Ac a
Linguis ica
Li huanica
LIX
(2008),
1
-
27
Lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziu
klasiy
seman ika
ipologiniy
duomeny
kon eks e!
Pio aAs
ARKADJEVAS
Rusijos
moksly
akademijos
Sla is ikos
ins i u as
I
is
a gued
in
his
a icle
ha
a
leas
wo
in lec ional
classes
o Li huanian
p ima y
e bs
ha e
a
s ong
seman ic
mo i a ion,
and
ha
he
seman-
ic
egula i ies
co ela ing
wi h
Li huanian
e bal
in lec ion
classes
a e
ypologically
signi ican .
The
la ges
in lec ional
classes,
j- e bs
and
n/s - e bs,
ha e
clea
seman ic
dominan s.
The
mo phosyn ac ic
classi ica-
ion
o
e bs
h ough
g amma icalisa ion
o
seman ic
pa ame e s
ela ing
o
e en
s uc u e,
such
as
agen i i y
s.
pa ien i i y,
elici y
s.
a elici y,
ac ion
s.
change
o
s a e,
is
a gued
o
be
a
ac
o
Uni e sal
G amma .
0.
[VADINES
PASTABOS
Zodziy
kai ybos
klaséms,
.
y.
linksnia imo
i
asmena imo
ipams,
gana
daug
démesio
ski a
nag inéjan
mo ologijos,
kaip
sa a ankisko
kalbos
sis-
emos
komponen o,
pe eikianéio
am
ik a
i§
ki y
kalbos
lygmeny
—
o-
nologijos,
seman ikos
a
sin aksés
—
negalima
i8 es i
in o macija,
,au o-
nomiskumo“
p oblema
(Z .,
p z.,
Ca s ai s
1987;
Ca s ai s-McCa hy
1994;
Plank,
ed.,
1991;
A ono
1994;
Miille
e
al.,
eds.,
2004).
Siame
s aipsnyje
Sis
y imas
a lik as
padedan
Rusijos
nacionalinio
mokslo
emimo
ondui
bei
naudo-
jan is
Rusijos
moksly
akademijos
P ezidiumo
s ipendija.
Nuogi dziai
dékoju
Aleksejui
And ono ui,
Annai
Dybo,
Axeliui
Hol oe ui,
A i u
Judzenéiui,
Leonidu:
Kuliko ui,
Ta janai
Nikolaje ai,
Ba ba ai
Pa ee,
Vladimi ui
Plungianun,
Jeka e inai
Rachilinai,
Jako ui
Tes elecui,
Viadimi ui
Topo o ui,
And ejui
Zalizniakui
i
Ma ijai
Za jalo ai
uz
y ai ia
pagalba,
ku ios
i8
yy
sulaukiau
i ai iose
s aipsnio
engimo
s adijose.
P eli-
mina i
$10
eks o
e sija
kaip
p anegimas
bu o
p is a y a
2005-ujy
me y
asa j-ko a
Sa b iukene
ykusiame
a p au iniame
Veiksmagodziu
klasiy
i
poZymiy
nus a ymo
bei
ep ezen a imo
simpoziume,
aip
pa
2005-ujy
ugpjii i
ykusios
an osios
Saly
kalbo y os
asa os
mokyklos
g ama ikos
kon e encijoje.
P o as
ARKADJEVAS
keliamas
uzda inys
y a
ki oks,
o
bii en
pa ody i,
kad
ne
i
okia
nepa-
p as ai
u inga
i
sudé inga
kai ybos
klasiu
sis ema
u in¢ioje
kalboje
kaip
lie u iy
leksemy
mo ologinius
poZymius
am
ik u
mas u
galima
nuspé i
iS
ju
seman ikos.
S aipsnyje
bus
nag inéjami
adinamieji
pi miniai
lie u iy
kalbos
eiks-
mazodiiai,
.
y.
ie,
ku iy
bend a ies
kamienas
ne u i
jokiy
a iksy,
odél
jame
neu alizuojamos
be eik
isos
asmeninéms
o moms
biidingos
mo o-
loginés
opozicijos.
Pa odysiu,
kad
eiksmazodzio
p iklausyma
ku iam
no s
i8
d ieju
pag indiniy
pi miniy
eiksmazodziy
kai ybos poklasiy
didele da-
limi
lemia
am
ik os
jo
seman ikos
sa ybés,
o
bii en ,
eiksmazodzio
Zymi-
mos
si uacijos
ipas
i
s uk ii a.
$i
ypa ybé
pasaulio
kalbose
lemia
daugeli
eiksmazodiniy
leksemy
sa ybiu
(Z .
Le in
&
Rappapo
Ho a
2005),
odél
nea si ik inai
bii en
Sis
pa ame as
pasi odeé
esas
ele an iSkas
i
lie u iy
kalbai,
ne
i
okiai
,ne iké ai*
jos
g ama ikos
s i¢iai
kaip
eiksmazZodziu
pasiski s ymas
j
asmena imo
ipus.
Pi mojoje
s aipsnio
dalyje
umpai
apibiidinu
pi miniu
lie u iy
kalbos
eiksmazodziy
kai ybos
klasiy
sis ema.
An ojoje
dalyje
nuodugniai
nag i-
néjamos
d ieju
didziausiu
pi miniy
eiksmazZodziy
poklasiy
seman inés
cha-
ak e is ikos.
T eCiojoje
dalyje
pa eikiami
ipologiniai
duomenys,
konk e-
Giai
—
analizuojami
panaSis
g uziny
kalbos
eiskiniai.
1.
PIRMINIU
LIETUVIU
KALBOS
VEIKSMAZODZIU
MORFOLOGINES
KLASES
Lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazZodziy
pa adigminiy
klasiy
sis ema
iSsiski-
ia
sa o
sudé ingumu,
ku iam,
be
kai ybos
p iemoniy
gausos,
biidingas
i ,
a ody u,
isiskai
nemo y uo as
kiek ienos
a ski os
leksemos
leidZiamas
u
p iemoniy
pasi inkimas.
Siy
eiksmazodZiu
bend a ies
( adici8kai
laikomos
pama ine
o ma)
s uk i a
y a
,3aknis
+
- i*,
odél
asmeninéms
o moms
biidingos
opozicijos
¢ia
neu alizuojamos.
Tuo
emdamasi
Ta jana
Bulygina
(Bulygina
1970,
49-50;
1977,
244)
pada é
i8 ada,
kad
bend a ies
o moje
in o macijos
apie
eiksmazodzio
asmena ima
y a
maZiausiai.
Dauguma
esamu
lie u iu
asmena imui
ski u
da by
nepa eikia
nei
i8sa-
mios
pi miniy
eiksmazodziy
kai ybos
ipy
klasi ikacijos,
nei
adek a aus
ju
ap a’ymo.
Angli8koje
,,Lie u iu
kalbos
g ama ikoje“
(Amb azas,
ed.,
1997,
287-289)
andame
ik
len ele,
ku ioje
pa eikiami
eiksmaZodziy
kamieny
Pi miniy
eiksmazodziy
klasiy
seman ika
kai os
ipai,
a iau
nei
j ai iy
kai ybos
p iemoniy
hie a chijos
a
galimy
ju sa eikos ap ibojimy,
nei
im o
bandymo
nus a y i
eiksmazZodziy
klasiu
pasiski s yma
¢ia
nepa eikiama.
Al edas
Sennas
(Senn
1966,
258-279)
aip
pa
pa eikia
ik
pagal
kamieny
ipus
suklasi ikuo y
eiksmazZodziy
sa a-
Sus.
De alios
i
ik
j
pa¢ias
bend iausias
eiksmazodZiy
seman ines
sa ybes
(, eiksmas“,
,,biisena“
i
pan.)
a siz elgianéios
klasi ikacijos
akademinéje
g ama ikoje
(Ul ydas,
ed.,
1971,
219-235)
aip
pa
negalima
p ipazin i
pa-
kankamai
ikslia
nei
mo ologijos,
nei
seman ikos
poZii iu,
no s
ji,
be
abejo,
su eikia
pakankamai
i8samy
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziu
o mu
i
eik8miy
j ai o és
aizda
( iesa,
be
jokiy
apibend inimu).
