Ac a
Linguis ica
Li huanica
LVII
(2008),
1
- 15
Mandagumas
kaip
elia y us
kalbinis,
socialinis
i
kul i inis
eiSkinys
INGA
HILBic
Vilniaus
uni e si e as
The
a icle
deals
wi h
he
p agma ic
no ion
o
linguis ic
poli eness,
en-
compassing
mo e
han
jus
language
e ique e.
Poli eness
is
iewed
as
de e mined
by
he
speech
si ua ion,
in
which,
o
he
ealisa ion
o
his
communica i e
pu poses,
he
speake
can
a ail
himsel
o
i ually
any
e bal
means
o
con ey
espec
o
iendliness.
Me ely
on
he
basis
o
he
linguis ic
exp ession
o
poli eness
no
cul u al
communi y
can
be
conside ed
mo e
o
less
poli e
han
o he s.
Di e en
cul u al
g oups
may
p e e
di e en
poli eness
s a egies
and
hei
ealisa ions.
The
inal
sec ion
o
he
a icle
p esen s
a
small
quali a i e
in es iga ion
in o
he
way
eques s
a e
made
in
se ice
encoun e s
in
Vilnius.
The
nega i e e alua ion o
Li huanian
poli eness
in
he
said
si ua ions
esul s
om
di e en
sociocul u al
no ions
abou
wha
communica ion
in
such
si ua ions
should
be
like.
1.
IVADINIS
ZODIS
Mandagumas,
kaip
ienas
i$
pag indiniy
komunikacijos
komponen u,
be
ku-
io
Zmoniy
bend a imas
nebi y
imanomas,
domina
j ai iy
humani a iniy
i
socialiniu
s i¢iy
mokslininkus.
Ta¢iau
daugiausia
jis
y iné as
kaip
ik
ling is iniu
aspek u.
Susidoméjimas
kalbiniu
mandagumu
(angl.
linguis ic
poli eness),
a ski os
Sakos
eises
jgijusia
in e akcinés
p agma ikos
s i imi,
pe
pas a aji
amZiaus
ke i j
labai
iSaugo.
Ta¢iau
no s
y a
eigiama,
kad
Si
eiskinj
jau
da osi
sunku
i i
dél
i in
didelés
jam
ski y
da by
gausos
(Si i-
anou,
2005:
263),
lie u iy
kalbos
mandagumas
p agma iskai
da
ik
p ade-
damas
y iné i.
Inca
Hi sig
2.
KALBOS
ETIKETAS
IR
MANDAGUMAS
Mandagumas
gali
bi i
sup an amas
kaip
be
kokie
eiksmai,
aip
pa
i
kal-
biniai,
padedan ys
i8laiky i
minimalia
zmoniy
sa eikos
da na,
,,palaiky i
a
sus ip in i
paSneko y
a pusa io
san ykius,
ka ais
—
apsisaugo i
nuo
jaucia-
mo
pa ojaus“
(Cepai iene,
2007:
11).
Jis
a siskleidzia
kaip
labai
j ai ialy-
pis,
isa
disku sa
pe smelkian is
eiSkinys
i
neapsi iboja
ien
ge y
manie u
i
e ike o
knygose
pa eikiamomis
e ike o
o mulémis
(Ke b a -O ecchioni,
2005:
29).
Vis
dél o
nag inéjamas
e minas
daznai
apa inamas
su
panasia
e ike o
sa oka.
»Lie u iy
kalbos
Zodyne“!
pa eikiama
pi moji
i
de yniy
zodzio
manda-
gus
eiksmiy
—
,,ku is
g azZaus
elgesio,
ge y
manie y“.
Zodis
e ike as
Siame
i
»Daba inés
lie u iy
kalbos
zodyne“?
apib éZiamas
labai
panaiiai:
,,elgesio
aisyklés
i
o mos
ku ioje
no s
isuomenéje;
ieSoji
laikysena,
manie os“.
Kaip
aSoma
A.
Kuéinskai és,
,,e ike as
—
pap o¢iais
i usios
Zmoniy
elgesio
aisyklés,
apiman¢ios
iSo inius
a pusa io
bend a imo
pasi eiSkimus*
(Ku-
Ginskai é,
1990:
3).
