Ac a
Linguis ica
Li huanica
LXI
(2009),
31
~
40
Ta iamosios
nuosakos
skaida:
sinch oninés
mo ologijos
p oblemos
ASTA
BALCIUNIENE
Klaipédos
uni e si e as
This
a icle
deals
wi h
he
mo phological
segmen a ion
o
he
Li huanian
subjunc i e
mood
o ms
om
a
synch onic
poin
o
iew.
The
app oaches
ad anced
in
ea lie
publica ions
a e
discussed.
The
al e na i e
is
be ween
dis ega ding
diach onical
ac s
and
ecognizing
one
a ix
- -/
-¢-
(* j),
and
ecognizing
wo
su ixes
-cia-
and
- y
/- um,
which
en ails
accoun ing
o
he
ac s
o
allomo phy.
0.
IZANGINES
PASTABOS
Siandieninéje
kalbo y oje
nemaza
p oblemy
kyla
dél
neaiskiy
k i e ijy,
kaip
a ibo i
diach oninj
i
sinch oninj
am
ik y
kalbos
ealijy
e inima
mo -
ologijos
aspek u.
Ypaé
as
klausimas
is yskéjo
eiksmaZodzio
sis emos
ly-
gmeniu.
Jolan os
Vaskelienés
s aipsnyje
(Vaskeliené
2006:
83-93)
iSsaky a
min is,
kad
sinch oninéje
mo ologijoje
ge iau
eiksmazodziy
3
asmens
ka-
miengalj
laiky i
galiine,
sukélé
diskusijas
(Amb azas
2006:
109-110;
Hol-
oe
2006:
112-166).
Tai
odo,
kad
diach onijos
a ibojimas
nuo
sinch oni-
jos
is
da
kelia
(ben
jau
eiksmazodzio
sis emoje)
am
ik y
iek
dalykiniy,
iek
i
me odiniy
keblumy!'.
P oblemigka
i
kai
ku iy
ki y
eiksmazodzio
Jeigu
laikomasi
pozicijos,
kad
i ykus
kamieny
pe skaidai
kamiengalis su apo
su
galiine
( odél
sinch oniSka1
jis
gali
bi i
laikomas
i
galiine),
ai
3
a.
kamiengalio
nelaikymas
galne
y a
p ie8 a aujan is
pi majam
eiginiui.
Hol oe o
min is,
kad
eiksmazodziy
3
a,
baigmens
nelaikymas
galine
y a
neko ek iSkas,
nes
daik a a -
dziy
sis emoje
g ynaji
kamiengalj
laikome
galiine
(plg.
Zmond,
ku
-a
<*-@
<
-eh,-#)
odo,
jog
né a
ieningos
mo ologiniy
eiskiniy
e inimo
sis emos
(Hol oe ,
2006:
112-115).
Taigi
dél
o
13kyla
iek
dalykiniy,
iek
i
me odiniy
keblumy
(ne
i
j
mo -
emy
su a iniy
Zenkly
sis ema
eiké y
jsi es i
papildoma
Zenkla,
Zymin j
kamiengali,
i
ski i
kamiengaly
eiké y
moky i
jau
mokyklose).
Bee,
a ema iniy
eiksmazodziy
31
ASTA
BALCIONIENE
o my
mo ologiné
skaida”.
Ling is inéje
li e a i oje
j ai uoja
a iamosios
nuosakos
mo ologinis
skaidymas,
neiSsp es as
pa adigmos
kodi ika imo*
klausimas.
Sio
s aipsnio
ikslas
—
a skleis i
a iamosios
nuosakos
p iesagos
/
p ie-
sagy
sky imo
i
ak a imo
p oblemas
daba inéje
mo ologijoje
i
pasi ily i
am
ik us
jy
sp endimo
biidus.
1,
TYRINEJIMY
APZVALGA
Ta iamoji
nuosaka
j ai iuose
mo ologijos
da buose
gana
iSsamiai
i iama:
ypaé
nuosekliai
i8 i a
Sios
nuosakos
eiksmé
i
s a usas
nuosakos
ka ego ijos
sis emoje
(Hol oe ,
JudZen is
2004:
76-104;
Paulauskiené
1979:
148-153;
Paulauskiené
1994:
316-318;
DLKG:
342-343;
Hol oe
2002:
39-49;
Hol-
oe
2007).
