220 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
REGINA RINKAUSKIENĖ
Lie u os edukologijos uni e si e as
Mokslinių y imų k yp ys: dialek ologija, mo ologija,
senieji aš ai.
DAIKTAVARDŽIŲ KAMIENŲ
KAITOS TENDENCIJOS
XIX AMŽIAUS RAŠTUOSE RYTŲ
AUKŠTAIČIŲ PATARME
The Tendencies o Subs an i e S em Al e a ion
in 19 h Cen u y Tex s W i en in he Eas e n
Aukš ai ian Dialec
ANOTACIJA
S aipsnyje gilinamasi į XIX a. aš ų, pa ašy ų y ų aukš aičių pa a me, mo ologi-
jos dalykus. Apž elgiama kele o o me o aš ijos a s o ų – Mykolo Ce ausko, Lau yno
Bo ke ičiaus, Hen iko Bale ičiaus, Mykolo Smolskio, Tado Lichodzejausko, Kazimie-
o Michne ičiaus-Mikėno, An ano Ki ke ičiaus, And iaus Benedik o Klungio – eligi-
nių eks ų kalba. Didžiausias dėmesys ski iamas daik a a džio mo ologijos klausimams.
S aipsnyje ap a iamos daik a a džių kamienų kai os endencijos. Pas ebė a, kad daugelis
daik a a džių kamienų s y a imų būdingi i šiandieninei y ų aukš aičių pa a mei.
ESMINIAI ŽODŽIAI: XIX a., eliginiai eks ai, y ų aukš aičių pa a mė, daik a a džių
kamienai, mišimas.
ANNOTATION
The a icle add esses he ma e s o mo phology o he 19 h cen u y ex s w i en in he
Eas e n Aukš ai ian dialec . I e iews he language o eligious ex s w i en by se e al
au ho s o ha ime – Mykolas Ce auskas, Lau ynas Bo ke ičius, Hen ikas Bale ičius,
Mykolas Smolskis, Tadas Lichodzejauskas, Kazimie as Michne ičius-Mikėnas, An anas
Ki ke ičius, And ius Benedik as Klungys. The a icle ocuses on he issues o mo phology
o he noun. I discusses he endencies o subs an i e s em al e a ion. I has been obse ed
S aipsniai / A icles 221
Daik a a džių kamienų kai os endencijos
XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me
ha in he majo i y o cases subs an i e s em al e a ions a e also cha ac e is ic o con em-
po a y Eas e n Aukš ai ian dialec .
KEYWORDS: 19 h cen u y, eligious ex s, Eas e n Aukš ai ian dialec , subs an-
i e s ems, mixing.
Daik a a džių kamienų mišimo eiškinys būdingas ne ik isoms lie u ių
kalbos a mėms, be i bend inei kalbai. Šio s aipsnio ikslas – apž elg i pa-
si aikančius daik a a džių kamienų s y a imo a ejus XIX a. aš uose, pa-
ašy uose y ų aukš aičių pa a me. Medžiaga su ink a iš Kazimie o Michne-
ičiaus-Mikėno knygos Š en as Izido ius a ojas (1859), An ano Ki ke ičiaus
lie u iškų giesmių knygoje Hymny ojców świę ych (1848), And iaus Benedik o
Klungio knygelės Li anijos su maldomis (1842), Lau yno Bo ke ičiaus knygos
Giesmės apie ke u iolika s acijų (1810), Mykolo Ce ausko knygelių Senas ka ekiz-
mas (1803) i Kozonis padėka onės (1803), Mykolo Smolskio knygos U ogos apie
išganymą dūšios (1823), Tado Lichodzejausko pamokslo Gailus a minimas (1841)
i Hen iko Bale ičiaus knygelės Kelia edys (1857)1. Analizuojan medžiagą nau-
do asi ap ašomuoju i lyginamuoju me odais.
