S aipsniai / A icles 41
ALDONAS PUPKIS
Lie u ių kalbos ins i u as
Mokslinių y imų k yp ys: kalbo y os is o ija,
no minamoji kalbo y a, dialek ologija, leksikog a ija.
APIE JUOZO BALČIKONIO
IR JANO OTREMBSKIO
SANTYKIUS
Abou he Rela ionship o Juozas Balčikonis
and Jan O ębski
ANOTACIJA
S aipsnyje ap a iamas d iejų žinomų kalbininkų li uanis ų Juozo Balčikonio i Ja-
no O embskio mokslinis bend ada bia imas. Remian is dokumen iniais šal iniais s en-
giamasi nus a y i o bend ada bia imo p adžią i olesnį bend a imą. Iš jo aiškėja, kaip
abu kalbininkai e ino ienas ki o da bus, kiek ie san ykiai u ėjo į akos lie u ių kal-
bos mokslui i p ak ikai, aip pa suda o sąlygas plačiau a skleis i kai ku ias jų kalbines
nuos a as.
ESMINIAI ŽODŽIAI: Balčikonis, O embskis (O ębski), leksikog a ija, g ama ika, bend-
inė kalba.
ANNOTATION
The a icle discusses he scien i ic coope a ion o wo p ominen linguis s o he Li hu-
anian language, Juozas Balčikonis and Jan O ębski. Based on documen a y sou ces, i
a emp s o ace he beginning o hei coope a ion and hei u he communica ion. I
becomes clea how he wo linguis s e alua ed he wo ks o each o he ; how much in lu-
ence hei ela ionship had on he science and p ac ice o he Li huanian language; he
a icle also c ea es condi ions o e eal ce ain linguis ic posi ions ollowed by hem in a
b oade way.
KEYWORDS: Balčikonis, O ębski, lexicog aphy, g amma , s anda d language.
ALDONAS PUPKIS
42 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
Vienas iš mokslo is o ijos klausimų y a os pačios s i ies mokslininkų ben-
d ada bia imas. Kiek ienu a eju jis būna speci iškas: ski ingai bend a-
da biauja moky ojas su mokiniu, mokinys su moky oju, os pačios s i ies spe-
cialis ai. Be kiek ienu a eju mokslininkų yšiai, d augys ė a bičiulys ė y a
sa i a, ji leidžia plačiau paž elg i į os s i ies mokslo is o iją, a skleis i ne ikė ų
momen ų, pa ikslin i kai ku ias bend ada bia usių žmonių eo ines pažiū as a
asmens ypa ybes.
Skai an Juozo Balčikonio aš us, jo ko espondenciją ma y i, kad p o eso ius
moksliniais in e esais bus daugiausia bend a ęs su usų kalbininku Michai-
lu Pe e sonu (1885–1962) i lenkų kalbininku Janu O embskiu (Jan O ębs-
ki, 1889–1971). Jaunesnį sa o kolegą O embskį Balčikonis nepap as ai e ino,
ka ais ne pe nelyg iesmukai pasi ikėda o jo nuomone, lenkų kalbininko pa-
ašy ą „Lie u ių kalbos g ama iką“ yžosi e s i į lie u ių kalbą.
Kada Balčikonis pasižino su O embskiu, kol kas nė a nus a y a. Galima
spė i, kad pi moji, neaki aizdinė pažin is p asidėjo pe Eleną Samaniū ę (Ho-
odničiū ę). Kaip žinoma, Samaniū ė baigdama Vilniaus uni e si e ą ašė di-
plominį da bą apie Kons an ino Si ydo aš ų kalbą. Da bui ado a o uni e -
si e o p o eso ius O embskis, diploman ė jį sėkmingai apgynė 1934 m. Tuo
da bu p o eso iaus i diploman ės pažin is nesibaigė i jie nenus ojo bend a ę.