Ti i
nuosaky
aiskos
ski umai
i
panaSumai
lie u iy
i
angly
kalbose
(Usoniené
2004).
3
a.
gal iné
-
y a
isuo inai
ski iama,
no s
jos
unkcijos
i
eikimé
y a
1den iskos
ema inio
asmena imo
3
a.
baigmeniui.
O
S ai
del
kam engalo
i
galiinés
unkcijy
su apimo
kazkodél
iki
Siol
esama
j ai iy
nuomoniu.
2
Pa yzdiiui,
abejoniy
kelia
nenuoseklus
siekinio
j aukimas
i
eiksmazodzio
sis ema.
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ikoje
(1994:
385;
oliau
—
DLKG)
Si
eiksmaZodzio
o ma
ap agoma,
o
Aldonos
Paulauskienés
Lie u iy
kalbos
mo ologijoje
(Paulauskiené
1994)
neminima,
no s
ki i
a miy
ak ai
iksuojami.
Ta més
y a
sudedamoji
lie u iy
kalbos
dalis
(jos
a ojamos
ne ieSojoje
e d éje),
o
jy
saugojima
uz ik ina
Kalbos
is a ymas,
ku io
19
s aipsnyje
eigiama,
kad
,,Vals ybé
apinasi
aisyklingos
he u iy
kalbos
p es izu,
suda o
salygas
saugo i
kalbos
no mas,
asmen a dzius,
ie o a dzius,
a mes*.
Todel
bi y
eikalinga
i
okia lie u iy
kalbos
g ama ika,
ku ioje
bii y
nuose-
kliai
pa eikiami
i
ne ieSosios
kalbos
ak ai.
DLKG
a miy
ak ai
a spindimi,
pa yz-
daiui,
minimos
dzaky
a ojamos
a iamosios
nuosakos
o mos
sup au,
sup ai
(DLKG:
343),
a¢iau
ai
da oma
nenuosekliai.
3Sia
p oblema
iskélé
Se gejus
Teméinas,
e gdamas,
kad
bend inéje
lie u iy
kalbo-
je
u é y
bi i
kodi ikuo a a iamosios
nuosakos
pa adigma:
ns.
1
a.
bii¢iau,
2
a.
bii um,
3
a.
bi y;
dgs
1.
a.
bii ume,
2
a.
bii u e,
3
a.
bd y.
Tokiu
bidu
paleng é y
i
Sios
nuosakos
mo ologiné
skaida.
Su
Sia
min imi
iS ies
galima
su ik i,
ik,
siekian
kodi ikuo i
pa adigma,
eikia
iS i i
g e u iniy
o my,
pa yzdZiui,
bii u e
//
ba umé-
e
//
bi umé ,
a ojimo
daZnuma
bend inéje
he u iy
kalboje.
Daba ines
lie u iy
kalbos
eks yno
duomenimis
( oliau
—
LKT),
daZniausiai
a ojama
dgs.
1.
a.
o ma
bi ume
(bend as
pa a ojimo
skai ius
—
2022,
plg.
bii umém
—
88,
bii uméme
—
9,
0
dgs.
2
a.
bii umé e
—
300,
plg.
bii ume
—
166,
bi u e
—
5.
Todél,
emian is
daZnumo
k i e yyumi,
kodi ikuo a
a iamosios
nuosakos
dgs.
2
a.
o ma
g eiéiausiai
u é y
bi i
bii umé e
( i ai
eig i
galima
ik
i8 y us
daugiau
medZiagos).
32
Ta iamosios
nuosakos
skaida:
sinch onines
mo ologijos
p oblemos
Dél
a iamosios
nuosakos
da ybos
pama o,
e inan
sinch oniskai,
su-
a iama
—
ji
u i
bend a ies
kamiena.
O
S ai
dél
da ybos
a ikso
isisko
ai8-
kumo
né a.
Ski inguose
mo ologijos y inéjimuose y a
iksuojama,
kad
a-
iamoji
nuosaka
u i
bend a ies
kamiena‘
i
/
,,galiines“
(Jablonskis
1997:
83)
/
,, leksines
p iesagas“
(Valeckiené
1998:
362)
/
p iesagas
(DLKG:
342,)
/
,nuosakos
o man us“
(Paulauskiené
1994:
316),
,,salygiSkai
s abily
Zymi-
klj*
(a
ela i ely
s able
ma ke )
(Hol oe
2007:
35)
/
p iesaga®
(LKG,:
138-
140).
