ACTA
LINGUISTICA
LITHUANICA
LIII
(2005),
1-8
Wajdelo a'
Jonui
Palioniui,
lie u iy
kalbo y os
aidilai
LeszEK
BEDNARCZUK
K oku a
This
a icle
deals
wi h he
Bal ic
o ma ion
unde lying
he
Polish
and
Ge man
o ms
Wajdelo a,
Waidelo e,
a es ed
in
he
li e a u e
as he
name
o
he
ancien
pagan
p ies s
o
he
Bal s,
and
commen s
on
some
mo phologic
and
seman ic
aspec s
o
his
denomina ion.
Zodis
wajdelo a
j
lenky
kalba
pa eko
Adomo
Micke i iaus
déka,
ku is
iena
i8
pagoniy
p iisy
d asininko
pa adinimy
p i aiké
oman izmo
epochos
au os
p a-
nasui
apibiidin i.
Su
Siuo
ZodZiu
susidi é
is isos
jaunyjy
lenky
ka os,
p adedan
bel ede ininkais
i
baigian
nidienos
idu iniy
mokykly
jaunimu,
ku iems
Kon-
adas
Valen odas
y a
p i alomai
skai oma
li e a ii a.
Visi
o iginalo
i
daugiau
nei
d ideSim ies
e imy
skai y ojai
sa aip
pe eme
Sio
Zodzio
seman inj
lauka,
o
ju
a min yje
is igo
an aS és
Vaidilos
daina,
Vaidilos
sakmé.
Nedaugelis
i
jy
im ai
susimas é,
a
G azinoje
i
Kon ade
Valen ode
pasi odan ys
lie u iy
aidilos
i8
ik-
uju
egzis a o
pagoniskoje
Lie u oje
i
kaip
jie
lie u iskai
bu o
adinami.
Né a
isai
aisku,
kaip
wajdelo a
skambéjo
p isi8kai
i
ka
i8
iesu
ei8ké,
kokia
bu o
jo
mo ologiné
sanda a
i
unkciniai
a i ikmenys
lie u iy,
sla y
i
ki u
indoeu o-
pieciy
pagoniskose
eliginése
sis emose.
Paméginsime
j
ai
a saky i
emdamiesi
e imologiniais
y imais.
Ai&kiai
nega y ia
pozicija
ZodZio
wajdelo a au en iskumo
a zZ ilgiu
uzémé
Alek-
sand as
B iickne is,
jau
1904
m.
(1904/1984:
49),
o
éliau
lenky
kalbos
e imolo-
giniame
Zodyne
i ines,
jog
wajdelo a
—
ai
,,isgal o as
Zodis,
lie u iams
isikai
s e imas;
kiles
i§
okie¢iy
waideln,
Waidle
,o
p uskich
gusla zach-w ézbi ach*
“[apie
p isy
kanklininkus],
o
pas a asis
i8
p iisu
waidlemai?
,,kankliuojame“.
Sis
aiskinimas
bu o
paka o as
Ta p au iniy
ZodZiy
Zodyne
(S ownik
wy azéw
obcych,
SWO
757)i
Do oszewskio
zodyne
(SJP,,
820).
Taciau
ki i
p iisy
kalbos
y iné ojai
e mina
Waidelo (e),
uZ aSy a
ski inguose
Sal iniuose,
o
éliau
a o a
P iisijos
okiediy,
laiko
au en isku
i
jo
da yba
aiSkina
emdamiesi
p isy (Reinholdas
T au mannas)
a ba
lie u iy
kalbos
ak ais
(Kazimie as
Biiga,
Janis
Endzelynas,
E ns as
F aenkelis).
+
S aipsnis
pi ma
ka a
skelb as
lenky
kalba
Zu nale
Jezyk
polski
76,
1996,
264-273.
2
Y a
Zinoma
p iisy
kalbos
o ma
waidleimai,
nu odoma
Ta p au inwy
Zodziy
Zodyne
(S ownik
wy azéw
obcych,
1954),
deja,
1991
m.,
leidime
bu o
pa eik a
klaidinga
in o macija,
kad
e minas
wajdelo a
a si ades
XIX
amiiuje.
2)
Leszek
BEDNARCZUK
Pi miausia
u ime
nepami s i
(Z .
Kleine
1948:
I
354,
II
71-72),
kad
Ziniy
apie
pagoniu
p iisy
is o ija
i
eligija
Micke i¢ius
sémési
i§
XIX
a.
okiediy
y ine oju,
daugiausia
i
Augus o
on
Ko zebue
(1808)
i
F anzo
Mone
(1822),
ku ie
ik iausiai
nebu o
susipazine
su
Simono
G unau
k onika
(apie
1530
m.),
pag indiniu
in o -
macijos
apie
p iisy
wajdelo as
Sal iniu,
iSleis u
1877-1896
m.
G unau
k onikoje
kalbamasis
Zodis
uZ iksuo as
keliais
g a iniais
a ian ais
(Waidelo (e),
Waidlo (e),
Waidolo (e)),
esama
i
oki8ky
mo ologiniy
jo
adap aciju:
Waid(e)le
‘bu ininkas’,
waideley
‘bu ai’
i
waidelen
‘bu i’.
