30 ac a Linguis ica Li huanica LXIX
Vi ginija VasiLiauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: is o inė sin aksė, sin aksinė ipologi-
ja, senųjų aš ų kalba, ašyba.
kons an ino si Vydo
PUNKTŲ SAKYMŲ
sPaudMenys i aŠyba
ype aces and o hog aphy
in kons an inas si ydas’ book
o se mons Gospel Poin s
ano acija
s aipsnyje ap a iami kons an ino si ydo Punk ų sakymų (sP) spaudmenys i s a biausi
ašybos ypa umai. sP ašybai didžiausią po eikį y a pada iusios lo ynų i lenkų kalbos. Punk-
ų sakymų pi mosios (1629) i an osios (1644) dalies ašyba i spaudmenys ne e ai ski iasi.
kai ku ie spaudmenys i ašybos būdai abiejose dalyse y a epizodinio pobūdžio. sP a ojamų
spaudmenų su diak i ikais į ai o ė didesnė nei Mikalojaus daukšos pos ilėje i jono jakna ičiaus
Ewangelie Polskie y Li ewskie. didžioji dalis diak i ikų sP labai e i, be dalis jų a ojami gana
nuosekliai. diak i ikai kai ku iais a ejais žymėda o ki čiuo ą skiemenį a ba būda o homo o -
mų i homog a ų sky imo p iemonė. Į ai a imas žymin pučiamuosius p iebalsius i a ika as
galėjo a si as i iek dėl echninių p iežasčių, iek a spindė i ilniečių kalboje ykusius ki imus.
Lo ynų kalbos pa yzdžiu bu o umpinami žodžiai i žymimi p aleidimai. ki aip nei pag in-
diniame go ikiniame sP eks e, an ik os ku sy o didžiosioms aidėms <i> i <j> žymė i
a o i ys ski ingi spaudmenys. nuosekliai a ojamas <ł>. ilgieji balsiai g a iškai žymimi
nebu o (<y> i <ū> a liko ki as unkcijas). daugeliu a ejų į ai a o [e] i [ai] žymėjimas po
minkš ojo p iebalsio, asimiliuo ų p iebalsių pe eikimas, p iešdėlio iš- ašymas (p ielinksnis
isada ašomas iž). Žodžių ašymui ka u i a ski ai į akos u ėjo p ozodika, ki ų kalbų pa yz-
dys, spausdinimo echniniai ypa umai, leidėjų kalbinė kompe encija. samplaikos dažnai ašomos
ienu žodžiu. Ne ašymas ka u i a ski ai p iklausė i nuo eiksmažodžio o mos. didžiųjų
aidžių ašymas pa em as lo ynų i lenkų kalbų adicija, ci uojamu šal iniu.
esMiniai ŽodŽiai: si ydas, spaudmenys, diak i ikai, ašyba, lo ynų kalbos į aka.
keyWo ds: si ydas, ype aces, diac i ics, o hog aphy, in luence o La in.
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
31s aipsniai / a icles
anno a ion
his a icle dec ibes he usage o ype aces as well as he basic p inciples o o hog aphy
in kons an inas si ydas’ book o se mons Gospel Poin s (sP). o hog aphy o sP was mos ly
in luenced by La in and Polish. Mos o he di e en diac i ics a e seldom used, bu in mos
cases hey a e used consis en ly. in ce ain cases hese diac i ics a e used o ma k a s essed
syllable o we e a means o di e en ia ion in homog aphs and homo o ms. Va ia ions in ma k-
ing ica i e consonan s and a ica es can be de e mined bo h by echnical easons in p in ing
and by e lec ing changes in he speech o Vilnius’ esiden s. ype aces used o ma king ab-
b e ia ions and omissions ollowed La in adi ions. h ee di e en ype aces we e used du ing
p in ing o ma king bo h he capi al le e s <i> and <j> in hose pa s o he ex ha we e
in an ique cu si e. no special le e s we e used o di e en ia e long owels om sho owels.
Va ia ions a e e iden in ma king: (1) [e] and [ai] ha ollow a so consonan ; (2) oiced con-
sonan s be o e oiceless, and oiceless consonan s be o e oiced; (3) he p e ix iš-. P inciples
o combining adjacen wo ds o w i ing hem sepa a ely we e in luenced by p osodical ea u es
as well as by basic s anda ds o o he languages and also echnical ea u es o he p in ing
p ocess and language compe ence o edi o s and ypese e s. usage o capi al le e s is based
on La in and Polish o is aken om quo able sou ces.
nesan išlikusio kons an ino si ydo Punk ų sakymų ( oliau – sP) ank aščio,
sunku iksliau apib ėž i, kiek spaus u ės spaudmenų inkiniai i spaus u inin-
kų pa ink i spaudmenys a i iko pa ies au o iaus ašybos koncepciją i jo pa ies a -
o us aš o ženklus. ki ais žodžiais a ian , neaišku, koks bu o san ykis a p si ydo
ank aš yje a ojamų aš o ženklų i juos a i inkančių spaudmenų spausdin ame
eks e1. Čia p a a u p isimin i si ydo lenkiškai pa ašy oje p akalboje išsaky ą ap-
gailes a imą, kad jo knyga dėl lėšų ūkumo išleidžiama neki čiuo a: „Lie u ių kal-
bai eikė ų am ik ų ženklų, lo yniškai adinamų accen us, kad as, ku iam lie u ių
kalba nė a gim oji, sugebė ų ge ai a i i skai y i, be gi am p i eik ų aip pa nau-
jų specialių spaudos š i ų, be o, p isidė ų i išlaidų, ku ių daba aš neįs engčiau
padeng i“2. aigi au o ius sup a o, kad idealaus a i ikimo čia bū i negali. abejonių
nekyla, kad spaus u ininkų i edak o ių in e encijos i aikymosi p ie spaus u ės
echninių galimybių bū a. ai odo ne ik ki ų senųjų eks ų y imai (subačius 2001:
129–152), be aki aizdu i iš pačių sP: pe nelyg dažno g a emų į ai a imo o pa ies
žodžio ose pačiose pozicijose, diak i ikų bu imo a nebu imo uose pačiuose šali-
1 dėl šios p iežas ies s aipsnyje daug ku a ojamas spaudmens e minas siekian ašy inių i spaus-
din inių g a emų nesu apa in i.
2 sP i [Viii]: „Po zebáćby ná Li ewski izyk k e ſek nieiákich, k o e śi zo i po Łaćinie accen us, aby,
z p zy odzenia po Li ewsku nieumieicy, po á ił z nich dob ze mowić, y czy ać, áleby eż po zebá do
nich y oſobliwego d uku, y koß u, k o egom ia e az nie mogł mieć“ (lie u iškai ci uo a pagal: kože-
niauskienė 1990: 296).
32
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
mais esančiuose žodžiuose, specialaus žodžių umpinimo siekan su ilp i į siau us
„punk ų“ ėmus. Šalia žmogiškojo eiksnio, ben iš dalies susijusio su echninėmis
o me o spaus u ių galimybėmis, į ai a imą sąlygojo i palygin i silpnoka, iš esmės
da ik besi o muojan i ašomosios kalbos adicija. specialių spaudmenų si ydui,
p iešingai nei Mikalojui daukšai a danieliui kleinui (alekna ičienė 2006: 280,
284), niekas nepagamino. jam eikėjo ilp i į lo yniškiems i lenkiškiems eks ams
spausdin i p i aiky ų š i ų inkinių (ga ni ū ų) ėmus. sudė ingą daukšos pos ilės
( oliau – dP) ašybą i dalį jo a o ų spaudmenų ėlesni Ldk knygų engėjai i
spaus u ininkai pamažu modi ika o labiau susi elkdami į unkcionalumą i a oji-
mo pa ogumą. kai ku ių daukšos į es ų spaudmenų a sisaky a jau 1605 m. anoni-
miniame ka ekizme (Lk): ne a ojama <>, ie oj <> dažnai ašoma <uo>, dėl
a mės ypa ybių ka ekizmui bu o ne eikalingos nosinės g a emos (Palionis 1967:
38–39; 1995: 27). si ydo ašyba, būdama pap as esnė nei daukšos, ilgam įsigalėjo
y iniame, o ėliau i idu iniame aš ų kalbos a ian e.
1. PUNKTŲ SAKYMŲ sPaudMenys
i jų Va ojiMas
1.1. engian pe ašo eks ą k i iniam sP leidimui
3
, bu o iš ink i i susis emin i
isi en a o i spaudmenys. Palyginus su jono Palionio ap ašy ais dP a o ais spau-
dmenimis, sP lie u iškame eks e aki aizdi didesnė spaudmenų su diak i ikais į ai o-
ė (čia neap ik i ik kai ku ie dP a o i p iebalsiai su diak i ikais: <ġ>, <ṁ>, <ṗ>,
<ṕ>, <ṙ>; i d iaukščiai <>, <>), be ge okai mažesnis jų a ojimo dažnumas (ne-
žymimas ki is). Mažesnį spaudmenų kiekį g eičiausiai lėmė a aplinkybė, kad Palionis
y a ap ašęs, jo pa ies žodžiais a ian , ne isus, be ik egulia iau (Palionis 1967: 33)
a ojamus spaudmenis, o iš sP, engian jau minė ą pe ašo eks ą, bu o iš ink i i
su egis uo i isi spaudmenys nea siž elgian į jų a ojimo egulia umą i dažnumą.
kaip odo mūsų y imas, i sP a eju Palionis sa o knygose pa eikia ne isus, o ik
egulia iau a o us spaudmenis (Palionis 1967: 39–41; 1995: 28). Pa eikian a ski ų
senųjų lie u iškų knygų spaudmenų isumos aizdą e ė ų ski i spaudmenų su dia-
k i ikais a ojimo dažnumą nuo ų spaudmenų į ai o ės.