Tokia
e miny
j ai o e
odo,
kad
Sios
nuosakos
da ybos
i
p iesagos
a
p iesagy
( o man o
/
o man y)
sky imo
k i e ijai né a
ienodi.
Zinoma,
pag indo
kalbé i
apie
galiines
-ciau,
-cia,
- umei,
- um...,
- y
i
.
.
(plg.
Jablonskis
1997:
83)
né a.
Jablonskio
min is
apie
galiinine
nuosakos
da yba
nepag is a,
jei
laikomasi
nuos a os,
kad
eiksmazodziai
galiininés
da ybos
ne u i.
Tad
Siuolaikinése
g ama ikose
Si
koncepcija
a mes a.
Vis
dél o
kele as
klausimy
dél
miné y
baigmeny
kyla.
Pi ma,
a
ski iame
iena,
a
kelias
a iamosios
nuosakos
p iesagas.
An a,
kokia
p iesaga
/
p ie-
sagas
sinch oniskai
ski iame,
kokios
Sios
mo emos
/
mo emy
ibos.
1.1.
P iesagos
/
p iesagy
sky imas
P ieS a a imy
dél
a iamosios
nuosakos
p iesagos
/
p iesagyu
daba iniuose
mo ologijos
da buose
da
es i
nemaza.
Ypa¢
apsunkina
Sios
mo ologinés
skaidos
e inima
ai,
kad
$i
skaida
ypaé
lakoniSkai
a gumen uojama.
Ap-
z elgus pag indinius
y inéjimus,
i8siski ia
is
esmés
d i
nuomonés:
iena
ski ia
kele a
a iamosios
nuosakos
p iesagy
(ju
skai ius
j ai uoja),
ki a
—
iena
ap a iamosios
nuosakos
p iesaga.
*Zinoma,
Gia
nej aukiami
diach oniniai
y inéjima ,
ku iuose
dés omas
is o inis
a iamosios
nuosakos
aidos
aspek as
—
a iamoji
nuosaka
bu o
pada oma
18
siekinio
(supinum),
,1plés o
o man u
-b(i)
i
asmeny
galdnémis*
(Zinke igius
1981:
122-124;
plg.
da
Dini
2000:
329;
Kazlauskas
1968:
385-404;
S ang
1966;
Endzelynas
1957:
193-194,
Hol oe 2003:
39-49
i
k .).
5
Vado élyje
aukS osioms
mokykloms
Lie u iy
kalbos
mo ologijoja
(Jakai iené,
Laigo-
nai é,
Paulauskiené
1976:
150;
oliau
—
LKM)
gana
abs akéiai
eigiama,
kad
p ie
bend a ies
kamieno
p idedamas
o man as,
ku j
,daba inés
kalbos
podidi iu
ne
aip
jau
leng a
ski i
—
isas
o mas
ienija
¢
elemen o
bu imas“
i
asmeny
galiinés.
33
ASTA
BALCIONIENE
1.1.1,
I8ski iama
kele as
a iamosios
nuosakos
p iesagu
Aldona
Paulauskiené
Lie u iy
kalbos
mo ologijoje
(Paulauskiené
1994:
316)
nu odo
okia
a iamosios
nuosakos
asmena imo
pa adigma:
Vienaskai a Daugiskai a
1.
né§-Cia-u
1.
a)
néS- u-me_
b)
nés- umé-me
2.
nés- um-
(ei) 2.
nés- u- e
nés- umé- e
3.
nés- y-
—
3.
nés- y-
—
neés- y-
—
Mo emos
-¢ia-,
- um-,
- u-,
- y-,
- umé-
nu odomos
i
ki ame
Sios
au o és
ei-
kale
(Paulauskiené
1979:
149).
Cia eigiama,
esa
,,is o i8kai
Sis
ski s ymas
nelabai
ikslus,
be
sinch oniskai
ki aip
nejmanoma‘.
I8
Sio
eiginio
nepa-
aiSkéja,
a
ski iamos
kelios
a iamosios
nuosakos
p iesagos
-Cia,
- um,
- u
i
- umé,
a
jos
laikomos
ienos
mo emos
a ian ais.
Beje,
a gumen y,
kodél
sinch oniskai
neimanoma
ki aip
ski s y i,
pa eikiama
nedaug.