T.
Bulyginos
»dinaminis
lie u iy
asmena imo
ap a’ymas“
(Bulygina
1977,
238-269)
aip
pa
neiSsp endzia
pa adigminiy
klasiu
p oblemos,
okios
uZduo ies
Siame
da be
ne
nekeliama.
Ta
pa j
galima
pasaky i
i
apie
i8samia
Clauso
F ied i-
cho
Eugeno
Heescheno
(Heeschen
1968,
190-282)
gene a y inés
lie u iy
kalbos
onologijos
apyb aiza.
[domi
lie u iy
kalbos
pa adigminiy
eiksma-
zodziu
Klasiy
klasi ikacija
—
deja,
be
jokiy
u iningy
komen a y
i
su
klai-
domis
—
pa eikiama
ipologinio
Wol gango
U. D essle io
i
bend aau o iy
s aipsnio
(D essle
e
al.
2006)
p iede.
Lie u iy
i
la iu
kalby
asmena imo
sis emos
analizé
pa eikiama
Aleksejaus
And ono o
s aipsnyje
(And ono
2000),
ku iame
k i ikuojami
j ai ioms
g ama ikos
adicijoms
jp as i
ap a-
Symo
p incipai
bei
si ilomi
abiem
kalbom
inkami
eiksmazZodziy
klasi ika-
imo
k i e ijai,
a¢iau
pa i
klasi ikacija
Siame
s aipsnyje
nepa eikiama.
Siame
s aipsnyje
pag indinis
démesys
ski iamas
ne
paciai
mo ologinei
p oblema ikai, be
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziy
mo ologiniy
i
seman iniy
poZymiy
ko eliacijy
paieskoms,
odél
ik
paciais
bend iausiais
b uoZais
ap a siu
nag inéjamy
leksemy
kai ybos
poklasiu
,,pa i sine“
s uk-
i a.
Lie u iyu
kalbos
pi miniy
eiksmazodziy
mo ologinés
klasés
ski iamos
pagal
Siuos
pag indinius
pa ame us
( eikia
p idu i,
kad
nag inéju
ik
o-
kius
eiksmaZodzius,
ku iy
Saknis
baigiasi
p iebalsiu,
nek eipdamas
déme-
sio
j
negausia
bei
i in
ne ienaly e
kamiengalyje
balsj
a
d ibalsj
u in¢iy
eiksmazodziu
klase):
1)
Saknies
galo
p iebalsio
pala alizacijos
( .
y.
p iesagos
-j-)
bii ojo
laiko
(p ac )
kamiene
bu imas/nebu imas;
2)
Saknies
galo
p iebalsio
pala alizacijos
( .
y.
p iesagos
-j-)
esamojo
laiko
(p ags)
kamiene
bu imas/nebu imas;
Pio as
ARKADJEVAS
3)
nosinio
in a po/ umpojo
balsio
pailginimo
p azs
kamiene
bu imas/
nebu imas
;
4)
p iesagos
-s -
p azs
kamiene
bu imas/nebu imas;
5)
kai os
i
~
e p a s
kamiene
bu imas/nebu imas
;
6)
umpojo
balsiy
kai os
laipsnio
p a s
kamiene,
esan
pailgin ajam
p ae
i
bend a ies
(in )
kamienuose,
bu imas/nebu imas
;
7)
pailgin ojo
balsiy
kai os
laipsnio
p a
kamiene,
esan
umpajam
pRaEs
i
i
kamienuose,
bu imas/nebu imas
.
Dalis
nu ody ujy
pa ame y
y a ienas
nuo
ki o
nep iklausomi,
o
ki us
sieja
abipusiai
ap ibojimai.
An ai
i$
ke u iy
eo iSkai
galimy
(1)
i
(2)
po-
zymio
kombinacijy
(Saknies
galo
p iebalsio
pala alizacija)
pasi aiko
isos
ke u ios,
kad
i
ne ienodai
daZnai;
o
S ai
in a po,
p iesagos
-s -
bu imas
a
i
kei imas
e p azs
kamiene
panaikina
pala alizacijos
Siame
kamiene
galimybe;
0
S ai
pailgin asis
balsiy
kai os
laipsnis
p az
kamiene
eikalauja
pala aliza-
cijos.
IS
iso
galima
iSski i
ylika
asmena imo
ipy
(neskai an
pa ieniy
leksemy,
pasizyminéiy
ik
joms
biidingais
asmena imo
ypa umais),
ku ie
schemiskai
pa eikiami
1
len eléje
(pa eikiamos
eiksmazodziy
m
i
eciojo
asmens
p AES
i
PRAET
o mos).
1
len elé.
Mo ologinés
pi miniy
lie u iy
kalbos
eiksmazZodziy
klasés
(i/e-p ags
=
balsiy
kai a
i
~
e
p a s
kamiene;
-p a s
=
umpasis
balsiy
kai os
laipsnis
p a s
kamiene;
il-p az
=pailgin asis
balsiu kai os
laipsnis
p az
kamiene)
Pozymis
qa)
@
|
@
(4) (5) (6) (7)
Klasé
j-p azs
j-pRAET
|
B PRAES
S -PRAES
i/e-p ags
-p a s il-p a
(1)
augee:
=
age
|
aoa
=-7
=
auga,
augo
(2)
pi s i:
=s=
&
+
= -
pe sa,
pi so
(3)
leis :
+
- ~
-
7
_ .
leidzia,
leido
(4)
ak i:
=
ae
Ee ie
7 3 -
—
anka,
ako
|
Pi miniy
eiksmazodziy
klasiy
seman ika
1
len elés
esinys
Pozymis
qa)
Q)
(3)
(4) (5)
(6) (7)
Klasé
j-p azs
j-p ae
n-p ags
s -p ags
i/e-p a s|
-p ags
il-pRaeT
(5)
sk is i:
--
+
76
7~
sk enda,
sk ido
(6)
blank i:
-
--
+
-
-
-
blanks a,
blanko
(7)
na i:
-
-
++
--
-
yZ a,
o
(8)
gim i:
a
+
=
+
= = =
gims a,
gumé
(9)
min i:
=
+
= =
+ =
=
mena,
miné
(10)
pin i:
eo
+
=
=
a
-
+
pina,
pyné
QY)
a i:
++-
----
a ia,
a é
(12)
pas i:
+ + = =
a
+
7
pucia,
pi é
(13)
emaz
+
+=-
-
- +
emia,
eme
Kai
ku ios
iSski yjy
kKlasiy
suda o
ySkesnes
p ieSp ieSas,
susijusias
su
miné yjy
pozymiy
hie a chija
(Sia
hie a chija
a spindi
pozymiy
pa eikimo
sa ase
i
len eléje
a ka).
Daugiausia
eiksmazodziy
apiman¢iy
poZymiy
(1),
(2),
(3)
i
(4)
pag indu
galima
iSski i
Sias
pi miniy
eiksmazZodZiy
,,ma-
k oklases“
(Siuo
e minu
Zymiu
bend y
o maliy
poZymiy
pag indu
suda y-
a
keliy
mazesniy
kai ybos
klasiy
g upe, ka u
ne u édamas
omenyje,
kad
leksemos
p iklausymas
smulkesnei
klasei
bi y
nus a omas
i8
kokiy
no s
jos
pozymiu,
nesusijusiy
su
kai yba
(plg.
Ca s ai s
1987,
Ch.
2)):

P oTRAS
ARKADJEVAS
Imak oklasé
(1-3
klasés):
pala alizacijos
p a
kamiene
i
in a po/p iesa-
gos
-s -
p azs
kamiene
ne u in ys
eiksmaZodZiai;
Siai
mak oklasei
p iklauso
apie
30
leksemu?;
II
mak oklasé
(4-7
klasés):
in a pa/p iesaga
-s -
u in ys
i
be
pala ali-
zacijos
p az
kamiene
eiksmazodziai;
Siai
mak oklasei
p iklauso
apie
270
leksemy;
Ill
mak oklasé
(8-10
klasés):
ik
p az
kamiene
pala alizacija
u in ys
eiksmaZodiiai;
Siai
mak oklasei
p iklauso
ik
kiek
daugiau
nei
30
leksemy;
TV
mak oklasé
(11-13
klasés):
pala alizacija
p a s
i
p ae
kamienuose
u in ys
eiksmaZodziai;
Siai
mak oklasei
p iklauso
apie
380
leksemy.