VYRIŠKOJO LINKSNIAVIMO KAMIENAI
Vy iškojo linksnia imo sis emai p iklauso p oduk y ūs i s abilūs a, a, ia
kamienai i ne okie s abilūs u, u kamienai, ku ie linkę pe ei i į ki us kamienus,
sumiš i su jais.
1 Aiškinan is ikslią au o ių kilmę, . y. su kokia konk ečia y ų aukš aičių pa a me galė ume
juos sie i, em asi keliais šal iniais (Bi žiška 1963; Zinke ičius 1990; Vanagas 1996; LE 1954;
LE 1963). Mykolas Ce auskas i Lau ynas Bo ke ičius pagal kilmę y a y ų aukš aičiai pane-
ėžiškiai, Hen ikas Bale ičius i Tadas Lichodzejauskas – y ų aukš aičiai u eniškiai, Myko-
las Smolskis i An anas Ki ke ičius – y ų aukš aičiai anykš ėnai. Apie Kazimie o Michne i-
čiaus-Mikėno pa a mę sunku iksliai ką no s pasaky i. Z. Zinke ičiaus nuo oda, kad minė asis
au o ius kilęs nuo Anykščių, nieko aiškaus nepasako, nes Anykščių apylinkėse gali bū i kal-
bama iek anykš ėnų, iek u eniškių, iek ši in iškių pa a me. Nė a leng a iksliai nus a y i i
A. B. Klungio pa a mę, nes gimimo ie a nu odoma aip – kažku ne oli La ijos. Į a dijan
mokymosi ie as, minima Alūkš os (la. Ilūks e) apsk i is. Galima ik spė i, kad A. B. Klungys
galė ų bū i y ų aukš ai is u eniškis, nes u eniškių salelių esama i daba La ijos e i o ijoje:
apie Aknys ą, Subačių, aka inėje Daugpilio apylinkių dalyje.
REGINA RINKAUSKIENĖ
222 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
XIX a. aš uose, pa ašy uose y ų aukš aičių pa a me, y iškojo linksnia-
imo kamienų mišimo a pusa yje endencijos pa aizduo os 1 pa eiksle (ž .
1 pa eikslą).
a
↕
a
↕
ia
↕
a
↓
a
↓
ia uu u ia
1 PAV. Vy iškojo linksnia imo kamienų mišimas a pusa yje
Ne ik nep oduk y ūs i nes abilūs kamienai leng ai pe eina į s abiliuosius
i p oduk y iuosius, be pas ebė i i a i kš iniai p ocesai. a kamieno daik-
a a džių sapnas, dugnas už iksuo os ia kamieno o mos: egiejos jog pa sap-
ni diedas 1715 ABK; umsiben inmes be dugnia 12521 MS. Daik a a džiai sapnỹs,
dugnỹs būdingi y ų aukš aičių pa a mėms: Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l )
abu daik a a džiai už iksuo i be eik isose y ų aukš aičių pa a mėse. Ras as
i a i kš inis a ejis: świe a pałeys uwas 407 MS. Pasi aikiusias a kamieno daik-
a a džių u kamienes ienaskai os įnagininko o mas (ʃu a num awa 822 LB;
buwa <...> Klabonum2 as bažniczias 1918 TL) eikė ų aiškin i nuola ine a i u
kamienų kai a, būdinga daugeliui aukš aičių pa a mių. Ne ik a mėse, be i
bend inėje kalboje dažnai u kamieno daik a a džiai daugiskai os pa adigmo-
je gauna a kamieno galūnes, pa yzdžiui: sūnai, sūnams, sūnais, u gai, u gams,
u gais i . . Dėl šios p iežas ies, ma y , susida iusios i u kamieno daik a a -
džių ienaskai os a dininko o mos: da ljii lie as3 103 MC; mogas4 un Diewa
ami sz a 10011 MS. XIX a. aš uose as a ienaskai inio daik a a džio dangus
a kamieno daugiskai os ie ininko o mų: ku is i a Danguosia 1816 ABK; I dun-
guósna a aduó u 22716AK; ku is i a dangose 452 LB; jeygu nie u ie u dunguosie a
Tiewa 1523 TL. Šis daik a a dis u i eikšmę ikinčiųjų įsi aizda imu Die o (a ba
die ų), angelų, š en ųjų i ge ųjų žmonių ėlių bu einė, ojus, dausa. Viena a ka-
mieno daugiskai os a dininko o ma iš bažny inių aš ų už iksuo a i Lie u ių
kalbos žodyne (Tesidžiaugia dangai, i žemė esilinksmina b š.).