Vienas
i8
ju
bii y
Zulio
pozicija
(Zulys
1974,
1988),
kad
eciojo
asmens
i8
esmés
né a,
i
odél
-y
negalin i
bu i
neasmeninés
o mos
asmens
galiiné,
aciau
Sis
ei-
ginys
menkai
pag indzia
okj
p iesagy
sky imo
p incipa.
A ema iné
galiiné
- i
(és- i)
laikoma
galiine,
no s
ji
aip
pa
ep ezen uoja
,,neasmenine
o ma“.
Zinoma,
a gumen as,
kad
daba inéje
lie u iy
kalboje
u ime
ik
a ema inio
asmena imo
elik us,
y a
nenugin¢ijamas,
be
iek
o ma
kés i,
iek
néSa
ei-
kia
skaidy i
i
ak uo i
laikan is
ienody
p incipy.
S uk d alis inj
poZi i,
esa
eciasis
asmuo
i
esmés
y a
,,ne
asmuo“,
eiké y
pa ikslin i.
Siuolaiki-
néje
ipologinéje
li e a i oje
ope uojama
adinamaja
asmens
indeksa imo
hie a chija
(plg.
C o
2003:
156,
emian is
G eenbe g
1966:
42-44),
a spin-
dinéia
san ikinius
Zymé umo
ski umus
eiksmazZodZio
o mose
uzkoduo oje
asmens
ka ego ijoje.
Si
hie a chija
pa eikiama
okiu
pa idalu:
3.asmuo
<
1
asmuo
<
2
asmuo
Vadinasi,
3
asmuo
y a maziausiai
Zymé as
na ys,
daZnai
galin is
gau i
nulinj
a iksa,
be
ai
ne eiSkia,
kad
jis
né a
asmens
ka ego ijos
na ys.
Jeigu
p ipa-
zis ame
galimybe
ski i
3
asmens
galiine
apsk i ai,
ai
sinch oniSkai
sa i a
a iamosios
nuosakos
galiine
galé y
bi i
laikoma
a ba
-y
(ei- -y)
a ba
nuliné
(ei- y-0).
|
klausima,
a
Paulauskiené
ski ia
penkias
a ski as
p iesagas,
a
pa eikia
ienos
p iesagos
a ian us,
sunku
a saky i.
34
Ta iamosios
nuosakos
skaida:
sinch oninés
mo ologijos
p oblemos
Panasi
koncepcija
dés oma
Adelés
Valeckienés
Funkcinéje
lie u iy,
kalbos
g ama ikoje,
ku
ski iamos
ys
a iamosios
nuosakos
,, leksinés
p iesagos“:
-Cia-,
- umé-
i
- y-
(Valeckiené
1998:
362).
A gumen y
dél
siy
p iesagu
sky-
imo
nepa eikiama.
[S a dy yjy
au o iy
eiginiai
nepaai8kina
i
iy
p iesagy
a pusa io
sasa-
ju.
Jei
e iname
p iesagas
kaip
ienos
mo emos
a ian us,
uome
isiskai
neaisku,
kokiais
k i e ijais
emdamiesi
ai
galé ume
da y i.
Ski ian
a iksus,
pi miausia
eikia
a siZ elg i
i
one inj
k i e ijy
( iek
balsiy,
iek
p iebalsiu
kai a
mo emy
a ian uose
galima,
be
u i
bi i
désninga).
O
i’ a dy ose
P iesagose
- u,
-cia,
- um,
- umé
désningos
balsiy
i
p iebalsiy
kai os
iz elg i
neijmanoma.
Todél
né a
aiskaus
pag indo
jas
laiky i
ienos
p iesagos
a ian-
ais.
Ki a
e us,
jeigu
Sias
p iesagas
laikome
a ski ais
a iksais,
p oblemigka
pag is i
a iamosios
nuosakos
zymiklio
s a usa.
DLKG
(342)
a iamosios
nuosakos
p iesagu
skai¢ius
sumazin as
—
ski-
iamos
d i
p iesaginés
mo emos
-¢ia-
i
- um(é)-,
no s
nu odoma
i
3
a.
p iesaga
- y,
su ampan i
su
siekiniu.
Toks
aiSkinimas
y a
pag is as
one i’kai
(- um
i
- y
abi
<
* un®)
i
isi8kai
p iim inas,
i’sky us
a ian a
su
é
- umé-
(-é-
a si adimas
Gia
niekuo
nepaaigkinamas,
no s
galé ume
ai
in e p e uo i
kaip
iSplé ima).