1.2. Punk ų sakymų an oji dalis (sP ii, išleis a 1644) leidybai bu o pa eng a i
į lenkų kalbą iš e s a si ydo pagalbininko i jo da bų ęsėjo jėzui o jono jakna-
ičiaus, odėl isiškai pama uo a a ody ų p ielaida, kad sP, ypač an ojoje dalyje
3 Šį leidimą pagal su a į su Lie u ių kalbos ins i u o kalbos is o ijos i dialek ologijos sky iumi engė
Vi ginija Vasiliauskienė i k is ina u ko ska. jo engimą 2008–2011 m. ėmė Vals ybinė lie u ių
kalbos komisija. Lie u iškos sP dalies pe ašo eks as bu o pa eng as Vi ginijos Vasiliauskienės, o
lenkiškos dalies – k is inos u ko skos.
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
33s aipsniai / a icles
(sP ii), a ojami spaudmenys, ne u ė ų sma kiai ski is nuo a ojamų jakna ičiaus
pa eng ose Ewangelie Polskie y Li ewskie ( oliau je, išleis a 1647), juoba kad jas
sky ė ik ejų me ų a pas. emian is Mildos Lučinskienės a lik u y imu (Lučins-
kienė 2005: 30), jakna ičiaus Ewangelie Polskie y Li ewskie andami spaudmenys
be eik isi bu o a ojami i sP lie u iškoje eks o dalyje (išsky us <>, <ò>,
<>). ačiau je spaudmenų inkinys, palygin i su sP, y a ne oks gausus: je ne-
a ojama <q> i <x>, nė a nemažos dalies sP ap inkamų spaudmenų su diak i-
iniais ženklais: <>, <ǎ>, <>, <ã>, <>, <ê>, <ē>, <í>, <ì>, <î>, <ī>, <ĩ>,
<ȳ>, <>, <>, <>, <ṅ>, <ô>, <ȯ>, <õ>, <>, <û>, <ũ>, <>, <ẃ>, <>,
<> a <ǯ>, <>, <>, <>. be o, sP da a ojami i specialūs, iš lo ynų kalbos
pe im i ženklai <ɡ>, <ɡ> i <o> žodžio galo su umpinimams žymė i.
1.3. sP lie u iškame eks e a ojami šie spaudmenys su diak i iniais ženklais
(ž . 1–60 pa .):
a: <á>, <ȧ>, <à>, <â>, <ā>, <ã>,
<>, <ǎ>, <>.
c: <ć>, <ċ>, <>.
e: <é>, <ê>, <>, <ē>, <è>.
i: <í>, <ì>, <î>, <ĩ>.
y: <ȳ>, <>.
l: <ł>.
m: <>.
n: <ń>, <ñ>, <>, <ṅ>.
o: <ó>, <ô>, <ȯ>, <ō>, <õ>.
s: <ś>, <ṡ>, <>.
u: <û>, <ũ>, <ū>, <>.
w: <ẃ>.
z: <ź>, <ż>, <>.
ʒ: <>, <> a <ǯ>, <>, <>.
Ʒ: <>, <>.
kai ku ie čia iš a dy i spaudmenys su diak i iniais ženklais a ojami ypač e ai,
pa ieniais a ejais – isoje knygoje a a ski ose jos dalyse jie ap inkami ik po ie-
ną a kelis ka us. sP lenkiškame eks e diak i ikai į ai esni i dažnesni nei lie u-
iškame (juos i ia k is ina u ko ska).
1.4. Pagal a ojimo dažnumą i sis emingumą (nuoseklumą) isus sP i i sP
ii a ojamus spaudmenis su diak i iniais ženklais galima suski s y i aip:
(1) dažnai i sis emingai sP i i sP ii a ojami spaudmenys su diak i iniais
ženklais: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>;
(2) nesis emingai, be palygin i dažnai sP i i sP ii a ojami spaudmenys su
diak i iniais ženklais: <á>, <ȧ>, <ċ>, <>;
(3) labai e ai i nesis emingai a ojami spaudmenys su diak i iniais ženklais4:
sP i: <à>, <â>, <ã>, <>?, <é>, <ê>, <>; <í>?, <ì>?; <î>, <ń>, <ṅ>,
<ñ>?, <ó>, <ô>, <ȯ>, <õ>, <û>, <ũ>, <>, <ẃ>, <> a <ǯ>;
sP ii: <>, <ǎ>?, <>?, <ā>, <>, <ē>, <ĩ>, <ȳ>, <>, <>, <ń>,
<>, <ō>, <ṡ>?, <ũ>, <ū>, <> a <ǯ>, <>, <>;
4 klaus uku žymimas ypač e ai a ojamas spaudmuo su neaiškiai a sispaudusiu diak i iku.
34
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
(4) ik pe ikopėse i punk ų pa adinimuose a ojami spaudmenys su diak i i-
niais ženklais (lo yniškoji an ik a i ku sy as):
sP i: <>, <ź>; <ż>;
sP ii: <è>, <ź>, <ż>, <>.
su egis a us isus sP a ojamus spaudmenis su diak i iniais ženklais, ma y i,
kad jų į ai o ė didesnė sP i, o gausa sP ii – gausesnis jų a ojimas sP ii sąly-
go as labai dažno <á>.
1.5. P iebalsius [š], [ž] i a ika ą [č]
žymin ys spaudmenys
Pučiamiesiems p iebalsiams [š] i [ž] žymė i sP a ojami šie spaudmenys su
diak i ikais: <ś>, <ṡ>?, <>, <>, <>, <>, <> a <ǯ>, <>, <>, <ź>, <ż>,
<> (ž . 38, 40–42, 48–58 pa .); a ika a [č] žymima <ć>, <ċ>, <>? (ž . 10–12
pa .). be o, [š] da gali bū i žymimas dig a ais <ß>, <ſz>, o [č] dig a u <cʒ>
(labai e ai).
1.5.1. didžiosios <>, <> epizodiškai pa a ojamos ik sP ii: ydu sP ii
16219–20, 2024, 3323; ynoio sP ii 1048, odiey sP ii 8326. Visais ki ais a ejais
ie oj jų a ojama <Ʒ>5. <> labai e ai ap inkamas sP i pe ikopėse, išspausdin-
ose ku sy u: g ai 31718, o ienin elis <> a ejis y a pag indiniame sP i eks e:
łyniuguoſna 37310 (diak i iko o ma čia neįp as a). Labai e as i sP ii pasi aikan-
is <ṡ>, ku is iš esmės u ė ų bū i laikomas p as ai a sispaudusiu <ś>: áß as ṡ. sP
II 18813; pá áṡi am 2546, ka aliṡćiu sP ii 1416–17.
1.5.2. <ź>, <ż> i <> a ojami lo yniškąja an ik a i ku sy u su ink ame
eks e. sP ii an ik oje i š spaudmens <> (ž . 50 pa .) esan is diak i ikas p ime-
na iš ęs ą ašką i sa o o ma ski iasi nuo ki ose eks o ie ose a ojamo <ź> i
<ż>: Neadźia 5116, Banićia 15317, iames 15319, Vſ okłes 1808, au u e 2393.
Pas a ieji du spaudmenys a ojami iek sP i, iek sP ii. <ź> nuosekliai a ojamas
a ika oje <dź> sP ii: żodźiey 24822, żuwes 24820, Iźku 11625, didźio 11626; plg. su
sP i: iżpaźino 16316, iźpiłde 16317, żodżieys 24421, źiames 2699.
1.5.3. diak i ikų o ma labai į ai uoja an š abachu su ink o pag indinio eks-
o spaudmenų <>, <>, <>, <> a <ǯ> (ž . 51–58 pa .). an šių spaudmenų
a ojami aško, akū o, b ūkšnelio i lankelio a / i a nelės o mos diak i iniai
ženklai. juos ne e ai sunku a ski i ieną nuo ki o dėl spausdinimo kokybės: ap u-
5 ki os didžiosios aip pa bu o a ojamos be diak i inių ženklų.
apie ai 1929 m. jau y a ašęs anzas
spech as: „in unzialsch i s ehen C, S, Z, L auch č, š, ž, ł, d. h. es ehlen die diak i ischen Zeichen“
(spech 1929: 13).

kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
35s aipsniai / a icles
pėjęs akū as a ba b ūkšnelis gali a ody i kaip aškas, o ge ai nea sispaudęs aškas
p imin i lankelį, pa yzdžiui, žodyje mones sP i 32612 ma omas lankelis a odo kaip
pa ėplio as aškas, o lankelis žodyje g auoſe sP ii 24427 g eičiausiai y a ne isai
a sispaudęs aškas. Va nelės i lankelio o mos diak i ikai i š <> i <ǯ> sP eks-
e pa a o i ik po kele ą ka ų. sP i jie labiau p imena a neles, o sP ii lankelius:
ulǯis sP i 32121; didiu sP ii 1995–6.
abejo inais a ejais bu o pamėgin a spaudmenį išdidin i, be labiau padidin a
diak i iko o ma imda o ski is nuo os, ku i bu o ma oma plika akimi, odėl pasi-
kliau i ik okiu neaiškaus diak i iko iden i ika imo būdu bū ų bu ę gana izikinga.
sP ii i š <> (ž . 57, 58 pa .) esan is diak i ikas, kaip i an ik os a eju <>, p i-
mena ho izon aliai iš ęs ą ašką (plg. su 50 pa .). su a inai jis bu o žymimas b ūkš-
neliu i š spaudmens, aip siekian jį a ski i nuo adicinio aško o mos diak i iko.
a ski ų ą pačią g a emą žyminčių spaudmenų sug e inimas odo, kad iek jų
pačių, iek jų diak i ikų o ma spaus u ės inkiniuose nebu o iden iška, pa yzdžiui,
kai ku ie <> ski iasi a pusa y. ą pa į galima pasaky i i apie nemažą dalį ki ų
spaudmenų, ypač su diak i iniais ženklais.