Konk e¢iai
kalbos
e ike as
aip
pa
apib éziamas
kaip
» isuomenés
p iim y
kalbiniy
bend a imo
no my
isuma‘,
,,kalbinés
ben-
d uomenés
dialoginéje
kalboje
a ojamos
kalbos
o mulés
(pap as ai
—
su-
s aba éjusios),
ku ios
pa odo
mandagius
/
nemandagius
pa8neko u
san y-
kius
<...>“
(Cepai iené,
2007:
68,
11).
A k eip inas
démesys,
kad
Siuose
apib éZimuose
akcen uojamos
aisyklés,
no mos,
o mos
i
o mulés.
Kadan-
gi
y a
eigiama,
kad
kalbos
e ike as
daznai
j a dijimas
kaip
kalbinis
man-
dagumas,
apibidinamas
kaip kalbiné
mandagumo
aiska
(Ten
pa ,
11,
20),
bii y
galima
sp es i,
kad
mandagumo
eiSkinys
su elpa
j
e ike o
eikala imy
emus.
Taéiau
angly
kalba
publikuojamuose
i ai iy
Saliy
kalbinio
mandagumo
specialis y
p agma iky
da buose
kalbos
e ike o
e minas
i8 is
ne a ojamas
(a .,
p z.,
Hickey,
S ewa ,
2005),
o
jei
i
a ojamas,
ai
pla esne
eik’me
(2 .,
p z.,
Kaspe ,
1998).
Kalbinis
mandagumas
su okiamas
ne
ik
kaip
am
ik os
isuomenés
kalbinio
elgesio
aisykliy,
no my
paisymas,
e ike o
o -
muliy
a ojimas,
galimas
ap a i
gana
bend ai.
Sis
eiskinys
y inéjamas
‘Ci uojama
,Lie u iy
kalbos
Zodyno*
2005
m.
in e ne o
e sija
(www.lkz.1 )
2Ci uojama
,,Daba inés
lie u iy
kalbos
Zodyno“
in e ne o
e sya
(h p://www.
au oin a.1 )
Mandagumas
kaip
elia y us
kalbinis,
socialinis
i
kul i inis
ei8kinys
ik
kaip
konk eéios
kalbos
a osenos
konk e¢iame
si uaciniame
kon eks e
ypa ybé.
Analizuojan
na ii aliais
(s ebéjimo)
i
di b iniais
(ekspe imen i-
niais)
duomeny
inkimo
me odais sukaup a
medziaga
domimasi
indi idu-
aliais
kalbé ojy
pasi inkimais,
kaip
a o i
kalba
in e akcijoje,
i
p ak iskai
be
kokiomis
ling is inémis
is aiskomis,
ku iomis
pasneko ui
odoma
ne
ik
paga ba,
be
i
d augiSkumas.
Daugumos
empi iniy
Snekos ak y
mandagumo
y imy
eo inis
pama as
a ba ben
jau
a spi ies
aSkas
y a
P.
B own
i
S.
Le insono
mandagumo
eo ija
(1978,
1987).
No s
i
u in i
aki aizdZiy
ikumy,
daug
k i ikuo a,
obulin a
i
neig a,
ji
ebelaikoma
nuodugniausia
i
i akingiausia.
Pag indi-
né
Sios eo ijos
sa oka
—
ieSasis
zmogaus
sa es
pa ies
j aizdis
(angl.
ace)
(Go man,
1967),
ku j
kiek ienas
u i
i
su okia
ki us
u in .
Pagal
Sia
eo-
ija
in e akcijoje
mandagumas
gali
bu i
apib éZ as
kaip
s a eginis elgesys,
ku iuo
j ai iais
biidais
siekiama
pa ody i,
kad
y a
iipinamasi
paSneko o
i aizdziu,
s engian is sus elnin i
jam
g ésmingus
eiksmus
(angl.
ace
h e-
a ening
ac s)
(p z.,
p aSymus,
aginimus).
[ aizdis
y a
d ipusis:
ne
ik
nega-
y usis
(dis ancinis)
ku j
puoseléjan
siekiama
i8laiky i
a s uma,
bend auja-
ma
paga biai,
be
i
pozi y usis
(kon ak inis*),
kai
pab éZiamas
a imumas,
d augiskumas.
Kaip
eigia
pa ys
i aizdzio
eo ijos
kii éjai,
bi en
kon encionaliy
nega-
y iojo
mandagumo
s a egijy
ealizacijos
pa yzdziy
y a
pilnos
e ike o
kny-
gos
(B own,
Le inson,
1978:
135).