Nepaisan
o,
labiausiai
s ebina,
jog
ski ingos
p iesagos
-cia
i
- um(é)-
y a
p iski iamos
ai
paciai
a iamosios
nuosakos
ka ego ijai,
i-
sai
nepaaiSkinus
kodel.
Jei
many ume,
kad
a iamoji
nuosaka
pada oma
su
ski ingomis
p iesagomis,
bi y
p oblemigka
su ok i
a iamosios
nuosakos
da ybos
sis ema,
nes
aki aizdu,
kad
am
ik a
g ama ine
ka ego ija
eigkia
pas o iis,
ik
jai
biidingi
a iksai’.
Axelio
Hol oe o
monog a ijoje
Mood
and
Modali y
in
Bal ic
eigiama,
kad
a iamosios
nuosakos
Zymiklis
- um-
/
- y
dedamas
p ie
in ini y o
kamieno,
0
p ie
jo
p isijungia
p ezen o
i
p e e i o
galiinés.
A ski ai
apz elgiama
1
a.
o mos
su
-ciau,
sen.
lie.
-cia,
-cio
p oblema
(Hol oe
2007:
35),
ik
aip
i
lieka
neaigku,
a
au o ius
Siuos
baigmenis
laiko
p iesagomis,
a
juose
da
isski ia
i
galiines.
®Zinoma,
mo emoje
- um-
p iebalsio
m
a si adimas
ie oje
n
aip
pa
u e y
bi i
paaiskin as
(apie
ai
iisamiai
aSoma
Zinke i ius
1981:
123).
’Tik
e idencialumo
ka ego ija
ne u i
bi en
Siai
ka ego ijai
bidingy
a iksy
(Hol oe
2004:
107-113).
Galime
eig i,
kad
i
liepiamoji
nuosaka
gali
bi i
eiskiama
p iesaga
-k-
(ei-k)
i
p ieSdéliu
e-
( e-da o),
be
okia
si uacija
pag indziama
geidziamosios
nuosakos
nesky imu.
35

ASTA
BALCIONIENE
ApZ elgus
Siuos
y inéjimus,
ma y i,
kad
sinch oniniu
aspek u
ypaé
men-
kai
a gumen uojama
ienaskai os
1
asmens
o mos
skaidos
p oblema
( iek
del
ski ingos
p iesagos,
iek
dél
p iesagos
i
gal inés
ibos
sky imo).
Kuo
emian is
ski iama
io
asmens
galiiné
-u,
0ne
-au?
Maiai
gilinamasi
i
i
ie-
naskai os
2
i
3
asmens
o my
sky imo
p oblema:
laikan is
miné os
DLKG
koncepcijos,
abi
Sios
o mos
o maliai
y a
be
galiiniy
—
nes a bu,
kad 2
a.
o mai
ei- um
u ime
p ipaZin i
nuline
galiine,
o
3
a.
o ma
ei- y
jos
i§
p in-
cipo
negali
u é i,
nes
ja
suda o
g ynas
(supyno)
kamienas.
Be ada
kyla
klausimas,
a
o maliai
Sias
o mas
ski ia
ik
one inis
p iesagos
a ian as?
1.1.2.
I8ski iama
iena
a iamosios
nuosakos
p iesaga
Y a
g ama ikos
s udijy,
ku iose
sinch oniSkai
ski iama
iena
a iamosios
nuosakos
p iesaga
( o man as)
- -
/
-¢-
(* ))
(LKG,:
138;
LKM:
1976,
150).
Siuose
da buose
i§
esmés
laikomasi
ieningos
pozicijos
—
ai,
kas
kin a
lai-
koma
galiine
(placiau
Z .
Paulauskiené
1994:
35-36),
kas
s abilu
—
su iksu:
»nuo
galiinés
g ama inés
p iesagos
ski iasi
uo,
kad
y a
nekin amos“
( en
pa ,
35).
Zinoma,
eiksmaZodiio
sis emai
nejp as y
galiiniy,
pa yzdziui,
-y
(ei -y),
-uméme
(ei -uméme)
sky imas
aip
pa
y a p oblemiskas.