1.5.4. Pučiamuosius p iebalsius [š], [ž] i a ika ą [č] sP ne e ai gali žymė i
spaudmenys be diak i inių ženklų <ſ>, <s>, <ʒ>, <z>, <c>, i a i kščiai, <ś>
gali a si as i <ſ>, <s> ie oje: śiłpnas sP ii 122 i ſiłpnas sP i 21117; ʒiemes sP i
6516 i iemes sP i 26113; ʒimus sP ii 4116–17 i imus sP i 688; ka ſciaus sP ii 5016,
ka śćiaus sP ii 381–2 i ka ſćiuoſe sP i 24417; ćiełas sP i 24715 i cełas sP i 6725;
ſiu kſciey sP ii 5715 i śiu kß ibes sP ii 1072; ſzwynćiauſias sP ii 898 i ſzwynćiauśiami
sP ii 2391–2; ſi diy sP ii 168 i śi diy sP ii 23922 bei ßy dies sP ii 16912; pa aſzie
sP 21730, pa aśie sP i 34928 i pa aſie sP i 3075–6; i . . Palyginkime aip pa sP
a ojamų žodžių su šaknimi š ies- ašybą: (ſwieſ- / ſwieś- / świeſ- / świes- / ßwieſ- /
świeś- / ßwieś-): ſwieſibes sP i 2029, sP ii 3229; ſwieśibe sP ii 285; świeſibe sP i 35324,
sP ii 19711; świesibe sP i 3546; ßwieſibes sP i 2026, sP ii 2157–8; świeśibes sP i
35327; świeśibi sP ii 3313; ßwieśiaus sP ii 201226.
a siž elgian į ai, kad iš a dy i a ejai nebu o ik pa ieniai i a si ik iniai, aip
pa į jų bu imą ki uose o laiko a pio spaudiniuose (Palionis 1967: 37)7, ben jau
dalis jų u ė ų bū i p iski i o me o spaudmenų a ojimo spausdin inėse knygose
ypa umams. dalis diak i ikų an šių spaudmenų galėjo pap asčiausiai nea sispaus i,
ačiau spaudmens su diak i iku i be jo kai aliojimasis uose pačiuose, dažnai ne
6 anzo spech o eiginyje „ ü den den alen sibilan en wi d ſ und s p omiscue geb auch , nu p leg
ſ nich im anlau zu s ehen“ g eičiausiai y a įsi ėlusi ko ek ū os klaida – no ė a pasaky i: „...nu p leg
s nich ...“
7 Me kelio Pe ke ičiaus 1598 m. ka ekizme p iebalsiai š, č žymimi ienženkliais s, ſ, c a ba diak i iniais
ienženkliais ś, ć.
36
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
g e imai pa a o uose žodžiuose (plg. sP i 20 i 353 psl.), – i ne epizodiškai, o
pe isą sP eks ą, – ody ų, kad diak i ikai, ben jau spausdinimo p oceso me u,
ne isada bu o laikomi esminiu g a emos ski iamuoju b uožu8. ki os okį į ai a-
imą sąlygojančios p iežas ys galėjo bū i didžiąsias aides žyminčių spaudmenų su
diak i ikais nebu imas i s e imų kalbų aplinkos eikiama Vilniaus mies o a is,
pa yzdžiui, žodžiai su šaknimi silpn- 21 ka ą ašomi su <ſ>, <s> i 11 ka ų su
<ś>. sP ii šių spaudmenų dažnumas apylygis (a i inkamai 12x i 10x): ſiłpniby sP i
18519, ſiłpnina sP ii 5714, siłpnu sP i 21123, siłpſ a sP ii 7524, śiłpnu sP i 6131,
śiłpnibes sP ii 21813.
Minkš uosius [s] i [š] žyminčių spaudmenų į ai a imas uose pačiuose žodžiuo-
se dažnesnis skoliniuose iš lenkų i gudų kalbų. be o, <ś> san ykinai dažniau nei
<s>, <ſ> pasi enkama sP ii, p z.: siłos sP i pa a o a 6 ka us, o sP ii 3 ka us;
śiłos a i inkamai 2 i 3 ka us; świe as sP ii a ojamas dažniau nei ſwie as; o sP i
świe as labai e as i gali bū i laikomas ko ek ū os klaida; ſme is dominuoja abie-
jose sP dalyse; śme is 5 ka us pa a o as ik sP ii. kaip jau minė a, okia ašyba
g eičiausiai a spindi a ies s y a imus daugia aučio Vilniaus šnekamojoje lie u ių
kalboje. Pasak Zigmo Zinke ičiaus, lenkai sunkokai sky ė lie u išką [š] i [s] (Zin-
ke ičius 1981: 30–32). jie iek ienu, iek ki u a eju gi dėda o lenkišką [ś], odėl
i ašyda o labai nenuosekliai: <s> a ba <sz>.
a <ž> i <z>, <č> i <c> į ai a imas uose pačiuose žodžiuose gali bū i sie-
jamas su ne yškia opozicija a p [ž] i [z], [č] i [c] o me o ilniečių kalboje, ne-
galima pa i in i a paneig i emian is ien ik sP duomenimis.
aigi spaudmenų su diak i ikais i be diak i ikų į ai a imą pučiamiesiems p ie-
balsiams i a ika oms žymė i u ėjo sąlygo i ne iena, o kelios aplinkybės: a o-
jimo uome iniuose spaudiniuose adicija, a is, spaudmenų, žyminčių didžiąsias
aides su diak i ikais, nebu imas, spausdinimo kokybė.
1.6. spaudmenys su diak i inais ženklais an <a>
daugiausia į ai aus pa idalo diak i inių ženklų andame an <a>: <á>, <ȧ>,
<à>, <>, <ǎ>?, <>?, <â>, <ã>, <ā> (ž . 1–9 pa .)9. iš jų dažniau i sis emingiau
a ojamas ik <á>, ku is gali bū i siejamas su lenkų kalbos „pakel ąja“<á>. sP ii
lie u iškame eks e šis spaudmuo gana dažnai žymi umpąjį neki čiuo ą [a]. <á>
8 Mikalojaus daukšos pos ilėje bu o ašoma: dabóki eś, a eś 1633, ne ikéſi eś 1636, paáugß inoś 8710, Baʒ-
ni cʒios 8718, Banicʒia 8719, gá ſ îcʒios 876, ga ſ îcios 8738 i . .
9 <à>, <â>, <ã>, <ā> išsamiau ap ašy i ka u su ki ais a i inkamos o mos diak i inius ženklus u inčiais
spaudmenimis (ž . 1.7; 1.8; 1.13).
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
37s aipsniai / a icles
i <ȧ> a osena sP nesiski ia: ká áliſ i sP ii 8715, áułayko 8925, eykáłu 1035,
Sámá i onas 11914–15, niekádu 12028, á aimo 12614, áułáyko 14923–24, má indámi
15523, iſ á e 15322, ándingie sP i 22313–14, giełȧimis sP ii 15513–14, ȧ łeyde 1675,
ȧdun 17720, eydȧmáś 17829, auſi akinȧ sP i 3323, p ieȧſ u 3654–5. Vizualiai šiuos
du spaudmenis aip pa ne isada įmanoma a ski i ieną nuo ki o. sP i jie a o-
jami daug ečiau, i čia dažniausiai pasi enkamas ne <á>, be <ȧ>. sP ii kelis
ka us ap inkamas <> sa o a osena nesiski ia nuo <á> i <ȧ>, o ienąka šioje
dalyje už iksuo as <ǎ> g eičiausiai y a nelabai š a iai a spausdin as <á>; neaiški i
po ą ka ų sP ii pa a o o <> unkcija – diak i ikas dėl nedidelio pas i imo į
dešinę p imena apos o o i akū o ženklus, o žodyje głu sP ii 24713 i spausdinan
galimai šiek iek pa ėplio ą i dėl o paki usios o mos ašką.
1.7. spaudmenys su g a io ženklu
g a is an <à> duka pa a o as lo yniškojoje an ik oje (s ockis 2004: 294–
295): à kay e łabay iłga bus sP i 24020–21. g a io ženklas ki uose d iejuose š aba-
chu išspausdin uose žodžiuose a odo neįp as ai, kiek pasislinkęs į šoną (ž . 3 pa .).
be <à>, g a io o mos diak i ikai da a si ik inai gali bū i pa a o i an <>, <è>,
<ì>, <> (ž . 12, 18, 19, 42 pa .) i y a būdingesni lo yniškajai an ik ai: <è>
(sP ii) i <> (sP i) ap inkami ik an ik oje, nelabai aiškios o mos <ì> an ik a
i š abachu su ink ame eks e, o <> (sP i) ienąka pa a o as š abachu išspaus-
din oje eks o dalyje.