O
pozi y iajam
mandagumui
pe eik i
gali
bi i
pasi elkiama
be
ki a
ko
i ,
p z.,
paSmaikS a imai
a
ne ,
kaip
pa-
s ebé a
élesniy
y éjy,
kalbos
e ike o
uZ ibyje
esan ys keiksmai,
jZeidimai
(plagiau
Z .
Holmes,
1995:
10;
Ch is ie,
2005:
1).
Kokiy
no s
ipiniy
aiskos
o my,
j
e ike o
ado élius
elpan¢iy
aisykliy,
a ojamy
a
a o iny
kal-
biniy
o muliy
pas a ojo
ipo
mandagumo
aiSkai
p ak iskai
né a,
jis
a si
maziau
apib éZ as,
ne o malus.
Mandagumas
gali
bi i
eiSkiamas
ne
ik
,au onominiais
mandagumo
8
pis ancinio
i
kon ak inio
mandagumo
sa okas
ie oje
kiek
klaidinanéiy
nega y iojo
i
pozi y iojo
mandagumo
e miny
si ilo
G
Gepai iené
(plagiau
Z .
2007:
25),
sa o
dak a o
dise acijoje
jas
a oja
i
E.
Guda igiené
(2007).
P.
B own
i
$.
Le insono
suku y
sa oky
ikumai
bu o
k i ikuojami
i
uZsienio
p agma iky
da buose,
be
is
del o
jie
Siuo
me u
a odo
isiskai
isigaléje.
Todel
galba
da
ba y
galima
pas a s y i,
a
i
lie u iy
kalbo y oje
ne e é y
a o i
pi miniy
o iginaliy
ame ikie¢iy
mokslinin-
ky
e miny.
InGA
HiLsic
ak ais,
ku iy
paski ies
i
p edika inés
galios
ikslas
y a
pademons uo i
mandagumo
kon encija“,
be
i
ki okiais,
ku iy
,, a ojimas
su eikia
jiems
mandagumo
pozymj
am
ik ose
si uacijose“,
ku ie
,,a sie i
nuo
konk e ios
a osenos
si uacijos
apsk i ai
jokio
mandagumo
laipsnio
ne odo“,
no s
kal-
bos
e ike o
si uacijoms
okiy
pasakymy
G.
Cepai iené
nep iski ia
(Z .
Ce-
pai iené,
2007:
37,
38).
Pasak
mokslininkés,
okios
azés
pokalbiui
né a
bii inos,
bend asis
e ike as
jy
aip
pa
ne eikalauja.
Ta¢iau
eigiama,
kad
pasi ei a us,
p z.,
Kaip
issimiegojo e?
gali
bi i
,pa odoma,
kad
paSneko as
y a
e inamas,
odomas
démesys
jam“
(Z .
Ten
pa ,
38)
—
aigi
is
dél o
i3-
eiSkiamas
pozi y usis
(kon ak inis)
mandagumas.
Miné a
y éja
ap a3o
nedidele
socioling is ine
apklausa,
pe
ku ia
paai3-
kéjo,
kad
i8
d idesim ies
semina e
daly a usiy
s uden y
ik
d iejy
namuose
ip as a
a sip aSy i,
o
,ki i
apsk i ai
sunkiai
su oké,
kodél
Seimos
na iai
a -
pusa yje
u é y
a o i
kokias
no s
a sip a’ymo
o mas“
(Cepai iené,
2007:
28).
Mokslininke
spéja,
jog
,,pamazZu
o muojasi
poziii is,
kad
kalbos
e i-
ke as
—
ik
ieSosios
kalbos
dalykas“.
Ta¢iau
a
kalbos
e ike as
né a
isada
ak ualesnis
kalbé ojui
enkan is
nega y iojo
(dis ancinio)
mandagumo
s a-
egija,
kai
iipi
bii en
paga bi
,, ieSoji
laikysena“?
Pozi y usis
(kon ak inis)
mandagumas
labai
daznai
iS ei8kiamas
i
be
jokiy
ip as y e ike o
o muliu.
P z.,
ne y¢ia
a si enkus
j
Seimos
na j
galima
a sip a’y i
aik elin
i
iipes-
ingai
pasi ei aujan :
Neskauda?
Ilokuciné
okio
pasakymo
galia,
jo
man-
dagumo
unkcija
né a
eksplikuo os
pa i sinéje
pasakymo
s uk i oje,
be
aki aizdzios
konk e¢ioje
in e akcijoje.
3.