Ma ome,
kad
iSski osios
mak oklasés
labai
ski iasi
joms
p iklausanéiy
leksemy
skai¢iumi:
didZioji
dauguma
pi miniy
lie u iy
kalbos
eiksmazo-
dziuy
p iklauso
ienai
ku iai
i§
d iejy
mak oklasiy
—
II
(in a piniai/p ie-
saginiai
p azs
kamienai)
a ba
IV
(pala alizuo i
p aes
i
p a
kamienai).
II
Klasés leksemas
oliau
adinsiu
n/s - eiksmazodziais*,
0
IV
klasés
—
j- eiks-
mazZodziais. Ki oje
s aipsnio
dalyje
bus
nuodugniai
iSnag iné as
bii en
Siu
d iejy
didziausiy
klasiy,
ku iy
skaidyma
j
smulkesnius
poklasius
leisiu
sau
igno uo i,
seman inés
mo y acijos
klausimas.
2.
APIE
LIETUVIU
KALBOS
PIRMINIU
VEIKSMAZODZIU
PAGRINDINIU
PARADIGMINIU
KLASIU
SEMANTINE
MOTYVACIJA
2.1.
[ adinés
pas abos
Kalban
apie
ku io
no s
g ama ikos
eiSkinio
seman ine
mo y acija,
Siuo
a eju
apie
leksemy
mo ologiniy
klasiy
bend asias
seman ines
sa ybes,
bii-
ina
a siz elg i
j
Siuos
aspek us:
1.
Pagal
o malius
g ama inius
pozymius
iSski iamos
opozicijos
labai
e-
ai
ebiina
isu
Sim u
p ocen y
nuspéjamos
i§
seman ikos,
s a biausia
Gia
s a is iSkai
eik8minga
o maliy
i
eikimés
pa ame y
ko eliacija.
Tai
ypaé
?
Gia
i
oliau
pa eikiami
s a is inia:
duomenys,
gau i
apdo ojus
mazdaug
700
eiksma-
Zodziy
im i,
suda y a
naudoyan is
lie u iy- usu
kalby
Zodynu
(Lybe is
1962).
°
Pazymé ina,
jog
konk e us
n/s - eiksmazodziy
asmena imo
ipas
i’ edamas
i8
eiks-
mazodzio
Saknies
s uk ii os,
Z .,
p z.,
S ang
(1942,
132-133).
Pi miniy
eiksmazZodZiy
klasiy
seman ika
ak ualu
okiam
eiSkiniui
kaip
mo ologiné
leksemy
klasi ikacija,
ku i
y a
i i in a
leksiniu
lygmeniu
i
gali
bi i
pa eikiama
analogijos
bei
ki y
pana-
Siy
p ocesy,
uzZ emdanéiy
seman ine
mo y acija.
Cia
eikia
kalbé i
ne
iek
apie
isiems
be
iSim ies
ku ios
no s
o maliosios
klasés
na iams
biidingas
seman ines
sa ybes,
kiek
apie
okios
klasés
seman ine
dominan e.
2.
Su
leksemy
g ama inémis
ypa ybémis
ko eliuojan ys
seman iniai
po-
zymiai
pap as ai
iSo iskai
nema omi
i
iesiogiai
,,i3skai omi“
i8
jy
,.nai aus“
Zodyninio
aiskinimo.
Pa yzdziui,
Be hés
Le in
i
Malkos
Rappapo
Ho a
y imas
(Le in
&
Rappapo
Ho a
1990)
pa odo,
kad
okia,
a ody y,
,,na-
i ali*
eiksmazodinés
leksikos
klasé
kaip
judéjimo
eiksmazZodiiai
i8
ie-
su y a
ne ienaly e;
plg.
aip
pa
Jelenos
Paduée os
monog a ija
(Paduée-
a
2004),
ku ioje
isski iami
pag indiniai
g ama ikos
a z ilgiu
ele an isko
eiksmazZodinés
leksikos
seman inio
klasi ika imo
pa ame ai.
A siz elgdamas
j
i8 a din uosius
aspek us
pasakysiu,
kad
Siame
s aips-
nyje
nus a omi
ne i ialiis
i
nea si ik iniai
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiks-
mazodziy
seman iniy
i
mo ologiniy
klasiy
san ykiai
né a
absoliu iis
i ,
kaip
i
isi
okio
pobiidzio
apibend inimai,
u i
i8iméiy.
Vis
dél o
s a is inis
siy
ko eliacijy
eiks’mingumas
neabejo inas.
Reikia
a siz elg i
i
j
ai,
jog
seman iniai
pa ame ai,
ku ie,
kaip
j odysiu,
y a
a sakingi
uz
lie u iy
kal-
bos
pi miniy
eiksmazodziy
p iklausyma
ienai
ku iai
i8
d iejy
pag indiniy
mak oklasiy,
y a
gana
abs ak iis
bei
p iklauso
pa iems
bend iausiems
i
pama iniams
eiksmazZodzio
seman ikos
,,s uk ii iniams*
blokams
—
p e-
dika o
eikimés
eminiy
aidmeny
i
eikslo
o ganizacijai
—
.
y.
am,
kas
pas a ojo
me o
li e a ii oje
pap as ai
adinama
_,i ykio
s uk ii a“
(angl.
e en
s uc u e,
Z .:
Bu
&
Geude ,
eds.,
1998;
Ro hs ein,
ed.,
1998;
Tenny
&
Pus ejo sky,
eds.,
2000;
Ramchand
2008).
2.2.
n/s - eiksmazodziy
seman iné
dominan é
n/s - eiksmazodziy
klasé
seman ikos
a Z ilgiu
y a
ienaly é,
j
ai
y a
a k ei-
pe
démesj
i
y iné ojai,
plg.
Ch is iano
S ango
pas ebéjima
(S ang
1966:
339),
jog
didziaja
Sios
g upés
eiksmazodziy
dalj
suda o
in azi y iniai
i
ing esy iniai/inchoa y iniai
eiksmazodziai‘.
Didzioji
n/s - eiksmazodziu
dauguma
—
sin aksés
poZi i iu
in anzi y iniai
i
ne o maliai
galimi apibi-
*
Z ,
aip
pa
Teméin
(1986).
Pio as
ARKADJEVAS
din i
kaip
,seman iniai
pasy ai*,
.
y.
eiksmazodziai,
zymin ys
si uacijas,
nep iklausanéias
nuo
subjek o
alios
(pa yzdZiui,
odél,
kad
subjek as
—
negy as
daik as).
Galima
ski i
okius
Sios
klasés
seman inius
poklasius:
a) biisenos:
alk i,
snus i,
sku s i,
pyk i
i
k .;
b)
pa ien iniai
p ocesai,
suponuojan ys
subjek o
biisenos
paki ima:
ak i,
bal i,
d is i,
gub i,
kaus i,
pig i
i
daugelis
ki y;
cia
pa
galima
p iski i da
du
eiksmazodzius,
esamojo
laiko
o ma
suda anéius
su
p iesaga
-s i
su
pala-
alizacija
bii ajame
laike:
mi i
i
gim i>;
c)
gam os
eiskiniai:
b éks i,
niuk i,
snig i;
d)
nekon oliuojamas
zmogaus
emocinés
biisenos
ki imas:
ni s i,
niu i,
sius i,
s ulb i
i
k .;
e)
judéjimas:
(1)
nekon oliuojamas:
plis i,
slys i;
(2)
kon olés
a z ilgiu
neapib ézZ as:
kil i;
(3)
kon oliuojamas:
b is i,
sk is i,
yk i;
)
ki i
miné osioms
klaséms
nep iklausan ys
eiksmazodZiai:
dyg i,
plus i,
ap i
i
kai
ku ie
ki i.
