162
|
PASTABOS
eikiami
i ai esni
s y a imai
Akménés,
Klykoliy,
Papilés,
Vegé iy,
Ti kSlid
Snek ose
(san umpa
Vg
(p.
92-93)
bida o
Vaigu a,
be
enai
né a
Si o
eiSkinio
—
bus
kokia
klaida).
Daugiausia
isu
nea i aukiami
okie
ki éiai
i$
pazyminiy,
ka ais
i8
umpos
galiinés
(be
puo
Zemaic’i s
Rdn,
T s,
Siaudiné
p ie
Pp;
puo_aglik’és
K s
i
k .).
Siek
iek
pa yzdziy
pa eik a
naujojoje
Lie u iy
kalbos
a miy
ch es oma ijoje
(2004):
Da bé-
nuose
¢(5)
3é déi
~
i
Si dié
( ansponuo a
is
Si die);
é
j ega-( ansponuo a
is
jégdi);
a
ne
eX
jie-
ga-(~
is
jégai)
—
negi
is
i ap adés
galiinés
galé y
ki j
Si aip
a i auk i!
Tai
nelauk a,
nes
susije
su
iskilia
mokslininko
kalbininko,
konsul a usio
§j
leidini,
asmenybe.
Vy au as
Vi kauskas
Gau a
2005
05
23
Lie u iy
kalbos
ins i u as
P.
Vileisio
g.
5,
10308
Vilnius,
Lie u a
»TUSCIA
VIETA*
YRA
METODOLOGISKAI
PAZEIDZIAMA
SAVOKA!
Vy au as
Amb azas
sa o
a sakyme
A
gali
kq
no s
eiks i
uscia
ie a?
(Ac a
Linguis ica
Li hu-
anica
50,
136-138),
disku uodamas
su
mano
paZiii omis
i
adinamaja
nuline
jung i,
mano,
kad
manieji
,,logikos
eiginiai
y a
eisingi,
be
jie
isai
nep ies a auja
G ama ikoje
pa eik ai
nulio
sam-
p a ai*
(p.
136),
nes
joje
i
nuli
,,zi i ima
kaip
i
me odinj
koncep a,
ku is
padeda
nus a y i,
kada
am
ik o
odiklio
nebu imas
u i
apib éz a
g ama ine
unkcija“
(p.
137).
Jeigu
nulis
(a
uS¢ia
ie a)
p iklauso
me odologijai,
ai
jis
i
u é y
bi i
a ojamas
aip,
kaip
ip as a
ki uose
moksluo-
se
—
,neapk au as*
seman ika.
A
pa s
nep ieS a auju
nulio,
kaip
g ynai
echninés
p iemonés,
panaudojimui
(plg.
balsiy kai os
aiskinima,
ku
a ojamas
os
kai os
nulinio
laipsnio
e minas).
Nep ieS a auju
i
u8cios
ie os
e minui,
nes,
p z.,
o maliyjy
g ama iky
eo ijoje
a ojama
uScia
(baziniy
elemen y)
eilu é,
ku ios
simbolis
E
a skleidziamas
kaip
‘
””.
P ieS a auju
ik
eiké-
més
su eikimui
uS¢iai
ie ai,
nes
okios
g ama ikos
iSsiski ia
i$
isy
empi iniy
moksly
(g ama i-
kos
ak y
negaliu
laiky i
ik
psichikos
démenimis,
nes
kalbo y a
man
né a
psichologijos
Saka).
Dés ydamas
sa o
samp o a imus
apie
adinamaja
nuline
jung j
jau
pa odZiau,
kaip
a si anda
loginis
p ieS a a imas:
kokia
no s
eks u
nekomunikuojama
eik’mé
igno uojama
i
eks ui
(dél
pe in e p e a imo)
p iski iama
papildoma
eikSmé.
Manau,
kad
aip
daZnai
a si inka
dél
o,
kad
Kai
1999
m.
iSleis oje
Lie u iy
kalbos
enciklopedijoje
adau
s aipsni
Nulinis
kalbos
elemen as
(p.
