,
plg.
s.
b.
sl.
b azda
‘ aga’,
bulg.
b azdd
‘ .
p.’,
s.-ch.
b azda
‘ .
p.’,
dial.
‘g io ys,
pilnas
andens’,
slo .
b azda
‘ aga,
aukSlé’,
lenk.
b ézda
‘ aga’,
i
[pa a lés]:
Ba zda
aug,
be
pa s
neaug
1225
12801;
699
191;
S idds
ka
ga
keiza a
ba zdu
382
39;
[dainos]:
<...
Pieci
gadi
ba zdu
dzina
...>
(14999);
<...
Ka
zidam
liela
ba zda...>
(34300);
[pasakos]:
<...lads
ba zdainis,
ik
liels
muJkis!;
<...
ecis
a
si mu
ba zdu
...>
(Z é i
ie
g ékus
siidzé
un
iek i
bed é.
1.A.
1.47.
20.31.
R.
K.
Po ie is
Sélpils
Aizupés,
Zin.
Kom.
k .
LP,
VI,
43,
1.
AS,
I,
3c.);<...
Te ne a
ba zdas,
es
e
ne a u
ielais
...>
(Kaza
un
ilks.
123. L.
I ano skis
Dauga pils
ap inka
Kapinos,
N.
Ranca-
na
k ajuma);
<...
ecs
i iné
a
si mu
ba zdu
...>
(Vilki
saplé8
no élé o
cil éku.
1.
LP,
V,
83,
|.
AS,
II,
41c.);
<... ienacis
Spicba zdis
...>
(Va onis
izglabj
is
nolaupi as
p inceses.
9.
A.301
A. A.
Ma u s
G a-
endale.
LB
VI,
115,
15d.
piez.
AS,
II,
86
.);
<.
..
mazs
i elis
a
ik
ga u
misina ba zdu
...>
(Va onis
izglabj
is
nolaupi as
p inceses.
10.
A.301
A.
P.
Lielupis
Vec-Piebalga,
B i zemnieka
k .
LP,
VI,
115,
16.
AS,
II,
86
h.);
<...
T eSo
dienu
palicis
as
s ip akais
a i
un
as
eci im
ba zdu
...>
(Zemgales
kénina
mei a
Skais i e.
5.
A.
301A.
J.
Ozols
Sauka,
B i zemnieka
k .
LP,
VI,
115,
24.
Tu p.
AS,
II
86
b);
<...
mazs
eci is
a
ga u,
ga u
ba zdu
...>
(S ip inieks
a
sa iem
bied iem.
3.
A.
301B.
J.
Ozols
Secé,
B i zemnieka
Sbo nik,
99
piez.
LP,
VII,
II,
18,
6.);
<...
maé
i es
a
ik
ga u
ba zdu
...>
(S ip inieks
a
sa iem
bied iem.
4.A.301B.
(650
A.)
J.
Be gmanis
Ba a,
Magazin
de
Le .-Li .
Gesellscha ,
XVIII,
1887,
17.);
<...
i s
a
ga u,
ga u
ba zdu
...>
(S ip inicks
a
sa iem
bied iem.
12.
A.
301B.
T.
S aue is
Ieca a.
LP,
IV,
ly,
5.
AS
Il,
87e.);
<...
lien
mazs
i elis
a
ga u ga u
ba zdu...>
(S ip inieks a
sa iem
bied iem.
13.
A.
650
A.
30
B.
J.
Gobzins
Du zupé.
LP,
IV,
1,
4
.
A5,
II,
8i .);
<...
puisis
sag abis
sp idi i
un
iedzinis
ina
ba zdu
a
adzi
koka
...>
(S ip inieks
a
sa iem
bied iem.
16.
A. 301B.
L.
Make ica
Nogalé.
LP,
VI,
115,
24
u p.
AS,
II,
87d.);
<...mazs
i ins
a
ga u, bal u
ba zdu
...>
(Kaléja
déls.
6.
A.301B.
Namei u
Ju is,
F anka-
oe
Jk .
II,
2.
LP,
VII,
Il,
18,
4,
3.
AS,
II,
92
a.);
<...
ads
i ins
ka
bie e,
a
gapaku
ba zdu
pa
zi ga
as i
.
(Dzelzs
déls.
2.
B.
301A.