1.8. spaudmenys su s ogelio ženklu
s ogelio o mos diak i ikai pa ieniais a ejais a ojami sP i an <â>, <ê>, <î>,
<ô> i <û> (ž . 7, 14, 20, 38, 43 pa .): ku iâs (acc. pl.) 17126, 37319, gie iâus (ad .
cmp.) 19817, ma iâs (acc. pl.) 26918, iiêmus (da . pl.) 36725; ćîa 2679, ma îos (nom.
pl.) 2687, akiuôs (acc. pl.) 36711, iuôs (acc. pl.) 19824, uôs (acc. pl.) 36724, ku iûo
(ins . sg.) 36811, punciûoſna (il. pl.) 3738, ku iû (ins . sg.) 3528, Iûoda (nom. sg.)
22923, gie iaûs 19923, 36018, pe ſk odûs 1419, pe ſmegiûs 1421. jais dažniausiai žymimi
į a džių daugiskai os galininko, ka ais ienaskai os įnagininko ki čiuo i skiemenys.
ie skiemenys dažniau y a ilgi nei umpi. ki uose pa ieniuose žodžiuose i ne-
ki čiuo uose ilguose skiemenyse šio diak i iko a si adimas u bū ė a a si ik inis
a ba laiky inas ko ek ū os klaida (neaiški <î> unkcija). dalyje žodžių spaudmuo
su šiuo diak i iku galėjo ne ik žymė i ki čiuo us skiemenis, be i padėjo ski i
homog a us bei homo o mas (p z.: ge iâus, gie iaûs, ku iâs, ma iâs, pe ſk odûs,
38
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
pe ſmegiûs). dėmesį aip pa eikė ų a k eip i į šio diak i iko dis ibuciją – jis nė a
olygiai pasiski s ęs isame eks e, be dažnai koncen uojamas am ik ose eks o
ie ose i puslapiuose, ku dažniau andami i ki okių o mų diak i iniai ženklai
(akū ai, ci kum leksai, b ūkšneliai).
1.9. ki i pa ieniai spaudmenys su diak i ikais
Pa ieniai spaudmenys <ó> i <ȯ> galėjo žymė i ki čiuo ą skiemenį a ba di e-
encijuo i o mas: wi ó (gen. sg.) 21921, ó10 17524, Małdȯs (nom. pl.) 6724, Iȯnuy
(plg. Iȧnowi) 14017, neſidabȯdami 8430. nus a y i apib ėž esnes <ó>, <ȯ> i <ô>
(ž . 1.8.) unkcijas sP, kaip, pa yzdžiui, bal amiejaus Vilen o eks uose (kabašins-
kai ė 2005: 56–62), neįmanoma dėl pe mažo pa yzdžių kiekio.
akū u an <é> žymimas ki čiuo as, dažniausiai ilgas skiemuo: ku iuosé (loc. sg.)
17711, ku ié (nom. pl.) 1628, p aiéwu ( gen. pl.) 17726, gayłé us (cnd. 3) 15819, apé
17611; be pasi aikė i po a a ejų neki čiuo ame ilgame skiemenyje: Wié a (nom.
sg.) 2037 i éſſibi (acc. sg.) 1713.
sP kelis ka us pa a o i du p iebalsiniai spaudmenys su akū o ženklu <ń> i
<ẃ> i ienas p iebalsinis spaudmuo su ašku <ṅ>. Šiais ypač e ais a ejais spau-
dmenimis <ń> i <ṅ> dažniausiai pažymė as minkš asis [n], kaip lenkų kalboje.
Žodžių ſk inioń sP i 36930 i kłoniń sP ii 24818 ilia y o galūnėse esančio diak i iko
paski is neaiški: <ń> galėjo bū i supainio as su b ūkšnio pa idalo diak i iku an
balsio a ba as <ń> galėjo bū i p idė as ėliau a s a an bu usį su umpinimą (plg.
pekłō sP i 27912, wie ō sP ii 24721).
duka sP i g eičiausiai a si ik inai pa a o as <ẃ> žodžiuose ẃunduo 2645 i
ẃiſi 28611. jo unkcija neaiški.
1.10. spaudmenys su diak i ikais i ki is
kaip jau minė a į ade, specialūs spaudmenys su diak i ikais, ku iais bū ų žymi-
mas ien ik ai ki is, sP a ojami nebu o. 1.6, 1.7, 1.8, 1.9 sky eliuose iškel i
spėjami e i ki čio žymėjimo a ejai y a susipynę su ki omis šių spaudmenų a lie-
kamomis unkcijomis i nė a nuoseklūs, ienak ypčiai, jei imame isus u imus
kokio no s a ski o diak i iko a ojimo pa yzdžius ka u. kadangi e ai a ypač
e ai a ojami diak i ikai sukoncen uo i apib ėž ose eks o ie ose, labai galimas
10 diak i ikų šiuo a eju esama i an a i inkamų žodžių lenkiškoje eks o dalyje, plg.: męȧ 21921 i á.
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
45s aipsniai / a icles
2. PUNKTŲ SAKYMŲ aŠyba
2.1. sP ašybai didžiausią į aką y a pada iusi s a biausia o laiko a pio mokslo
kalba – lo ynų kalba, i ik po o lenkų kalba. as po eikis u ėjo bū i d ie apis:
(1) pe minė ų kalbų a ojimą mokslo i komunikacijos ikslais jų ašybos p inci-
pai bu o na ū aliai pe imami i p i aikomi lie u ių kalbai; (2) pe spaudmenis –
sis eminan , apibend inan , jungian a skaidan aš o ženklų unkcijas pagal ech-
nines spaus u ių galimybes. Pi masis e apas labiau sie inas su pačiu ašymo p oce-
su, an asis – su ank aščio adap a imu spaudai. Po o galima kalbė i i apie spaus-
din o eks o a galinį po eikį ašybos sis emai (subačius 2001: 129–152).
43 PaV. sP i 373-8 44 PaV. sP i 368-26 45 PaV. sP ii 108-25
46 PaV. sP ii 138-23 47 PaV. sP i 264-5 48 PaV. sP i 318-9
49 PaV. sP ii 78-19 50 PaV. sP ii 153-17 51 PaV. sP i 380-17
52 PaV. sP i 321-21 53 PaV. sP i 326-12 54 PaV. sP ii 199-6
55 PaV. sP i 298-17 56 PaV. sP ii 15-3 57 PaV. sP i 355-5
58 PaV. sP ii 56-5 59 PaV. sP ii 104-8 60 PaV. sP ii 202-4
61 PaV. sP i 194-13 62 PaV. sP ii 39-4 63 PaV. sP ii 27-13

46
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
2.2. ilgųjų i umpųjų balsių žymėjimas
sP, kaip i ki uose o me o ka alikiškuose aš uose, ilgieji i umpieji balsiai daž-
niausiai g a iškai nebu o ski iami. balsių sud igubinimas ilgiesiems balsiams žymė i
neapima iso eikalo. jis dažniausiai epizodiškai pasi aiko sP ii dalies eks o idu y-
je i laikomas anoniminio edak o iaus įsikišimu: iiko 14214, p ekii 2622, ii 1709,
Ka aluus (nom. pl.) 20214, kuu 7810, ge uu da buu (gen. pl.) 17513 (Zinke ičius 1971:
153–167; 1972: 79–100; 1977: 237–244; 1988: 257–259). nedažnai i nenuosekliai
ilgąjį balsį gali žymė i <y>: pik yby (acc. sg.) sP i 14715, świeſyby (acc. sg.) sP i 13811,
al y (acc. sg.) sP i 1829, didy (acc. sg.) sP ii 133; pasi aiko i painiojimo a ejų: dydi
(acc. sg.) sP ii 20612. Žodyje yßkłauſiſiu sP i 1989–10 <y> g eičiausiai žymi ne [i], be
[ji] (ka u su p idė iniu [j]). dažniausiai i nuosekliausiai <y> a ojamas:
1. d ibalsiuose <ay>, <ey>, <uy>: łaymingay sP i 28010, weydu sP i 3521,
żmoguy I 5829; pageydimay sP ii 1888; a ejai su <i> pa ieniai: kaip sP i
2056; ſunkiei sP i 23413 (pe ikopėse!). Pas a uosius si ydo g a ikos plo mė-
je bū ų galima laiky i ko ek ū os klaidomis. sP pe ikopių i a i inkamų je
eks ų lyginimas ody ų čia labiausiai ikė iną jakna ičiaus ankos p isilie-
imą. kai šių d ibalsių žymėjimas nesu ampa sP pe ikopėse i a i inkamo-
se je ie ose, je pap as ai ašoma <ai>, <ei>, <ui>.
2. (a) [j] pozicijoje edukuo ose loka y o galūnėse (sis emingiau sP i): śi diy
sP i 13823, nak iy sP ii 6632; gniy sP i 1609; odiy sP i 35414; mogiſ ey
sP i 13811; pakȧiuy sP i 37010; sP ii kai ku [j] pozicijoje jau a si anda <i>,
o <y> žymimas ilgasis balsis: śi dyi 2918, 6331, odyi 615;
(b) [ji] pozicijoje į a džiuo inėse o mose sP ii: Seniey 13413, ik oy ieſa
14119, wi eſniey 5420, świe ißkiey Vkinikáy 5421.
ne aip nuosekliai <y> a ojamas:
1. Po depala alizuo ų p iebalsių (ypač sP ii): p ywało sP i 512, ſ yp ay sP i 723;
nułynkias sP i 10524, ſ yp aſnis sP ii 14612, Sʒy ays sP ii 188, ßyłkuoſe sP
ii 17930, ynoio sP ii 1047, niep yim inas sP ii 1375, ßy dies sP ii 16912,
yba sP ii 18417.
