ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LII
(2005),
167-182
RECENZIIOS
Re iews
AXEL
HOLVOET,
ARTURAS
JUDZENTIS,
RED.
SINTAKSINIU
RYSIU
TYRIMAI
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2003,
216
p.,
ISBN
1648-8628
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai,
1.)
Lie u iy
kalbos
ins i u e
susibi usi
y iné ojy
g upé,
ado aujama
p o .
Axelio
Hol oe o,
jau
kelin i
me ai
o muoja
eo inius
pag indus
naujai
lie u iu
kalbos
g ama ikai.
To
da bo
ezul a ai
a sispindi
d iejuose
se ijos
Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai
inkiniuose
(2003,
2004);
numa omas
pa eng i
i
eciasis.
Rinkiniai
suda y i
eminiu
p incipu.
Tai
leidzia
s a s-
y i
juose
si lomus
sp endimus
nelaukian ,
kol
y imai
bus
uZbaig i
i
apibend in i.
Tuo
a pu
no éCiau
a k eip i
démesj
i
pi maji
da by
inkini,
ski a
sin aksiniams
ySiams.
Pazymé ina,
kad
undamen alios
sin aksiniy
ysiy
p oblemos
Siame
da by
inkinyje
sp en-
dziamos
aukS u
eo iniu
lygiu,
a siz elgian
j
daba inéje
kalbo y oje
y aujan¢ias
k yp is.
Kny-
goje
a ski ais
sky iais
ap a i
pag indiniai
sin aksiniy
ysiy
ipai,
bid a dzio
de inimas,
ak ua-
lioji
sakinio
skaida,
lais uju
p edika y y,
zodziu
junginiy
i
sudé inio
sakinio
démeny
ySiai.
Daugumos
sky iy
au o ius
a ba
koau o ius
y a
Axelis
Hol oe as,
isu
jauciama
jo
min is
i
anka,
ad
Sia
knyga
galima
laiky i
ne
a ski y
s aipsniy
inkiniu,
be
ien isu
i
k yp ingu
da bu.
Sin aksiniy
ySiy
samp a a
dideliu
mas u
lemia
kalbos
g ama inés
sanda os
ap a§a.
Tad
isu
pi ma
p a a u
pasiaiSkin i,
kas
nauja
pasaky a
Siame
da be
apie
sin aksiniy
ySiy
ipus,
kuo
ski iasi
siilomos
pazi i os
nuo
anks esniu.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
( oliau
-
DLKG)
ski iami
ys
pag indiniai
sin aksi-
niy
ySiy
ipai:
sujungimas,
p ijungimas
i
a pusa io
sasaja.
PanaSiai
da oma
i
ki u
(plg.
Labu is
1998:
26-29).
Ta
klasi ikacija
emiasi
L.
Hjelmsle o
ina e
kons eliacijos,
de e mi-
nacijos
i
in e dependencijos
san ykiy
schema,
leidzian¢ia
pagal
sin aksinius
ySius
apib é2 i
pag indiniy
sakinio
sanda os
iene y
( a p
jy
i
eiksnio)
unkcijas
(Z .
au .
1986:
16-17).
Siame
da be
(12
.)
si iloma
g j i
p ie
bina inés
sin aksiniy
ySiu
skaidos
j
sujungiamuosius
i
p ijungiamuosius.
Taip
ski s oma
daugumoje
daba iniy
sin aksés
da by,
a¢iau
eiksnio
unkcija
juose
dazniausiai
apibidinama
ne
pagal
sin aksinius
ySius,
be
pagal
ki us
( o mos,
ak ualiosios
skaidos,
seman ikos)
k i e ijus
a
ju
kompleksus
(plg.
Keenan
1976;
Com ie
1981:
101;
Hol oe
1991:
41-55).
Cia
ap a iamo
inkinio
au o iai
apie
a pusa io
sasajos
ySi
ap-
sk i ai
nekalba.
Manau,
kad
aikan
bina inge
skaida
§j
y$i
bi u
galima
apib éz i
zemesnéje
os
skaidos
pakopoje
—
kaip
iena
i8
p ijungimo
a mainuy,
.
y.
abipusi
p ijungima,
kai
p ijungimo
odiklj
ipiskais
a ejais
u i
i
pag indinis,
i
p iklausomasis
démuo.