Geo gas
Nesselmannas
(1836)
i
Janis
Endzelynas
(1943/1982:
332) da
nu odo
o mas
weidelu ,
weidulu .
I§
XIX
a.
Zinomi
i
keli
ki i
Sio
e mino
uzZ aSymai:
Vaidalo es
(Mone
1822:
85),
Wejdalo a
(Na bu
1835:
255-258),
Weidaly
(K aszewski
1847:
108),
Wajdelu a
(Kon ado
Valen odo
au og a as,
IV 330,
plg.
SJAM,,
526).
Sunku
nus a y i,
i8
kokiy
senyjy
Sal iniy
im os
os
ly ys,
be
ma y i,
kad
isos
jos
emiasi
P isijos
okie¢iy
o ma
Waidelo e,
i§
ku ios
kilo
i
lie u iy
aidelio as,
i
Micke iéiaus
wajdelo a.
P o o ipui
p iisy
kalboje
pa i
a imiausia,
a odo,
bus
o ma
Waidlo (e).
Zodzio
Waidelo e
y imams
Kazimie as
Biiga
y a
sky es
iena
i§
sa o
s udijuy
(1909/1958:
185-188).
Jo
manymu,
ai
deminu y as,
i8 es as
i8
P isijos
okieciy
Waidel-e ,
ku io
a i ikmuo
lie u iy
kalboje
y a
pa a dé
Vaidilas
( a8y iniuose
Sal-
iniuose
Woydillo).
Bigos
manymu,
p iisy
kalboje
bu e
okie
pagoniy
d asininko
pa adinimai:
* aidilas,
is
jo
pada y as
* aidil- is
i
mo e iSkoji
pas a ojo
ly is
* ai-
dil-i é.
Zodj
* aidilas
Biiga
sieja
su
ide.
*“yoid-
‘Zino i’,
pi mine
jo
eik’me
nusako
kaip
‘sapiens,
sapien ia
p aedic us’
(apdo ano as
iSmin imi),
o
seman inés
mo y acijos
a z ilgiu
lygina
su
lie.
Zynys,
Ziniuonis
—
Zodiiais,
ediniais
i8
eiksmazodzio
Zino i.
Bugos
manymu,
i
* aidilas
kildin inas
i
p iisy
kalbos
eiksmazodis
* aid(iJli ei,
plg.
p aes.
1pl.
waidlewmai
‘wi
zeube n’
i§
1561
m.
Enchi idiono.
Kaip
ma y i,
cia
si iloma
p ieSinga
nei
B ickne io
jsi aizduo a
Zodzio
da ybos
k yp is.
Panaiias
j
Biigos
min is
dés o
F aenkelis
(1955-1965:
1179-1180,
1214-1216)’,
siedamas
p isy
waidelo e
su
lie u iy
aidila(s)
‘ak o ius’,
(?)
‘keliaujan is
daininin-
kas,
bu ininkas,
aidila’
(nepa ik in ais
duomenimis).
Ta¢iau
jis
da
papildomai
nu odo
i
p iisy
waidinna
(p aes.
3
sg.)
‘ odo’,
lie u iy
aidin i,
aidas
‘ aiduoklis’,
eizde i,
eidas,
aizdas.
Visus
Siuos
Zodzius
F aenkelis
kildina
(su
am
ik ais
one i-
niais
sunkumais,
nes
nepaaiskina
kai
ku iy
miné y
o my
-z-)
i8
ide.
*weid-
‘ma y i’,
aigi
ki aip
nei
Baga,
ku is
pama u
émé
*uoid-
‘zino i’.
Endzelynas
(1943/1982:
331-332)
p isy
o moje
waidleimai
jz elgia
kamiena
(3
sg.)
* aid(e/i)lé(a),
nu odo
(kaip
i
Nesselmannas)
ly is
waidelo e
i
waide/ulu ,
ci uoja
Biigos
aigkinima
i
g e a
lie u iy
Zynys
nu odo
la iy
ku onizma
(n
idlikes
p ies
6)
zin e
‘bu ininka imas’
(1948/1971:
92).
T au mannas
(1910:
454-455),
panasiai
kaip
B iickne is
i
ki aip
nei
Biiga,
aiSkin-
damas
p iisy
waidelo e,
p adeda
nuo
o mos
waidleimai.
Jo
manymu,
eiksmazodis
*waidle(i i
u i
i e a y ine
p iesaga
-la-/-lé-
(panaSus
o man as
Zinomas
lie u iy
kalboje)
i
y a
es inas
i$
wais
‘Zino i’
(1
pl.
waid-imai).
15
8io
kamieno
T au mannas
2
Zodéay
aidas
i
eizde i
s aipsniai
suda y i
kiek
chao i8kai,
o
e imologiniai
aiSkinimai
ne
iki
galo
apgal o .