(NE)MANDAGIOS
FORMOS
IR
REALI
VARTOSENA
Lie u iy
kalbos
e ike ui
ski uose
da buose
daugiausia
siek a
pa eik i
i
ap agy i
kalbiniy
mandagumo
iS ekliy
in en o iy
(kaip
lie u iy
kalba
galima
k eip is,
pasis eikin i,
padéko i,
ko
no s
palinké i
i
pan.),
y iné a,
kaip
konk e ios
kalbos
e ike o
o mulés
is o iSkai
bu o,
niidien
y a
a
kalbos
kul ii os
poZiii iu
u é y
bi i
a ojamos
miisy
kalboje
apsk i ai
—
bend iau-
siame
socialiniame
i
kul ii iniame
kon eks e.
I§
ki y
da by
i8siski ia
G.
Cepai ienés
igsami
i
daug
ap epian i
monog a-
ija
,,Lie u iy
kalbos
e ike as:
seman ika
i
p agma ika“
(2007).
Da be
pa-
b éziama,
kad
p agma ikai
iipi
pasakymo
in e p e acija
bei
kalbinés
aiskos
a anka
konk eciame
pokalbio
kon eks e.
Ta¢iau
analizuojamy
duomeny
Mandagumas
kaip
elia y us
kalbinis,
socialinis
i
kul a imis
ei8kinys
pobiidis*
lemia,
kad
y éjai
p ieinami
ik
a si
objek y iai
mandagiis
pagal
iSo ine
sa o
o ma,
seman ika
pasakymai,
ku iy
ilokuciné
galia
i
mandagu-
mo
unkcija
i§
iesy
y a
nuspéjamos
i
be
konk e aus
si uacinio
kon eks o.
P z.,
susi elkiama
ies
seman iniu
p asymo
pa adigmos
pag indu:
p aSymu
aiska
pe o ma y iniu
eiksmazodziu
p asau,
jaus uku
p asom,
ki ais
ben-
d aSakniais
p asyma
eiSkian¢iais
Zodziais,
impe a y ais,
be
a si ibojama
nuo
,,numanomy“,
,,uzslép o“
ilokucinio
ikslo
ak y,
p z.,
Taip
aukia,
a
ne-
pe piis
(kaip
p aSymas
uZda y i
langa)
(Z .
Ten
pa ,
154).
Tai
isai
sup an a-
ma,
nes
pas a ieji
sa o
unkcija
igyja
ik
pa a o i
konk ecioje
bend a imo
si uacijoje.
Gy ojoje
kalboje
okiy
nekon encionaliy
p as’ymy
bina
aps u,
be
enkan
i
analizuojan ,
a kime,
i§
a’y inio
eks yno
gau us
pa yzdzius,
kai
y éjui
neiS engimai
enka
p adé i
nuo
pasakymo
o mos
i
ik
ada
Ziii-
é i
jos
unkcijos,
jy
ap ik i
labai
sunku.
Kalbinio
mandagumo
specialis y
jsi ikinimu,
joks
i§
konk e¢ios
pasaky-
mo
si uacijos
iSim as
Zodis
a
azé
pa ys
sa aime
negali
bi i
laikomi
nei
objek y iai
mandagiais,
nei
nemandagiais.
Ten,
ku
jos
ikimasi,
nepa a -
o a
kalbos
e ike o
o mule
i8 ies
gali
sukel i
pasneko o
nepasi enkinima
(Cepai iené,
2007:
23).
Taéiau
ka ais
i
pa a o a
en,
ku
jos
isai
nesi i-
kima,
ku
kalbé ojui
ji
a odo
ne inkama,
mandagumo
o mule
gali
sukel-
i
panaSy
e ek a,
p z.,
suda y i
pe dé o
manie ingumo,
san ykiy
Sal umo
ispiidi,
kai
labai
a imas
asmuo
bui yje
nuola
ka oja
a¢i i
uz
menkniekius.
Da
daugiau,
e ike o
o mulés
gali
bu i
samoningai
pasi elkiamos
i
uome ,
kai
kalbé ojas
né
neke ina
bi i
mandagus
(p z.,
Na,
s eikinu!
—
ene is
pe
s a bias
a zybas
su
p ieSininku
susimuSusiam
i i§
aikS és
paSalin am
pe s-
pek y iam
u bolininkui).
Ipykusio
ado o
pasakyme
P asyciau
uc uojau
uzbaig i
$j
da bq!