Su Balčikoniu Samaniū ę eikiausiai su edė didžiojo Lie u ių kalbos žodyno
engimo eikalai. Ma Balčikonis, ėmęsis o žodyno edak o iaus pa eigų, p a-
dėjo ūpin is pildy i Kazimie o Būgos palik ą ka o eką a mių i Būgos ne-
ink ų knygų bei ank aščių duomenimis. Jam ūpėjo i ada lenkų okupuo o
k aš o Vilniaus uni e si e o i Lie u ių mokslo d augijos a chy ai. Y a žinoma,
kad p ieš ka ą Balčikonis žodyno eikalais pa s y a ne ka ą ažia ęs į Vilnių,
en i galėjo susipažin i i su Samaniū e, galbū i su O embskiu, be ą ak ą
pa i inančių dokumen ų ne as a.
Gali bū i, kad O embskis ska ino Samaniū ę neužmes i Si ydo aš ų kal-
bos y imo, ad ji apie ai yžosi kalbė i su jau pažįs amu Balčikoniu. Jos susi-
ašinėjimas su Balčikoniu galbū kaip ik dėl Si ydo p asidėjo ne ėliau kaip
1938 m. An ai ų me ų ko o 28 d. Balčikonis laiške jai ašė, kad Kaune neke-
inama leis i Si ydo žodyno. Be jeigu ji jį leis ų (sa o jėgomis), eikė ų a si-
ž elg i į o leidimo paski į: ski iamas mokslui a p ak ikai. „Jei Tams a kada
bū um Kaune, galima bū ų plačiau apie leidimo ikslą i da bą pakalbė i“ (Bal-
čikonis 1982: 274). Apie uos dalykus u bū bu o plačiau šnekė a i pe Sama-
niū ės iešnagę Kaune 1938 m. pabaigoje a 1939 m. p adžioje. 1938 m. ko o
15 d. laiške Balčikonis jai ašė: „P ašom nebijo i įky ė i: p iešingai, man labai
malonu, jei galiu Jum kuo no s a si a nau i. Dėl ūpimų p o . O ębskiui žodžių
„žmonės“, „gim i“, „p amin i“ iš aukas p idedu sky ium“ (Balčikonis 1982:
S aipsniai / A icles 43
Apie Juozo Balčikonio i Jano O embskio san ykius
278). Tie žodžiai pa i ina, kad Samaniū ė neabejo inai bu o a pininkė a p
d iejų kalbininkų, pe Balčikonį ūpinosi i O embskio eikalais.
Tiesiogiai abu kalbininkai susidū ė ik iausiai jau Vilniuje, kai 1940 m. lap-
k i į Lie u ių kalbos ins i u as iš Kauno pe sikėlė į Vilnių. 1942 m udenį
O embskis kaip Vilniaus uni e si e o a s o as bu o pak ies as į Lie u ių kal-
bos ins i u e suda y ą Lie u ių kalbos žodyno Mokslinę pagalbinę komisiją (apie
ją plačiau Pupkis 2013: 172).
Šiuoka gal de ė ų umpai p imin i, kad 1939 m. įkū us Li uanis ikos ins-
i u ą i Lie u ių kalbos žodyno edakciją į aukus į ins i u o sudė į, jaunesnieji
kalbininkai An anas Salys i ypač P anas Ska džius s engėsi jo eikalus pe im i
į sa o globą. Balčikonis, įp a ęs di b i sa a ankiškai be kokios pašalinės p ie-
žiū os, no ėjo išlaiky i žodyno engimo sa a ankiškumą i p iešinosi kišimuisi
į jo da bą. Balčikonį ypač e zino nuola inės kalbos apie ašybos kei imą, ku-
ią daugiausia siūlė Ska džius. Negalin ki aip žodyno edak o iaus pa eik i,
1942 m. udenį ins i u e bu o suda y a Mokslinė pagalbinė komisija, u in i
eik i pa a imus žodyno engėjams. Balčikonis nesip iešino dalykiniams pa-
a imams, be kai jau ge okai įsi a ius spausdin i žodyno II omo eks ą bu o
pa eikalau a keis i jo ašybą, Balčikonis ka ego iškai s ojo p ieš. Iš a chy inių
dokumen ų žinoma, kad komisijos na ys O embskis s engėsi aikin i abi puses,
su sa o aikda iškais ke inimais ėjo a is su Saliu i Ska džiumi, be dėl pe ne-
lyg didelių abiejų pusių ambicijų jam o pada y i nepa yko.