Galiausiai
a p
n/s - eiksmazodziy
pasi aiko
pa ieniy
anzi y iniy
eiksmaZodziu:
as i,
jus i,
még i.
Pag indinés
daugumai
n/s - eiksmazodziy
biidingos
seman inés
ypa y-
bés
—
ai
subjek o
pa ien iskumas
i
(inhe en inis)
baig umas,
.
y.
Siu eiks-
mazodziy
Zymimos
si uacijos
s uk i ai
biidingas
,,pe éjimo
j
nauja
bisena“
eikSmés
komponen as.
ISski i
,,inhe en inj*,
o ne
,, ak inj*
3iy
eiksmazo-
dziy
baig uma
bi ina
dél
am
ik y
lie u iy
kalbos
eikslo
sis emos ypa u-
mu
(Hol oe ,
Cizik
2004),
pa i
,,pe éjimo
j
nauja
biisena“
eikémé
pap as ai
negali
bii i
ealizuo a
a
pa¢ia
leksema,
ku ia
ealizuojama
i
,,p oceso,
e-
dan¢io
j
a
biisena“
eik8mé.
Veiksmo
baig umui
eikS i
a ojami
p ieSdéliy
ediniai,
iSlaikan ys
pama inio
eiksmazZodZio
kai ybos ypa ybes,
plg.
ak i
~
apak i,
kaus i
~
jkaus i
i
daugelis
ki y.
S a bu
pas ebe i,
jog
d i
miné osios
n/s - eiksmaZodZiy
ypa ybés
y a
su-
sijusios,
be
o,
ju subjek o
pa ien iskumas
y a
iS es inis
i8
,,(po encialaus)
biisenos
pasikei imo“
eik’més.
Tai
ampa
aki aizdu
paz elgus
i
pa ienes
Sios
eiksmazZodZiy
klasés
leksemas,
ku ios
gali
bi i
su okiamos
kaip
agen-
y inés
a ba
ne
anzi y inés.
An ai
eiksmaZodis
kil i
pap as ai
Zymi
su-
bjek o
nekon oliuojama
bisenos
pasikei ima
i
daZniausiai
a ojamas
su
5
$1y
eiksmaZodZiy
esamojo
laiko
o ma,
a odo,
y a
seman iSkai
mo y uo a
ino acija,
Z .
Schmals ieg
(2000:
156-158).
Pi miniy
eiksmaZodZiy
klasiy
seman ika
negy ais
subjek ais.
Ta¢iau
de inamas
su
gy u
si uacijos
daly iu
Sis
eiks-
maZodis
jgauna
papildoma
eikimés
komponen a
—
,,si uacija
y a kon o-
liuojama
subjek o“;
,,biisenos
pasikei imo“
eiks’més
komponen as
aip
pa
i8lieka.
T anzi y iniai
eiksmazodziai
jus i
i
as i
aip
pa
gali
bi i
apibi-
din i
a siz elgian
j
§j
poZymi:
nepaisan
sin aksinio
anzi y umo,
Sie
eiks-
mazZodziai
pab ézia
subjek o
biisenos
pasikei ima,
ik
ienu
a eju
subjek as
keiéia
sa o
idine
bisena,
o
ki u
ampa
objek o
u é oju.
Da
iena
s a by
pa i inima,
jog
n/s - eiksmazodZiams
bidingas
,,bu-
senos
pasikei imo“
pozymis
y a
dominuojan is,
su eikia
gana
gausus
Sios
mak oklasés
pog upis,
ku iam
p iklauso
ik
su
p ieSdéliais
a ojami
eiks-
mazZodziai.
Nep ieSdélinés
os
pa ios
Saknies
leksemos,
kai
jy
esama,
daznai
p iklauso
mig iajam
a
p iesaginiam
eiksmazZodziy
ipui.
Bend oji
ios
n/s -
eiksmazodziy
g upés
eikimé
—
p adéjimo,
.
y.
pe éjimo
j
biisena
a
jsi-
aukimo
ij
p ocesa,
pagal
ku io
pobiidj
Sie
eiksmazodziai
skyla
j
kele a
seman iniy
g upiu,
a p
ku iy
s a bia
ie a
uZima
okios,
ku ias
pa adin i
pa ien inémis
bi y
sudé inga,
pa yzdziui:
jsi aukimas
j
idinio
p iezas in-
gumo®
p ocesa
(suZ ilg i,
suk us i),
kalbos
a
ki okiy
ga sy
skleidimo
p adzia
(p akalb i,
suz ang i),
su okimo
biisenos
p adjia
(iSgi s i),
emocinés
a
men-
alinés
biisenos
p adzia
(pano i,
p adziug i).
Be
abejo,
Sioje
g upéje
nemaza
i
g ynai
pa ien iniy,
neimplikuojanéiy
jokio
ak y aus
subjek o
eiksmazo-
dziu:
aplés i,
palieg i,
p aziu i
i
k .
Taigi
seman iné
n/s - eiksmazodziy
dominan é
—
(po encialus)
subjek o
biisenos
pasikei imas.
Tai,
jog
kai
ku ie
g upés
eiksmazodZiai
aki aizdziai
nea i inka
Sio
seman inio
p o o ipo,
iS
p incipo
galima
paaiSkin i
(sinch o-
niniu
poZiii iu)
pama inés
eikSmés
p aplé imu.
An ai
okie
jokio
subjek o
neimplikuojan ys
gam os
eiskinius
Zymin ys
eiksmazodziai
kaip
b éks i
is
dél o
Zymi
p ocesus,
lemianéius
bisenos
pasikei ima.
Tai,
kad
Siai
klasei
p iklauso
biisenos
eikSme
u in ys
eiksmazodziai (idomu,
jog
isi
mano
©
Vidinio
i
&So inio
p ieZas ingumo
biseny
(in e nally-caused
s.
ex e nally-caused
e en-
uali ies)
sky imas
j es as
i
i8samiai
a gumen uo as
B.
Le in,
M.
Rappapo
Ho a
knygoje
(1995,
sk.
3-4).
Ski iama
a siz elgian
j
ai,
a
si uacija
koncep ualizuojama
kaip
okia,
ku ios
ealizacija
p iklauso
ik
nuo
subjek o
sa ybiy
(pa yzdziui,
nuo
jo
alios,
jei
subjek as
y a
Zmogus
a
gy a
bi ybé,
aip
pa
nuo
iziniy
a
ki okiy
subjek o
sa ybiy;
an ai
galima
many i,
jog
Z aigédes
Ziba a
Zole
auga
dél
idinio
Siy
subjek y
polinkio
j
a i inkamus
p ocesus,
one
dél
o,
kad
juos
eikia
kokia
no s
i8o ine
jéga),
a
p ieSingai,
kaip
okia,
ku ia
subjek ui
sukelia
iSo inis
po eikis
(pa yzdziui,
léks e
gali
dud i
ik
uome ,
jei
pa i s
kieno
no s
po eiki,
be
ne
dél
sa o
idiniy
sa ybiy).
P o Ras
ARKADJEVAS
lizacija
u in ys
eiksmaZodzZiai)
ySkios
seman inés
dominan és
ne u i,
kai
ku iy
eiksmazodziy
p iklausyma
bii en
Sioms,
o ne
pag indinéms
klaséms
galima
mégin i
mo y uo i
seman iskai.
An ai
I
mak oklaséje
galima
iSski i
nedidele
g upe
leksemy,
Zymin¢iy
k yp inga
gy o
subjek o
padé ies
e d éje
kei ima:
sés i
(séda,
sédo),
lip i
(lipa,
lipo),
lis i
(lenda,
lindo).
Galima
da y i
p ielaida,
kad
Sioms
leksemoms
bidingas
okiy
eikimés
komponen y
kaip
»padé ies
e d éje
kei imas“
i
ySkus
agen iskumas
de inimas
neleidzia
jy
p iski i
ku iai
no s
pag indiniy
mak oklasiy.
Vis
dél o
enka
p ipazin i,
kad
j-
i
n/s -klasei
nep iklausanéiy
lie u iy
kalbos
pi miniu
eiksmazZodziy
ben
kiek
pa ikimiau
seman iskai
apibiidin i
nejmanoma,
ypaé
u in
omenyje
neabejo ina pag indiniy
mak oklasiy
seman inj
mo y uo uma.