441)
i ,
iska
ge ai
apmas es,
sup a au,
kad
negaliu
su ik i
su
diduma
jo
eiginiy,
sumaniau
pe
umpa
laika
sa o
samp o a imus
iSdes y i
ijuose
eks uose:
(i)
apie
ad.
nuling
jung i,
(ii)
apie ad.
nulines
galiines
i
(iii)
apie ad.
nomina y inius
sakinius
( okius,
kaip,
p z.,
Ziema.),
ku iems
kai
kas
i gi
p iski ia
eiksmazodzio
ba i
nuling
aiska.
Tik
po
o
u éjo paaiske i
issamus
mano
poZii is
j
,,nulinius*
kalbos
elemen us
i
ik
ada
ikejausi
daly au i
diskusijoje,
jeigu
kas
no s
nesu ik y
su
mano
samp o a imais.
Be ,
paskelbus
min is
apie
ad.
nuline
jung i
(Ac a
Linguis ica
Li huanica
48,
177-184),
isokios
negandos
isiskai
nu auké
mano
apmas ymus,
0
pe
a
laika
sulaukiau
poleminio
Vy au o
Amb azo
a sako.
Dél
o,
laikinai
a i ukdamas
nuo
anks esnio
sumanymo,
esu
p i e s as
el is
i
diskusija.
Sio
mano
eks o
skai y ojams
pasakau,
kad
kai
ku iuos
a gumen us
dél
nuliniy
kalbos
elemen y
pasilieku
a ei¢iai,
nes
ikiuosi
pa asy i
i
apie
nulines
galiines,
i
apie
ad.
nomina y inius
sakinius.
2
Tpoce,
M.,
Jlan en,
A.,
Teopua
dopmaa nolx
epammamuk,
Mocxea,
1971,
15.
PASTABOS
|
163
ge ai
nesu okiami
seman ikos
analizés
p incipai.
Todél
da
ka a
ap a iu
G ama ikos
pa yzdi
O as
g azus
/
O as
y a
g azus
(p.
612).
Siedu
sakiniai
laikomi
absoliuéiais
sinonimais,
nes
an aip
nebi u
sakoma,
kad
,, okia
nuliné
[...]
jung is
y a
olygi
eiksmazodZio
bii i
es.
1.
o mai*
( en
pa ).
Sakinys
O as
g azus
( okius
sakinius,
bidamas
u eniSkiy
a més
a s o as,
labai
daznai
a -
oju
i
pa s)
apibiidina
a mos e os
bisena,
ku i
su ampa
su
konsi uacijos
laiku’.
Tai
galima
nu-
s a y i
i
objek y iu
s ebéjimu
iS
Salies,
o ne
psichikos
u inio
analize.
Ne
ienas
kalbininkas,
ne u in is
aiskaus
seman ikos
analizés
sup a imo,
iS
o
jau
i
pasida o
i$ ada,
kad
sakinys
O as
g azus
u i
daba ies
(esamojo
laiko)
eik’me.
Cia
kaip
ik
i
eikia
paklaus i,
is
ku
gaunama
okia
in o macija?
Siuo
a eju
s ebimas
ak as
(daba is)
p iklauso
sakinio
a ojimo
salygoms,
be
i
o
da
negalima
da y i
is ados,
kad
okia
in o macija
y a
iS eikS a
i
eks u,
nes
ji
gali
bu i
i
neis eikS a*.