Dzi ciema,
LP,
VI,
115,
19
piez.);
<...
ga s
i ins
a
olek i
ga u
ba zdinu
..
(Dzelzs
déls.
5.
A.
30113.
J.
Sa zan s
Ga lené.
LP.
VII,
II,
18,
Ill,
1.);
<...
i ing
ka
lieluma
un
hilos
ba zdu
...>
(Laéa
déls.
4.
A.
301B.
M.
Simins
(Pé kons)
Ku zemes
B ukna.
Jk .
II,
1.
LP,
VII,
II,
18,5.
AS,
II,
90d.);
<...
a
olek i
ga u
ba zdu
un
liadzies
maizes
...>
(Laéa
déls.
8.
A.
301B.
Pogu
Janis,
Bechmanis,
1879.
B ambe ga
un
Eze é,
B i zemnieka
K .
LP,
VI,
115, 10a.
AS.
II,
90h.);
<...
mazs
i ins
a
ga u
ba zdu
...>
(Ké es
déls.
3.
A.
303. 300.
301A.
513A.
Lau is
Biks os.
LP,
VI,
115,
“2b.
AS,
II,
92c.)
i
da
keli
Sim ai
ki y
pa yzdziy,
ku iy
dél
gausos
neimanoma
éia
pa eik i.
22
|
ROLANDAS
KREGZDYS
us.
bo ozda
‘a klio
i8 ago a
eilé’
<
p asl.
*bo zda
(B iickne
1957:
42).
Toks
spé-
jimas
bi y
ku
kas
pa ikimesnis,
jei
Sis
sla y
a dazodis
ku iame
no s
dialek e
eiks-
y
,,ba zda“
a
kokj
no s
kino
o gana.
Deja,
okiy
duomeny
né a
(plg.
ESSJ,,
220).
Suponuo i,
kad
semema
,, aga“
kazkaip
susijusi
su
nag inéjamos
kino
dalies
i8-
aizda
aip
pa
negalima,
kadangi
sla y
kalbose
i
Sios
Saknies
pasida y i
kino
daliy
pa adinimai
iSlaiko
sa o
deno a ing
e e:
s.-ch.
(éak.)
b azgo ina
‘ andas’,
slo .
b azgo ina
‘ .
p.’
<
s.
sl.
b azda
<
p asl.
bo zda
( one iné
kai a
-zd-
>
-zg-)
(Ku ki-
na
1982:
182).
Vadinasi,
sla y
kalbose
iSlaikomas
deno a inis
démuo
,, ai,
kad
j ézZ-
a;
iS ago a“,
ku is
isi8kai
nesusijes
su
lie .
ba zda
deno a u
,,apa inés
eido
dalies
plaukai“.
Sla y
kalby
j akos
Salininkai
daznai
emiasi
Siose
kalbose
e lek uojama
p o ose-
mema
,,augalas“,
plg.
us.
bo oda
‘ba zda’
usy
kalbos
dialek uose
gali
eiks i:
1.
,apylanka
Sienaujan
a ba
ke an
ugius
(i
ki us
g iidinius
augalus)“
(Psko o
s i is);
2.
,bu a o inis
y y
sla y
,,ba zdai“
ski o
i ualo
s a biausias
a ibu as
(susijes
su
ja y
ki imu)
—
di b ine,
iS
Siaudy
pada y a,
ba zda‘;
3.
,,pasku inis
ja y,
ugiy
pédas“
(Te no skaja
1977:
80 ).
Manoma,
kad
ai
gali
u é i
sasajy
su
mi ologine
ba zda,
gaminama
i8
pasku inio
ja y
a
ugiy
pédo
pe
de liaus
nuémimo
s en e.
Sis
i ualas
bu o
ypaé
biidingas
sla-
y
au oms,
plg.
posakius
us.
za i ’
Velesu
bo odu
i
za i ’
bo odu
‘pabaig i
ja apji és
( ugiapji és)
da bus’
(Dal’
I
116).
Spéjama,
kad
sak aliniy
apeigy
me u
Zmogui
(ma-
y ,
zyniui)
bida o
p idedama
ba zda
—
i ualas
simboliza o
an opomo izuo a
die-
ybe
(placiau
Z .
I ano
1985:
163 ).