Baigian
eiké y
a k eip i
démesj
j
iena
jidomy
i
s a by
ak a:
nepai-
san
o,
kad
ne
i
pacias
gausiausias
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziy
mak oklases
a gu
a
galima
laiky i
p oduk y iomis
sinch onijos
poZiii iu,
jokiy
abejoniy
nekelia
ai,
jog
nelabai
olimu
kalbos
is o ijos
a psniu
jos
pasizyméjo
am
ik u
p oduk y umu.
Pi ma,
ai
pa i ina,
eksp esy ios
seman ikos
i
ga saZodinius
kamienus
u in¢iy
eiksmazodziy
pa ekimo
j
j-klase
nuoseklumas
i ,
an a,
ai,
jog
a p
n/s - eiksmazZodziy
esama
leksemu,
ku ios
pagal
sa o
mo onologines
sa ybes
aki aizdziai
p iklauso
élesniam
leksikos
sluoksniui.
Tokie
y a,
pa yzdziui,
eiksmaZodiiai
ol i
(<
olus),
sen i
(<
senas),
pagail i
(<
gaila)
i
kai
ku ie
ki i.
Tol i
ipo
eiksmazodziai
y a
anomalija,
kadangi
u i
supe ilga
skiemens
cen a
(pa yzdziui,
/ol/),
ku is
Siaip
jau
ne ole uojamas
(plg.
ko é
s.
ka i,
kai
a i inkamoje
pozicijoje
ilgasis
balsis
su umpéja).
O
sen i
ipo
eiksmazZodziai
unikaliis
uo,
kad,
p iesingai
lie u iy
kalbos
asmena imo
iSiméiy
i$
esmés
ne u inéiai
mo ono-
loginei
aisyklei,
esamojo
laiko
kamiene
i8laiko
/n/
p ie’
p iesaga
-s :
sens a,
0
ne
*ses a,
kaip
bi y
galima
iké is,
plg.
aki aizdZiai
senesne
i
idioma i-
zuo a
leksema
pazin i,
ku ios
esamojo
laiko
kamienas
mo onologijos
po-
zi iu
désningas
—
paijs a.
Sie
ak ai
odo,
kad
n/s -klasé
da
bu o
p oduk-
y i,
kai
miné ieji
mo onologijos
eiSkiniai
jau
bu o
ne eke
sa o
is o inés
one inés
mo y acijos.
Jdomus
aip
pa
i
eiksmaZodis
p a u s i:
o maliai
jis
—
pi minis,
a¢iau
aki aizdu,
jog
jis
pasida y as
i8
mo ologijos
poZi i iu
neelemen a aus
daik a a dzio
u as
<
u é i.
16

Pi miniy
eiksmagodziy
klasiy
seman ika
3.
TIPOLOGINE
PERSPEKTYVA:
,,ISSKAIDYTAS
INTRANZITYVUMAS“
PASAULIO
KALBOSE
3.1.
Bend osios
pas abos
Lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziy
mo ologinei
klasi ikacijai
s a bis
anks esniuose
sky iuose
iSski i
seman iniai
pa ame ai
—
si uacijos
baig u-
mas/nebaig umas
a ,
iksliau,
komponen o,
eiskian¢io
,,pe éjima
j
bisena“
bu imas
eiksmazodzio
seman inéje
s uk i oje,
i
agen i8kumas
bei
idinio
i
iSo inio
si uacijos
p ieZas ingumo
opozicija
—
né a
ik
lie u iy
kalbos
bii-
dingi
pa ame ai.
Daugelis
y imy
—
iek
besi emian¢iy
j ai iomis
o malio-
mis
eo ijomis
(Z .:
Pe lmu e
1978;
Le in
&
Rappapo
Ho a
1990; 1995;
2000;
Dow y
1991;
Zaenen
1993;
Alexiadou
e
al.,
eds.,
2004
i
k .),
iek
unkcinés- ipologinés
k yp ies
(Z .:
Laza d
1985;
Me lan
1985;
Van
Valin
1990;
Ve haa
1990;
Mi hun
1991;
So ace
2000;
Donohue,
Wichman,
eds.,
2008)
—
j ikinamai
odo,
kad
Sie
pa ame ai
eiksmazodziy
mo osin aksi-
nei
klasi ikacijai
pasaulio
kalbose
y a
uni e saliai
eiSmingi.
Pa yzdziui,
Annie
Zaenen
(1993)
y a
pa odiZiusi,
kad
olandy
kalboje
agen iskumas
aidina
lemiama
aidmenj
suda an
beasmenes
pasy ines
kons ukcijas,
0 baig umas
lemia
pagalbinio
eiksmazodzio
pasi inkima
pe ek iniuose
laikuose;
okie¢iy
i
omany
kalby
duomenys
Siuo
a z ilgiu
analizuojami
An onellos
So ace
s aipsnyje
(So ace
2000),
ku iame
pa odo-
ma, kad
agen ikumo
i
baig umo
eiksniai
sudé ingai
sa eikauja
enkan is
pagalbinj
eiksmazZodi.
Ma iannos
Mi hun
s aipsnyje
(Mi hun
1991)
pa odoma,
kad
mineé ieji
pa ame ai
didele
dalimi
lemia
lais ujy
i a dziy
a
asmens
de inimo
o-
dikliy
o my
pasi inkima
Ame ikos
Giabu iy
kalbose:
in anzi y iniy
p e-
dika y
agen inis
a gumen as
pap as ai
Zymimas
aip pa ,
kaip
analogi’kas
anzi y inio
p edika o
a gumen as,
as
pa s
pasaky ina
i
apie
pa ien inj
a gumen a;
kai
ku iose
kalbose
p ie
o
da
p isideda
,,subjek as
pa i iamo
busenos
pasikei imo“
pozymis.
Siekdami
pa ody i,
jog
Siame
s aipsnyje
nag inéjamo
eiSkinio
a z ilgiu
lie u iy
kalba
né a
,, ieni§a‘,
paz elgsime
j
g uziny
kalbos
duomenis.
Sioje
kalboje
seman iné
s uk ii a
aki aizdziai
y a
susijusi
su
mo osin aksinémis
eiksmazZodziy
klasémis,
be
o,
pa odysime,
kad
g uziny
i
lie u iy
kalby
Siu
klasiy
leksiné sudé is
u i
ne i ialiy
bend umu.
17
P o Ras
ARKADJEVAS
3.2.
G uziny
kalbos
mo osin aksinés
eiksmazodiiy
klasés
G uziny
kalbos
eiksmazZodzio
klasiy
mo osin aksé
i
seman ika
gana
ge ai
iS y iné a
(Holisky
1981;
Ha is
1981;
1982; 1985;
Hewi
1987;
Van
Valin
1990),
ad
oliau
emiuosi
nu ody osiomis
publikacijomis,
daugiausia
—
Dee
Ann
Holisky
monog a ija,
aip
pa
Hanso
Vog o
g ama ika
(Vog
1973).
G uziny
kalboje
galima
i8ski i
is
pag indines
p oduk y ias
eiksma-
zodziy
klases,
ku ias,
sekdamas
adicija,
zymésiu
skai menimis.
Ski umai
a p
Siy
Klasiy
pasi eiskia
iek
mo ologijoje
(ski ingi
Zodziy
kai ybos
—
pi miausia,
asmeninio
de inimo
—
odikliuy
inkiniai),
iek
sin akséje
—
pa-
enkan
adinamosios
,,an osios
laiky
se ijos“
—
ao is o
(bii ojo
pe ek i-
nio)
i
op a y o
(ne ealiosios
nuosakos)
—
o my
eiksmazZodziy
a gumen y
linksnius.
Schemiskai
ski umai
a p
klasiy
pa aizduo i
4
len eléje.
4
len elé.
Mo osin aksinés
eiksmazodziy
klasés
g uziny
kalboje
Klasé
Ak an y
o ma
2.
laiky
se ijoje
|
3SgSbP aes,
3PISbP aes,
3PISbAo
odikliai
I
<Sb:
E g;
DO:
Nom>
-s—-en—-es
1
<Sb:
Nom>
-a~-an
~-nen
mw
<Sb:
E g>
a
Panag inékime
pa yzdzius".