Tai
padé y
sin aksiniy
168
|
RECENZIJOS
ySiy
pag indu
apibidin i
eiksnio
unkcija,
ku i sky iuje
apie
sin aksiniy
ySiy
san yki
su
saki-
nio
iene y
unkcijomis
(28-35)
neap a a.
P ijungiamieji
ySiai
knygoje
ski iami
i
du
ipus:
aldyma
i
modi ika ima.
Valdymu
laikomi
okie
ySiai,
kai
pag indinis
Zodis eikalauja
papildymo,
be
ku io
jo
eikSmé
bi y
nepilna,
o
modi ika imu
—
kai
oks
papildymas
né a
bi inai
eikalingas
(12-15).
Taigi
aldymo
samp a a
Cia
ski iasi
nuo
y a usios
ligSioliniuose
sin aksés
ap aSuose,
ku-
iuose
aldymas
i
Sliejimas
bu o
laikomi
p ijungimo
bidais,
nus a omais
pagal
jo
o malia
aiska:
p iklausomojo
zodzio
kai oma
(linksniuojama)
a ba
nekai oma
o ma
(DLKG
*1997:
480;
Labu is
1998:
33-35;
Si au as,
G enda
1988:
38-40).
Reikia
p ipazin i,
kad
okia
mo -
ologizuo a
aldymo
i
Sliejimo
p ieSp ieSa
lie u iy
kalbos
sin aksinés
sis emos
i
jos
aidos
y imui
pasi odé
mazai
p asminga;
pas a ojo
me o
sin aksés
da buose
jau
bu o
links ama
jos
a sisaky i
i
aldomais
laiky i
ik
sin aksiskai
bi inus
p iklausomuosius démenis, 0
nebi inus
—
Sliejamais
(au .
2001:
5,
15,
34-35;
DLKG
*2005:
480;
Vaskelai e 2003:
144-145).
Hol oe o
i
jo
kolegy
si ilomas
aldymo
samp a os
pa ikslinimas
y a neabejo inai pozi y us
indélis
i
lie u iy
kalbos
sin akse.
Da be
eikiamos
aldymo
i
modi ika imo
sa okos
y a
sin aksiSkai
pag is os,
be
labai
pla-
Cios:
aldymas
cia
mazdaug
a i inka
a
ySi,
ku is
DLKG
adinamas
s ip iuoju
(bu inuoju)
p ijungimu,
o
modi ika imas
—
silpnuoju
(nebu inuoju)
p ijungimu.
A sisakius
uos
ySius
o-
liau
di e encijuo i
iSdyla
ibos
a p
ski ingy
sin aksés
ei$kiniy.
Pa yzdziui,
aldymu
laikomas
i
Zodzio
bi inas
p iklausymas
nuo
sakinio
cen o
—
a inio,
i
a dinés
a inio
dalies
ySys
su
jung imi
(32-33),
i
eiksnio
a dininko
ySys
su
a iniu
(plg.:
,,. eiksnys
y a
eiksmazodzio
aldinys,
aip
pa
kaip
papildiniai*
29).
Vadinasi,
okiuose
sakiniuose
kaip
Knyga
y a
jdomi
suponuojamas
ienodas
sin aksinis
ysys
a p
eiksmazodzio
o mos
y a
i
d iejy
ski inga
unkcija
u in¢iy
a dininky
knyga
i
jdomi.
Kaip
zinoma,
jung is
gali
bi i
nuliné.
Tad
eikés
da y i
p ielaida,
jog
sakinyje
Knyga
jdomi
nuliné
jung is
( .
y.
leksinés
eikSmeés
ne u in is
laiko
i
nuosakos
odiklis)
aldo
abu
a dininkus
kaip
bi inus
eiksmazodzio
eiksmés
papildymus
(plg.
28-29).
Apibend in as
poZii is
i
aldyma
a i inka
uni e saly
es ik y ini
zodziy
jungi-
niy
modeli
( ad.
X-Ba
schema),
be
ji
aikan
konk e¢ios
kalbos
sin aksinés
sanda os
ap asui
eikalinga
olesne
sin aksiniy
ysiy
subka ego izacija.