2. Vienaskai os loka y o galūnėje: paguldimy sP i 833; puody sP ii 1075; aß y
sP i 135; dayk y sP ii 9813; <i> šioje pozicijoje pasi aiko, be nedažnai: pa-
guldimi sP i 33220, dayk i sP ii 1124, aß i sP i 4716. sP i pap as ai andame
<y>, o sP ii dažniau <i> (plg. kuny 11x sP i i 2x sP ii; kuni 9x sP ii).
3. skoliniuose: ywa as sP ii 5918, y anay sP i 1326, yday sP i 13826, Syna-
goga sP i 3333, he eʒya sP i 25414.
sP ii <y> unkcijos palygin i su sP i y a pasiau ėjusios. daugeliu a ejų <i>
gali bū i a ojamas ose pačiose pozicijose kaip <y>.
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
47s aipsniai / a icles
<u> bu o a ojamas iek umpajam [u], iek ilgajam [ū] žymė i20. sud igu-
bin as <uu> ilgajam ga sui žymė i pasi aiko ik epizodiškai sP ii i y a os pačios
p igim ies kaip <ii>: Ka aluus (nom. pl.) sP ii 20214; ge uu da buu (gen. pl.) sP
ii 17513. spaudmuo <ū> su b ūkšneliu sP žymi p aleis us au osilabinius [m] i
[n] (ž . 1.13.).
2.3.1. [e] žymėjimas po minkš ojo p iebalsio
[e] žymėjimas po minkš ojo p iebalsio labai į ai uoja: sP i dažniau bu o ašo-
ma <e> a ba <ie> (papildomai pažymin p iebalsio minkš umą), o sP ii da i
<ia> (kai ku iose sP ii eks o ie ose iš isai) (spech 1929: 17)21. ai ody ų sP
ii dalies engėjų a mėje bu us pla esnį [e] nei si ydo a mėje i in ensy esnį
p iebalsių minkš inimą (Zinke ičius 1996: 100–101). iman abi sP dalis ka u,
andami okie a ian ai:
de / dia-: degina sP i 30220, diagina sP ii 7620, diagin u sP ii 1602, deśine sP
i 2418, sP ii 2442, diaßne sP ii 18630, deßne sP ii 22925–26, deſ is sP i 37023, sP
ii 7016, diaſ is sP ii 1704;
ge- / gie- / gia-: ge ia sP i 4616, gie ia sP ii 5015, gia ia sP ii 9214, gema sP
i 10422–23, sP ii 5117, gema sP i 2223, sP ii 12325, giema sP i 10629, sP ii 9720,
ge ay sP ii 18429, gie a (adj. n .) sP i 28417, gie as sP i 20119–20, gia a sP i 17226,
sP ii 18631 gia as sP ii 55;
kie- / kia-: kielo sP i 1611, sP ii 24032, kialo sP ii 879, kiel is sP i 1782, sP
ii 22816, kial is sP ii 15811, kieł uwu sP i 2693, sP ii 1576, kiał uwu sP ii 9513–14,
ßakiełe sP i 31112, ßákialu sP ii 17120 (žodžių, p adedamų ke-, nė a);
me- / mie- / mia-: me as sP i 3315, sP ii 14028, mia as sP ii 16923, mediu
(ins . sg.) sP i 31020, sP ii 65 (acc. sg.), miadiu (gen. sg.) sP ii 17030–31, ſ ameni sP
i 1034, ſ amienio sP i 769, akmenimis sP i 18623, sP ii 4516, akmienimis sP i 3779;
ne- / nie- / nia-: nuniaßa sP ii 18811–12, nend es sP ii 998, niend i sP ii 1667,
niand i sP ii 16611, nep ie elaus sP i 252, sP ii 1230, niep e elaus sP ii 7420–21;
pe- / pie- / pia- / pea-: pećiu sP ii 20420, pećio sP i 1947, piećiu sP ii 21816,
piaćio sP ii 2052, pekłos sP i 27511, sP ii 528, pieklißkay sP ii 4220–21, piaklißkas
20 Laikan is lo ynų kalbos adicijos, žodžio p adžioje [u] pap as ai žymimas spaudmeniu < >. <u> žodžių
p adžioje pa a o as ik 8 ka us i laiky inas ko ek ū os klaida: ugimimo sP ii 12416; uołos sP i 2701;
uołas sP i 5021; uoga sP i 32120; uoday sP i 26018; 31612; un sP ii 2008; 20414.
21 didžiausia <ia> koncen acija s aipsnio au o ės už iksuo a sP ii 166–183. Į ai y a a k eipęs dėmesį
i anzas spech as (1929: 17). ačiau pi masis šį į ai a imą pas ebėjo i ap ašė ki as okiečių kalbi-
ninkas icha das ga bė 1884 m. sP i leidime. Pasak jo, <ie> dažniausiai ašoma po p iebalsių <g>,
<k>, <š>, <ž>, o po ki ų p iebalsių ap inkama e ai (ga be 1884, 13).
48
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
sP ii 20624–25, piakłos sP ii 7532, Pe as sP i 498, sP ii 20715, Pia as sP ii 1728,
Pea as sP ii 18611, 2071;
e- / ie- / ia-: e os sP i 757–8, Ria as sP ii 18228, egiedami sP i 196, sP ii
3410, iegiedamas sP ii 4819, iag sP ii 17715;
se- / sia-: ſenu (acc. sg.) sP i 5613, sP ii 1233–4, ſianu sP 17126;
s e- / s ia-: ſ ebiſi sP i 32928, ii 715, ſ iabiſi sP ii 17619;
šie- / šia-: śieśielis sP i 12527, pliśieli sP ii 276, kauśielis sP i 31414, śieśi sP i
21410, śiaß u sP i 31710 (pe ikopės) (žodžių, p adedamų <śe>, nė a);
we- / -wie- / wia-: welinas sP i 2933, sP ii 4612, wialinas sP ii 7717–18, wede
sP ii 956, wiade sP ii 17731, giwena sP i 30813, giwiena sP i 30822–23, giwianimo
sP ii 16921;
že- / žie- / žia-: emes sP ii 1384, iames sP i 127, sP ii 15132, iemes sP ii
24614, emibe sP ii 21625–26, iemay sP ii 482, iamious sP ii 18325, nuemin us sP
ii 4714, nuiamin ays sP ii 4717–18, Nuiemindawau sP ii 673.
sP i [e] žymimas ienodžiau, dažniausiai <e> a ba <ie>; <ia> labiausiai kon-
cen uojasi ienoje apib ėž oje sP ii eks o ie oje, likęs eks as [e] žymėjimu iš
esmės nesiski ia nuo sP i. in ensy iausiai pozicijoje p ieš [e] u ėjo bū i minkš i-
namas [k] – po <k> isuome ašomas minkš umo ženklas (Palionis 1995: 30).
Minkš umo ženklas aip pa ašomas po [š], žymimo spaudmeniu <ś>; d iejuose
žodžiuose esan is <ß> g eičiausiai u ėjo žymė i elia izuo ą [š] a ba čia įsi ėlusi
ko ek ū os klaida: ßeymina sP ii 1816 i ßeymina sP i 3175 (pe ikopės), plg. śiey-
min- ašoma 5 ka us dažniausiai sP i.
2.3.2. [ai] žymėjimas po minkš ojo p iebalsio
d ibalsis [ai] po minkš ojo p iebalsio žymimas ke e iopai: <ey>, <iey>, <iei>,
<iay>: pageydimu sP ii 14031, pagieydimus sP i 26610, sP ii 25910, pagiaydimuoſe
sP ii 17821–22, gieyde sP i 1273, sP ii 278, geyde sP ii 18023, weydo sP i 9010, sP
II 1484, wiaydo sP ii 21919, wieykiey sP i 26810, weykiey sP i 5229–30, sP ii 1062–3,
meyłes sP i 8920, sP ii 1072, miayłes sP ii 1841, ſunkiey sP i 19827, sP ii 8825,
ſunkiei sP i 23413 (pe ikopės), ßeymina sP ii 1816, śieyminu sP i 25411–12. dažniau-
sias a ian as – <iey>; <iay> būdingas am ik oms sP ii eks o ie oms.