I
klasés
eiksmazodziai
—
anzi y iniai,
»an ojoje
laiky
se ijoje“
subjek a
Zymin ys
e ga y o
linksniu,
0
Objek ui
—
nomina y u.
(1)
glex-ma
da- es-a
simind-i.
als ie is-e c
PRV-Sé i-AOR.3SG.SB
g iidai- om
»Vals ie is
paséjo
g iidus.‘
(2)
ba s -eb-ma
gada-q’a -es
ky-eb-i.
aikas-pL-E G
PRV-mes i-Ao .3PL.sB_
akmuo-pi-Nom
»Vaikai
nume é
akmenis.‘
Il
i
II
klasés
eiksmazodziai
—
in anzi y iniai.
II
klasés
eiksmazodziy
©
Dékoju
Nino
Ami idze
uz
pagalba
analzuojan
mediiaga.
18
Pi miniy
eiksmazodZiy
klasiy
seman ika
subjek as
Zymimas
nomina y o
(pa yzdiiai
(3),
(4)),
0
III
klasés
—
e ga y o
linksniu
(pa yzdiiai
(5),
(6)):
(3)
c’q’al-i
ga- b-a.
anduo-Nom
PRV-Sil as-AoR.38G.sB
,Vanduo
suSilo.*
(4) ba i -eb-i
da-sxd-nen.
aikas-PL-NoM
PRV-SéS i-AOR.3PL.SB
,Vaikai
a sisédo.‘
(5)
c’q’al-ma
i-duy-a.
anduo-ERG
pRF-Vi i-AOR.3SG.SB
»Vanduo
uZ i é.‘
(6)
gogo-eb-ma
i- amas-es.
me gina-PL-ERG
p F-Zais i-AoR.3PL.SB
»Me ginos
pazaidé.‘
Daba
apz elkime
g uziny
kalbos
eiksmazodziy
klasiy
seman ika.
Di-
dZioji
dauguma
I
klasés
eiksmazodziy
—
,,kanoniniai“
anzi y iniai
p edi-
ka ai,
Zymin ys
ak y aus
agen o
po eikj
pa ien ui.
[domesnis
in anzi y i-
niy
eiksmazodziy
pasiski s ymas
j
II
i
III
klase.
Il
klasei
p iklauso
Siy
ipy
eiksmazZodziai"!:
(a)
I
klasés
anzi y iniy
eiksmazodziy
,,pasy iniai“
i
an ikauza y iniai
ko elia ai:
dac’e s
,pa aSys‘
—
daic’e eba
,bus
pa a’y a‘;
damala s
,pasléps‘
—
daimaleba
,pasisléps‘;
gaam a alebs
,padidins‘
—
gam a aldeba
,padidés‘
i
.
5
(b)
III
klasés
eiksmazodziy
ing esy iniai
ediniai:
laklakebs
,plepa‘
—
alaklakdeba
,ims
plepe i‘;
i amasobs
,zais‘
—
a amasdeba
,ims
Zais i‘;
go a s
s ieda‘
—
migo deba
,ims
iedé i‘
i
.
.;
(c)
(neagen iniai)
baig inj
eiksma
Zymin ys
eiksmazodZiai:
mok’ deba
snumi s‘,
da éeba
,pasiliks‘,
dadgeba
,a sis os‘,
da beba
,suSils‘
i
ki i.
Didzioji
dalis
II
klasés
eiksmaZodZiy
Zymi
baig ines
si uacijas,
ku iy
da-
ly is
pa i ia
biisenos
pasikei ima,
daZniausiai
—
nekon oliuojama.
Jdomu
ai,
jog
Siai
klasei
p iklauso
eiksmaZodziai,
zymin ys
isi aukima
j
p ocesa,
aip
pa
i
u in ieji
si uacijos
daly i
agen a.
Taigi
II
klasés
eiksmazodziy
seman iné
dominan é
—
,,subjek o
biisenos
pasikei imo*
komponen as.
"
Pa eikiama
eiksmazZodziy
3
asm.
ns.
biisimojo
laiko
o ma.
19
PioT RaAs
ARKADJEVAS
Ill
klasé
skyla
j
Siuos
pag indinius
poklasius
(Siame
s aipsnyje
nag i-
néju
ik
uos
Sios
klasés
eiksmazodzius,
ku ie
né a
i8 es iniai;
i& es inés
leksemos,
kaip
an ai
a daZodiniai
ediniai,
u in ys
eikSme
,elg is
kaip
X‘,
pa yzdziui,
a ’is ’obs
,elg is
kaip
a is ui‘,
isiskai
a i inka
oliau
pa eikiama
seman inj
p o o ipa):
(1)
,,eksp esy iis“
eiksmazZodziai;
(2)
judéjimo
eiksmazodZiai;
(3)
gam os
eiSkinius
Zymin ys
eiksmazodZiai.
Taigi
jau
paciy
bend iausiyjy
g uziny
III
klasés
eiksmazodziy
cha ak-
e is iky
lygmeniu
ma y i
bend umai
su
lie u iy
kalbos
in anzi y iniais
j- eiksmazodiZiais.
»Eksp esy iis*
III
klasés
eiksmazodzZiai
sa o
uoZ u
skyla
i
Siuos
po-
Klasius:
(a)
eiksmaZodziai,
Zymin ys
ga so
skleidima:
bzuk’unebs
,z imb i‘,
bubu-
nebs
,Zliumb i‘,
z ialebs
,b aske i‘,
laklakebs
,plepé i‘,
sisinebs
,Snyps i‘,
g g i-
na s
,g iaude i‘,
zmuis
,muk i‘,
c’k’muis
, e kSlen i‘,
ak’unobs
,bels i‘,
xo xo-
cebs
,k a o i‘
i
k .;
(b)
eiksmaZodZiai,
zymin ys
S y éjima:
bdy ialebs
,Zibe i‘,
b é’q’ ialebs
,zibse i‘,
a a ebs
,liepsno i‘,
k’ask’asebs
S y e i‘,
ialebs
,zibsé i‘,
bzina s
,zé-
é i‘
i
k .;
(c)
eiksmazodziai,
Zymin ys
judéjima
ie oje:
babanebs
, i pé i‘,
bibinebs
banguo i
(apie
Zole)‘,
ax axebs
, a e i‘,
i ’i ebs
,plidu iuo i‘,
panckalebs
,dauzy is
(apie
Si dj)‘,
p ixialebs
,plazde i‘,
bo ga s
, a y is‘,
ckmu ’a s
,bla3-
ky is‘,
is
, i pe i‘
i
k .;
(d)
judéjimo
biido
eiksmazodziai:
bobya s
Sliauz i‘,
ba bacebs
,s i du-
liuo i‘,
laslasebs
, ilk is‘,
pa pa ebs
,plasno i‘,
q’ialebs
,s y iné i‘
i
k .;
(e)
i
(a)-(d)
klases
nepa eke
eiksmazodziai:
k ialebs
,plis i‘
(apie
i§
Zaiz-
dos
ekan j
k auja),
pa ipu ebs
,kuis is‘,
Sxeps
, aSky i‘,
c’ e a s
,la8é i‘
i
k .
Taigi
lyginan
g uzinuy
i
lie u iy
kalby
,,.eksp esy iu“
eiksmazodziy
lek-
sing
sudé j
ma y i
iek
esminiy
panaSumy,
iek
i
jidomiu
ski umy.
Abejose
kalbose
didele
,,eksp esy iy“
eiksmazodziy
dalj
suda o
leksemos,
Zymin-
ios
jun ama
e ek a
u inéius
p ocesus
—
skambéjimo,
S y éjimo,
,, i péji-
mo“
i
k .
eiksmazodiiai.