Taip
y a
maZiausiai
dél
iju
dalyku:
(i)
kalba
emiasi
ne
gam os
désniais,
ku ie
y a
bi ini
i
isuo iniai,
o
isuomenés
ip o¢iais
(y a
kon encionali), ad
ne
ik
ski ingose
kalbose
gali
nebi i
kokio
no s,
misy
manymu,
s a baus
dalyko’,
be
jis
gali
i ai uo i
i
os
pacios
kalbos
a mése;
(ii)
nepami S ina,
kad
eks ai
né a
iSsamiis
ik o es
a aizdai,
nes
ne
dideli
eks ai
isko
neapima,
jie
y a
a ankos
ezul a as;
(iii)
i
kalb¢ ojas
gali
nema y i
eikalo
ka
no s
pasaky-
i
(ap a iamu
a eju
bi y
galima
many i,
kad
kalbé ojas
nepasako
y a
del
o,
kad
ai
aki aizdu,
be
ada
sakinius
su
y a
eiké y
laiky i
baziniais
i
kalbé i
apie
elipse,
0
a5
okio
aiSkinimo
negaliu
em i
( ai
paaiskés
ne ukus).
Aisku,
kad
nei
o as,
nei
g azus
ne u i laiko
eikSmés,
0
adinamoji
,, uScia
ie a“,
bidama
nieko
(jokio
elemen o)
ne u in¢ios
uSciosios
aibés
ki oks
pa adinimas’,
i gi
negali
u é i
laiko
eikSmés,
nes
okiu
a eju
niekas
jau
pa i s u
Siuo
uo’.
Sin aksininkai
pap as ai
nag inéja
a si ink us
sakinius
i
odél
ne u i
galimybés
pama y i
ju
pla esniame
kon eks e,
odél
pa eiksiu
ap a iamo
ipo
sakiniy
su
(minimaliu)
kon eks u:
Aplinkui
Zalia o
pusys.
Miskas
amus,
ylus.
Tik
ku ne ku
s ukseno
genys.
Auso
y as,
blai éesi
diena.
/
Taip
nu a gau,
kad
p adéjau
nak imis
kliedé i.
O as
Sal as,
ypaé
nak j.
/
Sekdamas
mano
mas ymui
didele
i aka
pada iusiu
Leonu
Zawadowskiu,
konsi uacija
adinu
Snekejimo
si uacija,
i
man
Si as
e minas
a odo
eikalingas
(Z .
Zawadowski,
L.,
Lingwis yczna
eo ia
jez ka,
Wa sza-
wa: Pa is wowe
Wydawnic wo
Naukowe,
1966,
272-273).
Ne
i§
ealybes
sp endziame
apie
ai,
kas
u i
bi i
iS eiSkiama
eks u,
o
i$
eks o
(no maliu
a eju)
da o-
me
i$ adas
apie
ealybe.
Man
odos,
kad
a§
ai
ge ai
isdésciau
e e uodamas
Leono
Zawadowskio
pazi i as
i
kalba
(Z .
Kalbo y a
24
(1),
1972,
111-119)
i
nesijauciu
a sakingas
del
o,
kad
ki i
kalbininkai
uo
nepa-
sidoméjo.
P z.,
indonezieciy
kalboje
neabejo inai
y a
eiksmazodziu,
be
jie
ne u i nei
laiko,
nei
nuosakos
ka ego-
ijos,
odél
sakinys
Anak
idu
gali
eiks i
i
Vaikas
miega,
i
Vaikas
miegojo,
i
Vaikas
miegos,
i
bi u
didelé
klaida
eiksmazodZiui
idu
eikSme
p iski i
pagal
san ykj
su
konsi uacija.
Dél
(ma ema inés)
aibés
sa okos
Z .
Visuo iné
lie u iy
enciklopedija
1,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as,
2001,
180
(s .
aibé).
Kalbininkams
pakak y
susipazZin i
su:
Bulo a,
A.,
Susipazinkime
su
aibémis,
Vilnius:
Min is,
1973
(ypa¢
su
1
1-u
sky eliu).
Kam
ma ema ikoje
p i eikia
uS¢ios
aibés,
ge ai
paaiskina
Naumas
Vilenkinas
(Bus enkun,
H.
A.,
Pacckasei o
mHomecmeax,
Mocksa:
Hayxa,
1965,
27-28).