Aki aizdu,
kad
mo ologijos
y inéjimuose
nuomonés
dél
p iesagy
skai ius
bei
dél
jy
sky imo
k i e ijy
i ai uoja.
Tad
kyla
klausimai,
kas
lemia
okia
nuo-
moniy
j ai o e,
ku is
mo ologinés
skaidos
biidas
y a
acionalesnis,
a
ik ai
acionalu
a mes i
anks esniuose
da buose
eig a
ienos
p iesagos
koncepcija?
2.
DIACHRONINIS
ASPEKTAS
Viena
i§
s a biausiyjy
a iamosios
nuosakos
p oblemi8kos
mo ologinés
skaidos
p ieZas iy
g ei¢iausiai
bii y
Sios
nuosakos
da ybos
mode néjimas,
lémes
nemaZa
ne ipisky
a ian y a si adima
lie u iy
a mése.
Taigi
sudé in-
ga
Sios
nuosakos
o ma imosi
is o ija
y a
p isidéjusi
p ie
am
ik os
painia-
os
daba inéje
mo ologijoje.
Kaip
Zinome,
a iamosios
nuosakos
o my
su
senuoju
o man u
-b(i)-
(ne
nu ide umbiau
AK
56,,
chwe umbi
Mz.
19,
,,
placiau
Z .
Zinke igius
1981:
122)
daba inéje
lie u iy
kalboje
nebe u ime.
Kaip
ik
dél
3io
o man o
ne-
ekimo
sinch oninéje
mo ologijoje
siekinio
p iesaga
- y
<
“ un
enka
laiky i
a iamosios
nuosakos
da ybos
a iksu.
Dél
o
p oblemy
nekil y,
nes
siekinys
né a
pag indiné
eiksmazodzio
o ma,
aigi
ne eigiama,
kad
a iamaja
nuo-
36
Ta iamosios
nuosakos
skaida:
sinch oninés
mo ologijos
p oblemos
saka
pasida ome
i
siekinio
kamieno.
Tam
labai
nep ieS a au y
i
is o inis
aspek as,
nes
pasak
Hol oe o,
su
siekiniu
iden iska
o ma
bu o
paim a
kaip
baziné
o ma
a iamosios
nuosakos
asmenuojamosioms
1
i
2
a.
o moms:
» he
3 d
pe son
mus
ha e
played
an
impo an
pa
in
he
de elopmen
o
he
o ms
in
- um
om
NON-FINITE
o
FINITE
o ms“
(Hol oe
2003:
43).
A -
ody y,
kad
i
bend a ies
kamieno
da an
Sios
nuosakos
o mas
su
- y
/- um,
iSsp endZiami
isi
klausimai,
nes 3
a.
o mose
galima
jZ elg i
nuline
galiine®,
kaip
i
biisimojo
laiko
3
asmens
o moje
ei-s-9.
Vis
dél o
1
a.
o ma
su
baigmeniu
-ciau
su
miné omis
p iesagomis
one i3-
kai
nieko
bend a
ne u i.
Todél
DLKG,
Valeckienés,
Paulauskienés,
Hol oe o
y inéjimuose
-cia-
laikoma
a ski a
p iesaga.
No s
Sios
p iesagos
skaidos
k i-
e ijai
a gumen uojami
ne
isuose
da buose,
be
aki aizdu,
kad
jie
pe im i
iS
is o inés
lie u iy
kalbos g ama ikos.
Tai
y a
emiamasi
diach onine
mediia-
ga,
ku ioje
eigiama,
kad
,,suple y inés
1
sg.
o mos
XVI-XVII
a.
aS uose
a ojami
ys
a ian ai:
asyciau,
asycio
i
asycia*
(Zinke i ius
1981:
124).
Be
i
diach oniniai
y inéjimai
j
isus
1
a.
mo ologinés
skaidos
klau-
simus
nea sako.
Pa ys
s a biausi
aspek ai,
odan ys daugelio
1
a.
aidos
aiskinimo
hipo eziy
nepa ikimuma,
egis,
y a
Sie:
(1)
a
okioje
nesenoje
nuosakos
pa adigmoje
( ai
ik
y y
bal y
kalboms
biidinga
pa adigma)
ga-
lima
lauk i
suple y inés
o mos
i
he e okli inés
p iesagos,
suponuojanéios
gana
a chajiska
si uacija
(lie u iu
kalbos
eiksmaZodzio
sis emoje
daugiau
okio
j ai uojanéio
1
a.
sky imo
biido
né a)°;
(2)
kodél
Si
p iesaga
y a
-¢ia-,
o ne
-¢-
(<* j),
nes
galiiné
gali
bi i
paim a
i i§
bii ojo laiko'®
(kaip
Zino-
me,
ien isinés
nuosakos
o mos
su
konk e¢iu
laiku
nesiejamos,
.
y.
laikais
nekai omos).