Zodis
p a-
Syciau
ik ai
ne u i
miisy
kalbos
e ike ui
ski uose
da buose
nu ody o
nuo-
lankumo,
malda imo
a spal io
(Z .
Cepai iené
2007:
157),
iksuo os
manda-
‘Labai
j ai ios
analizuojamos
medziagos
a ankos
p incipai,
jos
im ies
s a is inis
ap agas
monog a ijoje
ne a
pa eikiami.
Tagiau
i8
pa yzdziy
galima
sp es i,
kad
dau-
giausia
em asi
VDU
Daba ines
le u iy
kalbos
eks yno
duomenimis,
i ai iy
Zan u
a’y iniy
eks y
(g ozinés,
daugiausia
klasikinés
li e a ii os,
XIX
a.
pab.
-
XX
a.
p .
kul i os
eikejy
lai8ky
i
k .)
medZiaga,
o
daba inés
saky inés
kalbos
j
analize
i auk a
palygin i
mazai.
Inca
Hineic
gios,
kalbé ojo
d ejones,
kukluma
pe eikiandios
eik8més®
(Z .
Kuéinskai é,
1990:
44).
,,Pokalbiy
ele onu
e ike e“
pa eikiamas
lie u isku
p a3ymy
in-
o macijai
gau i
ski s ymas
j
Zemiausio
(p z.,
p asom
pasaky i),
aukS esnio,
a ba
neu alaus
(p z.,
no éciau
pap asy i),
i
auks o
mandagumo
laipsnio
(p z.,
gal
galé umé
man
pasaky i)
aip
pa né a
absoliu us,
i
ski ingas
iS ais-
kas,
kaip
pas ebi
pacios
knygos
au o és,
enkamés
ne
ik
a siz elgdami
j
ai,
,a
p a’omoji
in o macija
mums
y a
labai
s a bi*
(Cepai iene,
S eig ilai é-
U bie iené,
2003).
]
mandaguma
kaip
izoliuo o
pasakymo
lygio
eiSkinj
gilin asi
daugybéje
anks y ujy
jam
ski y
da by.
PaaiSkéjo,
kad
anguodami
i§
kon eks o
iSim-
us
pasakymus
ienos
kalbinés
bend uomenés
a s o ai
i§
esmés
labai ge ai
su a ia
dél
ju
mandagumo,
i
kuo
iS aiskos
g ama iskai
sudé ingesnés,
ilges-
nés,
o icialesnés,
uo
aukS¢iau
mandagumo
skaléje
jos
a sidu ia.
Ta¢iau
ea-
lioje
komunikacijoje,
ku
esama
kalbéjimo
ikslo,
ilgiau,
o icialiau
i
ne
aip
iesiogiai
—
nebii inai
sa aime
mandagiau.
Pe
daug
o icialumo,
ku is
daZnai
apa inamas
su
mandagumu,
lygiai
kaip
i
pe
maZai
jo,
gali
bi i
nemanda-
gu,
pab éz i
a s uma
a p
pasneko y,
skambé i
i oni8kai
i
pan.
P agma ikai
né a
jdomios
neu alios,
absoliucios
a ski y
ling is iniy
o -
my
a osenos
aisyklés.
Kalbinio
mandagumo
y éjams
ipi,
kaip
am
ik a
o ma
s a egiskai
pasi elkiama
kalbé ojo
ikslui
pasiek i,
os ebédami
a lie-
kama
Snekos
ak a
ma ome,
kad
a p
kalbinés
o mos
i
8nekos
ak o
manda-
gumo
samp a os
nebii inai
esama
ySio
(Thomas,
1995:
156).
Mandagu
y a
ai,
kas
kalbos
a o ojams
a odo
inkama
yks an
konk e¢iam
komunika-
ciniam
j ykiui.
4.
MANDAGUMAS
IR
KULTURA
Mandagumas
y a
elia y us
i
kalban
apie
ski ingas
jo
ap aiskas
i ai iose
kul i ose.
Apsk i ai
jis
laiky inas
bend u
Zmoniy
isuomenéms
eiSkiniu,
nes enkina
uni e salius
ju
po eikius.