2.4.1. ska džiųjų i dusliųjų p iebalsių žymėjimas
jų sandū ose
asimiliacijos a ejais p iebalsiai dažniau ašomi mo ologiniu p incipu, be
ieno ku io p incipo nuosekliau nesilaikoma: pabayg u (4x) sP ii 6226–27, pabaik-
u sP ii 18213–14, ȧudingie sP ii 1822–23, ȧuding sP i 25526, ȧuding a sP i
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
49s aipsniai / a icles
31017–18, {}udenk u sP ii 1827, áudink u sP ii 4010, ȧudink a sP ii 20932–33,
apſidenk umi e sP ii 17521, ȧudeg as sP i 1449–10, p abyng ay sP i 532, p abink ay
sP i 27321, udeg as sP ii 765–6, ȧudek u sP ii 24013–14, ȧudi b u sP i 32325,
di b sP i 3301 (4x), di ps sP ii 3526, Di pki e sP ii 17732, iwe ß u sP i 8513,
iwe  o sP i 1317. Liepiamosios nuosakos ienaskai os an asis asmuo sP ii duka
pa ašy as: nunuoging 16929; saugog 1418 (-k + g(i) = g: nunuogink gi?).
one iniu p incipu labai dažnai pa em a pusdaly ių ašyba: nułeyʒdamas sP i
33318, pameʒdami 2585, ib iʒdami 1872, d auʒdami 2584, iʒdamas 21319; ſułeyʒ da-
mas sP ii 128, ayʒdamas 583, mełʒdami 10313, auʒdami 1761, ſkuʒdamaſis 1425,
mełʒ damies 20210–11.
be a ejų su <s> aip pa pasi aiko: ſkuſdamaſis sP ii 5515, ißmesdamas sP ii 7210,
Šaknies i p iesagos sandū oje e sykiais gali bū i šalimais sudedami du p iebal-
siai, p iklausan ys ski ingoms mo emoms, jų nesuliejan : apſidingki e sP ii 1325,
Diaugki es sP i 3262, biegk sP ii 17217 (plg. pe bek sP ii 21719), nułauṡiu sP i
31028. si ydo kalbinės kompe encijos one ši aip g eičiausiai bu o siekiama a -
skleis i asimiliacijos p ideng ą eiksmažodžių o mų da ybos p ocesą (plg. su iſi ios
sP i 76, ſe sP i 2855). ai galėjo bū i ienas iš siūlomų ašybos būdų – išlaiky-
i s eikas, nepaki usias mo emas jų sandū ose.
neaišku, ko ek ū os klaidoms a ašybos no minimo pas angoms (hipe no ma-
lizmams) u ė ume p iski i šiuos pa ienius a ejus: ngß u sP ii 10412, lisdus sP
i 3051, maſgo sP ii 1735 (plg. ame pačiame psl. mazgoſi 17310).
apsk i ai paėmus, one iškai p iebalsiai dažniau ašomi sP ii.
2.4.2. [š] i [s] žymėjimas p ieš [č]
iek [š], iek [s] pozicijoje p ieš [č] bu o žymimi ne isada a siž elgian į jų
kilmę (plg. uščias i skais us), o jų žymėjimas labai į ai a o. be o, susida iusio-
je p iebalsių samplaikoje ski ingai bu o žymima i a ika a [č]. aki aizdu, kad
šių p iebalsių pe eikimas aš o ženklais uome iniams au o iams i knygų leidė-
jams u ėjo kel i p oblemų, sąlygojančių gana nemažą a ian iškumą. sP andami
okie a ian ai:
[š] pozicijoje p ieš [č]: <ſc>, <ſć>, <ſċ>, <sć>, <śc>, <ść>, <śċ>, <ſcʒ> <ſcʒć>,
<ßć>: ka ſciomis sP i 23213, uſcias sP ii 4012–13, ka ſciaus sP ii 5016, kumſciomis
sP ii 19923, K ikſcionis sP ii 20210, ewikſcion sP ii 18728, ka ſćiuoſe sP i 24417,
k ikſćionie sP i 16210, ewikſćiu sP i 21728, uſćiu sP ii 1564, k ikſċioniu sP i
32011–12, waykſċioia sP i 3514, paukſċiey sP i 30812, pauksćiey sP i 3114, ka sćiaus
sP i 6522, usćias sP i 4422, k iksćionimus sP i 36021, ewiksćion sP i 3437–8, paukś-
cio sP i 10718, k ikścionis sP i 11216, paukśćiey sP i 1892, uśćiey sP ii 627, k ikś-
50
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ćionis sP i 23918, sP ii 17930, uśċio sP i 24419, uſcʒus sP ii 20213, namikſcʒćiey
sP ii 1869, k ikßćionie sP ii 2322–3, ka ßćio sP i 32917;
[s] pozicijoje p ieš [č]: <ſc>, <ſć>, <sć>, <ść>, <ṡć>: upeſciu sP i 1342, uſcioy
sP i 10527, ſkayſciauſi sP ii 271, ka aliſciu sP i 13417 (plg. dP: ûpſciu 1634, igſcio
1320), upeſćiu sP i 2484–5, ſkayſćiauſia sP i 2112, ka alisćiu sP i 13214, usćiauſia
sP i 27229, upeśćiu sP i 14427, sP ii 6210, iwe śćiey sP ii 143, wagiśćiu sP i 14711,
ka aliśćiu sP ii 15415–16, ſkaiśćiaus sP ii 3822, ka aliṡćiu sP ii 1416–17.
Labiausiai ikė inos okios ašybos p iežas ys į a dy os jau anksčiau – ų pačių
spaudmenų su diak i ikais i be diak i ikų a ojimo nenuoseklumas (ž . 1.5.4.) i
apib ėž esnių ašybos no mų nebu imas. Žymin minė us p iebalsius, i čiau ne-
bu o laikomasi nei mo ologinio, nei one inio p incipo. ne e ė ų šiuo a eju
a mes i i ki ų p iežasčių: oks žymėjimas galėjo a spindė i ilniečių a ies ypa u-
mus – a minius a a si adusius dėl kalbų in e e encijos i apimančius pučiamuo-
sius p iebalsius i a ika as.
2.4.3. [š], [ž] žymėjimas p iešdėlių iž-, iš-, už- sandū ose
su ki omis mo emomis
P iešdėlių iž-, iš-, už- ašyba sandū ose su ki omis mo emomis (ypač su san-
g ąžos dalely e si) į ai uoja: i{}ſiwe  u sP ii 4825, i{} a ia sP ii 513, ipa{}i ni -
mo sP ii 1724, iłeyʒdawo sP ii 2822–23, i in a sP ii 16323, iß in sP ii 23128,
Iſim{á}no sP ii 837, ißsimano sP i 33223, iſimano sP i 22823, i{}naykin a sP ii
1544, ißnaykie sP i 18521–22, ißſimano sP i 30518, ißſikałbe sP ii 5315, ißłuoia sP
ii 729; iſipiłde sP ii 22012–13, iag as sP i 1742, iſſipildis sP i 118, iſiios sP i 76,
iſi{}io u sP ii 6925–26, i{}me imo sP ii 6119–20, iſzmeſ sP ii 563, ißmes sP ii 573,
ſe sP i 2855, ſikielunćio sP i 31030,  ekie sP i 3477, {}ing sP ii 23432,
ſimia is sP ii 17712, ſsimeſ u sP ii 1768, Vſzweſdamas sP ii 376, ße ſi sP i
3492. dėl ašybos į ai a imo ne isada aišku, ku is eiksmažodis a ojamas: įs a-
y i a išs a y i:
Vn gieſimo os liepſnos iſ a e Diewas mo e iſ y sP i 2323–5. Nes anas iſ á e Ba ni-
ćiu / kayp ka aliſ i kokiu sP ii 15117–18.
sP aki aizdžios pas angos ap a iamus p iešdėlius ski ingose pozicijose žymė i
ienodai, be į ai a imo is dėl o neiš eng a, odėl jų ašybą pa adin i iki galo
nuoseklia negalė ume (Palionis 1995: 30). Pa yzdžiai odo, kad šiuos p iešdėlius
išski i i juos iksuo i sudė ingiausia bu o jų susiliejimuose su sang ąžos dalely e
si. ačiau i uome dažniausiai pasi enkamas a ian as būda o užsi-.
sP a ojamos d i p iešdėlio iš- o mos: i-, iʒ-, i-, i, iz,- iź-, iż- (su <ž>) a ba
isz-, iß- (su <š>). Vienos ku ios iš jų pasi inkimas p iklauso nuo šaknies p adžios

kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
51s aipsniai / a icles
ga sinės aiškos: isz-, iß- ne ašoma p ieš ska džiuosius p iebalsius, o i- galima ap-
ik i be eik isose pozicijose (ne as a p ieš ey, e: ISʒeio sP 35029, ißey sP i 3915,
sP ii 1215, ißeymay sP i 35111, ißeyki e sP ii 1688, Ißeiau sP ii 24221), odėl kai
ku ių žodžių, p asidedančių dusliuoju p iebalsiu a pusbalsiu, ašyba į ai uoja:
i kak u sP i 35215, ißkako sP ii 24322, ikaſa sP i 20824, sP ii 20926, ißkaſa sP
i 20820, imanimu sP i 25124, ißmanimu sP i 9419, imin is sP ii 2153–4, ißmin is
sP i 6322, sP ii 15619, i eyßkia sP i 12812, iß eyßkia sP i 8218, sP ii 1212, iſaki
sP i 1598, ißſaki sP i 16128, iſkay o sP i 12614, sP ii 14913 ißſkay o sP i 33327,
sP ii 12216, iwidis sP i 12927, sP ii 1824, ißwidis sP i 20928 . iß- ge okai dažniau
nei i-... ap inkamas p ieš pusbalsius.
P ielinksnio iš a eju pozicija nė a s a bi – jis sP sis emingai ašomas su <ž>:
i, iʒ, i, i, iz, iź, iż. ys a ejai su iß (sP i 952, 31025, sP ii 17224 (pe ikopės)
laiky ini a si ik iniais.
2.4.4. [n] žymėjimas p ieš [b], [p]
gana nuosekliai a ojama p iešdėlio im- o ma pozicijoje p ieš [b] i [p]: imbe s
sP ii 1079, impuoła sP i 10820 (iš iso 23x eiksmažodžių įpul i i įpuldinė i o -
mose), ik ieną ka ą pa ašy a inpuołys sP ii 755.