Gene inis
waidleima
yéys
su
waidinna
i
lie u iy
eizde i
kelia
am
ik y
abejoniu.
WAJDELOTA
|
3
kildina
nomen
agen is
*waidlé ojis,
plg.
a oys
=
lie .
a ojas.
Kaip
pa alelés
pa eikia-
mi
sen.
us.
éds
‘Zinojimas
(slap as),
bu ai’,
éduns
‘bu ininkas’,
sen.
ind.
idd he
“Zynio
die iskos
paslap ies
Zinojimas’,
idya
‘bu y
menas’.
$i
e imologija
j ikina
labiau
nei
Biigos
aiSkinimai,
aciau
jos
silpnoji
ie a
—
ai,
kad
p isy
kalboje
né a
eiksmazod/iy,
ku iy
p iesaga
a i ik y
lie .
-lio i.
$i
i e a y iné-
deminu y ine
p iesaga,
Jano
O ebskio
(1965:
351-354)
nuomone,
y a
laiky ina
-io i
a ian u,
a si adusiu
p isijungus
deminu y nei
daik a a dziy
p iesagai
-el-/-al-,
odél
i
lie.
-lio i
ySys
su
p iisy
waidleimai
y a
abejo inas.
Mano
isi ikinimu,
o moje
waidleimai
eikia
jZ elg i
konjuk y o
mo ema
-lai-,
a ojama
pageida imui
eiks i.
Kaip
y a
pas ebejes
Ch is ianas
S angas
(1942:
263),
Sios
o mos
daZniausiai
a ojamos
sude iniuose
p ijungiamuosiuose
ikslo
sakiniuose.
Bi en
oks
y a
i
waidleimai
a ejis:
kai
mes
...
ni...
waidleimai
(Enchi idion
29, 3)
das
wi
...
nich
...
zeube n
‘kad
mes
nebu ininkau ume
(neuZsiim ume
bu ais)’
Tai
agliu inaciné
p iisy
kalbos
o ma.
Teks uose
daugiausia
pasi aiko
3
asmens
lyéiu,
ku
-lai
a sidu ia
zodzio
gale,
be
ki ais
a ejais
a
mo ema
i e piama
a p
kamieno
i
galiinés,
p z.:
2
sg.
quo i-lai-si
‘kad
no é um’),
2
pl.
quo ij-laj- i
‘kad
no é umé e’,
1 pl.
u i-li-mai
‘kad
u é ume’.
Laikan
waidleimai
konjunk y u
i8
waid-imai
‘Zinome’,
galima
jz elg i
eiksmés
poky j
i5
‘Zino i,
u é i
Ziniy’
j
‘ aldy i
slap as
Zinias,
bu i’.
Fo ma
-lei-
ie oje
lauk o
-lai-
dideliy
sunkumy
nekelia.
Sun-
kiau
paaiSkin i,
kodél
daik a a dis
bu o
iS es as
ne
i§
bend a ies,
0
i8
modalinio
kamieno.
P iisy
bend a ies
o man y
gausa
leidzia
spé i,
kad
am
ik os
bend a ys
galéje
u é i
i
modaline
unkcija.
IS
okio
modalinés
bend a ies
waid-lai
kamieno
i
galejo
bi i
iS es as
nomen
agen is
*waid-lai- ojis
‘ u in is
(p i alan is)
aiky i
pa-
slap ingas
Zinias’,
ku is,
isigaléjus
k ik8¢ionybei,
ga o
eikSme
‘uzsiiman is
bu ais,
bu ininkas’.
P iisu
Zynio
pa adinimas
y a
palikes
nemaZai
pédsaku
i
o
egiono
onomas ikoje.
Geog a iniame
Zodyne
i
lie u iSkosios
Su alkijos
dalies
ne oli
Dusios
eZe o
uZ ik-
suo a
ie o é
Wajdelo y,
ku i
1915
m.
okiSkame
zemélapyje
adinama
Wajdalo y
(plg.
ankséiau
miné as
o mas
wajdal-,
wajdol-),
0
lie u i8kai
—
Vaidelio ai.
Galima
spe i,
kad
Sis
pa adinimas
a kelia o
ka u
su
i8ei iais
i8
k yZiuociu
aldomos
P isijos,
p isiglaudusiais
Gia
dél
sa o
p ak ikuojamy
eliginio
gy enimo
o mu.
Vie o a dzio
pama as
u é u
bi i
asmen a dis
-
p a a dé
a ba
pa a de.
I§
p iisy
zynio
pa adinimo
galima
kildin i
i
pa a de
Wejdlej ,
Siandien
daugiausia
su inkama
Elbés
egione
—
i8
Gia
y a
18
i§
30
pa a dziy,
i auk y
j
PESEL*.
Apibend inan
anks iau
iSdes y us
s a s ymus
galima
eig i,
kad
Zodis,
aSomas
Waidelo (e)
i
pan.,
p isy
kalboje
u éjes
o ma
*waid-lai- ojis,
y a
eikéjo
p iesagos
P ies
keliolika
me y
Jagodnos
kaimo
kapinese
Salia
o
pa ies
pa adinimo
eze o
an
okisko
an kapio
ap ikau
pa a de
WEDELEIT.