PanaSiy
keblumu
kelia
i
modi ika imo
sa okos
nedi e encia imas,
ypa¢
kai
isai
be
eikalo
a sisakoma
Sliejimo
(apie
jj
ik
uzsimin a
p. 19).
Modi ika o iais
laikomi
okie
ski ingi
sin ak-
sés
iene ai
kaip su
daik a a dziais
de inami
pazyminiai
(jdomi
knyga),
a ininiai
pazyminiai
( esp.
lais ieji
p edika y ai
—
B oliai
g izo
linksmi), p ie
a inio
Sliejamos
aplinkybes
(skai é
biblio ekoje)
i
pan.
Miné y
sunkumy
bi y
galima
ben
is
dalies
iS eng i
aldymo
e mina
aikan
ik
ienpusiam
p ijungimui
i
p ieSinan
aldyma
Sliejimui
(adjunc ion)
—
pag indinio
démens
nelemiamam,
ik
zodziy
eikSme
pag is am
ySiui.
Tai
leis y
ealizuo i
paciy
au o iy
p ipazis ama
po eiki
sin aksiniy
ysiy
pag indu
apib é2 i
sakinio
iene y
unkcijas:
papildiniais
bi u
galima
laiky i
a inio
aldomus,
aplinkybemis
—
p ie
a inio
Sliejamus
zodzius,
0
eiksnio
i
a ininio
pazymi-
nio
bei
a dinés
a inio
dalies
unkcijas
apibidin i
pagal
sin aksinio
ySio
k yp i—
abipusj
a ba
d ilypi
p iklausyma.
Ne eiké u
g ieb is
i
p ieS a ingo
bi inyjy
aplinkybiy
e mino,
aikomo
a dinéms
a inio
dalims
okiuose
sakiniuose
kaip
Namas
y a
p ie
eze o
(30-31),
cia
pa
sii-
lan
,,aplinkybémis
adin i
ik
eiksmazodziy
modi ika o ius*(35),
.
y.
sin aksiskai
nebu inus
zodzZius
i
jy
junginius.
RECENZIJOS
|
169
Knygoje
pag is ai
eigiama,
kad
,,de inimas
a spindi
sin aksini
y$i
a p d ieju
zodziu,
be
ai
ne a
ienas
i$
sin aksiniy
ySiy
Salia
aldymo
i
Sliejimo*
(38).
De inimo
bidai
nuosekliai
i
iksliai
ap a i
Lo e os
Seménienés
sky iuje
(37-66).
Vis
dél o
sin aksés
ap aSe
bi u
p a a u
nu ody i,
koks
ai
y a
i
kuo
sa i as
y$ys,
ku io
odikliu
laikomas
de inimas.
Pagal
sujungiamuosius
i
p ijungiamuosius
ySius
ski iami
i
sudé inio
sakinio
ipai.
Reiks-
mingas
Zingsnis
j
p ieki
Cia
y a
sujungiamujy
sakiniy
o maliy
pozymiy
apibend inimas
(99-
114).
Juo
emian is
pa ikslin a
sakiniy
su
jung uku
nes
in e p e acija
i
i ikinamai
pa ody a,
kad
pagal
s uk i os
pozymius
ie
sakiniai
laiky ini
ne
p ijungiamaisiais
(kaip
bu o
da oma
iki
Siol),
be sujungiamaisiais
(109-112).
Galima
ik
p i a i,
kad
adinamieji
sujungiamieji
eiksmazodiniai zodziy
junginiai
(Jonas
sédi
i
skai o
knygq
i
pan.),
u in ys
du
sin aksinius
cen us,
s uk i iSkai
a i inka
sujungia-
muosius
sakinius
(177-179).
An a
e us,
abejo ina,
a
skaid esnis
pasida ys
sudé inio
saki-
nio
sin aksines
sanda os
ap aSas,
jei
p ie
sujungiamuju
sakiniy
bus
p iski i
biid a diniai
i
p ie eiksminiai
zodziy
junginiai
(p z.:
Jonas
aso
ilga
i
nuobodziq
knygq;
aSo
ilgai
i
nuobo-
dziai),
juoba
kad
a i inkami
daik a a diniai
(Jonas
i
Bi u é
sédi)
sujungiamaisiais
sakiniais
nelaikomi
(183-184).