2.5. s e imos kilmės p iebalsiai, dig a ai, gemina os
< > i <h> a ojami a p au iniuose žodžiuose, o <x> lie u iškuose žodžiuose
i skoliniuose p iebalsių samplaikai [ks] žymė i: a ek ays sP i 29415, Ioʒa u sP i
18123, he e ikay sP i 20411, hiſ o iu sP i 20513, he eſiiu sP i 25112, holoſe sP i 2552,
diauxmu sP i 20112, linxmibes sP ii 972, paduxi sP ii 999, uxnoy sP ii 2433, uxuſo
sP ii 16315, auxu sP ii 3624, ax inays sP ii 632. <ch> a ojamas nelie u iškuose
ik iniuose žodžiuose – asmen a džiuose i au o a džiuose: Ch iſ us sP i 36726; sP
ii 2426, Chaldaycʒyku sP ii 1687–8, Chaneneus sP ii 714, Che ubinay sP ii 19716–17,
Ch iſ oſ omas sP ii 4710–11. <c>, <c> ašomas ie oj <k> skoliniuose iš lo ynų
kalbos a pe lo ynų kalbą a ėjusiuose žodžiuose: ced us sP i 1415, Casus sP i
30621, come a sP ii 14021, Cy illus sP ii 937. Lo ynizmuose aip pa a ojamas
<q>: queſ iiu sP ii 3068. Lo ynų i g aikų kalbų pag indu a p au iniuose žodžiuo-
se ašomas < h>, < h> i < h>: heologay sP i 23826, ka holiku sP i 2266, Thomas
sP i 997, Theophilak us sP ii 17831, my hu sP i 22525. dėl os pačios p iežas ies
gali bū i pa a ojamas <y> a p iebalsiai d igubinami: y annu sP ii 14627 (plg. lo .
y annus), a ek ays sP i 29415 (plg. lo . a ec us). gemina os <ſs> i <ſſ> eiks-
mažodžio bū i esamojo laiko o mose g eičiausiai i gi a si adusios dėl lo ynų kalbos
52
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
eiksmažodžio esse po eikio: eſsi (27 a ejai), eſſi (15 a ejų), eſsiby sP i 17211,
eſſun iemus sP i 27817, eſsigu sP i 8214. s e imos kilmės žodžiuose y a i ki ų ge-
mina ų (ž . anks esnius šio sky elio pa yzdžius)22.
2.6. Žodžių ašymas ka u i a ski ai
nesan g ama ikų i jose kodi ikuo ų no mų, žodžių ašymą ka u i a ski ai lėmė
kele as idinių i išo inių eiksnių: (1) p ozodika; (2) ki ų kalbų pa yzdys; (3) spaus-
dinimo echniniai ypa umai i puslapio o ma, spaus u ininkų i leidėjų kalbinė
kompe encija. sP ašyba nemažai ku išplaukia iš na ū alaus sa o kalbos in onacijos
bei jos kai os pojūčio i p asmės niuansų, ad nesan apib ėž ų aisyklių žodžių sam-
plaikos gana dažnai pa ašomos ienu žodžiu, o ienskiemeniai sa a ankiško ki čio
ne u in ys žodžiai (enkli ikai i p okli ikai) na ū aliai šliejami p ie ilgesnių in onaci-
nį i p asminį sa a ankiškumą u inčių žodžių. in onacinės pauzės, žodžių a ka,
kon as o ki is pasi enkami sąmoningiau i labiau susiję su pamokslų e o ika.
Vienu žodžiu gali bū i pa ašomi p ie eiksmiai a apip ie eiksmėjusios samplai-
kos, suda y os iš p ielinksnio i ne iesioginio linksnio (1); į a džio i ne iesioginio
linksnio samplaika (2); p ielinksnio be i į a džio samplaika (3); į a džių, į a džių
i dalelyčių samplaikos (4):
(1) sP i be ašomas ka u (išsky us ieną a ejį) kiekybės eikšmės samplaiko-
se: begało (14x), be gało (1x) sP i 20414, bemie os sP i 1711–2, beſkayćiaus
sP i 31326; sP ii, a i kščiai, be gało (8x) ašoma d iem žodžiais (dauguma
okių a ejų koncen uojasi sP ii 211–218 psl.).
iš kokybės i ie os eikšmės samplaikose: i oło sP ii 18718; iku sP
II 18420.
(2) sP i: uome u (15x), uo me u (9x); sP ii uome u (2x), uo me u (17x).
(3) Ne u i ißmonios / ney luoſo no o / a be o ne deſ is ne wienas nuſideimas sP
i 28321.
(4) kuno in sP ii 15132, kokino is sP i 8829, kokiaſ=no in sP ii 19830, iogipa ies
( . y. jo gi pa ies) sP ii 2068, ku ys giwienas ( . y. ku is gi ienas) sP ii 8631.
P ielinksnis be nuo sudu inės dalely ės nebe an ojo sando be ge iau ski ia-
mas sP i:
Ne be ludiimo aba ſwiećiimo ſawi pa i paliko sP i 9714. Nes nebe p ieaſ ies ne a e
Ewángeliſ a / ißme e welinu sP ii 616.
22 e u, nesis emingu ašybos a eju u ė ume laiky i da iſsime sP i 1409. Šis žodis pa a o as ci a oje iš
Vulga os (Lk 3,14). ad į kai ku iuos neaiškius i painius sP ašybos klausimus bus galima a saky i
iksliau ik uome , kai ci a os (jos gali suda y i 20–25 p oc. iso sP eks o) bus a ski os nuo au o i-
nio eks o i abu eks o lygmenys iš i i a ski ai.
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
53s aipsniai / a icles
Į a džių d iskai os o mose skai a dis du nesuplakamas į ieną žodį ka u su
į a džiais:
Tuo du moki iniu kałbedami ape kin eimu igani oio ſáwo nupełne ſau / idan iump Wießpa s
p iey u sP ii 2407. Teyp śi uo du moki iniu kłauſidami Wießpa ies iguldiunćio áß u
apświeſ i buwo ikiey sP ii 24026.
Manoma, kad ne ašymas a ski ai nuo eiksmažodžių a si adęs dėl lenkų kalbos
po eikio (Palionis 1995: 31). be ne su isais eiksmažodžiais, juo labiau ne su iso-
mis eiksmažodžių o momis (ypač ne eikiamaisiais daly iais) ne ašomas a ski ai
ienodai dažnai. be o, i į ai a imo a ejų čia ne aip jau mažai, pa yzdžiui, sP i:
negal (52x), ne gal (19x), negali (4x); sP ii: negal (7x), ne gal (32x), negali (1x), ne
gali (3x); sP i: neino (15x), ne ino (6x); sP ii: neino (3x), ne ino (1x); ne kinćia
sP ii 2162, ne kinćia sP i 1177; nebioki es sP i 8728, ne biodamies sP i 647. Ne ašoma
ka u su sang ąžiniais eiksmažodžiais: neſi ado sP i 496, neſiłeyde sP ii 24215. Vieną
ka ą ne pa ašy a a ski ai g eičiausiai pe apsi ikimą: ne ſiſaugo sP i 37214. su ne ei-
kiamaisiais daly iais būd a džių pa yzdžiu ne dažniau ašoma ka u nei su asmenuo-
jamosiomis eiksmažodžių o momis: neiag as, neiȧg as (sP i 2x; sP ii 1x); ne
i(n)ag as (sP ii 2x); neißſaki as, neiſaki as (sP i 12x; sP ii 2x); ne ißſaki as, ne
iſaki as (sP i 7x; sP ii 7x); sP i: neſu we as (4x), ne ſu we as (2x).
Ne a ski ai nuo eiksmažodžių dažniau ašoma sP ii. su ienais eiksmažodžiais
ne ašoma dažniau ka u, nuo ki ų – a ski ai be aiškesnės mo y acijos.
sP ii p ielinksniai i p iešdėliai gali bū i painiojami a pusa y: p ielinksniai
pa ašomi ka u su po jų einančiais žodžiais (1), o p iešdėliai a ski ai nuo likusio
žodžio (2):
(1) ápeku i 23117, aunieku 2089, imieſ o 2202, idungaus 8023, ikiełmo 6512, iżdebeſies 2112,
iżnauio 17318, ipamine u 22119, inumi uśiu 22617, ipa odimo 4011 (2x), iwi ßaus 3631,
pe nuopełnus 3016, połungu 10212;
(2) au ſmáugie i ſu d aſkie 25626, ſu płeſi 20027, i łeydia 16622, ſu eyga 1626, áu łaykis
1204, be żadis 7315, iʒ kiſ 4810.
P ielinksnių pa ašymo ka u a ejų pasi aiko i sP i (iku iu 15329, pawundeni-
mis 26928), be jų koncen acija sP ii ge okai didesnė, be o, čia iksuojamas i
a i kščias eiškinys – kai p iešdėliai pa ašomi a ski ai.