Panašūs p ocesai pas ebimi i a p a, ia i u kamienų. Už iksuo a kele as
u kamieno daik a a džių, ku ie y a įga ę ia kamieno o mų. Daik a a džio
amžius ia kamieno o ma amžis (wienas umžis <…> mumis ieks 1826 MS; pe
2 Tokia pa i o ma už ašy a iš J. Basana ičiaus pasakų: Tapęs klebonumi kunigas Monke ičius Šedu-
oje, a ažia ęs į Raginėnus, paš en ė laukus BsM II193.
3 Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) už iksuo as ik būd a dis lie as eikšme ‘lie ingas’.
4 a kamieno daik a a džio o ma žmogas žinoma iš ank aš inio y ie iško žodynėlio, esančio Lie-
u ių li e a ū os i au osakos ank aš yne.
S aipsniai / A icles 223
Daik a a džių kamienų kai os endencijos
XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me
wiʃʃą umi musu 827 MC) iš isų y ų aukš aičių būdinga ik pane ėžiškiams5.
XIX a. šis daik a a dis galėjo bū i a ojamas plačiau: ai odo M. Ce ausko,
M. Smolskio i T. Lichdzejausko6 da buose pa a o os o mos. Daik a a džio
ka alius ia kamieno o ma as a ik M. Ce ausko knygoje: ku Dowidas ka alis
aʃza 88 MC. Lie u ių kalbos žodyne pa eikiamas pa yzdys iš u eniškių plo o A e-
lis, isų paukščių ka ãlis, isa punda ojo (d.) (Užp.). Dėl nuola inio a, ia i u ka-
mienų s y a imo a a ia kamienų daik a a džiai įgauna u kamienų galūnes:
pagal pa sie gieima Igani ojaus 89 TL (plg. Igani ois Jezus K is us 183 TL); negale
bu moki inium 7320 LB; begdami nog wiena k iielous 8425 MS. Ypač ai būdinga
daik a a džiams su p iesaga - oj-: pamie iem Tiewu, palinksmin oi, wiena ii apda-
y oi musu niedalas 1025 TL; Igani ojau mana 2014 TL.
XIX a. aš uose andama a kamieno o ma jaučias ( u nie jauczias i nie a -
klis 9511 MS). Ž. Ma ke ičienės publikuojama medžiaga odo, kad daik a a dis
jaučias a ojamas i anykš ėnų pa a mėje (Ma ke ičienė 2001: 18). Už iksuo a
pane ėžiškiams būdinga daik a a džio k aujas ia kamieno o ma: ik a kuna ʃa-
wa, i K auji 869 LB.
MOTERIŠKOJO
LINKSNIAVIMO KAMIENAI
Mo e iškojo linksnia imo sis emos isi ys kamienai ā, ā, ē y a gana s abi-
lūs i p oduk y ūs.
XIX a. aš uose, pa ašy uose y ų aukš aičių pa a me, pas ebė os okios mo e-
iškojo linksnia imo kamienų mišimo a pusa yje endencijos (ž . 2 pa eikslą).