Kalbininku
,,nulininky*
mas ymas
man
labai
p imena
an ilogika
i
an iscien is a
Ma ina
Heidegge ,
ku io paga séjes
posakis
Das
Nich s
nich e
(mazdaug:
,,Niekas
eiSkiasi*)
apo
Vienos
pozi y is y
k i ikos
(i
apsk i ai
Heidegge io
kalbéjimo
paSaipos)
objek u.
Dél
Heidegge io
kalbos
z .
Ca napas,
R.,
Me a izi-
kos
i eikimas
kalbos
loginés
analizés
biidu.
In:
Nek aSas,
E.,
Filoso ijos
j adas,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklo-
pedijy
leidybos
ins i u as,
2004,
277-281.
(AS
pa s,
aisku,
s o iu
Ca napo,
o
ne
Heidegge io
puséje.)
164
|
PASTABOS
Ilipau
p iemies inin
aukinin.
Vagonas
ilgas.
[...]
Bu o
nak is,
isai
amsu.
/
A azia om
j
Dolgomos q.
Kelias
labai
blogas.
Cia
bu o
jau
anksciau
a ez y
lie u iy.
Sios eks o
a ka pos
a ink os
i§
bu usio
kalinio
V.
Uléinsko
a siminimu’,
asy u
po
ke u iasde-
Sim ies
me u,
ad
Cia
negali
bi i
jokios
kalbos
apie
sakiniy
be
jung ies
su apima
su
aS’ymo
laiku.
Kaip
ip as a,
a siminimuose
apie
p aei i
kalbama
bii uoju
laiku.
Jeigu
isski i
sakiniai
be
jung-
ies
i
Siuo
a eju
u i
esamojo
laiko
eiksme,
ai
eiké y
p ipazin i,
kad
pasako ojas
dél
nepa i -
ies
is
kai alioja
pasakojimo
laika.
Taip
nemanau,
nes
V.
Ul¢inskas
y a
ge as
pasako ojas.
Jeigu
Siais
a ejais
adinamoji
nuliné
jung is
u i
kon eks o
sakiniy
eiksme,
ai
okie
sakiniai
p ilygs a
sakiniams
su
bu o,
adinasi,
u i
da
iena,
ne
ik
esamojo
laiko,
g ama ine
eiksme.
Tokio
eigi-
nio
i gi
nepalaikau:
manau,
kad
Siuo
a eju
apibidinamieji
belaikiai
sakiniai
y a
j e piami
j
pasa-
kojamuosius,
p aei j
aizduojancius
sakinius.
Galima
nu ody i
da
iena
a gumen a,
kad
kalbamieji
sakiniai
ne u i
daba ies
eik’més.
Y a
S ai
oks
g ama iskai
isai
aisyklingas
sakinys:
Sal on
Sinke
(JAV)
o as
isada
g azus.
Kaip
saki-
nyje
O as
isada
g azus
daba ies
eiksmés
Salininkai
paaiSkin y
p ie eiksmio
isada,
ku iuo
pasakomas
isalaiki$kumas,
a ojima
Siuo
a eju?
Klausimas,
a
mano
pa a o as
sakinys
Mano
b olis
nejgalus
gali
bi i
aiskinamas
,,kaip
jung i
u inciy
sakiniy
pa adigmos
B olis
y a
/
bu o
/
biida o
/
bus
nejgalus
na ys,
pa a o as
esamojo
laiko
eikSme*
(p.
137),
p iklauso
nuo
pa adigmos
sup a imo.
Pa adigmos
sa oka
kalbininkai
kol
kas
a oja
be
ikslesnio
apibiidinimo’,
no s
u i
bi i
aisku,
kad
ji
negali
bi i
nuleis as
i§
dangaus.
AS
sakiniy
B olis
y a
nejgalus
i
B olis
neigalus
negaliu
ijung i
i
a
pacia
pa adigma,
nes
Siedu
saki-
niai
nesuda o
opozicijos
(i
labai
s a bia
opozicijos
sa oka
kalbininkai
a oja
gana
neapib éZ ai).