Vadinasi,
galima ba y
eig i,
kad
pa a des,
a si adusios
Waidlo (e)
pag indu,
bu o
Zinomos
Ry y
P iisijos
e i o ijoye.
4
|
Leszek
BEDNARCZUK
- ojis
edinys
i§
eiksmaZodzio
wais
‘Zino i’
modalinio
kamieno
waid-lai-.
Kadangi
okio
eiksmazodzio
y y
bal y
kalbose
neZinoma,
ai
miné asis
edinys
laiky i-
nas
p usy
kalbos
ino acija.
Pagonybés
laikais
aip
adin i
am
ik i
d asininkai
(Zyniai),
ku ie
ipinesi slap ujy
eliginiy
Ziniy igijimu
i
pe da imu,
o
jsigaléjus
k ikS¢ionybei
ai
im a
laiky i
bu ininka imu.
Ta
eikla
u éjo
bi i okia
papli usi,
kad
j
su okie éjusiy
p iisy
palikuoniy
Zodyna
pa eko
Weidelei,
Weidele ,
Weidelo en,
weideln
(F ischbie
1883:
460).
Kaip
ma y i,
ap a iamasis
Zodis
e imologizuojamas
p iisy
kalbos
ak y
pag in-
du,
odél
kyla
klausimas,
koks
jo
a i ikmuo
bu o
pagoniskos
Lie u os
eliginéje
sis emoje.
A sakyma
galima
as i
miné oje
Biigos
s udijoje,
ku
a k eip as
déme-
sys
j
seman inj
p iisy
waidelo e
i
lie u iy
Zynys
(:
Zino i)
pa alelizma.
Reikia
ik
p idu i,
kad
Zodis
Zynys,
o man o
-jo-
edinys,
u i
pailgin a
Saknies
balsj,
o
ai
gali
ody i
jo
a chajiskuma
(O ebski
1965:
68).
Siandien
as
Zodis
y a
i8laikes
sa o
senaja
eiksme,
o
su
biid a dZiu
pik as
gali
eikS i
‘bu ininkas,
ke é ojas’.
Senuosiuose
lie u iy
kalbos
eks uose
zynys
a i inka
lenky
kalbos
wieszczek
‘p a-
naSas,
bii éjas’,
o
eiksmazodj
wieszcze
—
Zynauju,
Zynau i.
I§
ki y lie u iy
kalbos
ediniu,
be
Ziniuonis
(Biiga)
i
Zin(i) inas
(O ebski
1965:
68),
bene
idomiausias
y a
Zinéius
(Ska dzius
1943:
79,
334,
i8
Me kines).
Bii en
i
Zodj
jz elgia
B iickne is
(1903/1974:
67)
i
Baga
(1909/1958:
180-183)
skai ydami
Jano
D ugoszo
(X
210,
1387
m.)
sakinj
,,I[gnis
...
a
sace do e
...
qui
eo um
lingua
znicz
appellaban u *.
Fo man as
-cius
bidingas
eiksmazodiniams
asmen a dZiams
(O ebski
1965:
246).
Endzelynas
(1948/1971:
92)
a
Zodi
kildina
iS
neiSlikusio
nomen
ac ionis
*Zin is,
a imo
la iy
zin e
‘bu ai’
<
*zin ja,
ku j
galima
laiky i
y y
bal y
eliginés
e minologijos
ino acija.
D ugoszo
uzZ aSy a
o ma
znicz
XVI
amZiuje
bu o
klaidingai
in e p e uo a
kaip
S en oji
ugnis’,
plg.:
Ogien
Znicz
nazywali,
k é y
go za
zawzdy,
K o mimo
szedi,
musia
na i
d ew
p zyk adaé
kazdy
(S yjkowski,
apie
1580/1978:
236)
XIX
a.
senosios
Lie u os
myleé ojai
a
eik8me
placiai
paskleideé®,
0
miisy
laikais
lenky
kalboje
znicz
apo
au os
did y iu,
mi usiyjy
a minimo
bei
olimpiniy
Zai-
dyniy
simboliu.
Kaip
ma y i
iS
ap a y
ak y,
p isy
i
lie u iy
d asininko
(zynio)
pa adinimai
susi o ma o
nep iklausomai,
a¢iau
emian is
bend u
modeliu:
nomen
agen is
iS
eiksmazodjio
‘Zino i,
uzsiim i
paslap ingomis
Ziniomis’.
Bend o
pa adinimo
ne-
bu ima
galima
aiskin i
eiksmazodZio
* aid-
iSnykimu
y y
bal y
kalbose,
ku
ji
i8s iimé
a imos
eikSmés
*Zin-d-
‘Zino i’,
u in is aip
pa
i
eligine-magine
eik8me
‘uzsiim i
paslap ingomis,
slap omis
Ziniomis’.