ā
↕
ē
↓
ēā
2 PAV. Mo e iškojo linksnia imo kamienų mišimas a pusa yje
Labai dažnas abipusis mišimas a p ā i ē kamienų: iszłasidawa del ju ge-
iausiu ganikły 1312 KMM; ing umžyną pałaymę 149 MC; pałaymes moniu ieʃzka
313 MC; aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS. Daik a a džiai ganyklė, palaimė
5 Z. Zinke ičius da mini kele ą žemaičių a mės punk ų (Zinke ičius 1966: 255).
6 T. Lichdzejausko da be g e a a ojamos d ejopos, . y. ia i u kamienų, daik a a džio amžius
o mos, plg.: jaunam i s ip am umi a pacziay seno uwiey 1318 TL; nieiu i <...> niey umiaus
1423 TL.
REGINA RINKAUSKIENĖ
224 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
ne a ojami y ų aukš aičių plo e, jie žinomi iš senųjų aš ų. Daik a a dis s ėlė
a kamieno o mą gali bū i įgijęs dėl y ų aukš aičių pa a mėje kie ai a iamų
junginių le, lė. Lie u ių kalbos žodynas pa eikia Jono Biliūno sakinį su a kamieno
o ma (A ma a ęs dešim į žingsnių, a sis ojau, nusiėmiau nuo pečių lanką, į empiau
s ėlą i p adėjau aikin i. J.Bil.). M. Smolskis pagal kilmę aip pa anykš ėnas.
Z. Zinke ičius da mini Linkmenis, ku iuose daik a a dis s ėlė y a a kamieno
s la (Zinke ičius, 1966: 229).
Daugelio au o ių da buose už iksuo as i šiuo me u plačiai y ų aukš aičių
plo e a ojamas ā kamieno daik a a dis eilia: é éjlos Mé gélu s oja 2398 AK; ajlu
<…> pasa a i i pa liepam 332 KMM; niepas a ik mani wienoy eyloy 449 MS.
MOTERIŠKOJO → VYRIŠKOJO
LINKSNIAVIMO KAMIENAI
Ti ian XIX a. aš ų kalbą, pas ebė a, kad mo e iškojo linksnia imo kamie-
nai y a linkę sumiš i ne ik a pusa yje, be i su y iškojo linksnia imo ka-
mienais (ž . 3 pa eikslą).
ā
↓
ā
↓
ē
↓
a(i)a (i)a
3 PAV. Mo e iškojo linksnia imo kamienų mišimas su y iškojo linksnia imo
kamienais
Daugiausia daik a a džių, ku ie s y uoja a p ā i a kamienų: pėda / pė-
das7 (bus pałaymin i piedey 1015 HB; buczio szwin us piedus 1011 HB; uuszoka
nie ikie ey pedus giwenima 1415 TL; ey umem Jo pedeys 848 MS); pabaiga / pabai-
gas8 (pabeyguy p iżadu 7211 HB); žabangos / žabangai (užkludiʃim žabangus welnia
5810 LB; moniu abungus 23613 AK; pe kałbeimaj i a kajp abungaj 292 KMM);
na sa / na sas (ko oii iʃz nopikan os, iʃz na ʃa 36 MC). Kele as pa yzdžių, iš ink-
ų iš M. Smolskio eks ų, g eičiausiai gali bū i siejami ne su ki u daik a a džio
7 Z. Zinke ičius pa eikia y iškosios giminės daik a a dį pėdas iš daugelio y ų aukš aičių punk-
ų (Zinke ičius1966: 214).
8 Vy iškosios giminės o ma Lie u ių kalbos žodyne už ašy a ik iš Jono B e kūno Pos ilės: Pabaige
s ie o sumišimai bus k ū oje bei ge i, bei pik i BPI208.

S aipsniai / A icles 225
Daik a a džių kamienų kai os endencijos
XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me
kamienu, o su pa a mės one ikos a spindžiais o me o ašyboje9: Wisus dowa-
nus nog Diewa 31 MS (plg. dowanom Tawi Diewas apweyzdi 129 MS)10; bedus i
wa gus <…> kinczia 616 MS (plg. bedos i wa gey 2822 MS); u i <…> giediszkus
kałbus i mislis 2224 MS; unkus i kojas kapo u 4611 MS; as bedus, ligas i suspau-
dimus 4926 MS; pa ki u małdus i po ie ius 508 MS. Šį eiškinį gali pag įs i g e a
pa a o os o mos, palyginkime: unkus i kojas kapo u 4611 MS i unkus, koius
apkoleczija 9915 MS.