Balčikonis labai pasi ikėjo O embskiu, šio nuomonė jam bu o nek es io-
nuojama. An ai žinoma, kad žodyno edak o ius O embskio pa a imu nuo II
omo bu o pasi yžęs skolinių kilmę žymė i ne san umpomis sl., ge m., be pa-
eik i ą ki os kalbos žodį, iš ku io kilusi s e imybė (Lybe is 2009: 272). Ši aip
jis da ne ienu a eju paisė O embskio pa a imų. Vienas iš žodyno edakcijos
a nau ojų Kos as Vosylius ėliau p ipažino, kad žodyno skubumui bu o „daug
kal as i p o . B[alčikonio] i O [embskio] susipažinimas“ (Lybe is 2009: 381).
Dėl nesu a imų su Moksline edakcine komisija Balčikonis pasi aukė iš žo-
dyno i iš ažia o į ė iškę. Rusams eokupuojan Vilnių, udeniop iš ė iškės
g įžo i Balčikonis. Čia iš žinomų kalbininkų ado ik O embskį, ki i bu o pa-
si aukę į Vaka us. Balčikoniui eko o ganizuo i s udijų eikalus Vilniaus uni-
e si e e, ūpin is a gai in i žodyno da bą Lie u ių kalbos ins i u e. Ins i u e,
kaip odo dokumen ai, į da bo planus bu o aukiama i nemaža O embskio
sumanymų. An ai į 1944–1945 m. mokslo da bų planą Balčikonis į ašė išleis i
O embskio T e ečiaus a mės ap ašo II dalį – žodyną i eks us. Be o, kaip
bend i abiejų kalbininkų da bai nu ody i lie u ių kalbos e imologijos žodynas
i Mikalojaus Daukšos „Pos ilės“ kalbos y imai. Deja, ie da bai nebu o išleis-
i, nes O embskis po me ų sumanė g įž i į Lenkiją. Nė a abejonių, kad Balči-
konis s engėsi sa o bičiulį a kalbė i nuo o žingsnio. Š ai iš Balčikonio 1945 m.
ALDONAS PUPKIS
44 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
lapk ičio 12 d. laiško O embskiui į Lenkiją ma y i, kad Vilniuje da nebu o
p a as a ilčių ma y i O embskį pasiliekan Lie u oje. Balčikonis ašė: „Tams-
os laukia akul e as, ciga ai, papi osai i ki os gė ybės. T upu į siunčiu kelionei
į Vilnių. Laimingai g įž i“ (VUB RS, . 124–365). Tame laiške da y a Juozo
Senkaus p ie ašas apie O embskiui gau ą Janio Endzelyno g ama iką, aip pa
žodžiai: „Visi Jūsų laukiam. No ėčiau pasi a i ema „D iskiemeniai lie u ių
asmen a džiai“ (VUB RS, . 124–365), apie ku iuos Senkus manė ašy i dise -
aciją. Deja, p ikalbin i O embskį pasilik i Vilniuje nepasisekė.
Iš abiejų kalbininkų bend a imo y a išlikę nemaža ank aš inių i spaudoje
paskelb ų dokumen ų. Vienas iš okių neskelb ų eks ų y a 1945 m. ko o 18 d.
O embskio anka ašy as s aipsnis ( odan is i jo puikų lie u ių kalbos mokė-
jimą) Balčikonio gimimo 60-ųjų me inių minėjimui (BNA). Iš ėlesnių me ų
žinoma, kad Balčikonis nemėgo sa o sukakčių minėjimų, jiems g iež ai p ie-
šinda osi. Tad O embskio eks as kelia nemaža klausimų: kodėl su iko Balči-
konis, gal jį įkalbėjo O embskis? Pagaliau a ik ai as enginys į yko?