5
Janas
Ka lowiczius
(1875:
327-328,
375),
o
po
o
i
Buga
( en pa )
Klaidinga
Diugoszo
eks o
in e p e acija
a i aisé,
be
abu,
emdamiesi
XVIII
a
leidimu,
pa eike
ZodZio
o ma
Zincz,
o ne
ap,
kaip
bu o
Dhugoszo
o iginale
~
Znicz,
plg
1961-1985
m.
leidima
(X
210).
WAJDELOTA
[5
Siuo
a eju
a imesnés
p iisy
kalbai
y a
sla y
kalbos,
ku iose
esama
kele as eli-
giniy-maginiy
apeigy
eikéjy
pa adinimy,
kilusiy
i§
eiksmazZodinio
kamieno
* éd-.
S uk i iskai
a imiausias
p isu
*waid-lai- ojis
/
wajdelo a
y a bend asla iskas
‘Zynio,
p anaéo,
bu ininko,
ke e ojo’
pa adinimas
* éd- jo-
>
* éséb,
daugiausia
paliudy as
biid a dinés
o mos
* ésé -jo.
Panasiai
kaip
P iisijos
okieciy
kalboje zinomos
o -
mos
Waidolo inne,
Waidlin(ne),
sla y
u imos
i
mo e iSkosios
ly ys
—
* éSéa(ja),
ica,
ku ios
labiau
papli e
i
ilgiau
iSsilaike
dél
ypa ingo
mo e y
aidmens
Sioje
eikloje.
Ki a
e us,
Zodis
* éd-bma,
daugiausia
Zinomas
i3
usy
kalbos
duomenu,
g eiciausiai
y a
kiles
i$
abs ac um
de e bale
‘slap os
Zinios,
bu ai’
(panaSiai
kaip
sen.
usy
kalboje
éd-s
‘s ebuklada io
galia,
ke ai,
bu ai,
iimanymas’).
Tai
odo
ka ego iné
o man o
-ma,
pi miausia
suda ancio
nomina
ac ionis
i
esul a i,
eik8-
mé,
p z.,
lie u iy
kalboje
a i
—
a -ma,
sla y
*kué-ema
‘kuodas’
(O ebski
1965:
154-155;
S awski
1976:
14-15).
Tam
paciam
seman iniam
laukui
p iklauso
ig
kamieno
* éd-
iS es i
gausiis
usy
kalbos
ediniai:
senieji
édun ,
édunja,
édunica,
édunixa;
édes o,
édunbje,
édomen je
(SRJ,,,
50),
a miniai
(daugiausia
Siau és
usy
i
bal a usiy
egionuose)
ed’mica,
ed’mo a ’;
ed’mak,
ed’macka,
ed’maci ’;
bal a usiy
’a3’m’a ,
’az’ma ka;
lenky
a m.
wiedémia s wo;
usy
a m.
ed’mo s o,
ed’mo isée
i
pan.
nis
* éSCensje,
nomen
esul a i
ba
i
daugiausia
aka y
bei
pie y
sla u
g upése
isi i ine
* éScbco,
* éscokn,
‘Ce b,
usy
*“ éscunb
i
pan.
Cia
pa eik i
Zodziai
suda o
aiSkiai
ma omas
Zodziy
da ybos
pa adigmas
-
da iniy
se ijas.
Tokia
pa adigma
suda o
p asla iski
ediniai
i§
* es¢-
‘p anaSau i’
i
sen.
usy
kalbos
de i a ai
is
éd-
‘ u é i
slap u
Ziniy,
naudo is
jomis
(bu i)’:
nomen
agen is
e bum
nomen
ac ions
nomen
esul a i
eSeo(jo),
esCaCja),
eSCi i
es en je
eseoba
éSCica,
édunb,
édunja,
édé i
édun je
éde
édema
édemen je
Pa eldé y
ediniy
gausa
odo,
kad
kalbamoji
eliginé-maginé
eikla
u éjusi
bi i
gy ybinga
i
ély uoju
p ieSis o iniu
laiko a piu,
o
a ski y
kalby
i
a miy
nauji
sa a ankiski
da iniai
(ypaé
bal a usiy
i
kaSubu,
Z .
Bo ys,
Popowska-Tabo ska
1994)
liudija
os
eiklos
asa
i
k ikS¢ionybés
laikais.
Kai
ku ios
i§
miné yjy
leksemu
pa eko
j
Biblijos
e imus,
plg.
sen.
lenky
wieszczec,
wieszcznik,
wieszczy; wieszcze-
nie,
wieszczba
(SS,,
198-199).
Daugelis
y
pa adinimy,
ypaé
su
kalbamaja
eikla
susijusiy
mo e y,
pa eko
j
au inés
magijos
i
demonologijos
s i i,
plg.
sen.
lenky
»wieszcza
baba
(z)
Zak zewa
scilice
cza i*
(1476),
,s igo i
al.
wyesczyce“
(1420).
Panaiiai
lenky
a mése,
ku
wieszcz(y),
wieszcza,
wieszczyca
eiSkia
‘ ampy as
(abieju
lyéiy),
undiné,
elniené’,
eik8més
aida
gali
ilius uo i
oks
sakinys:
,,Wieszczy
...