Reikia paminė i iā i (i)a kamienų s y a imų a ejus. Daik a a džiai ma-
ios / ma iai (dideli Ma iey k u a 810 MC); ža ija / ža ijas (ža ijus ugne us ʃukuopʃi
2224 MC) gali bū i e imo ezu a as, iesiog pe im as iš ienų eliginių aš ų į
ki us, nes, pa yzdžiui, Lie u ių kalbos žodynas pa eikia okį sakinį: Ža ijus ugnė-
us sukuopsi an gal os (1680 m. ka ekizmas).
ē i (i)a kamienų mišimo a ejų as a ik du: a ba su meliniejs un kuna
4612 KMM; eʃme dulkieys i pełenais 124 MC).
VYRIŠKOJO → MOTERIŠKOJO
LINKSNIAVIMO KAMIENAI
XIX a. aš uose už iksuo as i a i kš inis p ocesas: y iškojo linksnia imo
kamienai y a linkę sumiš i su mo e iškojo linksnia imo kamienais. Šio mišimo
endencijos pa aizduo os pa eiksle (ž . 4 pa eikslą).
a
↓
a
↓
(i)a
↓
(i)a
↓
ā ē ā ē
4 PAV. Vy iškojo linksnia imo kamienų mišimas su mo e iškojo linksnia imo
kamienais
Daugiausia už iksuo a daik a a džių, ku ie s y uoja a p (i)a i ē kamie-
nų, pa yzdžiui: a sia ina un Kunigu be gajłes es 675 KMM; ba nes11 be pe s ogies
972 MS; wa ejas gi di i un czis as upełes 1314 KMM; su dideły upies y 643 HB.
9 Tokio ipo edukuo i balsiai būdingesni ši in iškių i pie inių pane ėžiškių pa a mėms (ŠT
2009: 35; RAP 2014: 29). Ž. Ma ke ičienės duomenimis, anykš ėnų pa ibyje su pane ėžiškiais
ie oj umpųjų a, e žodžio gale gali bū i a iami aiškūs a ba šiek iek apiblukę balsiai u, i (Ma -
ke ičienė 2001: 29).
10 a kamieno daik a a dis do anas „Lie u ių kalbos žodyne“ pa eik as ik iš B. Vilen o da bų (XVI a.).
11 Z. Zinke ičius okio kamieno daik a a dį ba nė pa eikia iš g e imos u eniškių pa a mės, Užpa-
lių punk o (Zinke ičius 1966: 219).
REGINA RINKAUSKIENĖ
226 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
Ki ų kamienų mišimo a ejų as a ik po ieną pa yzdį: nuʃ ume galingus nog
ʃoʃ os 239 LB; wienoy Łeywiey12 sedie u 747 MS; kusciomis muʃz as 172 LB. Daik-
a a džiai sos a i kumščia nebūdingi y ų aukš aičiams. Lie u ių kalbos žodynas
(www.lkz.l ) juos pa eikia iš senųjų aš ų a ba žemaičių plo o. Kadangi XIX a.
aš ų leidėjai ne ašė iena g yna a me, galima many i, kad šie daik a a džiai
gali bū i pe im i iš ki ų pa a mių.
MIŠRUSIS LINKSNIAVIMAS
Miš iajam linksnia imui p iklausan ys i i C kamienai y a pa ys nes abiliau-
si, linkę pe ei i į s ip iuosius y iškojo a ba mo e iškojo linksnia imo kamienus.