Ta¢iau
lie u iy
kalboje
didesnioji
Siu
eiksma-
Zodziy
dalis
y a
agen iniai
i
gali
bi i
siejami
ik
su
gy u
a
pe soni ikuo u
subjek u,
uo a pu
g uziny
kalboje
okio
ap ibojimo
né a,
i
labai
daug
III
klasés
eiksmazodziy
Zymi
eikian
i8o és
jégai
lapy,
akmeny
i
ki y
objek y
skleidziamus
ga sus.
20
Pi miniy
eiksmazodziy
klasiy
seman ika
»Neeksp esy iis*
III
klasés
eiksmazodziai
aip
pa
seman iSkai
ne iena-
lyéiai.
Jiems
p iklauso:
(a)
judéjimo
biido
eiksmazZodZiai:
go a s
, iedé i‘,
s ialebs
Sliauz i
(apie
gy a e)‘,
x ’is
Sokiné i‘,
cu a s
,plauk i,
plaukio i,
ciuoz i‘
i k .;
(b)
eiksmazZodziai,
zymin ys
dinaminius
gam os
eiSkinius:
g g ina s
(apie
g aus inj)‘,
ela s
(apie
zaiba)‘,
o s
,sninga‘,
k is
,pucia
éjas‘,
c’ ims
slyja‘
i
k .;
(c)
kele as
eiksmazZodziy,
nep iklausan¢iy
jokioms
g upéms:
asp’a ezobs
w a zy is‘,
b azobs
,pyk i‘,
duys
, i i
(apie
andenj)‘,
amasobs
,Zais i‘,
musa-
obs
,di b i‘,
pik obs
,gal o i‘,
cka obs
,skubé i‘,
cek’ a s
Sok i‘
i
kai
ku ie
ki i.
Taigi
kaip
g uziny
kalbos
II
klasés
eiksmazodziu
seman ine
dominan e
galé ume
nu ody i
nebaig inj
p ocesa,
pap as ai
—
agen inj
(Subjek as
—
gy a
bii ybé
a
s ichija),
o
jei
neagen inis,
u i
ju ama
e ek a.
Visa
ai
leidzia
da y i
is ada,
kad,
be
neabejo iny
ski umu,
aki aizdus
i
gana
didelis
g uziny
i
lie u iy
kalby
eiksmazodziy
klasiy
pana3umas
—
iek
kalban
apie
pa¢ias
bend iausias
seman ines
cha ak e is ikas,
iek
apie
leksinj
u inj
(pa yzdziui,
abiejose
kalbose
labai
iSplé o i
,,eksp esy iis“
eiksmazodziai;
abejose
kalbose
eiksmazodiiai,
Zymin ys
iSo inio
p ieZas-
ingumo
p ocesus
i
ie,
ku ie
Zymi
jsi aukima
j
idinio
p iezas ingumo
p ocesa,
pa enka
j
iena
klase).
Sie
panaSumai
labai
ne i ialiis
i
nea si ik-
iniai
i
negali
bii i
paaiSkinami
nei
gene iniais,
nei
a ealiniais-geog a iniais
eiksniais.
Taigi
nus a y ieji
g uzinu
i
lie u iy
kalby
panaSumai
a spindi
uni e salias
leksikos
o ganiza imo
endencijas,
ku ios
y a
budingos
zmogi8-
kajai
kalbai
apsk i ai
i
ku ios
ski ingose
kalbose
eiSkiasi
ski ingais
lyg-
menimis.
4.
BAIGIAMOSIOS
PASTABOS
Tikiuosi,
kad
Siame
s aipsnyje
man
pa yko
pa ody i,
kad,
pi ma,
ben
ie-
nam
s a biam
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazZodziy
mo ologiniy
klasiy
sis emos
agmen ui
biidinga
s ip i
seman iné
mo y acija
i ,
an a,
su
mo -
ologine
eiksmazodzio
klase
lie u iy
kalboje
ko eliuojan ys
seman iniai
pozymiai
y a
ele an iski
ipologijos
a z ilgiu
i
susije
su
uo,
kas
pap as ai
kiek
salygi8kai
adinama
,,uni e saliaja
g ama ika“.
T umpai
paka osiu
pa-
g indines
Sio
y imo
iS adas.
21

P o as
ARKADJEVAS
D iem
gausiausiom
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziy
klaseéms
—
j- eiksmazodziams
(su
Saknies
galo
p iebalsio
pala alizacija
esamojo
i
bii o-
jo
ka inio
laiko
kamiene)
i
n/s - eiksmazZodziams
( u in iems
nosinj
in a -
pa
a
p iesaga
-s -
esamojo
laiko
kamiene)
—
biidingos
ySkios
seman inés
dominan és.
n/s - eiksmazodziy
b anduolys
—
p edika ai,
Zymin ys
po encialy
a
e-
aly
subjek o
biisenos
pasikei ima
a
j
oki
pasikei ima
edan i
baig inj
p o-
cesa.
$j
p o o ipa
a i inka
didzioji
dauguma
n/s - eiksmazodiiy,
aip
pa
i
negausios
Sios
klasés
d i alen és
leksemos.
I8
pi mo
Z ilgsnio
mazZiau
ienaly é
j- eiksmazodziy
klasé
apima
iek
anzi y inius
eiksmazZodzius,
ku iy
didzioji
dauguma
a i inka
anzi y u-
mo
p o o ipa
(ak y us
kon oliuojanéiojo
agen o
po eikis
si uacijos
sma -
kiai
pa eik am
i
nekon oliuojama
biisenos
pasikei ima
pa i ian¢iam
pa-
ien ui),
iek
in anzi y inius
eiksmazodZius,
ku iy
s a biausia
ai,
jog
jie
zymi
nebaig inj
p ocesa,
kauzuojama
subjek o
alios
a jo
idiniu
sa ybiu.
Miné osios
pi minio
eiksmazZodzio
seman ikos
i
mo ologinés
mak o-
klasés
ko eliacijos
pasizymi
auké u
s a is inio
eik8mingumo
laipsniu
(Z .
3
len ele)
i
g ei¢iausiai
a si ado
dél
a i inkamy
seman iniy
p ieSp ieSy
su-
g ama inimo.
Pas a aja
p ielaida
pa i ina
i ai,
jog
esama
nemazai
iek
j- eiksmazZodziu,
iek
n/s - eiksmazZodziu,
ku ie
iesiogiai
nep iklauso
se-
niausiems
leksikos
sluoksniams.
Tipologijos
poZi i iu
nag inéjamas
eiSkinys
né a
unikalus.
Tiksliau
pa-
sakius,
uni e saliis
y a
bii en
seman iniai
pa ame ai
—
agen iSkumas
~
pa ien iskumas,
baig umas
~
nebaig umas,
eiksmas
~
biisenos
pasikei i-
mas
—
ki aip
a ian ,
poZymiai,
klasi ikuojan ys
galimus
si uacijy
ipus,
lek-
sikalizuojamus
pasaulio
kalby
eiksmazZodziuose.
O
,,pa i siné“
Siy
pozymiu
ealizacija
—
ai,
ku ioje
g ama ikos
s i yje
jie
pasi ei8kia
—
p iklauso
nuo
konk eéios
kalbos.
Siame
s aipsnyje
ai
bu o
pa ody a
sug e inus
lie u iu
kalbos
eiksmazodziy
klasiy
leksine
sudé j bei
seman ines
dominan es
i
g uziny
kalbos
mo osin aksines
eiksmazodziy
klases,
ku ioje
seman iniai
ak o iai,
kad
i
kaip
bi y
panaSiis
j
lie u i8kuosius,
pi miausia
ei8kiasi
sin-
aksiniu
lygmeniu.
Baigian
bii ina
da
ka a
pab éd i,
kad
i
pa s
lie u iy
kalbos
pi miniy
eiksmazodziy
mo ologiniy
klasiy
seman inés
mo y acijos
ak as,
i ,
juo
labiau,
Sio
eiSkinio
ipologinis
neunikalumas
y a
oli
g azu
nea si ik iniai
i
liudija,
jog
ski ingos
kilmés,
geog a inés
lokalizacijos
i
ling is inés
o ga-
22
Pi miniy
eiksmazodziy
klasiy
seman ika
nizacijos
na i aliy
kalby
leksika
i
g ama ika
lemia
uni e sal is
seman iniai
pa ame ai.