Viena iš p iešdėlių i p ielinksnių painiojimo p iežasčių, ma y , eikė ų laiky i
nepakankamą spaus u ininkų i edak o ių lie u ių kalbos mokėjimą i jų kalbinę
kompe enciją apsk i ai. ne eikė ų pami š i i o ak o, kad sP ii spaudai bu o
pa eng a ne pa ies au o iaus.
ki os p iežas ys – echninės:
(1) žodžio kėlimo ie os pasikei imas su enkan eks ą spausdinimui iš ank aš-
čio (keičiasi kėlimo ženklo ie a dėl nesu ampančių eilučių):
54
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
ſu=manim sP ii 22923, i=gidi oiu sP ii 22319, I=eyk sP ii 2588, I=ey
sP ii 8520, ſu wienin a sP ii 1137 i . . (ž . i anksčiau iš a dy us).
(2) ne ienodo dydžio a pai a p a ski ų žodžių oje pačioje eilu ėje; ne isais
a ejais įmanoma nus a y i, a a pas a p žodžių y a, a jo nė a; ka ais
nepakanka ie os kėlimo ženklui siau oje eilu ėje.
daugeliu a ejų žodžiai išlaiko sa o pas o ias s uk ū as isame sP eks e i su
juos supančiais ki ais žodžiais nė a suplakami. samplaikų pe eikimas ienu žodžiu
ne e ai būna mo y uo as leksikalizacijos (begało, i oło, uome u i k .). kaip jau
minė a, kai ku ios žodžių ašymo ka u i a ski ai aisyklės bu o pe im os iš len-
kų kalbos, be šiuo a eju bū ų labai s a bu pa ik in i i galimą lo ynų kalbos
po eikį, nes kai ku ioms ki oms ašybos i spaudmenų a ojimo s i ims as po-
eikis neabejo inas. iksliau a saky i į šį klausimą bus galima ik išsky us iš sP
eks o biblines i ki as ci a as, e s as iš lo ynų kalbos, i a ski ai iš y us jų ašybos
ypa umus.
2.7. didžiųjų aidžių ašymas
dažniausiai bu o em asi lo yniška i lenkiška didžiųjų aidžių ašybos adicija.
didžiąja aide p adedami ik iniai a dai i pa adinimai, gausiai a ojami bibliniai
a dai. be o, lo ynų i lenkų kalbos pa yzdžiu didžiosiomis aidėmis ašomi au-
o a džiai, į ai ios eliginės k yp ys i s o ės:
Mu inas sP i 29420, Ta a iey, Tu kay sP i 3468, Ʒiday sP i 4812, Ʒyday sP ii 9322,
Amoni u sP i 3529, Aſsi ionis sP i 17015–16, Aegipcianus sP i 26020, Aegypćionu sP ii
2084–5, Chaldaycʒyku sP ii 1687–8, Philiſ inu sP i 22619, Ko in hianump sP i 475–6,
Medamus sP ii 15022–23, Madioni u sP ii 915, Niniwi ay sP ii 5718–19, Pha iʒeußay,
Lewi as sP i 8123, A ionay, Eu ichionay, Mono heli ay sP i 20514–15, Neſ o ianay, Lu -
he anu sP 2901–2, Lu e u i Kalwinu sP i 25121.
s ilis inis didžiųjų aidžių a ojimas ne isada nuoseklus. nuosekliausiai di-
džioji aidė ašoma žodyje Die as ( ik 4 ka us pa a o a mažoji aidė laiky ina
ko ek ū os klaida). Mažąja aide šis žodžis ašomas mo y uo ai, kai kalbama apie
pagonių die ybes:
Teyp i Ʒiday elu i aukſo ſaw nuleii diewu ii da e sP i 7229.
abiejose dalyse daugiau į ai uojama ašan žodį bažnyčia: sP i: Banićia 63x,
banićia 57x; sP ii: Banićia 28x, banićia 5x.
Žodžiai s ilis iniais mo y ais a a si ik inai didžiąja aide dažniau pa ašomi sP
ii. sakysim, sP i daik a a džiai kunigas i kunigaikš is ašomi mažosiomis aidėmis,
kons an ino si ydo Punk ų sakymų spaudmenys i ašyba
61s aipsniai / a icles
we e a ely used, bu in spi e o ha hei usage was consis en . only 9 diac i ics appea e y
o en: <ć>, <ł>, <ś>, <>, <>, <á>, <ȧ>, <ċ>, <>. he a ie y o diac i ics is mo e sig-
ni ican in sP i, bu we ind hem mo e equen ly in sP ii (mos ly because o he especially
equen <á>). <è>, <>, <ź>, <ż>, <> a e only used in ex s ha we e ypese in La in
an ique. shapes o diac i ics on le e s <>, <>, <>, <> o <ǯ> a y signi ican ly wi hin
he whole ex . Mos inconsis encies and con usion we e ound in ma king ica i e consonan s
and a ica es. Le e s wi h and wi hou diac i ics al e na ed wi h each o he wi h no appa en
eason. i is di icu o say only using da a om sP i inconsis encies we e caused by echnical
peculia i ies o p in ing o e lec ed deepe p ocesses in language such as in e e ence o some
aces o di e en dialec s.
<á> was ound mos equen ly in an uns essed syllable. <â>, <ê>, <î>, <ô> and <û> could
ma k s essed syllables o se e as a means o di e en ia ing wo d o ms. howe e , hese diac i -
ics appea oo a ely o allow one o make de ini e conclusions abou hei eal unc ions. <>
and <> did no ma k nasal sounds and we e acciden al in ha pa o he sP ex p in ed in
Li huanian. in some cases <> is used as <ē>. <ł> consis en ly ma ks he ha d o depala alized
consonan [l]. Vowels wi h diac i ics in he o m o a dash and ilde we e used o ma k an omi ed
<m>, <n> as in La in. a way o ma king sho ened endings was also aken om La in.
a ha ime some p in e s p obably did no pay much a en ion o whe he a ype had a
diac i ic o no .
in he basic sP ex ha was p in ed in he schwabache ype ace, only one le e was used
o ma king bo h <i> and <j>. h ee di e en le e s we e used du ing p in ing o ma king
bo h he capi al le e s <i> and <j> in hose pa s o he ex ha we e in an ique cu si e. a
small le e <j> was occasionally used in sP ii, p. 1–47.
2. he long owels we e no di e en ia ed in any way om sho ones in sP. <y> was used
as ollows: (1) o ma king <j>; (2) in diph ongs <ay>, <ey>, <uy>; (3) a e depala alized
consonan s; (4) in educed endings o he loca i e case. <u> was used o ma k bo h a sho
and a long owel. gemina es o ma king long owels, occu only a ew imes in sP ii.
he way o ma king an [e] ha ollows a pala alized consonan a ies: in sP i i is ma ked
as <e> o <ie>, and in sP ii also as <ia> ( he la ges concen a ion o <ia> is ound in sP ii,
p. 166–183). [ai] is mos ly ma ked as <iey> and <iay>, some imes also as <ey> and <iei>.
Ma king o oiced consonan s be o e oiceless, and oiceless be o e oiced o en a y, bu
he mo phonological p inciple was used mos o en in he spelling. in sP ii consonan s a e
ma ked acco ding o he phonological p inciple mo e o en han in sP i, especially in w i ing
hal -pa iciples.
he mos inconsis en way o ma king [š] and [s] is when hey p ecede [č]. such inconsis -
encies migh be caused by he unsys ema ic usage o diac i ics as well as by ce ain changes in
p onuncia ion in Vilnius esiden s‘ speech.
Ma king o p e ixes iž-, iš-, už- is also inconsis en a hei con ac a eas wi h o he mo -
phemes, especially in cases when hese p e ixes p ecede he e lexi e ma ke si. P e ixes we e
w i en in wo di e en ways – wi h <ž> (i-, iʒ-, i-, i, iz,- iź-, iż) and wi h <š> (isz-, iß-). P e-
ixes wi h <š> ne e appea be o e oiced consonan s whe eas p e ixes wi h <ž> a e possible in
any posi ion. he p eposi ion iš is always ma ked as iž in sP. i s posi ion he e is neu alized.

62
Vi ginija VasiLiauskienė
ac a Linguis ica Li huanica LXIX
he wo consonan s o o eign o igin< > and <h> a e used in in e na ional wo ds. <x>
is also used in Li huanian wo ds o ma k he wo-consonan g oup ks. he le e s <c>, < h>,
< h>, <ſs> and <ſſ> (in he p esen ense o he e b bū i ) can be used acco ding o La in
adi ions.
combining adjacen wo ds oge he o w i ing hem sepa a ely depended on a ew hings:
(1) p osodics; (2) in luence o o he languages; (3) echnical es ic ions o p in ing and he
shape o a page; (4) language skills (compe ence) o edi o s and ypese e s. in sP he size o
spaces be ween wo ds di e s a lo .
Ne is combined oge he wi h e bs mo e o en in sP ii han in sP i. howe e no clea
explana ion exis s why ne is mo e o en combined wi h some e bs (such as passi e pa iciples),
bu in o he cases i is sepa a ed om o he e bs.
capi al le e s can be used in simila ways as in La in and Polish. besides he adi ional usage
o capi al le e s in mode n Li huanian, hey we e also used o e hnonyms, eligious ends and
basic eligious concep s. hese le e s we e used mo e consis en ly in sP i. Mo e e o s and mo e
misp in s in eading p oo s we e ound in sP ii. s ylis ic usage o capi al le e s ends o a y. in
some cases si ydas used capi al le e s om quo able g eek o La in sou ces.
Į eik a 2013 m. g uodžio 17 d.
Vi ginija VasiLiauskienė
Lie u ių kalbos ins i u as
Min ies Ra o g. 19-3, LT-50277 Kaunas
el. paš as: [email p o ec ed]