Teigiama,
kad
panaSaus
i ualo
bi a
i
bal u
apeigose
(G eimas
1990:
479,
484 ),
a¢iau
jo
j aka
mo ologinei
Zzodzio
s uk ii os
kai ai
né a
j ody a.
Sunku
pa ike i,
kad
panaSaus
nominacijos
p oceso,
susijusio
su
mi ologine
ba zda,
bi a
i
ge many
dialek uose
~
s.
.
a.
bu s
,Se iai‘
sa o
seman ine
e e
daug
a imes-
nis
ba zdq
eiSkian iems
y y
bal y
pa yzdziams
nei
ki os
eik’minés
pa adigmos
sla y
zodziams.
Mo onologiné
sla iskojo
subs a o
hipo ezé
aip
pa
né a
labai
pa ikima,
ma
nea -
siz elgiama
j
ki y
ide.
kalby
zodziy
sanda a:
s.
i.
bh s is
‘aSmenys,
k aS as’,
s.
isl.
i
s.
.
a.
bu s
‘Se iai’,
s.
angl.
by s
‘ .
p.’
kilme.
Todél
nep ipazin i
ide.
*bha s-dha
egzis a i-
mo
galimybés
y a
sunku.
Tiesa,
iki
Siol
Sakninis
ge many
-s-
igno uojamas,
ekons -
uojan
p age m.
*ba da-
(Kluge
1975:
54).
Ka ulis,
emdamasis
Endzelyno
(DI,
251)
i
Vasme io
spéjimu
apie
samplaikos
-zd-
senuma,
nu odo,
kad
jos
kilmé
gali
bi i
siejama
su
-s-
isp audimu
j
ide.
p oly e
(LEV
ibd.).
Tokia
nuomoné
y a
daug
pa ikimesné,
kadangi
lie u iy
kalboje
ne a o-
jamos
o mos
be
Sakninio
-z-,
p ieSingai
—
kai
ku iuose
dialek uose
pasi aiko
Sakni-
nio
-d-,
- -
nunykimo,
be
niekada
-z-
(Z .
anks¢iau
ap a us
lie u iy
kalbos
dialek iz-
mus
ba za,
bazda).
Vadinasi,
ekons uo i
p alie .
*ba dd
(T au mann
1923:
27;
MaZiulis
I
151)
né a
jokio
pag indo.
Taip
pa
negalima
paneig i
galimybés,
kad
o ma
su
-z-
egzis a o
i
p isy
kalboje
(Z .
4
iSnaSa).
Remian is
Cia
ap agy ais
kalbiniais
ak ais,
galima
bii y
ma y i,
kad
bi en
lie u iy
ba zdq
ei&kian ys
a dazodziai
iSlaiké
senesne
mo ologine
s uk ii a,
odél
sla i8-
LIET.
ba zdad
SAMPLAIKOS
-zd-
KILME
|
23
kosios
analogijos
eiksnys
aiky inas
la iy
kalbos
pa yzdziams,
o
pas a osios
kalbos
dialek izmai
su
-z-
ak uo ini
kaip
a chaizmai.
Ki a
s a bi
p oblema
—
bal i8kyjy
skoliniy
iny
kalbose
ak a imas,
ma
spéjama,
kad
ba zdos
pa adinima
i8
bal y
pasiskolino
inai:
suo.
pa a
‘ba zda’,
es .
pa d
‘ .
p.’,
ep.
ba d
‘ .
p.’
(Sabaliauskas
1966:
6;
1990,
9;
PJa,
242
su
li e a ii a).
Fo mos
su
-d-
au en i$kumui
esp.
-zd-
an inei
kilmei
pa em i
pasi elkiama
iny
o ma
pa a
‘ba zda’,
ku ios
skolinimusi
i
bal y
lyg
i
neabejojama.
Vis
dél o
ai
né a
ienin elis
ba zdos
pa adinimas
iny
kalbose.
Ka ely
kalbos
liudiky
a méje
a oja-
ma
o ma
ba de
‘ba zda’
(Ba ance
1967:
8).
Liudiky
a mé
lokalizuojama
Onegos
eze o
baseino
ibose
(Bub ich
1971:
4),
.
y.
ibojasi
su
usy
kalbos
Siau inémis
Snek omis,
ku iy
j aka
ypa¢
ySki
Sios
a més
lek-
sikos
da ybos
kai ai.