Ta¢iau
pagal
ski inga
y
po eikiy
s a ba
i8
galimy
mandagumo
ealizacijos
iS ekliy
ski ingy
kul i u
a s o ai
5
,Ta iamosios
nuosakos
o momis
p agyéiau
labai
sub iliai
1 eikiamas
mandagus
k eipimasis
}
asmenj,
ka
no ima
pa ody i,
kaip
pageidaujamas
eiksmas
a
daik as
p agy ojui
eikalingas,
naudingas,
eikian is
malonumo,
be
p aSan ysis
i8
kuklumo
i
paga bos
asmeniui,
j
ku j
k eipiasi,
lyg
i
a Zosi,
s engiasi
kuo
mandagiau
sa o
pageida ima
pasaky i*
(Kudinskai é,
1990:
44).
Mandagumas
kaip
elia y us
kalbinis,
socialims
i
kul d inis
eigkinys
pasi enka
i
j i ina
ski ingus
kalbinius
bei
nekalbinius
biidus
jam
eiké i
(Si ianou,
2000:
46,
93). Tai,
kaip
sup an amas
mandagumas,
kaip
jis
pe ei-
kiamas,
kas y a
mandagus
kam
i
pana§iai,
ski ingose
kul i ose
nepap as ai
i ai uoja
(Hol g a es,
2005:
73).
Ilga
laika
p agma ikos
moksle
domina e
anglakalbiai
eo e ikai
kélé
i
eo iSkai
nag inéjo
ne a
bend us,
o
i8
iesy
daZnai
ik
angly
kalbai
bidingus
mandagumo
p incipus,
ip as ines
anglosaksiskas
pokalbio
ypa ybes
apa-
indami
su
Zmogisku
kalbiniu
elgesiu
apsk i ai,
o
kul i iniams
ski umams
eikdami
neben
isai
menka
eikime.
Pa yzdziui,
kadangi
angly
kalbos
liepiamosios
nuosakos
o mos
pap as ai
a ojamos
liepimams,
jsakymams
eikS i,
bu o
e nocen iskai
eigiama,
kad
mandagiai
p aSan
apsk i ai
y a
engiama
impe a y y
(Cla k,
Schunk,
1980:
111).
Taéiau
Si
kalba
iesiog
a spindi
anglosaksiska
kul ii ine
adicija,
ku i
i in
iSkelia
i
pab ézia
indi-
ido
p i a uma
i
lais e.
Kadangi
ko
no s
p aSan
isada
daugiau
a
maziau
késinamasi
j
ad esa o
eiksmy
lais e,
anglu
kalboje be
kokiems,
ne
i
isai
nedideliems
i
j aizdziui
be eik
neg ésmingiems
p aSymams
y a
jsi i i-
nusios
nega y iajam
(dis anciniam)
mandagumui
biidingesnés
ne iesioginés
aiskos
o mos,
mazinan¢ios
p a’ymo
p imyg inuma,
S elninanéios
iloku-
cine
jo
galia.
Jomis
ad esan as
a si
engia
p imes i
sa o
alia
ad esa ui,
palieka
jam
daugiau
galimybiy
a sisaky i
pa enkin i
p a3yma.
Todél
b i as
G.
Leechas
eigé, kad
nega y usis
mandagumas
y a
a si
,, im esnis“
biidas
is eiks i
démesj
ki am
(Leech,
1983:
133),
o
ame ikie¢iai
P.
B own
i
S.
Le insonas
sa o
da be
Siam
mandagumo
ipui
ski ia
kone
iska
daugiau
ie os
nei
pozi y iajam
(B own,
Le inson, 1978).
TaGiau
a s umas
i
iipes is
ki o
p i a umu
ne
isose
kul ii ose
y a
okia
didelé
e ybe
i ,
kaip
paliudy a
daugybe
ki y
kalby
empi iniy
y imy,
kai
ku ios
kul i inés
bend uomenés
y a
labiau
linkusios
j
pozi y iojo
(kon ak-
inio)
mandagumo
ipa.
Jose
p i a umo
po eikj
daZnai
nus e ia
kolek y-
iskumo
jausmas.
Ai8ki
pe sky a
a p
sa os
i
s e imos
g upés
a s o y su
sa aisiais
leidzia
bend au i
labai
be a piskai.
Glaudiis
ySiai,
abipusé
sa a-
no iska
p iklausomybé
okiose
kul ii ose
y a
s a biau
uz
indi ido
lais e,
odél
apsunkin i
ki o
pe
daug
nesibijoma
i
p a’ymai,
uZuo
kéle
g ésme
ki o
j aizdZiui,
kaip
ik
s ip ina
san ykius,
ienija,
odél
gali
i
ne gi
u i
bi i
eiskiami
labai
iesiogiai
(Z .,
p z.,
Si ianou,
2000;
Ma quez
Rei e ,
2005).