Kad
bi y
aisku,
kodeél
aip
elgiuosi,
paimsiu
pa yzdziy
i$
onologijos,
nes
isose
kalbose,
su
ku iomis
esu
kiek
susipazines,
onologinés
sis emos
y a
pap as¢ciausios
i
leng iausiai
analizuoja-
mos.
Pa yzdziui,
lie u iy
kalboje
bado
i
pado
suda o
opozicija
i
$i
opozicija
leidzia
isski i
/b/
:
/p/
p ieSp ieSa
i
nus a y i,
kad
iedu
ga sai
ski iasi
kaip
ska dusis
i
duslusis.
Daba
keliu
klausima,
a
bado
(i
pado)
suda o
opozicija
su
ado?
Jeigu
a sakysime
eigiamai,
ai
gausime
/b/
:
/9/,
/p/
:
/9/
p ieSp ieSas
(imdami
ki as
po as,
p z.,
sako
i
ako, ako
i
ako,
gausime
daug
daugiau
okios
pa
iiSies
p ieSp iesu).
Mas ydami
logiskai,
i
onemy
in en o iy
no i
neno i
u ésime
jjung i
nuline
onema.
IS
isu
onemy
lyginimo
su
nuliu
nebus
jokios
naudos,
nes
ealios
onemos
nuo
nulinés
ski sis
isais
akus iniais
pozymiais,
0
onologui
juk
s a bis
ik
di e enciniai.
Kiek
zinau,
daugumas
onology
nulinés
onemos
sa okai
p ieS a auja,
no s
ju
p ieS a a imuose
neap ikau
okio
pag indimo,
ko-
kj
Cia
pa odziau.
Su ikdamas
su
And é
Ma ine ,
manau,
kad
kon as o
sa oka
inka
sin agmi-
niams
san ykiams, 0
opozicijos
—
pa adigminiams'’.
Kadangi
bado
:
ado
san ykis,
mano
many-
®
ESelony
b oliai,
Vilnius:
Vy u ys,
1991,
183-241.
a
Kaip
eisingai
y a
pasakes
usy
ma ema ikas
i
mokslo
iloso as
Geo gijus
Ruza inas,
daugelyje
humani-
a iniy
moksly
eo iju,
ypaé
p adinéje
jy
plé ojimo
s adijoje,
pama iniai
p incipai
aiskiai
nei§ski iami,
no s
i
suponuojami
(Pysasun,
I.
W.,
Hayanaa
meopua:
Jloeuxo-memodoaoeu eckul
ananu3,
MocKksa:
Mpicnb,
1978,
15).
AS
jau
nuo
seno,
kai
ik
pe skai¢iau
knyga
/Joeuka
nay4noeo
uccaedoeanua,
Mocxsa:
HayxKa,
1965,
esu
jsi ikines,
kad
kiek iena
ik o
eo ijos
a do
e a
minéiy
sis ema,
no s
kai
kam
ai
gali
i
nepa ik-
i,
is u i
bi i
pe Zi ima
i
ikslinama.
0
Ta
And é
Ma ine
min j
imu
i:
Gi denis,
A.,
Teo iniai
lie u iy
onologijos
pag indai,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidybos
ins i u as,
2001,
66
(24-a
i8naSa).
PASTABOS
|
165
mu,
p iklauso
kon as ui,
0 ne
opozicijai,
ai,
emian is
uo,
kad
s a biausios
sa okos
u i
bi i
ienodai
aikomos
isiems
kalbos
lygmenims,
i
sakinys
B olis
nejgalus
negali
bi i
ijungiamas
i
pa adigma
su
eiksmazodziu
ba i.
A k eipsiu
demesi,
kad
Siuo
klausimu
a&
isiskai
su inku
su
Emiliu
Ben enis e’u,
ku is
placiai
zinomame
s aipsnyje
,,La
ph ase
nominale*
labai
aiSkiai
eigé,
kad
nomina y inio
sakinio
y i-
nejima
eikia
isiskai
a ski i
nuo
sakiniu
su
bi i
y inéjimo,
kad
jame
negalima
izi e i
nulio,
i
nesu iko
su
Louis’u
Hjelmsle u,
ku is
lo yny
kalbos
sakinyje
Omnia
p aecla a
a a
i&sky e
3
implici inius
elemen us:
in ek a,
esamaji
laika
i
iesiogine
nuosaka"’.