Labai
s a bi
aplinkybé
one iniam
skolinio
in e p e a imui
y a
ai,
kad
Sioje
a méje
né a
p iebalsiy
duslusis
<>
ska dusis
kai os
(konsonan inis
sinha monizmas)
(Bub ich
op.
ci .,
5).
Todél
kaip
ik
Sioje
s i yje
galima
lokalizuo i
senesnés
o mos
a ojimo pa yzdzius
nei
Pabal ijo
iny,
ku iems
Si
kai a
bidinga.
Vadinasi,
eiké y
kons a uo i
d iejy
ski ingy
skoliniy
am
paciam
objek ui
j a dy-
i
egzis a ima
iny
kalby
g upéje.
Tuo
bii y
sunku
pa ike i.
Kadangi
Sio
skolinio
adap-
acija
né a
isiskai
aiski,
galima
ba y
many i,
kad
liud.
ba de
‘ba zda’
y a
a éjes
ne
is
bal y
kalbu,
be
iS
ki y
kaimynys éje
gy enanciy
au y.
Galimi
keli
skolinimosi
Sal i-
niai
—
sla y
Siau inés
bei
ge many
Siau inés
i
aka inés
a més.
Sie
skoliniai
galéjo
pa ek i
j
liudiky
a me
pe
epsus,
i§
ku iy
Sie
i
kildinami
(Salo
1971:
57;
Se eb en-
niko
1971:
25,
30).
Ba zdos
skoliniy
analizé
né a
a lik a
—
A.
Sabaliauskas
labai
a sa giai
suo.
pa a,
es .
pa d
,
ep.
ba d
l aiko
bal izmais
(1963:
124),
galbii
del
Sios
p iezas ies
eliau
ju
ne
nemini
(1966:
65).
S ai
p ieZas ys,
dél
ku iy
e é y
juos
ap a i
kuo
nuodugniau,
ma
nuo
o
p iklausys,
a
jie
galés
bi i
ak uojami
kaip
bal izmai.
Tai
gali
bi i
ge -
manizmai:
ok.
Ba
‘ba zda’
(<
p age m.
*ba da-
‘ .
p.’,
Kluge
1975:
54)*.
Cia
mini-
mas
liudiky
pa yzdys
e cia
abejo i
dél
bal izmo
hipo ezés,
ma
es .
pa d,
(gen.)
pa -
a
‘ba zda’
ik ai
né a
liudiky
a ojama
o ma.
Tada
kaip
paai8kin i
liudiky
a méje
a ojamo
zodzio
a si adimo
p iezas is?
Sunku
bi y
pa ike i,
kad
jj
galéjo
suponuo i
us.
bo odd
‘ba zda’,
.
y.
ba de
mo ologiSkai
labai
ski iasi
nuo
Sio
zodzio,
o
mo o-
nologiné
kai a
-o o-
>
*-o -°,
éliau
i8 i us
j
-a -,
suomiy
skoliniams
nebidinga,
plg.
CVRC-
s uk ii os
pa yzdj
Bal ijos
iny
Jaudus
‘mediné
inkly
plide’
<
us.
dial.
lo -
dus,
lo das,
lo da,
lo us
‘ .
p.’
(Ma ee
1959:
14).
Jei
many ume,
kad
ep.
ba d
‘ba zda’,
one iSkai
a imiausias
liud.
ba de,
galéjo
nulem i
ba zdos
pa adinimo
a si adima
liudiky
a méje,
pi miausia
eiké y
paais-
.
Da
plg.
no .-dan.
Ba ,
n.
.
a.
Ba
(s.
.a.
ba )
=
. .a.
ba ,
ags.
bea d,
s.
skand.
ba é
(neu .)
‘ba zda,
apsiu as,
ap adas,
k aS as,
b iauna’
(NDW
52).
Finy
kalby
skoliniy
Saknies
balsiy
kai a
labai
dazna
—
/o/
gali
kis i
ne
ik
j
/a/,
be
i
j
/e/
(plg.
K egzdys
2003:
34).
Kad
i
kokia
Sios
kai os
p iezas is,
ja
galima
bi y
pag is i
Zinan
Sios
a més
mo onologinés
s uk i os
désningumus.
Endzelynas
nus a é,
kad
ie oj
sla iSkojo
pag indo
/o/,
sla iskos
kilmés
iny
skoliniuose
esas
/a/
(Endzelin
1911:
106 ).