6
|
Leszek
BEDNARCZUK
wychodzi
z
g obu
i
wieszczy
(3
sg.),
a
jak
daleko
s ychaé
jego
k zyki,
ak
daleko
ludzie
umie a¢é
musza“
(SGP,
120,
uZ asy a
MaZojoje
Lenkijoje®).
Ap a iamam
zodziy
laukui
eike y
p iski i
i
lenky
a m.
nie-wiada
‘iSsigimélis,
pames inukas
i
k ’:
,,I8
aiko
(p ade o
ampy o
i
mo e s)
po
sep yne iy
me y
pasida o
nie-wiada*
(Ka lowicz,
SGP,,,
315,
Liublino
k as as).
Lyginan
p iisy
i
sla y
d asininko-zynio
pa adinimus
ma y i,
kad
juos
sieja
s uk i iniai
i
seman iniai
panaSumai.
Abiem
a ejais
eiksmazodZiai,
a spindin ys
i8
ide.
*yoid-
‘Zino i’,
bu o
a ojami
eikSme
‘ u é i
slap y
Ziniy,
naudo is
jomis’,
o
i§
ju
su
panasiomis
p iesagomis
iS es i
nomina
agen is
eiSkia
‘ a,
ku is
Zino;
i$min-
éiy-Zyni,
ku is
sa o
slap omis
Ziniomis
spéda o
(p anaSauda o)
bisimus
j ykius’.
Kad
Sia
eikla
uZsiimda o
i
mo e ys,
sla y
kalby
medziaga
odo
pa ikimai,
o
p iisy
-
ike inai.
K ikS¢ionybés
laikais
abiejose
kalby
g upése
Siy
ZodZiy
eikSmés
sa a ankiskai
paki o
j
‘bu ininka’.
Reikia
pasaky i,
kad
ne
ik
p iisy
i
sla y,
be
i
ki ose
ide.
kalbose
esama
i8
*yoid-
kilusiy
eligijos
bei
magijos
s e ai
p iklausanéiy
ediniy.
Jau
anks iau
¢ia
bu o
ci uo a
T au manno
nu ody a
pa alelé
i
sansk i o
(1910:
455),
o
Biiga
a -
k eipé
démesj
j
panaSia
kel y
zynio
(d uido)
eikSmés
aida:
galu
d uidae,
d uides
kaip
*d u-uid-
‘daug,
giliai
zinan is’,
ik
ki o
Saknies
okalizmo.
Démesio
negali
nepa auk i
s ebé inas
panaSumas
a p
d iejy
engiamy
au y
d asiniy
ado y
i
pasip ieSinimo
engéjy
ski ingose
Eu opos
s i yse
ski ingu
laiku.
Kaip
jau
y a
pas ebéjes
miné oje
s udijoje
Biga,
panagiai
mo y uo as
lie u iu
pagoniy
d asinininko
—
Zynio
—
pa adinimas,
besi emian is
eiksmazodiZiu
Zino-
i,
y u
bal y
kalbose
iSs imusiu
p .
wais
a i ikmenj,
eiSkusj
‘Zino i,
iSmany i’.
Siandien
Zynys
ei8kia
‘ziniuonis’
i
gali
bi i
aikomas
pagoniu
d asininkui,
kul o
a s o ui
apibiidin i
(plg.
Egip o
Zynys)
a ba
siejamas
su
Zolininka imu,
ais azoliu,
liaudies
medicinos
ismanymu.
Kaip
pa alele
Gia
galima
pa eik i
sla u
*zna-xo e,
ku is
ei8ké
gydymo
magijos
a s o a
(be
ediniai
i3
* éd( jo)-
p iklausé
ikéjimo
s i¢iai).
Todél
kyla klausimas:
ka
p asla y
i
p aindoeu opie¢iu
epochose
eiské
Saknys
*uoid-
‘Zino i’
i
*gnd-
‘pazin i’,
aip
pa
ju
a daZodiniai
ediniai.
Z elgian
i§
indoeu opieciy
mo ologijos
pozicijy,
a sakymas
y a
salygi’kai
pap as as:
*uoid-
p iklausé
pe ek o
sis emai
i
u éjo isus jos
b uozZus:
bu o
in anzi y inis,
eikslo
poZi i iu
neu alus,
iS
jo
nebu o
suda omos
ki os
laiky
o mos,
jis
Zyméjo
busena,
a si adusia
kaip
anks esnés
eiklos
ezul a a;
kai
ku-
iose
kalbose
galéjo
bii i
a ojamas
pasakojan ,
eciau
—
pe eikian
ne iesiogiai
zinomus
dalykus
(sansk i o
i
albany
e idencialis).