Dėl pas a ojo klausimo galima neabejo i, am y a aiškus liudijimas. Ap a -
damas Balčikonio e imo da bą Dominykas U bas (1966) ašo, kad labai g a-
žiai apie ai pe Balčikonio šešių dešimčių me ų sukak ies minėjimą y a pasakęs
p o . O embskis. U bas ci uoja (ne a pasakoja) kaip ik kalbamo O embskio
eks o ie ą (p. 2–3) apie Balčikonio e imus. Užsi ašy i šią ilgą ci a ą pe pa į
minėjimą a gu a bu o iziškai įmanoma, ad lieka spė i, kad ai galėjo bū-
i išsi ašy a iš ank aščio Balčikonio namuose. O gal bu o koks o og a uo as
eks as, no s anais laikais ai a gu bu o įmanoma.
Kad i kaip en bu o, as eks as (ž . ank aščio aksimilę 1 pa .), ku is jau iš
dalies unkciona o mokslinėje apy a oje, s a bus i abiejų kalbininkų bend a-
imui nuš ies i, i apsk i ai lie u ių kalbo y os is o ijai papildy i, ad jį eikia
plačiau ap a i.
Teks as p adedamas žodžiais: „Šios dienos minėjimas y a i lie u ių kal-
bos š en ė. Šį minėjimą gali sup as i ik as, kas kaip eikian sup an a lie u ių
kalbos [...] eikšmę. Ji u i eikšmės isų pi ma lie u ių au ai“ (p. 1). Toliau
O embskis ašo, kad apie ą eikšmę p ieš kelis šim mečius y a p o ingai i g a-
žiai kalbėjęs lie u ių ašomosios i bend inės kalbos ė as Daukša. Be o, lie-
u iai dėl geog a inių i is o inių sąlygų „išlaikė sa o kalbą seno iškoje o mo-
je“. Dėl miškingos e i o ijos kalba seniai suskilo į a mes, sugebėjo išlaiky i ų
a mių į ai o ę. „Iš o išeina didelė lie u ių kalbos eikšmė kalbo y ai. Bū en
lie u ių kalbos ga sai, deklinacija i žodžių da yba daug ku padeda mokslo
žmonėms a s a y i indoeu opiečių p okalbę i ge iau sup as i indoeu opiečių is-
o inių kalbų iš aizdą“ ( en pa ; pab . J. O.). Ta seno ė i eikšmė eikalauja, kad
kalba bū ų p o ingai puoselėjama i y inėjama. Puoselė i i y inė i – du ski -
ingi užda iniai. P o ingai kalbą puoselė i gali ik žmogus, ją ge ai pažįs an is i
S aipsniai / A icles 45
Apie Juozo Balčikonio i Jano O embskio san ykius
ALDONAS PUPKIS
46 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
1 PAV. S eikinamosios Jano O embskio kalbos eks o 1-o i 4-o puslapio aksimilės.
S aipsniai / A icles 47
Apie Juozo Balčikonio i Jano O embskio san ykius
sup an an is. Balčikonis kaip ik y a oks žmogus, ku is nusipelnė ą kalbą iek
y inėdamas, iek puoselėdamas.
Kad Balčikonis gimė i užaugo sodžiuje, y a didelė pi menybė, p e oga y a
olesniam jo gy enimui i da bui. Iš mažens Balčikonis pasisa ino gim ąją kal-
bą, o a mės mokėjimas būna naudingas kiek ienam, ku is ėliau a oja ašo-
mąją kalbą. Kaip ik „ a mėje glūdi am ik os kalbos adinamoji d asia, o uo
pačiu i au os d asia; ãšomoji kalbà būna isada, daugiau a ba mažiau, kos-
mopoli inė, ji būna daugiau a i olusi nuo sa o pag indinio ipo“ ( en pa , p. 2).
T umpai pamini, ku Balčikonis s udija o, kaip p adėjo pedagoginę eiklą.