Sa o
pozicija
—
uS¢ios
ie os
su
eikSme
eigima
—
Vy au as
Amb azas
mégina
g is i
i
dia-
ch oniniais
a gumen ais.
AS,
bidamas
unkcinés
kalbo y os
Salininkas
(be
daug
me u
dés es
i
lie u iy
kalbos
is o ing
g ama ika),
esu
i ai
isi ikines,
kad
sinch oniSkai
ap aSan
kalba
kaip
unkcionuojan¢ia
sis ema
diach onija
su
jos
kons a uojamais
paki imais
eikia
palik i
nuoSaléje,
nes
sinch oninis
kalbos
ap asymas
epis emiSkai
y a
pi minis,
o
diach oninis
—
an inis:
juk
nega-
lima
pas ebé i
paki imyu
pi ma
nenus acius,
kas
kin a'*.
AS
negaliu
p i a i
Vy au o
Amb azo
min¢iai
apie
sakiniy
be
jung ies
pe p asminima
( eanaliza ima,
Z .
p.
137),
nes
man
he .
A as
assus"
i
lie .
Té as
ge as,
edy
T am
Visnuh"
i
lie .
Tu
Visnus,
pali
Dhamma
anicca’
i
lie .
Dhamai
nepas o iis
y a
okios
pa
s uk i os
i
g ama ines
eikSmeés
sakiniai,
odeél
juos
i
eikia
ienodai
aiskin i:
ai
apibidinamieji,
be
ne
,.amzinuju
iesu*
sakiniai
( aSydamas
apie
adinama-
ja
nuling
jung i
jau
bu au
uzsimines,
kad
sakiniai
su
y a
gali
konku uo i
su
sakiniais
be
jung ies,
be
ai
né a
pe p asminimo
a ejis).
Manau,
kad
esame
gana
ge ai
iSlaike
sena
indoeu opie iska
modell
i
ik
ne inkamai
nuliu
ope uojan ys
kalbininkai,
p asilenkdami
su
s eiku
p o u,
painioja-
si
sa o
min yse
i
gali
klaidin i
ki us.
An as
dalykas
y a
oks:
diach oniniy
p ocesy
negalima
apibudin i
désniy
e minais,
jei
ik
su iksime,
kad
désniu
adiname
ai,
kas
y a
bi ina
i
isuo ina’®.
Be
kai
né a
désniu,
ai
né a
i
desniais
paaiskinamy
ki imy.
Ne
ik
kalbininkams,
be
i
isiems
ki iems
isuomenés
mokslu
a s o ams
labai
ik u
ge ai
apmas y i
Ka lo
Poppe io
min i,
kad
galime
s ebé i
pokyciy
k yp is
a
endencijas,
be
,,desniai
i
k yp ys
y a
i$
esmés
ski ingi
dalykai“!’,
odél
iS
k ypciy
a
endencijy
s ebéjimo
negalime
gau i
bi iny
i8 ady.
O
Vy au as
Amb azas,
kalbédamas
apie
okius
sakinius
ki ose
indoeu opie¢iy
kalbose"*’,
a odo,
i
lie u iy
kalba
no i
i ikiuo i
ij
ki u
kalby
a pa,
be
juk
Galiu
em is
ik
e imu
i
usy
kalba:
Benpenuc ,
9.,
O6wan
auneeucmuxa,
Mocxsa:
ITpo pecc,
1974,
167-183.
2
Z .
Zawadowski,
L.,
op.
ci .,
47
i
Gi denis,
A.,
op
ci ., 28-30
(i
10-a
i8nasa).
Pa yzdj
imu
i$:
Mpanos,
B.