Tokia
jy
ai8ka
isiSkai
p iim ina
i
didesnio
galios
ski umo
isuomenése
esan
asime iniams
bend aujan¢éiyju
san ykiams.
InGA
HiLBic
Ski ingas
mandagumo
su okimas
i
ai8ka
y a
didelis
kul i iniy
nesu-
sip a imy
Sal inis
a pkul i inéje
komunikacijoje.
Ju
kyla
ada,
kai
pasaky-
mams
iena
kalba
su eikiama
klaidinga
ilokuciné
galia
—
okia,
kokia
ji
y a
ki oje
kalboje.
P z.,
angliskai
kalban¢iy
Ry y
eu opieciy
p asymams
eik& i
a ojami
impe a y ai
b i ams
daZnai
nuskamba
kaip
jzeidiis
liepimai.
Ba-
en
j
pozi y yji (kon ak inj)
mandaguma
o ien uo oms
isuomenéms,
pa-
sizymin¢ioms
i
iesiogiskesne
p a’ymy
aiska,
daZniausiai
klijuojamos
,,ne-
mandagiujy“
e ike és
(Si ianou,
2000:
43).
An a
e us,
,,mandagiujy“
b i u
$neka
ki u
kul i y
a s o ams
ne e ai
a odo
pe dém
iman i,
nenuoSi di.
Tokie
s e eo ipiniai
e inimai
bii y
objek y iis
ik
uo
a eju,
jei
man-
dagumo
samp a a
bii y
uni e sali.
Ta¢iau
aip
né a,
i
kiek iena
kul i iné
bend uomené
gali
bi i
mandagi
sa aip.
Né a
jokio
s anda o,
pagal
ku i
galima
nusp es i,
kad
ienos
kul ii os
a s o ai
y a
(ne)mandagesni
uz
ki os.
Vien
pagal
ling is ines
iS aiskas,
komunikacijos
bidus
negalima
eig i,
kad
ienos
au os
su
Zmonémis
elgiasi,
g aziau,
mandagiau
nei
ki os
(Thomas,
1995:
150).
Kalbiniai
in e akcijos
biidy
ski umai y a
eikiami
ku
kas
gi-
lesniy
kul i iniy
aspek y
nei
ien
mandagumo
no mos
(Wie zbicka,
1985:
145)
—
juos
lemia
ski ingos
isuomeninés
bei
e ybiy
sanklodos.
5.
LIETUVIU
(NE)MANDAGUMAS
Lie u iai
iek
s e imSaliy
ka ais
y a
pa adinami,
iek
pa ys
ne e ai
ieni
ki us
laiko
nemandagiais.
Didzioji
dauguma
nepasi enkinimy
gi dima
dél
miisy
bend a imo
su
nepazjs amaisiais
iesumoje.
Tokios
nuomonés
paska-
ino a k eip i
démesj
j
lie u iy
bend a ima
ieosiose
ie ose,
susi elkian
ies
p a’ymy
Snekos
ak ais.
Penkis
2006-2007
m.
ménesius
Vilniuje
(ga ése,
uni e si e e,
ans-
po e,
ka inése,
mais o
pa duo u ése,
ais inése, poliklinikoje,
pas e
i
k .)
a si ik ine
a ka
bu o
uZsi a8inéjami
nugi s i
umpi
p a’ymai.
S eng asi
uZ iksuo i
kuo
daugiau
Zodinio
pokalbio
kon eks o,
bu o
nu odoma
jo
ie a,
umpai
apibiidinami
pasneko ai,
pasi a3oma
pas aby
apie
pa aling is ines
ju
kalbos ypa ybes,
kiino
kalba.
IS
iso
su ink a
apie
150
iipimy
Snekos
ak u
pa yzdziy.
Dauguma
jy
(apie
100)
pa yko
uzsi a8y i
p ekybos
bei
paslaugy
si uacijose.
Kadangi
pas a osios
y a
gana
aiskios
i
apib éz os
ie os,
komu-
nikacijos scena ijaus,
bend aujan¢iyjy
socialiniy
aidmeny
podiii iu
i
p a-
8ymai
y a
pag indiniai
jose
a liekami
8nekos
ak ai,
nu a a
apsi ibo i
jomis.