Saknis
*gn6-
bu o
ao is o ka-
mienas:
eiské
baig inj
anzi y inj
aSkinj
eiksma;
Salia
jo
ik iausiai
egzis a o
inchoa y inis
-sko-
p ezensas
i
jau
p okalbéje
bu o
pasida y a
daik a a dziu
se ija:
nomen
agen is
*gn6- é /l,
nomen
ac ionis
*gnd- i-,
nomen
obiec i
*gnd-mn-,
nomen
ins umen i
*gno- lo-
(Poko ny
1949-1969:
376-378).
Kai
ku iose
kalbose
*gno-
pama u
pasida y i
eiksmaZodziai
nus elbé
*yoid-
edinius
a
ap ibojo
ju
©
Bal a us y
a mese
p ie
Vi ebsko
i
Siau es
Rusijoje
Zodis
es ica
‘ agana’
y a
Sa kos
epi e as,
nes
j
p aneSan i
kokia
no s
nauyiena.
Ten
ikima,
kad
ies ica,
palikusi
sa o
kina
po
pies a,
gali
pasi e usi
Sa ka
i8lek i
pe
kamina,
plg.
ESBM,,
117-118.
WAJDELOTA
|
7
a osena:
naujojoje
g aiku, lo yny,
naujojoje
anglu,
y y
bal u,
pie u
i
y u
sla u
(Buck
1949:
17.17).
Daug
sunkiau
Siuos
kamienus
analizuo i
e imologi8kai
—
nus a y i
pi mines
eiks-
mes
i
gene inius
ySius
su
ki omis
Saknimis.
*uoid
a eju
a odo,
kad
ji
eikia
es i
i8
*yeid-
‘ma y i’, aigi
pi miné
eik’meé
—
Zinau,
nes
madiau’.
Sakniai
*gnd-
mo-
y acija
ide.
sis emoje
as i
sunku,
be
galima
p isimin i
He mano
Hi o
hipo eze
(1900:
3),
si iliusio
*gnd-
kildin i
i
*gen
+
e/o-
‘gimdy i,
aisin i;
kil i;
bu i
k aujo
gimine,
a imam’
( eikSmés
pozZi i iu
Gia
jz elg ina
iziné-jusliné
mo y acija;
pla¢iau
Z .
T ubaée
1959:
154-156).
Tolesnes
medZiagos
Siy
eiksmazZodziy
ski umui
pazZin i
eikia
ju
a osena
azeologiniuose
junginiuose,
i ai iose
pa a lése
i
p ieZodziuose
(NKP,,,
665-670,
908-914).
Ta
ski is
u é y
bi i
pa eldé a
i8
p asla iskos
epochos
i
u i
a i ikmenu
ki ose kalbose.
Kaip
ma y i,
eiksmazZodis
‘“Zino i,
iSmany i’
pi miausia
bu o
susijes
su
d asinémis
Ziniomis,
idine
eligine
pa i imi,
o
((pa)zino i’
nusaké
gebéjima,
pa em a
s ebéjimu
i
jusliniais
po y iais.
Jei
p aindoeu opieciu
epochoje
bu o
Sak-
nis,
eiskusi
in elek inj,
d asinj
pazinima
(i8manyma),
ai
u éjo
bi i
i
u Ziniy
puoselé oju,
ku iuos
galima
bi y
pa adin i
‘i8minéiais’,
u in¢iais
d asininku-p a-
naSy
s a usa’.
Jy
eiklos
s i is
—
ai
ideju
pasaulio
aiska
p anaSaujan ,
duodan
nu odymus
i
skelbian
ikéjimo
iesas.
Seno és
Indijoje
as
pazZinimas
(ismanymas)
iS eik’ as
edy
o ma,
jis
suda é
iloso ijos,
eologijos,
eisés,
logikos
i
kalbo y os
pama us.
Jo
p admenys
ik iau-
siai
siekia
p aindoeu opie¢ciy
epocha.
Bal y
i
sla y
kalbose
andame
nemaiZai
o
pazinimo
puoselé ojy
pa adinimy
(plg.
anksciau
nag iné a
p iisy
i
sla y
mediZia-
ga).
Galima
many i,
kad
iSkiliausius
os
eiklos
a s o us
domino
i
mas ymas
apie
kalba.
A siZ elgian
j
nag iné yjy
wieszcz,
wiedzieé,
wiedza
seman ika,
jie
iSsisky é
oskimu
paZin i,
gilia
jZ alga
i
is adingu
mas ymu
—
b uozais,
biidingais
Siu
dienu
e imologui.
Tad
nebus
pe dé as
i
p o eso iaus
Vy au o
MaZiulio
apibudinimas
kaip
bal y
i
p iisy
e imologijos
aidilos.
SUTRUMPINIMAI
ESBM
—
Map ui ay,
B.
¥.,
peu .,
Imauma acwuns
c oynik
Genapycka i
Moa ,
Minick,
1978.
NKP
—
Kxzyzanowsk ,
J.,
ed.,
Nowa
ks ega
p zys 6w
polskich
1-4,
Wa szawa,
1969-1972.
SG
—
Cx esowski,
B.,
ed.,
S ownik
geog a iczny
K élews wa
Polsk ego
1-15,
Wa szawa,
1880-1902.