Rašo, kad iš Balčikonio pedagoginės mokyklos išėjo didelis bū ys lie u ių kal-
bos moky ojų. Jie iš moky ojo pasisa ino lie u ių kalbos pa yzdį, jos meilę.
„Pe sa o mókinius Balčikonis galėjo oliau išpla in i sa o lie u ių kalbos idea-
lą“ ( en pa ). O embskis nu odo i Balčikonio polinkį p ie li e a ū inio da bo.
„Nė a okio li e a o, ku s nebū ų k eipęs dėmesio į sa o da bo į ankį, kalbą i
neno ė ų ją pa obulin i“ ( en pa ). Tas dėmesys ge iausiai pasi eiškė Balčikonio
pasakų e imuose. Juose ma y i, kaip jis pamilo ne ik liaudies kalbą, be i jos
gy enimą, jos d asią i idealus. Todėl jis geba sup as i i ki ų au ų liaudį, jos
d asią i li e a ū ą: „juk bemaž isu liaudis y a a pa i“. Balčikonis jaučia, kad
ki ų au ų pasakos pa iks i jo liaudžiai i ai gali „p alobin i jos sielą“. Populia-
iųjų b olių G imų pasakų e imas „[s] iliaus i kalbos a ž ilgiu y a ik as še-
de as“ ( en pa , p. 3). Kiek ienas li uanis as, lie u is a ki a au is, no ėdamas
pasig ožė i lie u ių kalba, isada g įš p ie G imų pasakų e imo, nes „Balčiko-
nio kalba y a s ilizuo a liaudies kalba, okia, kokią ją sukū ė amžiai: a ji ge a,
a bloga, be ik a, liaudiška, lie u iška“ ( en pa ).
Pe eidamas p ie Balčikonio mokslinio da bo O embskis p isimena Jono Ja-
blonskio kelią – „a ku i ašomąją kalbą“ kuo daugiau išnaudojan a mių u ą.
Balčikonis no ėjo p isidė i p ie šio da bo i apo lie u ių kalbos žodžių inkėju:
senų žodžių inkėju, ne naujų kū ėju. „Kaip naujų žodžių kū ėjas, Balčikonis
ne u ė ų nė mažiausios ie os li uanis ų ši dyje: naujų žodžių, naujáda ų gau-
sumas ik išk aipo ik ą lie u ių kalbą“ ( en pa , p. 3). Likimas lėmė, kad Bal-
čikonis pa eldėjo Lie u ių kalbos žodyno edakciją. „Naujas edak o ius a sinešė
į edakciją isą sa o liaudies kalbos žinojimą i meilę“ ( en pa , p. 4). Jo suma-
nymu žodynas u ėjo bū i pi miausia gy osios kalbos inkinys, no s edak o iui
nebu o s e imi i senieji lie u ių aš ai ( ai odo i jo pa eng as bei išspausdin-
as Me kelio Pe ke ičiaus „Ka ekizmas“).
No s Lie u ių kalbos žodyno uo me u bu o išleis as ik I omas, be , O embs-
kio eigimu, i iš jo ma y i lie u ių kalbos žodžių gausa su isomis jų ly imis
i eikšmėmis. Žodžiai duodami sakiniuose i uo pa odomas jų gy umas i
a osena. Šis žodyno suda ymo p incipas esan is isai eisngas i neabejo inas.
„Apsk i ai iman , Žodynas y a didelio iūso ezul a as i k uopš umo pa yzdys“
ALDONAS PUPKIS
48 Ac a Linguis ica Li huanica LXXII
( en pa ). O embskis pab ėžia, kad žodynas y a isos lie u ių au os lobis, oks,
ku iuo au a galin i didžiuo is. Ilgainiui as pasididžia imas būsian is is dides-
nis i indoeu opiečių kalbų moksle lie u ių kalba užimsian i is daugiau ie os,
daugiau negu ku i ki a gy a indoeu opiečių kalba. „Šiaip a aip, Balčikonis
padėjo i ą pag indą nenyks amam lie u ių kalbos paminklui“ ( en pa ). Vi-
sas sa o jėgas jis a ida ė lie u ių kalbai. „Tokiu būdu jis isiems laikams su išo
sa o a dą su lie u ių au os kul ū os is o ija“ ( en pa ).