B.,
Xemmexuii
a3 ix,
Mockpa:
U3na esbcTBo
BOCTONHOH
JIMTepa ypbl,
1963,
171.
Pa yzdys
iS:
Enm3apenko a,
T.
A.,
Beduiickui
as ix,
Mocksa:
Hayxa,
1987,
158.
Pa yzdys
paim as
i$:
Enu3apenxosa,
T.
A.,
To opos,
B.
H.,
436«
naau,
Mocxsa:
Hayxa,
1965,
124.
Kol
(daba
j
Salikele
pasi aukias)
ma ksizmas
isiems
kale
j
gal as,
kad
y a
ne gi
isuo iniai
zmonijos
aidos
désniai,
ol
i
kalbininkams
be
eikiamo
apmas ymo
bu o
pa ogu
Sneké i
apie
kalbos
aidos
(a
unkciona imo)
désnius.
ay
Poppe ,
K.
R.,
Rink iné,
Vilnius:
P adai,
2001,
395.
Ka
domin y
panaSis
usy
kalbos
sakiniai,
am
pa a ¢iau
susipaZin i
su
nelokaliza imo
laike
sup a imu
i
okieciy
sla is o
E wino
Koschmiede io
sa okomis
,,wa os¢
miejscowa
w
czasie“
i
,,Zei s ellenwe *,
nes
os min ys
gali
p a e s i
i
nag inéjan
laiko
eiskima
lie u iy
kalboje
(Z .
Teopua
dynkuuonancnou
epammamuku:
Beedenue.
Acnekmyaabnocme.
Bpemennaa
aokaauzoeanHocme.
Takcuc,
Jlenmu pan:
HayKa,
1987,
210-226,
230-232).
166
|
PASTABOS
sakiniy
be
jung ies
a ojimas
ge okai
ski iasi
ne
lie u iy
kalbos
a mése,
ku ios
i
y a
ik ai
gy os
i
ienin eles
esia
p aei i’”.
Baigdamas
sakiniu
be
jung ies
ap a ima, no iu
da
ka a
pab éZ i,
kad
uSCios
ie os (su
jai
su eik a
pozi y ia
eikSme!)
sa oka
a si ado
dél
ik inos
i
pa i Su iniskos
seman ikos
analizés,
kalbos
a ojimo
salygas
palaikius
i
eks o
eikSme.
Man
nelabai
sup an ama,
kodél
Vy au as
Amb azas,
bidamas
Zinomas
kalbininkas,
sa o
pole-
mikos
su
manimi
pabaigoje
pasielge
isai
ne
kaip
im as
mokslininkas:
jis
émési
,,a siSaudiné i*
j
a ski us
mano
nesu ikimus
su
psichologizmu,
kai
a$,
susi elkes
,,nulinés
jung ies“
nag inéjimui,
aiskiy
aiSkiausiai
pasakiau,
kad
mano
po2Zii is
j
psichologizma
daugiausia
im as
i§
Leono
Zawa-
dowskio,
i
nu odziau,
ku
apie
ai
galima
daug
iSsamiau
susipazin i.
Jeigu
Vy au as
Amb azas
del
psichologizmo
no i
gin¢y is
iS
esmés,
gin¢y is
jam
eikia
ne
su
manimi*’.
Kadangi
Vy au as
Amb azas
kazkodél
nepano o
susipazin i
su
pi miniu
Sal iniu,
jis
kai
ku
pap asCiausiai
pasida é
klaidingas
is adas,
nes,
p z.,
an ipsichologis ai
neneigia,
kad
kalbos
u inys
no maliu
a eju
a i-
inka
psichikos
ak us,
be
jiems,
unkcionalis ams,
labiausiai
ipi
ne
psichikos
u inys,
ku is
isada
y a
indi idualus
i
negali pa ek i
i
iSo e
—
ex a
co po e,
o
eks o
eiksmé,
ku i,
bidama
salygo a
sociumo
a ojimo,
gali
ne
i
labai
ski is
nuo
a ski y
indi idy
su okimo.