XIX a. aš uose pas ebė os miš iojo linksnia imo kamienų mišimo enden-
cijos pa aizduo os pa eiksle (ž . 5 pa eikslą).
im
↓
i
↓
i
↓
i
↓
i
↓
Cm
↓
Cm
↓
C
↓
ā ā ē ā (i)a im(i)a i
5 PAV. Miš iojo linksnia imo kamienų mišimo endencijos
Už iksuo a daug i kamieno daik a a džių, ku ie y a įga ę ki ų kamienų o -
mų: ši dis (szi dżiu nabażnu 109 HB; ka sz u szi diu 5918 MS; Ne ik ey inksneys,
be ʃzi dziu 108 LB; i asz suspaus as szi diu a silepiu 1026 TL; dekawoiu au ʃzi -
dzia ka ʃzcziausia 303 MC; Isz wisas szi des sawa 43 KMM; wisu szi diu ik aj Jam
iki 362 KMM; a idodu szi diuy Tawa 11318 MS; idan ʃu in a szi de <…> a as-
ciau 1110 LB); ulžis ( ilżiu <…> bu gi di u 709 HB; uliu pagi diou 1205 MS; su
ulźi, p i ayse gie ima 769 LB); akis (po akiu iek swie a 145 LB; po akiu wisa świe-
a 4115 MS); il is (džaugias uo saldžiu wilcziu sme es 7116 KMM); ž ė is (wiʃʃi
žwe ey łauka gia u 816 MC; Wiʃʃi we iey un Łauka 75 MC; uos we ius gia iau-
siey yłeyka Diewas 811 MC); ugnis (nog ugnies 817 LB; dega ugniu 819 LB; ne pe ła-
js u awi <…> ładejs, ugni, liggu 608 KMM; daba <…> ka sz oy ugniey 4512 MS);
kandis (po awim gułes kundios 10119 MS); dalis13 (dala pi ma 71 MC; kia wi ą
dalą mea u 1024 MC); šaknis (daug unda ʃzakniu 1121 MC); smegenys (diega sma-
gienos 984 MS).
12 Z. Zike ičiaus duomenimis, daik a a dis lai ė už iksuo as pane ėžiškių, kupiškėnų i u eniškių
plo e (Zinke ičius 1966: 229).
13 Toks ā kamieno daik a a dis dalia (dalis) a o as jau XVI a. p adžioje K. Si ydo eikale
Punk ai sakymų (Zinke ičius 1966: 247).
S aipsniai / A icles 227
Daik a a džių kamienų kai os endencijos
XIX amžiaus aš uose y ų aukš aičių pa a me
Panašūs p ocesai eikia i p iebalsinio linksnia imo kamienus, dažniausiai
jie linkę įgau i y iškojo a ba mo e iškojo linksnia imo s ip iųjų kamienų o -
mų: šuo (Szunies k auju wadina 347 KMM; keyp nog szunia pasiu usia 2121 MS);
anduo (un wiena undienia 5529 MS; idan undieniey <…> nieużupił u 2011 HB);
piemuo (pa waldziu wiena péménia 1128 ABK); mėnuo (pi muoasias menesis pa-
giwenima sawa, wi as i pa i, ka szcziausiu <…> u i mejły 415 KMM; du menesej
pe ejna 418 KMM); ašmuo (aszmenies s iełos i a asz esniey 803 MS); akmuo (au-
kluwa na agas au akmenia 3411 KMM; akmenies plisz a 11217 MS); uduo (iłgajs
udenia waka ajs 2814 KMM); sesuo (Izydo ius i ja suade a, giwena kajp b olis su
sese i 391 KMM).
Pas ebimas i a i kš inis p ocesas, . y. s ip iojo linksnia imo kamienai y a
sumišę su i kamieno daik a a džiais: ba nis (wiʃʃos ba nis undas 1613 MC); ū-
pes is (Keip didziauʃia i a, o mana upeʃ is 115 MC; upeʃ ies ne u i 2428 MC); žmo-
nės (bu iniku, monis wilojen i 87 ABK); malonė ( aj i a małonis 688 KMM; mało-
nis Jezusa <…> kas Tawi apsakis 1323 MS); k ikščionis (nep adieiey bu K ikścionim
3220 LB).
XIX a. aš uose as a daik a a džio ž ė is mo e iškosios giminės o ma14 (be-
kim i saugokimes, kaip nog pik o algczia i we ies sz osznos 6422 MS); daik a a -
džio geluonis p iebalsinio kamieno a dininkas15 (gieło un pacziu szi di p eyna
7927 MS) i i kamieno daik a a džio a is y iškosios giminės o ma (senas szuwa,
jau us awja sa gas 1614 KMM).