Bii ojo
laiko
o my
po eikj
ody y
i
dgs.
1
a.
i
2
a.
o my
*Zulys
laikosi
pozicijos,
kad
nulinés
galiinés
sky imas
y a
nelogiskas
(Zulys
1983:
136-137),
be
jei
3
a.
j aukiame
j
asmena imo
pa adigma,
ai
okias
o mas,
kaip
ei y,
u ime
e in i
kaip
u inéias
nuline
galiine.
Ki aip
jos
bus
su apa in os
su
ne-
kai omomis
o momis,
pa yzdiiui,
aus -an ,
aus- i.
Zulio
sidlymas
3
a.
asmens
o mas
laiky i
mo ologiskai
neskaidomomis
(Z .
en
pa )
p ak ikoje
aip
i
nep igijo.
°Ch .
S ango
nuomoné
esq
§i
1
a.
o ma
esan i
pi myks é
daik a a dzio
o ma
aip
pa
ne ka
epaiskina
ap a iamosios
o mos
ski uma
nuo
ki y
asmenuojamyjy
o my
(S ang
1966:
252).
©
Beje,
kad
badiau
ipo
o ma
(isigaléjusi
bend inéje
lie u iy
kalboje)
u i
p e e i-
o
galling
eigia
i
Zinke i ius
(1981:
124;
1987:
222-223),
Kazlauskas
(1968:
401)
i
k .
37
ASTA
BALCIUNIENE
ilgesniuju
gal iniu
a ian ai
asy um-éme
i
asy um-é e,
ku iose
-é-
eikiau-
siai i gi
i8
p e e i o,
plg.
i
ns.
2
a.
ilgesne
galiine
asy um-ei
(plg.
bii ojo
laiko
o mas
aséme,
asé e,
aSei).
G ei iausiai
Sios
ilgesniosios
a iamosios
nuosakos
o my
galiinés
pa adigma
papildé
éliau
i
bu o
jsi es os
pagal
p e e i o
o my
da ybos
modelj.
Tai
ne
ik
pa emia
1
a.
galiinés
-au
sky ima,
be
i
kelia
abejoniy
dél
p iesagos
- umé,
nu odomos
kai
ku iuose
miné uose
mo ologijos
da buose,
pag is umo.
Jeigu
p ipazin ume,
kad
1
a.
gal iné
gali
bi i
-aw
( a mése,
e inan
sinch oni8kai
—
-a
(eidia),
a
ne
nuliné
(eié’)),
ai
e a
pamas y i,
a
sinch-
oniskai
nebii y aiskiau
ski i
ieng
a iamosios
nuosakos
p iesaga
- -
i
jos
one inj
a ian a
-¢-
(<
*4).
Siekinio
p iesaga
- y
<
*- un,
Z elgian
i§
daba ies
pozicijy,
aip
pa
bi u
galima
skaidy i,
nes
sinch oniskai
a iamaja
nuosaka
da ome
i8
bend a ies,
o
ne
i
siekinio
( ad
kodél
iena
dalyka galime
aiSkin i
sinch oni3kai,
ki o
—
jau
nebe).
Siuo
a eju
sasajy
su
a iamosios
nuosakos
is o ine
aida
né a,
be
sinch oninis
e inimas
gali
nesu ap i
su
diach oniniu".
Pasi inkus
§j
kelia,
nebe eiké y
a iamosios
nuosakos
da ybos
sis emoje
iz elg i
d ieju
ski in-
gu
p iesagy,
kas
ne
i
is o i8kai
sunkiai
paaiSkinama.
Tuo
labiau
e inan
sinch oniSkai,
sunku
jsi aizduo i,
kaip
d i
a
daugiau
ski ingy
p iesagy
gali
bi i os
pa¢ios
g ama inés
ka ego ijos
asmena imo
pa adigmoje.