O embskis ašo, kad Balčikonis, išleidęs penkis Jablonskio aš ų omus, pa-
sida ė i Jablonskio es amen o ykdy oju. Čia, be abejo, gal oje u ima Balči-
konio kalbos p ak ikos eikla. Paskai oje apie ją plačiau nekalbama, be isai
inka ie os eiklos apibūdinimai, ku ie bu o ski i Jablonskiui. O embskio
onde Vilniaus uni e si e o biblio ekos ank aš yne (VUB RS, . 124–80) y a
Samaniū ės į lie u ių kalbą iš e s as O embskio s aipsnis „Jonas Jablonskis –
lie u ių bend inės kalbos no min ojas“ (me ai nenu ody i). Jame au o ius ašo,
kad „li e a ū inė kalba y a iš obulin a a mė“ ( en pa , p. 1), „ ienas pi mųjų
i s a biausiųjų sai ų, išlaikančių au ą kaip iš isinį iene ą“ ( en pa ), „ isu i
isada y a s ip iausias isuomenės yšys“ ( en pa , p. 7). Ją ku ian „daly auja
isa au a, a s o aujama žmonių, ku iančių isuo ines kul ū ines e ybes“ ( en
pa , p. 1).
Kaip eigia O embskis, lie u ių ašomosios kalbos aidai ūks a olydumo,
ji bu o ku iama ki aip negu ki ų au ų bend inės kalbos. Dėl susida iusių aplin-
kybių lie u ių bend inės kalbos o ma imas u ėjo bū i labai g ei as, ai, ką ki-
os au os kū ė šim mečiais, Lie u oje eko a lik i ienai ka ai. Todėl ji nė a
obula i labai išbaig a, jos kū imas ebesi ęsia iki šiol.
Au o ius pasako i sa i ą nuomonę apie Jablonskio da bus. Jablonskio pali-
kimas „nė a eo iniai mokslo dalykai, ku iuose aiškinama bei nag inėjama lie-
u ių kalbos ak ų kilmė. Jablonskio p o a imai u i no minį pobūdį“ ( en pa ,
p. 8). Mokslui daugiausia e ės u i Jablonskio sin aksės da bai. O embskis
mano, kad nė a ikslu Jablonskį adin i „lie u ių li e a ū inės kalbos kū ėju“,
nes „kalbos kū ime daly a o isa kul ū ingoji isuomenė, kad i kon oliuo-
dama Rygiškių Jono eikimą: p iimda o, kas a i ikda o kalbinę isuomenės
nuojau ą, aisė a ba a mesda o, kas ne isiškai iko“ ( en pa , p. 11). Jablonskio
nuopelnas as, kad jis nu odė bend inės kalbos aidos k yp į – „nea sipalaiduo-
i nuo liaudies kalbos“ ( en pa ). Taigi O embskis pa odė ik bend uosius Ja-
blonskio i Balčikonio bend inės kalbos kū imo i ugdymo sąlyčio aškus, be
jų nede aliza o, nenag inėjo abiejų kalbininkų ski ingo įnašo į bend inės kal-
bos ugdymą.
Kokias iš adas iš ų d iejų O embskio ašinių galė ume pada y i?
Kalbo y os mokslui, dialek ologijai, leksikog a ijai s a bi O embskio min is,
kad pi minė, ik oji kalbos egzis a imo o ma y a a mė: joje iskas na ū alu,
S aipsniai / A icles 49
Apie Juozo Balčikonio i Jano O embskio san ykius
p igim a. Sa o pažiū omis jaunag ama ikiui O embskiui as ak as bu o sa ai-
minė e ybė. Ta mes mokslininkas laiko idealu i bend inėms kalboms ku i
bei obulin i: i Jablonskio, i Balčikonio nuopelnas as, kad bend inės kalbos
aidoje abu ska ino nea i ūk i nuo a mių. Čia jis nemini, kad a mėse es i i-
sokių joms nebūdingų elemen ų, be ai u bū jam bu o sa aime aišku. Balči-
konis sa o aš uose šį ak ą y a paminėjęs kelis ka us.