Siame
sky elyje
pa eikiama
kele as
pas ebéjimy
apie
y8kiausias
ilnieciy
Mandagumas
kaip
elia y us
kalbinis,
socialinis
i
kul d inis
ei3kinys
p asymy
miné ose
si uacijose
ypa ybes
i
galimus
sociokul i inius
m sy
ko-
munikacija
ap a iamose
si uacijose
eikiandius
eiksnius.
Indi idualis inéms
kul i oms
nebiidinga
ySki
pe sky a
a p
,sa y“
i
»s e imy“,
i
su
isais
Zmonémis
palygin i
panagiai
—
dazniausiai
aikan
kon encionalias
nega y iojo
(dis ancinio)
mandagumo
s a egijas
(Fukushi-
ma,
2000:
188).
Panagu,
kad
spa éiai
indi idualéjancioje,
be
is
da
labiau
kolek y is inéje
lie u iy
isuomenéje
iesius
miisy
p asymus,
kai
ad esa o
nep asoma
ko
no s
didelio®,
leidzia
i in
didelis
a ba
labai
mazas
socialinis
nuo olis
(angl.
social
dis ance
—
Gia
sup an amas
kaip
a imumo,
pazin ies
laipsnis)
i
didelis
galios
ski umas
(angl.
powe
dis ance)
a p
pasneko u,
kai
ad esan as
uzima
i Sesne
pozicija.
»Ta p
Ry y
i
Vaka y
eu opieciy
esama
pokalbio
s iliaus
ski umy:
aka-
ieciai
kalba
no édami
palaiky i
ysj.
Ry y
eu opie¢iai
Sneka
pi miausia
u-
édami
ins umen inj
iksla
i
yloje
jauciasi
isai
pa ogiai“
(Kee alik,
2005:
214,
ci .
Giles
i
k .
1992:
220).
No s
dél
Sio
labai
pla aus
apibend inimo
eisingumas
p i a¢iame
lie u iy
bend a ime
abejo inas,
jis
a odo
isai
in-
kamas
kalban
apie
bend a ima
a p
nepazjs amujy.
Ben
jau
jp as inése
kasdienése
p ekybos
i
paslaugy
si uacijose
Vilniuje in e akcijos
dazniau-
siai
labai
nedaug.
Esan
aiSkiai
nus a y oms
komunikan y
eiséms
bei
pa ei-
goms,
klien as
be
jokiy
jZangy
gali
iesmukai
pa eik i
sa o
p aSyma
(daznai
ai
bina
ienin eliai
jo
i8 a iami
ZodZiai),
da buo ojas
gali
ylomis
paduo i
no ima
daik a
a
su eik i
paslauga,
o
jei
p i eikia
—
aip
pa
iesiai
pap a-
Sy i
o,
kas
bii ina
pas a ojo
p asymui
pa enkin i
(p z.,
pasi aSy i
an éekio
a
luk elé i).
Kadangi
nemanoma,
kad
kyla
kokia
no s
g ésmé
i aizdZiams,
daznai
né
iena
pusé
nepasi elkia
ne
ik
jokio
nega y iojo
(dis ancinio)
mandagumo
jiems
iSsaugo i,
be
i
ne eiSkiamas
daugybei
kul ii y
okiose
si uacijose
ip as as
e balinis
i
ne e balinis
pozi y usis
(kon ak inis)
man-
dagumas
(p z.,
né a
pe sime ama
ne eiksmingomis
azémis,
nepalaikomas
ilgélesnis
akiy
kon ak as,
nesi8ypsoma,
nejuokaujama)’.
RySkiausia
iena
®
P agymo
dydi
(angl.
size
o
imposi ion)
lemia
Sie
eiksniai:
kiek
lako
i
pas angu
eikia
jam
pa enkin i,
kokia
iziné
a
psichologiné
iziné
na’ a
uzk aunama
ad esa ui,
a ad esan as
u i
eise
p agy i,
o
ad esa as
-
p i alo
pa enkin i
p a’yma,
i
kiek
as
p asymas
jp as as
konk eéioje
si uacijoje
(Fukushima,
2000:
188).
7
Apie p ekybos
i
paslaugy
si uacijas
éia
kalbama
labai
apsk i ai,
no s
jos
gali
ba i
ski s omos
pagal
ai,
kokioje
konk eéiai
aplinkoje
yks a
(p z.,
p ekybos
cen e
a
mazoje
pa duo u éje),
pagal
si uacijos
kasdieniSkuma,
ip as uma
(p z.,
pe kamas