Taip
pa
neZinia,
kas
bus
laimé a
p ijungiamuyju sakiniy
sin aksing
klasi-
ikacija
pagal
demeny
a pusa io
san ykius,
unkcijas
i
jy
aiSkos
p iemones
pakei us
siilomu
mo ologizuo u
ski s ymu
pagal
Zodziy
klases
j
daik a a dinius,
bid a dinius
i
p ie eiksmi-
nius
sakinius
(117
.).
Subs i ucija
daik a a dziais,
bid a dziais
i
p ie eiksmiais
anaip ol
ne
isada
imanoma,
daugeliu
a ejy
is
iek
enka
em is
demeny
sanda a
i
sin aksinémis
unkci-
jomis,
g ieb is
ans o macijos
a
seman iniy
mo y u.
Apsk i ai
Siame
da be
pa eik i
eo iniy
y imy
ezul a ai
i
nauji
pozii iai
j
sin aksinés
san-
da os
modelia ima
e i
a idaus
lie u iu
kalbos
y iné ojy
démesio
i
palankaus
e inimo.
Vieni
i8
jy
neabejo inai
pades
pa ikslin i
lie u iy
kalbos
g ama ikos
ap asus,
ki i
u é u
paska-
in i
pla esne
diskusija
i
nauju
sp endimy
paieSkas.
Be
okiy
diskusijy,
ku iu
iki
Siol
iko,
neimanoma
g ama ikos
y imy
pazanga.
Linkiu
au o iams
sékmingai
nuei i
ju
laukian j
ne-
leng a
kelia
nuo
idomiy
eo iniy
iz algu
iki
jy
ealiza imo
ieningame
g ama ikos
modelyje
su
uzpildy omis
konk e¢iy
o my
bei
kons ukcijy
pa adigmomis.
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
1986:
Lie u iy
kalbos
sakinio
sin aksinés
i
seman inés
s uk ii os
iene ai.
Lie u iy
kalbo y os
klausimai
25,
4-44.
AMBRAZAS,
V.
2001:
Lie u iy
kalbos
ad e balinis
geni y as
is o inés
sin aksés
poZi i iu.
Ac a
Linguis ica
Li huanica,
44,
3-39.
Com iE,
B.
1981:
Language
Uni e sals
and
Linguis ic
Typology,
Ox o d:
Basil
Blackwell.
HJELMSLEV,
L.
1953:
P olegomena
o
a
Theo y
o
Language,
Blooming on:
Indiana
Uni e si y.
Ho oe ,
A.
1991:
T ansi i i y
and
Clause
S uc u e
in
Polish.A
S udy
in
Case
Ma king,
Wa szawa:
Slawis yc-
zny
Os odek
Wydawniczy.
KEENAN,
E.
L.
1976:
Towa ds
a
uni e sal
de ini ion
o
“subjec ”.
Li,
Ch.,
ed.,
Subjec
and
Topic,
New
Yo k:
Academic
P ess,
303-333.
LaBuTIs,
V.
1998:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Vilniaus
uni e si e o
leidykla.
S auTas,
V.,
GRENDA,
C.
1988:
Lie u iy
kalbos
sin aksé,
Vilnius:
Mokslas.
170
|
RECENZIJOS
VASKELAITE,
R.
2003:
Lie u iy
kalbos
daik a a diniai
junginiai
sin aksiniy
ySiy
pozi i iu.
Ac a
Linguis ica
Li huanica
48,
143-158.
Vy au as
Amb azas
Gau a
2005
04 22
Lie u iu
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g. 5,
LT-10308
Lie u a
LIETUVIU
KALBOS
TARMIU
CHRESTOMATIJA
SUDARE
RIMA
BACEVICIUTE,
AUDRA
IVANAUSKIENE,
ASTA
LESKAUSKAITE,
EDMUNDAS
TRUMPA
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
2004,
328
[16]
p.,
ISBN
9986-668-56-5
Didziyjy
misy
kalbininky
Juozo
Balcikonio,
Zigmo
Zinke iciaus,
Adelés
Laigonai és
i
ki y
ilgai
bu ome
mokomi
apie
liaudies
(gy osios
kalbos,
a miy)
didzia
eikSme
au os
gy e-
nimo
kul i ai,
mokslui,
kiek iena
knyga
apie
a mes
su ikda ome
dziaugsmingai.