O embskis nu odo, kad Jablonskis p ie bend inės kalbos kū imo p isidėjo
ne kopijuodamas a mes, o s engdamasis kuo daugiau panaudo i a mių u ą.
„Tai bu o [...] ienin elis eisingas kelias“ ( en pa , p. 3). Be mokslui, indoeu-
opeis ikai s a besni ne apsk i ai lie u ių (bend inės) kalbos ak ai, be a -
mių a osena. Ma bend inė kalba y a kosmopoli iška (gal čia u ė a gal oje
i a p au iniai žodžiai, į ai ūs ki i skoliniai), joje daug naujada ų, ku ie ben-
d inę kalbą, O embskio nuomone, ik išk aipan ys. Todėl Lie u ių kalbos žody-
ne ėmimasis gy ąja ( a mių) kalba y a ne ik pa eisinamas, be i isapusiškai
palaiky inas.
Jubiliejiniame s aipsnyje, paskai oje, kaip jis pa s pabaigoje adina, Balči-
konio žodyno da bas laikomas moksliniu, i ai esą s a biausia, kuo Balčiko-
nis išliks lie u ių kul ū os is o ijoje. Šiuo a ž ilgiu O embskis sa o e inimu
labai sky ėsi nuo Ska džiaus (ž . Pupkis 2012: 126), nelaikiusio Balčikonio (i
Jablonskio) mokslininku, ik p ak iku. Lenkų mokslininko pažiū os ski iasi i
nuo daba inių mokslo unkcionie ių nuomonės, kad žodyno da bas esan is ik
aikomojo pobūdžio eikla. Lenkų kalbininkas daug ge iau sup a o leksikog a-
ijos da bo speci iką, ypač okių leidinių kaip akademinio Lie u ių kalbos žodyno
engimo eikšmę i s a bą, i neabejodamas ai sky ė mokslo da bui.
Jubiliejinėje paskai oje kone iš kiek ieno žodžio sklinda didelė paga ba Bal-
čikoniui. Tolesni abiejų kalbininkų san ykiai odo, kad 1945 m. pa ašy i žo-
džiai nebu o ik p oginiai paga bos ženklai. Pe isą abiejų kalbininkų eiklą
a didi abipusė paga ba ne ik nesumažėjo, be kasme is didėda o.
O embskiui pe sikėlus gy en i į Lenkiją abu kalbininkai nuola susi ašinėjo,
kelis ka us susi iko. Iš jų ko espondencijos daugiau y a išlikusių O embskio
laiškų i a i ukų (BNA). Vienas ki ą jie k iesda o į kon e encijas, planuoda-
o susi ikimus, be ne iskas pasisekda o. O embskis in o muoda o Balčiko-
nį apie Lenkijos ling is inį gy enimą, ei auda osi dėl lie u ių kalbos ak ų
(ki čia imo, o mų a ojimo i pan.), abu susi ašinėjo i dėl Lie u ių kalbos
g ama ikos e imo (ka ais ašyda o Elena O embskienė). 1956 m. g uodžio
18 d. O embskienė Balčikonį k ie ė a ažiuo i į Poznanę, p anešė ki ų naujie-
nų, pasidžiaugė p adė u a p adedamu e s i g ama ikos III omu: „Jūs e ski
ą omą, o aš I i paskui Jūs su edaguo umė “ ( en pa ). 1959 m. ugpjūčio 5 d.
laiške O embskis ašė: „Da labiau džiaugiamės, kad Jūs baigė e jau G ama i-
kos III omo e imą – ge esnio e imo negu Jūsų iš iso niekad negali bū i“