SUTRUMPINIMAI
Ao
—
ao is as,
po
—
iesioginis
objek as, exc
—
e ga y as,
In
—
bend a is,
nom
—
nomina y as,
p
—
daugiskai a,
p a s
—
esamasis
laikas,
p a
—
bi asis
ka inis
laikas, p
—
pe ek y inis,
p
—
p e e bas,
sp
—
subjek as,
sc
—
ienaskai a.
LITERATURA
A exiapou,
A.,
E.
ANAGNos opouLou
&
M.
E e ae ,
eds.,
2004:
The
Unaccusa i i y
Puzzle.
Ox o d:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
Amp azas,
V.,
ed.,
1997:
Li huanian
G amma .
Vilnius:
Bal os
lankos.
Anp ono ,
A.
2000:
Some
ema ks
on
he
sys em
o
Li huanian
and
La ian
con-
juga ion.
Linguis ica
Bal ica
8,
35-47.
A ono ,
M.
1994:
Mo phology
by
I sel .
S ems
and
In lec ional
Classes.
Camb idge,
MA:
MITP ess.
Bu yeina,
T. V.
[Bymi una,
T.
B.]
1970:
Mopdbono mueckaa
c pykTypa
Ci10Ba
B
COBPeMeEHHOM
JIMTOBCKOM
A3bIKe
(B
e o
TIMCbMeHHOI
dopme).
In:
B.
M.
2Kup-
myxcKni ,
H.
JI.
Apy ionosa,
pey.,
Mopdosoeu eckaa
cmpykmypa
ci106a
6
uHdO-
eepone ickux
a3bikax.
Mocksa:
Hayxa,
7-70.
Bu yeina,
T.
V.
[Byspi una,
T.
B.]
1977:
MpoG eme
meopuu
mopdos oeu eckux
Modes e i.
Mocksa:
Hayxa.
Bu ,
M.
&
W.
Geupe ,
eds.,
1998:
The
P ojec ion
o
A gumen s.
Lexical
and
Com-
posi ional
Fac o s.
S an o d,
CA: CSLI
Publica ions.
Ca s ai s,
A.
1987:
Allomo phy
in
In lec ion.
London:
C oom
Helm.
Ca s ai s-McCa uy,
A.
1994:
In lec ion
classes,
gende ,
and
P inciple
o
con as .
Language
70,
737-788.
Dononu ,
M.
&
S.
WicuMan,
eds.,
2008:
The
Typology
o
Seman ic
Alignmen
Sys ems.
Ox o d:
Ox o d
Uni e si y
P ess.
Bae
P ioTRAS
ARKADJEVAS
Dow y,
D. R.
1991:
Thema ic
p o o- oles
and
a gumen
selec ion.
Language
67,
547-619.
D essie ,
W.
U.,
M.
Kinani-Scuocn,
L.
Pes a ,
N.
GAGARINA
&
M.
POécHTRAGER
2006:
On
he
ypology
o
in lec ion
class
sys ems.
Folia
Linguis ica
40,
51-74.
Ha is,
A. C.
1981:
Geo gian
Syn ax.
A
S udy
in
Rela ional
G amma .
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
Ha is,
A.
C.
1982:
Geo gian
and
he
unaccusa i e
hypo hesis.
Language
58,
290-306.
Ha nis,
A.
C.
1985:
Diach onic
Syn ax:
The
Ka elian
Case.
(Syn ax
and
Seman ics
18)
New
Yo k
e c:
Academic
P ess.
Hasp ma u,
M.
1993:
Mo e
on
he
ypology
o
inchoa i e/causa i e
e b
al e na-
.
Com i
&
M.
Pouinsky,
eds.,
Causa i es
and
T ansi i i y.
Ams e dam,
ions.
In:
Philadelphia:
John
Benjamins,
87-120.
Heescuen,
C.
F.
E.
1968:
Ein iih ung
in
die
G undp obleme
de
gene a i en
Phonologie
mi
besonde e
Be iicksich igung
de
li auischen
Phonologie.
Bonn:
F ied ich-
Wilhelms-Uni e si a .
Houisky,
D.
A.
1981:
Aspec
and
Geo gian
Medial
Ve bs.
New
Yo k:
Ga land.
How oe ,
A.
&
V.
C aik
2004:
Veikslo
p iesp ieSos
ipai.
In:
A.
Hou oe
&
L.
SEMENIENE,
ed.,
G ama iniy
ka ego ijy
y imai
(Lie u iy
kalbos
g ama ikos
da bai,
2).
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as,
141-162.
Hoppe ,
P.
J.
&
S.
A.
THompson
1980:
T ansi i i y
in
g amma
and
discou se.
Language
56,
251-299.
Laza p,
G.
1985:
An i-impe sonal
e bs,
ansi i i y
con inuum
and
he
no ion
o
ansi i i y.
In:
H.
See
&
G.
B e scuNe pe ,
eds.,
Language
In a ian s
and
Men al
Ope a ions.
Tiibingen:
Na ,
115-123.
Le in,
B,
&
M.
Rappapo
Ho a
1990:
The
lexical
seman ics
o
e bs
o
mo ion:
The
pe spec i e
om
unaccusa i i y.
In:
I.
M.
Roca,
ed.,
Thema ic
S uc u e:
I s
Role
in
G amma .
Be lin,
New
Yo k:
Mou on
de
G uy e ,
247-269.
24
Pi miniy
eiksmaZodziy
klas1y
seman ika
Le in,
B.
&
M.
Rappapo
Ho a
1995:
Unaccusa i i y.
A
he
Syn ax-Lexical
Seman ics
In e ace.
Camb idge,
MA:
MIT
P ess.
Le in,
B.
&
M.
Rappapo
Ho a
2000:
Classi ying
single
a gumen
e bs.
In:
P.
Coopmans,
M.
E e ae
&
J.
G imsuaw,
eds.,
Lexical
Speci ica ion
and
Inse ion.
Ams e dam,
Philadelphia:
John
Benjamins,
269-304.
Le in,
B.
&
M.
Rappapo
Ho a
2005:
A gumen
Realiza ion.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
Lyse is,
A.
1962:
Lie u iy- usy
kalby
Zodynas.
Vilnius:
Vals ybiné
poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
Me .an,
F.
1985:
Spli
in ansi i i y:
Func ional
opposi ions
in
in ansi i e
in lec-
ion.
In: J.
NicHois
&
A.
Woopsu y,
eds.,
G amma
Inside
and
Ou side
he
Clause.
App oaches
o
Theo y
om
he
Field.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess,
324-362.
Mi nun,
M.
1991:
Ac i e/agen i e
case
ma king
and
i s
mo i a ions.
Language
67,
510-546.
Mu e ,
G.,
L.
GunKe
&
G.
Zi onun,
eds.,
2004:
Explo a ions
in
Nominal
In lec ion.
Be lin,
New
Yo k:
Mou on
de
G uy e .
Nass,
A.
2007:
P o o ypical
T ansi i i y.
Ams e dam,
Philadelphia:
Benjamins.
NepJa ko ,
V.
P.
&
G. G.
Si’nickiy
[B.
II.
Heyamkos,
T. T.
Cunbunykui ]
1969:
Tunono us
mopdoso muecko o
mM
seKcH4¥ecKo o
Kay3aTnpos.
In:
A. A.
Xouogosny,
peg.,
Tunos ozua
Kay3amuenix
kKoncmpyxkuul.
JIlenmu pay:
Hayxa,
20-50.
Papuce a,
E.
V.
[E.
B.
Magyyesa]
2004:
JJunamuyeckue
modemu
6
cemanmuke
seK-
cuxu.
Mocksa:
ASbIKH
C1aBAHCKMX
KYJIBTYp.
Pe mu e ,
D.
M.
1978:
Impe sonal
passi es
and
he
Unaccusa i e
hypo hesis.
P oceedings
o
he
Be keley
Linguis ics
Socie y
4,
157-189.
PLank,
F.,
ed.,
1991:
Pa adigms.
The
Economy
o
In lec ion.
Be lin,
New
Yo k:
Mou-
on
de
G uy e .
25