Zinoma,
a gumen as,
kad
okiy
galiiniy,
kaip
-y,
lie u iy
kalbos
eiksma-
Zodzio
asmena imo
sis emoje
né a,
y a
s a us,
be
juk
asmena imo
sis e-
moje
né a
i
he e okli iniy
p iesagy.
Taigi
sinch oniSkai
ski ian
a iamosios
nuosakos
p iesaga
- -/-¢-
(<
* j),
bii y
pap as esnis
a iamosios
nuosakos
da-
ybos
i
a pazinimo
p ocesas.
Zinoma,
ai
ne eikia,
kad
u é ume
a sisaky i
is o inés
g ama ikos.
Si iloma,
ik
Siuos
lygmenis
g ieZ¢iau
a ibo i.
Ki as
kelias,
g ieZ ai
nea me an is
diach oninio
e inimo,
galé u
bi i
oks
—
adici8kai
ski i
d i
Sios
nuosakos
p iesagas:-¢ia-
i
- y/- um-.
Tokiu
a eju
eiké y
a gumen uo i,
kas
ski ia
ns.
2
a. i
3
a.
o mas,
0
sinch o-
niskai
ai
pada y i
y a
sudé inga.
Ma y ,
bii y
nei8 engiama
o moje
ei- um
jz elg i
nuline
galiine,
o
o moje
ei- y
—
g ynajj
siekinio
kamiena.
Laikan is
4
pa yzdiui,
eigiame,
kad
siekinys
pada omas
i§
bend a ies
kamieno,
no s
is o i8-
kai
bend a is
naujesne
uz
siekin)
(Z .
Zinke iéius
1981:
163-164).
Tad
apie
ai,
kad
siekinys
u i
bend a ies
kamieng
( e inan
diach oni8kai)
negalé ume
kalbé i,
no s
ne
is o ineje
g ama ikoje
aSoma,
kad
,sickiniai
<...>
y a
suda y i
i8
in ini y o
kamieny*
(Zinke idius
1981:
162).
38
Ta iamosios
nuosakos
skaida:
sinch oninés mo ologijos
p oblemos
Sios
pozicijos,
ek u
pako eguo i
mokykly
ado élius,
j edan
ki okia
a ia-
mosios
nuosakos
skaida,
nes
sinch oniné
mo ologija
u é y
em is ieno-
dais
p incipais.
SUTRUMPINIMAI
DLKG
—
Daba inés
lie u iy
kalbos
g ama ika,
ed.
Amb azas,
V.,
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopedijy
leidykla,
1994.
LKG,,
—
Lie u iy
kalbos
g ama ika,
T.
2,
ed.
Ul ydas,
K.,
Vilnius:
Min is,
1971.
LKM
Lie u iy
kalbos
mo ologija,
Jakai iené,
E.,
Laigonai é,
A.,
Paulauskiené,
A.,
Vilnius:
Mokslas,
1976.
LKT
—
h p://donelai is. du.l /
LITERATURA
AMBRAZAS,
V.
2006:
Apie
naujas
eiksmazodziy
3
a.
galiinés
paieSkas.
Ac a
lin-
guis ica
Li huanica
55,
109-110.
CROFT, W.
2003:
Typology
and
Uni e sals,
2nd
ed.
Camb idge:
Camb idge
Uni e si y
P ess.
D1nNI1,
P.
U.,
2000:
Bal y
kalbos.
Lyginamoji
is o ija.
Vilnius:
Mokslo
i
enciklopediju
leidybos
ins i u as.
ENDZELYNAS,
J.
1957:
Bal y
kalby
ga sai
i
o mos.
Vilnius:
Poli inés
i
mokslinés
li e a ii os
leidykla.
GREENBERG,
J.
1966.
Language
uni e sals,
wi h
special
e e ence
o
ea u e
hie a -
chies.
The
Hague:
Mou on.
HOLVOET,
A.
2003:
No es
o he
de elopmen
o
he
Li huanian
and
La ian
con-
di ional.
Linguis ica
Bal ica
10,
39-49.
HOL oeT
A.,
JUDZENTIS
A.
2004:
Nuosakos
ka ego ijos
s uk ii a.
In
HOLVOET
A.,
SEMENIENE
L.,
ed.,
2004,
77-104.
HOLVOET
A.,
SEMENIENE
L.,
ed.,
2004:
G ama iniy
ka ego ijy
y imai.
Vilnius:
Lie u iy
kalbos
ins i u as.
39