SGP
—
Ka owice,
J.,
ed.,
S ownik
gwa
polskich
1-6,
K ak6w,
1900-1911.
SJAM
~
Gonski,
K.,
H apec,
S.,
ed.,
S ownik
sezyka
Adama
Mick ewicza
1-11,
W oc aw,
1962-1983.
SJP
—
Do oszewski
W.,
ed.,
S owmk
jezyka
polskiego
1-11,
Wa szawa,
1958-1969.
SRJ
—Bo a owa,
I,
A.,
pen,
G oeap»
pycckozo
asbika
XI-XVII
66.,
Mockpa,
1975-.
SS
—
Unpaszy«,
S.,
ed.,
S ownik
s a opolski,
K ak6w,
1953-.
SWO
~
Slownik
wy azéw
obcych,
Wa szawa,
1954.
7
P aindoeu opieéiy
epochoje
bi a
j ai iy
Zyniy
ka ego ijy.
Vieno
i8
ju
pa adinima
— ‘auko ojo,
a na¥au ojo’
~
ekons a o
Reda das
(1974:
191-195),
emdamasis
mesapy
o-ba a(s),
edy_p d-
bha a -
i
a es os
a-ba a a -.
8
|
Leszek
BEDNARCZUK
LITERATURA
Bo ys,
W.,
Popowska-Tano ska,
H.
1994:
Slownik
e ymologiczny
kaszubszczyzny
1,
Wa szawa.
B ickne ,
A.
1903/1974:
Dawnos¢
i
znaczenia
jezyka
polskiego.
Pocza k
i
ozway
jezyka
polskiego,
Wa szawa,
42-72.
B uckne ,
A.
1904/1984:
S a ozy na
Li wa,
Olsz yn.
B ickne ,
A.
1927-1957:
S ownik
e ymolog ezny
yezyka
polskiego,
Wa szawa.
Buck,
©
D.
1949:
A
dic iona y
o
selec ed
synonyms
in
he p incipal
Indo-Eu opean
languages,
Chicago.
Boca,
K.
1958:
Rink iniai
as ai
1,
Vilnius
Diucosz,
J.
1961-1985:
Roczniki
czyli
K o uki
s awnego
K éles wa
Polskiego
1-12,
Wa szawa.
Enpze ins,
J.
1943/1982:
Senp iiSu
aloda.
Da bu
izlase
4/2,
Riga.
Enpzeuins,
J.
1948/1971:
Compa a i e
phonology
and
mo phology
o
he Bal ic
languages,
Hague-Pa is.
F aenke ,
E,
1955-1965:
Li auisches
e ymologisches
Wo e buch,
Heidelbe g
F iscupien,
H. 1883:
P eussisches
Wé e buch,
Be lin.
G una ,
§
(ap e
1530;
1877-1896):
P eussiche
Ch omik,
Leipzig.
Hin ,
H.
1900:
De
indoge manische
Ablau ,
S assbu g.
Ka owicz,
J.
1875:
O
jezyku
li ewskim.
Rozp awy
i
Sp awozdania
Wydzia u
Filologicznego
Akademii
Umieje nosci
2,
135-376
Keme ,
J.
1948:
Mickiewicz
1-2,
Lublin.
Ko zesu ,
A.
on
1808:
P eu ens
dl e e
Geschich e,
Riga.
K aszewsk ,
J.
I.
1847:
Li wa
1,
Wa szawa.
Monk,
F.
1822:
Geschich e
des
Heiden ums
im
no dlichen
Eu opa,
Leipzig.
Na e ,
T.
1835:
Dz eje
s a ozy ne
na odu
li ewskiego
1,
Wilno.
Nesseimann,
G.
H. F 1836°
ci uojama
18
Endzelins
1982:
332.
O nepski,
J.
1965:
G ama yka
jezyka
li ewskiego
2,
Wa szawa.
Poko ny,
J.
1949-1969:
Indoge manisches
e ymologisches
Wo e buch,
Be n.
Rea p,
G.
1974
Su
la
nom
indo-eu opeén
de
p é e.
S udia
indoeu opejskie,
W oclaw,
191-195.
Ska i us,
P.
1943:
Lie u iy
kalbos
Zodziy
da yba,
Vilnius.
Siawski,
F.
1976
Za ys
s owo wé s wa
p as owia iskiego.
S ownik
p as owia iski
2,
13-60.
S anc,
CH.
$.
1942:
Das
sla ische
und
bal ische
Ve bum,
Oslo.
S a ikowski,
M.
apie
1580/1978:
O
poczq kach
...
na odu
li ewskiego,
Wa szawa.
‘T au mann,
R.
1910:
Die
al p eussischen
Sp achdenkmale ,
Go ingen.
T upace ,
O.
1959:
Hemopun
c aca ickux
mepmunoe
podcmea
u
HeKomop ix
dpechei uux
mepmu os
o6 ecmeen ozo
cmpon,
Mockpa.
Leszek
Bedna czuk
ul.
G abowskiego 5/5
PL-31
126
K aké6w
Ve é
Eugenija
Vai ke i