IŠVADOS
XIX a. aš ai a spindi a chajiškesnį y ų aukš aičių pa a mės mo ologijos
aizdą. Už iksuo i daik a a džių kamienų mišimo a ejai isų pi ma g indžia-
mi au o ių gim ųjų pa a mių ak ais. Kaip i daba inėje y ų aukš aičių pa a -
mėje, nep oduk y ieji kamienai leng ai pe eina į p oduk y iuosius a ba įgyja
jų o mų (u → a, Cm → (i)a i pan.), no s esama i a i kš inių a ejų (a → u;
(i)a → u). Pas ebima daik a a džių kamienų kai a ne ik a p os pačios gi-
minės daik a a džių (u → a, ā → ē), be i a p y iškosios i mo e iškosios
giminės daik a a džių (ā → a, ē → a). Ypač e as a ejis as as K. Michne i-
čiaus-Mikėno da be: senas szuwa, jau us awja (= a io) sa gas 1614.
14 Lie u ių kalbos žodyne (www.lkz.l ) mo e iškosios giminės o mos pa eikiamos ik iš pie ų aukš-
aičių plo o.
15 Z. Zinke ičiaus nuomone, oks daik a a dis y a ne senojo p iebalsinio kamieno, be pasida y as
ėliau. Jis už iksuo as daugelyje y ų aukš aičių pa a mių (Zinke ičius 1966: 266).
REGINA RINKAUSKIENĖ
228 Ac a Linguis ica Li huanica LXXIII
SUTRUMPINIMAI
ABK – And ius Benedik as Klungys
AK – An anas Ki ke ičius
HB – Hen ikas Bale ičius
KMM – Kazimie as Michne ičius-Mikėnas
LB – Lau ynas Bo ke ičius
MC – Mykolas Ce auskas
MS – Mykolas Smolskis
TL – Tadas Lichodzejauskas
LITERATŪRA
Bi žiška Vaclo as 1963: Aleksand ynas: senųjų lie u ių ašy ojų, ašiusių p ieš 1865,
biog a ijos, bibliog a ijos i biobibliog a ijos 2. Čikaga: JAV LB Kul ū os ondas.
LE – Lie u ių enciklopedija 2, ed. Vaclo as Bi žiška. Bos on: Lie u ių enciklopedijos
leidykla, 1954.
LE – Lie u ių enciklopedija 28, ed. Jonas G inius. Bos on: Lie u ių enciklopedijos lei-
dykla, 1963.
Ma ke ičienė Žane a 2001: Aukš aičių a mių eks ai 2. Vilnius: Vilniaus uni e -
si e o leidykla.
LKŽ – Lie u ių kalbos žodynas 1–20, 1941–2002. Elek oninė e sija, edak o ių kole-
gija: Ge ūda Nak inienė ( y . edak o ė), Jonas Paulauskas, Ri u ė Pe okienė, Vy-
au as Vi kauskas, Jolan a Zaba skai ė. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as. P ieiga pe
in e ne ą www.lkz.l .
RAP – Ry ų aukš aičiai pane ėžiškiai, sud. Viole a Meiliūnai ė, Vida Ma cišauskai ė.
Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2014.
ŠT – Ši in iškių eks ai, sud. Žane a Ma ke ičienė, Valdiman as Ma ke ičius, Au i-
mas Ma ke ičius. Vilnius: Lie u ių kalbos ins i u as, 2009.
Vanagas Vy au as 1996: Lie u os ašy ojų są adas. Vilnius: Lie u os ašy ojų sąjun-
gos leidykla.
Zinke ičius Zigmas 1966: Lie u ių dialek ologija. Vilnius: Min is.
Zinke ičius Zigmas 1990: Lie u ių kalbos is o ija 4: Lie u ių kalba XVIII–XIX a.
Vilnius: Mokslas.