Y a
da
iena
p iezas is:
klausy ojai
ne e ai
eik8més
neski ia
nuo
p asmés
(,,O
ka
jis
u éjo
gal oje
aip
saky-
damas?“),
be ,
mano
manymu,
kalbininkai
u i
ai
ski i*'.
Vladas
Zulys
Gau a
2005 09
14
Tako
g.
1-7
LT-53356
Akademija,
Kauno
aj.,
Lie u a
'°
Bend inés
kalb6s,
g ieZ ai
a ian ,
negalima
be
nieku
nieko
j ikiuo i
j
diach oninj
p ocesa,
nes
ji
y a
daugiau
a
maZiau
di b ine
i
joje
dél
a miy
po eikio
gali
bi i
isokiy
i ai a imu.
Kaip
ik
odél
pa ies
dazniausio
lie u iy
kalbos
eiksmazodZio
ba i
a ojima
pi miausia
eike y
is i i
a mése,
0
ik
po
o
Zi -
é i,
kaip
jis
a ojamas
bend inéje
kalboje.
Nemanau,
kad
Siuo
me u
bi y
galima
jo
a osena
suno min i.
20
AS,
1959
m.
baiges
p o incialy
Vilniaus
uni e si e a,
ku
nebu o
dés omas
ne
joks
logikos
ku sas,
sa o
pasi engimu
nelabai
galiu
lygin is
su
Leonu
Zawadowskiu,
Vaka uose
s udija usiu
ne
ik
kalbo y a,
be
i
epis emologija
(Si a
ak a
labai
e inu,
nes
daugumas
ki u
Zymiy
20
a.
kalbininku,
kaip
ka ais
jsi ikinu,
epis emologijos,
.
y.
mokslo
me odologijos,
s i yje
ne u i
eikiamo
pasi engimo).
Be
o,
manau,
kad
mano
p o as
y a
silpnesnis
kaip
Leono
Zawadowskio,
nes
né a
ge ai
ismankS in as
mas y i
logiskai
i
ai’kiai
(nede a
pami s i,
kad
kalbininkai
Lie u oje
bu o
engiami
ik
kaip
ilologai).
:
Kas
no i
a sik a y i
psichologizmo,
ku is
daZnai
aiskiai
neiSkyla
j
pa i siu,
am
si ilau
aps a s y i
is
kalbos
unkciona imo
a ejus.
(i)
P anesimas
y a,
be
jo
niekas
nesu okia.
Tokia
si uacija
gali
bi i,
kai,
p z.,
pe
adija
ansliuojamos
Zinios,
be
kamba yje
nieko
né a,
a ba
kai
as ai
ne
ieng
iks an i
me uy
isbiina
niekieno
nema omi
( oks
bu o
Bogazkéjaus
a chy o
likimas
su
he i y
dan i aSéiais).
Siuo
a eju
eks ai
u i
ep ezen acine
unkcija,
nes
isada
kalbama
apie
ka
no s
(20
a.
an ojoje
puséje
a si adusiuose
in o ma ikos
moksluose
ienas
i$
p incipy
skelbia,
kad
in o macija
isada
pe duodama
pe
ma e ialia
e pe).
Be
Siuo
a eju
kalba
nea lieka
komunika y inés
unkcijos,
ku i
emiasi
ep ezen acine.
(ii)
P anesi-
mas
sup an amas
kaip
kalba,
be
pa i
kalba
lieka
nesup an ama.
Taip
bina,
kai
Zmonés
nemoka
ieni
ki u
kalbos
a ba
negali
pe skai y i
kokio
a o
(p z.,
kad
i
Fais o
disko).
Siuo
a eju
eks ai
i gi
u i
ep ezen a-
cing
unkcija,
be
pasinaudo i
komunika y ine
unkcija
nepa yks a
dél
nemokéjimo.
(iii)
No maliai
ben-
d aujama
kalba
(Snekan is
a
aS u)
i
okia
kalba
a lieka
abi
s a biausias
unkcijas.