Taip
dziau-
giamés
i
naujaja
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ija.
Ja
engé
jaunesnioji
kalbininky
a meé-
y ininky
ka a,
daznai
naujais
me odais
y inéjusi
i
i ian i
misy
Snek as
Snek eles
(mokslineé
edak o é
doc.
d .
Laima
G umadiené).
Viskas
eikiama
i§
magne o ono
i aSy
( odél
isai
nu ylima
1970
me y
olygi
ch es oma ija),
ne engiama
eik i
eks y su
a miy
sis emos
pazeidimais
(p o .
Juozas
Balcikonis
seniai
moke,
kad
daba
a mése
jau
galima
as i
isko,
nes
aS u,
mokyklos
daug
kas
sugadin a).
Jau
kaip
i
nebesan
kaimo
bend uomeniu,
isi
daba
mokosi
i§
adijo,
ele izijos,
i ai iausiose
mokyklo-
se,
ai
pa’nekesiuose
su
a miy
Zmonémis
gi di
aikymasi
p ie
,, aisyklingos*
kalbos
—
(pe
15—
20
min.
negalima
i
ko
uZ asy i,
nes
ai ik
minu iné
Sneka,
,.moky umo“
odymas,
o
ne
pa el-
dé a
snek a.
Sioje
ch es oma ijoje
okiy
dalyky
esama,
,,J ade“
apie
ai
ispéjama
—
isi
juk
zinome
daba ine
padé i,
su okiame,
kad
i
anks¢ciau
o
biida o
i aSuose
i
i ai iuose
s aips-
niuose.
Tai
gali
suklaidin i
ki us
kalbininkus,
andan¢ius
Salia
pa eldé y
dalyky
i
labai
nauju.
Pa eikiama
isa
a ojama
ansk ipcija,
no s
y a
daug
i
neiSsp es y
klausimy
(ypa¢
p ie-
balsiy
g upés
minkS umo
zyméjimo
ayks'¢'au,
kel' i
i
pan.,
edukuo u
balsiy
nuo
Chylinskio
laiku
aikas
D ,
maisas
DRSK,
RTN
aSymo
i
k .).
Ma y i
klaidy:
dey'.k '
=
deng ',
mé-d's
=
me.d'is,
udks
=
udks
(p.
18,
19);
Siauliskiai
ne u i
o mos
Z'un'ks'n'us
=
Z'unks'n'us,
ai
y a
Ry u
Lie u os
Ziungsnys
(z .
da
LKZ,,,
is
LD
67,
G ).
Sakoma,
kad
,,bend inés
kalbos
i ap adziy
d iga siu
i,
u
+
1,
m,n,
pi masis
démuo
y a
umpas,
odél
jy
p iegaidé
zymima
g a iu
(~),
p z.:
gi as,
kii mis,
be
knygoje
nebeliko
ie u,
ku
aip
sakoma:
kauniSkiy,
ju ba kiSkiy,
zaga iSkiy
ik
ilgi
a
pusilgiai
pi mieji
sandai
( ik
uzmi s as
d ibalsis
wi).
A
ieno
Alekso
Gi denio
ku i
nauji
a miy
pa adinimai,
a
p o .
Zigmui
Zinke iciui
ne e-
ko
p isidé i
(p.
26)?
Mokslo
eikaluose
a idumas
i
eisybé
—
bi ini dalykai.
P adedama
sky iumi
,,
Vaka y
aukS ai¢iai*
(posky iu
,,KauniSkiai
i
Klaipedos
k aS o
aukS ai-
Giai“).
Idomus
i adinis
s aipsnis
apie
y
Snek y
is o ija,
p isimenamos
Mazosios
Lie u os
pa-
a més
s i kiai
i
bal se mégiai.
P ie
kauniskiy
p idedama
i
Ju ba ko
Snek a
(apibend inan